Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, Radviliškio, Klaipėdos, Visagino rajono savivaldybių Civilinės metrikacijos biurų atstovai patvirtino, jog popierinių dokumentų išdavimo kol kas atsisako tik labai maža dalis gyventojų, nors jų išdavimas nuo sausio pradžios tapo mokamas.

Pakeitimus inicijavusios Teisingumo ministerijos atstovai tvirtina, kad 2,9 euro žyminis mokestis nustatytas tik mirties, santuokos ir ištuokos liudijimams, gimimo liudijimas ir toliau išduodamas nemokamai. Ministerijos duomenimis, gimimo liudijimų reikalauja tėvų darbovietės, prieš išleisdamos mėnesio atostogų, skiriamų kūdikiui gimus.

Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė tiek į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismo išaiškinimus, tiek vertino ir faktines aplinkybes. Teismas nurodė, kad „pareiškėja yra lenkų kilmės, aiškiai save identifikuoja kaip lenkų tautybės, turi skirtingų šalių pilietybę, akivaizdu, kad puoselėja lenkų tradicijas, kultūrą, dažnai būna tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tiek ir kitose šalyse, todėl jiems svarbi pareiškėjos pavardės rašyba. Pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina, kad Lietuvoje pareiškėjai Malgožatai Runevič-Vardyn išduotuose dokumentuose jos pavardė rašomas su raide „V“, o Lenkijoje išduotuose dokumentuose – su raide „w“.

Skirtingas pavardės rašymas sukelia pareiškėjams tam tikrų nepatogumų ir gali sukelti dar didesnių nepatogumų ateityje. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, padėčiai, kai trūksta įstatymų leidėjų iniciatyvos ir aiškaus įtvirtinimo, kas šiuo metu riboja ir akivaizdžiai varžo asmenų teises pasirinkti pavardę, siekiant išvengti didelių nepatogumų rašant jas skirtingai, šeimai gyvenant keliose ES valstybėse ir laisvai judant visoje ES teritorijoje, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjos pavardėje įrašyti lotyniškojo raidyno raidę „w“.“

Pareiškėjus teisme atstovavusi advokato padėjėja Evelina Baliko pabrėžia, kad šis sprendimas svarbus ir kitu aspektu – teismas vadovavosi ne tik ES teise, įtvirtinančia laisvą asmenų judėjimą, tačiau ir Tautinių mažumų apsaugos konvencija, kuri leidžia naudoti savo vardą ir pavardę mažumos kalba.

Šis sprendimas yra itin svarbus šeimai. Prieš kelis mėnesius Vilniaus miesto apylinkės teismas leido įrašyti „w“ pareiškėjų vaikų gimimo liudijime. Šiandien priimtas sprendimas sujungia visą šeimą – pagaliau ir vaikų mama gavo tikrąją savo vyro pavardę.

Tai yra jau vienuolikta laimėta byla dėl originalios asmenvardžių rašybos. Dar dešimtis bylų laukia teismų sprendimų. VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ teikia nemokamą teisinę pagalbą pareiškėjams, kurie susiduria su originalios asmenvardžių rašybos problema.

Už belgo ištekėjusi Lietuvos pilietė Miglė Vantens pasiekė, kad jos pavardė santuokos liudijime būtų įrašyta su raide „w“.

Kaip BNS sakė Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė, vasario pabaigoje priimtas teismo sprendimas nebuvo skundžiamas ir kovą pavardė „Wantens“ buvo įrašyta santuokos liudijime.

Tai – antras atvejis Vilniuje, kai Lietuvos pilietės pavardė nelietuviškais rašmenimis įrašoma santuokos liudijime. Pirmoji liepos pabaigoje to pasiekė taip pat už belgo ištekėjusi Lietuvos pilietė, kurios pavardė Pauvels po teismo sprendimo pakeista į Pauwels. Šiuo metu ji teisme siekia, kad originali pavardė būtų rašoma ir pase.

Vilniaus apylinkės teismas trečiadienį taip pat pradeda nagrinėti už Lenkijos piliečio ištekėjusios Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič - Vardyn prašymą gimimo liudijime įrašyti jos sūnaus pavardę su „w“.

Kaip BNS nurodė pareiškėjai teisme atstovaujanti advokato padėjėja Evelina Baliko, Vilniaus Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime nurodė, jog palaiko tokį pareiškėjų prašymą. Anot jos, teismui perduotas analogiškas M.Runevič-Vardyn pareiškimas ir dėl antrojo vaiko.

Viešoji įstaiga „Europos žmogaus teisių fondas“, kuriam atstovauja E.Baliko, tarpininkauja dar keliems  pareiškėjams. Į teismą kreipėsi prancūzo ir lietuvės šeima, kurių vaikui Vilniaus policijos Migracijos valdyba atsisakė išduoti naują pasą su originalia pavarde „Jacquet“, siūlydama ją keisti į į „Jackuet“ arba „Žakė“. Kaip nurodė E.Baliko, 2004-aisiais Lietuvoje gimusiam vaikui anksčiau buvo išduotas pasas su originalia pavarde.

Teismui taip pat perduotas Lietuvos ir Lenkijos poeto Adomo Mickevičiaus provaikaičio Romano Goreckio Mickiewicziaus (Mickevičiaus) skundas. Jis siekia, kad Lietuvos pilietybę turinčios jo dukters pase vardas ir pavardė būtų įrašyti su nelietuviškomis raidėmis „x“ ir „w“. Tuo metu už Naujosios Zelandijos piliečio ištekėjusi Kristina Veston teismo prašo įpareigoti Vilniaus Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti pavardę „Weston“ santuokos liudijime.

Civilinės metrikacijos skyriaus vadovė I.Jurgutienė BNS sakė, kad teismams priėmus palankius pareiškėjams sprendimus, jie taip pat nebus skundžiami.

„Be abejo neskųsime (...), nes, galų gale, yra ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimas, kad žmogus gali kreiptis į savo nacionalinį teismą ir įrodinėti, kiek pavardės rašymas, neatitinkantis originalios pavardės rašymo, sukelia sunkumų“, - paaiškino I.Jurgutienė.

Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Už belgo ištekėjusi lietuvė teisme siekia įpareigoti Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių, kad šis santuokos liudijime jos gautą vyro pavardę įrašytų su nelietuviška raidę „w“.

Tai jau antrasis atvejis Vilniuje, kai Lietuvos pilietė teismuose prašo, jog jos turima pavardė santuokos liudijime būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis. Pirmoji liepos pabaigoje to pasiekė taip pat už belgo ištekėjusi Lietuvos pilietė, kurios pavardę Pauvels po teismo įpareigojimo Vilniaus Civilinės metrikacijos skyrius pakeitė į Pauwels.

Kaip BNS informavo Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Vaida Kibirkštytė, lietuvė Miglė Vantens, siekianti, kad jos pavardė būtų rašoma su „w“, į Vilniaus apylinkės teismą kreipėsi lapkričio 19-ąją. Kol kas teismo data dar nėra paskirta.

Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė patvirtino, kad pilietės santuoka su belgu yra įregistruota 2014-ųjų birželį.

„Tai yra visiškai analogiškas atvejis, kaip ir Pauvels byloje - ji prašo, kad būtų įrašyta originali pavardė santuokos liudijime“, - sakė I.Jurgutienė.

Ji pažymėjo, jog precedentą suformavęs teismo sprendimas Pauvels byloje nepakeitė teisės aktų, todėl dėl kiekvienos pavardės įrašymo nelietuviškais rašmenimis į dokumentus spręsti turi teismas - daugiau teismo sprendimų sostinės Civilinės metrikacijos biuras nėra sulaukęs.

„Kadangi jau buvo vienas toks sprendimas, atstovaujame teisme savivaldybės administracijos vardu ir tikrai neprieštarausime“, - tvirtino vedėja.

I.Jurgutienė taip pat patvirtino, kad į biurą yra kreipusis už Lenkijos piliečio ištekėjusi Lietuvos pilietė Malgožata Runevič-Vardyn - ji prašo, jog dviejų jos vaikų pavardės gimimo liudijimuose būtų rašomos su „w“.

Tuo metu Pauvels kreipėsi dėl pavardės į Migracijos valdybą, kuri atsisakė išduoti pasą remdamasi Civilinės metrikacijos dokumentu - šeima dėl to taip pat kreipėsi į teismą.

Kaip BNS nurodė M.Runievič-Vardyn ir kitose panašiose bylose atstovaujanti advokato padėjėja Evelina Baliko, šiuo metu viena byla dėl Vardyn sūnaus yra nagrinėjama teisme, planuojama kreiptis ir dėl tėvams gimusios dukters.

Ji teismuose taip pat atstovauja Lietuvos ir Lenkijos poeto Adomo Mickevičiaus provaikaičiui Romanui Goreckiui Mickiewicziui (Mickevičiui), kuris siekia, kad Lietuvos pilietybę turinčios jo dukters pase vardas ir pavardė būtų įrašyti su nelietuviškomis raidėmis „x“ ir „w“.

Pasak teisininkės, originalia rašyba pavardė ir vardas buvo įtaukti ankstesniuose R.Goreckio-Mickiewicziaus dukteriai išduotuose dokumentuose - gimimo liudijime ir 2010-aisiais - pase, tačiau pasibaigus paso galiojimui, 2015-ųjų spalį Vilniaus policijos Migracijos valdyba atsisakė vėl išduoti pasą nepilnametei nelietuviškais rašmenimis. Skundas dėl šio sprendimo lapkritį perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nagrinėjimo data taip pat dar nėra paskirta.

„Yra dar kelios bylos - šiuo metu renkami įrodymai ir sausio mėnesį teiksime dar kelis analogiškus atvejus“, - tvirtino ji.

2015-ųjų liepą priėmęs sprendimą Pauvels byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad neleidus pakeisti pavardės santuokos liudijime Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti diskriminacija. Teismas taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje gyventojų registre yra registruoti asmenys, kurių pavardėse egzistuoja „w“, o skirtinga pareiškėjos ir jos sutuoktinio bei vaikų pavardė kelia nepatogumų. Anot teismo, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Popieriniai gimimo, mirties, santuokos liudijimai bus išduodami tik asmenims pageidaujant, gyventojams patiems nebereikės pranešti apie pasikeitusią civilinę būklę, nusprendė Seimas.

Parlamentas ketvirtadienį priėmė Civilinės būklės aktų registravimo įstatymą. Už jį balsavo 47 Seimo nariai, prieš buvo keturi, 33 susilaikė.

Dokumente numatyta, kad civilinės būklės aktai - santuoka, ištuoka, vaiko gimimas, mirties liudijimas ir pan. - registruojami padarant atitinkamą įrašą Gyventojų registre, o pasikeitusius duomenis registrui elektroniniu būdu pateiks atitinkamos institucijos.

„Pradės veikti vadinamasis vieno langelio principas. Realiai žmogui nereikės gavus vieną ar kitą dokumentą eiti tam tikru keliu, kad būtų užregistruotas vienas ar kitas civilinės būklės aktas. Sakykime, gimsta vaikelis sveikatos priežiūros įstaigoje, tai ta įstaiga tiesiogiai perduoda duomenis, informacinių technologijų siųsti duomenys automatiškai užregistruojami, žmogui nereikia gaišti laiko ir papildomai dar nešti kokias nors pažymas į civilinės metrikacijos įstaigas, kad būtų užregistruotas vaiko gimimas“, - BNS sakė teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis.

Tuo pačiu įstatyme numatyta, kad nebebus išduodami popieriniai dokumentai, užteks elektroninio įrašo Gyventojų registre.

„Kitas labai svarbus dalykas - kad atsisakoma popierinių civilinės būklės aktų liudijimo. Jų nebelieka, bet jeigu žmogus nori, jis gali pasiimti išrašą. Bet tokio šiandien mums įprasto liudijimo nebelieka, nes visi duomenys bus suvesti į sistemą ir automatiškai institucijos galės tuos duomenis gauti“, - teigė viceministras.

Jo tvirtinimu, tvarkat įvairius reikalus gyventojui nereikės turėti minėtų liudijimų, visos institucijos, kurioms būtina, turės prieigą prie Gyventojų registro ir elektroniniu būdu matys situaciją.

Įstatyme nustatyta, kad vaiko gimimą registruos Civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu. Apie gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo vaiko gimimo dienos.

Civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruos savo iniciatyva, remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, teismo sprendimu ar laivo kapitono sudarytu mirties aktu.

Pagal įstatymą, santuoka registruojama sudarant santuokos sudarymo įrašą. Ji registruojama, kai dalyvauja norintys susituokti asmenys ir du liudytojai. Jeigu santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, religinė bendruomenė ar religinė bendrija privalo per dešimt dienų po šios santuokos sudarymo pateikti duomenis apie tai vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Ši, remdamasi pranešimu, savo iniciatyva įtrauks į apskaitą santuokos sudarymą.

Mišrios Seimo narių grupės narė Aurelija Stancikienė tvirtino, kad popierinių dokumentų panaikinimas visiškai nuvertina santuoką.

„(...) mes santuoką padarome tokią visiškai, absoliučiai nieko vertą. Tai yra taip, kaip nueiti į parduotuvę apsipirkti: šiandien sudariau, rytoj nutraukiau be jokių pasekmių ir t. t. Tikrai negaliu pritarti tokiam, mano nuomone, labai nevertybiniam įstatymui“, - teigė ji.

Konservatorius Rimantas Dagys taip pat įžvelgė, kad įstatymas gali kelti grėsmę santuokai.

„Santuoka apskritai yra viešas žmogaus įsipareigojimas gyventi kartu, palaikyti, atsakomybė prieš vaikus ir t. t., turi įvairių teisinių pasekmių. Ne šiaip sau sugalvota, kad tai būtų viešas įsipareigojimas, tai yra tam tikras garantas, atsakomybė prieš visuomenę. Paslėpti jį po tam tikru įsipareigojimu internete, mano galva, tikrai yra pavojinga“, - sakė parlamentaras ir nuogąstavo, kad einama link santuokos sudarymo socialiniame tinkle „Facebook“.

Kitas konservatorius Rytas Kupčinskas tvirtino, kad į kompiuterinius tinklus „įsiveržia įvairūs vadinamieji hakeriai ir gali vieną ar kitą įrašą panaikinti“. Jo frakcijos kolegė Vida Marija Čigriejienė dėstė, kad lietuvių sąmonėje santuoka suvokiama kitaip.

„Mes suvokiame iškilmingą procesiją ir, jeigu žmogus daro, jis tai padaro ir nori, kad vaikai būtų laimingi. O dabar viską atlikti kompiuterio laikmenoje yra paprasta ir neetiška, lietuvių tautai tai visiškai netinka“, - sakė ji.

Seimas nustatė, kad minėti pakeitimas pradės galioti 2017 metais.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsisakė išduoti asmens dokumentą su raide „w“ pavardėje lietuvei, kuri susituokė su belgu ir gavo santuokos liudijimą su originaliai įrašyta naująja pavarde. Šis sprendimas apskųstas teismui.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius BNS antradienį sakė, kad atsisakymas grindžiamas šiuo metu galiojančiais įstatymais.

„Galime patvirtinti, kad po teismo sprendimo, kai buvo įpareigota įrašyti nelietuvišką rašmenį santuokos liudijime, (...) piliečiai kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su prašymais išduoti asmens dokumentus su nelietuviškais rašmenimis, tačiau šiuo metu tie prašymai nėra tenkinami, kadangi to neleidžia šiuo metu galiojantys įstatymai“, - sakė P.Radvilavičius.

Jis tvirtino, kad santuokos liudijimo išdavimo procedūra nėra tiesiogiai susijusi su asmens dokumentų išdavimu.

Pasikeisti dokumentus siekiantiems asmenims padedanti viešoji įstaiga Europos žmogaus teisių fondas BNS informavo, kad Vilniaus policijos atsisakymas šią savaitę buvo apskųstas.

„Jie buvo pateikę prašymą dėl asmens tapatybės kortelės, ir kadangi Migracijos valdyba atsisakė išduoti, tai jau yra paduotas skundas teismui. Kiek aš žinau, Vilniaus apygardos administraciniam teismui vakar buvo išsiųsta“, - teigė advokato padėjėja Evelina Baliko.

Vilniaus apylinkės teismas liepos 30-ąją įpareigojo už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su raide „w“ - Pauvels pataisyti į Pauwels. Vilniaus Civilinės metrikacijos biuras įvykdė šį teismo sprendimą.

Vilniaus savivaldybė po minėto teismo sprendimo savo ruožtu kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą bei Teisingumo ministeriją, prašydama išaiškinti, ar sprendimas Pauwelsų byloje turi būti taikomas ir kitiems panašiems atvejams. Teismas šią savaitę tokį išaiškinimą pateikti atsisakė.

Seimas rudenį toliau turėtų svarstyti pataisas dėl originalios pavardžių rašybos - Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagal socialdemokratų inicijuotą projektą siūlo leisti naudoti lotyniškos abėcėlės raides, rašant Lietuvos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose, jeigu jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Alternatyvus projektas originalią pavardžių rašybą leistų tik papildomame paso puslapyje. Už tokį variantą pasisakanti grupė piliečių žada siekti surinkti 50 tūkst. parašų, kad projektas būtų svarstomas Seime.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi pozicijos, kad trys raidės - q, w ir x - galėtų būti rašomos tik Lietuvos piliečių, susituokusių su užsieniečiais ir tokių sutuoktinių vaikų, bei Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių dokumentuose.

Liberalios pavardžių rašybos kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Popieriniai gimimo, mirties, santuokos liudijimai galėtų būti išduodami tik asmenims pageidaujant, jam pačiam nebereikės pranešti apie pasikeitusią civilinę būklę, tai siūloma Seimui pateiktame įstatymų pataisų pakete.

Šį paketą antradienį parlamente pristatė teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Po pateikimo už projektą balsavo 57 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė 32. Toliau projektų paketą svarstys Seimo komitetai.

„Šiuo metu galioja tvarka, kad, pavyzdžiui, gimus vaikui, tėvai turi gauti popierinį gimimo liudijimą, kurio kopiją privalo pateikti įvairioms institucijoms. Tai yra perteklinis duomenų reikalavimas, nes visus duomenis apie vaiko gimimą galima gauti iš registrų“, - sakė ministras.

Pagal projektą, numatyta, kad registruojant kai kuriuos civilinės būklės aktus, asmeniui pačiam nereikės atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą. Apie pasikeitusią jo civilinę būklę privalės pranešti sprendimą priėmusi institucija. Pavyzdžiui, apie priimtą sprendimą dėl ištuokos civilinės metrikacijos skyriui privalės pranešti teismas, apie vaiko gimimą - sveikatos priežiūros įstaiga ir pan.

Be to, siūloma sudaryti tėvams galimybę naujagimio vardą ir pavardę registruoti elektroniniu būdu.

Projektu taip pat numatoma galimybė, jeigu tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos pavardžių.

Nors, priėmus šias pataisas, popierinių liudijimų nebeliktų, tačiau asmuo, jeigu pats to norės, galės gauti civilinės būklės akto išrašus.

Vilniaus Civilinės metrikacijos biuras įvykdė teismo sprendimą ir išdavė santuokos liudijimą, kuriame už belgo ištekėjusios Lietuvos pilietės pavardę įrašė „w“ raide, kurios nėra lietuviškoje abėcėlėje.

„Teismo nutartis įsiteisėjo, ji nebuvo apskųsta ir mes ją įvykdėme - Belgijos pilietis jau buvo atėjęs ir pasiėmė naują santuokos liudijimą“, - BNS sakė Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos biuro vedėja Ilona Jurgutienė.

Anot jos, belgas Bartas Pauwelsas santuokos liudijimą, kuriame žmonos Ernestos pavardė Pauvels pataisyta į Pauwels, atsiėmė praėjusią savaitę ir tai yra pirmas toks atvejis Vilniuje, kai Lietuvos piliečio pavardė santuokos liudijime įrašoma nelietuviškais rašmenimis.

Už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su raide „w“ Vilniaus apylinkės teismas įpareigojo liepos 30-ąją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tuomet pareiškė, jog nemato priežasčių skųsti sprendimą.

I.Jurgutienė patvirtino, kad po teismo nutarties įsigaliojimo į biurą prašydama įrašyti santuokos liudijime pavardę su „w“ kreipėsi ir dar viena Lietuvos pilietė - Malgožata Runevič-Vardyn. Ji buvo informuota, kad teismo sprendimas galioja tik konkrečioje byloje.

Vilniaus savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą bei Teisingumo ministeriją, prašydama išaiškinti, ar sprendimas Pauwelsų byloje turi būti taikomas ir kitiems panašiems atvejams, tačiau atsakymo kol kas negavo.

Kaip anksčiau yra nurodęs lietuvei teisme atstovavęs advokatas Modestas Sriubas, teisme remtasi Gyventojų registro tarnybos pažyma, kad Lietuvoje buvo registruotos 69 pavardės ir 13 vardų su raide „w“. Tuo metu Vilniaus Civilinės metrikacijos biuro atstovai aiškina, kad šios pažymos duomenys nėra visiškai objektyvūs, nes joje buvo įtraukti ir užsienio piliečiai, kuriems išduodamuose dokumentuose įstatymai įpareigoja išlaikyti originalią pavardės rašybą lotyniškais rašmenimis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atstovai BNS yra sakę, jog net ir gavę santuokos liudijimą, vadovaudamiesi teisės aktais negalėtų išduoti asmens dokumento su nelietuviškai parašyta pavarde.

Seimas rudenį toliau turėtų svarstyti pataisas dėl originalios pavardžių rašybos - Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pagal socialdemokratų inicijuotą projektą siūlo leisti naudoti lotyniškos abėcėlės raides, rašant Lietuvos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose, jeigu jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Alternatyvus projektas originalią pavardžių rašybą leistų tik papildomame paso puslapyje. Už tokį variantą pasisakanti grupė piliečių žada siekti surinkti 50 tūkst. parašų, kad projektas būtų svarstomas Seime.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi pozicijos, kad trys raidės - q, w ir x - galėtų būti rašomos tik Lietuvos piliečių, susituokusių su užsieniečiais ir tokių sutuoktinių vaikų, bei Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių dokumentuose.

Liberalios pavardžių rašybos kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Išduodant pasus ir asmens tapatybės korteles nelietuviški rašmenys nenaudojami, pabrėžia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Pasų skyriaus viršininkė Edita Prilepskienė.

Paso su „w“ neišduotų

Pasak jos, iš santuokos liudijimo į asmens tapatybės dokumentą nebūtų perkeliama pavardė su nelietuvišku rašmeniu.

Taip E.Prilepskienė komentavo atvejį, kai teismas įpareigojo sostinės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide „w“. Paklausta, kaip elgtųsi Migracijos valdyba, jei ši moteris su nauju santuokos liudijimu pabandytų išsiimti pasą, pareigūnė sakė, kad jai būtų pasiūlyta susilietuvinti pavardę.

E.Prilepskienė pabrėžė, kad Migracijos valdyba negali pažeisti galiojančių teisės aktų, todėl neigiamai atsakytų į prašymą išduoti asmens tapatybės dokumentą su nelietuvišku rašmeniu.

„Kai kreipsis ši pilietė į migracijos padalinį dėl asmens dokumento gavimo ar keitimo, mes vadovausimes Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymu, kuriame yra aiškiai numatyta, kad į asmens dokumentus, tai yra Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ar pasą, asmenvardžiai įrašomi lietuviškais rašmenimis. Šiuo atveju rekomenduosime mūsų pilietei vėl kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių ir taisyti savo asmenvardį ir tik tuomet vėl kreiptis pas mus dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Deja, šiandien yra tokios procedūros“, - aiškino ji.

Pernai kovą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius susituokusiems lietuvei ir belgui išdavė santuokos liudijimą, kuriame moters pavardė įrašyta su „v“ raide (Pauvels), o jos vyrui pavardė palikta originalo forma, t. y. su „w“ raide (Pauwels). Sutuoktiniai šį sprendimą apskundė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su „w“.

Teismo pranešime spaudai pažymima, kad neleidus pakeisti pavardės Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti diskriminacija.

„Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos: Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių pavardėse egzistuoja „w“ raidė, o pareiškėjos atveju, atsisakius tai padaryti, Europos Žmogaus Teisių Teismas gali tai pripažinti kaip diskriminaciją“, - sakoma teismo pranešime.

Anot teismo, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Nutartyje teigiama, kad nebesant valstybes skiriančios ribos, negalima riboti asmens įstatyminės teisės pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei).

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio pavardę, o sutuoktinių vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus.

Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Nemato priežasčių skųsti sprendimą

Sostinės savivaldybė nemato priežasčių skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo sostinės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide „w“, penktadienį BNS informavo meras.

„Teismo sprendimo teksto dar nemačiau, bet pagal tai, kas buvo paskelbta, galiu pasakyti, kad nematau priežasčių, kodėl reikėtų skųsti šį sprendimą“, - teigė Remigijus Šimašius.

„Aš nematau jokių kliūčių įgyvendinti šitą teismo sprendimą ir manau, kad tai yra pagarbu Lietuvos piliečių atžvilgiu (...) Analogiškais atvejais, jeigu, tarkime, moteris išteka už vyro, kurio pavardėje yra lotyniškos raidės, nesančios lietuvių kalboje, tai yra tos trys žymiosios raidės „x“, „q“ ir „w“, tai, be abejo, yra precedentas ir civilinės metrikacijos įstaiga turės tuo vadovautis. Arba jeigu bus atneštas kūdikis registruoti į civilinės metrikacijos įstaigą ir norės gauti tėvo, kurioje yra ta pati baisioji „w“ raidė, pavardę, tai, be abejo, šiuo precedentu civilinės metrikacijos įstaiga turės vadovautis“, - pridūrė jis.

Pagal įprastą tvarką, remdamosi santuokos liudijimais Policijos komisariatų migracijos valdybos išduoda naujus asmens dokumentus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide „w“.

Neaišku, kokiu pagrindu teismas priėmė sprendimą

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis europarlamentaras Gabrielius Landsbergis teigia esąs nustebintas Vilniaus teismo sprendimo dėl „w“ rašymo lietuvės pavardėje, nes nesuprantąs, kokiu teisės aktu vadovavosi teismas.

„Yra nustebimas, kokiu įstatymu, kokiu teisės aktu rėmėsi teismas. Jeigu teismas rėmėsi kokiu nors tarptautiniu sprendimu, tai kam mes ginčijamės dėl to įstatymo Seime?“ - penktadienių Žinių radijui sakė politikas.

Jis priminė, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas buvo perkeltas į Seimo rudens sesiją ir kol kas nėra priimtas.

Paklaustas apie TS-LKD poziciją dėl nelietuviškų rašmenų lietuviškuose asmens dokumentuose, G.Landsbergis tvirtino, kad partijos Politikos komitetas yra patvirtinęs nuomonę, jog „bet koks pavardžių rašymas turi atitikti teisės normas, ar tai būtų Konstitucinio Teismo sprendimas, ar koks kitas teisinis pagrindas“.

„Kita vertus, suprantame žmogišką poreikį žmonėms pavardes rašyti taip, kad jiems būtų patogu (...) ir kad jiems nekeltų sunkumo jų paprastame gyvenime“, - tvirtino konservatorius.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įpareigoti sostinės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide „w“ neturės lemiamos įtakos Seime svarstant įstatymą dėl asmenvardžių rašybos dokumente, teigia politikai.

Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko, šis sprendimas tik dar labiau paryškins esamus prieštaravimus pavardžių rašybos klausimu.

„Vieniems taps papildomu argumentu, kitiems – įvarys dar didesnę baimę. Tiems, kurie bijo tokio įstatymo apskritai, dar labiau emociškai paveiks“, – BNS ketvirtadienį sakė Seimo narys.

Jis teigė, kad toks teismo sprendimas rodo, jog Lietuva pamažu atsikrato savo baimių.

„Matau, kad iš tiesų mes europėjame, atsikratome savo baimių. Iš tiesų tos mūsų baimės, dažnai nepagrįstos, rodo, kad mums reikia daugiau laisvės. Nes taip save prigąsdiname ir apribojame, nukreipiame visą energiją ne ta kryptimi, kur reikia. Labiau reikėtų diskutuoti apie svarbesnius dalykus“, – kalbėjo J.Sabatauskas.

Asmenvardžius su nelietuviškais rašmenimis rašyti tik papildomame paso lape siūlantis parlamentaras Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys Valentinas Stundys sakė, kad teismo sprendimas iš esmės atitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išaiškinimą ir greičiausiai iš dalies yra paveiktas būtent Seime kilusių diskusijų šiuo klausimu.

„Manau, kad pats teismo sprendimas, ko gero, yra paveiktas diskusijų dėl asmenvardžių rašybos ir dėl galimybės rašyti „w“, nes Valstybinė lietuvių kalbos komisija, teikdama išvadą dėl tų dviejų įstatymo projektų, iš esmės pasisakė už „w“ galimybės taikymą užsieniečių, įgijusių pilietybę, ir santuokos su užsieniečiu atveju. Aš manau, kad teismas turbūt kaip tik paisė šios VLKK išvados“, – BNS sakė Seimo narys.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad įstatymas dar nepriimtas, todėl šiam teismo sprendimui pasiekus aukštesnės instancijos teismą, iškils legitimumo klausimas.

„Žiūrint į tą teismo sprendimą, be abejo, turbūt susidurs kita instancija spręsdama su legitimumo klausimu, nes įstatymas kol kas nėra priimtas ir jokios išlygos kitokios įstatyme kol kas nėra“, – sakė V.Stundys.

Kaip pranešė teisme pareiškėjams padėjusi viešoji įstaiga Europos žmogaus teisių fondas, pernai kovą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius susituokusiems lietuvei ir belgui išdavė santuokos liudijimą, kuriame moters pavardė įrašyta su „v“ raide (Pauvels), o jos vyrui pavardė palikta originalo forma, t. y. su „w“ raide (Pauwels). Sutuoktiniai šį sprendimą apskundė.

Vilniaus mieto apylinkės teismas panaikino Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą ir įpareigojo pakeisti pareiškėjos pavardę santuokos liudijime į „Pauwels“ bei išduoti naują santuokos liudijimą.

Pagal įprastą tvarką, remiantis santuokos liudijimu išduodamas naujas asmens dokumentas.

Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas.

Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose nelietuviškos kilmės pavardės rašomos lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.