Vienas kitas senbuvis

Visiškai netikėtai pernai prieš Kalėdas iš bendrovės "Kauno energija" generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė ilgametis jos vadovas Rimantas Bakas. Pernai rugsėjį liko tuščia bendrovės "Kauno švara" vadovo kėdė – prie skirtingų valdžių gebėjusį dirbti generalinį direktorių Dalių Tumyną tuomet išsivedė pareigūnai, o dabar jau buvusiam vadovui pareikšti įtarimai korupcija.

2017-ųjų vasarį pasklido žinia, kad penkerius metus "Kauno vandenims" vadovavęs Linas Baltrėnas traukiasi iš pareigų. Būtent jam vadovaujant šią bendrovę supurtė garsusis korupcijos skandalas, nors buvęs direktorius iš šios balos išlipo sausas.

Vos pradėjęs dirbti Kauno meras Visvaldas Matijošaitis prieš ketverius metus neslėpė, kad savivaldybei pavaldžios bendrovės sulauks permainų, bet vienu ypu dalgiu neužsimojo.

Tiesa, baigiantis šios valdančiosios daugumos kadencijai prie savivaldybių bendrovių vairo liko vos vienas kitas senbuvis.

L.Baltrėno vaidmuo

"Padarėme valdymo struktūros reorganizaciją, optimizavome veiklą, darėme, kad viešieji pirkimai būtų kaip įmanoma skaidresni, ir iš karto buvo efektas", – apie tai, ko ėmėsi tapęs "Kauno vandenų" vadovu, aiškino Lietuvos socialdemokratų partijos senbuvis L.Baltrėnas.

Į Kauno miesto tarybą nusitaikęs buvęs "Kauno vandenų" vadovas L.Baltrėnas figūravo ir garsiojoje korupcijos byloje, tačiau atsakomybės išvengė.

Jo kalbos apie skaidrumą nuskambėjo lyg akibrokštas, nes būtent L.Baltrėnui vadovaujant 2014 m. "Kauno vandenyse" pareigūnai krėtė ne tik darbuotojų, bet ir paties vadovo kabinetus, paėmė svarbius dokumentų, kompiuterių. "Kauno diena" ne kartą rašė apie šią skandalingą korupcijos istoriją.

Pernai spalį Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį garsiojoje "Kauno vandenų" korupcijos byloje Centrinė korupcijos bylos figūra – L.Baltrėno partijos bendražygis, buvęs vienas Kauno miesto socialdemokratų lyderių bei "Kauno vandenų" techninis direktorius Valys Venslovas pripažintas kaltu ir gavo 3 metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant 2 metams, jam skirta ir beveik 38 tūkst. eurų baudą. Teismo sprendimu konfiskuota kyšių vertės V.Venslovo turto ir kaip kyšis priimta valtis, ilgą laiką saugota "Kauno vandenyse".

Didelės apimties ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad kyšiai bendrovės vadovams buvo mokami nuolat. Skelbta, kad vien per 2012 ir 2013 m. kai kurios verslo įmonės už kyšius laimėjo net 70 viešųjų pirkimų konkursų. "Atkato" dydis priklausydavo nuo darbų sumos: svyruodavo nuo 3 iki 10 proc. Be to, kyšiai buvo mokami ne tik pinigais, bet ir įvairiais daiktais.

Pareigūnų atskleidė, kad kyšius ėmė technikos direktorius ir dalijo paimtą sumą pagal nuopelnus. Bausmes išgirdo dar trys "Kauno vandenų" darbuotojai – Siurblinių skyriaus viršininkas Egidijus Dūda, Tinklų skyriaus viršininkui Vytautas Rudys ir statybos inžinieriui Stasys Jagelavičius. Visi jie pripažinti kaltais.

Nebuvo patenkinti

"Šita situacija ir buvo viena nemaloniausių. Bet aš negaliu atsakyti už visus savo darbuotojus. Kaip tik, kai organai suėmė, viską išaiškino, reikia tik džiaugtis, kad kažkas dirba", – dabar bando aiškinti buvęs "Kauno vandenų" vadovas.

L.Baltrėno pavardė taip pat figūravo korupcijos byloje, tačiau vėliau jis atsakomybės išvengė. "Daug kas iš pradžių gali figūruoti. Manau, kad jeigu jie būtų radę dėl ko prikibti prie manęs, būtų patvarkę ir mane. Aš tuo neabejoju. Kadangi aš nesivėliau į tuos reikalus, nieko nedariau, negalėjo prikibti", – tikino L.Baltrėnas. Pasiteiravus, kodėl neužkirto kelio dalyvauti korupcinėje schemoje savo darbuotojams, jis tikino, kad "ne vadovas turi tuo užsiimti". "Teismas priėmė nutartis, ir viskas tvarkinga", – pareiškė L.Baltrėnas.

Jam "Kauno vandenų" vairas buvo patikėtas dar praėjusią kadenciją, kai miestą valdė konservatoriai koalicijoje su socialdemokratais. Iš šių pareigų L.Baltrėnas pasitraukė 2017-ųjų vasarį, kai valdančioji dauguma su meru V.Matijošaičiu priešakyje jau buvo įpusėjusi savo kadenciją.

"Nebuvome patenkinti jo darbu ir pokyčiais įmonėje", – tada trumpai situaciją komentavo meras. Tada L.Baltrėną vadovo poste pakeitė prieš jį ne vienus metus įmonei vadovavęs Vilius Burokas. Jis šiuo metu serga, tad pasikalbėti apie bendrovę nepavyko.

Kompetencijos stoką L.Baltrėnas pademonstravo dar prieš korupcijos skandalą, kai 2013 m. rudenį savivaldybei susizgribus aiškintis, kas ir už kokius nuopelnus gyvena "Kauno vandenų" apsaugos zonoje romantiškame Kleboniškio miško prieglobstyje. L.Baltrėno akibrokšto 2013-aisiais sulaukė ir miesto politikai, pareikalavę informacijos apie finansinę bendrovės situaciją pasklidus kalboms apie galimai efektyviai naudojamas bendrovės lėšas. Užuot pateikęs konkrečius atsakymus, L.Baltrėnas miesto tarybos nariams leido susipažinti su kažkokiais dokumentais tik tokiu atveju, jeigu jie pasirašys konfidencialumo deklaraciją ir laikys liežuvį už dantų.

Tačiau L.Baltrėnas ir tada, ir dabar teigia nesulaukęs jokių priekaištų iš miesto vadovų, o pasiteiravus, ar 2017 m. buvo raginamas trauktis iš generalinio direktoriaus kėdės, to nei patvirtino, nei paneigė. "Aš savo noru priėmiau sprendimą", – tikino buvęs vadovas.

Dabar L.Baltrėnas sakė dirbantis mažesnėje privačioje įmonėje, bet jos pavadinimą įvardyti atsisakė, ir tikino kol kas pokyčių darbinėje karjeroje neplanuojantis. Tiesa, nepaisant skandalingos praeities, jis bene vienintelis iš buvusių ir esamų savivaldybės įmonių vadovų kandidatuoja į miesto tarybą Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše.

Nežinau, kuo pasireiškia ta lesyklos forma. Neturiu sąrašų, kiek įmonės darbuotojų kokiai partijai priklauso. Žmonės vertinami pagal darbą – kiekvienas turi užduotis, yra suformuoti tikslai ir motyvacija, todėl kiekvienas turės atsiskaityti už savo darbą.

Atsidūrė belangėje

Saulius Lazauskas, prieš tai patarinėjęs miesto merui V.Matijošaičiui, prie miesto ūkio priežiūros ir atliekų tvarkymo bendrovės "Kauno švara" vairo stojo po galimo korupcijos skandalo, kuris metė šešėlį ne tik ant buvusio vadovo D.Tumyno, bet ir ant visos įmonės. Tačiau naujasis direktorius to nesureikšmino.

"Manau, kad teisingumą vykdo teismai. Kol kas teismo sprendimo nėra. Kai jis bus, bus atsakyta, ar žmogus kaltas, ar nekaltas. Dabar aš negaliu nieko konkretaus pasakyti, nes neturiu informacijos. Įmonės veiklai tai netrukdo", – tikino S.Lazauskas.

Pernai rugsėjo 4 d. "Kauno švaroje" Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko kratas ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų. Generalinis direktorius D.Tumynas buvo sulaikytas 48 val. Bendrovės valdybos sprendimu, dėl korupcijos skandalo D.Tumynas buvo nušalintas nuo generalinio direktoriaus pareigų, o vėliau – atleistas.

Nors "Kauno švaros" generaliniu direktoriumi tapo tik praėjusių metų gruodžio 6 d., S.Lazauskas sakė jau ėmęsis pokyčių. "Yra tam tikrų pasikeitimų. Kai kurie darbuotojai išėjo šalių susitarimu, kai kurie atėjo. Nebuvo komercijos direktoriaus, yra priimtas naujas žmogus", – vardijo naujasis generalinis direktorius.

Partinė priklausomybė nesvarbi?

Veterinaro išsilavinimą turintis D.Tumynas "Kauno švarai" vadovavo nuo 2008-ųjų, kai jį iš Suvalkijos pasikvietė tada Kauną valdę konservatoriai. Paskui buvęs "Kauno švaros" vadovas ne kartą viešai tikino nepriklausąs jokiai politinei partijai ir politikoje nedalyvaujantis.

Buvęs "Kauno švaros" vadovas D.Tumynas dabar turi įtariamojo statusą.

Visiems buvo žinoma, kad ankstesnėse kadencijose savivaldybėje galiojo nerašytas koalicijos partnerių susitarimas pasidalyti įtakos sferomis kontroliuojant savivaldybei pavaldžias įmones, kuriose darbą rasdavo nebūtinai kompetentingi, bet partijai lojalūs asmenys. Savivaldybei pavaldžios įmonės netgi buvo vadinamos partijų lesyklėlėmis.

"Nežinau, kuo pasireiškia ta lesyklos forma. Neturiu sąrašų, kiek įmonės darbuotojų kokiai partijai priklauso. Žmonės vertinami pagal darbą – kiekvienas turi užduotis, yra suformuoti tikslai ir motyvacija, todėl kiekvienas turės atsiskaityti už savo darbą. Jeigu nesugebės dirbti, turės užleisti vietą kitam, kuris ateis, dirbs ir pasieks tų tikslų. Aš asmeniškai esu nepartinis, niekada nebuvau partijoje, todėl partiniai dalykai tikrai nėra pagrindiniai rodikliai, į kuriuos aš kreipčiau dėmesį", – tikino naujasis bendrovės vadovas.

Paklaustas, ar palaiko ryšius su iš pareigų atleistu pirmtaku D.Tumynu, dabartinis direktorius neslėpė: "Pasiskambinam. Pakonsultuoja". Ką buvęs vadovas veikia dabar, S.Lazauskas nenorėjo atskleisti, pasiūlęs klausti paties D.Tumyno. Deja, pastarasis su žurnalistais bendrauti nepanoro.

Lankėsi pareigūnai

Ant savivaldybės kontroliuojamos bendrovės "Kauno butų ūkis" taip pat buvo kritęs įtarimų šešėlis – 2017 m. balandį tiriant galimą piktnaudžiavimą, STT atliko kratas įmonėje, jos vadovų bei jų artimųjų namuose.

Nuo 2017-ųjų įmonei vadovaujantis Marijus Zaborskas, paklaustas, kuo baigėsi ši istorija, tikino nieko negalįs komentuoti, nes neturįs informacijos. "Buvo atvykę pareigūnai ir tiek. Nei įtarimų, nei kvietimų į apklausas nesu sulaukęs", – sakė jis.

Pasak M.Zaborsko, jam atėjus vadovauti "Kauno butų ūkiui", bendrovėje įvyko daug permainų, jos veikla buvo optimizuota, įdiegtos naujos informacinės sistemos. Bendrovės direktorius tikina, kad būtent permainos padėjo pasiekti, kad įmonė dabar dirba pelningai, dalyvauja konkursuose teikti paslaugas ne tik savivaldybei ir gyventojams, bet ir kitoms mieste veikiančioms įstaigoms.

"Bandome rinkoje tapti konkurencingi", – tikslą įvardijo M.Zaborskas. Paklaustas, ar nesibaimina galimų pokyčių po kovą vyksiančių mero ir savivaldybės tarybos rinkimų, "Kauno butų ūkio" vadovas nebuvo linkęs daug kalbėti: "Įmonių vadovai nėra politinio pasitikėjimo. Kokia valdžia bus, tokie bus ir jos sprendimai. Konstruktyviai dirbame su savivaldybės administracija ir su politiniais procesais nesame susiję."

Mįslingas sprendimas

Įvairių svarstymų ir abejonių sukėlė netikėtas didžiausios savivaldybės bendrovės "Kauno energija" generalinio direktoriaus R.Bako pasitraukimas iš pareigų pernai gruodį.

Nors jis pats tikina, kad pagal įstatymą jau nebūtų galėjęs ilgiau vadovauti bendrovei – išdirbo "Kauno energijos" generaliniu direktoriumi 10 metų ir 16 dienų, vis tik pasitraukė nesulaukęs savo kadencijos pabaigos.

Ar kas nors nutiko tarp jo ir bendrovę kontroliuojančios savivaldybės vadovų? "Nusprendžiau, kad 10 metų riba yra galutinė. Manau, kad valdančiąja dauguma išsiskyrėme draugiškai. Ši dauguma jau buvo, kai neilgai meru dirbo Rimantas Mikaitis. Tada aš taip pat buvau paskirtas generaliniu direktoriumi. Dabar rinkimai ant nosies. Tai kaip ir natūralu – geriau išeiti ne tada, kai tave atleidžia, o kai pats išeini", – šyptelėjo pašnekovas.

Paklaustas, kas padėjo taip ilgai dirbti šiose pareigose, R.Bakas prisipažino konkretaus atsakymo neturintis. "Turbūt įmonės veiklos rezultatai, kurie yra audituojami, labai akylai stebini. Kitos rimtos priežasties aš nežinau. Buvo intensyviai dirbama, investuojama ir ta žmogiška patirtis padėjo, nes dirbau energetikos institute. Dėl to galėjau iš šono pažiūrėti į tą sektorių. Ir komanda buvo labai sėkminga – žmonės, kurie dirba ir nori kažką padaryti", – kalbėjo buvęs ilgametis "Kauno energijos" vadovas.

Nors oficialiai įvardijama, kad R.Bakas iš "Kauno energijos" pasitraukė, nes baigėsi jo kadencija, šia versija smarkiai abejojama.

Šiuo metu jis dar atostogauja, bet jau turi planų dirbti su atsinaujinančios energijos resursais, moderniaisiais išmaniaisiais tinklais, uždaro ciklo energetikos objektais.

"Kauno energijai" šiuo metu vadovauja laikinas direktorius Vaidas Šleivys, prieš tai ėjęs bendrovės Technikos direktoriaus pareigas. R.Bako nuomone, jis turi tiek kompetencijos, kad galėtų tapti ir nuolatiniu bendrovės vadovu.

Patikėjo senbuviui

Viešojo transporto įmonei "Kauno autobusai" vadovaujantis Mindaugas Grigelis – vienas iš savivaldybės bendrovių vadovų senbuvių. Prie bendrovės vairo jis stojo 2000-aisiais.

2014-aisiais į vieną įmonę sujungus troleibusų parko bendrovę "Autrolis" ir "Kauno autobusus", generalinio direktoriaus kėdė buvo patikėta konservatoriui Kęstučiui Derliūnui. Tada M.Grigelis ėmėsi "Kauno autobusų" Administracijos ir personalo departamento vadovo pareigų.

2015 m. pavasarį po rinkimų pasikeitus miesto valdančiajai daugumai K.Derliūnas buvo pirmasis iš savivaldybės kontroliuojamų bendrovių vadovų, pasitraukęs iš pareigų. Tačiau naujo generalinio direktoriaus paieškoms savivaldybė laiko negaišo – įmonei vadovauti vėl patikėta M.Grigeliui.

"Dirbu ir tiek, – šyptelėjo M.Grigelis. – Turiu tam tikrus planus, strategiją ir judam keleivių vežimo kokybės gerinimo linkme. Manau, kad pilnai netenkiname poreikių pagal besikeičiančią situaciją. Tam įtakos turi ir viešųjų pirkimų įstatymas, ir kitų įstatymų pasikeitimai – negalime priimti greitų sprendimų, kai miestas tikisi, bet stengiamės ir judam". Vis tik ilgametis "Kauno autobusų" vadovas neabejoja, kad sėkmingai dirbti jau ne vienus metus jam padeda ilgalaikė įmonės strategija ir vadina ją svarbiausiu sėkmės garantu. "Turime viziją, matome, kaip įmonė turi atrodyti po 5, po 10 metų. Norėtųsi ir greičiau atsinaujinti, ir kad keleiviai būtų labiau patenkinti, bet pokyčių žmonės mato: ir mobili aplikacija "Žiogas" įdiegta, ir autobusų atnaujinimas vyksta." Finansiniai resursai nėra begaliniai. Turi suderinti ir darbuotojų norus, ir keleivių pageidavimus, ir specialistų poreikį. Kol kas sekasi suderinti, bet tikrai norėtųsi dar geriau", – juokdamasis tikino M.Grigelis.

Nors jis buvo laikomas prieš tai miestą ne vienus metus valdžiusių konservatorių žmogumi, tai nesutrukdė pelnyti dabartinių valdančiųjų pasitikėjimo.

"Politines simpatijas ar antipatijas nustumti į šoną ir atlikti darbą. Su dabartine miesto valdžia niekada net kalbos nebuvo apie politinę priklausomybę, meilę ar nemeilę. Visada buvo ir yra žiūrima tik į darbą ir rezultatą", – tikino M.Grigelis.

M.Grigelis "Kauno autobusų" generalinio direktoriaus poste išsilaikė prie įvairių valdžių.

Dėl rinkimų nesijaudina

Petrą Švažą vadovauti bendrovei Kauno gatvių apšvietimas paskyrė jau dabartinė miesto valdžia 2015-ųjų vasaros pradžioje. Jis direktoriaus pareigose pakeitė Kęstutį Žuromską.

"Nebuvau naujokas. Nuo 2008-ųjų metų dirbau šioje įmonėje direktoriumi eksploatacijai. Viskas buvo žinoma. Kęstutis išėjo į Alytaus savivaldybę dirbti. Mane pasikvietė pasikalbėti, visi žinojo, kaip dirbu, ir buvau paskirtas į vadovo pareigas", – pasakojo P.Švažas.

Anot jo, jam tapus vadovu, bendrovės funkcijos gerokai išsiplėtė. "Seniau buvome atsakingi tik už miesto apšvietimą. Vadovaujant K.Žuromskui buvo paskirta aptarnauti šviesoforus, o man atėjus į direktoriaus pareigas, ėmėme rūpintis apželdinimu – medžių genėjimu, sodinimu, laistymu. Pernai laimėjome savivaldybės konkursus, dabar dar ir gatvių ženklais, atitvarais, stulpeliai Senamiestyje – mūsų rūpestis. Reikėjo daug ko išmokti, įsigyti reikalingos technikos, surasti darbuotojų", – aiškino pašnekovas.

Paklaustas, ar ramiai laukia kovo pradžioje vyksiančių savivaldos rinkimų, P.Švažas net nesuabejojo. "Visai nesijaudiname. Esame pasirašę sutartis su savivaldybe darbams, vėl dirbsime toliau, o po rinkimų bus taip, kaip bus. Žmonės juk nežino, kada bus karas. Bus viskas gerai. Dirbame tik Kaune ir tik Kaunui", – tikino pašnekovas.

Žmogus iš šono

2015 m. spalio 3 d. savivaldybės įmonės "Kapinių priežiūra" vadovu tapo Ričardas Čėsna. Jis pakeitė partijai "Tvarka ir teisingumas" priklausiusį Algirdą Verbicką, kuris prieš tai pagal buvusios valdančiosios daugumos savivaldybėje susitarimus buvo dirbęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

Įmonių vadovai visų pirma turi būti geri vadybininkai, kurių tikslas – kokybiškos paslaugos, kauniečiams teikiamos kuo mažesne kaina.

"Žinoma, buvo sunku: nauja veikla, žmonės, iššūkiai. Pasikeitė beveik visa komanda, ypač – administracijoje. Netiko kai kurių darbuotojų kompetencija, neliko dviejų direktoriaus pavaduotojų, kai kurių funkcijų atsisakėme. Darbas vyksta", – tikino R.Čėsna, prieš tai vadovavęs vieno iš komercinių bankų padaliniui.

Anot R.Čėsnos, neūkiškumas įmonėje badė akis, į daug ką buvo žiūrima pro pirštus, tad pertvarkos buvo neišvengiamos. "Įmonė – kaip ir gyvas organizmas – turi keistis. To, kas pasiekta, yra maža, ir reikia siekti naujų tikslų", – įsitikinęs vadovas, žadantis vis populiarėjančių kolumbariumų ir kitų įmonės teikiamų paslaugų plėtrą. Pasak "Kapinių priežiūros" direktoriaus, pagerėjo ir įmonės darbuotojų darbo sąlygos įsigijus darbams reikalingos technikos, darbuotojai aprūpinti specialiais darbo drabužiais, o žiemos metu jiems skiriami ir specialūs apatiniai termodrabužiai, kad lauke nebūtų šalta dirbti. Jam tapus savivaldybės įmonės vadovu, algas pradėta pervesti į banko sąskaitas, nes iki tol darbuotojams atlyginimas už darbą vis dar buvo mokamas grynaisiais įmonės kasoje.

"Žmonės miršta nepaisant to, ar rinkimai vyksta, ar ne. O mūsų užduotis – kad jie būtų laiku ir kokybiškai palaidoti. Mes niekaip nesusiję su rinkimais", – galimų permainų po rinkimų nesibaimina "Kapinių priežiūros" direktorius.

Įrankis miestui

"Nenoriu per daug kritikuoti to, kas buvo prieš man ateinant, bet galiu pasakyti, kad įmonė nebuvo tinkamai panaudojama miesto reikmėms. Dabar ji tapo puikiu įrankiu miestui", – neabejoja savivaldybės įmonei "Kauno planas" nuo 2016-ųjų balandžio vadovaujantis Raimundas Labutis.

"Dirbame pelningai, o anksčiau būta ir nuostolių. Duomenys yra viešai prieinami, gali visi pasižiūrėti", – pridūrė jis.

Pasak R.Labučio, savivaldybė atrado, kad šitą įmonę galima išnaudoti miesto plėtros objektams, tiems objektams, kurie susiję su ypatingomis miesto vietomis. "Iššūkiai neblogai įgyvendinti – suprojektuoti Kalniečių, Dainavos, Draugystės parkai ir jau galime pamatyti apčiuopiamus vaizdus. Buvo nemenkas iššūkis imtis Santakos parko ir aptvarkyti iki popiežiaus vizito pernai rudenį, o šiemet darbus dar tęsime. Visi žinome S.Dariaus ir S.Girėno stadioną – išleidome techninį projektą", – vardijo R.Labutis.

Ir valdiška įmonė gali dirbti nevaldiškai? "Visą laiką prieš tai dirbau privačiame versle, su savivaldybėmis nebuvau susidūręs. Griežtesnė politika – ir galima užkurti įmonę", – įsitikinęs "Kauno plano" vadovas.

Komentaras

Visvaldas Matijošaitis

Kauno meras

Įmonių vadovai visų pirma turi būti geri vadybininkai, kurių tikslas – kokybiškos paslaugos, kauniečiams teikiamos kuo mažesne kaina. Iš visų miesto teikiamų paslaugų krepšelio didžiausią dalį sudaro šildymas. Jį per ketverius metus atpiginome 25 proc. ir dabar pagal šildymo kainą Kaunas yra tarp lyderių Lietuvoje.

Per pastaruosius ketverius metus kai kurios savivaldybės įmonės išplėtė savo veiklą ir ėmėsi naujos veiklos. Pavyzdžiui, prieš ketverius metus atradome, kad miestas stipriai permoka už žolės pjovimą ir želdinių priežiūrą. Tą paslaugą daug metų teikė viena ir ta pati privati įmonė, kuri neturėjo konkurentų. Viena savivaldybės įmonė tada įsigijo savo technikos ir, sukūrę konkurenciją, mes šios paslaugos kainą nusiderėjome 30 proc. Lygiai tas pats nutiko ir su gatvių ženklinimu, kai, sukūrę konkurenciją, kainą sumažinome 40 proc.

„Kauno energijos“ valdyba, atsižvelgusi į R. Bako pranešimą dėl atsistatydinimo, atšaukė jį generalinio direktoriaus pareigų, pranešė bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus vertybinių popierių biržą. 

„Kauno dienos“ žiniomis, laikinai vadovo pareigas eis  bendrovės Gamybos departamento direktorius Vaidas Šleivys.

Atsistatydinęs R.Bakas sakė, kad tokį sprendimą reikėjo priimti dėl Lietuvoje galiojančių įstatymų, kurie riboja kadencijų skaičių tokiose bendrovėse kaip „Kauno energija“.

„Įstatymai riboja ne tik kadencijų skaičių, bet ir išdirbtus metus. „Kauno energijai“ vadovavau 10 metų ir 16 dienų. Pirma kadencija buvo nepilna, atėjau nuo vidurio. Valdybos kadencija – 4 metai. Buvo įvairių politinių koalicijų, tad buvo ir pertvarkymų bei naujų paskyrimų, mane jau buvo tris kartus atleidę. Galima sakyti, kad prabuvau beveik keturias kadencijas, tai išdirbtas laikas, kurį leidžią įstatymai, jau viršytas“, – komentavo iš pareigų atsistatydinęs R.Bakas.

Jis pridūrė, kad po vienos kadencijos pertraukos dar negali pasakyti, ar norėtų sugrįžti į „Kauno energijos“ generalinio direktoriaus postą. Kol kas R.Bakas iki Naujųjų metų niekur neketina dirbti, nori tiesiog pailsėti, o po to bandys įsidarbinti privačiame sektoriuje.

Naujai išrinktas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis nežada atsisakyti planų atidžiai peržiūrėti dirbančiųjų Kauno savivaldybės bendrovėse sąrašus. Kaip jaučiasi įmonių vadovai laukdami, mero pažadėtų permainų?

Planai nesikeičia

"Kaip jau ne kartą sakiau, specialistus į visas pareigas rinksime pagal kvalifikaciją. Jeigu matysime, kad įmonės direktoriaus  kvalifikacija netinkama, keisime vadovą", – "Kauno dienai" yra sakęs V.Matijošaitis.

Naujojo mero dešinioji ranka Povilas Mačiulis patvirtino, kad šių planų neatsisakoma. "Susitikome jau su daugumos įmonių direktoriais. Negali vadovo vertinti pagal išvaizdą. Jiems užduota klausimų ir laukiame atsakymų", – pirmuosius žygius į įmones patvirtino P.Mačiulis.

Tiesa, "Kauno dienos" kalbinti direktoriai neigė, kad buvo  susitikę su naująja valdžia.

P.Mačiulis priminė, kad dar 2011 m., tiesa neilgai,  "Vieningas Kaunas" turėjo įtakos Kauno savivaldybės administracijoje. Dalis šiuo metu dar dirbančių vadovų buvo gavę užduočių, ką  turi padaryti.

"Pasižiūrėsime, ar jiems pasisekė tas užduotis atlikti. Jei nepadarė, turėsime gauti argumentuotus atsakymus, kodėl tai nebuvo padaryta", – dėstė P.Mačiulis.

Sutiko staiga

Bene naujausias Kauno savivaldybei priklausančios įmonės generalinis direktorius yra Mindaugas Grigelis, praėjusią savaitę stojęs prie "Kauno autobusų" vairo. Jis pakeitė netikėtai atsistatydinusį Kęstutį Derliūną.

Viešai buvo neigiama, kad K.Derliūnas atsistatydino dėl V.Matijošaičio pasisakymų apie galimus pasikeitimus. K.Derliūnas buvo įtrauktas į konservatorių rinkimų sąrašus, tačiau į tarybą nepateko. Po atsistatydinimo jis paskirtas "Kauno autobusų" technikos tarnybos vadovu.

M.Grigelis iki bendrovių "Kauno autobusai" ir "Autrolis" sujungimo keturiolika metų vadovavo "Kauno autobusams", o paskui šioje įmonėje dirbo administracijos ir personalo departamento vadovu.

"Aš nelabai turiu ką pasakyti. Čia taip staiga. Sutikau tik dėl to, kad esu anksčiau dirbęs ir žinau virtuvę", – aiškino M.Grigelis. Jis tvirtino esąs pasirengęs permainoms. Generaliniu direktoriumi jį paskyrė šiuo metu veikianti "Kauno autobusų" valdyba, tačiau keisis jos sudėtis, todėl gali būti ir daugiau pokyčių.

Pastaraisiais metais M.Grigelis nevadovavo bendrovei, tačiau tebėra valdybos narys, dalyvavo priimant strateginius sprendimus. "Kauno autobusų" ir "Autrolio" sujungimas jau duoda vaisių. Bendrovės planai sudaryti iki 2020 m. Tęsiame darbą", – nuo prognozių apie galimus pokyčius susilaikė M.Grigelis.

Didžiuojasi specialybe

Dar viena savivaldybės įmonė "Kauno švara" ne vienus metus buvo laikoma Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lizdeliu. "Kauno švaros" direktorius Dalius Tumynas – taip pat konservatorių iš Suvalkijos pasikviestas žmogus.

"Aš nesu politikas ir į politiką nesiveliu, jokiai partijai nepriklausau", – aiškino D.Tumynas. 2000-aisiais Seimo rinkimuose jis buvo Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos kandidatas į Seimo narius.

Pagal išsilavinimą "Kauno švaros" direktorius yra veterinarijos gydytojas. "Šia specialybe aš labai didžiuojuosi, nes ji yra daug platesnė nei atliekų tvarkymas. Visi biologiniai procesai, kurie vyksta žaliose atliekose, maisto atliekose, – veterinarijos moksle sudaro tik lašą. Struktūriniai aplinkosaugos klausimai irgi susiję. Įmonės vadovas yra administratorius. Nemanau, kad aukštasis išsilavinimas turėtų trukdyti įmonės veiklai, jis tik padeda ir praplečia gebėjimus", – įsitikinęs D.Tumynas.

Jis neabejoja, kad vadovo išsilavinimas ir patirtis, be jokios abejonės, yra svarbūs dalykai. Tačiau priminė, kad nėra nė vienos kalvės, kuri ruošia vadovus. "Jeigu visi dirba Kaunui, tai nuomonės turėtų sutapti ir neturėtų gimti kažkokie nauji reikalavimai", – pareiškė "Kauno švaros" direktorius.

D.Tumynas sako esantis ramus, nes "Kauno švara" – pelninga įmonė, nors socialinė ir nelabai orientuota į pelną. Pelnas, pasak generalinio direktoriaus, įmonėje yra skiriamas investicijoms.

Nuo komentrų susilaiko

"Permainos tikrai ateis. Šildymo sezoną pavasarį baigsime. O naujo mero ketinimų aš negaliu komentuoti. Nauja valdžia žino, ką daro. Žmonės pasitikėjo, išrinko, jie žino, ką daro. Tikrai nenoriu komentuoti", – lakoniškai atsakė "Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas.

"Kauno energijai" technikos mokslų daktaras R.Bakas vadovauja nuo 2008 m. lapkričio. Apdovanotas Lietuvos energetikų garbės ženklu. Jis taip pat yra Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas. Iki paskiriant generaliniu direktoriumi, R.Bakas ne vienus metus "Kauno energijoje" ėjo žemesnes pareigas.

"Kauno energija" tiekia šilumą 117 tūkst. gyventojų ir 3,6 tūkst. įmonių bei organizacijų Kauno mieste ir rajone. Pernai bendrovė fiksavo 65 proc. išaugusį pelną, bet dėl mažesnių pardavimų ir žemesnės vidutinės parduodamos šilumos kainos pajamos sumažėjo.

Įmonės duomenimis, iš viso pernai gauta beveik 76 mln. eurų pajamų. Palyginti su 2013 m., kai jos siekė beveik 94 mln. eurų, pajamos sumažėjo maždaug 23 proc. Viena iš tokio pokyčio priežasčių – sumažėjusi šilumos pardavimo kaina.

Giriasi pelnu

Ramiai naujai išrinkto mero tikina laukiantis ir "Kauno vandenų" generalinis direktorius Linas Baltrėnas. "Kainos mažiausios, pelnas rekordinis, o darbuotojų atlyginimo vidurkis viršija darbo užmokesčio vidurkį Respublikoje. Tai, ką planavau padaryti per penkerius metus, atlikau per trejus", – tiek pat metų vadovaujantis įmonei pabrėžė L.Batrėnas.

Pasak "Kauno vandenų" vadovo, vandens kaina Kaune mažiausia Lietuvoje, įmonės pelnas praėjusiais metais siekė 8,2 mln. litų – tokio esą nebūta per visą bendrovės gyvavimą.

Tiesa, kur kas labiau kauniečiams "Kauno vandenys" įsiminė ne savo pelnu, o korupcijos skandalu. Byla iki šiol teismo  nepasiekė.

Nesiryžo generalinis direktorius svarstyti, ar jo pasiekimai turės įtakos naujajam merui svarstant apie "Kauno vandenų" kapitono personą. "Žinote aš tos kėdės nesilaikau įsikibęs. Jeigu ras geresnį už mane, tai tegu", – pareiškė L.Baltrėnas.

Nepolitizavo L.Baltrėnas ir dėl partijų pasiskirstymo savivaldybės įmonėmis.

L.Baltrėno darbo biografija gana plati: "Kauno švaros" ekonomikos direktorius; Kauno miesto savivaldybės administracijos finansų departamento direktorius; VĮ "Vidaus vandens kelių direkcijos" vidaus audito tarnybos viršininkas; vadovavo dar kelioms bendrovėms ir po jų vėl grįžo į "Kauno švarą". Priklauso socialdemokratų partijai.
"Aš čia dirbdamas neskirstau: partinis ar ne partinis. Svarbiausia visada buvo žmogaus kompetencija. Ir matau, kad naujasis meras taip pat laikosi tokios pozicijos", – pastebėjo Kauno politechnikos institute inžinieriaus-ekonomisto specialybę įgijęs L.Baltrėnas.

Ramiai laukia

Nuo 2012 m. savivaldybės įmonei "Kauno gatvių apšvietimas" vadovauja Kęstutis Žuromskas. Prieš tai jis vadovavo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Kauno apskrities skyriui. "Visi mes laukime. Kaip bus, taip bus. Nejaučiame, kad kažką ne taip darome", – galimų permainų nesureikšmino įmonės vadovas.

Pasak K.Žuromsko, prieš porą metų įmonė dirbo nuostolingai, tačiau, susitvarkius administravimą, rodikliai pagerėjo.

Prieš trejus metus įmonei paskirtas vadovauti K.Žuromskas dėsto jo skyrimo tvarką: dirbti direktoriumi jį paskyrė įmonės valdyba, o ją formavo savivaldybės administracijos direktorius.

Naujas meras, naujas savivaldybės administracijos vadovas, nauja įmonės valdyba – jie esą viską ir peržiūrės. "Čia jau kaip bus, taip bus. Nesu prisirišęs. Nesu partinis. Man darbą reikia dirbti", – dėstė K.Žuromskas.

Išbrido iš nuostolių

Iš FNTT struktūros kalvės vadovauti kitai savivaldybės įmonei atėjo ir Virginijus Tamošiūnas. Kauno komunalinio ir butų ūkio vadovu jis tapo po to, kai iš šių pareigų pasitraukė korupcijos skandale susikompromitavęs Tomas Pilvinis. Ši istorija, kurios vienas iš veikėjų yra ir buvęs Kauno vicemeras Kęstutis Kriščiūnas, tebenarpliojama Kauno apygardos teisme.

V.Tamošiūnas buvo vienintelis kandidatas užimti Kauno komunalinio ir butų ūkio vadovo pareigas. Apie šį pasirinkimą prieš trejus metus įmonės valdybos pirmininkas Tomas Svilpauskas sakė: "Tai buvo ekstra atvejis, todėl pritarėme vienintelei kandidatūrai. Po tų visų skandalų norėjome, kad tai būtų žmogus iš šalies."

"Dėl mano kompetencijos – aš manau, kad jos man pakanka, kitaip nedirbčiau. O ar tinkama, ar netinkama kvalifikacija, manau, sprendžia darbdavys pagal savo kriterijus", – paklaustas apie galimas permainas sakė V.Tamošiūnas.

Jis pateikė savo vadovavimo laikotarpio įmonei statistiką: Kauno komunaliniam ir butų ūkiui pradėjau vadovauti 2012 m. sausio 25 d. Bendrovė 2011 m. buvo baigusi su 101,1 tūkst. litų balansiniu nuostoliu, o 2014 m. bendrovė baigė pelningai su daugiau nei 26 tūkst. litų balansiniu pelnu ir, pervedus iš rezervų 16,7 tūkst. litų, 2014 m. turi apie 43 tūkst. paskirstomojo pelno."

Energetikos ministras ir energetikos holdingo „Lietuvos energija“ vadovas neigia žiniasklaidos informaciją, kad Kainų komisija prognozuoja net 22 proc. didesnę vidutinę dujų kainą vartotojams 2015 metais. Energetikos ministras Rokas Masiulis tikina, kad dujų kaina vartotojams kitais metais nedidės.

„Galutinė dujų kaina mūsų vartotojams neturėtų kilti ir pasklidusi informacija apie dujų kainos didėjimą yra neteisinga, nes yra ištraukta iš konteksto. Gaila, kad keliamas ažiotažas ir panika ten, kur jos nėra“, - BNS sakė R.Masiulis.

Pasak jo, kol kas į dujų kainos skaičiavimus neįtraukta permoka už 2013 metais ir 4 šių metų mėnesius iš „Gazprom“ pirktas dujas, todėl perskaičiavus prognozes, bus aišku, kad dujų kainos vartotojams nekils. R.Masiulis tikino, kad dujos nebrangs ne tik komerciniams, bet ir buitiniams vartotojams. 

„Palyginti su pernai, kilti neturėtų. (...) Tiksliau suskaičiuoti ir pasakyti turėtų Kainų komisija, bet panikai pagrindo nėra“, - BNS teigė ministras.

Bendra dujų kaina komerciniams vartotojams kitąmet turėtų mažėti, nes naują suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo priedą amortizuos dujų kainos permoka, teigia „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas. Tačiau jis nesiryžta prognozuoti konkrečios kainos šilumos gamintojams - anot jo, 2015 metų žiemą kainos bent jau neturėt būti didesnės nei praėjusį šildymo sezoną, kai Lietuva už „Gazprom“ dujas mokėjo brangiausiai Europoje.

D.Misiūnas pripažįsta, kad galutinę dujų kainą didins nuo gruodžio pradedamas rinkti SGD terminalo priedas, kuris preliminariai turėtų siekti apie 102 litus už tūkstantį kubų, tačiau jį turėtų amortizuoti „Lietuvos dujų“ planuojama permoka dujų vartotojams. 

„Idėja yra tokia, kad papildomas kainos mažinimas, susijęs su 280 mln. litų, leis kompensuoti terminalo priedą. Taip, priedas bus kaip papildomas mokestis, bet dujų kainos sumažėjimas lems, kad galutinė kaina vartotojui dėl terminalo priedo neišaugs“, - BNS sakė D.Misiūnas.

Jis tikino, kad komerciniams klientams dujų kaina sumažės, nes apie būsima 14 proc. permoka bus didesnė nei 7-8 proc. SGD priedas. Tačiau galutinė dujų kaina šilumos gamintojams priklausys ne tik nuo „Lietuvos dujų“ kainos - šilumininkai privalo pirkti dalį dujų iš SGD terminalo, kurios žiemą sudarys iki pusės visų jų suvartojamų dujų.

„Lietuvos žinios“ penktadienį rašo, kad Kainų komisija prognozuojamą dujų kainą pakėlė į neregėtas aukštumas - nuo 1277 litų šiemet iki 1558 litų už 1tūkst. kubų kitais metais. Tačiau komisijos atstovė Loreta Kimutytė BNS patikslino, kad pastaroji kaina yra termofikacijos elektrinėms tiekiamų dujų kaina su visomis dedamosiomis, o nurodyta šių metų kaina - be dedamųjų ir tik dujų importo.

Kainų komisija penktadienį oficialiai paskelbė, kad preliminariais skaičiavimais, kitų metų vidutinė dujų kaina termofikacinėms elektrinėms sieks 1558 litus - apie 3,4 proc. daugiau nei šių metų vidutine kaina (1507 litai). Tačiau L.Kimutytė BNS teigė, kad į šią kainą neįtraukta „Lietuvos dujų“ permoka, be to, gali keistis kol kas tik preliminariai apskaičiuotas SGD terminalo priedas - dabar jis yra 102 litai.

Kitos kainos dedamosios yra tokios: 63,6 lito - perdavimas, 265 litus - skirstymas.

Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė BNS teigė, kad komisija lapkritį turėtų patvirtinti galutinę SGD terminalo infrastruktūros dalį dujų kainoje, bet ši dalis drastiškai bendros dujų kainos nepadidins.

„Kai atsiranda naujas objektas (SGD terminalas - BNS), jis padidina (dujų kainą - BNS), bet bendroje sumoje prie visų kitų infrastruktūrinių dedamųjų pridedant, tai nebus šokiruojantis dydis“, - BNS sakė D.Korsakaitė.

Tuo tarpu dujų kaina buitiniams vartotojams kol kas neprognozuojama. Pasak L.Kimutytės, laukiama jos dedamųjų, tuomet bus galima apskaičiuoti kainą gyventojams.

„Jeigu kalbėti apie verslo klientus, komercinius klientus, mes galime pasakyti, kad mažės, nes pritaikysime papildomą nuolaidą ir žinome, kad ji bus didesnė negu terminalo priedas, kuris atsiranda. Tačiau kalbant apie šilumininkus, nes jų dalis dujų šaltuoju periodu - apie pusę dujų bus iš vamzdžio, o kita pusė - iš terminalo. Tai jeigu ant vamzdinių dujų mes dėsime papildomą nuolaidą, tai terminalo dujų kaina bus aiški tik tada, kai jos bus tiekiamos. Nes ji priklausys nuo biržos indekso“, - BNS teigė D.Misiūnas.

Jungtinės karalystės NBP indeksas, pagal kurį skaičiuojama Norvegijos „Statoil“ tiekiamų SGD kaina, pasak D.Misiūno, žiemą turėtų augti, tačiau net ir blogiausiu atveju - indeksui labai padidėjus - bendra dujų kaina šilumininkams neturėtų būti didesnė nei iš „Gazprom“ pernai pirktų dujų.

„Mes galime daryti prielaidą, kad žiemą jis (NBP indeksas - BNS) šiek tiek auga. Normalu taip mąstyti, nes žiema vartojimas didėja ir indeksas šiek tiek paauga. Mūsų įžvalga tokia, kad net ir blogiausiu atveju, jei bus šalta žiema ir bus didelis dujų poreikis, mes turėtume neviršyti kainos, kurią iš „Gazprom“ gavome praeitą žiemą, tai mes turime tokią nuostatą. Aišku, pamatysime, kaip bus, bet turime gan tvirtą nuostatą šiuo klausimu. (...) Galutinė kaina šilumos gamintojams neturėtų būti didesnė, palyginti su praeitu sezonu“, - teigė D.Misiūnas.

Šilumos gamybos bendrovės „Kauno energija“ vadovas Rimantas Bakas BNS sakė, kad tikslios informacijos apie kitų metų dujų kainą neturi, tad neaišku, kaip keisis šilumos kaina.

„Mes dabar dujų pirkimą organizuojame kitiems metams, ir dujų kaina bus diktuojama laimėtojų, ir tuo pačiu pagal Vyriausybės programą turėsime pirkti atitinkamą dujų kiekį iš „Litgas“, tai tie skaičiai akivaizdžiai indikuos apie šilumos kainos pokyčius. Tad bus rimta indikacija iš biokuro gaminantiems šilumą dėl kainos, nes jie stengiasi žemiau, bet maksimaliai arti šilumos iš dujų kainos laikytis, todėl teisingo vertinimo dar neturime“, - BNS sakė R.Bakas.

Tačiau, pasak jo, jei tendencijos išliks panašios ir „Lietuvos dujų“ kaina bus panaši - šilumos kaina Kaune galėtų sumažėti iki 20 proc.

„Būtent ta indikacija, kuri bus dėl dujų kainos, šiaip tai mes prognozavome, kad jeigu išliks tendencija „Lietuvos dujų“ kainos pigimo, tai tikėtina, kad šilumos kaina Kaune sumažės iki 20 proc.“, - teigė R.Bakas. 

Vyriausybė spalio viduryje pritarė, kad dujų permoka nebuitiniams vartotojams būtų grąžinta per dvejus metus. Išsamią maždaug 280 mln. litų permokos grąžinimo tvarką lapkritį turi parengti „Lietuvos dujos“.

„Lietuvos dujos“ išmokės permoką už laiką nuo 2013-ųjų sausio iki šių metų gegužės. Nuo gegužės, kai „Gazprom“ sumažino dujų kainą „Lietuvos dujoms“ 21 proc. už 2013-2015 metus, jiems jau pritaikyta 20 proc. nuolaida, o nuo liepos ji pritaikyta ir visiems buitiniams vartotojams.