Šių metų Muziejų nakties Lietuvoje temai pasirinktas rašytojo Romualdo Granausko pjesės pavadinimas – „Rožės pražydėjimas tamsoje“, o ją plėtos daugiau kaip 100 muziejinių institucijų.

„Nors sakoma, kad gėlės – rožė – naktį nežydi, apsilankiusieji Valdovų rūmuose ir kituose šalies muziejuose šeštadienio naktį turės galimybę patirti ir išgyventi šį stebuklą. Valdovų rūmų muziejus visiems savo lankytojams siųs žinutę iš praeities apie paslaptingas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaro grožybes, vertingus istorijos, kultūros ir meno kūrinius, pasakos žinomas ir nežinomas trumpąsias istorijas bei kitaip kurs mįslingą nakties nuotaiką ir kvies visus iš gausybės įvairiausių renginių tarsi gėlės žiedlapių susikurti savo gėlės žiedą“, – teigia Muziejų nakties Valdovų rūmuose renginių koordinatorė Viltarė Ryčkovienė.

Kaip ir visuose kituose šalies muziejuose, Valdovų rūmuose gegužės 21 d., nuo 18.00 iki 24.00 val., lankytojai turės galimybę nemokamai lankyti muziejaus ekspozicijas, dalyvauti įvairiuose renginiuose, edukaciniuose užsiėmimuose ir meno studijose, pasiklausyti senosios muzikos, dalyvauti orientacinėse žaidynėse ar išbandyti interaktyvias pramogas. Muziejaus lankytojus pasitiks ir į visas nakties pramogas ves grojantys muziejaus terminalo laiptai.

Muziejų naktį keliaudami po Valdovų rūmų erdves, lankytojai galės susidaryti savo ekskursijos maršrutą: ekspozicijų erdvėse bus galima susitikti su muziejaus specialistais ir istoriniais personažais, pasiklausyti jų trumpųjų istorijų apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų dvarą. Mėgstantieji atrasti istoriją individualiai nuo 18.00 iki 22.00 val. galės žaisti interaktyvųjį žaidimą „Atrask Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro gyventojus“, o iš anksto užsiregistravusieji – dalyvauti orientacinėse žaidynėse po Vilnių „Didikų dvarai Vilniuje“ arba žvalgytis į sostinės senamiestį iš Valdovų rūmų apžvalgos aikštelės.

Iki pat vidurnakčio Valdovų rūmų muziejaus lankytojai galės dalyvauti atviroje meninėje studijoje autentiškuose rūsiuose arba išbandyti tapybą ant vandens edukaciniame užsiėmime rūmų kieme „Rožės pražydėjimas tamsoje“. Norintieji pamatyti subtilų grafikos meno grožį bus laukiami naujoje tarptautinėje parodoje „Amžinybės atspaudas. Italų Renesanso ir Baroko krikščioniškieji siužetai XIX a. graviūrose“.

Lankytojai bus kviečiami ir į muziejaus Lankytojų vestibiulio auditoriją, kurioje specialistai skaitys viešas paskaitas. 18.30 val. istorikė dr. Rūta Čapaitė pasakos apie kasdienybės momentus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir jo amžininkų dvaruose,

20.00 val. istorikas Eimantas Gudas supažindins su Radvilų giminės veikla ir nuosavybe Vilniaus Žemutinėje pilyje, o 21.30 val. doc. dr. Rasa Butvilaitė atskleis Lietuvos dvarų sodybų architektūros ypatumus. Muziejų naktį visi laukiami ir labai populiarios fotografijos istoriko Stanislovo Žvirgždo viešos paskaitos „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją. Po apylinkes pasižvalgius“ seansuose, rengiamuose 20.30 ir 22.00 val. Didžiojoje renesansinėje menėje.

Dar viena Muziejų nakties Valdovų rūmuose staigmena – 18.00 val. Didžiojoje renesansinėje menėje vyks II tarptautinio Marco Scacchi senosios muzikos festivalio baigiamasis koncertas „Markas Skakis – mokinys ir mokytojas“, kuriame šio iškilaus kompozitoriaus ir jo amžininkų kūrinius atliks konsortas ir choras „Brevis“.

Tarptautinės muziejų bendruomenės akcija – Europos muziejų naktis – rengiama jau vienuoliktą kartą. Ją pirmą kartą 2005 m. inicijavo Prancūzijos kultūros ir ryšių ministerija. Lietuvoje šia akcija rūpinasi Lietuvos muziejų asociacija, ji kasmet kviečia muziejus nustebinti savo lankytojus specialių renginių programa. Šiais metais Muziejų naktį lankytojams duris atvers apie 3 tūkst. muziejų visoje Europoje. Lietuvoje šiai gražiai iniciatyvai susitelkė ir Muziejų naktyje dalyvaus daugiau kaip 100 muziejinių institucijų.

Daugiau apie Muziejų naktį Lietuvoje: http://www.muziejunaktis.lt/

Kaip pranešė VU, diktantui pasirinkta Romualdo Granausko apysakos „Saulėlydžio senis“ vertimo į gruzinų kalbą ištrauka.

„Ši tarptautinio diktanto idėja „nusižiūrėta“ nuo lietuvių: mūsų stažuotoja, kuri veda kursus, pamatė, kad pas mus yra toks renginys ir nutarė, kad būtų gerai jį turėti ir Gruzijoje. Tad bandome pirmą kartą ir kitąmet jie žada tai daryti ir Gruzijoje“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto direktoriaus pavaduotoja Aušra Janulienė.

Gruzinų kalbos dieną, skirtą Gruzijos poeto Šota Rustavelio 850-ies metų jubiliejui, organizuoja institutas kartu su Gruzijos ambasada.

Nuo 17 val. vykstančiame renginyje profesorius Sergejus Temčinas skaitys paskaitą apie gruzinų kalbos ir raštijos tradiciją, renginio dalyviai taip pat bus supažindinti su Š.Rustavelio kūryba, bus galima pasižiūrėti kaligrafinio rašto pavyzdžių, fotografijų parodą.

Anot A.Janulienės, kasmet institute gruzinų kalbą studijuoja apie 10-20 Vilniaus universiteto studentų ir kitų norinčiųjų. Institute vykdomos paskaitos ir kiti renginiai, skirti Gruzijai, pernai čia lankėsi Gruzijos premjeras Iraklis Garibašvilis su delegacija.

Renginyje dalyvauja Gruzijos ambasadorė, Seimo, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, studentai.

Minėdama 25-uosius veiklos metus Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido savo 1000-ąją knygą. Tai – Romualdo Granausko knyga „Baltas liūdesio balandis“. Apie šią knygą jos sudarytojas Valentinas Sventickas:

„Šios knygos sumanymą ir apytikrę sandarą Romualdas Granauskas spėjo pasiūlyti pats. Esė apie klasikus ir lietuviško žodžio gyvenimą, rinktiniai pokalbiai. Maždaug taip įsivaizdavo knygos centrą. Vėliau uolioji rašytojo žmona Genovaitė atnešė atspaudų, kopijų, dar vėliau, – ką pati užrašiusi. Iš didelės margaspalvės visumos pamažu klostėsi tai, kas gali tilpti į vieną knygą. Tarkim, interviu su R. Granausku būta daugybės, teko rinktis. Ar yra čia niekur neskaitytų dalykų? Taip, tame skyriuje, kuris parodo pokštaujantį klasiką.

Esė, kalbos, pokalbiai, pokštai – be abejo, tai tėra kūrybos viseto dalis, tačiau kaip tik toji dalis, kurioje rašytojui lemta atsiverti, atskleisti požiūrius, formuluoti, pagaliau kalbėti apie save. Čia ir bus šios knygos ypatingoji spalva. Jos mirgėjime R. Granauskas įspūdingas! Atsiverti... Tai, kas atsiveria, turi būti reikšminga ir įdomu. Yra.

Grįžtant prie esė. Kitaip nepasakysi – S. Daukanto, J. Biliūno, lietuvių literatūros ilgametės kelionės atvaizdai čia sukrečiantys.

Visko ir visaip mokėjęs pašnekėti žemaitis savo stiliumi jau senokai susitarė, kad pakalbėčiau prie jo kapo, o 2014 m. vasarą liepė sudaryti šitą knygą („pats jau nepajėgsiu“).“

Kaip užsimena V. Sventickas, leidykla ruošia R. Granausko kūrybos seriją, kurios apipavidalinimu rūpinasi dailininkė Deimantė Rybakovienė. Kita serijos knyga pasirodys dar šiemet ir tai bus apysaka „Kai reikės nebebūti. Mano draugo gyvenimas ir mirtis“.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) lapkričio 26 d. 17.30 val. vyks prozininko, dramaturgo, eseisto, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, archaiško ir modernaus menininko Romualdo Granausko (1939–2014) atminimo vakaras „Raudonu ant balto“.

Žinomiausi R.Granausko kūriniai – apsakymas „Duonos valgytojai“ (1975), apysakos „Jaučio aukojimas“ (1975) „Gyvenimas po klevu“ (1988), romanai „Duburys“ (2003), „Kenotafas“ (2005), „Rūkas virš slėnių“ (2007), „Trys vienatvės“ (2011).

Koks iš tiesų buvo R.Granauskas, išleidęs daugiau nei dvi dešimtis prozos knygų, tąvakar mintimis dalysis režisierė Agnė Marcinkevičiūtė. Žemaitiškas dainas dainuos folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ (vadovai Jolita ir Alvydas Vozgirdai).

Renginys organizuojamas pagal projektą „Biblioteka, burianti šeimą“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Populiariausi grožinės literatūros autoriai tarp Lietuvos bibliotekų skaitytojų pernai buvo Romualdas Granauskas ir Irena Buivydaitė–Kupčinskienė.

Tarp skaitomiausių autorių taip pat buvo Elena De Strozzi, Vytautas Ažušilis, Sigitas Parulskis, Vytautas Račickas, Vytautas V. Landsbergis, Jurga Ivanauskaitė, Kristina Sabaliauskaitė, Daiva Vaitkevičiūtė, pranešė Kultūros ministerija, remdamasi autorių teisių gynimo LATGA duomenimis.

R.Granausko kūriniai bibliotekose paimti 17 tūkst. 573 kartus, I.Buivydaitės-Kupčinskienės - 15 tūkst. 147, E.De Strozzi - 14 tūkst. 700, V.Ažušilio - 10 tūkst. 848, S.Parulskio - 8529, V.Račicko - 8523, V.V.Landsbergio - 7827, J.Ivanauskaitės - 6485, K.Sabaliauskaitės - 6114, D.Vaitkevičiūtės - 5537 kartus.

I.Buivydaitės–Kupčinskienės knyga „Kitapus veidrodžio“ – daugiausia kartų praėjusiais metais skaitytojams išduota lietuvių autoriaus grožinės literatūros knyga. Ji paimta 3003 kartus.

Taip pat paklausios tarp skaitytojų buvo ir E.De Strozzi „Laiko upės slenksčiai“ (2698 kartai), K.Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ (2447 kartai), R.Granausko „Gyvenimas po klevu“ (2435 kartai), „Šventųjų gyvenimai“ (2119 kartų), „Išvarytieji“ (1641 kartas), Grigorijaus Kanovičiaus „Miestelio romansas“ (2041 kartas), Roko Flick „Paskutinis traukinys“ (1339 kartai).

Tarp užsienio grožinės literatūros autorių skaitomiausi buvo Davido Jerome Selindgerio (Devido Džeromo Selindžerio) „Rugiuose prie bedugnės“ (3300 kartų), Jodi Picoult „Mano sesers globėjas“ (3247 kartai), M.L.Stedmano „Švyturys tarp dviejų vandenynų“ (2902 kartai), Melvino Burgesso „Heroinas“ (2668 kartai), Santos Montefiore „Prarastos meilės jūra“ (2674 kartai).

Ataskaitos duomenimis, populiariausia lietuvių autorių mokslinės literatūros knyga tapo Filomenos Taunytės–Paškonienės „7 nuodėmės ir 12 ligų“. Susidomėjimo sulaukė ir Vytauto Pranulio, Arvydo Pajuodžio, Reginos Virvilaitės ir Sigito Urbonavičiaus „Marketingas“, Algimanto Sakalo, Alfonso Laurinavičiaus ir kt.

Remiantis skaitomumo bibliotekose duomenimis, paskirstytas autorinis atlyginimas. Pernai tam skirta 187 tūkst. 674 eurų. Juos pasidalijo 1098 autoriai už 16 tūkst. 283 kūrinius.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis ketvirtadienį įteikė rašytojui, prozininkui Romualdui Granauskui skirtą garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ po mirties.

Apdovanojimas rašytojui skirtas šių metų balandį R.Granauskui minint 75 metų jubiliejų, tačiau tuomet jis negalėjo garbės ženklo atsiimti dėl ligos. Ketvirtadienį apdovanojimą priėmė rašytojo dukra Inga su vyru Raimondu, pranešė Kultūros ministerija.

„Labai gaila, kad likimas paankstino rašytojo Romualdo Granausko išėjimą, atimdamas iš mūsų galimybę Jam įteikti šį garbingiausią ministerijos apdovanojimą. Tai ženklas, teikiamas iškilioms Lietuvos kultūros asmenybėms už jų viso gyvenimo darbus Lietuvos kultūrai“, – sakė Š.Birutis.

R.Granauskas po sunkios ligos mirė šių metų spalio 28 dieną.

Žinomiausi jo kūriniai - apysaka „Gyvenimas po klevu“, romanai „Duburys“, „Kenotafas“, „Šventųjų gyvenimai“.

R.Granauskas buvo apdovanotas įvairiomis literatūrinėmis premijomis, 1999 metais jam skirta Vyriausybės meno premija, 2000 metais - Nacionalinė kultūros ir meno premija.

1999 metais jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Pernai R.Granauskas pripažintas kūrybiškiausios knygos autoriumi.

Ketvirtadienį laidojamas rašytojas Romualdas Granauskas. Atsisveikinti su velioniu galima šiandien nuo 10-tos valandos Vilniaus šventųjų Jonų bažnyčioje.

Karstas išnešamas 14 valandą. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas R. Granauskas mirė antradienį. Jis ėjo 76-uosius metus.

Antradienį eidamas 76-uosius metus mirė rašytojas Romualdas Granauskas. Prezidentė Dalis Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė užuojautą dėl jo mirties pareiškė užuojautą.

Skaudi netektis Lietuvai

D.Grybauskaitė teigia, kad R.Granauskas buvo išskirtinio talento prozininkas, sukūręs savitą rašymo stilių, puoselėjęs lietuviško žodžio tradicijas ir didelį dėmesį skyręs Lietuvai ir jos žmonėms.

„Rašytojo knygos - tai kovojančio ir nepasiduodančio žmogaus istorijos, kuriose liudijami skaudūs, neretai tragiški įvykiai, tačiau juose nėra moralinio pralaimėjimo, nes niekada neišsižadama savo žemės, tapatybės, kalbos“, - sakoma Prezidentūros pranešime.

A.Butkevičius savo ruožtu R.Granauską apibūdina kaip gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje palikusį prozininką ir dramaturgą.

„Šiemet atšventęs savo 75-metį, jis didelę dalį brandžiausių kūrinių sukūrė jau nepriklausomos valstybės metais, už ką 2000 metais buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Rašytojas niekada nesitraukė į šalį, kai reikėjo tarti svarų pilietinį žodį, savo kūryba aktyviai pozicijai kvietė ir Lietuvos žmones“, - sakoma Vyriausybės vadovo užuojautoje.

Seimo pirmininkė savo užuojautoje sako, kad R.Granauskas paliko didelį kūrybinį palikimą.

„Tai itin skaudi netektis Lietuvai praradus didžiulio talento ir jautrios žmogiškos prigimties menininką. Rašytojas mums paliko neįkainojamos vertės dvasinės brandos ir lietuviško žodžio kūrybinį palikimą. Jo proza tapo mūsų lietuviškos savasties, lietuviškos tapatybės ir gilios bendražmogiškos patirties dalimi. Tegul brangus prisiminimas apie šią iškilią asmenybę lieka mums visiems – tiems, kurie atvertė jo knygų puslapius, kurie pažinojo, bendravo, ir tiems, kuriems jis buvo mokytojas“, - rašoma užuojautoje.

Buvo modernus ir universalus kūrėjas

Žinomiausi R.Granausko kūriniai - apysaka „Gyvenimas po klevu“, romanai „Duburys“, „Kenotafas“, „Šventųjų gyvenimai“.

R.Granauskas buvo apdovanotas įvairiomis literatūrinėmis premijomis, 1999 metais jam skirta Vyriausybės meno premija, 2000 metais - Nacionalinė kultūros ir meno premija.

1999 metais jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Pernai R.Granauskas pripažintas kūrybiškiausios knygos autoriumi.

Jis buvo universalus rašytojas, savo kūryba sugebėjęs prasmingai ir moderniai perteikti senąją lietuvių kultūrą, sako literatūrologai.

Literatūrologė profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė sakė, kad itin produktyvūs paskutinieji rašytojo metai buvo tarsi „trečiasis gyvenimas“, kuris tęsis ir po jo mirties.

„Tai buvo tikrai vienas žymiausių rašytojų. Žmogus, kuris turėjo pamatinį gyvenimo jausmą. Paradoksalu, kad jis ilgus metus neišėjo iš savo buto, buvo lyg uždarytas, bet tas gyvenimo pulsas, jo jutimas tik aštrėjo: tuo metu, kai jis gyvenimo negalėjo pasiekti, pats gyvenimas į jį plūdo“, - sakė V.Daujotytė-Pakerienė.

Ji pažymėjo dar vieną paradoksą - R.Granauskas, kuris nebuvo baigęs universiteto, „savo protu yra prisisiekęs labai stipraus išsilavinimo lygio“, suderindamas daugybę skirtingų gyvenimo sričių.

„Jis galėjo kalbėti apie fiziką, buvo labai muzikalus iš prigimties, pažino muzikos pasaulį, buvo smalsus istorijai, seniesiems istorijos dalykams, galėjo kalbėti su datomis, įvykiais siužetais. Buvo auksinių rankų žmogus - meistras, turėjo subtilių staliaus įrankių rinkinį, darė neįtikėtinai gražius baldus. Po to, kai jau nebegalėjo dirbti su tais įrankiais, tuos įrankius padovanojo Juozui Apučiui. Tikiuosi, kad ir J.Aputis su jais galėjo ką nors padaryti - dabar jau tie įrankiai be abiejų meistrų“, - prisiminė profesorė.

Literatūrologas Regimantas Tamošaitis taip pat atkreipė dėmesį į stebinantį rašytojo pastarųjų metų produktyvumą bei vadino jį senosios kultūros atstovu, paskutiniuoju Mohikanu lietuvių literatūroje, kuris sugebėjo senąją kultūrą perteikti mūsų laikais „kaip prasmingą ir modernią“.

„Pirmiausia, Romualdas būdavo spontaniškas ir nuoširdus, kažkoks tikras. Jo lyg turėdavai bijoti, nes jis rėždavo savo nuomonę, bet ne dėl savęs, savo asmeninės reikšmės, bet kažkokio teisingumo principo - jam buvo svarbus teisingumas, dėl kurio kartais pasireikšdavo impulsyviai.  Kartais jis būdavo atšiaurus, sakykime, literatūros renginiuose jausdavo, lyg akademinio pasaulio žmonės jį daugiau vertina kaip žymų vardą, bet ne tiek žmogiškuoju požiūriu, tarsi jausdavo, kad nesutampa kultūrinės patirtys. Todėl jis lyg užsibarikaduodavo tokia ironijos, atsainumo siena“, - tvirtino R.Tamošaitis.

Literatūrologas pabrėžė, kad jam pačiam R.Granauskas buvo „kūrybinės sąžinės pasitikrinimo kriterijus“ - paskutiniais metais jis elektroniniu paštu susirašinėdavo su rašytoju dalydamasis mintimis, kurias manė R.Granauskas suprasiantis geriausiai.

„R.Granauskas amžiumi ir autoritetu buvo labai toli nuo manęs, bet kartu kaip menininkas visada labai arti. Jis, Marcelijus Martinaitis, Jonas Strielkūnas yra tarsi mano vidinio gyvenimo dalis, man didelė dovana buvo jo kūryba“, - prisipažino pašnekovas.

Jis taip pat prisiminė vieną rašytojo susitikimą su kaimynais, kai jis po daugelio metų buvo užsukęs į savo gimtinę. Bendraudamas su tenykščiais rašytojas tapdavo nuoširdus, paprastas, labai šnekus, „lyg būtų tik vakar išvykęs ir vėl atvažiavęs“

„Atmenu, kaip kartą jis ir ant manęs supyko - per vieną renginį jis buvo labai pavargęs nuo kalbų ir klausimų. Buvo didelė laukiančiųjų autografų eilė. Aš kukliai stovėjau pačiame gale, atėjau su dviem knygomis. Jis labai norėjo rūkyti tuo metu ir kone pasiuto: „Tu ką, sako, prekiausi jomis?“ - prisiminė R.Tamošaitis.

Valstybės vadovai penktadienį pasveikino rašytoją Romualdą Granauską 75-mečio proga, pabrėždami jo dėmesį Lietuvos kaimui ir šalies žmonių gyvenimui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė R.Granauską pavadino „išskirtinio talento rašytoju, kurio knygos – mūsų literatūros istorija, dabartis ir ateitis“.

„Visada buvote ir iki šių dienų išlikote ištikimas savam kūrybos stiliui ir vienai ypatingai temai – Lietuvos kaimui, jo žmogui ir šio žmogaus likimui sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis", – sveikinime teigė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, rašytojo knygos leidžia iš naujo pažinti savo kraštą, jo savitumą.

Premjeras Algirdas Butkevičius išsakė susižavėjimą Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato produktyvumu.

„Jau net kelios Lietuvos kartos išaugo su Jūsų „Gyvenimu po klevu“, su Jūsų knygomis“, – sakė premjeras.

„Jūsų kūrybos šaltinis – tai pats Jūsų gyvenimas. Esate pasakęs, kad šis patyrimas – tai ne istorija, o Jūsų savastis. Pamokančia istorija, gyvenimo vadovėliu jis tampa jau mums, knygų skaitytojams“, – teigiama A.Butkevičiaus sveikinime.