Pernai prie Maišiagalos penki žmonės žuvo, kai „Audi“ kaktomuša trenkėsi į sunkvežimį. Tarp žuvusių – šešerių metų mergaitė, dar du nepilnamečiai. Avarijos kaltininkas neturėjo teisės vairuoti ir buvo ne kartą dėl to baustas.

„Tie skaudūs įvykiai, kuomet, pamenate, Vilniaus rajone dėl neturinčio teisės vairuoti asmens kaltės eismo įvykyje žuvo penki asmenys, rodo, kad jie tikrai neturėtų dalyvauti eisme“, – tragišką įvykį prisiminė ir Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

Po tragedijos vidaus reikalų ministrė žadėjo pokyčius, kalbėta apie baudos balų grąžinimą, chuliganiškų vairuotojų sodinimą į kalėjimą, kad kelių ereliai nebegautų valstybės teikiamų paslaugų. Tačiau praėjo beveik metai, o apie baudos balus, kalėjimą nebekalbama. Siūloma didinti baudas, bet, kaip pabrėžia pati ministerija, – nežymiai.

„Kur yra minimali 12 eurų, mes siūlome nustatyti 30, kur maksimali už tą patį pažeidimą – iki 20 km/val. – yra 30 eurų, mes siūlome nustatyti 60“, – galimus pakeitimus vardijo vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dabar vairuotojo pažymėjimas atimamas greitį viršijus daugiau kaip 50 km/val. Ministerija siūlo keliems mėnesiams teisę vairuoti atimti dažniau. „Kai greitis viršijamas, pavyzdžiui, 30–40 km/val.“, – tikslino viceministras.

Praėję metai Lietuvos keliuose buvo kruvini. Kelerius metus mažėjęs žuvusiųjų skaičius išaugo 30 proc. Pernai žuvo 160 žmonių, iš jų penkiolika nepilnamečių, jauniausias – vos septynių mėnesių berniukas.

Daugiausia tragedijų – prasidedant savaitgaliui. „Atlikę tam tikras analizes, nustatėme, kad daugiausia tokių eismo įvykių įvykdavo penktadieniais“, – komentavo V. Grašys.

Pagrindinė priežastis – greitis, kasdien teises praranda ir po maždaug 30 girtų vairuotojų.

„Vidutiniškai daugiau kaip 10 tūkst. vairuotojų policija eliminuoja iš eismo, kurie būna apsvaigę nuo alkoholio“, – sakė Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas.

Tačiau klausimas, ar didesnės baudos pažabos keliančius daugiausia problemų. Yra tokių, kurie baudų turi dešimtis ar net šimtus, bet jų nemoka ir toliau laksto be teisių, konfiskavus vieną kledarą, nusiperka kitą.

„Daugiausia paskirtų baudų nesumoka tie piktybiniai vairuotojai, kurie daro grubių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, tokių kaip chuliganiškas vairavimas, didelis greičio viršijimas“, – patikino V. Grašys.

Susisiekimo ministerija sako, kad problemiškiausius vairuotojus tramdyti pirmiausia turi aplinkiniai. „Visuomenė turėtų būti aktyvesnė, jei sužino apie tokį vairuotoją, kad jis galimai vairuoja, reikėtų pranešti policijai“, – skatino susisiekimo ministro patarėjas Vidmantas Pumputis.

Dažnai baudos išvengiama nurodant, kad neva vairavo kažkas kitas.

Atlikę tam tikras analizes, nustatėme, kad daugiausia tokių eismo įvykių įvykdavo penktadieniais.

„Bandysime įvesti tokį laidavimo institutą, ir jei tokie asmenys visgi nenustatomi, klausimai grįžta prie transporto priemonės savininko“, – apie dar vieną galimą naujovę sakė vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas. 

„Visos institucijos, atsakingos už eismo saugumą, turėtų suremti pečius ir atlikti savo funkcijas“, – nuomonę išreiškė Viešosios tvarkos biuro vadovas. Tačiau tarp spręsti turinčių institucijų – stumdymasis. Pagal įstatymą, koordinuoti eismo saugumą turi Susisiekimo ministerija.

„Susisiekimo ministerija išties daro, manyčiau, labai daug reikšmingų darbų, tobulina kelių infrastruktūrą“, – tikino V. Pumputis.

Tačiau pokyčius siūlo Vidaus reikalų ministerija, o koordinatorė – Susisiekimo – šiais siūlymais abejoja.

„Pirmas žingsnis – baudų išieškojimo – išspręstas, antrame etape gali būti kalbama apie sankcijų didinimą“, – apie Susisiekimo ministerijos planus pasakojo V. Pumputis

Pernai ministrė Agnė Bilotaitė kalbėjo, kad iš nemokančių baudų galima atimti ir su vairavimu nesusijusias paslaugas, pavyzdžiui, riboti galimybę gauti lizingą, keliauti viešuoju transportu, galbūt net atimti pašalpas, o jas dabar gauna net pusė skolingų valstybei. Tačiau, ar tai įmanoma, vis dar tebesvarstoma.

„Tam tikras socialinių paketų negavimas nesumokėjus baudos, manau, paskatintų, pirmiausia, nedaryti KET pažeidimų“, – įsitikinęs V. Grašys.

Pernai keliuose žuvo 33 pėstieji ir vienuolika dviratininkų. Už valstybinius kelius atsakinga Susisiekimo ministerija sako, kad pasitempti turi savivaldybės. Daugėja žuvusių vietinės reikšmės keliuose. „Vietinės reikšmės keliuose, už kurių priežiūrą atsakingos yra savivaldybės, didžiausias augimas“, – tikino V. Pumputis.

Keliuose įrengti naujų stacionarių greičio matuoklių neplanuojama. Policija sako įpratusi dirbti su trikojais. „Bet kurioje Lietuvos vietoje gali būti pamatuotas greitis vadinamaisiais trikojais, taip pat bet kurioje Lietuvos vietoje gali dirbti nežymėtas policijos automobilis ir užfiksuoti pažeidimą“, – kaip apsieinama be daugiau stacionarių greičio matuoklių, aiškino V. Grašys.

Policija taip pat svarsto pirkti įrenginių, kurie fiksuotų vairuotoją automobilio viduje – ar jis prisisegęs diržą, ar nelaiko mobiliojo telefono.

Rugsėjo 21 d. Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos tarnybos ir Klaipėdos m. PK bendruomenės pareigūnai uostamiestyje prie pradinės mokyklos ir lopšelio darželio Naikupės g. vykdė priemonę, per kurią tikrino ar vaikai į šias ugdymo įstaigas keliauja saugiai – ar automobiliuose vežami specialiose kėdutėse, prisegti saugos diržais.

Per pora valandų – nuo 7 iki 9 val. – patikrinta apie 70 automobilių, nustatyti 5 pažeidimai. Keturiems vairuotojams surašyti protokolai, nes vaikus vežė ne specialiose kėdutėse arba jie nebuvo prisegti saugos diržais. Vienam vairuotojui teks atsakyti dėl pavojingo, keleiviui pavojų kėlusio krovinio vežimo – autobusiuko salone vyras vežėsi kopėčias, kurių dalis styrojo vaikui virš galvos.

Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai į ugdymo įstaigas keliaujančių vaikų saugumui visą rugsėjį skiria ypatingą dėmesį.

Didelis dėmesys bus skiriamas vairuotojų blaivumui tikrinti, ypač mokyklinių ir maršrutinių autobusų, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų. Kontroliuojamos bus ir žmonių susibūrimo, renginių, nepilnamečių pamėgtos susibūrimo vietos, siekiant užkardyti alkoholinių gėrimų vartojimą, vaikų rūkymą, neblaivių asmenų pasirodymą, kitus viešosios tvarkos pažeidimus.

Per šiandien, rugsėjo 2 d., ryte prie vienos uostamiesčio progimnazijos surengtą  priemonę Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos pareigūnai patikrino apie pusšimtį moksleivius į mokyklą vežusių transporto priemonių. Vienai vairuotojai skirta bauda, nes galinėje automobilio sėdynėje sėdėjęs vaikas nebuvo prisegtas saugos diržu. Moteris prasižengė pirmą kartą, todėl jai skirta pusė minimalios baudos – 15 eurų. Dar 5 vairuotojos buvo įspėtos – jos pareigūnams teigė, kad vaikai saugos diržus atsisegė ką tik, nors tai daryti galima tik transporto priemonei visiškai sustojus.

Policijos pareigūnai ragina visus eismo dalyvius keliuose elgtis atidžiau, būti tolerantiškais – tik bendromis pastangomis galime pasiekti, kad skaudžių nelaimių keliuose būtų mažiau. Nuo šių metų pradžios visoje Klaipėdos apskrityje eismo įvykiuose jau žuvo 10 žmonių, tai yra keturiais mažiau nei pernai. Sužeista – šiemet 328, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 351.

Didesnis eismo srautas, skubėjimas ir neatidumas neigiamai veikia eismo saugumą. Pavyzdžiui, pernai metų rugpjūtį Kauno mieste buvo užfiksuoti 60 eismo įvykių, o rugsėjį – 84. Paskutinį vasaros mėnesį sužeistas 71 eismo dalyvis, rugsėjį net 107. Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus, eisme svarbiausia būti atidiems, atsargiems, sąmoningiems ir gerbti kitą eismo dalyvį.

– Artėja rugsėjis, kai miesto gatves bei šaligatvius vėl užplūs vairuotojai ir pėstieji. Į ką šiems eismo dalyviams reikėtų atkreipti dėmesį? Kokių patarimų jiems turite?

Vigintas Lukošius/Kauno policijos nuotr.

– Intensyvesnis eismas pastebimas jau vasaros pabaigoje, į miestą iš atostogų grįžta gyventojai, čia anksčiau atvyksta ir studentai, tad šiuo metu ypač svarbu išlaikyti atidumą, sąmoningumą, atsargumą ir pagarbą vieni kitiems. Galima turėti ir labai gerą automobilį, tačiau, jeigu nebus kitų jau minėtų komponentų, technika nepadės. Taip pat labai svarbu paminėti, kad rugsėjį padaugėja mažųjų eismo dalyvių, kurie dažnai būna išsiblaškę, tad vairuotojams tenka būti dar atidesniems. Pėstieji yra labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių grupė, todėl eismo įvykio metu pasekmės pėsčiajam eismo dalyviui būna sunkesnės.

Pati perėja dar nereiškia šimtaprocentinio saugumo.

Reikia atminti ir tai, kad pati perėja dar nereiškia šimtaprocentinio saugumo, pavyzdžiui, 2020 metais Kauno miesto perėjose žuvo du žmonės. Taip, ji suteikia pėsčiajam teisę pereiti gatvę ir pirmenybę, tačiau perėja nereiškia, kad vairuotojas pastebės pėsčiąjį ir automobilis tikrai sustos. Raginame pėsčiuosius prie perėjų nesielgti neprognozuojamai, neišeiti į gatvę staiga, įdėmiai apsidairyti, nesinaudoti mobiliuoju telefonu, kuris gali išblaškyti dėmesį. Kartais labai gerai pabūti abiejose barikadų pusėse, vairuotojui pabūti pėsčiuoju, o pėsčiajam vairuotoju, tada ir suprantame, kokia svarbi abipusė pagarba ir sąmoningumas.

Rudenį į gatves išvažiuoja ir nemaža dalis naujų vairuotojų, kurių vairavimo įgūdžiai yra šiek tiek silpnesni, be to, rugsėjo mėnesį padaugėja eismo dalyvių iš kitų miestų, šiems eismo dalyviams reikia apsiprasti prie miesto, eismo organizavimo tvarkos, todėl labai prašome, kad kiti vairuotojai būtų supratingesni ir negrūmotų kitam eismo dalyviui, o padėtų jam integruotis į eismą.

– Kaip manote, kokie didžiausi iššūkiai laukia vairuotojų?

– Padidėjęs eismo dalyvių srautas, besikeičiantys orai, besitęsiantys gatvių remontų darbai. Kalbant apie kelio darbus, čia, tikriausiai, bus neišvengiamos spūstys, o ir kelio remonto zonose tyko įvairūs pavojai – galima įvažiuoti į duobę, kelyje dirba kelininkai, sukiojasi sunkioji technika. Tačiau įžvelgiu ir teigiamų dalykų. Kuo eismas lėtesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad įvyks skaudžių eismo įvykių. Spūstyje taip pat rekomenduojame negudrauti, geriau jau važiuoti truputį ilgiau, bet tikslą pasiekti saugiai, nesukeliant grėsmės nei sau, nei kitiems.

– Ar rugsėjį eismo įvykių daugiau nei, pavyzdžiui, rugpjūtį? 

– 2020 metų rugpjūtį Kauno mieste buvo užfiksuota 60 eismo įvykių, o rugsėjį – 84. Paskutinį vasaros mėnesį sužeistas 71 eismo dalyvis, rugsėjį net 107. Rudenį pradeda anksčiau temti, suprastėja matomumas, didėja kritulių tikimybė, todėl ypač svarbu, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas, šviesos ir stabdymo sistema veiktų nepriekaištingai. Taip pat, atsižvelgiant į oro sąlygas, labai svarbu pasirinkti saugų greitį, kad transporto priemonę būtų įmanoma sustabdyti laiku.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

– O kaip pėstiesiems užtikrinti savo matomumą?

– Norėdami užtikrinti savo saugumą ir matomumą, pėstieji turėtų pasirūpinti šviesą atspindinčia liemene ar atšvaitais, žibintuvėliais ar kitais šviečiančiais ir šviesą atspindinčiais elementais, judėti pėsčiųjų ta-kais, šaligatviais, jei jų nėra – kelkraščiais prieš automobilių judėjimo kryptį, o per gatvę ar kelią eiti tik tinkamai įsitikinus, kad tai daryti yra saugu. Segintis atšvaitą, dėvintis liemenę ar kitus rūbus su šviesą atspindinčiais elementais žmogus yra pastebimas iš tris kartus ilgesnio, vidutiniškai 300 metrų, atstumo, o be atšvaitų – vos 100 metrų atstumu nuo transporto priemonės, važiuojančios su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis, ir tik 50 m atstumu nuo transporto priemonės, važiuojančios su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, o tada vairuotojui tinkamai sureaguoti ir išvengti susidūrimo dažnai nebeįmanoma.

Mūsų eismo saugumas priklauso nuo kelių, žmonių ir automobilių. Keliai ir automobiliai turi būti geri, o eismo dalyviai – sąmoningi.

Šiais metais, nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos, Kauno apskrityje iš viso žuvo septyni eismo dalyviai – penkios mirtys fiksuotos Kauno rajone, dar dvi Jonavoje. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį žuvo šešiolika žmonių.

Įrenginiai sukėlė ažiotažą

Dvi nedidelės kameros, įrengtos uostamiestyje, Vilniaus plente, netoli prekybos centro "Banginis", iš karto sukėlė vairuotojų susidomėjimą.

Vieta išmaniajam matuokliui buvo numatyta jau senokai, tačiau įrenginys pradėtas montuoti tik pastarosiomis dienomis.

Socialiniuose tinkluose vairuotojai ginčijosi, kuria kryptimi veiks įrenginys.

Vieni tikino, kad kameros tik fiksuos srautus, kiti ginčijosi, kokiu gi greičiu gali pro jas lėkti, nes kameros žvelgia Jakų žiedinės sankryžos link.

Čia įrenginėjamas momentinis greičio matuoklis, kuris fiksuos ne tik automobilių greitį, bet ir visus kitus parametrus – fiksuos, ar mašina apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, ar turi techninės apžiūros lapą.

Jau baugina vairuotojus

Gargždų mieste greitį matuojantis įrenginys sumontuotas Klaipėdos gatvėje, ties prekybos centru "Iki".

Centrinėje miesto gatvėje įrenginys fiksuos ne tik automobilių greitį, bet ir visų kitų vairuotojams būtinų prievolių laikymąsi.

Toks įrenginys geba patikrinti ir tai, ar automobilio valdytojas sumokėjo kelių naudotojo mokestį.

Visi važiuoja, kaip priklauso – 50 km/val. greičiu. Fantastika.

Jau sumontuoti ir du įrenginiai Kretingos mieste. Jie taip pat įkurdinti miesto centrinėse gatvėse.

Vienas matuoklis sumontuotas kelyje Kretinga–Palanga, ties degaline "Viada". Kitas atsirado Klaipėdos gatvėje.

"Dar vienas įrenginys vasaros pradžioje buvo pastatytas Kretingalėje. Ilgą laiką įspėjamasis ženklas apie matuoklį buvo apsuktas plėvele, tad spėju, jog dar įrenginys nepradėjo veikti. Tačiau vairuotojai jau dabar laikosi leistino greičio. Visi važiuoja, kaip priklauso – 50 km/val. greičiu. Fantastika", – džiaugėsi Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

Arūnas Pužauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

Sumontuos šimtus įrenginių

Kada pradės veikti šie įrenginiai, kol kas nėra aišku.

Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika tikino, kad sumontuoti įrenginiai dažniausiai pradeda veikti po mėnesio ar daugiau.

"Reikia atlikti metrologinę patikrą, turi vykti suderinimai ir išbandymai. Tačiau aišku tai, kad, atlikus visus šiuos veiksmus, trukdžių jiems pradėti veikti nėra. Sistema, pagal kurią suformuojamas protokolas ir perduodamas pažeidėjui, veikia. Teritoriniai komisariatai prie šių protokolų apdorojimo jau nebe prisidės, sistema pati veikia automatiškai", – tikino M.Džermeika.

Terminas: M.Džermeika tikino, kad sumontuoti įrenginiai paprastai pradeda veikti po mėnesio. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Panašu, kad ateityje šių išmaniųjų greičio matuoklių tik daugės.

Šiuo metu pagal anksčiau pasirašytas sutartis valstybinės reikšmės keliuose jau įrenginėjama 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių ir 100 vidutinio greičio matavimo sistemų (50 ruožų).

Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė dar vieną rangos darbų sutartį dėl 112 (56 ruožų) vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimo valstybinės reikšmės keliuose.

Sutartis, kurios vertė 1,9 mln. eurų, sudaryta su įmone "Fima".

Naujuosius matuoklius planuojama įrengti per 7 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.

Greičio matuoklių įrengimo vietos nustatomos atsižvelgus į tam tikrus kriterijus.

Tokiems įrenginiams parenkamos vietos, kurios įvardijamos kaip juodosios dėmės.

Dažniausiai tai avaringiausi ruožai, kelių ruožai, kur fiksuojama daugiausia greičio viršijimų.

Stebės: netrukus pradės veikti uostamiesčio Vilniaus plente pastatytas naujas matuoklis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Fiksuos visomis kryptimis

Momentiniams greičio matuokliams pajūryje numatyta daugybė vietų.

Sąraše, kuriame pažymėti avaringiausi ruožai, penktoje atsidūrė kelias Palanga–Šventoji.

Čia sektorinis matuoklis jau pastatytas ir veikia.

Naujos kartos momentinis greičio kontrolės įrenginys pirmuoju Kelių direkcijos numatytu etapu turėtų atsirasti šiaurinėje Palangos dalyje, įvažiuojant į miestą nuo Šventosios pusės.

Matuoklį ketinama statyti Klaipėdos plente, kur šis susikerta su Darbėnų keliu ir Ligoninės gatve.

Momentinis greičio matuoklis montuojamas ir J.Basanavičiaus gatvėje Skuode.

Modernius įrenginius matys plungiškiai Žaltakalnio gatvėje, pasukę vadinamuoju Plungės aplinkkeliu ir į miestą įvažiavę iš pietinės pusės.

Matuoklio sulauks ir plateliškiai. Naujos kartos greičio kontrolės įrenginiui numatyta vieta Didžiojoje gatvėje.

Tokio pat įrenginio gali tikėtis ir Plikiai, jis turėtų atsirasti Klaipėdos gatvėje.

Matuokliu greitis bus tikrinamas net Daukšaičių kaime, Klaipėdos rajone, kelyje Švėkšna–Daukšaičiai–Veiviržėnai.

Matuoklis taip pat turėtų atsirasti ir Švėkšnoje, kelyje Kvėdarna–Švėkšna–Saugos.

Senajame Žemaičių plente matuokliui numatyta vieta ties Endriejavu, kelyje Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai.

Išmanusis įrenginys su pažeidėjais kovos ir Šilutės centrinėje gatvėje. Matuoklis bus H.Šojaus ir Lietuvininkų gatvių sankryžoje.

Žemaičių Naumiestyje, Pagėgiuose ir Tauragėje taip pat numatytos vietos išmaniesiems greičio matuokliams.

Visi paminėtose vietose numatyti įrenginiai turi būti sumontuoti iki gruodžio.

Greitį matuos visur

Kelių direkcija informuoja, kad iki kitų metų balandžio turės būti įrengta gausybė sektorinių greičio matuoklių.

Pora jų atsiras ir kelyje į Palangą. Vienas matuoklis stovės netoli posūkio į Nemirsetą, o kitas baigs matuoti vidutinį greitį prieš šiame kelyje esančią degalinę.

Tokios matuoklių poros sulauks ir kretingiškiai. Vienas įrenginys stovės vos tik išsukus iš Kretingos Darbėnų link, o kitas atsiras prieš pat Darbėnus.

Faktiškai visame šiame kelyje nebus galima viršyti greičio.

Tokio pat įrenginio turėtų saugotis nuo Klaipėdos važiuojantieji į Kretingalę.

Viena šio įtaiso poros dalis bus vos tik kirtus Normantų sankryžą.

Antras įrenginys bus prieš pat Kretingalę.

Gudruoliai, kurie norės iš karto paspausti greičio pedalą, turi prisiminti, jog priekyje, už dviejų kilometrų, pačioje Kretingalėje, jų lauks jau pastatytas momentinio greičio matuoklis.

Montuos etapais

Gargždiškių, važiuojančių į Kretingą, lauks trys matuokliai.

Vienas bus miesto centre, o kiti du sektoriniai matuokliai greitį matuos vos išvažiavus už miesto.

Pirmajam įrenginiui vieta numatyta Saulažolių kaime, o kitas bus ties Gribžiniais.

Važiuojant iš Vėžaičių Plungės link taip pat veiks sektorinis matuoklis.

Greitis bus fiksuojamas vos išvažiavus iš miestelio, o antrasis įrenginys stovės Jurjonų miške, nepasiekus Tilvikų.

Dar vienas toks matuoklis numatytas šiame kelyje ties Mažaisiais Mostaičiais, o antrasis sektorinio matuoklio įrenginys stovės Vieštovėnuose, nepasiekus Varkalių.

Vidutinio greičio matuoklių pora atsiras ir Priekulės aplinkkelyje. Greitis bus matuojamas faktiškai viso aplinkkelio ruože.

Už Saugų taip pat bus toks įrenginys. Jis greitį matuos tarp Saugų ir Šilutės.

Aplink Plungę taip pat atsiras visas miškas matuoklių.

Pirmuoju etapu, be momentinio greičio matuoklio, numatyta įrengti sektorinius matuoklius visuose iš miesto vedančiuose keliuose.

Pirmiausia atsiras matuoklis už Vainaičių, kurio antroji pora stovės prieš pat Plungę, važiuojant nuo Rietavo.

Dar viena pora matuoklių bus Mažeikių kelyje, vos išvažiavus iš Plungės.

Dar vienu etapu, kuris turi būti įgyvendintas iki 2022 m. birželio, matuoklių pora atsiras kelyje Kartena–Plungė.

Faktiškai visame šiame kelio ruože greitis bus fiksuojamas.

Pakelėse – 12 stulpų

Vis dėlto daugiausia matuoklių atsiras aplink Klaipėdą.

Keturiasdešimties kilometrų ruože tarp Dituvos ir Palangos bus pastatyta 12 stulpų įrenginiams.

Į kurortą vedančiame kelyje pirmiausia atsiras matuoklis tarp Nemirsetos ir Vydmantų viaduko.

Kitu etapu, iki 2022 m. vasaros, turės būti įrengti sektoriniai matuokliai nuo Jakų žiedinės sankryžos iki Gindulių.

Vos tik klaipėdiečiai pervažiuos į Liepų gatvę vedantį viaduką, jų lauks dar vienas sektorinis matuoklis.

Pirmasis įrenginio stovas bus ties Slengių gyvenviete, antrasis matuoklis bus netoli Kalotės viaduko.

Dar viena matuoklių pora pradės greitį matuoti ties Normantais, o baigs ties posūkiu į Girkalius.

Vos tik pavyks pravažiuoti posūkį į Nemirsetą, vairuotojus pasitiks dar viena matuoklių pora, faktiškai visame likusiame kelyje į kurortą teks važiuoti taip, kaip priklauso, neviršijant greičio.

Keturių matuoklių stulpai bus pastatyti kelyje tarp Klaipėdos ir Dituvos.

Už Jakų pirmoji matuoklių pora veiks iki Rimkų sankryžos. Antroji bus pastatyta tarp Rimkų ir Dituvos.

Kelių direkcijos skelbiamame juodųjų dėmių sąraše galima aptikti ir daugiau vietų, kur irgi gali atsirasti nauji matuokliai.

Pavyzdžiui, kelyje į Dovilus nurodomos net dvi vietos – viena Kiškėnuose, o kita – prieš Dovilų miestelį.

Tokių renginių norima ir Darbėnuose, Jokūbave, Lazdininkuose, Žibininkuose ties restoranu "HBH" ir net Šiūpariuose, kur eismas tikrai nėra sudėtingas.

Tačiau kol kas šių įrenginių vietos nėra patvirtintos.

Sistemos ateitis

Daug vilčių dedama į autonominius automobilius, kuriais turėtų remtis visa transporto sistemos ateitis.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docento dr. Vido Žuraulio, jeigu eismas ir visi automobiliai būtų autonominiai, saugumas keliuose artėtų prie 100 proc.

"Tikslas ateityje pasiekti nulį žūčių keliuose yra įgyvendinamas, tik tam reikalinga sparti tolesnė transporto sistemos pažanga, kurioje žmogus taptų tik naudotojas, keleivis, o ne jos veikimo dalis – vairuotojas. Eliminavus žmogiškąjį faktorių eismo sistema veiktų gerokai sklandžiau ir efektyviau", – sako V.Žuraulis. Vis dėlto permainos neateis per artimiausius 5–10 metų, nes tam reikia visokeriopai pasiruošti – technologiškai, socialiai emociškai, teisiškai ir t.t.

Žmogus iš prigimties natūraliai emociškai reaguoja į jį supančią aplinką ir kitų veiksmus, o tai nėra suderinama su konkrečiomis taisyklėmis ir tvarka, būtina sklandžiam ir saugiam eismui.

Žmogus ir technologijos

Kol automobilius valdo žmogus, anot VGTU docento, pagrindinės eismo nelaimių priežastys siejamos būtent su jo elgsena. "Žmogus iš prigimties natūraliai emociškai reaguoja į jį supančią aplinką ir kitų veiksmus, o tai nesuderinama su konkrečiomis taisyklėmis ir tvarka, būtina sklandžiam ir saugiam eismui. Tačiau tokių klaidų kaina yra per didelė ir tolesnė technologinė pažanga transporte yra neišvengiama", – akcentuoja jis.

Pasak V.Žuraulio, ir autonominių automobilių atėjimas nebus greitas problemos sprendimas. "Pirmieji dešimtmečiai, kai autonominiai automobiliai pradės judėti mūsų gatvėmis, bus netgi sudėtingesni, nei pasiekus visiško autonomiškumo lygį. Juk kompiuteriui, kaip matematiniam algoritmui, suprasti kitą automobilį vairuojančio žmogaus elgseną yra gerokai sudėtingiau, nei susiderinti su tokiu pat kompiuteriniu valdymu grįstu automobiliu. Dėl komplikuotos tik kompiuteriu valdomos automobilio sąveikos su tradiciniu transportu, pirmieji autonominių automobilių panaudojimo atvejai, manau, bus gana standartiniuose ir paprastuose miesto maršrutuose arba atskirose užmiesčių kelių juostose", – teigia VGTU docentas.

Kalbant apie technologinę transporto priemonių pažangą, šiuo metu žvilgsnis kreipiamas į automobilio saugumo technologijas ir jų sąveiką su aplinka. Vairuotojų jau nebestebina į automobilių sistemas įdiegti įvairūs virtualieji vairavimo asistentai, įspėjantys apie netoli esančias kliūtis, informuojantys apie eismo ribojimus, netgi stebintys vairuotojo nuovargio lygį. "Siekiant didesnio efektyvumo, šios technologijos vis dar intensyviai tobulinamos. Pavyzdžiui, automobiliuose jau kuris laikas montuojamos savaiminio avarinio stabdymo sistemos, kurios vilkikuose yra netgi privalomos, tačiau netrukus jos veiks dar efektyviau: ne tik užfiksuos artėjančią kliūtį, bet ir atpažins, kokia tai kliūtis, bei atsižvelgs į tai priimant geriausią sprendimą: nusukti į šoną, stabdyti, o gal pradėti stabdyti gerokai anksčiau, nes toje vietoje kelias yra slidus", – apie technologijų galimybes pasakoja VGTU docentas.

Karščiausia tema

Technologijoms sparčiai žengiant į priekį galėtume tikėtis, kad transporto nelaimių išvengti turėtų būti lengviau. Kodėl, nepaisant inovacijų keliuose ir automobiliuose, eismo saugumas yra kaip niekad aktualus? Anot VGTU docento V.Žuraulio, automobilio suteikiama dinamika, komfortas, galimybės lengvai keliauti lemia, kad žmogus įprato juo naudotis kaip paprastu kasdieniu daiktu, o augant poreikiui, auga ir jų skaičius.

"Vien naujų automobilių per minutę pagaminama vidutiniškai daugiau nei 100, todėl be jų teikiamos naudos atsirandantys vis nauji iššūkiai šią technologijų sritį išskiria iš kitų. Atsiranda eismo srautų valdymo poreikis ir avaringumo problemos, neapgalvotas elgesys kelia didelį pavojų pačiam žmogui ir aplinkai", – sako VGTU docentas.

Jis pastebi – kasdien eismo saugumo problemas bando spręsti tūkstančiai mokslininkų, specialistų ir tyrėjų, tačiau užduotis yra sudėtinga, nes apima keletą sričių – technologijas, aplinką, žmogaus elgseną. "Praėjusio amžiaus 6-ame dešimtmetyje itin prasta nelaimių keliuose situacija dėl didelio specialistų ir atsakingų institucijų dėmesio palaipsniui gerėja, o su 2050 m. siejamas ambicingas tikslas – eismo įvykiuose nežus nė vienas žmogus. Vis dėlto, kad sėkmingai judėtume šio tikslo link kiekviena šios srities grandis turi nuosekliai dirbti – toliau tobulinti automobilių saugumą, užtikrinti saugią kelių infrastruktūrą, šviesti eismo dalyvius", – sako V.Žuraulis.

Stengiasi ir Lietuva

Su eismo saugumo sprendimais susijusias problemas aktyviai sprendžia ir Lietuvos mokslininkai. Saugumas analizuojamas keliomis svarbiomis kryptimis ir tai apima beveik visus saugumo aspektus.

"Gana seniai pradėti transporto priemonių judėjimo dinamikos tyrimai, kurių metu analizuojame, kaip skirtingų savybių važiuoklės elementai prisideda arba gali dar geriau prisidėti prie saugaus ir stabilaus automobilio judėjimo. Specialioje laboratorijoje analizuojame eismo dalyvių psichofiziologines savybes ir jų reikšmę vairavimo saugumui. Atliekami teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai, susiję su eismo srautais ir jų keliamu poveikiu aplinkai bei saugumui. Taip pat jau vykdomi autonominių automobilių valdymo sistemų – važiavimo maršrutų parinkimo ir vairavimo valdymo, eismo aplinkos ir kelio būklės stebėjimo tyrimai", – pasakoja docentas.

Anot jo, šios visos sritys yra svarbios tiek dabartinei, tiek ateities transporto sistemai, todėl minėtų tyrimų tematikos yra integruotos į universitete dėstomų dalykų turinį.

Po antradienio reidų pareigūnams teko konstatuoti, kad, deja,  vis dar atsiranda neatsakingų vairuotojų.

Pavyzdžiui, vien du Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos ekipažai, po pusdienį patruliavę Kėdainių rajone ir Kaune nustatė keturis neblaivius vairuotojus, viršijusius leistiną apsvaigimo nuo alkoholio ribą.

Du važiavo neturėdami apskritai teisės vairuoti automobilį, dar vienas vairuotojas buvo blaivas, bet automobilis buvo be civilinės atsakomybės draudimo ir be galiojančios techninės apžiūros.  

Anot žurnalistų kalbinto kauniečio – Kelių patrulių kuopos II būrio specialisto, du neblaivūs vairuotojai, sustabdyti Kėdainių rajone, vairavo automobilius, du buvo pasirinkę dviračius, tačiau ir pastaruosius vairuoti galima tik esant iki 0,4 prom. girtumo. Jo ir kolegų ekipažo, su kuriais kartu patruliuota, antrekordininkas – dviračiu važiavęs penkiasdešimtmetis, kuria nustatytas 2,16 prom girtumas. Kitas dviratininkas buvo blaivesnis, bet ne pakankamai – 0,74 prom.

Kėdainių rajono vienoje kaimiškų vietovių sustabdytas vairuotojas įpūtė 1,86 prom., be to, jam jau anksčiau buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. „Jam pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – pasakojo pareigūnas, pridūręs, kad buvo konfiskuotas automobilis.

Anot pareigūno, šis apie 40 metų amžiaus vairuotojas alkoholį greičiausiai vartojo dar iš vakaro, nes buvo sustabdytas 9.53 val. „Jis sustabdytas, kai bandė įsukti į savo namo kiemą. Teisintis nebandė“, – aplinkybes dėstė pašnekovas.

Dar vieno nemalonumų prisišaukusio vyro, nes nusprendė šiandien vairuoti automobilį, girtumas siekė 0,92 prom. 

Per dieną iš vien šių dviejų ekipažų sustabdytų vairuotojų septynių girtumas nesiekė 0,4 prom., nors jie buvo vartoję alkoholio.

Nukentėjo ir vaikai

Tvyrant rūkui 2018 m. eismo įvykiuose, kuriuos analizuoja Lietuvos transporto saugos administracija, nukentėjo aštuoni žmonės, tarp jų ir vaikai. Vienas pėsčiasis, partrenktas sunkiasvorės transporto priemonės, žuvo.

Pasak LTSA pareigūno Vitalijaus Šufinsko, rūkas viena pavojingiausių oro sąlygų vairuotojams, keliuose sukeliantis itin daug nepatogumų.

"Vairuotojui ne tik sunku matyti kelią, bet ir laiku pamatyti posūkį arba einantį žmogų. Ypač rūkas pavojingas važiuojantiems rudenį anksti ryte arba vakare, kai eismo sąlygas sunkina dar ir tamsa. Vadinasi, vairuotojai turi būti labai dėmesingi, nes tokiame kelyje neapgalvotas elgesys ir priimtas netinkamas sprendimas gali baigtis tragiškai", – sako LTSA ekspertas. Pasak eksperto, saugiai vairuoti, esant rūkui, gali padėti keletas paprastų, bet vairuotojų dažnai neįvertinamų ar nuvertinamų priemonių.

Ypač rūkas pavojingas važiuojantiems rudenį anksti ryte arba vakare, kai eismo sąlygas sunkina dar ir tamsa.

Rūko žibintai

Rūko žibintai automobilyje įrengti ne dėl grožio. Priekiniai turi kitokį šviesos sklidimo spindulį, todėl labai  pagerina matomumą rūko sąlygomis, o galiniai kur kas geriau pastebimi atvažiuojančių vairuotojų nei gabaritiniai.

"Visgi rūko žibintus reikia naudoti laiku ir vietoje. Rekomenduojama, kad galinis rūko žibintas turėtų būti naudojamas tik esant mažesniam nei 50 m matomumui. Kitu atveju, dėl ryškios šviesos šis žibintas gali akinti iš paskos važiuojančių automobilių vairuotojus, o kai kuriais atvejais, gali būti palaikytas ir "stop" žibintu" – sako ekspertas V.Šufinskas.

Priekiniai rūko žibintai taip pat turi būti tvarkingi, tinkamai sureguliuoti. Jie paprastai būna montuojami žemiau už pagrindinius siekiant pakeisti šviesos, atsispindinčios nuo rūko lašelių, kryptį taip, kad ji neakintų vairuotojo.

Per žemai šviečiantys rūko žibintai negali maksimaliai apšviesti kelio, o per aukštai šviečiantys gali apšviesti priešais atvažiuojantį transportą, akinti vairuotoją, kadangi padidėja nuo rūko atspindimos šviesos srautas vairuotojui.

"Mažiau patyrę vairuotojai kartais daro klaidą – naudoja tolimąsias šviesas. Kadangi jų skleidžiama šviesa yra labiausiai atspindima, toks sprendimas dar labiau pablogina matomumą ir sudaromas aklinos sienos efektas" – į klaidas atkreipia dėmesį LTSA atstovas. Jei priekyje jūsų važiuojantis automobilis kelis kartus sumirksi avarine šviesos signalizacija arba įjungia ir išjungia rūko žibintą – reikėtų pagalvoti, ar šviesos neakina.

Saugus vairavimas

Tinkamas atstumas tarp automobilių yra svarbus nepriklausomai nuo oro sąlygų, tačiau esant rūkui jį patariama dar labiau padidinti. Dėl saugumo teks apsišarvuoti kantrybe – esant rūkui ir blogam matomumui didelis greitis gali būti labai pavojingas. Net ir važiuojant leistinu greičiu, esant rūkui atsiradusią kliūtį vairuotojas pastebi per vėlai ir nespėja jos išvengti. Todėl reikia įvertinti situaciją, matomo kelio atstumą ir pasirinkti tokį greitį, kad būtų įmanoma automobilį sustabdyti per mažesnį atstumą, negu galima matyti.

Važiuojant, kai tvyro rūkas, patartina nedaryti pavojingų manevrų: lenkti prieš tai neįvertinus situacijos (kai esate neužtikrinti, kad pakankamai matome) ar staigiai stabdyti. Esant itin tirštam rūkui apkritai patartina nelenkti, kadangi vairuotojas gali nematyti priešais atvažiuojančio automobilio arba jį pamatyti per vėlai. O kai staigiai stabdome – galima sulaukti smūgio į galą iš paskos važiuojančio automobilio.

Svarbu nežioplinėti

Esant rūkui, reikia vengti dėmesį blaškančios veiklos ir prietaisų, stengtis kuo labiau sutelkti dėmesį į kelią. Patartina netgi išjungti radiją, kad būtų galima girdėti, kas vyksta lauke. Tai itin padeda vairuojant pavojinguose ruožuose bei kelių susikirtimuose, geležinkelio pervažose. Šiuo atveju taip pat reikėtų stebėti ir priešais atvažiuojančius automobilius, kurie apie kliūtį priešais gali įspėti pamirksėdami šviesomis.

Reikėtų vengti sustoti šalikelėje, kai aplinkui tvyro rūkas. Didelė tikimybė, kad kažkas į jus atsitrenks. Jeigu vis dėlto prireikė sustoti, pasistenkite pasukti iš kelio (į kiemą ar siaurą šalutinį keliuką, kuriuose itin mažas eismo srautas ir judėjimo greitis) arba, jei nėra  tokios galimybės, sustoti kuo labiau į dešinę nuo važiuojamosios kelio dalies. Iš paskos važiuojantys automobiliai esant blogam matomumui dažnai seka priešais važiuojančio automobilio šviesas. Todėl jeigu vis dėlto sustojote šalikelėje, būtinai įjunkite avarinę signalizaciją ir išjunkite šviesas, kad iš paskos važiuojantys vairuotojai nepasuktų jūsų kryptimi, manydami, jog ten kelias.

Neišvengiamai trumpėjančios dienos netrukdo dviračių entuziastams ir toliau mėgautis pedalų mynimo malonumais. Vis dėlto, keliaudami tamsiuoju paros metu, dviratininkai dar ne visuomet pasirūpina savo matomumu, o kartu – ir saugumu kelyje.

Eismo dalyvių apklausa parodė, kad Kelių eismo taisykles (KET) sutiktiems dviratininkams neretai nusprendžia priminti ir patys automobilių vairuotojai.

65 proc. automobilių vairuotojų teigė, kad kelyje tamsiuoju paros metu sutikę be atšvaitų ir žibintų važiuojantį dviratininką vienokiu ar kitokiu būdu jį įspėtų apie sau ir kitiems keliamą pavojų. Trečdalis automobilių vairuotojų tai padarytų garsiniu signalu. Kas ketvirtas vairuotojas tuo neapsiribotų: sulėtinęs greitį ir atsidaręs langą dviratininkui primintų, kad būtina laikytis saugaus eismo reikalavimų. Dar 6 proc. vairuotojų sustotų ir išlipę iš automobilio su dviratininku griežtai pasikalbėtų apie saugumą.

Situacijų, kai vienų eismo dalyvių sukeliamos situacijos išprovokuoja kitų nepasitenkinimą, pasitaiko nemažai. Vis dėlto tokiais atvejais nereikėtų leisti užvaldyti emocijoms. Pavojinga ir kalbėtis su dviratininku pro atidarytą važiuojančio automobilio langą. Bet kurios transporto priemonės vairuotojas, visų pirma, turėtų koncentruotis į kelią, o bet koks blaškymasis ir kitų eismo dalyvių trukdymas kelia grėsmę eismo saugumui. Bandyti sustoti ir pasikalbėti su dviratininku taip pat derėtų tik tuomet, jei tai saugu, nekelia pavojaus nei vairuotojui, nei taisyklių nesilaikančiam dviratininkui bei kitiems eismo dalyviams. Apie taisyklių nesilaikančius eismo dalyvius taip pat galima pranešti kelių policijai.

Profesionalus dviratininkas, olimpietis Ramūnas Navardauskas sakė pastebintis, kad supratingumo tarp dviratininkų ir automobilių vairuotojų daugėja. Lietuvoje vis labiau populiarėjant važinėjimui dviračiais, R.Navardausko manymu, auga ir dviratininkų sąmoningumas bei dėmesys savo saugumui. Kartu ir automobilių vairuotojai ima labiau suprasti dviratininkus.

"Tenka pripažinti, kad pasitaiko neatsakingų ne tik dviratininkų, bet ir automobilių vairuotojų . Pačiam treniruojantis kone kaskart tenka susidurti su pavojingomis situacijomis, kai automobiliai pavojingai lenkia dviratininkus, nesilaiko pakankamo atstumo ir dideliu greičiu praskrieja visai greta. Kita vertus, ir dviratininkai ne visuomet pasirūpina savo saugumu, o važiavimas be atšvaitų ir žibintų tamsiuoju paros metu yra vienas to pavyzdžių. Tokie dviratininkai nesuvokia, į kokį pavojų stato save ir kitus tamsoje būdami beveik nematomi. Tie, kurie patys vairuoja automobilius ir yra susidūrę su tokiomis situacijomis, turbūt niekuomet nevažiuos į kelią dviračiu be būtinų atšvaitų ir žibintų", – sakė R.Navardauskas.

Pernai milijonui Lietuvos gyventojų teko 61 žūtis keliuose, 2017 metais šis rodiklis siekė 67. Europos Sąjungoje milijonui gyventojų pernai vidutiniškai teko 49 žuvusieji.

Geriausi kelių eismo saugumo rodikliai pernai buvo Jungtinėje Karalystėje (28 žūtys keliuose milijonui gyventojų), Danijoje (30), Airijoje (31) ir Švedijoje (32).

Daugiausia žuvusiųjų milijonui gyventojų pernai teko Rumunijoje (96), Bulgarijoje (88), Latvijoje (78) ir Kroatijoje (77).

Atkreipiamas dėmesys, jog tarp žuvusiųjų nemažai pažeidžiamiausių eismo dalyvių: pėsčiųjų, dviratininkų, motociklininkų, taip pat vyresnio amžiaus žmonių, kurie ypač dažnai nukenčia miestuose.

„Dėl demografijos kaitos ir tendencijos rinktis aktyvų ir aplinką tausojantį mobilumą, šios grupės ateityje turėtų sudaryti didesnę eismo dalyvių dalį, todėl reikalaus ypatingo dėmesio", – rašoma Europos Komisijos pranešime.

Siekiant gerinti saugumą ES keliuose planuojama atlikti greitkelių bei pagrindinių kelių rizikos vertinimą, visose naujose transporto priemonėse įdiegti tokias saugos priemones kaip išmanioji greičio palaikymo sistema, skirta padėti vairuotojams laikytis nustatytų greičio apribojimų, taip pat automatinio avarinio stabdymą sistemą ir eismo juostos laikymosi pagalbos priemonę.