Kaip pranešė partija, Marijampolėje kandidatu į šios savivaldybės merus siūlomas Seimo narys Kęstutis Mažeika, Neringoje, Lazdijų ir Šilutės rajonuose dabartiniai šių savivaldybių merai – atitinkamai Darius Jasaitis, Ausma Miškinienė ir Vytautas Laurinaitis.

Kaip jau skelbta anksčiau, Vilniaus mieste kandidatu į merus siūloma kelti partijos pirmininko pavaduotoją Seimo narį Luką Savicką, Kaune – šio skyriaus pirmininką Gintautą Labanauską, Klaipėdoje – skyriaus pirmininką, buvusį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių Artūrą Bogdanovą.

Pranešama, jog galutinį kandidatų į merus sąrašą rugsėjo viduryje tvirtins partijos valdyba.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų vasarį–kovą.

S. Skvernelis: partija kuriama ne vieneriems metams

Sąskrydžio dalyvius pasveikinęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis atkreipė dėmesį į tai, kad partija yra kūrimosi procese.

Pasak jo, partija kuriame ne vieneriems metams, o joje yra daugybė „didelį potencialą“ turinčių žmonių.

„Mūsų darbas bus įtikinti žmones, gauti jų pasitikėjimą. Partijoje yra daugybę žmonių, turinčių didelį potencialą ir tai reikia išnaudoti. Drauge turime bendrą viziją valstybes labui ir galime ją įgyvendinti. Mūsų organizacija kuriama ne vieneriems metams, o dešimtmečiams“, – teigė S. Skvernelis.

Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ sudaro daugiau nei 3 tūkst. narių. Jos skyriai jau veikia 45 savivaldybėse.

Anot prezidento, kasmetinis sąskrydis „mums visiems primena ilgą Lietuvos kelią į nepriklausomybę ir sudėtas nesuskaičiuojamas aukas“.

„Dėkoju Jums už tai, kad metai iš metų puoselėjate laisvės idėją ir perduodate ją jaunajai kartai. Tėvynės meilė, išsaugota istorinė atmintis, aktyvi pilietinė veikla – tai Jūsų dovanos mums visiems. Iš Jūsų mes mokomės, kaip išlaikyti aiškią moralinę laikyseną ir ryžtingai siekti užsibrėžtų tikslų. Visada buvote ir liksite tie, kurie neleidžia Lietuvai iškrypti iš kelio“, – sakė G. Nausėda.

Pasak prezidento, šiomis dienomis, kai su nerimu sekamos naujienos „iš priešo žiauriai puolamos ir draskomos Ukrainos, mums vėl reikalingas toks ryžtas, kokį Jūs demonstravote daugelio negandų ir išbandymų akivaizdoje“.

„Linkiu, kad Jūsų pavyzdys ir toliau būtų įkvėpimo šaltinis visiems Lietuvos žmonėms. Tegul per amžius mus lydi vienybė ir drąsa kovoti už tai, kuo tikime. Ir tegul mūsų laisvės priešai mato, kad Lietuvoje tebėra gyva rezistencijos dvasia“, – kalbėjo šalies vadovas.

Sąskrydis šeštadienį prasidėjo eitynėmis iš miesto stadiono į Dubysos slėnį, kur buvo laikomos šv. Mišios.

Sąskrydyje įrengta partizanų stovykla, kurioje vyks jų gyvenimo rekonstrukcija, demonstruojamos partizanų uniformos ir ginklai. Diskusijų palapinėje rengiamos diskusijos, knygų pristatymai.

Renginyje dalyvauja premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo nariai.

Sovietinės okupacijos metu iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, taip pat tūkstančiai žuvo lageriuose.

Renginyje pranešė dalyvausiantys šalies vadovas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kt.

Sąskrydis prasidės eitynėmis iš miesto stadiono į Dubysos slėnį, kur bus laikomos šv. Mišios. Vidurdienį numatytas šventės atidarymas, jungtinio tremtinių choro koncertas.

Bus įrengta partizanų stovykla, joje vyks partizanų gyvenimo rekonstrukcija, demonstruojamos partizanų uniformos ir ginklai. Diskusijų palapinėje rengiamos diskusijos, paskaitos.

Sovietinės okupacijos metu iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, taip pat tūkstančiai žuvo lageriuose.

Jau tapo tradicija amerikietiškos technikos gerbėjams kasmet susiburti Palangoje.

Žiemos stadione (Vytauto g. 16) susirinkę sąskrydžio dalyviai ne tik bendraus, varžysis tarpusavyje, bet ir dovanos gražų reginį žiūrovams.

O pasigėrėti išties yra kuo – kasmet į Palangą suvažiuoja gražiausi ir įdomiausi amerikietiški automobiliai bei motociklai. Tad nenuostabu, kad išskirtinė technika traukia ne tik vyrų, bet ir dailiosios lyties atstovių žvilgsnius. Tikra švente "American Spirit" sąskrydis tampa ir mažiesiems kurorto gyventojams, svečiams.

Beje, šiemet amerikietiška technika savo išskirtinumu ir galingų variklių gausmu džiugins ne tik Palangos, bet ir Šventosios gyventojus bei svečius. Jau penktadienį nuo 16 iki 18 val. amerikietiškos technikos paroda šventojiškius kvies Jūros gatvėje.

Daugiausia žiūrovų "American Spirit" neabejotinai sulauks pagrindinę renginio dieną – šeštadienį, rugpjūčio 1 d. Apie 150 automobilių ir tiek pat motociklų vidurdienį bus išrikiuota Žiemos stadione (Vytauto g. 16, Palanga). Čia vyks įvairios atrakcijos, bus renkami geriausi automobiliai ir motociklai.

Išskirtinio dėmesio vertos technikos sąskrydyje nestigs – žiūrovai galės pasigrožėti 1928 m. gamybos "Ford Model A".

Ne vienerius metus daug dėmesio sulaukia ir 1933 m. laidos "Plymouth Speciale", išskirtinio dizaino 1951 m. gamybos "Studebaker Champion".

Sudominti turėtų ir "Lowrider" automobiliai, skirti šliaužti bei šokinėti: 1984 m. gamybos "Chevrolet Monte Carlo" pradėjęs savo pasirodymą sukviečia smalsuolių būrį.

Šiais metais motociklų mėgėjai galės pasimėgauti daugiau kaip 150 "Harley Davidson" motociklų būriu. "H.O.G. Vilnius Chapter Lithuania" klubas savo motociklų gausmu daugeliui kaitina kraują.

Akį džiugins ne tik klasikiniai automobiliai, bet ir nauji, galingi, šiuolaikiški.

Atėjusieji pasigrožėti amerikietiška technika kviečiami stebėti "Mechanikų varžybas", konkursą "Aš ir mano automobilis" bei kitas pramogas.

Sąskrydžio metu bus renkami geriausi, įdomiausi, išskirtiniausi automobiliai. Daugiau kaip 30 skirtingų nominacijų laukia renginio dalyvių.

Renginio metu nebus pamiršti ir mažieji – jų lauks pripučiama pilis bei įvairūs skanėstai.

Sąskrydžio organizatoriai pabrėžia, kad reginio zona yra draugiška augintiniams.

Žiūrovų labiausiai laukiama renginio dalis neabejotinai yra didysis dalyvių paradas Palangos gatvėmis.

Amerikietiška technika į Palangos gatves išriedės 16.30 val.

Didžiojo kruizo metu automobiliai ir motociklai ratą suks šiuo maršrutu: Vytauto g., S.Dariaus ir S.Girėno g., Plytų g., Ganyklų g., Druskininkų g., Vytauto g., J.Basanavičiaus g., Birutės al., Kęstučio g., Vytauto g. ir grįš į Žiemos stadioną, esantį Vytauto g.

„Sąskrydis „Su Lietuva širdy“ – tai ne tik geriausia proga susitikti likimo brolius ir seseris, bet ir išgirsti gyvąsias istorijos pamokas iš jos liudininkų, tad į šventę kviečiame ne tik ištvėrusius Sibiro baisumus, bet ir visus Lietuvą mylinčius žmones“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas.

Renginys prasidės dalyvių eitynėmis nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios į Dubysos slėnį. Čia šv. Mišias aukos arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius.

Baigiantis Mišioms bėgikai atneš sąskrydžio ugnį, ankstų rytą įžiebtą Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, nuo amžinosios ugnies.

Vidurdienį numatytas šventės atidarymas, ketinama priimti rezoliucijas „Dėl paminklo Laisvės kovoms įamžinti Lukiškių aikštėje“ ir „Dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos“.

Giesmių valandoje koncertuos jungtinis buvusių tremtinių choras, jame – daugiau nei 1000 atlikėjų.

Sąskrydis vyks ne tik stadione, bet ir kitose erdvėse. Diskusijų palapinėje kvies parodos, knygų pristatymai, filmų peržiūros, diskusijos, paskaitos. Čia bus galima pabendrauti su ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviais.

Partizanų bunkeryje bus rodoma partizanų gyvenimo rekonstrukcija, vyks pokalbiai apie partizanų kovas, aprangą, spaudą bei ginkluotę.

Sovietinės okupacijos metu iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, taip pat tūkstančiai žuvo lageriuose.

Tai pranešė iš anksto skelbiama respublikinio LSDP sąskrydžio "1000 miestelių" programa. Sąskrydis vyks birželio 14–16 d.

Šiandien vakare, kai visoje Lietuvoje vyks renginiai masinėms tremtims ir kitoms represijoms prieš mūsų šalies gyventojus atminti, Lietuvos socialdemokratų partijos nariai buvo numatę dienos programą baigti atlikėjos Laisvos koncertu ir diskoteka.

Ketvirtadienį dienraščio "Klaipėda" korespondentų pakalbintas partijos narys Arūnas Dudėnas patvirtino, kad tokio plano būta, nes kasmet organizuojamuose sąskrydžiuose pirmąjį vakarą rengiamos diskotekos.

"Mes tą diskoteką veikiausiai atidėsime. Taip šnekamės, kad galbūt jos ir nebereikės. Turbūt tos vakarinės dalies visai nebedarysime", – aiškino LSDP narys.

Taip supuolė tos sąskrydžio dienos.

Paklaustas, ar tokią iš anksto numatyto plano korekciją partiečiai numatė prisiminę, kokia tai bus diena, A.Dudėnas patikslino: "Ne, sakykime, čia daugiau dalykų tai lėmė. Sakykime, ir ta pati 14-ta, tai daugiau dėl to. Taip supuolė tos sąskrydžio dienos. Penktadieniais visada turėdavome diskoteką, dabar lyg yra noras, kad jos tiesiog nebūtų. Koncertas, kaip suplanuota, bus, tik gal ramesnis. Tiesiog atkreipėme į tai dėmesį ir įsivesime korekcijų".

Šiemet tą patį savaitgalį Šventojoje vyks ir baikerių festivalis. Apie trys tūkstančiai baikerių pajūryje švęsti ketina keturias dienas.

Pasak A.Dudėno, partiečiai ir baikeriai dalyvaus skirtinguose renginiuose.

Todėl šeštadienį Raseinių rajone, Ariogaloje, surengtame 27-ajame sąskrydyje buvo priimtas atitinkamas pareiškimas.

„Norime, kad mums leistų dalyvauti istorinės atminties išsaugojimą puoselėjančiuose, tremtinių socialinius reikalus gerinančiuose projektuose, o dabar jų nėra, niekas nebeskelbia, nes sakoma, kad tai nebeaktualu, o į kitus neįsikomponuojame savo darbais“, - BNS sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas. 

Pasak jo, anksčiau sąjungos finansavimas siekdavo 15-20 tūkst. eurų, kurie būdavo skiriami įvairiems projektams. Jį atgauti ir tikimasi.

Sąskrydyje taip pat priimtos trys rezoliucijos: dėl Lukiškių aikštės memorialo, politinės padėties ir tremtinių socialinių garantijų.

G.Rutkausko teigimu, jeigu iki kitų metų kovo mėnesio, kada vyks Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, kuri kitais metais minės veiklos 30 -metį, ataskaitinis susirinkimas, į tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyviai prašymus nebus atsižvelgta, šie klausimai vėl bus keliami ir tiesiogiai kreipiamasi į Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo, Kultūros ministerijas.

„Lukiškių aikštėje labai norėtume matyti paminklą su Vyčiu (...). Kalbant apie politinę padėtį pirmiausia emigracija neramina, taip pat šmeižtas – apie mus, tremtinius, politinius kalinius ir partizanus, įvairūs asmenys nelabai gerai šneka, mums tai tikrai nepriimtina ir nemalonu, mes nenorėtume būti juodinami, mes tikrai kovojome ir, manau, kad laimėjome kovą už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“, - BNS dar sąskrydžio išvakarėse teigė G.Rutkauskas.

Sovietinės okupacijos metu iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, taip pat tūkstančiai žuvo lageriuose. G.Rutkausko skaičiavimais, dabar Lietuvoje gyvena apie 45 tūkst. tremtinio dalią patyrusių žmonių.

Programa – neįpareigojanti

Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojų sąskrydis po pertraukos buvo organizuotas antrus metus. Jis vyko Karklėje esančioje poilsiavietėje "Žilvitis". Penktadienį vakare čia susirinko apie 100 valdininkų. Iš viso Klaipėdos rajono savivaldybėje dirba 220 darbuotojų.

"Pernai sąskrydyje dalyvavo 80 žmonių. Šiemet tikėjomės, kad jų bus daugiau. Susirinks apie pusę", – tvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Pasak vadovo, kai kurie žmonės norėjo atvykti į kolegų susibūrimą, bet negalėjo. Sąskrydis sutapo su jų asmeninėmis šventėmis.

"Nieko nepadarysi, taip nutinka. Niekada nesuorganizuosi renginio, kad į jį susirinktų visi darbuotojai. Neįmanoma susiderinti", – pasakojo direktorius.

Poilsiavietėje "Žilvitis" valdininkų šventė prasidėjo vakar vakare ir baigsis šiandien iki pietų.

Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojų laukė parengta programa. S.Karbauskas pasakojo, kad pasinaudota praėjusių metų sąskrydžio praktika.

"Programa neįpareigojanti. Kas norėjo – dalyvavo žaidimuose, kas norėjo – laiką leido prie jūros ar šiaip bendravo. Šeštadienį visi bus vaišinami kopūstiene", – pasakojo direktorius.

Galės ieškoti ir prabangos

Klaipėdos rajono savivaldybė samdė programos organizatorius. Tai atsiėjo apie tūkstantį eurų.

"Nenorėjome įpareigoti organizuoti renginį vienam skyriui. Norėjome, kad visi būtų svečiai", – tvirtino vadovas.

Dar apie 500 eurų sumokėta poilsiavietei "Žilvitis". Norintieji galės išsipirkti papildomų valandų pramogoms, tačiau jau už savo lėšas. Pasak S.Karbausko, darbuotojai patys turėjo pasirūpinti maistu, gėrimais.

"Iš kai kurių darbuotojų buvome sulaukę atsiliepimų, kad gal reikėtų pirkti ir maistą ar nuomoti prabangesnę sodybą. Klausė, ar to nenusipelnėme. Aš galvoju, kad genialumas yra paprastume. Reikia naudotis tokia vieta, kuri yra savivaldybės teritorijoje. Manau, kad jos pavydėti gali apie 90 proc. šalies savivaldybių. Paprasta, gera, ošia jūra. Juolab dabar – auksinis laikas", – tvirtino vadovas.

S.Karbauskas pasakojo, kad pats poilsiavietėje "Žilvitis" vasarą palydės jau penktus metus. Sąskrydžiui šis savaitgalis pasirinktas, nes stovyklavietėje sumažėjo darbo.

"Turime taikytis. Kam netiks paprasti nameliai, galės paėjėti porą šimtų metrų ir išsinuomoti prabangesnius. Organizaciniam komitetui ši vieta tiko. Yra ir salė, kur galima leisti laiką, jei oras blogesnis", – tvirtino vadovas.

Esmė – ne spindesys

Paklaustas, ar nesibaiminama neigiamos reakcijos, kad darbuotojų pramogoms leidžiami pinigai iš rajono biudžeto, S.Karbauskas atsakė: "Praėjusiais metais jau buvo panašus atvejis. Visuomenės akyse visi valdininkai yra blogiukai, veltėdžiai. Vadinasi, kažko nepadarome. Reikia dirbti taip, kad šis stereotipas būtų paneigtas."

Direktoriaus nuomone, darbuotojai nusipelnė sąskrydžio. Be to, pabendravę neformaliai, užmezgę kitokius ryšius, jie geriau organizuos darbą ir teiks geresnes paslaugas gyventojams.

"Taip atsidėkos už šventę. Tiesa, nenuomojame prabangios sodybos, kur vienam žmogui vieta kainuoja 100 eurų, neperkame maisto iš savivaldybės biudžeto. Juk esmė – ne spindesys. Svarbiausia pabūti kartu. Kad vadovai nesipuikuotų prieš pavaldinius, visi būtų kaip vienas kumštis", – pabrėžė vadovas.

Pasveikinti į sąskrydį susirinkusių Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojų vyko ir uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

S.Karbauskas tvirtino, kad buvo kviesti visos apskrities savivaldybių vadovai.

Šventė prasidės jos dalyvių eitynėmis į Dubysos slėnį, vėliau vyks sąskrydžio atidarymas, Šv. Mišios, koncertai, filmų peržiūros, pokalbiai apie partizanų ginkluotę, aprangą, spaudą.

Taip pat planuojama priimti dvi rezoliucijas – dėl Baltarusijoje, Astrave, statomos elektrinės keliamos grėsmės ir dėl tautos masinės emigracijos stabdymo.

„Mes prašome Seimo ir Vyriausybę atkreipti dėmesį, kad 65 tūkst. Lietuvos žmonių pasirašė po įstatymo projektu, kuris neleistų pirkti elektros energijos iš nesaugios elektrinės. Taip pat mes, pensinio amžiaus žmonės, labai nenorėtume, kad vieną pensininką išlaikytų mažiau negu vienas dirbantysis. Reikalaujame, kad valdžia numatytų, ką darome, kad taip nebūtų. Pirmiausia reikia galvoti apie darbo vietas Lietuvoje, apie jaunimą, jam reikia sudaryti sąlygas gyventi čia“, – BNS sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas.

Jo duomenimis, pernai Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių. Panašaus dalyvių skaičiaus tikimasi sulaukti ir šiemet.

Sovietinės okupacijos metu iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, taip pat tūkstančiai žuvo lageriuose.

Šeštadienį Raseinių rajone, Ariogaloje, rengiamas tradicinis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis.

Šventė prasidės jos dalyvių - buvusių Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių, rezistentų, Lietuvos kariuomenės, Seimo atstovų, Lietuvos šaulių sąjungos, „Misija Sibiras“ dalyvių, skautų, įvairių visuomeninių organizacijų atstovų ir kitų svečių eitynėmis nuo Ariogalos Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčios link Dubysos slėnio.

Sąskrydžio dalyviai ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padės gėlių prie Kankinių memorialo Ariogalos kapinėse ir ginklų salvėmis pagerbs okupacinio režimo aukų ir žuvusiųjų už laisvę atminimą.

Numatomas politinių kalinių ir tremtinių choro bei solistų koncertas, šventinė popietė.

Sovietų okupacijų metu į lagerius ir tremtį buvo išvežta daugiau kaip 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.