Padaugėjo grūdų

Klaipėdos uostas gali džiūgauti, nes po daugiau nei dvejų metų kritimo šių metų sausis buvo su pliuso ženklu.

Visiškai aišku, kad šių metų pradžios teigiamos krovos dar negalėjo paveikti nei padažnėję kitų šalių ambasadorių vizitai į Klaipėdos uostą, nei dažnos Lietuvos delegacijų kelionės į Tolimųjų Rytų Azijos šalis.

Šiemet sausį Klaipėdos uoste krauta 3 mln. 130 tūkst. tonų krovinių. Lyginant su 2020 m., kai mėnesio krova siekė per 4,5 mln. tonų, toks rezultatas kuklus. Bet vis tiek šiemet sausį augimas, palyginti su praėjusių metų sausiu, yra net 13 proc. geresnis.

Šiemet sausį Klaipėdos uoste net 45 proc. daugiau krauta grūdų. Tai nėra kokio nors Ukrainos grūdų antplūdžio rezultatas. Jo ir negali būti, nes Lenkijos ūkininkai masiškai blokuoja savo šalies kelius, kad tik nebūtų įvežami ukrainiečių grūdai.

Greičiausiai grūdų srautas didėjo dėl to, kad pasaulinės jų kainos yra palankios ir iš bunkerių daugiau išgabenama Lietuvos augintojų grūdų.

Ir toliau Klaipėdos uoste auga konteinerių krova (+18 proc.), kuri iš esmės tempė jį sunkiais 2022 ir 2023 m.

Akylesni gali pastebėti, kad Lietuvos keliuose gerokai padaugėjo sunkvežimių su konteineriais, kurie veža ir veža juos į uostą. Bėda tik ta, kad mūsų šalyje geometrine progresija didėja blogų – išdaužytų kelių skaičius.

Tendencija: šiemet jau kelis kartus Baltijos prospektą ir uosto prieigas buvo užtvindęs sunkvežimių srautas. / V. Matučio nuotr.

Transporto spūstys Klaipėdoje

Teigiama šių metų Klaipėdos uosto tendencija yra ir tai, kad sausį padidėjo per jūrų perkėlą, arba Centrinį Klaipėdos terminalą, gabenamų krovinių kiekis. Į jį beveik visi kroviniai atkeliauja ir iškeliauja sunkvežimiais.

Jau kurį laiką šiame terminale vykdoma ir krovinių krovimo ant geležinkelio platformų veikla, bet ji nėra masinė.

Įdomu tai, kad su ryškesniu krovinių srauto padidėjimu į jūrų keltus tvarkomasi sunkokai. Tai liudija tiek sausį, tiek vasarį antradieniais Baltijos prospekte nutįstančios sunkvežimių eilės.

Piko metu, maždaug nuo 16–17 iki 20 val. sunkvežimiai kaupiasi todėl, kad susidaro „butelio kakliukas“ pačiuose vartuose į uostą. Arba vartų trūksta, nors trys nauji įrengti, bet neatidaromi, arba stokojama tvarkos, geranoriškumo, kai vairuotojai, ypač važiuojantys pirmą kartą į uostą, sunkiai gaudosi, kaip veikia uosto vartų sistemos.

Centrinio Klaipėdos terminalo vadovas Karolis Grigalauskas pažadėjo, jog įves tvarką, kad spūsčių Baltijos prospekte nebebūtų. Paaiškino, kad jei jau išleido krūvą pinigų papildomiems vartams įrengti, tai jie yra ne dėl grožio ar butaforijos, o bus naudojami.

Ne tik šiame terminale, bet apskritai Klaipėdos uoste vartų sistemos yra ne naujausios kartos, lėtokos.

Su panašiomis problemomis susiduria ir jūrinius konteinerius į uostą vežantys vairuotojai, kurie kartais 2–3 valandas stovi prie Malkų įlankos muitinės ir dar kartais iki valandos prie įvažos į terminalus.

Skirtumas tas, kad nuošalioje Perkėlos gatvėje ilgai lūkuriuojantys sunkvežimiai nėra taip stipriai pastebimi kaip tie, kurie kartais kaupiasi ir trikdo eismą Baltijos prospekte, ypač Baltijos ir Taikos prospekto žiede.

Į Latviją per Lietuvą

Kol Klaipėdos uoste daugėja visų rūšių krovinių, išskyrus naftos produktus (–16 proc.), šaldytus produktus ir trąšas, pagrindiniai Latvijos uostai toliau mažina krovą.

Šiemet sausį visi trys Latvijos jūrų uostai (Ryga, Ventspilis ir Liepoja) krovė 3,5 mln. tonų arba apie 400 tūkst. tonų daugiau nei vienas Klaipėdos uostas.

Bendras Latvijos uostų krovos kritimas, palyginti su 2023 m. sausiu, šiemet buvo net 15,3 proc. mažesnis.

Iš jų Rygos uosto krova sudarė 1,7 mln. tonų (3,1 proc. mažiau nei pernai), Ventspilio uosto – 834 tūkst. tonų (mažiau net 47 proc.), Liepojos – 693 tūkst. tonų (daugiau 19 proc.). Latvijos uostuose toliau katastrofiškai mažėjo naftos produktų (–67 proc.) ir anglių (–63 proc.).

Nauja tendencija, kad net 18 proc. mažiau buvo jūrų keltais gabenamų krovinių, 14 proc. – medienos.

Gali būti ir taip, kad dalis Latvijai skirtų jūrų keltų krovinių, ypač į Rygos regioną, keliauja per Klaipėdos uostą, nes Lietuvos vežėjai turi geresnius ryšius su Vakarų Europos krovinių siuntėjais. Iš Latvijos per Klaipėdos uostą dėl tos pačios priežasties išvežama ir dalis medienos gaminių.

Klaipėdos uoste padaugėjus sunkvežimių susidaro „butelio kakliukas“ vartuose į jūrų keltų zoną.

Dovana Rusijos uostams

Įdomi šių metų sausio tendencija, kad bene pirmą kartą po Rusijos invazijos į Ukrainą ir paskelbtų Vakarų šalių sankcijų bendras krovinių kiekis pradėjo mažėti Rusijoje.

Per šių metų sausį visi Rusijos uostai krovė 71 mln. tonų krovinių. Tai buvo 6,2 proc. mažiau nei pernai.

Tiek sausų krovinių, tiek naftos ar jos produktų kiekiai mažėjo beveik panašiai atitinkamai 5,8 ir 6,5 proc. Tai reiškia, kad Rusijos uostuose sumažėjo tiek eksportas (nafta ir jos produktai), tiek importas (sausi kroviniai). Tai gali reikšti, kad bent truputį pradėjo veikti Vakarų šalių Rusijai taikomos sankcijos dėl karo Ukrainoje.

Išskirtinė tendencija yra su Rusijos Baltijos jūros baseino uostais. Bendras krovinių srautas juose krito 4,3 proc. Tuo pat metu sausų krovinių srautas juose augo net 18 proc. Toks augimas gali būti siejamas su tuo, kad per šio regiono uostus masiškai gabenamos Baltarusijos kalio trąšos, kitas šios šalies eksportas ir importas. Iš esmės tai yra tie kroviniai, kuriems Lietuvos valdžia iš dalies ir savavališkai pritaikė sankcijas, ypač kalio trąšoms, ir atsisakė jų srauto per Klaipėdos uostą. Rusijos Baltijos jūros regiono uostai tarsi dovaną gavo apie 15 mln. tonų Baltarusijos eksporto ir importo, kuris keliaudavo per Klaipėdą.

Įdomi tendencija Rusijoje ir tai, kad šiemet sausį, palyginti su 2023 m. sausiu, net 9 proc. sumažėjo Tolimųjų Rytų uostų sausų krovinių srautas. Jis nėra didelis – siekė 10 mln. tonų, kaip ir naftos ar jos produktų srautas (6,8 mln. tonų), nors Rusijos valdžia gyrėsi, kad jos kroviniai iš Europos dalies bus perorientuoti į Tolimųjų Rytų uostus ir Kinijos rinką. Panašu, kad tai nevyksta taip, tarsi būtų mostelėta burtų lazdele.

Kyjivo duomenimis, Ukraina iki šiol identifikavo beveik 20 tūkst. vaikų, kurie buvo išvežti į Rusiją ar rusų okupuotas Ukrainos teritorijas. Iki šiol namo grįžo tik keli šimtai jų. „Kovosime už kiekvieną pavogtą savo vaiką – nesvarbu, kiek išteklių tai pareikalaus“, – pabrėžė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius kaltino Rusiją jėga grobiant vaikus ir taip sąmoningai naikinant ukrainiečių vaikų tapatybę bei sukeliant jiems gilią emocinę ir psichologinę traumą. Tai esą pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę ir gali būti vertinama kaip karo nusikaltimas.

Dviejų dienų konferencijoje dalyvavo ir devyni ukrainiečių vaikai, kuriems pavyko iš Rusijos sugrįžti namo. Jie dalijosi savo patirtimi. „Esu šiandien čia, kad savo istorija padėčiau kiek įmanoma greičiau sugrąžinti visus vaikus“, – kalbėjo vienas vaikų.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje dėl vaikų deportacijos yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo įgaliotinės vaikų teisių klausimais Marijos Lvovos Belovos arešto orderį. Rusija kaltinimus neigia.

Susitikime kalbama apie tai, kaip patraukti Rusiją atsakomybėn už vaikų iš okupuotų Ukrainos teritorijų perkėlimą. Taip pat bus aptariamos galimybės, kaip vaikai galėtų lengviau grįžti į gimtinę.

Konferencijoje laukiama ir Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos. „Rusai Ukrainos teritorijoje vis dar vykdo labai sunkius nusikaltimus prieš Ukrainos vaikus. Deja, kasdien vaikai žūsta, yra sužeidžiami ar tampa seksualinio smurto aukomis“, – trečiadienį Rygoje žurnalistams sakė Ukrainos prezidento įgaliotinė vaikų teisų ir reabilitacijos klausimais Darja Herasymčuk.

Į konferenciją atvyko ir devyni ukrainiečių vaikai, kuriems pavyko iš Rusijos grįžti namo.

D. Herasymčuk duomenimis, Ukraina iki šiol identifikavo beveik 20 tūkst. vaikų, kurie buvo deportuoti į Rusiją ar rusų okupuotas teritorijas Ukrainoje. Tik keli šimtai jų iki šiol sugrįžo.

Pasak D. Herasymčuk, Ukraina mano, kad Rusija galėjo pagrobti nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. Ukrainos vaikų. Tačiau to neįmanoma patikrinti, nes nei Ukrainai, nei kitos šalys ar tarptautinės organizacijos negali patekti į okupuotas teritorijas. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje dėl vaikų deportacijos yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo įgaliotinės vaikų teisių klausimais Marijos Lvovos Belovos arešto orderį.

Rusija kaltinimus neigia ir kalba apie kelis šimtus ukrainiečių vaikų ir jaunuolių, kurie Rusijoje ir okupuotose teritorijose yra globojami valstybės. Kartu Rusija apribojo galimybes šiuos vaikus susigrąžinti. Ukrainos piliečiams į Rusiją galima atvykti faktiškai tik per Maskvos Šeremetjevo oro uostą.

„Kol visi džiaugiasi prikeltu seniai egzistavusiu traukinio maršrutu į Rygą, man norisi priminti visiems, kad Lietuvoje tebevyksta viešojo transporto agonija. Stovėdamas prie apleistos Rokiškio geležinkelio stoties, kur dar neseniai važiavo keleiviniai traukiniai, arba ieškodamas internete kiek autobusų per dieną keliauja iš Vilniaus į Anykščius, negaliu pilnavertiškai džiaugtis traukiniu į Rygą, nes per anksti šauti šampaną, kai atgaivinamas prieš 20 metų egzistavęs maršrutas. Džiaugtis galėsime, kai atsiras nors vienas naujas viešojo transporto maršrutas“, – sako Seimo narys Tomas Tomilinas.

Pasak jo, traukiniais lietuviai keliauja mažiausiai Europoje.

„Nuo 2018 iki 2023 metų per pusę sumažėjo tolimojo keleivių vežimo reisų skaičius ir buvo panaikinta trečdalis maršrutų. Iki COVID-19 pandemijos turėjome 364 maršrutus ir daugiau nei 1200 reisų. Nuo šių metų liepos 1 d. maršrutų skaičius sumažėjo iki 230, o reisų – iki 615“, – sako T. Tomilinas.

Kol visi džiaugiasi prikeltu seniai egzistavusiu traukinio maršrutu į Rygą, man norisi priminti visiems, kad Lietuvoje tebevyksta viešojo transporto agonija.

Pasak jo, autobusų maršrutai ir reisai regionuose miršta tyliai, bet nesustabdomai, o drauge su jais dingsta ir gyventojų galimybė pasiekti gydymo įstaigas, valstybės institucijas regionų centruose, keliauti į darbą ar į popamokinius užsiėmimus.

Seimo nario T. Tomilino nuomone, viešojo transporto atgaivinimas ir susisiekimo gerinimas turėtų būti plataus politinio susitarimo tema, nes esama situacija stumia į atskirtį regionų gyventojus, mažina žmonių mobilumą ir apsunkina galimybę gauti būtiniausias paslaugas.

„Kai regionuose mažėja tradicinių paslaugų, kurių teikimas gali būti per brangus valstybei, tokių, kaip sunkių ligų gydymas, gyventojams ypač dažnai tenka vykti į didesnius miestus, tad viešojo transporto paslaugų aprėptis ir dažnumas turi didėti. Patogus viešasis transportas yra kur kas daugiau nei susisiekimo priemonė. Didžioji dauguma keliaujančiųjų autobusais yra moterys, vyresnio amžiaus žmonės ar vaikai. Kitaip sakant, tai visuomenės grupės, dažniausiai turinčios mažiau socialinės galios, aštriau patiriančios nelygybę ir pažeidžiamesnės“, – sako T. Tomilinas.

Kaip ELTA jau skelbė, trečiadienį po beveik 20 metų pertraukos iš Vilniaus į Rygą išvyko pirmasis traukinys – susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad tai yra tik pirmasis žingsnis, o vėliau planuojama tolimesnė jungtis iki Talino. Taip pat, pasak jo, galvojama ir apie traukinių jungtį su antru pagal dydį Latvijos miestu – Daugpiliu.

Taip pat traukiniu į Rygą vykusi premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad toks keliavimo būdas yra tvarus bei leisiantis prisidėti prie tarpusavio lietuvių ir latvių ryšių.

Tiesioginiai traukiniai kursuos kasdien – LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ iš Vilniaus kviečia išvykti rytais, o iš Rygos – kiekvienos dienos popietėmis. Numatoma, kad įprastai kelionė traukiniu tarp dviejų sostinių truks apie 4.15 val.

Geriausiai sekėsi Mintautei Jurkutei ir Pauliui Rymeikiui, kurie prasibrovė iki pusfinalio ir užėmė ketvirtąją vietą, taip pasiekdami geriausią savo rezultatą tokio lygio turnyruose.

Šis Lietuvos duetas B grupėje po labai atkaklios kovos 6:7 pralaimėjo tautiečiams Konstantinui ir Akvilei Rykovams, 9:10 nusileido vėliau turnyro čempionais tapusiems švedams Simonui Olofssonui ir Linnea Nilsson, bet vėliau įsibėgėjo ir šventė tris pergales paeiliui.

Lietuviai 8:7 įveikė latvius Robertą Buncį ir Katriną Gaidulę, 11:5 pranoko vengrus Zoltaną Varkoly ir Alexandrą Adam bei 10:5 įrodė pranašumą prieš latvius Renarą Freidensoną ir Evitą Regžą. Tai leido grupėje užimti antrą vietą ir patekti į ketvirtfinalį.

Ketvirtfinalyje M. Jurkutė ir P. Rymeikis 7:4 įveikė pajėgų latvių duetą Ansį Regžą ir Dacę Regžą.

Visgi medaliais užsidabinti lietuviams nepavyko. Pusfinalyje mūsiškiai 6:9 nusileido estams Martenui Padamai ir Cathy Vivien Vahi, o rungtynėse dėl bronzos 1:8 neatsilaikė prieš revanšą pasiekusius latvius R. Buncį ir K. Gaidulę.

P. Rymeikis ir M. Jurkutė su Lietuvos rinktine spalio pabaigoje varžėsi pasaulio mišrių komandų čempionate, todėl tik jam pasibaigus ši pora galėjo ruoštis dvejetų sezonui. P. Rymeikio teigimu, tobulinti žaidimą dvejetuose jie spėjo tik savaitė prieš turnyrą Rygoje, kai Kauno kerlingo sporto centre turėjo treniruotes bei varžybas.

„Rygoje dar nespėję įsivažiuoti, pralaimėjome komandai iš Lietuvos. Tai turėjo būti principinė kova dėl patekimo į kitą etapą, nes grupėje dar turėjome stiprią komandą iš Švedijos, dvi latvių komandas, prieš kurias dar nebuvome niekada laimėję, ir nežinomą ekipą iš Vengrijos. Kitą dieną pradėjome puikiai kovodami, bet vis tik nusileisdami būsimiems čempionams iš Švedijos. Po pralaimėjimo nenuleidome rankų ir sugebėjome per dvi dienas laimėti tris mačus bei patekti į ketvirtfinalį. Džiugu, kad ketvirtfinalyje pavyko nugalėjo stiprią ir anksčiau niekaip nenugalėtą komandą iš Latvijos“, - prisiminė P. Rymeikis.

WCT turnyro pusfinalyje M. Jurkutė ir P. Rymeikis žaidė pirmą sykį. Sportininko teigimu, varžybų pabaigoje jo komandai tiesiog pristigo jėgų.

„Panašu, kad tokio krūvio sezono pradžiai mums buvo kiek per daug ir dėl nuovargio likusios dvejos rungtynės buvo pralaimėjimais pažymėtas savęs išbandymas, - pabrėžė P. Rymeikis. - Sunku išskirti, kurie susitikimai buvo geresni ar blogesni. Labiau įstrigo kelios kritinės strateginės klaidos, kurios atsikartojo poroje mūsų pralaimėtų mačų ir kurias sezono eigoje bandysime taisyti. Kitas įsimintinas momentas – tai pergalės prieš tris iki tol mums neįveikiamas Latvijos komandas. Visada smagu įveikti komandas, kurios „ant popieriaus“ turi nepalyginamai geresnes sąlygas kelti savo meistriškumą.“

Konstantinas ir Akvilė Rykovai iškovojo dvi pergales iš penkių galimų ir grupėje užėmė penktąją vietą.

A grupėje lietuviai Lina Janulevičiūtė ir Donatas Kiudys 10:8 sugebėjo įveikti minėtą Estijos porą, taip pat 8:7 pranoko latvius Andrį Bremanį ir Santą Blumbergą-Berziną, tačiau patyrė tris nesėkmes prieš kitas Latvijos poros bei liko šeštoje grupės vietoje.

Turnyro finale švedai S. Olofssonas ir Linnea Nilsson 6:2 įveikė estus M. Padamą ir Cathy Vivien Vahi.

„Tikimės, kad ateityje jis (maršrutas – BNS) pasipildys jungtimi iki Talino, o nutiesus „Rail Balticos“ geležinkelio liniją pas kaimynus keliausime dar greičiau ir patogiau“, – pranešime sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Traukiniai kursuos maršrutu Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Joniškis–Jelgava–Ryga, jie galės konkuruoti su automobiliais.

Pasak „LTG Link“ laikinojo vadovo Gedimino Šečkaus, šiuo maršrutu žmonės galės keliauti be persėdimų, o traukinys bus pritaikytas ir individualiems žmonių poreikiams.

Bendrovė šiuo metu atlieka paruošiamuosius naujo maršruto darbus – jau pasirašytas susitarimas su Latvijos infrastruktūros valdytoja dėl šalies geležinkelių naudojimo.

„LTG Link“ kreipėsi į Latvijos ir Europos institucijas dėl tarptautiniams maršrutams būtinų leidimų kursuoti Latvijos teritorijoje, sprendžiami ir kiti naujojo maršruto organizavimo klausimai, kad jis atitiktų Latvijos reikalavimus, taip pat kuriamas paslaugų paketas.

Jau skyrė milijonus

„Esu įsitikinusi, kad valstybės investicijos tikrai atsipirks“, – po šią savaitę įvykusio Latvijos vyriausybės posėdžio pareiškė švietimo ir mokslo ministrė Anda Čakša.

Iš šalies biudžeto būsimam turnyrui jau skirta 2,718 mln. eurų.

Latviai suskaičiavo, kad šiemet prireiks 20 753 eurų pradiniam įnašui į Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) sąskaitą, 311 353 eurų – depozitui ir 2,386 mln. eurų licencinės rinkliavos.

Jeigu FIBA patvirtins Latvijos paraišką, 2024-aisiais papildomai iš biudžeto šalis atseikės dar 2,069 mln. eurų. Visos išlaidos turnyrui turėtų būti 4,788 mln. eurų.

Atrankos varžybos numatytos 2024 m. liepos 2–7 dienomis. Rygoje jėgas išmėgintų šešios rinktinės. Latviai tikisi, kad jų sostinėje kovotų trys Europos ekipos ir trys komandos iš kitų žemynų, o stebėti turnyro atvyktų bent 10 tūkst. sirgalių iš užsienio.

Pastarąjį kartą olimpiadoje Lietuvos krepšininkai dalyvavo 2016-aisiais Rio de Žaneire.

Liko keturi kelialapiai

Vietas Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių vyrų krepšinio turnyre yra užėmusios aštuonios rinktinės.

Tai – šeimininkai prancūzai ir šiemet pasaulio čempionate kelialapius iškovojusios Vokietijos, Serbijos, JAV, Kanados, Pietų Sudano, Japonijos ir Australijos nacionalinės komandos.

Keturiuose ikiolimpiniuose atrankos turnyruose, kurie numatyti 2024 m. vasarą, dalyvaus iš viso 24 ekipos: Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Sakartvelo, Graikijos, Italijos, Juodkalnijos, Ispanijos, Slovėnijos, Lenkijos, Kroatijos, Angolos, Dramblio Kaulo Kranto, Egipto, Kamerūno, Brazilijos, Dominikos Respublikos, Meksikos, Puerto Riko, Bahamų, Libano, Bahreino, Filipinų ir Naujosios Zelandijos.

Į olimpiadą pateks tik turnyrų (ketinimų juos rengti taip pat yra pareiškę ispanai ir graikai) laimėtojai.

Istorinė patirtis

2021-aisiais vienas iš keturių ikiolimpinės atrankos į Tokijo žaidynes turnyrų įvyko Kaune, „Žalgirio“ arenoje.

Tąkart Lietuvos krepšininkai savo grupėje 76:65 nugalėjo Venesuelos atstovus, 96:57 – Pietų Korėjos komandą, pusfinalyje 88:69 – lenkus, tačiau lemiamą mūšį 85:96 pralaimėjo slovėnams.

Pastarąjį kartą olimpiadoje lietuviai dalyvavo 2016-aisiais Rio de Žaneire.

Trenerio Jono Kazlausko vadovaujama kariauna (Mantas Kalnietis, Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, Marius Grigonis, Jonas Mačiulis, Mindaugas Kuzminskas, Antanas Kavaliauskas, Robertas Javtokas, Paulius Jankūnas, Renaldas Seibutis, Adas Juškevičius ir Vaidas Kariniauskas) savo grupėje 82:76 įveikė brazilus, 89:80 – Nigerijos ekipą, 81:73 – argentiniečius, 59:109 pralaimėjo ispanams ir 81:90 – kroatams.

Ketvirtfinalyje mūsiškiai 64:90 neatsilaikė prieš australus ir užėmė septintą vietą.

„Per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų traukinys su tuos pačius bėgius turinčia Latvija jau turėjo būti ir siekiame, kad „Lietuvos geležinkeliai“ startuotų kuo greičiau, nuo 2024 metų. Su Lenkija, kurioje bėgiai skirtingi, pavyko, dar tikimės, kad pavyks ir su artimiausiais Baltijos kaimynais“, – po susitikimo su L. Baužiu trečiadienį komentare BNS sakė M. Skuodis. 

„LTG Link“ turime aiškią veiklos viziją vystyti darnų judumą skatinančius sprendimus, tarp jų – ir geležinkelių jungtį tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių. Planuojame, kad jau kitų metų pradžioje mūsų klientams pasiūlysime tiesioginį kasdienį reisą tarp Vilniaus ir Rygos“, – komentare BNS sakė L. Baužys.

Susitikime aptartas traukinių maršrutų į Rygą ir Daugpilį atnaujinimas.

M. Skuodis vėliau BNS nenurodė konkretaus laiko, nuo kada konkrečiai galėtų pradėti kursuoti keleivinis traukinys tarp Vilniaus ir Rygos. Jo teigimu, dėl to reikalingi ir Latvijos veiksmai, tačiau ministras jų nedetalizavo.

„Dėl mėnesio specialiai nenorėčiau sakyti. Jeigu mes tiesiog galėtume paimti ir važiuoti, tai mes važiuotume, bet reikia daug ir Latvijos pusės veiksmų. (...) Mes norėtume, kad tai būtų kuo anksčiau, tai nuo kitų metų pradžios“, – prieš Vyriausybės posėdį BNS trečiadienį sakė M. Skuodis.

„Matau dideles pastangas, bet lygiai taip pat matau ir politinius iššūkius suderinti (maršrutą – BNS) tarp skirtingų šalių ir skirtingų geležinkelių. Noriu tikėtis, kad iki metų pradžios tikrai visi veiksmai bendromis pastangomis bus padaryti“, – pridūrė M. Skuodis.

Tai yra pakankamai reguliuojama sistema ir, deja, vieningos rinkos šioje vietoje mes Europoje dar neturime.

 

„Tai yra pakankamai reguliuojama sistema ir, deja, vieningos rinkos šioje vietoje mes Europoje dar neturime“, – pridūrė jis.

Pasak L. Baužio, įmonė techniškai jau pasirengusi naujam maršrutui ir per artimiausius mėnesius ketina išspręsti likusius jo organizavimo klausimus, pirmiausia – jis turi atitikti Latvijos geležinkelių reikalavimus.

„Jau kreipėmės dėl tarptautiniams maršrutams būtinų leidimų kursuoti kaimyninės šalies teritorijoje ir esame užsakę tam reikalingus saugos sertifikatus. Šiuo metu jau vykdome naujų mašinistų atranką, kurie laisvai kalbėtų latviškai ir galėtų valdyti traukinius kaimyninėje šalyje“, – komentare teigė „LTG Link“ vadovas.

Anot jo, kartu dirbama, kad būtų užtikrinti būtini geležinkelio infrastruktūros pajėgumai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, sprendžiama dėl palankiausio galimo reisų tvarkaraščio.

M. Skuodžio teigimu, Lietuva norėtų, kad keleivinis traukinys iš Vilniaus į Rygą kursuotų per Šiaulius: „Čia tiesiog būtų didesnis greitis ir srautas“.

Pasak ministro, Lietuvai aktualus ir maršrutas į Daugpilį, iš kur taip pat galima nuvažiuoti į Rygą. 

„Bet lygiai taip aš esu neseniai lankęsis Ignalinos, Visagino, Zarasų savivaldybėse, Švenčionių rajono savivaldybei taip pat aktualu – mums aktualus ir maršrutas į Daugpilį, tai čia galbūt galėtų būti regioninis susisiekimas. O iš Daugpilio lygiai taip pat galima traukiniu keliauti į Rygą“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Jo teigimu, norima, kad keleivinis traukinys iš Vilniaus į Rygą būtų atsiperkantis komerciškai.

Kaip skelbia Susisiekimo ministerija, šių metų pradžioje trijų Baltijos šalių ministrai sutarė dėl galimybių pradėti keleivinį susisiekimą traukiniais tarp Vilniaus, Rygos ir Talino dar iki nutiesiant europinės vėžės geležinkelį „Rail Balticą“.

„Toks traukinys natūraliai papildytų 2022 metų gruodį atidarytą susisiekimą traukiniais nuo Vilniaus iki Varšuvos ir Krokuvos. Keleivinis traukinys, jungiantis Baltijos šalių sostines dar iki nutiesiant „Rail Baltica“, ne tik padidintų gyventojų keliavimo galimybes, bet ir prisidėtų prie aplinkai draugiško geležinkelių transporto plėtros“, – teigia ministerija.

Anot jos, „Lietuvos geležinkeliams“ buvo pavesta įgyvendinti šį projektą.

Nuo 2018 metų rugsėjo iki 2020 metų kovo tarp Vilniaus ir Rygos kursavo Ukrainos geležinkelių inicijuotas keturių sostinių traukinys – tarp Rygos, Vilniaus, Minsko ir Kijevo. Prasidėjus pandemijai šis maršrutas buvo sustabdytas ir dėl prasidėjusio Rusijos karo Ukrainoje nebuvo atnaujintas. Tačiau 2022 metais pradėtos derybos su partneriais Latvijoje dėl maršruto Vilnius–Ryga.

Keleiviniai traukiniai iš Vilniaus į Daugpilį kursavo taip pat iki pandemijos pradžios. Susisiekimo ministerijos atstovai yra skelbę, kad 2019 metais šiuo maršrutu vežta apie 60 tūkst. keleivių.

„LTG Link“ planuoja inicijuoti diskusijas ir su regiono atstovais aptarti tokios jungties atnaujinimo poreikį.

„British Airways“ iš Rygos į Hitrou oro uostą skraidins tris kartus per savaitę.

Remiantis LETA archyvais, „British Airways“ skrydžius iš Londono į Rygą vykdė nuo 1997 iki 2007 metų kovo. Oro linijos pranešė, kad nutraukia skrydžius į Rygą, šiam maršrutui pasidarius nebepelningam.

Kaip penktadienį pranešė Seimo spaudos tarnyba, dviejų dienų vizito į Rygą parlamento vadovė vyksta Latvijos Saeimos pirmininko Edvardo Smiltenio kvietimu.

Sekmadienį ji susitiks su naujuoju Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi ir dalyvaus didžiausio Latvijos kultūrinio gyvenimo renginio – Dainų šventės – baigiamajame koncerte.

„150-oji Latvijos dainų šventė svarbi ne tik mūsų broliams ir sesėms latviams, bet ir visoms šią unikalią tradiciją puoselėjančioms Baltijos valstybėms – mūsų bendromis pastangomis 2008 metais Baltijos valstybių dainų ir šokių šventės įrašytos į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Pirmadienį vyks įvairių formatų susitikimai su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ir Ukrainos parlamentų pirmininkais.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, „tai bus proga bene paskutinį kartą su kitų valstybių parlamentų pirmininkais prieš pat Vilniaus NATO viršūnių susitikimą išreikšti paramą Ukrainai dėl NATO narystės siekio“.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.