Socialiniame tinkle gyventojai pasigyrė vaizdais iš savo namo ir sulaukė viso mikrorajono gyventojų palaikymo.

Dešimtys gyventojų socialiniame tinkle spaudė patiktukus.

Pasirodo, paveikslais daugiabučio laiptinę išpuošė vienas gyventojas, kuris laisvalaikiu mėgsta tapyti.

"Nemažai yra tokių žmonių. Labai džiugu, kad žmonės nori gražiai gyventi. O ir kitiems tai kelia nuotaiką. Kažkas vis skųsdavosi, kad mūsų rajone nieko nevyksta. Vyksta, dar ir kaip", – kalbėjo Žvejybos uosto rajono seniūnaitis Saulius Liekis.

Jis tikino, kad daugybė daugiabučių gyventojų Kalėdoms puošia savo laiptines.

"Tai eglės šakelė papuošta, tai girliandų pakabinta. Pernai mačiau, kad vienoje laiptinėje gyventojai vis naujus paveikslus kabino, papildydavo kolekciją. Šį kartą socialinio tinklo grupės lankytoja nepažymėjo, kokiame name ši paveikslų paroda. Labai būtų įdomu ją aplankyti", – tikino S. Liekis.

Kai žmogus nori gražinti savo aplinką, jis niekada nesielgs bjauriai nei su savo namais, nei su kaimynais.

Vienais metais šio rajono gyventojai rengė konkursą, aiškinosi, kas gražiausiai papuošė savo laiptinę. Vietinė picerija buvo įsteigusi prizą – picą.

"Viena gyventoja kalėdinę eglutę papuošė ant laiptinės stogelio. Visai kita nuotaika. Žmonės grįžta į namus – lemputės šviečia. Kita šeima gyvą eglutę kasmet puošia. Mojavomės ir šiais metais – ėjau pro šalį, kai jie puošė eglutę", – pasakojo S. Liekis.

Seniūnaitis tikino, kad nuo tokių mažų žingsnių ir prasideda tikra kaimynų bendrystė.

"Tokios mažos smulkmenos pakelia nuotaiką, verčia šypsotis. Kai žmogus nori gražinti savo aplinką, jis niekada nesielgs bjauriai nei su savo namais, nei su kaimynais. Kitą savaitę Vydūno gimnazija kviečia visus į kaimynų šventę. Mokiniai parengė pasirodymą. Visi šio rajono kaimynai kviečiami į šventę", – sakė S. Liekis.

Diskusija dėl namelių padegimo vienoje „Facebook“ grupėje prasidėjo dar sausio 25-ąją. Klaipėdiečiai svarstė, ar toks žiaurus įvykis apskritai galėtų būti tiesa.

Nuvykus į Sulupės g. 13 gandai pasitvirtino – apdegę nameliai iš toli rėžė akį.

Pasak Sulupės g. seniūnaičio Sauliaus Liekio, namelių padegimas galėjo būti ir suplanuotas.

Gyventojai buvo šiek tiek „paturbinę“ tuos namelius, iš kelių dalių padarė vieną daugiabutį. Nameliais rūpinosi šalia esančio namo gyventojai.

„Matėme, kad nameliai yra suniokoti. Nežinau, ar kažkas kreipėsi į policiją. Namelius statė savivaldybė, todėl reikėtų juos informuoti. Gyventojai buvo šiek tiek „paturbinę“ tuos namelius, iš kelių dalių padarė vieną daugiabutį. Nameliais rūpinosi šalia esančio namo gyventojai. Kiek girdėjau iš kaimynų ir skaičiau diskusiją internete, veikiausiai gyvūnai nukentėjo, bet kiek – neaišku. Kažkam nepatiko kačių dainos, kačių gyvenimas. Neaišku, ar tai buvo tikslinga, ar vandalizmo atvejis. Nors sudeginimui reikėtų ruoštis, turėti kažkokio skysčio, paprastai neužsidega vien nuo degtuko“, – svarstė S. Liekis.

Saulius Liekis: kažkam nepatiko kačių dainos.

Nepaisant to, kad kaimynai turi įtarimų dėl galimų padegėjų, niekas iš gyventojų į policiją dar nesikreipė.

„Mūsų operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų duomenimis, nuo sausio 22-osios tokių pranešimų nesame sulaukę. Kol kas tokių duomenų neturime“, – teigė Klaipėdos policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Jokių skundų negavo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos departamentas.

Gyventojai pasipiktinę, nameliai padegti, padegėjas – neaiškus.

„Pranešimų dėl to negavome. Patys tokių tyrimų neatliekame, viską iš karto perduodame policijai“, – kalbėjo VMVT Klaipėdos departamento patarėjas Virgilijus Valantinas.

Tačiau nemažai klaipėdiečių jau pranešė apie padegimą Klaipėdos savivaldybei.

„Gavau labai daug pranešimų, žodinių ir nuotraukų. Gyventojai pasipiktinę, nameliai padegti, padegėjas – neaiškus. Gyventojus pastatėme į eilę, kitais metais nupirksime naujus namelius ir skirsime jiems namelį. Į policiją nesikreipėme, rekomendavome kreiptis gyventojams“, – sakė Klaipėdos Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė.

"Per patį karantiną situacija buvo sudėtinga, nes socialines paslaugas teikiančios įstaigos turėjo nemažai iššūkių. Iš pradžių trūko kaukių, dezinfekcinio skysčio, tik vėliau priemones nupirko savivaldybė ir išdalijo", – teigė Socialinės paramos tarybos pirmininkas Saulius Liekis.

S. Liekis neslėpė, kad pirmadienį vykusiame Socialinės paramos tarybos posėdyje išryškėjo dar viena problema, su kuria susidūrė nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai.

"Šių organizacijų atstovai, dirbę per karantiną, pasirodo, negavo atlygio už papildomą darbą. Jiems šiek tiek buvo finansuota iš organizacijų vidinių resursų", – kalbėjo S. Liekis.

Pašnekovas tikino, kad dėl šių darbuotojų apmokėjimo tikrai bus kreiptasi ir į savivaldybę, ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Pasak jo, NVO atstovai visada skatinami įsitraukti į socialinių paslaugų teikimą, tačiau, prakalbus apie atlygį, iškyla daug neaiškumų.

Tiesa, S. Liekis džiaugiasi, kad sudėtingu laikotarpiu socialines paslaugas teikiančios įstaigos ir jų darbuotojai rado naujų būdų, kaip  galima padėti žmonėms.

"Darbuotojai bendravo su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, internetu ar vaizdo konferencijose. Kai kurių socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai veždavo pietus žmonėms į namus, nepaliko jų likimo valiai. Tokių atradimų tikrai buvo, ir šias svarbias paslaugas namuose žmonės gavo", – teigė pašnekovas.

Šiuo metu socialinių paslaugų įstaigos jau grįžta į įprastas vėžes.

"Kai kurie žmonės mažina šias paslaugas, nes bijo, kad pas juos į namus ateis kažkas ir apkrės koronavirusu. Taip pat kai kuriose įstaigose sugriežtintos lankymo taisyklės, siekiant užtikrinti saugumą ir rekomendacijų laikymąsi, bet visos būtinos ir reikalingos paslaugos yra teikiamos", – sakė S. Liekis.

Konstitucijos egzaminą organizuoja Teisingumo ministerija. Šiemet vyko net treji rinkimai ir du referendumai, o nepriklausomi rinkimai esą ir yra svarbiausias nepriklausomos valstybės, į kurią pradėjome eiti Baltijos keliu, simbolis.

Todėl organizatorių pasirinktas šūkis "Baltijos keliu – į nepriklausomą Lietuvos valstybę!" – artimas ir svarbus kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Klaipėdiečiai taip pat dalyvavo Konstitucijos egzamine.

Deja, šiemet atėjo vos 13 žmonių, mažiausiai per pastaruosius 13 metų.

Tarp jų – keli, kurie egzamine dalyvauja jau ne pirmą kartą. Politikas Saulius Liekis – vienas jų, be jo testą sprendė dar trys klaipėdiečiai ir grupė Lietuvos verslo kolegijos studentų.

Penktą sykį pasitikrinti teisines žinias sumanė ir Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė Milda Milbutaitė, kuri užpernai tapo šio egzamino nugalėtoja.

"Egzaminas tradiciškai vyksta savivaldybės posėdžių salėje. Dalyvauja patys įvairiausi žmonės, būna ir savivaldybės darbuotojų, ir politikų, ir studentų. Pirmajame egzamino etape būna 30 klausimų, antrajame – 19 testinių ir vienas atviras. Pavyzdžiui, pernai testas buvo gana sunkus, nes bent trečdalis klausimų buvo iš senesniųjų – 1922 ir 1928 m. Konstitucijų, kas nepasiskaitė, buvo gana sunku", – kalbėjo M.Milbutaitė.

Saugaus eismo komisijoje praėjusią savaitę iš dalies aptarti įmonės "Gatvių apšvietimas" užsakymu rangovo – bendrovės "Atamis" – parengti planai.

Įpusėjus pristatymui vieningai nuspręsta negaišti laiko ir iškart nepritarti techninio projekto siūlymams.

Esą šie neatitinka pagrindinio komisijos tikslo – saugumo.

Projektuotojų teigimu, Minijos gatvėje galėtų atsirasti tokia išmanioji transporto srautus atpažįstanti įranga, kuri sutrumpintų laukimą prie šviesoforų.

Esą ši sistema bus daug "protingesnė" už žaliąją bangą ir padės sureguliuoti eismą taip, kad neliktų vairuotojus varginančių kamšačių.

Įranga dėl jutiklių reaguotų į eismo srauto pokyčius kiekvieno ciklo metu ir pati parinktų geriausią būdą susidariusiems transporto srautams išsklaidyti.

Taip pat visomis kryptimis atsirastų ir dviračių šviesoforai.

Tačiau, norint įgyvendinti šiuos planus, būtini ir tam tikri pokyčiai. Pavyzdžiui, tam tikrose vietose panaikinti pėsčiųjų perėjas. Ši žinia sukėlė audringų komisijos narių diskusijų.

Esą perėja ties Minijos gatvės 132-uoju namu, kur yra vadinamasis turgelis, projekte nenumatyta. Norint, kad veiktų žalioji banga, jos iš viso neturėtų būti. Dar yra galimybė įrengti šviesoforinę sankryžą.

"Čia yra Saugaus eismo komisija. Mes nesiekiame, kad greičiau pralėktų sunkvežimiai, automobiliai, išskyrus viešąjį transportą ir dviračius. Turime atsižvelgti į saugumą ir išklausyti gyventojų nuomonę", – sakė vicemeras Artūras Šulcas.

Vadinamajame Žvejybos uoste gyvenantis Saugaus eismo komisijos narys Saulius Liekis užginčijo projektuotojų sumanymą.

"Iš tikrųjų perėja prie turgelio yra labai svarbi ir gausiausia pėsčiųjų. Galbūt, esant reikalui, mažesnė blogybė būtų panaikinti Sulupės gatvės perėją", – svarstė S.Liekis. Jam pritarė ir kita vietos gyventoja.

Dar vienas projektuotojų siūlymas – įrengti reguliuojamą sankryžą Minijos ir Sulupės gatvių sankirtoje bei naikinti posūkius į kairę.

"Tai kaip įvažiuoti į polikliniką, į darželius? Ten ir taip eismas sudėtingas", – nesuprato S.Liekis.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento Liudviko Dūdos, visiems panašaus pobūdžio projektams turi būti atliekamas saugaus eismo auditas. Šiam – taip pat.

"Iš tikrųjų mes ne visai atsakingai viską darome. Brėžiniai taip nežiūrimi ir nederinami", – nukirto Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Projektą, kai jam bus pritarta, tikimasi įgyvendinti europinėmis lėšomis.

"Sustingęs iš baimės"

Klaipėdietė E. neliko abejinga Žvejybos uosto rajone išvydusi smurtaujantį šuns šeimininką.

"Prisitraukęs prie savęs daužė iš baimės sustingusiam šuneliui per kuprą. Vien todėl, kad ėdalą iš burnos išspjovė. Akivaizdu, kad šunys jo bijo", – susijaudinusi pasakojo liudininkė.

Neapsikentusi to, ką pamatė, moteris nepažįstamajam paliepė liautis, tačiau vyras į praeivės pastabą numojo ranka.

Tada klaipėdietė kreipėsi į policiją.

Apie smurto proveržį viešoje vietoje uostamiesčio pareigūnai sužinojo balandžio 7-osios vakarą.

"Tądien 20.21 val. gautas pranešimas, kad Naikupės g. 18, prie prekybos centro, apie 60-ies vyras su dviem šunimis, vieną jų tampantis ir mušantis, sudrausmintas", – patvirtino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkė Rasa Bekėžienė.

Nors pareigūnai prie parduotuvės atsidūrė per kelias minutes, įtariamasis spėjo pasišalinti.

Žiaurų elgesį su gyvūnais E. apskundė ir Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai, taip pat pasidalijo žinute internetiniame Žvejybos uosto bendruomenės puslapyje.

Po klaipėdietės išplatinto įrašo su nuotraukomis atsiliepė daugiau liudininkų.

Kai kurie tikino matę, kad savo šunis vyras baudžia neįleisdamas jų į namus, o anksčiau esą laikė ir agresyvų bokserį, gąsdinusį kaimynus.

Žinomas pareigūnams

Klaipėdos miesto tarybos narys, Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas Saulius Liekis neslėpė, kad tiek šiai įstaigai, tiek policijai vyras gerai pažįstamas.

Anksčiau jis buvo gydomas Klaipėdos psichikos sveikos centre, tačiau pagalbos atsisakė.

Esą savyje užsisklendusiam nelaimėliui geriausi draugai yra šunys, todėl jų atėmimas vyrą gali paveikti labai neigiamai.

"Tiesa ta, kad savo augintinius jis labai myli ir kažkada net yra pasakęs, "nebus tų šunelių, nebus ir manęs". Gal jis taip supranta dresavimą – per jėgą? Gyvena savivaldybės būste, yra atsiskyrėlis, su niekuo nebendrauja. Iš tikrųjų tas vyras turi negalią", – prasitarė S.Liekis.

Pasak pašnekovo, vyro gyvenime būta didelių sunkumų – kadaise jis neišvengė ir kalėjimo.

Beglobius šunis veikiausiai prisijaukina manydamas, kad daro gerą darbą.

"Padėdavome jam, kol nutraukė bendravimą su socialiniais darbuotojais. Bet kuriuo atveju dar kartą išgirdę apie pavojingą elgesį važiuotume pas jį į namus ir kalbėtumėmės. Ypač, kai asmuo mums yra žinomas. Kiek pamenu, didelių skundų dėl jo ligos nebūdavo, senatvėje lyg ir tapo ramesnis", – pasakojo S.Liekis.

Sučiupo katinų žudiką

Liūdna tiesa ta, kad niekas nesprendžia klausimo, ar psichikos negalią turintis žmogus apskritai gali laikyti augintinį.

"Jeigu gyventojas nori, tai ir įsigyja šunį. Patikrinti žmogaus psichikos būklės negali nei policija, nei kitos tarnybos, išskyrus medikus", – neslėpė Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkė R.Bekėžienė.

Todėl klaipėdiečiai raginami būti pilietiški ir, pastebėjus kankinamą gyvūną, nedelsiant skambinti trumpuoju pagalbos numeriu.

Žmonės dar nesupranta, kad gyvūnai patys apsiginti negali.

"Sulaukiame pranešimų net iš feisbuko su situacijos aprašymu ir nuotraukomis. Plungėje buvo toks atvejis dėl žudomų katinėlių. Pradėtas tyrimas sėkmingai baigtas, o atsakingi asmenys patraukti atsakomybėn. Mano nuomone, gyventojai turbūt dar galvoja, kad tai yra mažareikšmis, nepavojingas pažeidimas ir nenori dėl to trukdyti policijos. Žmonės dar nesupranta, kad gyvūnai patys apsiginti negali", – apgailestavo pašnekovė.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža aiškino, kad žiaurų elgesį su gyvūnais tiria policija.

O jam pavaldūs inspektoriai nagrinėja tik su higiena, netinkamomis laikymo sąlygomis susijusius skundus.

Už tokio lygio pažeidimą gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.

Skundžia ir ketvirtą kartą

Skundų dėl kankinamų gyvūnų sulaukia ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Pirmadienį į kontrolierius jau ketvirtą kartą kreiptasi dėl tragiškų šuns laikymo sąlygų prie Klaipėdos g. 26-o namo.

"Žmonės pranešė, kad jų tėvų kaimynystėje gyvena šuo, kuris prašosi pagalbos. Gyvūnas nuolat pririštas prie būdos, su juo niekas nebendrauja, neveda pasivaikščioti, net žiemą, esant penkiolikos laipsnių šalčiui. Vargšelis net  cypia iš šalčio, o ėsti ir gerti geriausiu atveju gauna kartą per dieną. Šuo atrodo sulysęs, vasarą  net buvo matyti kaulai. Šiuo metu jis būna purve, yra aplipęs žemėmis ir bijo išlįsti iš būdos, šalia jos ir tuštinasi", – pasakojo Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis.

Tą pačią dieną apžiūrėti šio šuns nuvyko Viešosios tvarkos skyriaus kontrolierius ir veterinarijos inspektorius.

Dviaukščio namo nuosavame žemės sklype pusantrų metų šuo gyvena pririštas prie būdos, šalia jo mėtosi nesurinktos išmatos, akivaizdu, kad palijus ir pažliugus žemei gyvūnui išties tenka murkdytis purve.

Po teritoriją pasižvalgęs Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Virgilijus Valantinas paprašė šuns šeimininko parodyti pavadėlį, tada liepė apsitvarkyti ir skyrė jam žodinę pastabą.

V.Valantino žodžiais, beveik nėra prie ko prikibti, "tik trūksta švaros, reikia surinkti išmatas, iššukuoti šunį".

Išklausęs inspektoriaus pamokslą gyvūno savininkas žadėjo pasitempti.

Didesnių bausmių nereikia?

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Virginijus Zubauskas teigė, kad skundai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Klaipėdoje nėra dažni.

"Būna, kad žmonės kasinėdami randa dvėsenėlę ir panašiai. Gavus panašų pranešimą pradedamas tyrimas", – sakė V.Zubauskas.

Policijos atstovės R.Bekėžienės manymu, bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais yra gana griežtos, todėl dar griežtinti jų nereikėtų.

Vis dėlto keturkojų mylėtojai mano priešingai.

Šių metų pradžioje tūkstančiai žmonių sukilo prieš, jų žodžiais, per mažą atsakomybę už šunų ir kačių kankinimą.

Prezidentei ir parlamentarams adresuotoje peticijoje prašoma, kad skriaudikams grėstų kalėjimas iki trejų metų.

Dokumentą galima pasirašyti iki gegužės 12-osios, tada jis pasieks šalies vadovę Dalią Grybauskaitę.

Peticijoje dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais savo parašus padėjo jau keliasdešimt tūkstančių neabejingų žmonių.

Lietuvos įstatymų leidėjų prašoma sugriežtinti šiuo metu taikomas bausmes pakeičiant 310-ą Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Pagal dabar galiojantį teisės aktą, tie, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, yra baudžiami viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Jaučiasi nustumti į užribį

Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai pirmadienį svarstė kraujuojantį atlyginimų klausimą.

Po ilgos diskusijos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro profsąjungos "Solidarumas" pirmininkė ir socialinė darbuotoja Roma Martinkevičienė garsiai išrėžė, kad dabartinė situacija yra nenormali.

"Mūsų darbas yra be galo sunkus ir įtemptas, kiekvieną mielą dieną susiduriame su iššūkiais. Nežinau, kokie yra Klaipėdos savivaldybės prioritetai, jei žmogus – socialinis darbuotojas yra užribyje. Matyt, formuojama tokia politika, kad tik ubagas ubagą gali suprasti. Uždirbti 450 eurų į rankas turint išsilavinimą, aukščiausią kvalifikaciją ir ilgametį darbo stažą – labai neteisinga. Tai žemina ir yra žiauru", – teigė 27-erius metus socialine darbuotoja dirbanti Roma.

Ji taip pat skaičiavo, kad Klaipėdoje socialinio darbuotojo padėjėjos, turinčios 23-ejų metų darbo stažą, atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 399 eurai.

"Aš neatsimenu, kada socialiniams darbuotojams savivaldybė yra kėlusi atlyginimus", – stebėjosi R.Martinkevičienė.

Vilioja Gargždai

Esą su tokia alga, pakilus maisto produktų ir paslaugų kainoms, vienai moteriai neįmanoma išgyventi.

"Vienišos moterys jau nebedirba Klaipėdos įstaigose, jos išvažiavo į Gargždus, nes ten gauna 150 eurų didesnį atlygį nei čia. Jau nekalbu apie Vilnių, kur neatskaičius mokesčių socialiniai darbuotojai uždirba 909 eurus, o šiemet jiems dar 50 proc. didinamos algos. Todėl tikrai nesustosime ir eisime iki galo, nes ir mes norime garbingų atlyginimų", – apmaudavo R.Martinkevičienė.

Esą ateityje mieste ne tik neliks gerų socialinių darbuotojų, bet iš viso nebus kam dirbti.

"Turime reaguoti į tai ir brautis alkūnėmis į priekį", – palaikė Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narys Saulius Liekis.

Šiemet Klaipėdos biudžetinių įstaigų, tarp jų – ir socialinių darbuotojų motyvacijai didinti ketinama skirti 2,3 mln. eurų.

Mat, pasikeitus šalies teisės aktams, pareiginę biudžetinių įstaigų darbuotojų algą dabar sudaro pastovioji ir kintamoji dalys, taip pat priemokos ir premijos. Dėl motyvacinės sistemos diegimo Klaipėdos biudžetinėms įstaigoms šiemet numatoma skirti 7-iais procentais didesnį darbo užmokesčio fondą.

Didės 32 proc.?

Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narė Vaida Žvikienė atkreipė dėmesį, kad uostamiesčio socialinių darbuotojų atlyginimai turi būti orūs, o tam 7 proc. premijoms neužtenka.

"7 proc. darbo užmokesčių augimas labai gerai, bet turi būti aiškiai nustatyta ir kita, bazinė dalis. Pastaroji irgi turi būti ori. Negali viskas būti paremta darbuotojų motyvacija ir priklausyti nuo įstaigos vadovų", – kalbėjo V.Žvikienė.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė teigė, kad socialinių įstaigų darbuotojų atlyginimus planuojama didinti iš nepanaudotų Klaipėdos savivaldybės biudžeto lėšų piniginei socialinei paramai. Esą sutaupytų pinigų – apie pusantro milijono eurų – pakaktų.

"2012 m. mes paskaičiavome, kiek preliminariai Klaipėdos savivaldybei reikėtų pinigų kompensacijoms ir pašalpoms mokėti. Pastaraisiais metais žiemos šiltesnės ir žmonių darbo užmokesčiai didesni, o mūsų gaunamos lėšos nesikeitė. Kasmet į savivaldybės biudžetą ateina 7,5 mln. eurų. Pernai panaudojome apie 2 mln. eurų, o likę pinigai atiteko kitiems poreikiams – jie grįžo į bendrą katilą", – aiškino A.Daujotienė.

"Jeigu socialinėms įstaigoms pakeltume atlyginimo koeficientą iki vidutinio, kuris yra 6,8, darbo užmokestis padidėtų vidutiniškai apie 300 eurų, tai yra apie 32 proc.", – pridūrė direktorė.

Kai kurių komiteto narių manymu, negalima vienų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus padidinti 30 proc., o kitus palikti su minimumu. Esą žmonėms psichologiškai bus baisu tai išgirsti.

"Kai kultūrai padvigubinome finansavimą, baisu niekam nebuvo", – tarstelėjo S.Liekis.

Pavadino "darmajedais"

Trečiadienį Etikos komisija rinkosi svarstyti tarybos nario Vytauto Čepo elgesio.

Skundą dėl politiko elgesio dar rugpjūtį pateikė Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė Virginija Jurgilevičienė ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas Virginijus Partaukas.

Šiuos visuomenininkais pristatančius žmones papiktino V.Čepo pasisakymas birželio pabaigoje vykusio miesto tarybos posėdžio metu.

Tarybos narys išsakė savo nuomonę apie miestiečių dalyvavimą įvairių projektų pristatymuose ir nuolat piketus rengiančius asmenis pavadino "darmajedais".

Posėdis prasidėjo V.Partauko pageidavimais. Jis pareikalavo, svarstant šį klausimą, nusišalinti Etikos komisijos pirmininkę Aldoną Staponkienę.

V.Partaukas įžvelgė, kad politikė gali būti neobjektyvi, priimant sprendimą. Tačiau komisijos nariai tokios grėsmės nematė, ir A.Staponkienė liko vadovauti posėdžiui.

Apskųstas V.Čepas yra Etikos komisijos narys. Jis paprašė užfiksuoti, kad balsavime nedalyvaus.

Patiria patyčių

Posėdžio metu leista pasisakyti pareiškėjams.

Tiek V.Jurgilevičienė, tiek V.Partaukas atkreipė dėmesį, jog normalu, kad yra kritikuojama valdančioji dauguma, ir todėl pykti nereikėtų.

"Mes atstovaujame visuomenei. Tai sudėtinga. Dirbame savo iniciatyva, negauname jokio finansavimo. Dirbame, nes reikalinga ir valdanti, ir oponuojanti jėga. Tačiau būdami pastarąja mes susiduriame su patyčiomis, noru pažeminti", – dėstė V.Jurgilevičienė.

Pasak visuomenininke prisistatanti klaipėdietė neslėpė, kad žodis "darmajedai" įžeidė.

"Mums nuolat priekaištaujama, kad nedirbame, nežinome, iš ko gyvename. Tačiau ar kalbant apie projektus, reikia tokių dalykų klausinėti? Juk tai nėra esmė. Etikos komisijos pareiga užtikrinti, kad bendravimas būtų etiškas, neįžiedžiantis. Dėl to ir kreipėmės. Mūsų nuomone, V.Čepas pažeidė politiko etikos kodeksą, kuriame numatyta, kad turi būti pagarba žmogui ir valstybei", – teigė vadovė.

V.Partaukas atkreipė dėmesį, kad V.Čepas nuolat įžeidžiamai pasisako visuomenininkų atžvilgiu.

"Jam ne vieta nei politikoje, nei Etikos komisijoje, nei miesto taryboje. V.Čepas pažeidė tarybos nario priesaiką. Tad jį reikėtų šalinti. Bet čia kreipsimės atskirai", – tvirtino V.Partaukas.

Atsiprašė, bet nesigaili

Neetišku elgesiu kaltinamas V.Čepas tvirtino, jog dar besimokydamas psichologijos suprato, kad žmogus gali įsižeisti dėl bet ko.

"Vienam – įžeidimas, kitam – juokas, trečias praleidžia pro ausis. Tai priklauso nuo individualios patirties, nuostatų, kitų dalykų. Besimokydamas taip pat supratau, kad, jei kažkas įsižeidžia, reikia atsiprašyti. Tai labai paprasta, ir sielai lengviau. Nuoširdžiai atsiprašau visų, kurie įsižeidė dėl žodžio. Jei to maža, galiu prieiti asmeniškai atsiprašyti. Tik ranką pakelkite", – kvietė politikas.

Tarp pareiškėjų atėjusių palaikyti miestiečių atsirado viena moteris, kuri norėjo, kad jos būtų atsiprašyta asmeniškai.

V.Čepas priėjo ir atsiprašė.

"Atsiprašau, kad jūs įsižeidėte", – tvirtino politikas.

Tačiau viešai įsižeidusiųjų atsiprašęs V.Čepas pridėjo, kad nesigaili dėl pasakyto žodžio.

Jis atkreipė dėmesį į nuolat piketus rengiančių klaipėdiečių plakatų užrašus ir pradėjo juos vardinti: "Kritikuoji valdžią esi vatnikas", "Valdžios pinčiukai ir minionai", "NATO ir euras – žmogvaldžių šventos karvės", "Liaudies engėjai", "Vaikų sveikata ar klerkai ožiai", "Laivas skęsta – žiurkės bėga", "Mįslė, kas kudakuoja kaip višta, bet kiaušinių nededa. Šulcas", "KLP liberalas Šulcas vicemeras – višta, gaidys ar vištgaidis", "Aukos, vienykitės prieš Klaipėdos mafiją".

"Mafija – tai antivalstybinė organizacija, kovojant prieš teisėtai išrinktą valdžią, žudanti žmones, grobianti vaikus, reketuojanti, sprogdinanti ir taip toliau. Kaip aš turiu jaustis, 30 metų atidavęs Klaipėdai, vadinamas mafiozu? Ką esu pagrobęs, pavogęs, nužudęs? Man į šį klausimą niekas neatsako. Bet vis tiek parašyta, kad aš "žulikas", – dėstė politikas.

"Aš nieko nebijau"

V.Čepas atkreipė dėmesį ir į atsiųstą kvietimą ateiti į Etikos komisijos posėdį, kurį pasirašė V.Partaukas.

Politikas jame buvo išvadintas liberalų parankiniu, miesto valdančioji dauguma – klika, dviveidžiais išverstakūriais.

"Dabar tiek girdėjome apie patyčias, pagarbą žmogui, valstybei. Gerbiamieji, jei tarybos nariai, valdžia tyli, nereiškia, kad jūs galite taip elgtis. Ar pagalvojate, ką jūs rašote? Tas pats vicemeras Artūras Šulcas, kurį plakatuose vadinate višta ar vištgaidžiu, turi vaikus, žmoną, tėvus. Kaip vaikas turi tai skaityti? Ar tai nėra patyčios?" – klausė tarybos narys.

V.Čepas pabrėžė, kad visuomenininkais prisistatantys nuolatinių piketų rengėjai turėtų stipriai nuleisti kartelę.

"Nesu iš tų žmonių, kuris jums gali uždrausti kažką daryti, patarti, aiškinti, kaip reikia elgtis. Aš tiesiog reiškiu savo nuomonę. Man tokie dalykai nepatinka. Esu 30 metų politikoje ir aš nieko nebijau. Ne ant to pataikėte. Reikėjo pasirinkti silpnesnį žaidėją. Jauną, pirmus metus dirbantį žmogų, kuris išsigąstų. Aš tikrai neišsigąsiu. Sakiau, sakau ir sakysiu, kaip manau. Jei kažkam nepatiks, atsiprašysiu", – tvirtino tarybos narys.

Prabilo apie skirtingus standartus

V.Čepas taip pat atkreipė dėmesį, jog matant nuolatinius piketus, nori nenori kyla negerų minčių.

"Matyt, žmonėms reikia dėmesio. Tai yra normalus dalykas. Visi jo norime daugiau ar mažiau. Gal reikėtų skvere įrengti kokią tribūnėlę ar pastatyti statinę, keletą suoliukų, kad žmonės galėtų išsikalbėti. Gal tada nebūtų tos pagiežos. Mane už "darmajedus" kala prie kryžiaus, o mus išvadina mafiozais, žulikais, vagimis ir tai nelaiko patyčiomis", – dėstė politikas.

V.Partaukas atkreipė dėmesį, jog tai, kad galima paprastam miestiečiui, ne visada leistina politikui.

"Tai skirtingi dalykai. Todėl ir neinu į politiką. Kažkas turi eiti ir prokuroro ar liaudies kontrolieriaus pareigas. Politikams tokių plakatų negalima turėti. Jei nueičiau, laikyčiau liežuvį už dantų", – dėstė vyras.

V.Čepas nesutiko, kad tarybos nariai turi tylėti: "Esame tie, kuriuos išrinko visuomenė. Turime pasitikėjimą ir privalome reikšti savo nuomonę".

Įžvelgė ir pareiškėjų kaltę

A.Staponkienė atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą miesto Etikos komisijos istorijoje politikas atsiprašė už savo elgesį viešai.

Tad atsižvelgdama į komisijos veiklos nuostatus ji pasiūlė nutraukti tyrimą. Tą galima padaryti, jei politikas iki tyrimo pabaigos pripažįsta savo veiklą ar elgesį neetiškais, nesuderinamais su savo pareigomis ir atsiprašė viešai.

Komisijos nariai, tarp kurių yra ir visuomenės atstovų, vienbalsiai palaikė tokį siūlymą. Tyrimas dėl V.Čepo nutrauktas.

Tačiau komisijos nariai pabrėžė, kad tarybos nariai turėtų atsakingiau rinktis žodžius. Taip pat taip turėtų elgtis ir piketuotojai. Tada būtų išvengta konflikto.

"Žodis "darmajedai" – įžeidus, bet ir antroji pusė nesirenka žodžių. Jei reikalaujame iš vienos pusės, reikėtų taip pat atsakingiau reikšti kritiką", – tvirtino tarybos narė Lilija Petraitienė.

Jos kolega Saulius Liekis tvirtino, jog dar kartą įsitikino ir suprato, kad labai patogu būti kovotoju visuomenininku, kai gali rašyti ir kalbėti bet ką, niekur nekandidatuoti, nedalyvauti seniūnaičių veikloje, rinkimuose ir už nieką neprisiimti atsakomybės.

"Žinau tiesą ir plakatu galiu visus apšmeižti. Tokia pasirinkta saviraiškos forma, būdas, savirealizacija ar dėmesio reikalavimas. Aš esu už diskusiją, kurioje susitiktume civilizuotai. Ne tai, kad atėjau nešinas plakatu, ant kurio parašyta "išverstaskūriai", "vatnikai", "mafija". O kai į tokius pareiškimus sulaukė atsako, įsižeidė", – pabrėžė S.Liekis.

V.Partauko nuomone, nutraukti tyrimo komisija negalėjo, nes V.Čepas tik atsiprašė, bet nepripažino savo elgesio nederamu.

Savaitgalį viešojoje erdvėje buvo išplatintas pranešimas apie pavojų.

"Prie raktų dirbtuvės Naikupės gatvėje čigonai lenda prie vaikų. Sūnus ėjo iš parduotuvės, kai prisikabino du čigonai. Klausiau, kaip atrodo, sakė, vienas – stambaus sudėjimo mėlyna striuke, kitas – žemas, balta striuke ir juoda kepure", – apibūdino klaipėdietė.

Romų tautybės nepažįstamieji griebė vaikui už rankos šaukdami "Ateik čia, būk vyras". Išsigandęs Viktorijos sūnus spėjo pabėgti.

"Net tokiose viešose vietose, kur apšviesta, negalime jaustis saugūs", – stebėjosi Viktorija.

Kiti klaipėdiečiai irgi matė ilgai stoviniuojančius čigonus su vaikišku vežimėliu prie parduotuvės "Maxima".

Spėjama, kad šie vėl pardavinėja kontrabandines cigaretes.

Vadinamajame Žvejybos uoste gyvenantis Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius Liekis informaciją perdavė bendruomenės pareigūnams.

"Buvo pradingę, gal sugrįžo iš įkalinimo įstaigų, nes tikrai jaučiamas suaktyvėjimas", – svarstė S.Liekis.

Anot Klaipėdos policijos Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko Virginijaus Zubausko, pranešimai apie Naikupės gatvėje besisukiojančius romų tautybės prekeivius pradėjo plaukti penktadienį.

"Prašytume žmones būti pilietiškais ir kreiptis į policiją trumpuoju pagalbos numeriu 112. Galima pranešti ir anonimiškai. Visada patikrinsime tokią informaciją ir būsime labai dėkingi", – tikino V.Zubauskas.

Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Andrius Leliuga pripažino, kad didžiausia čigonų koncentracija išlieka ten pat – Žvejybos uosto mikrorajone.

Nors kontrabandinių cigarečių prekeivių apmažėjo, vis dar daug problemų yra dėl Minijos g. 129-ojo namo.

"Cigarečių prekyba šiuo metu aprimusi, tačiau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių medžiagų prekybos šiame name", – teigė A.Leliuga.

Todėl pareigūnams aktuali bet kokia informacija, susijusi su įtartinais asmenimis.

"Artėjant rugsėjo 1-ajai visus geros valios klaipėdiečius kviečiame prisijungti prie gerumo akcijos. Tikslas – padėti pasiruošti mokslo metams sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Surinkti daiktai socialinių darbuotojų pagalba bus išdalyti tiems, kuriems labiausiai jų reikia", – sakė akcijos sumanytojas Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius Liekis.

Priimami ir nenauji daiktai: kuprinės, rašymo ir piešimo reikmenys, sąsiuviniai, lavinamosios bei užduočių knygelės, penalai, sporto apranga, čežutės.

Visus juos galima atnešti į Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Kalnupės filialą, esantį Kalnupės g. 13.

"Neseniai buvau užsukęs į biblioteką, žmonės po truputį šį bei tą neša. Galbūt ši iniciatyva nesusilauks tokio didelio antšlago kaip rūbų dalijimo akcija, tačiau susidomėjusiųjų netrūksta. Mokyklinės prekės brangiai kainuoja, tad kai kuriems tai bus didelė pagalba. Jei viskas pavyks, organizuosime ir kitąmet", – užsiminė pašnekovas.

Visi žmonių sunešti daiktai bus išdalyti socialinės rizikos šeimoms.

Tai padarys Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotojai, kurie kuruoja į rizikos sąrašą įtrauktas šeimas.

"Galbūt darbuotojai visų prekių iškart neatiduos ir šiek tiek pasilaikys, nes neretai vaikams ko nors prireikia mokslo metų viduryje", – pridūrė S.Liekis.

Akcijos iniciatoriai – Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Kalnupės filialas.