Tarp aplankiusiųjų memorialą buvo Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečiajevas, ten pasveikinęs Rusijos stačiatikių dvasininkus. Jis turėjo dalyvauti ir atminimo ceremonijoje Tiergarteno parke Berlyne.

Nacistinė Vokietija pasidavė sąjungininkams 1945 m. gegužės 8 d. vėlai vakare, tačiau Rusijoje ir daugelyje kitų anksčiau Sovietų Sąjungai priklausiusių šalių šis įvykis minimas gegužės 9-ąją, kai sovietų lyderiai Maskvoje paskelbė apie Vokietijos kapituliaciją. Ketvirtadienį Berlyne lankytojai dėjo vainikus ir gėles prie sovietinio memorialo, daugelis vilkėjo kariškas uniformas.

Berlyno policija šiemet uždraudė demonstruoti Rusijos vėliavas ir kitus simbolius, pavyzdžiui, Rusijos karo Ukrainoje palaikymo ženklus. Pareigūnai prie įėjimų į memorialą tikrino lankytojus. Ketvirtadienio rytą policija sakė, kad incidentų nebuvo.

Vėliau šią dieną prie memorialo turėtų pasirodyti Rusijos nacionalistinio motociklininkų klubo „Naktiniai vilkai“ nariai, daugelį metų gegužės 9-ąją lankantys įvairias memorialines vietas. Pasak policijos, rytą „Naktiniai vilkai“ vis dar buvo kelyje Berlyno apylinkėse. Trečiadienį jie lankėsi netoliese esančiame Potsdamo mieste.

„JK toliau didelį susirūpinimą kelia įtarimai, kad Rusija galėjo suorganizuoti piktybinę veiklą JK žemėje, taip pat pranešimai apie dažnai stebimą Rusijos Federacijos elgesį, kai yra remiama tokia veikla kitų suverenių valstybių teritorijoje“, – pareiškė užsienio reikalų biuro atstovas spaudai.

Antradienį Andrzejus Szejna privačiam transliuotojui RMF24 sakė, kad tai buvo ne „pakvietimas“, o „šaukimas ambasadoriui Sergejui Andrejevui pateikti paaiškinimus, remiantis Vienos konvencija“.

Užsienio reikalų ministro pavaduotojas pridūrė, kad incidentas yra „tarptautinės teisės pažeidimas“ ir „priežastis mūsų sąjungininkams susirūpinti“. Jis paminėjo, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimas, kai į ją įskrido iš Rusijos Federacijos naikintuvo paleista raketa, vertinamas kaip „teroro aktas“, todėl buvo iškviestas Rusijos ambasadorius.

Pasak viceministro, S. Andrejevas pademonstravo „dezertyravęs iš diplomato pareigų“. „Jis žinojo, kad užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis jį griežtai įspės, todėl nusprendė neatvykti, – sakė A. Szejna. – Jis ignoravo iškvietimą, o tai taip pat yra Vienos konvencijos pažeidimas“. Viceministras pridūrė, kad kiekvienas diplomatas, iškviestas į šalies, kurioje yra akredituotas, Užsienio reikalų ministeriją, privalo nedelsdamas į ją prisistatyti. „Tai dar vienas Rusijos Federacijos įstatymų nepaisymo pavyzdys“, – sakė jis.

Ankstų sekmadienio rytą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę netoli Oserduvo miesto šalies pietryčiuose, 39 sekundes skriejo per jos teritoriją ir grįžo į Ukrainą.

Kiek vėliau sekmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrzejus Szejna (Andžejus Šeina) transliuotojui „Polsat News“ nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai Rusijos raketa pažeidžia šalies oro erdvę.

„Kiek mums žinoma, tai buvo trečias kartas“, – sakė jis.

„Todėl užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) išsikvies Rusijos Federacijos ambasadorių, kad jis pateiktų informaciją ir paaiškinimus“, – pridūrė A. Szejna.

„Šiandien arba rytoj pagal diplomatinį protokolą bus įteiktas iškvietimas“, – teigė ministro pavaduotojas.

Anot jo, tolesni Lenkijos veiksmai priklausys nuo Rusijos ambasadoriaus pateikto paaiškinimo ar informacijos.

Praėjusią savaitę Moldova sumenkino kalbas apie didėjančią įtampą po to, kai separatistinės Padniestrės prorusiški pareigūnai kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“.

Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad kovo 17-ąją, pagrindinę balsavimo Rusijos prezidento rinkimuose dieną, Padniestrėje bus atidaryti šeši balsavimo punktai, o per ankstesnius Rusijos prezidento rinkimus 2018 metų jų buvo 24.

Vietos prorusiškos valdžios duomenimis, Padniestrėje gyvena 200 tūkst. Rusijos piliečių.

Moldovos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad dėl šio klausimo iškvies ambasadorių.

„Susitikimo metu Rusijos diplomatas bus informuotas apie nepritarimą sprendimui atidaryti rinkimų apylinkes Moldovos Padniestrės regione“, – sakoma ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.

Moldova rinkimus leidžia rengti tik Rusijos ambasadoje Kišiniove.

Praėjusį mėnesį užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi (Mihajus Popsojus) Moldovos televizijai TVR sakė, kad rengti rinkimus už diplomatinės misijos ribų yra draudžiama, o bet koks bandymas tai daryti būtų „labai kontrproduktyvus“.

Moldova – su Ukraina ir Rumunija besiribojanti kandidatė į Europos Sąjungą – dažnai kaltina Kremlių mėginant kurstyti įtampą Padniestrėje.

Kremlius šiame regione yra nuolat dislokavęs apie 1,5 tūkst. karių ir perspėjęs Ukrainą bei Moldovą nepulti jų.

Nuo penktadienio iki sekmadienio Rusijoje vyksta prezidento rinkimai, kurie, nepaisant neramumų, kuriuos sukėlė Rusijos plataus masto karas Ukrainoje, turėtų suteikti prezidentui Vladimirui Putinui dar vieną šešerių metų kadenciją.

„Politiškai motyvuoti procesai prieš Aleksejų Navalną ir daugelį kitų Rusijos vyriausybės kritikų bei nežmoniškos kalėjimo sąlygos rodo, kaip žiauriai Rusijos teismai susidoroja su kitaminčiais ir kokiomis priemonėmis prezidentas (Vladimiras) Putinas slopina žodžio laisvę Rusijoje“, – sakė atstovė.

47 metų A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo 19 metų įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

A. Navalnas buvo pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis, kurį palaikė daugybė žmonių dėl jo vykdomos kampanijos prieš prezidento V. Putino ir jo aplinkos korupciją.

„Renkamės pakartoti praėjusių metų išimtį (...) Tai yra, nepakviesti Rusijos, Baltarusijos ir Irano ambasadorių į Nobelio premijų įteikimo ceremoniją Stokholme“, – sakoma fondo pareiškime.

2022 metais Nobelio fondas nusprendė dėl karo Ukrainoje nepakviesti Rusijos ir Baltarusijos ambasadorių į šį renginį. Sprendimas nepakviesti Irano ambasadoriaus buvo priimtas dėl protestų bangos šioje šalyje slopinimo.

Ketvirtadienį Švedijoje įsikūręs fondas paskelbė grįžtantis prie ankstesnės praktikos pakviesti visų šalių, kurioms atstovaujama Švedijoje, ambasadorius, bet šis sprendimas sukėlė piktą reakciją.

Šeštadienį fondas pareiškė, kad sprendimas buvo grindžiamas jo įsitikinimu, kad svarbu ir teisinga kuo plačiau skleisti su Nobelio premijomis siejamas vertybes. Tačiau fondas pažymėjo, kad stipri reakcija į sprendimą visiškai užtemdė šią žinią, ir pranešė kartojantis praėjusių metų išimtį.

Pernai Norvegijos Nobelio institutas į savo organizuojamą Nobelio taikos premijos įteikimo ceremoniją Osle pakvietė visus ambasadorius, o šiemet paskelbė, kad ši praktika bus tęsiama.

„Kaip ir anksčiau, visi ambasadoriai bus pakviesti į ceremoniją Osle“, – sakoma jo pareiškime.

Švedų Nobelio fondo sprendimas pakviesti Rusijos ir Baltarusijos atstovus išprovokavo pasipiktinimą Švedijoje ir užsienyje.

Raginame organizacinį komitetą paremti tarptautines pastangas izoliuoti Rusiją ir Baltarusiją.

„Kol milijonai ukrainiečių kenčia nuo neišprovokuoto karo, o Rusijos vadovybė nėra baudžiama už savo nusikaltimus, raginame organizacinį komitetą paremti tarptautines pastangas izoliuoti Rusiją ir Baltarusiją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį parašė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) penktadienį taip pat sakė nesutinkantis su Nobelio fondo sprendimu.

„Nebūčiau taip pasielgęs, jei būčiau buvęs atsakingas už kvietimus į apdovanojimų ceremoniją, ir suprantu, kad tai papiktino daugybę žmonių tiek Švedijoje, tiek Ukrainoje“, – sakė U. Kristerssonas rašytiniame pareiškime naujienų agentūrai AFP.

Keli žinomi Švedijos politikai, įskaitant Centro, Žaliųjų ir Kairiųjų partijų vadovus, pareiškė, kad boikotuos renginį dėl to, kad buvo pakviesta Rusija.

Kasmet gruodžio 10 dieną Stokholme rengiama ceremonija, kurios metu medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir ekonomikos sričių laureatams apdovanojimus įteikia karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas). Po ceremonijos rengiamas iškilmingas banketas, jame dalyvauja apie 1 200 svečių.

Tą pačią dieną Osle vyksta atskira Nobelio taikos premijos laureato apdovanojimo ceremonija.

Humanzmo pergalė

Ukraina šeštadienį sveikino Nobelio fondo sprendimą atšaukti kvietimą Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriams dalyvauti šiemetinėje Nobelio premijų įteikimo ceremonijoje Stokholme.

„Humanizmo pergalė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

„Dėkojame visiems, kas reikalavo atkurti teisingumą. Esame įsitikinę, kad panašus sprendimas turėtų būti priimtas dėl Rusijos ir Baltarusijos ambasadorių Osle“, – pridūrė jis.

„Iškviečiame Rusijos ambasadorių į Valstybės departamentą“, – žurnalistams sakė jo atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

„Niujorko Metropoliteno Opera surengė atminimo koncertą per karo metines“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U. Reinsalu.

„Taip pat buvo pakviesti Europos šalių užsienio reikalų ministrai. Koncertas prasidėjo Wolfgango Amadeus Mozarto (Volfgango Amadėjaus Mocarto) „Requiem“. Keliomis valandomis anksčiau JT Saugumo Taryboje Ukrainos ambasadorius pasiūlė tylos minute pagerbti žuvusiųjų ukrainiečių atminimą. Visa salė atsistojo, Rusijos pasiuntinys ėmė šaukti ir protestuoti. Bjauru“, – pridūrė jis.

„Taip Rusija diskredituoja Nyderlandų konstitucinę valstybę. Tai absoliučiai nepriimtina“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos pareiškime dieną po to, kai teismas nuteisė tris vyrus kalėti iki gyvos galvos.

Už akių teisti rusai Igoris Girkinas ir Sergejus Dubinskis bei ukrainietis Leonidas Charčenka ketvirtadienį pripažinti kaltais dėl nužudymo ir tyčinio lėktuvo katastrofos sukėlimo, o rusas Olegas Pulatovas pripažintas nekaltu, pareiškė netoli Schipholio oro uosto, iš kurio pakilo reiso MH17 lėktuvas, įsikūrusio teismo vyriausiasis teisėjas Hendrikas Steenhuisas (Hendrikas Stenheisas).

Rusija netrukus po to pareiškė, kad Nyderlandų teismo sprendimas byloje dėl reisu MH17 skridusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo virš Ukrainos 2014 metais yra politiškai motyvuotas, ir pridūrė, kad teismui esą buvo daromas „precedento neturintis spaudimas“.

Maskva neigia bet kokią atsakomybę už šio keleivinio lėktuvo numušimą ir yra pateikusi virtinę teorijų apie Kyjivo kaltę. Ji taip pat yra atsisakiusi išduoti kaltinamuosius, nes tai, anot jos, yra neteisėta pagal Rusijos įstatymus.

2014 metų liepos 17 dieną iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs orlaivis „Boeing 777“ buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje. Per katastrofą žuvo visi 298 orlaivyje buvę žmonės, įskaitant 196 Nyderlandų piliečius.

2020 metais prasidėjęs teismo procesas įgavo naują reikšmę po vasario pabaigoje prasidėjusios Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą, kur Maskvos pajėgos įtariamos įvykdžiusios daug naujų karo nusikaltimų.