Pasak „Volvo“, naudojant saugos diržus, su jais sujungtas plieninis lynas galėjo susidėvėti, o tai „sumažintų saugo diržo veiksmingumą“.

1959 m. modernaus modelio saugos diržą pristačiusi „Volvo“ tikino negavusi jokių pranešimų apie dėl šios problemos sužeistus žmones.

Iš viso remontui atšaukiamas 2 183 701 automobilis visame pasaulyje. Atšaukiami 2006–2019 m. pagaminti S60, V60, XC60, V70, XC70 ir S80 modelių automobiliai.

Nuo 2010 m., kai „Volvo“ įsigijo Kinijos bendrovė „Geely“, Švedijos automobilių gamintoja siekė pagerinti savo įvaizdį.

2017 m. „Volvo“ pareiškė, kad nuo 2019 m. pristatys tik elektrinius ar hibridinius automobilius, taip besiruošdama „laikmečiui po vidaus degimo variklio“.

Per parą policija gavo 186 pranešimus apie techninius eismo įvykius. Juose žmonės nenukentėjo. Užfiksuota daugiau nei 660 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, išaiškinta 14 neblaivių vairuotojų.

Saugos diržus užsisegti „pamiršo“ 59 vairuotojai ir 10 keleivių.

Sekmadienį laikraščiuose išspausdintose nuotraukose matyti, kaip karalienės Elizabeth (Elžbietos) II vyras važiuoja po avarijos jam pristatytu nauju visureigiu „Land Rover Freelander“.

Nuotraukose princas buvo užfiksuotas šeštadienį važinėjantis po savo žmonos privatų Sandringamo dvarą.

Praėjusį ketvirtadienį princas Philipas netoli šio dvaro Anglijos rytinėje Norfolko grafystėje pateko į avariją, kai jo ankstesnis „Land Rover Freelander“ susidūrė su „Kia“ ir apsivertė. Pastaruoju važiavo dvi moterys ir devynių mėnesių kūdikis.

Avarija įvyko princui išvažiavus iš šalutinio į judrų pagrindinį kelią.

Norfolko policijos atstovė pareiškė, kad tarnybai žinoma apie šeštadienį padarytas nuotraukas ir kad „vairuotojui buvo duotas atitinkamas patarimas“.

„Tai atitinka mūsų standartinį atsaką, kai mums pranešama apie nuotraukas, kuriose užfiksuotas tokio tipo nusižengimas“, – sakė policijos atstovė.

Per ketvirtadienį įvykusią avariją princas nenukentėjo, tačiau buvo labai išsigandęs, papasakojo praeivis, padėjęs jam išlipti iš automobilio.

„Kia“ keleivei lūžo riešas, o vairuotojai buvo supjaustytas kelis.

„Pagal standartinę procedūrą, kuri taikoma avarijoms, kai sužalojamas žmogus, incidentas bus ištirtas ir bus imtasi atitinkamų veiksmų“, – nurodoma penktadienį paskelbtame Norfolko policijos pranešime.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra teigė, kad ryte per pusantros valandos, kai tikrinti į Romainius atvažiuojantys ir iš jų išvažiuojantys žmonės, buvo nustatytas vienas neblaivus vairuotojas.

Jo girtumas – 0,83 promilės. Dar keli vairuotojai neseniai buvo vartoję alkoholio, tačiau jų girtumas neviršijo leidžiamos normos.

Po 10 val. ryto pareigūnai persigrupavo ir reidą rengė jau kitoje miesto vietoje. Šįkart didžiausias dėmesys buvo skiriamas transporto priemonių padangų būklei, taip pat tam, ar visi vairuotojai ir keleiviai buvo prisisegę saugos diržus, kokia saugos diržų ir padangų būklė. 

Čia situacija nebuvo tokia džiuginanti, kaip ryte Romainiuose. Dėl prastų ir nesaugių padangų du automobiliai buvo pripažinti techniškai netvarkingais, vadinasi, negali dalyvauti eisme ir iš naujo turės pereiti techninę apžiūrą.

„Lengvųjų automobilių padangų protektoriai žiemą turi būti bent 3 mm gylio, vasarą – 1,6. Visoms kitoms transporto priemonėms galioja 3 mm gylio protektoriaus reikalavimas“, – aiškino R. Kemzūra.

Paisyti šių reikalavimų svarbu todėl, kad kitaip automobilis tampa sunkiau valdomas, pavyzdžiui, ilgesnis jo stabdymo kelias. 

Per valandą pareigūnams teko pabendrauti ir su keturiais keleiviais, kurie nebuvo prisisegę saugos diržų. Tokia tendencija stebina, juk, atrodytų, visiems žinoma, kad saugos diržus segėti dėl savo pačių saugumo privalo ir keleiviai.

Reidai Kaune ir Kauno rajone vyksta nuolat, jie atlieka prevencinę bei šviečiamąją funkciją.

R. Kemzūra visus vairuotojus ragina atkreipti dėmesį į padangų, kurias naudoja, būklę, nes jos gali tapti avarijos priežastimi. Manoma, kad reikalavimų neatitinkančios padangos gali būti priežastimi neseniai įvykusios avarijos, kai „Mercedes-Benz“ trenkėsi  į medį ir buvo sužaloti penki žmonės. Jų sužalojimai, anot pareigūno, galėjo būti kur kas lengvesni, jeigu jie būtų segėję saugos diržus.

Laukia bylos nagrinėjimo

Pirmasis neblaivus vairuotojas sėdėjo prie lengvojo automobilio BMW vairo. Vyras į alkotesterį įpūtė 1,03 promilės. Jam gresia 300-450 eurų bauda ir vairuotojo pažymėjimo netekimas metams-pusantrų.

„Netrukdykit, gerai“, – sakė BMW vairuotojas, prie savo automobilio įsistebeilijęs į planšetinį kompiuterį ir jame naršydamas.

Anot pareigūnų, šis vyras, po to ilgai stoviniavęs prie policijos automobilio, sutiko su pažeidimu, tačiau į detales, kodėl vairavo neblaivus, kada gėrė alkoholinių gėrimų, nesileido.

„Paaiškinimą jis sakė pateiks bylos nagrinėjimo metu“, – aiškino pareigūnas, pridūręs, kad iki šiol minėtas vairuotojas buvo baustas tik dėl greičio viršijimo.

Viskas per žmoną

Alkoholis nemalonumų pridarė ir dar vienam vyrui. Bet ne vien tik jam. Nerimo nestigo ir kartu su juo vykusiems bendradarbiams. Darbdaviai, reikėtų manyti, vyro taip pat nepaglostė, nes priklausomai nuo kraujo tyrimų rezultatų, vyrui gresia baudžiamoji atsakomybė ir automobilio, nesvarbu, kad jis priklauso bendrovei, konfiskacija.

Į alkotesterį 58-erių metų vyras apie 9 val. ryto įpūtė 1,55 promilės. Rimas, kaip į jį kreipėsi bendradarbiai, buvo sutrikęs.

„Namie aš atsipūčiau. Rodė 0,2 promilės. Kaip gali būti, kad dabar tiek rodo?“ – bandė suvokti Rimas.

Jis aiškino, kad kitu atveju nebūtų sėdęs prie švaros paslaugas teikiančios bendrovės mikroautobuso „Ford Transit“ vairo: „Būčiau davęs vairuoti bendradarbiams. Jie abu visiškai blaivūs.“

Jo bendradarbiai tikrai atrodė blaivūs. Paklausėme, kaip taip atsitiko, kad nė vienas iš jų nesiėmė vairuoti. Sakė nepagalvoję, kad šis yra išgėręs ir numykė, kad bendradarbis visada panašiai  atrodo, todėl nieko blogo ir neįtarė. „Kodėl tu nieko nesakei?“ – klausė bendradarbis Rimo. „Aš gi namie atsipūčiau“, – vis kartojo vyras.

Namie aš atsipūčiau. Rodė 0,2 promilės. Kaip gali būti, kad dabar tiek rodo?

Rimas pasakojo, kad alkoholį vartojo vakar. Susipyko su žmona ir išgėrė butelį.

Trečias kartas per mėnesį

Lietuvoje nebeprivaloma su savimi turėti vairuotojo pažymėjimo, tačiau šį dokumentą turėjo beveik visi sustabdytieji. „Pamečiau. Nesidarau naujo, nes vis tiek tuoj būtų reikėję keisti“, – aiškino jaunas vyras, prisistatęs Deividu.

Jis aiškino, kad labai pritariąs tokiems reidams. „Aš „už“. Džiaugiuosi. Mažiau kėglių keliuose lieka“, – misijos privalumus vardijo Deividas. Tačiau jam atsinešus asmens tapatybės dokumentą, į sistemą suvedus jo vairuojamo automobilio valstybinius numerius paaiškėjo, kad priekaištų yra ir jam.

„Draudimas, techninė apžiūra negalioja...“, – rodė į ekraną pareigūnas. „Vadinasi, nesutvarkė“, – sutriko vyrukas, sunkiai patikėjęs nurodytais faktais. Pareigūnas vėliau teigė, kad šis vairuotojas per pastarąjį mėnesį jau baustas net tris kartus dėl tų pačių dalykų.

Be saugos diržų

Pirmadienio rytas nelinksmas buvo ir taksi vairuotojui. Jis sakė tiesiog pamiršęs prisisegti saugos diržu. Tačiau jis teigė, kad jaudinasi ne tik dėl baudos. „Pareigūnai nusivijo kitą automobilį, o mes čia laukiam, taksometras muša“, – keleivių nuostolius skaičiavo Kęstutis. „Galite paskubinti pareigūnus?“ – prašė vienas keleivių.

„Dėl batų raištelių“, – bandė juokauti dar kitas vairuotojas, kuriam nemalonumai gresia dėl to, kad irgi vairavo neprisisegęs saugos diržo.

Sulaukė prizų

Pasitaikė nemažai vairuotojų, kurie pažeidimų nebuvo padarę ištisus metus. Jiems pareigūnai dalijo prizus. „Labai daug streso sukelia. Nepatinka reidai“, – neslėpė moteris, pakeliui į darbą vežusi sūnų į darželį, iš pareigūnų sulaukusi ne tik pagyrų, bet ir siurprizo – nemokamų paslaugų, susijusių su automobilio švara.

Kitas tokio malonaus siurprizo sulaukęs vairuotojas taip pat važiavo su mažamečiu sūnumi. Kol pareigūnai tikrino vairuotojo dokumentus, berniukas labai susijaudino, ėmė ašaroti. Tėvas jį ramino laikydamas ranką, sakė, kad viskas bus gerai. Taip ir buvo. Pareigūnai sugrįžo su dovanomis.

Pareigūnai buvo pasiryžę apdovanoti ir vyrą, kuris reido metu vyko su visa keturių asmenų šeima. Deja, prizas jam nepriklausė, nes paaiškėjo, kad jis per pastaruosius metus buvo viršijęs greitį.

Blizgančio raudono „Mercedes“ automobilio su vairu dešinėje vairuotojas įkliuvo dėl tamsintų stiklų. „Plėšti jums jų dabar nereikės, bet 15 eurų baudą išrašysiu“, – konstatavo pareigūnas.

Prisijungė prie tarptautinės iniciatyvos

Šis reidas buvo Europos kelių policijos tinklo TISPOL inicijuojamos tarptautinės eismo kontrolės priemonės „Dėmesys į kelią“ (angl. „Focus on the Road“) dalis.

Pirmadienį organizuoti trumpalaikiai koncentruoti vairuotojų blaivumo patikrinimai, vykdyta pavyzdingų vairuotojų skatinimo iniciatyva „Švarus vairuotojas“.

Dėmesys teiktas vairuotojų blaivumui, teisės neturinčių vairuotojų nustatymui, KET pažeidimų išaiškinimui ir prevencijai, vairuotojų kultūros, pavyzdingo elgesio ir dėmesio vaikų saugumo skatinimui.

Apklausos metu buvo siekiama sužinoti, kiek keleiviai žino apie saugų keliavimą, kokios priežastys lemia tai, kad jie nesisega saugos diržų kelionės metu. Rezultatais dalijasi vežėjos "Kautra" atstovas Mindaugas Sakalauskas.

Apklausos metu buvo apklausti skirtingų šalies autobusų vežėjų keleiviai. Iš viso buvo apklausti 792 vartotojai, pirkę ar ieškoję autobusų bilietų internetu. Net 68 proc. dalyvavusiųjų apklausoje minėjo, kad nesisega saugos diržų kelionės metu.

"Iš apklausos matome, kad tai yra kompleksinis klausimas. Keleiviai nežino apie būtinybę segtis diržus, ne visų vežėjų autobusuose yra diržai, o dalis keleivių dar nesupranta poreikio keliauti saugiai. Tam rudens pradžioje darėme akciją, kai administracijos darbuotojai lipo į autobusus ir priminė keleiviams apie saugos diržų svarbą. Lipo ir direktoriai, ir vadybininkai, ir stočių vadovai. Tai buvo ir pagalba vairuotojams, ir priminimas, kad jie taip pat atkreiptų keleivių dėmesį į šią temą. Buvo puiki proga išeiti iš kabinetų ir pabendrauti su keleiviais", – pasakojo vežėjų atstovas.

Didžioji dalis apklaustųjų (30 proc.), paklausus, kodėl nesisega saugos diržų, atsakė, kad jų autobusuose tiesiog nėra.

Pagal apklausos duomenis, beveik pusė (48 proc.) apklaustųjų nežinojo apie būtinybę segtis saugos diržus kelionės tarpmiestiniu autobusu metu. Pasak vežėjų atstovo, šiuo metu daug dirbama informuojant keleivius apie saugos diržų svarbą.

Lietuvos Kelių eismo taisyklės (KET) reglamentuoja, kad saugos diržus privalu segėti ne tik automobiliuose, bet ir autobusuose. Tačiau, kaip rodo atlikta policijos patikra, keleiviai yra neapdairūs, kol jų neįspėja pareigūnai.

"Dažnai keleiviai teigia, kad pamiršo užsisegti saugos diržą, nepagalvojo, kad tai privaloma ir autobuse. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai keleivių pasiaiškinimai kelia šypsenas pareigūnams – esą saugos diržas pernelyg veržia, todėl jo segėjimas kelia diskomfortą", – teigė Marija Kazanovič, Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė.

Kaip informavo Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), iniciatyvą, kuria keleiviai būtų skatinami segtis diržus tolimojo susisiekimo autobusuose, kol kas palaiko kiek mažiau nei pusė iš 43 šalyje veikiančių tolimojo susisiekimo vežėjų.

Kaip pranešime teigia laikinasis LTSA direktorius Genius Lukošius, išanalizavus, kaip veikia vairuotojo raginimai segtis saugos diržą, paaiškėjo, jog autobusuose, kuriuose vairuotojas priminė apie saugos priemones, diržą buvo prisisegę 20 proc. keleivių, ten, kur priminimų nebuvo, jį segėjo tik 7 proc. keleivių.

„Matydami, kad vairuotojo paraginimas veikia, pakvietėme šalies tolimojo susisiekimo vežėjus ir autobusų stočių valdytojus pasirašyti memorandumą, kad visuose tolimojo susisiekimo maršrutuose vairuotojai ragins keleivius užsisegti saugos diržą, o autobusų stotyse bus skelbiama diržų segėjimą skatinanti informacija“, – sako G. Lukošius.

Skatinimo segtis saugos diržus tolimojo susisiekimo autobusuose memorandumą pasirašę vežėjai įsipareigojo, kad prieš išvažiuojant autobusui iš autobusų stoties vairuotojai ragins keleivius užsisegti saugos diržą ir primins užsisegti saugos diržą tarpinėse stotelėse parduodami keleivio bilietą.

Autobusų stočių valdytojai savo ruožtu įsipareigojo pagal galimybę skelbti informacinius pranešimus keleiviams gerai matomose vietose, taip pat kad bilietų tarnybų darbuotojai ragins bilietus perkančius keleivius segtis saugos diržą autobuse.

„Nors iš 43 tolimojo susisiekimo vežėjų kol kas prisijungė 19, džiaugiamės, kad galvojama apie vežamų keleivių saugumą ir siekiama didinti jų sąmoningumą, ypač kai priemonė yra itin paprastai įgyvendinama ir nereikalauja nei iš vežėjo, nei iš valstybės didelių investicijų“, – tvirtino G. Lukošius.

Iniciatyvą palaiko Klaipėdos, Panevėžio, Molėtų, Druskininkų, Marijampolės, Kretingos, Varėnos, Utenos, Lazdijų, Rokiškio, Naujosios Akmenės autobusų parkai, Tolimojo keleivinio transporto kompanija, bendrovė „Jurbarko mažieji autobusai“,  Skuodo autobusų stotis,  „Busturas“, „Zarasų autobusai“, „Busotas“, „Raseinių prekyba“, „Autovelda“.

Kasmet tolimojo susisiekimo autobusais šalyje keliauja apie 6 mln. keleivių. Anot LTSA, tik labai maža dalis vykstančiųjų, autobusui pajudėjus iš vietos, būna prisisegę saugos diržus.

Pernai vietinio susisiekimo maršrutiniame autobuse eismo įvykio metu sužeisti šeši saugos diržų nesegėję žmonės. Diržai autobuse buvo įrengti, tačiau keleiviai jų nesisegė, nes niekas iš jų to nereikalavo. Šių metų pavasarį tirtas įvykis, kai Alytaus rajone žiedinėje sankryžoje lenkų turistus vežusio autobuso vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės ir nuvažiavo į griovį – tuomet iš daugiau nei 40 keleivių sužeisti keturi asmenys, neprisisegę diržų.

Taigi automatiniai saugos diržai tapo standartine įranga daugybėje devintojo dešimtmečio automobilių modelių. Tačiau greitai išnyko – jie paprasčiausiai neprigijo, nes tai buvo kvailas išradimas.

Automatiniai saugos diržai turėjo slankiojantį viršutinį tašką. Jis nuvažiuodavo pirmyn, kai durelės būdavo atidarytos, ir parvažiuodavo atgal, kai žmogus jas uždarydavo. Mechanizmas visada buvo tvirtas ir patikimas - automobilių keleiviai visada buvo saugiai prisegami. Tačiau automatiniai saugos diržai turėjo esminių trūkumų.

Visų pirma, jie neturėjo horizontalaus liemens diržo. Trijų taškų diržai juos visada turi ir jie iš tikrųjų yra būtini. Per petį einanti diržo dalis išlaiko viršutinę kūno dalį nuo staigaus šuolio į priekį, o horizontalus liemens diržas neleidžia žmogui nučiuožti nuo sėdynės.

Automobiliuose su automatiniais saugos diržais liemens diržas iš tikrųjų buvo, tik jį reikėjo užsisegti patiems. Taigi, norint užtikrinti saugumą, reikėjo užsisegti diržą.

Tai reiškia, kad jokio patogumo automatiniai saugos diržai nesuteikė. Išskyrus tai, kad žmonės liemens diržus tiesiog pamiršo visiškai - policijos patruliai vis tiek iš tolo jų nematydavo. Ir prasidėjo problemos – avarijų metu žmonės tiesio išslysdavo iš vertikalaus diržo glėbio ir stipriai susižalodavo. Tikriausiai reikėtų sakyti, kad patys buvo kalti, bet automatiniai saugos diržai akivaizdžiai neišsprendė prisegti nenorinčių žmonių problemos.

O ką jau kalbėti apie problemas dėl komforto. Reikėdavo palaukti sekundės dalį, kol diržas pasitraukdavo iš kelio, kad žmonės galėtų išlipti. Patekimo į automobilį anga taip pat efektyviai sumažėjo, nes jos viduryje dabar buvo tas nelemtas slankiojantis diržas. Taigi, žmonės pradėjo masiškai šalinti automatinius saugos diržus iš savo automobilių, o automobilių gamintojams teko pereiti prie naujų saugumo gerinimo idėjų.

Tiesa, pastariesiems pareigūnai priekaištų neturėjo – iki vidurnakčio miesto centre patikrinti penkių trumpalaikės nuomos automobilių vairuotojai KET pažeidimų nepadarė, visi vairavo blaivūs.

„Jai alkoholis dabar tikrai nerūpi“, – besilaukiančiai, Rotušės link judančiai „Mini Cooper“ vairuotojai pareigūnai linkėjo gero kelio.

Pirmasis nusižengėlis, papuolęs reidą vykdžiusių policininkų rankas – „Volkswagen Multivan“ vairuotojas. Vyras mikroautobusą vairavo neprisisegęs saugos diržo. Įkandin jam – lengvasis automobilis „Opel Astra“, kurio vairuotojas ne tik pamiršo prisisegti saugos diržus, bet dar ir vairavo be dokumentų.

„Remontuoju mašiną. Matote, viduje viskas išdraskyta. Palikau popierius namuose“, – rankomis skėsčiojo jaunas vyras. 

Iš viso šeštadienio vakarą įkliuvo keturi diržų neprisisegę vairuotojai. Visi savo kaltę pripažino. Jiems surašyti protokolai ir skirtos 15 eurų baudos.

Ne visi sustabdytieji nuolankiai linksėjo galvas ir mušėsi į krūtines. Antai, mobilųjį telefoną rankoje laikiusi  „Opel Zafira“ vairuotoja  nesuprato, už ką buvo sustabdyta pareigūnų. 

Moteris tikino, esą ji nekalbėjo, o tik akies kampeliu dirstelėjo į telefono ekraną.  Vairuotoja neatlyžo net ir tada, kai pareigūnai paskaitė KET punktą, primenantį, kad automobilyje telefonu galima naudotis tik su laisvųjų rankų įranga. Priešingu atveju gresia bauda nuo 60 eurų iki 90 eurų, prasižengus pirmą kartą – 30 eurų.  Deja, minėtai vairuotojai teks pakloti daugiau, mat metų bėgyje ji jau buvo bausta – ne vietoje paliko savo automobilį.

Paskutines dvi kovo savaites Lietuvos saugos transporto administracijos inspektoriai stabdė iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos autobusų stočių išvykusius tolimojo susisiekimo maršrutų autobusus, tikrino diržų įrengimą ir skaičiavo diržais prisisegusius keleivius.

„Rezultatas verčia sunerimti. Tai, kad tik 13,9 proc. keleivių segasi saugos diržus tolimojo susisiekimo autobusuose, rodo, jog situacija yra kritinė ir esame per plauką nuo skaudžių pasekmių bet kokios eismo nelaimės atveju. Akivaizdu, kad būtina galvoti apie kryptingą ir planingą keleivių švietimą, ne  sunkiausius sužeidimus avarijų metu patiria saugos diržų nesegintys keleiviai“, – pranešime spaudai cituojamas administracijos l. e. direktoriaus pareigas Genius Lukošius.

Kovą patikrinti 326 autobusai ir jais vykęs 5 621 keleivis. Saugos diržus segėjo tik 13,9 proc. keleivių, nors tai, kad saugos diržą autobuse segėti privaloma, žinojo 62 proc. keleivių.

„Viena paprasčiausių ir daug investicijų nekainuojančių priemonių, skatinančių keleivius tolimojo susisiekimo autobusuose užsisegti saugos diržą, galėtų būti vairuotojo priminimas. Mat tuose autobusuose, kuriuose vairuotojas priminė, kad būtina prisisegti saugos diržą, 20 proc. keleivių tikrinimo metu jį buvo prisisegę. Ir tik 6,7 proc. keleivių segėjo saugos diržus tuose autobusuose, kuriuose vairuotojas nepriminė apie būtinybę juos segėti“, – tyrimo rezultatus komentuoja Administracijos Transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjas Virginijus Čiškauskas.

Pasak eksperto, sveikintina, jei tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojai keleivius ragintų prisisegti saugos diržus. Tačiau problemos tai iš esmės neišspręs. Toks mažas saugos diržus prisisegusių keleivių  autobusuose procentas rodo, kad reikia pradėti keliaujančiųjų autobusais švietimą ir didinti savisaugos jausmą.

Su saugos diržų segėjimo problema, be jokios abejonės, susijęs ir šalies tolimojo susisiekimo autobusų parko amžius. Patikrinimų metu nustatyta, kad 10 proc. tikrintų tolimojo susisiekimo autobusų saugos diržai nebuvo įrengti. Taigi tuose autobusuose keleiviai, net ir norėdami, saugos diržų neturėjo galimybės užsisegti.