Kaip pasigaminti chalvą, papasakojo sodybos „Molinė saulėgrąža“ šeimininkė Elžbieta Karaliūtė.

– Ko reikia chalvos gaminimui?

– Reikia dviejų puodelių lukštentų saulėgrąžų, puodelio cukraus, pusės puodelio vandens ir dviejų šaukštų aliejaus. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kaip ją pasidaryti?

– Pirmiausia, sausoje keptuvėje reikia pakepinti saulėgrąžas iki auksinės spalvos. Jeigu nenorite ilgai stovėti prie keptuvės, tai galite įdėti į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir pakepti penkias-šešias minutes. Svarbiausia, kad jos būtų gelsvos, auksinės. Pakepus saulėgrąžas paliekame jas pravėsti, nes jas reikės malti kombaine jau pravėsusias. Malti galima ir mėsmale, bet tuomet ilgiau užtruksite. 

LNK stop kadras

Šiandien pasakoju jums apie griliažinės chalvos gamybą, todėl jos nereikia sumalti iki visiškų miltų, truputį paliksime arba pačiame gale dar įpilsime saulėgrąžų. 

Kai jau saulėgrąžos būna sumaltos, bet dar ne iki galo, reikia įdėti porą šaukštų aliejaus. Naudokite saulėgrąžų aliejų. Aliejaus reikia tam, kad sulipintų saulėgrąžas ir jos taptų kaip šlapias smėlis. O tada jau galima galutinai gaminti chalvą. 

Į puodą įpilkite pusę stiklinės vandens. Kai vanduo užverda, reikia pilti stiklinę cukraus. Jeigu nemėgstate cukraus, galima jį keisti medumi. 

Subėrus cukrų į puodą, verdame cukraus ir vandens sirupą iki kol sirupas tampa klampus, tokia skysta karamelė. tada sirupą pilame ant sumaltų saulėgrąžų ir išmaišome. Reikia paskubėti maišyti, kad jos suliptų, nes sirupas greitai atvėsta.

LNK stop kadras

Galiausiai į bet kokį indą įdedame kepimo popierių, o į jį – chalvos masę. Įdedame į šaldytuvą, paliekame per naktį, o ryte jau galime mėgautis.

LNK stop kadras

Saulėgrąžų sėjimo akciją organizavo Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Renginio metu buvo pareikšta pagarba ir palaikymas karo niokojamai Ukrainai.

Saulėgrąžos laikomos neoficialiu Ukrainos simboliu.

Šį savaitgalį pasaulinės jaunimo verslumo programos „Southwestern Advantage“ studentai savanoriai rinko lėšas Lietuvoje besimokantiems ukrainiečiams.

Jie beldėsi į Vilniaus ir Kauno miestų gyventojų duris ir kvietė įsigyti knygų.

Pasak „Southwestern Advantage“ atstovo Igno Rusecko, surinktos lėšos bus skirtos padengti ukrainiečių mokykloje besimokančių mokinių maisto išlaidas.

Labdarą renkantys studentai vilkėjo drabužius, pažymėtus „Herojaus mokyklos“ logotipais.

Šeimos užsiėmimas

Savo laisvalaikio užsiėmimą – rengti ekskursijas milžiniškame saulėgrąžų lauke E.Karaliūtė vadina pramoginiu ir edukaciniu. Ir tuoj pat priduria, kad sodyba šalia saulėgrąžų – Karalių šeimos vasaros rezidencija, į kurią visi skuba po darbų Šeduvoje, savaitgaliais, per vasaros atostogas. „Ne ūkininkai mes – tik išdykautojai“, – aiškina viena iš saulėgrąžų lauko idėjos iniciatorių.

Turėti namus vienkiemyje buvo ne dukros, bet tėčio Kęstučio svajonė, mat jis buvo augęs ant Dubysos kranto Ariogalos krašte. Prieš trejus metus vyras tokius namus rado – tiesa, per žoles ir apaugusius krūmus nuo kelio jie vos matėsi.

„Į kiemą įžengėme prasidėjus pirmajam karantinui – 2020-ųjų gegužę. Penkiolika metų čia nieko nebuvo daryta, tad teko iš peties paplušėti“, – pasakoja Elžbieta.

Kai nužydi dekoratyvinės saulėgrąžos, dalį jų pasiliekame sėklai. Dalį žiedlapių pasidžiovinam arbatai, o dalį galvų vežame ūkininkams, kad iš jų išspaustų aliejaus. Visa kita kompostuojame.

Sodyba šiuo metu rūpinasi šeši žmonės: Elžbietos tėvai – Kęstutis ir Jūratė Karaliai, Elžbieta su vyru Pauliumi Kabliu ir net poros dukrelės – dvylikametė Adelė ir septynerių Barbora – sukasi saulėgrąžų sėjos, priežiūros, auginimo, o vėliau ir edukacijų procese; jos puikiai orientuojasi situacijoje. Mažoji, girdėdama, ką mama į saulėgrąžų laukus atvykusiems žmonėms pasakoja, įsigudrino gidauti pati. „Barborytė gana informatyviai nupasakoja viską, kas čia vyksta“, – giria jaunėlę mama.

Saulės gėlės – sena svajonė

Lietuvoje jau yra hortenzijų, rožių, tulpių, levandų parkų, o Elžbieta dar nuo vaikystės svajojo turėti savo saulėgrąžų lauką.

„Su broliu jas sodindavome ir konkuruodavome, kuriam aukštesnė užaugs. Į mokyklą Rugsėjo 1-osios proga nešdavome irgi ne kardelius ir astrus, bet saulėgrąžas“, – prisimena ji.

Metamorfozė: kai prieš keletą metų Karaliai gavo sodybos raktus, per žoles ir apaugusius krūmus nuo kelio ji vos matėsi, o dabar čia linguoja ryškus saulėgrąžų laukas. / E. Karaliūtės asmeninio archyvo nuotr.

Pirmais metais saulėgrąžomis užsodino tik dešimt arų – su mintimi, kad kažkas galbūt norės tarp jų fotografuotis. Tuo pačiu metu per televiziją išgirdo reportažą apie Panevėžio rajone esantį saulėgrąžų lauką. Jo šeimininkas augino saulės gėles dėl sėklų, bet nedraudė prie jų ir fotografuotis.

„Tačiau vieną dieną ūkininkas Barzda užtvėrė savo saulėgrąžų lauką, nes per didelis žmonių srautas padarė nemažai žalos – gėles ištrypė. Štai tada pasigirdo viena kita žinutė ir apie mus – feisbuke, instagrame. Mūsų saulėgrąžos jau buvo gražiai sužydėjusios“, – pasakoja E.Karaliūtė, antraisiais metais įvairių veislių saulėgrąžomis užsodinusi jau 30 arų.

Tuomet suprato, kad karantino išvargintiems žmonėms reikia pramogų. Taip saulėgrąžų lauke atsirado ir dviratis, ir pakylėjimai, ir kopėtėlės. Padėdavo ir pintinę obuolių, kad pasigėrėję saulėgrąžomis lankytojai galėtų pasivaišinti.

Įdomiausios – violetinės

Šiandien didžiuliame lauke auga net 75 skirtingų veislių saulėgrąžos. Gal būtų ir daugiau, deja, ne visos veislės prigyja. Elžbieta sako, kad dalis jų yra daugiametės, bet pačios gražiausios gėlės – vienmetės.

Vienų veislių saulėgrąžų sėklos yra valgomos, kitų – sodinamos tik dėl grožio. Iš valgomų moteris mini bulvines saulėgrąžas – topinambus, kurių tėtis jai vis dar neleidžia sodinti, mat ši veislė greitai plečiasi.

Vienmetes tenka kiekvieną pavasarį sėti, o rudenį rauti. Norimų saulėgrąžų veislių Elžbieta ieško įvairiais būdais – per draugus Amerikoje, internetą, parodas, keliones į užsienį. Juokiasi, kad kartais randa maišelį su sėklomis, pakabintą ant sodybos tvoros.

Įvairovė: šiuo metu pas Karalius galima išvysti ne tik įprastų geltonų, bet ir violetinių, oranžinių, raudonų, juodų ir net astras primenančių saulės gėlių. /E. Karaliūtės asmeninio archyvo nuotr.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas atsiuntė Elžbietai net 12 veislių sėklų. Šiuo metu saulėgrąžų kolekcijoje galima išvysti ne tik įprastų geltonų, bet ir oranžinių, citrininių, juodų, raudonų, net pūkuotų gėlių. Įdomiausios – violetinės. Saulėgrąžų augintoja pasakoja, kad jos išskleidžia violetinius žiedus pačiame vėlyviausiame etape, o žiedlapiai būna ne plokšti, bet susisukę į ilgas dūdeles. „Dar viena šių metų naujiena vadinu saulėgrąžinius astrus. Išskirtinės gėlės, labai primenančios tikrus astrus“, – aiškina pašnekovė.

Elžbietos nuomone, saulėgrąžos – nelepios gėlės, bet turinčios šiokių tokių pageidavimų. Deja, šie metai joms buvo per daug lietingi ir šalti. Pritrūko saulės ir šilumos. Tačiau dekoratyvinės saulėgrąžos dar kelia galvas ir laukia lankytojų iki pat pirmųjų šalnų, o valgomosios jau kviečia rinkti derlių. Kai sunoksta jų sėklos, į Karalių sodybą suguža mažųjų graužikų augintojai, paukštelių draugai.

Iki rekordo dar trūksta

Karalių valdose nepražūna niekas. „Kai nužydi dekoratyvinės saulėgrąžos, dalį jų pasiliekame sėklai. Dalį žiedlapių pasidžioviname arbatai, o dalį galvų vežame ūkininkams, kad iš jų išspaustų aliejų. Visa kita kompostuojame“, – atskleidžia E.Karaliūtė.

Moteris pamini ir dar vieną įdomų faktą, kad kai kuriose šalyse saulėgrąžos naudojamos ir dirvožemiui valyti. Pavyzdžiui, po Černobylio katastrofos šią gėlę žmonės sėjo ne tik žuvusiems vaikams, tėvams atminti, bet ir radiacijai iš žemės ištraukti.

2016-aisiais užfiksuotas aukščiausiai užaugusios saulėgrąžos rekordas Lietuvoje, ji iššovė į dangų net pusšešto metro. Kieme šalia savo namų ją išaugino Ala ir Raimondas Masevičiai iš Lukošiškių kaimo Anykščių r. Prieš porą metų sodininkas mėgėjas iš Vokietijos džiaugėsi 9,17 m aukščio saulėgrąža, kuriai išmatuoti prireikė net ugniagesių kopėčių. Vokietis ją laistė šiltu vandeniu ir tręšė savadarbiu kompostu, į kurį įmaišydavo pjaustytų bulvių.

Anot Elžbietos, šįmet aukščiausia jų lauke užaugusi saulėgrąža siekia 3,50 m. Ko reikia, kad būtų aukštesnė? „Labai priklauso ir nuo sėklos. Čia galioja ta pati taisyklė, kaip ir žmogui. Jei mamos ir tėčio ūgis 1,50 m, tai niekada jų vaikai nebus saboniai“, – juokėsi pašnekovė.

Ąsočiai pasakoja istoriją

Saulėgrąžų augintoja ne tik rūpinasi gėlių lauku, bet ir vadovauja Radviliškio rajono savivaldybės Etninės kultūros ir amatų centrui, įsikūrusiam Pakiršinyje. Moteris juokiasi, kad dirbant tokį darbą tenka mokėti viską – ir iš molio lipdyti, ir vilną velti, ir odinius dirbinius gaminti. Ji veda edukacinius užsiėmimus visoje Lietuvoje.

Vis dėlto su moliu Karalių šeimoje labiausiai susijęs brolis Mindaugas, gavęs vardą vienintelio Lietuvos karaliaus garbei. Nuo vaikystės mėgęs minkyti molį, baigęs keramikos mokslus, Mindaugas šiuo metu gyvena užsienyje.

Gausi: molinių ąsočių kolekcijoje – daugiau nei 800 eksponatų. / E. Karaliūtės asmeninio archyvo nuotr.

„Molinės saulėgrąžos“ pavadinimas sodybai duotas ne veltui: čia patekę lankytojai apžiūri ne tik įvairių veislių saulėgrąžas – jie nuvedami ir į molinę daržinę, kur puikuojasi tvarkingai lentynose surikiuoti moliniai ąsočiai. Karalių kolekcijoje jų – daugiau nei 800. Pirmąjį eksponatą į namus parnešė mama: pagailo ant kaimynės tvoros kabančio neglazūruoto molinio ąsočio – o jei suduš? Kitur rado įdomų pieno nuleistuvą, kurį išmainė į uniformą kaimynės anūkui.

Elžbieta pasakoja, kad su molinių ąsočių rinkimu prasidėjo ir didesnis jų šeimos susidomėjimas senoviniais daiktais. Dalis priklauso jų giminaičiams. „Turime pasidarę išsamų giminės medį. Žinome, kas, kur ir kuo seniau užsiimdavo“, – aiškina protėvių palikimui neabejinga E.Karaliūtė.

Moteris džiaugiasi, kad jų svečiai lankytojai dažnai atveža ir dovanų. Neseniai gavo ąsotį iš puodžių karaliumi vadinamo Vidmanto Vertelio, gyvenančio puodžių sostinėje Kuršėnuose. Amatininko dovana garbingai įsikūrė šalia dar jo senelio žiestų ąsočių, kurių ne vienas puošia Karalių kolekciją.

„Nusprendėme, kad rinksime ne tik senovinius, bet ir šių laikų ąsočius, kurie mūsų vaikams, anūkams, proanūkiams ilgainiui taps tokia pačia praeities vertybe“, – viliasi ji.

Tarp miesto ir kaimo

Atostogauti Karaliai stengiasi dar iki saulėgrąžų sėjos, nes paskui visą šeimyną užklumpa darbai darbeliai. „Jei gerosios močiutės nebūtų mūsų merginų į Palangą išvežusios, turbūt jūros per tėvų darbus jos būtų nemačiusios“, – juokiasi Adelės ir Barboros mama.

Ar Adelė, jau žengianti į paauglystę, neprotestuoja, kad visos tėvų vasaros skirtos saulėgrąžoms? „Tenka su ja pasiderėti. Turime susitarimą, kad, jei savaitgalį nenori važiuoti į sodybą, turi tvarkytis namuose. Dulkes nuvalyti, grindis išplauti, indaplovę prikrauti ir pan. Ką pasirenka, tą ir turi“, – paaiškina mama.

Paklausta, kuo save laiko – miestiete, mylinčia kaimą, ar kaimiete, gyvenančia mieste, Elžbieta šypsosi ir sako, kad nuo vaikystės augo su daržais ir gyvulių ūkiu. „Nereikėjo važiuoti į zoologijos sodą pasižiūrėti, kaip karvė atrodo, nes mama laikė ir karvę, ir kiaulių, ir avių... Tiesa, Šeduvos miestu nevadiname. Sakome, kad gyvename kaime, o kai užsimanome į miestą – lekiame į Šiaulius ar Panevėžį“, – paaiškina ji.

Šios iniciatyvos organizatoriai skatina visus Lietuvos gyventojus eiti į savo miesto aikštes, skverus, gatves ir atsinešus saulėgrąžų puokštes nusifotografuoti bei įkelti savo nuotraukas į socialinius tinklus.

Tokiu būdu bus siekiama parodyti pagarbą bei palaikymą karo siaubus Ukrainoje patiriančioms moterims.

„Palaikykime jas, išreiškime solidarumą su Ukrainos moterimis prie Ukrainos ambasadų visoje Europoje, rinkimės miestų aikštėse, skveruose, gatvėse ar balkonuose. Atsineškime saulėgrąžų, nacionalinį Ukrainos simbolį, kuris tapo ir pasipriešinimo Rusijos kariuomenės agresijai simboliu. Darykime grupines akcijas ar kelkime savo individualias nuotraukas su grotažymėmis #WithUkrainianWomen, #StandWithUkraine. Tegul socialinių tinklų pagalba ukrainietės pamato, kad jos ne vienos ir mes velniškai jomis didžiuojamės!“ – rašoma „Facebook“ paskelbtame renginio pranešime.

Šalia pranešimo aprašymo nurodyti ir keli renginio organizatoriai: Lietuvos žmogaus teisių centras ir Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“.

Svarbiausia, kad maisto tiekimas nenutrūktų, – tai reiškia, kad pradėję lesinti paukščius lesyklos atsargas turite nuolat papildyti, teigiama maistoturgus.lt pranešime spaudai.

Žiemoti likusiems paukščiams skirtų maisto mišinių ir ruošinių dabar apstu prekybos centruose, tačiau jie kainuoja nepigiai. Tačiau apstu kur kas pigesnių, tačiau kokybe ir maistingumu niekuo nenusileidžiančių alternatyvų.

Saulėgrąžos. Tai vienas mėgstamiausių ir iš lesyklų greičiausiai dingstančių „patiekalų“. Pasiūlę saulėgrąžų, prisiviliosite nemažą būrį smulkių paukščių, pavyzdžiui, zylių, bukučių, žaliukių, jų „naikinimo“ imasi net skirtingų rūšių geniai. Saulėgrąžos gali būti ir gliaudytos, ir su lukštais, svarbiausia, kad jos būtų natūralios, t. y. nekepintos ir nesūdytos. Jei saulėgrąžas auginate patys, nuskynę sudžiovinkite ir paukščiams „patiekite“ visą jų galvą – sparnuočiams bus tikras džiaugsmas. Kai kuriose specializuotose parduotuvėse ir turguose galima įsigyti paukščiams skirtų smulkesnių, tačiau ir pigesnių saulėgrąžų – 5 kg saulėgrąžų maišas kainuoja apie 5 eurus.

Lašiniai. Jei jūsų siūlomame meniu yra ir lašinių, pastarieji daugiau dėmesio sulauks termometro stulpeliui parodžius minusinę temperatūrą. Tad nenustebkite, jei pakabinę gabalėlį lašinių prie jų kurį laiką nesulaukiate puotautojų. Renkantis lašinius taip pat svarbu, kad jie būtų natūralūs, švieži – nesūdyti ir nerūkyti. Pasiūlę apdorotų lašinių, paukščiams ne padėsite, o pakenksite. Geriau rinktis lašinukus, kurie yra su oda ir neturi raumens. Lašinukų gabalėlis pervertas per odą tvirčiau kabės, mažesnė tikimybė, kad jis nukris ar bus nutemptas stambesnių paukščių. Jei pakabinsite lašinuką, kuriame daug raumens, esant minusinei temperatūrai raumuo sušals ir smulkiems paukšteliams (pavyzdžiui, sniegenoms, zylėms) gali būti sunku ar net neįmanoma jų atgnybti.

Šiandien prekybos vietose rasti storų lašinių su oda – nemenkas, o kartais ir nepigus iššūkis, tad galite paieškoti gerokai pigesnių alternatyvų – įvairių papilvės atraižų, puikiai tiks ir taukų tirpdymui skirti riebalų gabalai. Pastarieji, jei užsuksite į mažesnio miestelio turgų, kainuoja apie 1–2 eurus už kilogramą.

Javų atsijos. Šios „šiukšlės“, likusios valant javus, yra universalus „patiekalas“, tinkantis ir mažiems, ir didesniems paukšteliams. Javų atsijose gausu ne tik susmulkintų javų, bet ir įvairių žolių sėklų, kuriomis natūraliai ir minta paukščiai. Tad šiame sėklų kokteilyje skanėstų sau randa ir žvirbliai, ir zylės, ir kėkštai, ir geniai, ir bet kurie kiti į lesyklą užklystantys sparnuočiai. Šio „gėrio“ pasiteiraukite pas javus auginančius ūkininkus, galbūt net užsukę į grūdų elevatorius, kuriuose javai taip pat yra valomi. Geriausias dalykas – labai tikėtina, kad šio lesalo gausite daug ir nemokamai.

Verčiau duoną palikti kaip desertą, kuriuo, pavyzdžiui, kartą per savaitę palepinate čiulbuonėlius.

Duona. Šis maistas nėra visavertis net ir paukščiams, todėl juo nereikėtų piktnaudžiauti. Verčiau duoną palikti kaip desertą, kuriuo, pavyzdžiui, kartą per savaitę palepinate čiulbuonėlius. Be to, būtina atkreipti dėmesį, kad paukščiams negalima duoti juodos duonos – į lesyklą dedama duona turėtų būti balta ar batonas ir, patartina, ją sudrėkinti aliejumi – paukščiams bus sočiau.

Taukai. Pasirauskite savo mamų, močiučių ir kaimynų sandėliukuose – galbūt ten nuo seno dar yra užsilikęs vienas kitas kibiras lydytų taukų. Tai taip pat puikus paukščių energijos šaltinis. Prie „plikų“ taukų paukščiai nelabai puola, be to, juos patiekti taip pat gana sunki užduotis, tad patogu į taukus įmaišyti saulėgrąžų ar javų atsijų. Tokiais gaminiais pirkėjus vilioja ir daugelis paukščiams skirto lesalo gamintojų. Jei turite nebenaudojamo natūralaus sviesto, juo taip pat galite lepinti paukščius.

Riešutai. Negliaudyti riešutai, ypač lazdyno – didžiausias genių džiaugsmas. Riešutais lesyklos nereikia užpilti – pakanka įdėti po kelis. Beje, kadangi riešutus įveikia tik nedaugelis paukščių, pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar yra kam jais skanauti.

Įvairios sėklos. Jeigu valgote melioną, arbūzą arba moliūgą, neišmeskite sėklų – atiduokite jas paukščiams. Pastarųjų sėklų į lesyklą nereikėtų dėti paspaudus dideliam šaltukui – sėklos sušąla ir paukščiai nesugeba jų išlukštenti. Taip pat puikiai tinka aguonos, linų sėmenys.

Maisto likučiai. Vaišinkite paukščius varške, aliejuje mirkytu pyragu, susmulkintu kietai virtu kiaušiniu, virtomis bulvėmis, virtais ryžiais. Atminkite, paukščiams negalima duoti supelijusio, surūgusio, supuvusio ar parazitų pažeisto maisto, taip pat sūdytų ir chemiškai apdorotų produktų.

Pasirodo, saulėgrąžų valgymo procesas – tarsi meditacija, kadangi lukštenimo ir valgymo monotoniškumas žmogų ramina.

Saulėgrąžų valgymas daro ne tik teigiamą psichologinį poveikį, bet ir suteikia organizmui daugybę naudingų medžiagų, tokių kaip vitaminas E, cinkas, kalcis ir kitos. Be to, saulėgrąžos gali būti itin skanus užkandis.

Vienas svarbiausių dalykų renkantis maisto produktus – ne tik geras skonis, bet ir kokybė.

Norite suderinti teigiamą, raminantį poveikį ir nepamirštamą skonį? Populiarieji saulėgrąžų „Mogyi“ tiekėjai neseniai pristatė gardžią naujieną – trijų naujų skonių „Mogyi“ saulėgrąžas. Nuo šios savo mėgstamą skonį atras kiekvienas, kadangi paragauti galima ne tik natūralių ar sūdytų „Mogyi“ saulėgrąžų, bet ir pagardintų krapais, juodaisiais pipirais ar paprika.

„Vienas svarbiausių dalykų renkantis maisto produktus – ne tik geras skonis, bet ir kokybė. Nesvarbu, ar kalbame apie produktus patiekalų gamybai, ar užkandžius, kurių ruošti net nereikia. Naujų skonių „Mogyi“ saulėgrąžos – ne tik aukščiausios rūšies, bet ir labai gardžios. Gerokai praplatėjusi skonių paletė leis kiekvienam atrasti savo mėgstamiausią skonį“, – įžvalgomis dalijasi žinoma virtuvės šefė iš Kauno, laidos „Virtuvės istorijos“ vedėja, tinklaraščių „Maisto klubas“ ir „Skanus gyvenimas“ autorė Ilona Juciūtė.

Prekybos tinkluose šiuo metu vyksta išskirtinė akcija. Atrask savo skonį su MOGYI!

Įvairiuose kategorijose populiariausiomis buvo pripažintos 52 skirtingų gamintojų bei tiekėjų prekės, tarp jų – ir skrudintos, nelukštentos saulėgrąžos „MOGYI“.

(Nuotraukoje – Marius Amdur)

„Apdovanojimai, žinoma, visada pamalonina. Džiugu, kad „MOGYI“ produktų, kuriuos į Lietuvos rinką įvedėme prieš dvidešimt metų, populiarumas neblėsta, o tik auga. Vertindami pirkėjų poreikius reguliariai plečiame asortimentą. Neseniai į parduotuves atkeliavo nauji MOGYI produktai – įvairių skonių saulėgrąžos – su krapais, paprika ir pipirais, taip pat saldūs, karamelizuoti kukurūzai „Caramoon“ ir kiti produktai. Tikiuosi, jie taip pat greitai įsitvirtins populiariausių gretose“ , – sako „MOGYI“ produktų tiekiančios įmonės vadovas Marius Amdur.

Renginį organizuojanti Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) populiariausias prekes išrenka visiems suprantama ir paprasta tvarka – nuo metų pradžios asociacija skaičiuoja, ką pagal prekybininkų duomenis žmonės pirko dažniausiai. Nėra jokių komisijų, viską nulemia tik žmonių pasirinkimas, kuris atsispindi pardavimuose.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės gerokai padidins saulėgrąžų sėklų importą iš Argentinos, kuri pagal jų gamybą užima ketvirtą vietą pasaulyje.

Pasak analitikų, tai visų pirma paskatins dvi priežastys - Argentinos taikytų eksporto muitų panaikinimas ir reikšmingas Argentinos peso kurso smukimas euro atžvilgiu.

Ekspertų skaičiavimais, ES saulėgrąžų importas šiais, liepą pasibaigsiančiais žemės ūkio metais gali padidėti dešimt kartų - nuo 20 tūkst. tonų metais anksčiau iki 150-200 tūkst. tonų.

Pasak tarpininkavimo ir konsultacijų įmonės "Sunseedman" steigėjo Veyselo Kayaos (Veiselo Kajos), pirmasis laivas, atgabenęs 15,5 tūkst. tonų Argentinos saulėgrąžų, jau atplaukė į Portugaliją, o artimiausiomis savaitėmis turėtų atvykti dar du laivai, kurie pristatys sėklas į Prancūziją ir Nyderlandus.

2015 metais Argentina panaikino saulėgrąžų sėklų eksporto muitus.

Peso kursas per paskutinius dvylika mėnesių krito 38 proc. - labiausiai iš 24 besivystančių šalių valiutų, kurių pokyčius stebi agentūra "Bloomberg".

Agentūros "Oil World" vertinimais, saulėgrąžų derlius ES sumažės 15 proc. iki 7,65 mln. tonų.

Kauno rajone, Ringauduose, gyvenančių Indrės ir Vinco Benevičių auginami įvairių žalumynų daigai pribloškia net ir šiltųjų kraštų gyventojus. Daigų augintojai mielai sutiko atskleisti "Kauno dienos" skaitytojams šių vertingų organizmui daigelių auginimo paslaptis.

Daigelių galia

Sveiką gyvenseną propaguojantys kauniečiai neabejotinai yra girdėję apie mūsų stalui neįprastus žalumynus: daigintas liucernas, spindulines pupuoles, žaliuosius lęšius, ridikėlius ir saulėgrąžas. Prieš šiuos sodrius daigus neatsilaiko net tokių daržovių gausa nesiskundžiančių šalių kaip Italija ar Ispanija gyventojai.

Kuo tie daigai ypatingi? Ir, jei jie jau tokie vertingi, ar gali kiekvienas miestietis savo namuose užsiauginti, pavyzdžiui, saulėgrąžų daigų?

"Žinoma, gali, – nedvejodama sako I.Benevičienė, jau porą metų daiginanti minėtus žalumynus auginti savame ūkyje. – Saulėgrąžų daigai – natūrali ląsteliena, kurioje gausu vitaminų, mineralų ir įvairių mikroelementų, gerinančių mūsų sveikatą ir nuotaiką, o viso to mums ypač trūksta šaltuoju metų laiku. Saulėgrąžų daigai ypač vertingi, nes juose yra amino rūgščių, iš kurių, kaip žinome, sudaryti baltymai – pagrindinė kiekvieno iš mūsų organizmo statybinė medžiaga. Be to, baltymai yra ir pagrindinė smegenų sudedamoji medžiaga."

Tinka tik juodos sėklos

Idėja užsiauginti daigų ant palangės Indrei kilo prieš dešimtmetį. Prieš porą metų, padedant vyrui Vincui, ši idėja virto verslu.  Jauna šeima neturi jokių daigelių auginamo paslapčių, bet perspėja – tai pareikalaus iš kiekvieno augintojo nemažai kantrybės ir kruopštumo, tačiau suteiks ir daug naudos.

"Reikėtų nusipirkti džiovintų, bet neperkaitintų juodų – ne pilkų ar dryžuotų – saulėgrąžų sėklų. Iš pradžių bus sunku suprasti, kurios yra perkaitintos, bet tai išaiškės daiginant. Mat perkaitintos sėklos nedygsta.

Reikia pasirūpinti ne tik sėklomis, bet ir nusipirkti daržui skirtos žemės arba, jei gyvenate miesto pakraštyje ir turite savo žemės, labai tiks komposto ar net geros kokybės daržo žemė. Mes auginame humuse, kurį imame iš savojo sliekyno. Humusą mums gamina Kalifornijos sliekai", – į litrinį stiklainį žerdama kelias dideles saujas saulėgrąžų aiškino Indrė.

Mėgsta drėgmę ir šilumą

Saulėgrąžas stiklainyje reikia užpilti vandeniu ir laikyti uždengus marlės ar panašaus audinio skiaute dvylika valandų. Tuomet vandenį reikia nupilti, o sėklas sužerti į šlapią lininį ar drobinį maišelį ir padėti jį į dubenį. Dubuo reikalingas tam, kad sėklos būtų nuolat drėgnos – po dvylikos valandų maišelį vėl reikės  gerokai sudrėkinti po tekančiu iš čiaupo vandeniu. Sudrėkintas maišelis vėl dedamas į dubenį (sėklos turi būti nuolat drėgnos), kurį reikėtų laikyti šiltoje vietoje. Pavyzdžiui, prie radiatoriaus.

Po pusantros paros nuo sėklų supylimo į šlapią maišelį jau bus galima pastebėti boluojančius 3–4 mm dydžio daigelius. Nieko nelaukiant sėklas su tokio dydžio daigeliais reikia pažerti plonu sluoksniu ant kelių centimetrų sluoksnio komposto ar parduotuvėje nusipirktos daržo žemės. Sėklos neturi gulti viena ant kitos. Beje, žemę galima paskleisti, pavyzdžiui, ant plastikinio padėklo ar stiklinio, keraminio indo dangčio.

Būtina stipriai slėgti

Žemės paviršių su paskleistomis ant jo sėklomis būtina stipriai suslėgti, sodriai pašlakstyti vandeniu, pavyzdžiui, iš vaikiško laistytuvo. Tuomet šį drėgną daigyną reikia uždengti, pavyzdžiui, plastikine pjaustymo lenta ar kitokia panašia plokštuma. Ant lentelės viršaus abiejuose lentelės galuose būtina uždėti, pavyzdžiui, po pusę trinkelės ar po akmenį, kurių bendras svoris būtų 2–3 kg.

"Tai padaryti būtina, – pabrėžė Indrė, – nes daigeliai pasižymi nepaprasta jėga. Jei neslėgsime, šaknys draikysis žemės paviršiuje, o reikia, kad jos sulįstų į žemę. Be to, tik suslėgti vos pradėję dygti daigeliai išaugs vienodo ūgio ir visi bus gražūs."

Taip paslėgti daigeliai laikomi tris paras. Svarbu, kad jie nenuverstų nuo savęs dangčio su svarmenimis. Kartu būtina kiekvieną rytą ir vakarą purkšti daigelius vandeniu. "Kai daigeliai jau bus pakėlę nuo žemės sėklas, reikės purkšti gausiau. Po trijų parų nuo paslėgimo jau bus galima dėti atidengtą padėklą su balzganais daigeliais ant palangės, kad jie gautų šviesos ir pažaliuotų, o po keturių parų pasiektų 10–12 cm aukštį. Kai ant daigelio susiformuos du lapukai – tai ženklas, kad jau galima nuimti derlių – daigelius nupjauti, nes uždelsus tai padaryti, jų skonis suprastės.

Patinka ir gyvūnams

Atskleidusi daigelių auginimo ant palangės technologiją, Indrė nepagailėjo ir salotų su užsiaugintais daigeliais recepto: 100 g saulėgrąžų daigų, 20 vyšninių pomidorų, du nedideli agurkai, avokadas ir mangas. Daigus perpjauti pusiau, agurkus ir mangą, avokadą supjaustyti priimtino dydžio gabaliukais. Viską atsargiai sumaišyti ir apšlakstyti lygiomis dalimis sumaišytu skysto medaus, citrinų sulčių, alyvuogių aliejaus ir garstyčių mišiniu.

Suprantama, sultingi ir labai naudingi organizmui saulėgrąžų daigeliai labai tiks ir kitoms daržovių salotoms. Beje, šviežiais daigeliais nemokamai mėgaujasi ir Zoologijos sode Kaune gyvenantys vėžliai, papūgos. I. ir V.Banevičiai taip atsidėkoja Zoologijos sodui už šeimai ir jos atžaloms teikiamas geras emocijas, lankantis šioje laukinių gyvūnų buveinėje.