„Dabar liko trys ruoniukai, nes šie ruoniukai dar neišmoko maitintis taip, kad galėtų gyventi natūralioje aplinkoje“, – BNS šią savaitę sakė Jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė.

Pasak jos, visi ruoniukai rasti pavasarį – paskutinysis vyresnis ruoniukas rastas gegužės pabaigoje.

„Kaip sako Arūnas Grušas, Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas, kuris ir globoja ir rūpinasi šitais ruoniukais – ruonis turi žuvytę, kuri yra metama šiuo atveju, o jūroje reiks pasigauti pačiam, praryti, visą suėsti. Šitie ruoniukai, kaip Arūnas sako, kaip inteligentai su šakute ir peiliu valgytų, plėšo žuvytes gabaliukais“, – kalbėjo ji.

Anot muziejaus atstovės, pernai dvi ruoniukės maitinosi taip pat, todėl į Baltijos jūrą paleistos buvo tik šių metų vasario 16-ąją.

Kada į jūrą bus paleisti muziejuje slaugomi trys ruoniukai – neaišku.

„Sunku pasakyti, nes pernai metų patirtis rodo, kad beveik metus truko dviejų ruoniukų reabilitacija“, – sakė N. Puteikienė.

Praėjusį savaitgalį į Baltijos jūrą buvo paleisti šeši ruoniukai, o birželio pabaigoje – dešimt.

Sudarytos naujos sąlygos

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos Baltijos jūros pakrantės pilkųjų ir kitų ruonių reabilitacijai yra numačiusi skirti iki 21 tūkst. eurų.

Už tuos pinigus pajūryje sugaunami nusilpę ruonių jaunikliai, kurie gydomi, šeriami, o pasveikę ir atgavę svorį iki 40 kilogramų išleidžiami į laisvę.

Iki šiol tokias paslaugas valstybiniams gamtos saugotojams dažniausiai teikdavo Lietuvos jūrų muziejus, kuris pats augina ruonius ir turi jų priežiūros patirties.

Veikiausiai muziejus ir toliau sieks teikti šią paslaugą, juo labiau kad prie jo įkurtas Jūros gyvūnų reabilitacijos centras. Atidarius šį centrą Lietuvos jūrų muziejus turi galimybę jūros gyvūnams sudaryti jų gyvenimui būtinas sąlygas, panašias į tas, kokios yra jūroje. Jūrų muziejus savo baseinuose naudoja iš jūros specialiais siurbliais pumpuojamą vandenį.

Likimas: ruonis sutiko žmones, kurių požiūris į jūros gyvūnus yra nepalankus. „Wikipedia.org“ nuotr.

Šešėlis krito žvejams

Norint saugoti pilkuosius ruonius, reikalingi ne tik juos galintys užjausti žmonės, bet ir veterinarijos specialistai, kurie galėtų padėti gyvūnams.

Būna atvejų, kad gyvūnų globėjams patenka ir tyčia sužalotų jūros ruonių. Tuomet manoma, kad juos sužalojo žvejai, aptikę, kad ruoniai įsisuko į jūroje pastatytus jų tinklus. Ar taip daro žvejai, nėra jokio pagrindo teigti, nes joks ruonius žalojantis žvejas, kaip sakoma, už rankos nebuvo pagautas.

Pastaruoju metu sužalotų ruonių atvejų buvo mažiau.

Pastaruoju metu sužalotų ruonių atvejų buvo mažiau. Galbūt išgąsdino tai, kad viešai pradėta diskutuoti, jog už ruonių žalojimą gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. Kita prielaida gali būti ir tai, kad, įvedus vis daugiau žvejybos draudimų, žvejai vis rečiau stato tinklus ir rečiau susiduria su juose puotaujančiais ruoniais.

Bet kokiu atveju, kai ruonių globėjai suranda nusilpusį ruonį, kuris dar ir sužeistas, privaloma pranešti aplinkosaugininkams, kad šie pradėtų tyčinio jūros gyvūnų žalojimo atvejo tyrimą.

Aplinka: pilkasis ruonis tarsi liudija, kad niekur nėra taip gerai, kaip gamtoje prie jūros. „Wikipedia.org“ nuotr.

Ne visi ruoniai išgyvena

Įprastai ruonių reabilitacijos paslaugos yra teikiamos nuo pavasario iki lapkričio.

Sugauti ruoniai turi būti ne tik apžiūrimi, bet ir tiriami rentgenu vertinant, ar nėra sulaužyti jų kaulai. Tyrimui imamas ir gyvūnų kraujas, atliekami biocheminiai tyrimai. Ypač tikrinama, ar gyvūnas nėra užsikrėtęs kokiu nors virusu.

Žaizdoti gyvūnai yra tvarstomi, naudojami skausmą mažinantys ir antibakteriniai preparatai.

Reabilitacija besirūpinantys globėjai sugautiems ruoniukams laikyti ir stiprinti privalo turėti specialius baseinus. Jiems ruošiamas ir specialus maitinimas, numatyta, kad turi būti skiriami vitaminai bei maisto priedai.

Yra ir speciali sunkiai sužalotų jūros gyvūnų eutanazijos schema. Numatyta, kad sugauti nugaišę gyvūnai po to, kai užpildomos specialios liudijimo formos, turi būti perduodami Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui. Jei šis atsisako, gyvūnai gali būti perduodami ir švietimo ar mokymo įstaigoms, kur iš jų gali būti daromos iškamšos.

Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau kaip 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių.

Viena pagrindinių tokių radybų priežasčių – žmogaus ūkinė veikla – žvejyba, laivyba, cheminė jūros tarša.

Lietuvoje sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai lig šiol buvo gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.

Tačiau muziejininkai ruoniais rūpinosi neturėdami tam tinkamų patalpų.

Ruoniukai pirmiausia patekdavo į administracinį pastatą, kurio viename kabinetų jiems įrengtos dvi vonios.

Per daugiau nei 30 metų Lietuvos jūrų muziejuje buvo išgydyta ir paleista į laisvę jau pusantro šimto Baltijos ruonių jauniklių.

Naujasis centras svarbus ne tik muziejui, ne tik Klaipėdai, net ir ne vien tik Lietuvai, o ir visoms kitoms šalims prie Baltijos jūros.

Jame bus įgyvendinama šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus atitinkanti jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistema, vykdomi gyvūnų biologijos tyrimai bei skatinamas visuomenės švietimas ir edukacija.

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, dėl žmonių veiklos kenčia vandens gyvūnai.

Per pastaruosius 10 metų daugėja ir kritusių Lietuvos pakrantėje ruonių.

Vien per pastaruosius ketverius metus rasta per 200 gaišenų.

Naujajame centre planuojama per sezoną priimti iki 30–40 ruoniukų. Centras bus skirtas ir jūriniams paukščiams.

Pilkieji ruoniai – didžiausi Baltijos jūros žinduoliai, dažniausiai aptinkami Lietuvos pakrantėje.

Be jų Baltijos jūroje gyvena dar dvi ruonių rūšys – žieduotieji bei paprastieji, ir vienas banginis – paprastoji jūrų kiaulė.

Atsikuriančioje Baltijos pilkųjų ruonių populiacijoje jau yra apie 30 tūkst. šios rūšies individų.

Iki Antrojo pasaulinio karo Baltijoje gyveno apie 100 tūkst. ruonių.

2022-ieji Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Gyvūnų gerovės metais, todėl Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliams rodomas ypatingas dėmesys ir vardai pamestinukams buvo renkami bendradarbiaujant su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. 

„Šios tarnybos siūlymu šalies moksleiviai rinko vardus ruoniukams iš Raudonojoje knygoje esančių Lietuvos augalų, kurių buveinės – šalia Baltijos jūros pavadinimų, pavadinimų  – pasakojo  Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė. – Mažiesiems ruoniukams, išmestiems prie Baltijos jūros krantų, vardus rinko moksleiviai, atvykę į Nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą bei siųsdami vardų pasiūlymus. Sulaukėme daugiau kaip 300 vardų, tačiau ne visi jie atitiko nustatytas taisykles. Žinduolius pavadinti pasiūlyta daugybe unikalių ir puikiai skambančių vardų, pavyzdžiui, Šiurpiu, Vikiu, Dirsuole, Smilte, Laibeniu, Svila ir kitais. Dažniausiai vaikų pasiūlyti vardai ruoniukams – pajūrinė zunda, raktažolė pelenėlė, paprastasis kardelis ir porinis česnakas. Akivaizdu, kad siūlydami vardus Lietuvos moksleiviai domėjosi saugomomis rūšimis ir smalsavo, kas auga Baltijos jūros pakrantėse ir Vakarų Lietuvoje“.

A. Mažūno nuotr.

Daugiausia vardų ruoniukams atsiuntė moksleiviai iš Vilniaus. Itin aktyvi buvo Antakalnio progimnazijos 2c klasė ir darželis-mokykla „Vilija“. Visi devyniolikos vardų „autoriai“ bus apdovanoti Lietuvos jūrų muziejaus prizais.

Jūrų muziejuje sveikstantys ruoniukai pavadinti Smiltės, Vikio, Svilos, Kardelio, Šiurpio, Zundos, Gvazdiko, Sotvaro, Plaurečio, Laibenio, Mėlyto, Skiautalūpio, Vikšrio, Dobilo, Lūgnės, Česnako, Blizgės, Dirsuolės ir Slyvos vardais. 

Parlamentaras savo kreipimesi prašo Aplinkos ministerijos pavesti Nacionaliniam maisto ir veterinarijos institutui ar kitai kompetentingai institucijai atlikti kiekvieno į krantą išmesto negyvo pilkojo ruonio tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Taip pat – įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą rinkti bei sisteminti duomenis apie nugaišusius ruonius bei imtis tyrimų kaltininkų nustatymui, jei ruoniai nugaišo dėl žmogaus kaltės.

Seimo narys teigia, kad situacija kasmet kartojasi, tačiau reikšmingų priemonių jai spręsti Aplinkos ministerija nesiima.

„Viešojoje erdvėje pasirodė vaizdo įrašai apie galimai su šautinėmis žaizdomis į krantą išmestą pilkojo ruonio kūną Šventojoje. Lietuvoje, Baltijos jūros pakrantėje per pastaruosius dešimt metų nuolat fiksuojami į krantą išmesti negyvi, su šautinėmis ar durtinėmis žaizdomis ruoniai. Į krantą buvo išplukdyti ir ruoniai su mechaniškai nupjautomis galvomis. Akivaizdu, kad gyvūnai nugaišta ne patys susižeidę, o tampa piktavalių aukomis. Kasmet į Lietuvos pajūrio krantus išmetama apie 30-40 negyvų pilkųjų ruonių, tačiau išsamūs tyrimai jų kritimo priežasčiai ir kaltininkams nustatyti nėra atliekami. Išmestus į krantą negyvus ruonius tiesiog surenka ir išveža utilizuoti UAB „Nuaras“, – sako L. Jonauskas.  

Pasak L. Jonausko, nesant vieningo ir nuoseklaus Lietuvos pakrantėje rastų negyvų ruonių monitoringo, kuris padėtų tiksliai nustatyti jų žuvimo priežastis, sunku nustatyti ir dėl žmogaus kaltės, nuo šautinių, durtinių ir kitų sužeidimų nugaišusių ruonių kaltininkus.

„Pilkieji ruoniai įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą ir yra saugoma rūšis. Brutalus jų žudymas yra nusikaltimas ir už jį yra baudžiama. Tačiau dabar, kai neatliekamas negyvų ruonių monitoringas, prarandama galimybė susekti ir nubausti kaltininkus. Ne viena tarptautinė organizacija yra konstatavusi, kad mažai tikėtina, jog negyvi ruoniai atplukdomi iš kitų valstybių, o kaltininkų reikia ieškoti Lietuvos pakrantėje. Per ilgai užsitęsė šios problemos ignoravimas“, – teigia L. Jonauskas.

Panašūs centrai veikia Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kitose Europos šalyse. Jau daugiau nei keturiasdešimt metų muziejuje dirbantis Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas papasakojo, kad kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 paliktų ruonių jauniklių. Taip atsitinka todėl, kad keičiasi Baltijos ekologinė situacija – nebėra ledo, ant kurio ruoniukai gimsta. Naujame centre sužaloti, sergantys gyvūnai bus gydomi ir prižiūrimi šešiose palatose, bus įrengtas priimamasis, operacinė, skrodimo patalpa, laboratorija, intensyviosios terapijos kabinetas, svorio priaugimo baseinai, adaptacijos baseinas. Jūriniams paukščiams bus skirti du baseinai: lauko ir gilus vidinis nardymo baseinas. Taip pat bus rentgeno aparatas, vonelės, edukacinės veiklos ruoniukams. 

Reabilitacijos centre vienu metu bus galima rūpintis trisdešimčia ruonių.

Anot A.Grušo, ruoniukus galės padėti prižiūrėti savanoriai: gaminti žuvies košeles dar negalintiems savarankiškai ėsti ruoniukams, maitinti žuvimis svorio priaugimo baseinuose gyvenančius ruonius, asistuoti prižiūrėtojams, valyti patalpas, baseinus. Savanoriams čia gali prisireikti net nakvynės, nes pagalbos gyvūnams reikia visą parą. Tiesiogiai su ruoniais savanoriai dirbti negalės, nes tai pavojinga: didžiausi Baltijos žinduoliai gali ir įkąsti. Iki šiol savanoriai negalėjo padėti reabilituoti ruonių, nes muziejuje nebuvo tam sąlygų. 

Po reabilitacijos paaugę ir sustiprėję ruoniai paleidžiami atgal į Baltijos jūrą. Pasak A.Grušo, geriausia gyvūnus paleisti jūroje dvidešimt kilometrų nuo kranto: tokioje vietoje, kur gyvūnai puikiai gali panerti šimtą metrų ir pasigauti kokią menkę. Kai kurie „pacientai“ būna tiek sužaloti, kad neišgyventų natūralioje aplinkoje, todėl lieka muziejuje ir džiugina lankytojus.

6b klasės mokinė Sofija Gedvilaitė teigė, kad ji būtinai apsilankys naujajame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, kuriame bus sudarytos puikios sąlygos gyvūnams išgyti. Ir dar: ji  jau dalyvavo projekte „Duok ruoniukui penkis“ ir nusipirko daugkartinį maišelį „Lidl“  parduotuvėje (dalis lėšų nuo maišelio skiriama būtent šiam reabilitacijos centrui). Tai galite padaryti ir jūs.

14 val. keliolika žiemos maudynių mėgėjų brido į banguotą jūrą Melnragėje.

Po valandos kita grupė šį ekstremalų veiksmą pakartojo II Melnragėje, už kelių šimtų metrų nuo pirmosios.

Neįprasto reginio susirinko pažiūrėti ir telefonais fiksavo būrys smalsuolių. Kol sveikuoliai ruošėsi maudynėms, darė mankštą ir rengėsi, žiūrovai spėjo sužvarbti.

Jauni vyrai ir moterys be baimės brido į jūrą, nors didelės bangos atrodė grėsmingai. Įraudę nuo šalto vandens, bet smagiai nusiteikę maudynių mėgėjai demonstravo gražius kūnus.

Klaipėdiečiai prisidėjo prie viso pasaulio „Ruonių“ kasmet panašiu metu paneriantys į artimiausią vandens telkinį.

Atrodo, kad kasmet vis daugėja tokių vietų, kur „ruoniai“ maudosi šią dieną. Bene seniausiai Lietuvoje ši tradicija puoselėjama Palangoje.

Toliau nuo jūros žmonės renkasi maudynes ežeruose, šiemet nors prieš pat naujuosius atšilo, daugelyje vietų teko kirsti eketes.

Tikindami, kad maudynės lediniame vandenyje yra sveika, kad tai suteikia daugiau energijos ir grūdina organizmą, entuziastai sulaukia vis daugiau pasekėjų.

Daugelis tokių maudynių pasižiūrėti susirinkusių žmonių tikina, kad ir patys norėtų pabandyti, bet vis dar neužtenka drąsos.

Rokiškio „ruoniai“ ilgus metus lindo į kreivas šleivas ežero eketes, tačiau nuo pernai požiūrį į jas kardinaliai pakeitė.

„Pernai turėjome Lietuvos kontūro eketę ir plaukėme 150 m. Tai buvo ilgiausia eketė Lietuvoje. O šį kartą sugalvojome Kalėdų eglę“, – sakė rokiškėnas Mindaugas Nabagas.

Eglę ant ledo pjovė keturiese dvi valandas.

„Buvo naudojamos virvės, vinys, kad jas prilaikyti. Virvių pagalba jos buvo išmatuotos. Prieš tai turėjau brėžinį, tai pagal jį tiesiog tas virves dėliojau, kad lygiai gautųsi.

Taip atsiradus ežero eglei matome, kad į ją vienas po kito sulipa gyvi žaislai ir kabinasi prie ledinės girliandos. Žaislus vaizduojantys vyrai iriasi kur giliau ir šalčiau – į eglės viršūnę.

„Vandenyje buvome devyniese ir mums vietos trūko“, – kalbėjo rokiškėnas Vygantas Ališauskas.

Bet man patinka tie žmonės, kurie yra gražiai pamišę. Jie pasaulį daro gražesniu.

Moterys, kaip trapūs ir smulkesni žaislai, kabinosi į eglės apačią – arčiau kranto.

„Pirmą kartą, kai darėme, tai tarėmės tas vietas, kad atrodytų dar gražiau iš viršaus. Bet dabar, manau, dar smagiau, kai tie žaisliukai juda tarsi girlianda ir mirga skirtingose vietose“, – pasakojo rokiškėnė Jorūnė Kriukelė.

Rokiškėnas Darius kol kas šalto vandens bijo. Jis „ruonius“ palaiko įamžintu vaizdu, kuris pranoko lūkesčius.

„Maudytis dar bijau, bet esu komandos dalis, kuri palaiko. Gal kažkada ir išdrįsiu. Bet man patinka tie žmonės, kurie yra gražiai pamišę. Jie pasaulį daro gražesniu“, – teigė vyras.

Ežero eglę puošiantys kūnai lediniame vandenyje pabūna ribotai ir išlipa. Tada eglė vėl lieka be žaisliukų, bet tik iki kitų „ruonių“ maudynių.

Rokiškio „ruoniai“ į ledinį ežerą krenta mažiausiai tris kartus per savaitę.

„Aš praėjusią žiemą, sausio mėnesį atėjau ir pamačiau čia eketę. Ir iškart įlipau į ją, pirmą kartą, ir viskas. Ir nuo to karto be šalto vandens negaliu“, – prisiminė rokiškėnas Edmundas Šakalys.

Ekspertai tyrimo metu savo dėmesį sutelkė į baltuosius ryklius. Šie rykliai, kurių žmonės itin bijo, iš didelio atstumo gali pajusti kvapus ir garso bangas, tačiau turi silpną regėjimą.

Anot tyrimo, baltasis ryklys silpnai skiria spalvas ir formas. Jo regėjimas yra šešis kartus blogesnis nei žmogaus. Tai reiškia, kad baltasis ryklys praktiškai negali atskirti žmonių nuo ruonių.

Banglentininkų ir plaukikų judesiai, anot tyrimo, yra panašūs į tuos, kuriuos savo plaukmenimis daro ruoniai. Anot mokslininkų, ypač banglentininkams kyla rizika, kad baltasis ryklys supainios jį su gyvūnu.

Tyrimo metu iš ryklio perspektyvos, tai yra iš apačios, buvo lyginami jūros žinduolių ir plaukiojančių žmonių vaizdo įrašai. Baltasis ryklys iš savo regos lauko nesugeba „vienareikšmiškai vizualiai atskirti žmogaus ir ruonio“, rašo autoriai.

Pernai pasaulyje suskaičiuota mažiau nei 60 atvejų, kai rykliai puolė žmones. Tačiau, anot tyrimo, šios atakos sukelia „neadekvačiai“ didelę baimę, nes iki šiol mažai žinoma apie ryklių elgesį.

Per penkis mėnesius sustiprėję į Baltijos bangas netoli Rusijos sienos nėrė Cviekas, Ulas, Spotkelis ir Žiužis. Šiuos išmoningus vardus jiems suteikė vaikai iš Aukštaitijos. Visi gyvūnai svėrė daugiau nei 40 kilogramų. Būdami tokio dydžio jie jau gali savarankiškai išgyventi gamtoje.

Šiemet muziejui teko priglausti ir rūpintis net septyniolika ruonių jauniklių. Gydomi ir prižiūrimi patyrusių specialistų ruoniukai spėriai taisėsi. Liepą buvo paleisti pirmieji pasveikę ir paaugę ruoniukai.

Anksčiau ruoniukai į jūrą buvo paleidžiami pakrantėje. Tačiau šiemet dėl poilsiautojų gausos ir dėl priekrantės žvejų tinklų artumo jaunikliai plukdomi į atvirą jūrą. Šią akciją muziejui įgyvendinti padeda ilgametis rėmėjas bendrovė „Novaturas“, globojantis ruoniukus nuo 2019 metų.

Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis ir Aplinkos ministerija. Kasmet ji apmoka Baltijos pilkųjų ruonių gydymą ir priežiūrą. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų ir  Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.