Pinigų reikia įrengimui

Kultūros ministerija yra paskelbusi kvietimą projektų „Kultūros paveldo aktualizavimas ir įveiklinimas“ finansavimui. Paraiškas reikia pateikti iki balandžio.

Tokiam sprendimui turės pritarti Klaipėdos taryba.

Sprendimo projekto esmė – finansavimo užtikrinimas atkurto Klaipėdos pilies didžiojo bokšto įveiklinimui, kultūros paveldo objekto aktualizavimui ir lankytojų pritraukimui.

XIII a. viduryje Klaipėdos pilį, anuomet vadintą Mėmelburgu, dabartinės piliavietės teritorijoje pastatė Vokiečių ordinas. Per savo istoriją ji ne kartą degė, buvo perstatyta ir galiausiai XIX a. antrojoje pusėje visiškai išnyko.

Klaipėdos savivaldybė turės prisidėti ne mažiau kaip 15 proc. Siekiama gauti 85 proc. reikalingos paramos.

Projektų įgyvendinimo terminas – 2027 m. gruodžio 31 d., didžiausia galima skirti finansavimo ES lėšų suma projektui įgyvendinti – 750 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad pilies didžiojo bokšto vidui įrengti preliminariai reikėtų 882 tūkst. eurų. Savivaldybės lėšos sudarytų 132 tūkst. eurų.

Tokia suma paskaičiuota atsižvelgiant į jau įrengtų muziejų patirtis – vertinti ne tik įrengimo, bet ir projektavimo darbai.

Suma dar gali būti tikslinama, kai bus pasirinkta bokšto ekspozicijos koncepcija maždaug 2025–2027 m.

Kultūros ministerijai turėtų būti garbės reikalas padėti šiuo klausimu.

Pasakė „ne“

Europinių lėšų gavimo klausimą svarstant Finansų ir ekonomikos komitete tarybos nariui Rimantui Taraškevičiui kilo klausimas, ar buvo įmanoma lėšų gauti ir paties bokšto statybai.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo patarėjas Ričardas Zulcas aiškino, kad pernai Klaipėdos savivaldybė buvo siuntusi prašymą Vyriausybei.

„Buvome kreipęsi dėl dviejų istorinių objektų – Šv. Jono bažnyčios ir pilies didžiojo bokšto atstatymo. Tačiau gavome neigiamus atsakymus, nes tai iš dalies nauja statyba. Todėl planuotos lėšos iš savivaldybės biudžeto“, – aiškino R. Zulcas.

Pasak R. Zulco, tik iš trečio karto pavyko įvykdyti rangos konkursą.

Darbų vertė – 3,2 mln. eurų, šiais metais statybos darbams numatyta pusė milijono eurų. Įvyko keli susitikimai su rangovu. Šiuo metu perkamas metalas konstrukcijai. Vėliau vyks mūrijimo darbai aplink konstrukciją.

Tarybos narys R. Taraškevičius akcentavo, kad suskaičiavus, kiek savivaldybė yra investavusi savo pinigų į piliavietės atstatymą, būtų solidi suma.

„Suskaičiavus paaiškėtų kosminė suma. Kultūros ministerijai turėtų būti garbės reikalas padėti šiuo klausimu. Prašykime, gal duos“, – sakė politikas.

Rimantas Taraškevičius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Investicijos – 14 mln. eurų

Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas yra vienas svarbiausių ne tik pajūrio regiono, bet ir visos Lietuvos kultūros paveldo objektų.

Komplekso istorinis ir architektūrinis branduolys – pilies rūmų liekanos.

Uostamiesčio piliavietės atkūrimas – ilgalaikis ir daug finansinių išteklių reikalaujantis procesas, todėl darbai vykdomi etapais.

Šiuo metu jau sutvarkyta dalis piliavietės objektų.

Atlikti darbai buvo finansuoti miesto savivaldybės biudžeto, ES Kelių direkcijos lėšomis.

Į piliavietės teritorijos sutvarkymą jau investuota apie 14 mln. eurų.

Sudomino vardo priešistorė

Buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pasakojo, jog baigiantis jo kadencijai miesto vadovo poste ir kaip tik artėjant diskusijoms dėl naujų pretendentų į miesto garbės piliečio vardą, jis paprašė, kad būtų surinkta informacijos apie šio titulo priešistorę.

"Mane sudomino, kokia situacija dėl Klaipėdos garbės piliečių buvo anksčiau. Žinoma, nustebino patys pirmieji Klaipėdos, tada Mėmelio, garbės piliečiai, kuriems šis vardas buvo suteiktas daugiau nei prieš šimtą metų. Tai feldmaršalas P. von Hindenburgas ir burmistras A.Altenbergas. Ar buvo daugiau Mėmelio garbės piliečių, informacijos surinkti nepavyko", – kalbėjo R.Taraškevičius.

Taigi pačiu pirmuoju Mėmelio miesto garbės piliečiu buvo paskelbtas Veimaro respublikos reichsprezidentas.

Šis titulas generolui feldmaršalui P. von Hindenburgui, kuris, beje, vėliau, 1933 m., Vokietijos reichskancleriu paskyrė Adolfą Hitlerį, Mėmelyje suteiktas 1915-aisiais, nė neįpusėjus Pirmajam pasauliniam karui.

Rašoma, kad Didžiojo karo metu feldmaršalas ilgą laiką praleido Lietuvoje.

Galimas dalykas, kad Mėmelio garbės piliečio vardo suteikimas buvo tam tikras šios Rytų Prūsijos provincijos reveransas ir taip jau tituluotam asmeniui.

Mėmelio miesto garbės piliečio vardas suteiktas ir pirmajam Klaipėdos burmistrui A.Altenbergui.

1862 m. Kionigsberge gimęs A.Altenbergas burmistru išrinktas 1893 m.

Dar po vienuolikos metų, 1904-aisiais, jis tapo vyriausiuoju Klaipėdos burmistru.

Nuo 1896 m. A.Altenbergas priklausė Evangelikų reformatų sinodui. Buvo Buriuotojų draugijos, įvairių įmonių priežiūros tarybos narys.

A.Altenbergas miesto savivaldoje dirbo 25 metus.

Antrasis Mėmelio garbės pilietis mirė 1926 m. kovo 27 d. nuo infarkto traukinyje, grįždamas iš Kauno į Klaipėdą.

Reveransas: 1915 m. pirmuoju Mėmelio miesto garbės piliečiu tapo Veimaro respublikos reichsprezidentas P. von Hindenburgas, kuris Pirmojo pasaulinio karo metu ilgą laiką buvojo Lietuvoje. vikipedija.lt nuotr.

Pusės amžiaus pertrauka

Apie lietuviškojo tarpukario laikotarpio Klaipėdos garbės piliečius informacijos rasti nepavyko.

Pokariu, kai miestas tapo sovietiniu, pirmieji garbės piliečių vardai suteikti tik 1967-aisiais.

Ano meto spaudoje yra likęs Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pranešimas apie įsteigtą "Klaipėdos miesto garbės piliečių knygą".

Pirmieji į ją įrašyti Klaipėdos "išvaduotojų" vardai – buvęs 16-osios lietuviškos divizijos generolas majoras Adolfas Urbšas ir buvęs 32-osios šaulių divizijos 113-ojo šaulių pulko pulkininkas Ivanas Ivanovas.

Pranešta, jog A.Urbšui ir I.Ivanovui "įteikti simboliniai Klaipėdos raktai".

Beje, A.Urbšas (1900–1973) iki sovietų okupacijos buvo Lietuvos kariuomenės karininkas, o 1940 m. tapo Raudonosios armijos generolu.

Jo vadovaujama raudonarmiečių divizija dalyvavo kovose Žemaitijoje, Kurše, taip pat užimant Klaipėdą, dėl to jam ir buvo suteiktas miesto garbės piliečio vardas.

A.Urbšas gavo ir LSSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardą (1970 m.).

Tą patį LSSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardą turėjo ir dar vienas raudonasis karinis veikėjas, taip pat Klaipėdos miesto garbės pilietis (1975 m.), Vladas (kai kur rašoma Vladimiras) Lunia (1906–1992).

Jis nepriklausomos Lietuvos laikais buvo baigęs Kauno karo mokyklą, o sovietams okupavus Lietuvą, prisijungė prie Raudonosios armijos.

1944 m. vasarį su kitais 23 buvusios Lietuvos kariuomenės karininkais pasirašė kreipimąsi į Lietuvoje likusius karininkus. Kreipimasis ragino nesipriešinti artėjančiai SSRS kariuomenei.

Klaipėdos garbės piliečiu tapo ir dar vienas Lietuvos, o paskui SSRS karo veikėjas, raudonasis generolas Pranas Petronis (1910–1998), kuris sovietams okupavus Lietuvą ir naikinant jos kariuomenę, 1940 m. spalį paskirtas sovietinės kariuomenės 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 184-osios šaulių divizijos prieštankinio diviziono vyriausiuoju adjutantu.

Pokariu keliolika metų nuo 1961-ųjų P.Petronis buvo LSSR karinis komisaras, ilgą laigą buvo LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, tarybos prezidiumo narys.

P.Petronis buvo ne tik Klaipėdos, bet ir Kupiškio rajono garbės pilietis (1977 m.).

Jis apdovanotas ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio medaliu (1933 m.), ir sovietiniais Raudonosios žvaigždės, Tėvynės karo I ir II laipsnio bei Raudonosios vėliavos ordinais.

Rimantas Taraškevičius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tūpsniai – "išvaduotojams"

Klaipėdos garbės piliečio vardas suteiktas ir buvusiam politiniam instruktoriui, dimisijos generolui majorui Trofimui Belikui, kuris su raudonarmiečių daliniais 1945 m. taip pat dalyvavo užimant Klaipėdą.

1985-ųjų sausį, artėjant dar vienam Klaipėdos "išvadavimo" jubiliejui, miesto garbės piliečių vardus nuspręsta suteikti dar dviem veikėjams.

"Ryšium su Klaipėdos miesto išvadavimo iš vokiškųjų fašistinių grobikų 40-osiomis metinėmis, suteikti Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardą Stasiui Jurginiui, revoliucinio judėjimo Lietuvoje dalyviui, buvusiam 16-osios Lietuviškosios Raudonosios vėliavos Klaipėdos šaulių divizijos kariui, personaliniam pensininkui, ir Orlovui Aleksejui Semionovičiui, atsargos pulkininkui, mūšių dėl Klaipėdos išvadavimo dalyviui, buvusiam Generalinio štabo karininkų atstovų veikiančioje armijoje ypatingojo korpuso nariui", – rašoma Klaipėdos vykdomojo komiteto sprendime, kurį savo parašu patvirtino to komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys.

Tai buvo paskutinieji sovietinės Klaipėdos miesto garbės piliečiai.

Šie titulai teikti daugiausia Raudonosios armijos generolams, tiesa, Klaipėdos garbės pilietėmis tapo ir dvi moterys klaipėdietės.

Pagerbė darbo didvyrę

Iš viso sovietmečiu uostamiestyje Klaipėdos garbės piliečio vardai suteikti devyniems asmenims.

"Po Antrojo pasaulinio karo miesto garbės piliečių teikimo tradicija atgaivinta. Tik šie titulai teikti daugiausia Raudonosios armijos generolams, tiesa, Klaipėdos garbės pilietėmis tapo ir dvi moterys klaipėdietės – socialistinio darbo didvyrė O.Stanžienė ir rašytoja I.Simonaitytė", – pastebėjo R.Taraškevičius.

Klaipėdietei O.Stanžienei, socialistinio darbo didvyrei, pensininkei, buvusiai Klaipėdos medvilnės verpimo "Trinyčių" fabriko brigadininkei garbės pilietės vardą nuspręsta suteikti "ryšium su Klaipėdos miesto išvadavimo iš vokiškųjų fašistinių grobikų 30-osiomis metinėmis".

Šį sprendimą pasirašė tuomečio vykdomojo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Valentinas Greičiūnas.

LSSR liaudies rašytoja I.Simonaitytė buvo vienintelė, kuriai garbės piliečio vardas suteiktas ne Klaipėdos "išvadavimo proga", o "už didelius nuopelnus vystant uostamiesčio kultūrą".

Sprendimą pasirašė vykdomojo komiteto pirmininkas A.Žalys.

Tačiau ir I.Simonaitytei Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas suteiktas prieš pat Raudonosios armijos įžengimo į Klaipėdą metines, 1977 m. sausį.

Vėliau, žlugus sovietinei sistemai, abu garsūs klaipėdiečiai A.Žalys ir V.Greičiūnas patys tapo Klaipėdos miesto garbės piliečiais.

Dvi dešimtys garbiųjų

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmuoju Klaipėdos miesto garbės piliečiu 1991 m. balandį tapo Vokietijos pilietis Heinzas Radzwillas.

Tų pačių metų rugsėjį garbės piliečiu tapo ir kompozitorius Jeronimas Kačinskas (1907–2005).

Po to septynerius metus garbės piliečių neatsirado.

Ir tik 1998 m. gegužę už ypatingus nuopelnus Klaipėdos miestui garbės piliečio vardas suteiktas profesoriui, kultūros veikėjui Vytautui Jakelaičiui (1928–2015).

Tais pačiais metais šiuo vardu pagerbtas ir A.Žalys (1929–2006) – sovietmečio inteligentas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

2002-ieji garbės piliečių skaičiumi Klaipėdoje buvo patys gausiausi.

Tada šis vardas suteiktas Hanzos miesto Liubeko prezidentui Peteriui Oertlingui, muziejininkui ir rašytojui Aloyzui Každailiui (1943–2018), architektūros istorikui ir menotyrininkui Jonui Tatoriui (1925–2004), olimpinius čempionus išugdžiusiam dviračių sporto treneriui Narsučiui Dumbauskui, taip pat – garsiems klaipėdiečiams Martinui Gusiatinui ir V.Greičiūnui.

2005 m. Klaipėdos miesto garbės piliečiais tapo legendinio šokių ansamblio "Žuvėdra" vadovai Skaistutė Idzelevičienė ir Romaldas Idzelevičius.

2007 m. už ypatingus nuopelnus Klaipėdos miestui garbės piliečio vardas teko architektui Gyčiui Tiškui (1934–2008).

2008 m. – aktoriui Vytautui Paukštei (1932–2022), 2010-aisiais – laivininkystės kompanijos vadovui Vytautui Lygnugariui.

2011 m. miesto garbės piliečiu tapo kraštotyrininkas ir fotožurnalistas Bernardas Aleknavičius (1930–2020), o 2013 m. – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų Vaclovas Straukas (1923–2017).

2014 m. garbės piliečiu tapo klaipėdietis Kazimieras Budrys (1936–2019) – sportininkas, vienintelio pasaulyje šeimų krepšinio turnyro rengėjas.

2016 m. uostamiesčio garbės piliečio vardas suteiktas Uvei Jurkščiui – Klaipėdos kraštiečių draugijos pirmininkui, mecenatui.

Pernai šį vardą pelnė buvęs krepšininkas, treneris Modestas Juozapas Paulauskas, o šiemet – kunigas ir visuomenės veikėjas Benediktas Sigitas Jurčys.

Nusprendus mieste diegti BRT autobusų trasą, palaiminti ir planai siekti finansavimo elektrinių autobusų įsigijimui.

Jau šiomis dienomis Aplinkos projektų valdymo agentūra ketina skelbti kvietimą keleivių vežėjams teikti paraiškas paramai iš Klimato kaitos programos gauti.

Iš viso konkurso metu ketinama paskirstyti 20 mln. eurų, o vienas pareiškėjas daugiausia gali gauti pusę šios sumos.

Pagal šį kvietimą konkursui paraišką teikti ketina bendrovė "Klaipėdos autobusų parkas". Numatoma, kad įsigyti būtų siekiama 10 elektrinių autobusų.

Įsigijus naujų transporto priemonių, tas pats kiekis dabar naudojamų neekologiškų būtų nurašytas ir sunaikintas.

Taršių transporto priemonių pakeitimas ekologiškomis užtikrintų oro užterštumo mažinimą ir prisidėtų prie Klimato kaitos programos uždavinių įgyvendinimo.

Skaičiuojama, kad preliminari vieno elektra varomo autobuso kaina – 500 tūkst. eurų, tad viso projekto vertė sieks apie 5 mln. eurų.

55 proc. šios sumos – 2,75 mln. eurų – tikimasi sumokėti gavus minėtą Europos Sąjungos paramą, o likusią dalį – 2,25 mln. eurų – teks atseikėti miestui.

Numatoma, kad šių pinigų reikės 2021–2022 metais.

Klaipėdos savivaldybės administracijos nuomone, vienas galimų lėšų šaltinių – pajamos, gautos pakeitus automobilių stovėjimo rinkliavos įkainius.

Nors miesto tarybos nariai vienbalsiai pritarė planams siekti finansavimo elektriniams autobusams, klausimų iškilo.

Politikas Rimantas Taraškevičius sudvejojo nuostata, kad miestas pasižada padengti ne mažiau kaip 45 proc. būsimos sumos. Politikas abejojo, ar toks sprendimas nelems, jog vėliau teks sumokėti kur kas didesnę sumą, pavyzdžiui, 90 proc. sumos.

Tarybos narė Judita Simonavičiūtė teigė, kad jau metas svarstyti ir apie tokių transporto priemonių pirkimo finansavimo ateityje būdus.

"Nemaloni situacija"

Pats Klaipėdos miesto tarybos narys R.Taraškevičius vėlyvą popietę patikino, kad jo sveikatai grėsmės nėra.

"Tačiau norėčiau, kad apie avariją būtų rašoma po to, kai policija baigs tyrimą. Esu šiek tiek žinomas žmogus. Nemaloni situacija", – apgailestavo buvęs meras.

Situaciją nelabai norėjo komentuoti ir dabartinis meras Vytautas Grubliauskas.

"Man būtų nekorektiška ką nors aiškinti, pats esu nedarbingas, su puse kojos. Vienas ligonis apie kitą ligonį galėtų tik trečiam ligoniui ką nors papasakoti. Kad nelaimė, tai aišku, bet smulkmenų jo paties reikėtų klausti", – tikino pats po kojos traumos besigydantis V.Grubliauskas.

Apie žinomo uostamiesčio politiko situaciją tikino girdėję ir kiti tarybos nariai. Vicemeras Arvydas Cesiulis aiškino, jog jo ausis taip pat pasiekė žinia apie avariją.

„Facebook“ paskyros „Reidas TV“ nuotr.

"Kažkas sakė, kad į avariją pateko. Bet aš nesu toks didelis draugas", – neslėpė A.Cesiulis.

Įamžino vaizdo kameros

Nemaloni situacija buvusį merą užklupo šeštadienio vakarą. Prie prekybos centro "Studlendas" apie 17 val. susidūrė du "Mercedes-Benz" automobiliai.

Vienas jų iš automobilių stovėjimo aikštelės, pasak liudininkų, išsuko į pagrindinę gatvę.

Tuo metu nuo centro pusės gatve lėkė tamsios spalvos automobilis. Liudininkai tikino, neva jis nėrė gerokai greičiau, nei derėjo.

Teigiama, kad situaciją užfiksavo prekybos centro apsaugos vaizdo kameros.

Įvykio vietoje buvęs liudininkas tikino, kad atpažino R.Taraškevičių prie vairo.

„Facebook“ paskyros „Reidas TV“ nuotr.

"Kalbėjau su nukentėjusiuoju, paklausiau, kas atsitiko. Klausiau, ar viskas gerai. Po smūgio išsiskleidė saugos pagalvės, žmogus skundėsi skausmu. Paprašiau likti vietoje, kol atvyks policija ir greitoji", – situaciją pasakojo klaipėdietis, įvykio vietoje atsidūręs netrukus po smūgio.

Persekioja nelaimės

Tamsios spalvos automobilis "Mercedes-Benz" po smūgio nulėkė į daugiabučio kiemą ir užšoko ant žalios vejos. Panašu, kad abu automobiliai – neberemontuojami.

Policija aiškina, kad apie šį eismo įvykį visuomenei nepranešta, nes nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau patvirtinama, jog avarijoje nukentėjo žmogus.

Antrąjį automobilį, lėkusį nuo centro, vairavo jaunuolis, neturėjęs vairuotojo pažymėjimo. Per eismo įvykį jis nenukentėjo.

R.Taraškevičius ne pirmą kartą patenka į eismo įvykį, prieš dešimtmetį miesto vadovas netikėtai pasirodė su mėlyne.

Eismo įvykis nutiko netoli mero namų. R.Taraškevičius savo automobiliu "Honda Civic" vakare važiavo į krepšinio varžybas, kuriose žaidė miesto komanda "Neptūnas".

Tačiau pasiekti kelionės tikslą jam sutrukdė kaimynas, kuris sukdamas iš šalutinio keliuko atsitrenkė į Skroblų gatve riedantį mero vairuojamą automobilį.

Anot mero, avarija buvo tik "metalinė", nes abu automobiliai judėjo nedideliu greičiu. Tiesa, R.Taraškevičius šiek tiek nukentėjo – iššovusi oro pagalvė jam sumušė veidą, po akimi liko kraujosruva.

Klaipėdos liūtai Kanuose

Dar 2005-ųjų kovą oficiali klaipėdiečių delegacija pirmąkart miesto istorijoje išsiruošė į Kanus Prancūzijoje, į MIPIM – svarbiausią nekilnojamojo turto parodą Europoje bei pasaulyje, kur atgabeno ir Klaipėdos stendą.

Lietuva jau metus buvo ES narė, tad puoselėjo grandiozinius investicinius planus, susijusius su europinių fondų pinigais. Natūralu, kad ketinimai prikelti aptriušusius sovietmečio miestus buvo didingi. Klaipėda – irgi ne išimtis.

Į Kanus Europai ir pasauliui atvežtame klaipėdiečių stende atsispindėjo nekuklios to meto ambicijos.

Buvo pateiktas pramogų pirso, tai yra dirbtinės salos jūros pakrantėje ties Melnrage ar Giruliais sumanymas (400 mln. eurų vertės), pakrantės tramvajaus, kuris galėtų kainuoti apie 570 mln. eurų, idėja.

Šiek tiek apmaudu klausytis jūsų kritikos, bet sutinku, kad savivaldybės administracijai galbūt sunku suvaldyti tiek daug projektų.

Taip pat 40 mln. eurų vertės miško parko su moderniausiais atrakcionais planas, tokios pat vertės ir vadinamosios marių pilies atstatymo piliavietėje sumanymas, sveikatingumo centras Kopgalyje už 20,3 mln. eurų, taip pat ir dešimčių milijonų vertės Kultūros fabriko bei LEZ'o idėjos.

Beje, tik pastarieji du projektai iš visų pateiktų buvo įgyvendinti. Kiti veikiausiai liks popieriniai.

"Svajoti reikia visada. Juk gyvenimas eina į priekį. Kažkas buvo įgyvendinta, kažkas liko perspektyvoje. Reikia nepamiršti, kad po 2005-ųjų atėjo 2008 m. krizė", – paaiškino tuomet miestui vadovavęs ir į Kanų parodą su šiais projektais vykęs R. Taraškevičius.

Planai pasibaigė neprasidėję

Tačiau Klaipėdoje kaip tik tuo metu buvo ir kur kas kuklesnių planų, kurie, deja, mįslingai žlugo.

Kada nors archeologai, kasinėdami Minijos gatvės ir Jūrininkų prospekto sankirtą, turėtų atrasti kapsulę su liudijimais, kad šioje vietoje 2002-aisiais buvo pradėta statyti plieno konstrukcijų gamykla.

Tačiau daugiau jokių ženklų, bylojančių, kad čia vis dėlto stovėjo kažkokia gamykla, neras.

Nors tada amerikiečių bendrovė "Penninox Baltika" kalbėjo apie milijonines investicijas ir 300 naujų darbo vietų klaipėdiečiams.

Tuo metu Klaipėdos LEZ‘as jau praktiškai veikė ir derėjosi su pirmaisiais investuotojais, tačiau amerikiečių kažkodėl nesudomino mokestinės lengvatos. Jie sumanė įsikurti miesto žemėje, o ne LEZ‘e.

Pasak tuometėje Klaipėdos apskrities administracijoje aukštas pareigas ėjusio valdininko, žemės nuomos klausimai "Penninox Baltika" buvo sutvarkyti žaibiškai, aktyviai tarpininkaujant Ūkio ministerijai.

Bendrovės "Penninox Baltika" direktorės pareigas ėjusi dabartinė tarybos narė Judita Simonavičiūtė teigė, kad ši amerikiečių bendrovė turėjo didelių planų ir jų neįgyvendino ne tik Klaipėdoje.

Esą statybų technologijos Amerikoje ir Europoje skiriasi iš esmės. Tai galbūt ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl amerikiečiai čia nesiryžo pradėti gamybos.

Be to, šiai bendrovei Amerikoje nebuvo suteikta reikiamo dydžio paskola. Po trejus metus trukusios žvalgybos buvo atsisakyta ketinimų įžengti į Europą.

Vietai, kur kažkada pompastiškai įbetonuota "Penninox Baltika" kapsulė, turėta ir kita vizija – čia planuota pastatyti tardymo izoliatorių, bet ir jis neatsirado.

Ketinimus koregavo krizė?

Investuotojai Klaipėdoje kratėsi ne tik pramoninių projektų, bet ir gyvenamųjų kvartalų steigimo, buvo ne vienas atvejis, kai, netgi įmokėję pradinį įnašą, verslininkai nusprendė, kad statyti čia neapsimoka.

Štai už Jono kalnelio dar iki 2007–2008 m. krizės turėjo iškilti ir gyvenamųjų namų kvartalas "Riverside".

Visuomenei pristatyti gražūs projektai, pradėti pardavinėti būstai. Tačiau projektas taip ir nerealizuotas. Sumanymą esą sustabdė pinigų stygius.

Esą investuotojai per brangiai sumokėjo už sklypą, o užklupus krizei ekonominės išlaidos nebepasiteisino.

Už Labrenciškių, šalia medelyno, turėjo iškilti beveik pusantro šimto individualių namų kvartalas su vaikų darželiu ir net mokykla bei kitais visuomeniniais pastatais.

Aukcionas įvyko, net buvo paskelbtas jo laimėtojas – klaipėdietis vienos bendrovės savininkas ir vadovas. Klaipėdos miesto savivaldybei jis sumokėjo maždaug milijono litų pradinį įnašą.

Tačiau investuotojas paskaičiavo, kad detalusis planas nepateisina jo lūkesčių. Verslininkas, peržiūrėjęs verslo planą, nusprendė, kad jam neapsimoka investuoti į gyvenamuosius namus.

Beje, tą įmokėtą milijoną esą jis paliko kaip kompensaciją miestui už sužlugdytas viltis.

Gyvenamųjų namų kvartalas neatsirado ir buvusios "Trinyčių" gamyklos teritorijoje, nors ji viliojo ne vieną investuotoją.

Trinyčių kvartalas, milžiniška patraukli teritorija, užimanti maždaug 5 ha, ir šiandien primena karo lauką, kur investuoti delsiama, nes visiškai neaišku, ar investicijos atsipirks.

Nesibaigiantis planų sąrašas

Geros valios ketinimų Klaipėdoje būta ir daugiau. Tačiau reikia pripažinti, kad pavyko atstatyti senąją skerdyklą, kur dabar veikia sporto centras.

Pavyko atgaivinti buvusio kino teatro "Aurora" teritoriją, kur dabar yra viešbutis, aktyviai atstatomas buvęs dujų fabrikas Liepų ir Trilapio gatvių sankryžoje, renovuojamas Klaipėdos muzikinis teatras, sutvarkytos upės krantinės nuo Biržos tilto iki Dangės žiočių, įrengtas Pilies uostelis, atnaujintas Naujasis turgus.

Gražus ir renovuoto senojo miesto viešbučio "Viktorija" fasadas, tik nežinia, kiek teks laukti, kada bus sutvarkytas pastato vidus.

Tačiau klaipėdiečius labiausiai trikdo akis badantys griuvėsiai miesto centre, pradedant dešimtmečius turistus šiurpinančiu sudegusiu kino teatru "Baltija", baigiant sugriuvusia Dangės krantine ir greta esančiu apleistu skveru, taip pat išklaipytomis Atgimimo aikštės plytelėmis.

O ką jau kalbėti apie Senąjį turgų, kurį naujam gyvenimui planuojama prikelti jau ne vieną dešimtmetį.

Anot miestiečių, šiuos objektus tiesiog reikia imti ir sutvarkyti, tad gyventojų pasipiktinimas natūralus, kai tiek metų realiai niekas nesikeičia.

Todėl jie rimtai net nevertina valdžios kalbėtojų planų apie Baltijos prospekto estakados, pietinės įvažos į miestą ar Bastionų tilto atsiradimą.

Klaipėdiečiai mato pavyzdį – Tilžės žiedo renovaciją, kuri nesibaigia jau trečius metus ir apsunkina miestiečių gyvenimą, tad nauji gigantiški sumanymai jau kelia nebe pyktį, bet ironišką šypseną.

Miestui kritika nepelnyta?

Buvęs Klaipėdos meras R. Taraškevičius tvirtina, kad ši kritika ne visai pelnyta. Esą kai kurie darbai jau yra padaryti.

"Jūsų įvardyti projektai – Atgimimo aikštė, Dangės skveras ir kiti – anksčiau ar vėliau bus įgyvendinti. Baltijos–Minijos sankryža turi pajudėti kitais metais, kaip ir Atgimimo aikštės sutvarkymas, kaip ir Dangės krantinių sutvarkymas. Todėl šiek tiek apmaudu klausytis jūsų kritikos, bet sutinku, kad savivaldybės administracijai galbūt sunku suvaldyti tiek daug projektų, jiems visiems reikia ir finansinių išteklių, bet jie visi bus padaryti, tuo net neabejoju", – kalbėjo R. Taraškevičius.

Jis pabrėžė, kad pietinė išvaža, kurios lig šiol nėra, reikalinga ne tiek miestui, kiek uostui. Ir tai turėjo būti valstybės, o ne miesto investicijos, kurių nėra.

"Tačiau svajoti ir planuoti būtina. Praeis metai, bet tai vis tiek bus padaryta. O ar Klaipėda negražėja? Kai pradėjau dirbti, džiaugiausi kiekvienu nauju pastatu mieste. Viskas eina į priekį", – mano R. Taraškevičius.

Kur ambicingi profesionalai?

Rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas, vertindamas Klaipėdos investicinių planų pagreitį, akcentavo profesionalumo stoką miesto administracijoje.

"Pirmiausia įžvelgiu profesionalumo stoką bendraujant su užsienio investuotojais. Pamenu, buvo atvykę olandai, kurie norėjo statyti čia areną, pačią moderniausią tuo metu. Bet kai juos "atsijojo", jiems pasidarė nebeįdomu. Panaši situacija ir su investuotojais iš Anglijos. Taigi neprofesionalumas ir sektantiškas požiūris į plėtrą, taip pat noro ir ambicijų stoka ir trukdė įgyvendinti tuos projektus", – kritikos negailėjo R. Vaitiekūnas.

Esą, jei mieste nėra patrauklių objektų ar miesto atstovų šilto žmogiško bendravimo, niekas čia ir nevažiuoja, neveža savo kapitalo.

Kritika: rinkodaros specialistas R. Vaitiekūnas įsitikinęs, kad daugumą užsienio investicijų Klaipėdoje atbaidė vietos politikų ir biurokratų nekompetencija, neprofesionalumas ir nenoras apskritai kažką daryti. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Valstietiškas mentalitetas plačiąja prasme sužlugdė jūrinės valstybės idėją, nėra laivininkystės, taip pat keltų linijos kad ir į Gdanską, kuri neabejotinai pagyvintų Klaipėdą. Nėra geležinkelio linijos Gdanskas–Kaliningradas–Klaipėda–Liepoja–Ryga, kuri tikrai galėjo eiti senuoju Rytprūsių pašto keliu. Neseniai buvau Latvijoje, latviai grąžina maršrutą Liepoja–Ventspilis–Ryga. Ir jie greitai turės kurortinės paskirties geležinkelio jungtį. Mes net ambicijų tam neturime", – apgailestavo R. Vaitiekūnas.

Viskas stringa, kai tik prasideda kalba apie finansavimą.

"Dar buvo atvejis, kai važiavome į Sankt Peterburgą pas metro statytojus, kurie padėtų pastatyti tunelį po Klaipėda, viena atšaka prasidėtų ties universitetu ir driektųsi Žvejų rūmų link, kita – į Kuršių neriją, dar viena būtų požeminė išvaža į Vilniaus–Kauno autostradą. Jie tada sakė, kad gali tokį dalyką pastatyti, nes turi patirties. Bet tų pasiūlymų niekas negirdėjo", – prisiminė R. Vaitiekūnas.

Trūksta ir ekologiškos aplinkos

Anot R. Vaitiekūno, jis ne kartą miesto strategams minėjęs, kad Klaipėda turi labai aktyviai dirbti su tomis šalimis, kurios kažkada turėjo interesą Mėmelyje – su šiaurės vokiečiais, olandais, anglais, belgais.

Reikėjo esą važiuoti ir kalbėtis su investuotojais iš šių šalių. Viso to per visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo.

"Tie žmonės, kurie galėjo atvesti investuotojų, iš viso pašalinti iš akiračio. Ir valdžia teisi, nes jie nenori judėti. O kam? Juk kai "partinis suoliukas" įvažiuoja į Seimą arba savivaldybę, tai reiškia ketverių metų biznį, kai reikia tą laikotarpį sėdėti tvarkingai, gražiai ir vartyti jiems patikėtus milijonus. Tik tiek. Tai yra darbo vieta, kurioje reikia išbūti, kad niekas netrukdytų. Klausiausi strateginio miesto plano svarstymo. Baisu, nei ten rinkodaros, nei ekonomikos, nieko. O juk ten strateginis miesto planas, kuriame tuščia. Liko tik masė nesugromuluotų neišbaigtų projektų", – žodžių į vatą nevyniojo R. Vaitiekūnas.

Jo teigimu, norint, kad kažkas išjudėtų, reikalinga verslui ekologiška aplinka, taip pat profesionalus bendravimas su investuotojais. Be to, pirmiems reikia rodyti iniciatyvą.

Verslas griūva akyse

Netoli Agluonėnų, už 20 kilometrų nuo Klaipėdos, veikia bendrovė "Kontvainiai", auginanti tūkstančius kiaulių.

Arčiausiai šio kiaulių komplekso yra verslininko Vytauto Račkausko kaimo turizmo sodyba ir restoranas.

Pastaraisiais metais jo verslas ne itin klesti dėl aplink beveik nuolat tvyrančio gyvulių srutų, kuriomis laistomi ir aplinkiniai laukai, tvaiko.

Restoraną verslininkas pradėjo statytis prieš maždaug 30 metų, kai tas kiaulių kompleksas ten jau stovėjo. Kiaulių tada buvo laikoma iki 12 tūkst., sanitarinė zona siekė 500 m.

Srutų į laukus tada esą niekas neveždavo, o pavasarį susikaupusios srutų lagūnos būdavo išlaistomos per kelias savaites, ir smarvė aplinkui būdavo tik epizodiškai.

Prieš kelerius metus kiaulininkystės ūkis buvo atnaujintas, gyvulių padaugėjo 50 proc., sanitarinė zona padidinta iki vieno kilometro, taip esą dalis turizmo sodybos pateko į kiaulidės sanitarinę zoną.

"Ir dabar visas kiemas dvokia, galite atvažiuoti, patys įsitikinsite. Bendraujame su kiaulių augintojais nuolat. Jie su pretenzijomis sutinka, tikina, jog daro, ką gali, kad to nebūtų. Bet sako, kad yra teisūs. Esą laistyti srutomis laukus leidžia įstatymai", – teigė V.Račkauskas.

Dėl šios situacijos gera vardą turintis restoranas nuolat praranda klientus.

Kai kurie atvykę ir užsisakę maisto išvažiuoja, nes juos išgena iš laukų sklindantis tvaikas.

Atšaukė įmonės šventę

Esą buvo ne vienas atvejis, kai suplanuoti ir verslo atstovų pobūviai šiame restorane buvo atšaukti būtent dėl iš kiaulidės ir laukų sklindančio kvapo, nes žmonės čia negali valgyti – pykina smarvė.

Buvęs Klaipėdos meras, pramonininkų asociacijos atstovas Rimantas Taraškevičius patvirtino, kad jo įmonės "Monolitas" darbuotojams buvo planuota surengti Statybininkų dieną "Agluonos" restorane.

"Savo darbuotojams norėjome surengti šventę. Pasamdėme renginio organizatorius, kurie prieš savaitę nuvyko į vietą, kad viską suderintų. Bet grįžę jie pasakė, kad sumanymą reikia atšaukti, nes lauke tokia smarvė, kad neištversime. Todėl pobūvį perkėlėme į kitą vietą už 20 kilometrų, į Veiviržėnus", – neslėpė R.Taraškevičius.

"Ir tai yra ne vienintelis atvejis. Mano verslui tai kerta visu baisumu. Mes nenorime su niekuo pyktis, suprantu, jog nebus, kad nesmirdėtų. Bet kaip padaryti, kad gerai būtų visiems?" – retoriškai klausė kiaulių komplekso kaimynystėje restoraną turintis V.Račkauskas.

Nevilties kupini laiškai

Nuo smarvės kenčia ne tik Agluonėnų apylinkėse dirbantys verslininkai. Diskomfortą patiria ir visi miestelio gyventojai.

Namuose tvyro tvaikas, kaip tvarte.

"Aš gimusi ir augusi Agluonėnuose ir čia po studijų dabar vėl gyvenu. Nemalonių kvapų problema miestelyje yra labai didelė, nes vasaros rytais, kai atsikeli, namuose tvyro tvaikas, kaip tvarte. Ryte ir vakare būna toks dvokas, kad norisi langus užsidaryti, bet negali, nes karšta. Mane ta smarvė žudo", – skundėsi Agluonėnų gyventoja Rima (vardas pakeistas – A.D.).

Kitas Agluonėnų gyventojas Artūras (vardas pakeistas – A.D.) teigė, kad stipresni vakarų ir pietų vėjai, atnešantys kiaulidės tvaiką ir išlaistytų srutų kvapą nuo laukų, žlugdo gyvenimą.

"Esu tikras, kad yra galimybių kontroliuoti tą smarvę. Kai būna šventės, kai seniūnė paprašo, tada būna gerai. Vadinasi, galima padaryti, jog nesmirdėtų, bet turbūt tai yra brangu. Regis, mūsų kraštuose kiaulės svarbesnės už žmones", – kalbėjo Artūras.

Birželio 29 d. agluonėniškis atsiuntė laišką: "Vakar ir šiandien tiesiog viskas skęsta smarvėje, nes net 4 cisternos be perstojo iš kiaulidės vežamos laistyti. Veža per miestelį. Tiek prisipila, kad tiesiog teka per viršų ant asfalto. Žmonės dejuoja, bet niekas nieko padaryti negali. Nėra žodžių. Jie kaip karaliai, jaučiantys "stogą", skandina Agluonėnus ir aplinkines gyvenvietes smarvėje. Šiandien sekmadienis ir viskas tas pats netgi iš ankstaus ryto. Vakar dar kentėjome užsidarę langus, šiandien teks važiuoti iš čia, nes neįmanoma."

Liepos 19 d. laiškas: "Turime vaizdo įrašą, kaip iš pat ryto per pačius Agluonėnus važinėja atviros cisternos, laisto ant kelio srutas bei išpila jas kaimo pašonėje."

Istorinės gyvenvietės kaimynai

Bendrovėje "Kontvainiai" šiuo metu yra auginama apie 18 tūkst. kiaulių.

Viena kiaulė, pasak vieno iš įmonės savininkų Valdemaro Sadaunyko, nuo gimimo iki skerdimo išskiria apie kubinį metrą srutų, tai yra tūkstantį litrų. Tad ilgainiui įmonėje susikaupia įspūdingi kiekiai.

"Mes turime srutų lagūnas, kurias paveldėjome su ta įmone, jos labai didelės. Tai dar tarybinių laikų technologijos dalis, anksčiau jose buvo kaupiamos srutos visą laiką, o paskui būdavo išlaistomos laukuose. Dabar mes tų lagūnų paviršių dengiame tam tikromis medžiagomis, kurios neleidžia garuoti amoniakui. Pernai pasistatėme ir šiemet tik pradėjome eksploatuoti naujas talpyklas, betoninius srutų rezervuarus, iš kurių niekas neišgaruoja. Šitas sandėliavimo būdas yra pats geriausias. Mes dedame visas pastangas, kad susitvarkytume savo ūkį", – tvirtino V.Sadaunykas.

Pasak savininko, tose talpyklose srutos laikomos prieš jas atiduodant ūkininkams.

Iš "Kontvainių" srutas ima trys Agluonėnų ūkininkai.

"Mūsų įmonė įkurta 1978 m., viskas yra įteisinta ir teisėta, o dabar susilaukiame spaudimo. Kažkas įsigijo kažkokią sodybą netoliese ir tikėjosi, kad čia bus Šveicarija. Jam nepatinka kvapai. Mes darome, kas įmanoma, kas mūsų jėgoms. Žmonės yra ne visada teisūs, nes visa Europa šitas organines trąšas grąžina į dirvožemį", – tikino V.Sadaunykas.

Kova baigėsi pralaimėjimu

Agluonėnų apylinkėse gyvenanti verslininkė, Veiklos moterų sambūrio pirmininkė, buvusi Klaipėdos rajono vicemerė Genovaitė Sinskienė puikiai pamena tą laiką, kai plečiantis šiam kiaulių ūkiui kilo didelis vietos gyventojų pasipriešinimas prieš leidimų išdavimą šiai veiklai.

"Mes tada nieko negalėjome įrodyti, nes viskas atitiko sanitarines normas, visus aplinkosauginius reikalavimus, ir jie plėtėsi. Tada nebuvo įvertinta, kokioje aplinkoje vystys tą kiaulininkystės verslą. O juk Agluonėnai – Mažosios Lietuvos kraštas ir yra labai daug kaimo turizmo sodybų. Jų savininkai nemažai į tai investavo, kai kurie gavo ES paramą, ėmė banko paskolas. Tačiau jų perspektyvos labai abejotinos, nes vietiniai žmonės tą laukuose laistomų srutų kvapą dar gali pakentėti, bet atvykę turistai – tikrai ne", – tvirtino G.Sinskienė.

G.Sinskienė pastebėjo, kad sovietmečiu fermas paprastai stengdavosi kurti ant pačių gražiausių upelių krantų.

Agluonos pakrantėje irgi atsirado kiaulidė, o Agluonėnai juk vienas gražiausių miestelių Lietuvoje.

Pagal įstatymus gyvenamojo namo, kur gyvens keturi žmonės, ant upelio kranto statyti negalima, o kiaules auginti galima.

"Čia ne argumentas – "mes atėjome, mes taip radome". Mes visi juk keičiamės. Ir kodėl dabar reikėtų leisti vystyti ūkinę veiklą ant Agluonos kranto? Beje, pagal įstatymus gyvenamojo namo, kur gyvens keturi žmonės, ant upelio kranto statyti negalima, o kiaules auginti galima. Įsivaizduojate, kokia nesąmonė?" – stebėjosi G.Sinskienė.

Ūkininkų – savi argumentai

Tačiau didžiausia bėda šiuo metu srutų liejimas aplinkiniuose laukuose.

Žemės ūkio ministerija pastaraisiais metais esą skatina ūkininkus kuo daugiau naudoti organinių trąšų – karvių mėšlą, vištų mėšlą, kiaulių ir karvių srutas.

Antanas Lučinskas – vienas iš trijų Agluonėnų ūkininkų, imantis srutas iš "Kontvainių" įmonės.

Paklaustas apie gyventojų skundus dėl ant laukų purškiamų srutų tvaiko, pašnekovas patikslino: "Ne gyventojai skundžiasi, bet vienas žmogus tuo skundžiasi, kuris neseniai nusipirko nekilnojamąjį turtą ir labai piktas, nes jo niekaip negali parduoti. Bet tikrai galiu užtikrinti, kad, kalbant apie kvapus, situacija geresnė nei prieš 3–4 metus, kadangi mes bendradarbiaujame su seniūne, su miestelio bendruomene, yra suderinamas srutų vežimo laikas. O tai, kas dabar vyksta, yra raganų medžioklė."

Ūkininkas tvirtino, kad per didelius karščius stengiasi srutų nevežti.

Be to, ant ariamos žemės srutas pagal įstatymą galima pilti tik nuo balandžio pradžios iki birželio vidurio. Paskui srutas galima purkšti tik ant pūdymų ir ant pievų.

"Šiemet mes gal 20 tūkst. kubinių metrų srutų išsivežėme. Per sezoną purškiame pusantro mėnesio, bet nebūna taip, kad purkštume vienoje vietoje. O kad kvapo nebūtų, mes, nupurškus srutomis dirvonuojančius laukus, iš karto juos užariame. Dabar srutas pilsime tik rugpjūčio 15 ar 20 dieną, viskas priklausys nuo orų. Lauksime, kad atvėstų, kad būtų kuo mažiau smarvės. Ar dabar nesmirda? Vakar užuodžiau, bet tas tvaikas būna epizodiškas ir ne kažkoks baisus", – tikino Antanas Lučinskas.

Išaugo būsto paklausa?

Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė pripažino, kad srutų tvaiko problema miestelyje turbūt egzistuos visada.

"Prieš keletą metų kreipėmės į visas tarnybas dėl kvapų patikrinimo. Tada buvo dideli karščiai, ir ūkininkai laistė srutas. Kvapų pasitaiko ir dabar, bet kad dvoktų nuolat, to tikrai nėra. Gyventojai informuojami, kada planuojami tie didieji srutų laistymo darbai laukuose. Nėra šimtu procentų viskas gerai, bet džiaugiamės, kad pamažu atsiranda abipusis supratimas. Mes negalime uždrausti ūkininkauti ūkininkams, o jie turėtų naudoti tik tvarkingą techniką, kad nepažeistų įstatymų, bet paisytų ir žmogiškųjų dalykų. Ūkininkai yra nuolat stebimi", – kalbėjo L.Tučienė.

Agluonėnų seniūnijos teritorijos plotas – 5,6 tūkst. ha, jame išsidėstę 14 kaimų, kuriuose gyvena apie 1,2 tūkst. gyventojų. Pačiuose Agluonėnuose gyvena apie 600 gyventojų.

"Tai nedidelė jauki šiuolaikinė gyvenvietė ant Agluonos upės kranto. Nedideli atstumai iki Priekulės, Gargždų, Klaipėdos, Šilutės, gera infrastruktūra, graži aplinka, švara ir tvarka skatina į Agluonėnus keltis vis naujus gyventojus iš Klaipėdos ir tolimesnių vietų, dėl to pastaruoju metu išaugo sklypų gyvenamųjų namų statybai, butų ir namų paklausa", – rašoma Agluonėnų seniūnijos interneto svetainėje.

Tarnybiniuose butuose savivaldybės darbuotojai galėtų gyventi tik iki to laiko, kol vykdytų valstybės tarnautojo pareigas.

Šiuo metu uostamiestyje nupirkti šeši tokie butai. Visi jie – apgyvendinti. Šį sąrašą siūloma padidinti dar vienu butu.

Atsilaisvinus savivaldybei priklausančiam beveik 43 kv. m ploto dviejų kambarių butui Taikos prospekte, siūlyta jame nuomininko teisėmis leisti apsigyventi Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjai, atvykusiai iš Vilniaus, Eglei Deltuvaitei.

Suteikiant teisę naudotis tarnybiniu butu, numatoma, jog nuomininkai mokėtų savivaldybės būsto nuomos mokestį, kuris savo dydžiu būtų artimas privataus būsto nuomos Klaipėdos mieste dydžiui, bet jo neviršytų.

Šiuo atveju pagrindiniame miesto prospekte suremontuoto buto mėnesio nuoma įvertinta 107,13 euro.

Siūloma nuomos kaina sukėlė abejonių Finansų ir ekonomikos komiteto nariams.

Anot Klaipėdos miesto tarybos nario Arūno Barbšio, šioje miesto dalyje dviejų kambarių buto nuoma turėtų siekti apie 300 eurų per mėnesį.

Vis dėlto anot Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės, toks sprendimas padėtų į uostamiestį pritraukti kompetentingų specialistų, esą daugelis jų į Klaipėdą nevyksta dėl išaugusių nuomos kainų.

Žmonės privalo iš anksto pasirūpinti gyvenamąja vieta ir tinkamai įvertinti situaciją.

Komiteto, kuriame svarstytas šis klausimas, pirmininkas Rimantas Taraškevičius tokiai nuomonei nepritarė.

"Prieš vykdami į kitą miestą ir dalyvaudami konkursuose dėl darbo vietų, žmonės privalo iš anksto pasirūpinti gyvenamąja vieta ir tinkamai įvertinti situaciją. Šiais laikais dirbti svetur atvykę specialistai perka, parduoda ir nuomojasi butus savo jėgomis, tad nematau pagrindo pritarti tokiam siūlymui", – kalbėjo R.Taraškevičius.

Jam antrino ir kiti komisijos nariai.

Galutinį sprendimą priims Klaipėdos miesto taryba.

Žadėjo nesitraukti iš tribūnos

Paskutinis miesto tarybos posėdis buvo ne išimtis. Politikai vieni kitiems negailėjo aštrių replikų. Ypač – opozicijos atstovai valdantiesiems. Kai kurios išsakytos nuomonės buvo traktuojamos kaip įžeidimai.

Salėje atmosfera kulminaciją pasiekė po pietų, kai posėdžiui pirmininkavo vicemeras Artūras Šulcas. Jis ne kartą ramino įsiaudrinusius kolegas, kurie, pristatant klausimus, šurmuliavo, diskutavo tarpusavyje.

Vicemeras taip pat prašė Etikos komisijos pirmininkės bei narių fiksuoti pažeidimus.

Svarstant klausimą, susijusį su Kultūros bei meno projektų finansavimo Klaipėdos miesto biudžeto lėšomis tvarka, tarybos narė Nina Puteikienė buvo pasiryžusi bet kokia kaina pristatyti savo pasiūlymą kolegoms.

"Galite kviesti policiją ar apsaugą. Iš tribūnos nesitrauksiu, kol pristatysiu pasiūlymą", – pabrėžė politikė, nors tokia teisė jai buvo suteikta iš karto.

Patarė fiksuoti marazmus

Tarybos narys Vytautas Čepas, bandydamas užstoti miesto merą Vytautą Grubliauską, užsitraukė savo kolegos Rimanto Taraškevičiaus nemalonę.

"Gal aš ir nepritariu visiems miesto mero sprendimams, tačiau, jei žmogus iš kultūros pasaulio, tai nereiškia, kad mieste neturi būti kultūros. R.Taraškevičius – statybininkas, vadinasi, jo valdymo metu mieste neturėjo vykti statybų, nors jos ir nevyko", – tvirtino V.Čepas, tačiau laiku susigriebė ir atsiprašė.

R.Taraškevičius kolegos paprašė neminėti jo pavardės neigiamame kontekste.

"Kitą posėdį šalia posėdžio pirmininko turėtų sėdėti Etikos komisijos pirmininkas ir fiksuoti mūsų marazmus", – siūlė tarybos narys.

Siūlė apmąstyti klausimus

Svarstant vieną su kultūra susijusių sprendimų projektų, N.Puteikienei antrą kartą paklausus pranešėjo to paties klausimo, nors prieš tai jai buvo paaiškinta, kad šis su svarstomu projektu nesusijęs, neišlaikė vicemerė Judita Simonavičiūtė.

"Visi turime tam tikrų trūkumų ir galvojame apie kitus pagal savo sugedimo laipsnį. Tai, ką mačiau, yra tyčiojimasis iš savivaldybės administracijos darbuotojo. Ne kartą savivaldybės darbuotojai yra į mane kreipęsi dėl tokio tarybos narių elgesio. Klausė, kas juos galėtų apginti", – tikino vicemerė.

J.Simonavičiūtė akcentavo, kad tarybos nariai vieni su kitais gali "apsišaudyti" kandžiomis replikomis, tačiau savivaldybės darbuotojai yra valstybės tarnautojai.

"Prašyčiau jiems užduoti klausimus korektiškai. Aš pati dažnai nesuprantu, ko kai kurie tarybos nariai klausia. Tarybos narė esu ne pirmą kadenciją. Ir anksčiau, ir dabar visada gerai apgalvoju klausimą, kurį noriu užduoti pranešėjui, kad šis mane suprastų", – pabrėžė vicemerė.

Kai kurie politikai atkreipė dėmesį, kad posėdį stebintys salėje ar internetu miestiečiai gali pagalvoti, kad žiūri komediją, cirką ar pateko į vaikų darželį, kur pilna nedrausmingų auklėtinių.

Kainuos 3,24 mln. eurų

Planuojama, kad Jūrininkų prospekte rekonstrukcijos darbai prasidės liepą. Remontą atliks įmonė „Eurovia Lietuva“.

Darbai buvo viešojo konkurso būdu perkami su techninio projekto parengimu. Bendra sutarties suma – 3,24 mln. eurų.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas neslėpė: vyks kapitalinis viso Jūrininkų prospekto remontas. Bus pakloti nauji šalčio atsparos, trys asfalto sluoksniai.

Iš pradžių manyta, kad gatvės būklė kur kas geresnė. Svarstyta, kad gal užteks atnaujinti tam tikrus ruožus ar uždėti vieną 3–4 centimetrų storio asfalto sluoksnį.

Tokia praktika dabar dažnai naudojama atnaujinant miesto gatves.

Pasak V.Švedo, norint sužinoti, kokia yra reali Jūrininkų prospekto būklė, praėjusiais metais atlikta ekspertizė.

„Visiems kilo klausimas, kokio lygio darbai čia turi būti atliekami. Tad pirmieji mūsų žingsniai buvo užsakyti laboratorinius tyrimus“, – kalbėjo vedėjas.

Nustatyti dideli svyravimai

V.Švedas sakė, kad ekspertizę atliko viena Kauno įmonė. Tirtos probleminės vietos, esančios ties sankryžomis, kur yra susidariusios giliausios provėžos.

Vedėjo teigimu, buvo atlikti keturi asfalto dangos išpjovimų bandymai – tikrintas jos storis. Taip pat aštuoni pagrindų deformacijos modulio matavimai bei keturi šurfo kasimai.

Ekspertizės išvadose nurodyta, kad asfalto sluoksnio storis kito nuo 9 iki 13 centimetrų. Vienur buvo 9, kitur – 13, 10 ar 11.

Skaldos pagrindo sluoksnio storis taip pat kito nuo 17 iki 29 centrų. Vienoje vietoje jos apskritai nebuvo.

Šalčio atsparos sluoksnio storis kito nuo 23 iki 54 centimetrų.

„Matyti, kad vienose vietose persistengta, o kitose – nepridėta. Tokie svyravimai nėra normalūs. Dėl to ir atsiranda didžiausios provėžos“, – pažymėjo pašnekovas.

Tikėjosi geresnės būklės

V.Švedo teigimu, tyrimo rezultatai parodė, kad remontuoti Jūrininkų prospektą ruožais ar uždėti tik vieną asfalto sluoksnį nepakaks. Situacijos tai neišgelbės. Reikalingas kapitalinis remontas.

„Jei nėra normalių pagrindų, kad ir kiek asfalto sluoksnių dėsi, po metų ar dvejų vėl susidarys provėžos. Juolab kad važinėja sunkiasvorė technika“, – teigė vedėjas.

V.Švedas atkreipė dėmesį, kad jautriausios vietos – ties sankryžomis, šviesoforais.

„Sunkiasvorė technika stabdo, ir gatvė deformuojasi dar labiau. Tikėtasi, kad gatvė tarnaus ilgiau“, – komentavo vedėjas.

Anot V.Švedo, galbūt reikėtų keisti ir visos Lietuvos kelių klojimo tradicijas.

Pavyzdžiui, vokiečiai vietoj kelio pagrindų kloja betoną, kad sustiprintų pagrindą ir gatvė tarnautų ilgiau.

Prilygino pasityčiojimui

Jūrininkų prospekto būklė sulaukė ir miesto politikų dėmesio.

Miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius tai, kad vėl reikia kapitaliai remontuoti gatvę, pavadino pasityčiojimu.

„Tokių kelininkų neturėtų būti mieste, jiems nereikėtų leisti dirbti su projektais, o ekspertizės išvadas reikia skelbti viešai“, – pabrėžė R.Taraškevičius.

Tarybos narys Arūnas Barbšys stebėjosi, kaip savivaldybė priėmė taip atnaujintą objektą.

R.Taraškevičius atkreipė dėmesį, kad tais laikais kelininkų darbų atlikimo kontrolė buvo silpnesnė. Dabar ši – gerokai sustiprėjusi. Taip pat ir kelininkų savikontrolė. Atliekami laboratoriniai tyrimai.

„Juk neisi ir dešimtyje vietų nekaposi naujo asfalto, kad pažiūrėtum storį“, – teigė komiteto pirmininkas.

Nuo komentarų susilaikė

Įmonė „Hidrostatyba“, kuri anuomet buvo generalinis rangovas tiesiant Jūrininkų prospektą, komentuoti situaciją atsisakė. Paaiškinta, kad į plačius komentarus ir diskusijas nenorima veltis.

Tačiau kai kurie specialistai atkreipė dėmesį, kad, tiesiant kelius, yra įvertinama kiekvieno paskirtis, skaičiuojamos apkrovos.

Nuo to priklauso, kokios medžiagos technologija bus naudojama.

Atkreiptas dėmesys, kad Jūrininkų prospektą savivaldybė projektavo vidutinei apkrovai, o juo intensyviai važinėjo sunkiasvoris transportas.

Tad, anot specialistų, nieko nuostabaus, kad po 15 metų šios gatvės būklė yra tokia prasta.

Jūrininkų prospektas buvo tiesiamas pagal savivaldybės projektą. Darbai atsiėjo apie 20 mln. litų – 5,792 mln. eurų.

Kaip sekasi įgyvendinti šiemet suplanuotus investicinius projektus, domėjosi Finansų ir ekonomikos komiteto nariai.

"Praėjusiais metais neįsisavinta maždaug 12–13 mln. eurų. Nenorėdami, kad tokia situacija pasikartotų, prašome pateikti ataskaitas, kaip įgyvendinami suplanuoti projektai", – tvirtino Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Tarybos narys atkreipė dėmesį, kad praėjo pusmetis, o skaičiai optimizmo nekelia. Įsisavinta tik 8 proc. visų šiemet numatytų lėšų investiciniams projektams: iš 41,8 mln. eurų – 3,3 mln.

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas pabrėžė, kad nėra nė vieno užstrigusio projekto.

Tačiau jis neslėpė, kad dalis projektų susiduria su unikaliomis problemomis, kurias bandoma spręsti.

"Vieni projektai įgyvendinami sklandžiai, pasirašytos sutartys, vyksta darbai, kitur reikia išspręsti tam tikrus klausimus, atliekamos procedūros. Dirbame", – tikino direktorius.

Jau dabar aišku, kad dalis lėšų nebus įsisavinta dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tad pinigus siūloma skirti kitoms priemonėms įgyvendinti.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nėra žinoma, ar bus gautos visos numatytos ES lėšos. Dėl dalies jų skyrimo sutartis dar nepasirašyta.

R.Taraškevičius informavo, kad šiemet numatyta įgyvendinti apie 90 investicinių projektų. Domėtasi, kiek žmonių dirba su jais, ar užtenka pajėgų.

R.Zulcas nurodė, kad departamente pluša 28 žmonės. Taip pat jiems padeda Viešųjų pirkimų, Apskaitos skyrių specialistai.

"Projekto vadovai paprastai kuruoja po kelis projektus – keturis, penkis, kartais ir dešimt", – atskleidė direktorius.

Informaciją apie investicinių projektų įgyvendinimą išklausę Finansų ir ekonomikos komiteto nariai toliau seks situaciją.