M.Venslauskas neneigia, kad sukurti šią inovaciją jį paskatino ir prisiminimas, kaip dėl šių ligų kentėjo senelis. Šiandien M.Venslausko vadovaujamas startuolis skaičiuoja ketvirtus veiklos metus ir drąsiai skinasi kelią masinės gamybos bei užsienio rinkos link.

– Kiek žinau, nesate iš vien tiksliukų giminės, jūsų tėtis – ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje garsus tapytojas Alvydas Venslauskas. Kaip supratote, kad tikslieji mokslai, inžinerija yra būtent tai, kas jus domina?

– Pajutau, kad tapybai talento neturiu, reikėjo kažką kita daryti (juokiasi). O kalbant rimtai, technologijos man visuomet buvo labai įdomu. Jau pradedant studijas, bakalauro ir kiti darbai buvo susiję su šia sritimi. Vėliau įsidarbinau įmonėje, kuri specializavosi sporto inžinerijoje. Viskas vyko natūraliai, nes buvo įdomu, jutau vidinę motyvaciją. Palaipsniui tobulėjau, gimdavo įvairių idėjų. Tačiau, nors mano profesija labai konkreti, manau, produkto, inovacijos kūrimas irgi yra savotiškas menas, tik kiek kitokios formos, negu, pavyzdžiui, tapyba. Kaip tik neseniai teko skaityti knygą, kurioje rašoma, kad viskas, kas nauja, – menas.

Priemonių nuo rankų drebėjimo rinkoje šiuo metu yra visokių, tarkime, adapteriai puodeliams, specialūs indai valgyti, rašyti skirti įrankiai.

– Kaip ir kada, kuriant produktą ir verslą, atsiranda vietos kūrybiškumui?

– Kiekvienas verslas yra individualus, skirtingas, negali visko daryti vien pagal vadovėlį. Tai veikla, reikalaujanti gebėjimo mąstyti originaliau. Lygiai taip pat ir bet kokia inovacija reikalauja tikrai daug kūrybiškumo. Žinoma, prie jos dirba ne vienas žmogus, o visa komanda. Reikia kartu dirbti, generuoti naujas idėjas. Dažnai jos gimsta bendraujant vystoma tema su kitais žmonėmis. Manau, net ir moksle būtinas kūrybiškumas: juk jeigu nori kažką naujo atrasti, reikia mokėti pasižiūrėti nauju kampu.

– Šiuolaikinės technologijos pritaikomos įvairiausiose srityse. Kas paskatino susikoncentruoti būtent ties medicininės paskirties įrenginiais?

– Mane visuomet domino tai, kas susiję su žmogumi. Sveikatos srityje yra daug neišspręstų problemų, kurios sukelia daugybę nepatogumų. Tai turbūt ir yra vienas variklių, kai pamatai, kad gali kažkokiu būdu pagelbėti, rasti tos problemos sprendimą. Tai skatina daugiau domėtis ir dirbti toje srityje.

– Teko skaityti, kad rankų tremoro ir artrito simptomus mažinantį kamuoliuką sukurti jus paskatino jautrumas – vaikystėje matėte nuo to kenčiantį savo senelį. Ar apskritai esate kitų problemoms jautrus žmogus?

– Problemas pamatyti galima visada. Į žmonių bėdas dėmesį atkreipti verta, nes tai padeda sugalvoti, kaip efektyviai jas išspręsti pasitelkus inovacijas. O kalbant apie senelį, tai buvo viena priežasčių, paskatinusių sukurti startuolį. Matyt, idėja visuomet glūdėjo kažkur giliai pasąmonėje, o suaugus ir turint galimybių išlindo į dienos šviesą.

– Studijavote mechanikos inžineriją ir biomechaniką, turite daktaro laipsnį. Kokia jūsų nuomonė apie tendenciją išsilavinimą Lietuvoje įgijusiems specialistams emigruoti į užsienį, kur, anot daugelio jų, geresnis uždarbis ir galimybės? Gal ir pačiam buvo kilę tokių minčių?

– Greičiausiai kiekvienas žiūri sau didesnės naudos. Iš dalies manau, šiandienis pasaulis yra globalus, nėra būtina visiškai užsidaryti Lietuvoje. Jei žmogus čia visiškai neturi galimybių ar jų nemato, arba turi geresnes galimybes kilti karjeros laiptais dirbant kvalifikuotą darbą svetur, tai ir pasirenka. Tačiau pats į užsienį nelabai norėjau išvykti. Galimybių yra ir Lietuvoje, manau, jeigu nori, visur gali jų atrasti, susikurti sau gyvenimą, kokio nori. Be to, čia juk mano šeima, draugai. Emigranto gyvenimas tikrai nėra pats patraukliausias. Jeigu gerai jautiesi ir gali kažką nuveikti gimtinėje, tai net ir nesvarstai tokių dalykų.

– Jūsų startuolis gaminamas Kaune. Iš įvairių sričių inovacijų kūrėjų yra tekę girdėti, kad paprasčiau ir pigiau gaminti užsienyje, ypač Azijos šalyse. Kodėl nusprendėte likti ir verslą auginti gimtajame mieste?

– Mes irgi ne viską gaminame Kaune. Pavyzdžiui, mikroschemas užsakome Azijoje. Taip yra dėl to, kad ten gerokai lankstesnės sąlygos: tiek dėl užsakymų kiekio, tiek dėl terminų, kainos. Žinoma, visur yra savų pranašumų ir trūkumų. Kai kuriuos komponentus ir paslaugas užsisakome Kinijoje, o galutinį surinkimą, programavimą atliekame čia, Lietuvoje. Bet, žinoma, kai prasidės serijinė gamyba, reikės vėl skaičiuoti ir spręsti, kas yra geriausia ir naudingiausia.

– O ko trūksta, kad galėtumėte nuo A iki Z produktą kurti Lietuvoje?

– Kalbant apie gamybą, Lietuvoje mažai įmonių, galinčių teikti mums reikalingas paslaugas. Jos irgi orientuojasi į didesnį pelningumą: siekia didesnių užsakymų, o jei jie mažesni, išauga kaina. Nėra konkurencijos, truputį kitokia rinka. Manau, perėjus prie serijinės gamybos, galėsime svarstyti visus variantus, kad ir dėl viso – nuo A iki Z – surinkimo Lietuvoje.

– Jauniems žmonėms, svajojantiems apie nuosavą startuolį, neretai tenka išgirsti ne tik padrąsinimų, bet ir įvairių gąsdinimų, kad gali nepasisekti.

– Tie pagąsdinimai turbūt natūralūs. Tokia jau statistika, kad daug kam nepavyksta. Bet jei tiki, matai savo startuolio teikiamą pridėtinę vertę, o svarbiausia, iš vartotojų gauni gerus atsiliepimus, grįžtamąjį ryšį, tai stengiesi galvoti pozityviai. Žinoma, jeigu veiklą vykdai visiškoje nežinioje, atsiranda daug klausimų, o jei vienaip ar kitaip patikrini savo gaminį su vartotoju, pasidaro šiek tiek ramiau. Nors rizika neišvengiamai  išlieka.

– Ko, jūsų manymu, reikia startuoliui, kad jis neliktų tik idėja, o turėtų potencialą tapti sėkmingas?

– Esminis dalykas: reikia kaip įmanoma greičiau išmėginti idėją realybėje. Tai nepriklauso nuo to, ką kuriate: apčiuopiamą produktą ar programinę įrangą, svarbu, kuo greičiau tai išbandyti su vartotoju. Nes tiktai tuomet galima suprasti, ar apskritai tam yra poreikis. Žinoma, dar tik turint idėją galima bandyti šnekėtis su potencialiais vartotojais, suprasti jų problemas, išsiaiškinti, ar jiems reikės to gaminio. Jei pasirodys, kad niekas niekada to produkto nepirks, niekam nebus įdomu, sutaupysite dvejus trejus metus idėjos vystymo ir daugybę pinigų.

– Esate sakęs, kad Lietuvoje per mažai inovacijų pasiekia rinką. Kodėl, jūsų nuomone, taip yra?

– Žinoma, yra visokių trikdžių, mūsų sistema nėra visiškai ideali, bet iš esmės sąlygos gana neblogos. Tačiau palyginti mažai inovacijų pasiekia rinką, o gal ir nebūna vertos pasiekti. Kalbant apie medicinines inovacijas, kartais tai tiesiog per ilgas kelias. Jei nėra galimybės gauti bent minimalias pajamas, pritraukti investicijų, dvejus trejus metus išgyventi be jų, kitaip sakant, maitinantis saulės energija, yra ganėtinai sudėtinga. Šiandien daug kas nori labai greitų rezultatų, o tai anaiptol ne visada realu. Vien pats vystymo procesas, paskui sertifikavimas, tyrimai užtrunka ne vienus metus.

Šios problemos mastas tikrai yra labai didelis: kenčia stuburas, sėdėjimas apskritai sukelia daug visokiausių ligų.

– Apskritai, kaip reikėtų skatinti jaunus ir kūrybingus žmones labiau tikėti savimi ir savo idėjomis? Gal mes, lietuviai, lyginant su vakariečiais, pernelyg bijome suklysti, patirti nesėkmę?

– Vakaruose, ypač JAV, kultūra šiuo klausimu kitokia. Ten bankrotas ar nesėkmė laikoma vertinga patirtimi. Kalbant būtent apie baimę pabandyti, manau, kartos keičiasi, jauni žmonės, pavyzdžiui, dabartiniai bakalaurantai, mąsto kitaip, negu prieš 10–15 metų. Bet, manau, problema ta, kad esame pernelyg orientuoti į greitą rezultatą.

– Beje, ar būnant startuoliu, kuriame dirba dar tik vienaženklis skaičius žmonių, nesudėtinga nepaskęsti konkurentų jūroje, ypač turint galvoje kitas, tarptautines įmones, jau uždirbusias tiek vardą, tiek ir didžiules pajamas?

– Šiuo metu komandoje esame aštuoniese. Svarbiausia, žinoma, inovacija. Kai pasiūlomas visiškai naujas sprendimas, yra kiek lengviau. Priemonių nuo rankų drebėjimo rinkoje šiuo metu yra visokių, tarkime, adapteriai puodeliams, specialūs indai valgymui, rašymui skirti įrankiai. Tačiau nebuvo priemonės, kuri padėtų sumažinti patį tremorą.

– Papasakokite plačiau, kaip būtent jūsų sukurta inovacija padeda nuo artrito ar tremoro kenčiantiems asmenims?

– Sergant artritu, kai išsivysto rankų sąstingis, užtenka kamuoliuką panaudoti vieną kartą ryte. Tremoras – greičiau atsinaujinantis simptomas, tad kamuoliuku naudotis prireikia iki trijų kartų per dieną. Stengiamės, kad veikimo trukmė ilgėtų, turime ir keletą prototipų, kuriuos bandome, siekdami išgauti ilgesnį efektyvumą. Šis kamuoliukas nėra priemonė, kuri panaikintų rankų drebėjimą visiškai, bet jį sumažina ir daugumai vis vien pagerina gyvenimo kokybę. Kai kuriais atvejais juk būna sudėtinga ir pavalgyti, atlikti kitus darbus, tad jeigu produktas padeda sumažinti tremorą, jis yra gana naudingas žmogui.

– Jūsų profesija daugumai skamba labai sudėtingai ir net mįslingai. Papasakokite, kaip atrodo eilinė jūsų darbo diena? Į kokius tikslus šiuo metu esate labiausiai susitelkęs?

– Standartinės dienotvarkės neturiu, dienos išties dinamiškos ir įvairios. Mano šiandienė veikla daugiausia orientuota į plėtrą, įvairius tyrimus, investicijų pritraukimą. Nemažai laiko užima diskusijos su komanda dėl produkto tobulinimo. Tai kartu ir didžiausi iššūkiai.

– Inovacijos ir naujosios technologijos jums tikriausiai gerai pažįstama tema. Kokie išradimai ar naujovės jus šiuo metu labiausiai žavi?

– Vienas iš pastarųjų, labai patraukęs dėmesį – vienos JAV įmonės sukurtas kraujo tyrimas, kuris gali nustatyti labai ankstyvos stadijos vėžines ligas. Onkologiniės ligos – labai aktuali problema, tad toks tyrimas gali išsaugoti daugybę gyvybių. Ši inovacija dar nėra pasiekusi rinkos, bet, jeigu neklystu, jau yra pasiekusi gana vėlyvą klinikinių tyrimų stadiją, sėkmingai artėja link komercializavimo.

– O kokių produktų, jūsų manymu, pasaulio ir Lietuvos rinkoje labiausiai trūksta?

– Problemų daugybė, net tokių, kurioms ir šiandien sunku rasti sprendimus. Kad ir ta pati ligų diagnostika. Trūksta galimybių, kad viską būtų galima gana kvalifikuotai padaryti namuose, neinant pas gydytoją, ar apskritai tiesiog automatizavus tą procesą.

Medicinos skaitmenizacijos labai daug kur dar trūksta, tikrai toje srityje galima daug ką nuveikti. Labai aktuali sėdėjimo problema. Žinau, kolegos iš KTU Mechatronikos instituto dirba šioje srityje, tiria ir siūlo įvairias priemones. Šios problemos mastas tikrai yra labai didelis: kenčia stuburas, sėdėjimas apskritai sukelia daug visokiausių ligų.

„Vos 14 proc. smulkių ir vidutinių įmonių verslo reguliavimo aplinką savo regione vertina teigiamai. Be to, tik kas šešta įmonė teigia, jog verslo leidimų ir kitų dokumentų išdavimo tvarka regiono institucijose per dvejus metus pagerėjo. Tuo tarpu net du trečdaliai savivaldybių šioje srityje įžvelgia pagerėjimą. Kuklūs įmonių vertinimai rodo, kad smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programos, kurias teigia vykdančios net 88 proc. savivaldybių, daugelyje regionų neapima efektyviausių verslui priemonių“, – pastebėjo „Citadele“ banko verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Iš bendrovės „Spinter tyrimai“ apklaustų 502 smulkių ir vidutinių įmonių daugiau nei 66 proc. verslo reguliavimo aplinką regione vertina vidutiniškai. Reguliavimo aplinką teigiamai vertina tik 14,1 proc. įmonių, daugiausia taip vertinančių – Telšių (24 proc.) ir Kauno (22 proc.) apskrityse. Blogą verslo reguliavimo aplinkos įvertinimą pateikė 18,4 proc. verslininkų, tokiu vertinimų ypač išsiskyrė Alytaus (35 proc.) ir Klaipėdos (33 proc.) regionų įmonės.

Panašiai verslininkai įvertino ir per dvejus metus įvykusius pokyčius regionų viešojo sektoriaus institucijoms išduodant leidimus bei kitus dokumentus. 48 proc. įmonių teigia, kad esminių postūmių, supaprastinant šias procedūras, neįvyko, 16 proc. įžvelgia pagerėjimą, o 24 proc. – pablogėjimą. Iš apklausoje dalyvavusių 22 regioninių verslo asociacijų pagerėjimą šioje srityje įžvelgė vos 2, pablogėjimą – 5, o stagnaciją – net 16 organizacijų.

„Tyrimo duomenimis, absoliuti dauguma verslininkų ir regioninių verslo organizacijų nemato didelio proveržio verslo aplinkos gerinimo srityje. Kita vertus, didžioji dalis įmonių artimiausiais metais prognozuoja stabilias ar net augančias pajamas, ketvirtadalis verslininkų planuoja skolintis verslo plėtros projektams. Tai rodo, jog nepaisant gana skeptiško požiūrio į vietos valdžios pastangas gerinant reguliavimo aplinką, įmonių plėtros atžvilgiu verslininkai nusiteikę pakankamai pozityviai“, – sakė G. Kubiliūnienė.

„Citadele“ banko inicijuoto tyrimo „Verslo kliūčių žemėlapis 2016“ metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 22 regioninės verslo asociacijos, visos 60 savivaldybių. Apibendrinant rezultatus remtasi ir statistiniais duomenimis apie šalies ūkio subjektų veiklą.

Kaip teigia Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC, naujausi duomenys iš Kinijos rodo, kad antroji didžiausia pasaulio ekonomika toliau lėtėja. Tiesa, neseniai paskelbti trečiojo šių metų ketvirčio Kinijos ekonomikos augimo duomenys – geresni nei antrojo ketvirčio, vis dėlto jie byloja apie tai, kad Kinijos ekonomiką yra apėmęs sąstingis.

Pernai Kinijos ekonomika didėjo 6,9 proc. – tai mažiausias augimas per pastaruosius 25 metus. Bet tai tėra oficialūs skaičiavimai: kai kurie analitikai spėja, kad pernai Kinijos ekonomikos augimas galėjo būti gerokai kuklesnis – tik apie 4 proc., o šiais metais – 5 proc. Kitąmet augimas vėl sumenks iki 4,5 proc.

Tiesa, remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognoze, Kinijos ekonomika šiemet turėtų paaugti nuo 6,2 iki 6,6 proc., o kitais metais – panašiai. Bet ir tai nėra daug Kinijai: 2014 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 7,3 proc.

Analitikai įspėjo, kad Kinijos ekonomikos sulėtėjimas – pavojus globaliai ekonomikai. Kenas Rogoffas, anksčiau dirbęs vyriausiuoju TVF ekonomistu, sakė: "Nėra abejonių, jog Kinija šiuo metu kelia didžiausią susirūpinimą. Ši šalis – globalios ekonomikos variklis. Ir dėl to ji – labai reikšminga. Bet Kinija išgyvena didelę politinę revoliuciją, o jos ekonomika, manau, lėtėja gerokai sparčiau, nei pateikiama oficialioje statistikoje."

Drauge jis atkreipė dėmesį į Kinijos bankų suteiktų paskolų ir BVP santykį, kur atotrūkis – neproporcingai didelis.

"Jei norite pažiūrėti į pasaulio kraštą, kuris turi skolų problemų, pažvelkite į Kiniją. Jie stebėjo kreditu paremtą augimą, tačiau tokie dalykai amžinai nesitęsia", – aiškino ekonomistas.

Analitikas Markas Williamsas taip pat pastebėjo, kad "skolos lygis Kinijoje auga pernelyg sparčiai". O tai signalizuoja apie galimą finansų krizę. "Staigus skolų augimas per trumpą laiką dažniausiai baigiasi blogai. Paprastai tokiu atveju kyla finansų krizė. Esame įpratę laikyti Kiniją pagrindiniu pasaulio ekonomikos lokomotyvu, vis dėlto padėtis toje šalyje dabar gali būti visai kitokia nei prieš penkerius metus", – įspėjo analitikas.

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) daugiau nei 1 proc. sumažino šių metų pasaulinės prekybos apimčių augimo prognozę ir perspėjo, kad augimas bus lėčiausias nuo pasaulinės finansų krizės laikų.

Dar balandį PPO prognozavo, kad šiemet pasaulinės prekybos apimtis išaugs 2,8 proc. Tačiau dabar prognozuojama, kad padidės tik 1,7 proc. Pernai prognozuota, kad prekybos mastas išaugs 3,9 proc. PPO sumažino ir kitų metų prekybos augimo prognozę nuo 3,6 proc. iki 1,8–3,1 proc.

"Šiemet prognozuojant pasaulinio BVP prieaugį 2,2 proc., prekybos apimčių ir ūkio didėjimas bus lėčiausias nuo 2009 m. finansų krizės", – skelbiama PPO pranešime.

Organizacija teigia nusprendusi sumažinti visų šių metų prognozę reaguodama į labiau, nei prognozuota, sumažėjusias prekybos apimtis pirmąjį šių metų ketvirtį, ypač besivystančiose šalyse, tokiose kaip Kinija ir Brazilija. Prekybos apimtys lėtėjo ir Šiaurės Amerikoje, kur 2014–2015 m. importo apimtis augo sparčiau nei bet kuriame kitame pasaulio regione.

"Ryškus prekybos apimčių augimo sulėtėjimas yra labai rimtas dalykas ir turi paskatinti sunerimti", – sakė PPO generalinis sekretorius Robertas Azevedo.