„Fondas yra kuriamas, kad būtų galima surinkti papildomas mokestines pajamas. Bet taip pat galėtų rinkti ir savanoriškas įmokas, labdarą, paramą galima būtų pervesti, tų, kurie norėtų tai daryti“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pirmadienį sakė G. Skaistė.

„Bus sukurta papildoma programėlė, kur žmonės galės savanoriškai deklaruoti ir galės kas mėnesį pervedinėti pinigus, jeigu tokį norą turės, tie, kurie nori prisidėti šiek tiek daugiau. Tačiau, sakyčiau, lūkestis pagrindinis, kad pagrindinis pajamų šaltinis visgi bus mokestinės pajamos“, – tvirtino ministrė.

Socialdemokratai, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, Saulius Skvernelis sako, kad kaip papildoma priemonė galėtų būti gyventojams platinamos gynybos obligacijos. Vis dėlto socialdemokratų seniūnė Seime Rasa Budbergytė sako, kad partijos siūlymas dėl gynybos obligacijų nebuvo išgirstas.

„Tas obligacijas, mano manymu, žmonės pirktų mieliau, nei žmonės į tą fondą savanoriškai aukotų tuos pinigus, gal ir be palūkanų“, – sakė R. Budbergytė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtina, kad be svarstomų mokestinių priemonių, savanoriškos aukos nors ir nesudarytų reikšmingos dalies fonde, galėtų būti principinis sprendimas kartu sudarant galimybes investuoti į gynybos pramonę.

„Tikrai nesusidarys iš žmonių ar iš savanoriškų įmokų didelė dalis, bet nepamirškime ir to dalyko. Žiūrėkite, kiek Lietuvos žmonės ar verslai aukoja Ukrainai, jie neabejotinai aukotų ir Lietuvos gynybos reikmėms (...). Turi būti žmonių aukos, žmonių skolintos lėšos ir galimybė investuoti, tarkime, karo pramonės objektai“, – sakė jis.

Apie Vyriausybės siūlymą steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos siekiant didinti gynybos finansavimą praėjusią savaitę jau po trečiojo politikų, verslo ir profsąjungų atstovų derybų rato pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Diskusijos vyksta siekiant padidinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, kad Lietuva galėtų finansuoti kariuomenės divizijos kūrimą, Vokietijos brigados priėmimą ir rengtųsi visuotiniam šaukimui.

Šiam tikslui Finansų ministerija anksčiau siūlė keturis variantus, kaip surinkti papildomų pajamų, tarp jų – didinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifus, atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų, sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad iš politikų pasisakymų akivaizdu, jog pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas.

Minėtoje TV3 laidoje pirmadienį ji teigė, kad jos vadovaujama Laisvės partija savo siūlymus suformuluos dar šią savaitę bei įvardijo, kam greičiausiai nebus pritarta.

„PVM siūlome vis tiktai nedidinti (...), taip pat ir PVM lengvatos šildymui nejudinti. Taip pat – nebegrįžti prie nekilnojamojo turto (mokesčio – BNS), pirmam būstui ypatingai. Bet kai kurios kitos opcijos yra įmanomos ir mes apie jas konkrečiai pakalbėsime plačiau šią savaitę“, – sakė A. Armonaitė.

Visgi, panašu, demokratų frakcijoje nuomonės dėl galimybės į komandą priimti A. Širinskienę – išsiskiria.

Buvusi ilgametė „valstietė“ Rima Baškienė tikina, kad apskritai frakcijoje niekas nedega noru matyti į komandą įsiliejančią A. Širinskienę. Praėjusioje Seimo kadencijoje su ja dirbusios politikės teigimu, neformaliai šis klausimas jau buvo svarstytas frakcijoje.

„Buvo užduotas klausimas, kas pageidautų, kad Agnė ateitų į mūsų frakciją. Niekam nepakilo ranka“, – Eltai teigė parlamentarė, pažymėdama, kad tokį norą neformaliai buvo išsakiusi pati Mišrios grupės narė.

Tačiau tarsi su kartėliu prisimindama bendrą darbą su A. Širinskiene, politikė abejojo, ar buvusios kolegės prisijungimas išeis į naudą demokratų frakcijai.

„Aš labai vertinu jos darbštumą, vertinu jos išmintį, tačiau nemanau, kad tai Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ tai suteiktų didelį pliusą. Ką reiškia žmogaus atėjimas prieš pat rinkimus? Tai reiškia tiesiog ieškojimą šiltesnės vietos sau. Ji dabar yra Mišrioje Seimo narių grupėje... Jos reikalas, kaip ji veiks toliau, bet tas faktas, kad frakcija nepanoro jos kviesti į savo frakciją, šį tą rodo“, – sakė politikė.

S. Skvernelis: kalbame apie bendrą dalyvavimą Seimo rinkimuose

Savo ruožtu Demokratų sąjungos pirmininkas S. Skvernelis Eltai patvirtino, jog „Vardan Lietuvos“ diskutuoja apie politinius planus su A. Širinskiene. Visgi, jis akcentuoja, jog su buvusia „valstiete“ kalbama ne apie frakcijos pokyčius, bet apie spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Matyt, ne viena partija ir frakcija kalbasi. Mes irgi turime tokį dialogą“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

„Koks sprendimas bus – priklausys nuo jos pačios. Bet mes kalbame apie dalyvavimą Seimo rinkimuose – tai ne šios kadencijos klausimas, kas ir kokioje frakcijoje bus“, – patikino jis.

Seimo koridoriuose buvo kalbama, jog „Vardan Lietuvos“ ir buvusios „valstietės“ A. Širinskienės suartėjimui prieštarauja dalis partiečių. Klausiamas, ar dėl tokių demokratų planų ketvirtadienį politinę jėgą paliko ir Laima Mogenienė, S. Skvernelis teigė priešingai.

„Ji jau prieš tris mėnesius pareiškė, kad nedalyvaus daugiau politikoje, rinkimuose. Galbūt kai tokį pareiškimą pasakai, tai gal kitas tikisi, kad bus daug įkalbinėjimų. Mes kiekvienas turime pasirinkti ir toks pasirinkimas yra gerbtinas. (...) Požiūrių skirtumas yra normalus dalykas, jis egzistavo, bet dabar kuriasi naujos partijos, nauji judėjimai, nauji lyderiai – gal tiesiog yra noras arčiau jų pabūti“, – užuominomis kalbėjo jis.

Ar A. Širinskienės klausimas partijos gretose išties įžiebė karštus ginčus, S. Skvernelis tiksliai neatsakė. Jis nepatvirtino ir to, ar daugiausiai aistrų šiuo klausimu kėlė bendrapartietė Rima Baškienė.

„Kiekvienas mes laisvas pasirinkti, kaip ir kas norėtų ateityje gyventi. Bet turi pirmiausiai žiūrėti savęs. Aš tikiuosi, kad ponia Rima aktyviai dalyvaus mūsų rinkiminėje kampanijoje, ji turėtų laimėti vienmandatėje apygardoje. Taip pat bus geroje pozicijoje ir sąraše. Reikėtų į tai koncentruotis, o nežiūrėti, ar kažkas kitas kitoje apygardoje dėl partijos interesų kovos. Bet matysime, kaip bus“, – kalbėjo ekspremjeras.

A. Širinskienė: gavau kolegų kvietimą

A. Širinskienė taip pat Eltai patvirtino svarstanti apie galimą ateitį su ekspremjero partija. Visgi, ji nurodė, jog kvietimą bendradarbiauti gavo iš „Vardan Lietuvos“ – pati demokratų priimama nesiprašė.

„Galiu patvirtinti, kad kalbamės. Jeigu kalbame apie procesą, galiu pasakyti, kad tikrai svarstau. Gavau kolegų pasiūlymą“, – Eltai sakė A. Širinskienė.

„Yra tam tikras bendras darbas, kuris trunka kurį laiką. Manau, tai gana sėkmingas bendradarbiavimas“, – sakė ji.

Klausiama apie kalbas, esą politikė turėjo prisijungti prie demokratu frakcijos dar šį pavasarį, A. Širinskienė pažymėjo, kad jokių konkrečių susitarimų su S. Skvernelio vedama „Vardan Lietuvos“ dar nėra.

„Kol kas svarstau. O kas gandus leidžia dėl prisijungimo, dėl konkrečių datų – tai tikrai nežinau, nes konkretumų nėra, nėra bendro sutarimo“, – patikino ji, pridurdama, jog yra gavusi pasiūlymų bendradarbiauti ir iš kitų opozicinių jėgų.

ELTA primena, kad A. Širinskienė anksčiau priklausė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), su kuria į Seimą 2016 m. bei 2020 m. buvo išrinktas ir S. Skvernelis.

Ekspremjeras paliko „valstiečių“ gretas 2021 m. rugsėjį ir netrukus įkūrė partiją „Vardan Lietuvos“. Tuo metu A. Širinskienė LVŽS paliko 2021 m. pabaigoje ir šiuo metu dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

„Opozicija tikrai padarė klaidą, kad nedalyvavo, ji iš karto pradėjo tą klausimą politizuoti“, – penktadienį Žinių radijui teigė S. Skvernelis.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusių metų spalį sudarytoje komisijoje vienintelis opozicijos atstovas buvo jos pirmininkas, S. Skvernelio bendrapartietis Vytautas Bakas.

Parlamentaras akcentuoja, kad VSD pranešėjo komisija tyrė sistemines problemas. Todėl, pasak jo, kitų frakcijų įsitraukimas į jos darbą būtų naudingas.

„Komisijoje yra ne tik mūsų nemėgstami konservatoriai, bet yra ir Laisvės partijos, ir Liberalų sąjūdžio atstovai. Šioje vietoje, manau, kad būtų buvę sveika dalyvauti ir prižiūrėti tą veiklą ir kitoms politinėms jėgoms“, – aiškino S. Skvernelis.

„Buvo pasirinktas toks tradicinis šių komisijų boikotavimo būdas, tačiau čia keliami klausimai yra virš partiniai ir nereikia žiūrėti per partinę konkurencinę kovą, reikia žiūrėti į sisteminius klausimus“, – pridūrė buvęs premjeras.

Reikia žiūrėti į sistemines problemas, ne į personalijas

VSD pranešėjo komisija išvadose konstatavo, kad atsisakydamas liudyti parlamentiniam tyrimui prezidentas Gitanas Nausėda pažeidė priesaiką. Anot S. Skvernelio, šalies vadovas suklydo pasirinkdamas neatsakyti į komisijos pateiktus klausimus.

„Šiuo atveju prezidentas padarė klaidą. Tai irgi yra aukščiausiojo pareigūno teisinėje valstybėje teisės viršenybės ir lygiateisiškumo prieš įstatymą parodymas, tą jis galėjo padaryti. Net ir nedalyvaujant jam reikėjo parašyti savo atsakymus, savo nuomonę ir taškas būtų padėtas“, – aiškino jis.

Opozicija tikrai padarė klaidą, kad nedalyvavo, ji iš karto pradėjo tą klausimą politizuoti.

Tačiau, politiko nuomone, apkaltos idėjos G. Nausėdai svarstyti nereikėtų. Pasak jo, parlamentinių tyrimų tikslas neturėtų būti atskiros personalijos.

„Nenorėčiau, kad tokių komisijų tikslas būtų personalijos. Visgi, mes kalbame apie sistemines problemas, tai jas paimkime, tobulinkime ir spręskime, kad tų problemų ateityje nebūtų“, – teigė S. Skvernelis.

S. Skvernelis: frakcijos nariai dėl VSD pranešėjo komisijos išvadų balsuos laisvai

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis teigia, kad frakcijos Seime nariai laisvai balsuos dėl VSD pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadų.

„Mes kalbėjom frakcijoj su kolegom vakar, aptarinėjom tas tokias pirmines, viešas išvadas. Sprendimas bręsta toks, kad aš paprašiau, kad kiekvienas Seimo narys, kuris turi galimybę, pasiskaitytų, įsigilintų. Kiekvienas savo nuomonę išreikš, kaip jis tą istoriją mato, kaip jam tie įrodymai pateikti – įtikina, ar ne“, – penktadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

„Mes neturėsim kažkokių sprendimų, privalom balsuoti, ar ne. Kiekvieno bus apsisprendimo reikalas“, – teigė jis.

Pirmasis Seimo balsavimas dėl VSD pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadų ketvirtadienį buvo atidėtas, tą daryti planuojama po Velykų.

Anot S. Skvernelio, atidėjus šį klausimą, bus galimybė išsamiau susipažinti su komisijos medžiaga. Turėdamas teisę dirbti su visiškai slapta informacija, jis teigė ketinantis perskaityti neviešą informaciją.

„Čia kiekvienam reikės prisiimti atsakomybę, nes išvados yra kontroversiškos, kai kur griežtos labai, kai kur reikalaujančios papildomos informacijos, čia lengva ranka neskaičius balsuoti, nežinau, kas išdrįs“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

„Šiandieninis ministro pasisakymas sukėlė labai rimtų abejonių dėl šio ministro patraukimo ir siūlymo apsikeisti vietomis su komiteto pirmininku motyvų. Ministras šiandien teigė: „man teko užtrenkti duris kompanijoms, kurios mėgino neteisėtų atlygių siūlymu papirkinėti krašto apsaugos darbuotojus. Bet jos rado atviras duris Seime, o KAM iškart gavo politikų pasiūlymus ir laiškus „daugiau kalbėtis“, – feisbuke rašė S. Skvernelis.

Anot jo, tarnybos turėtų apklausti A. Anušauską ir išsiaiškinti detales apie tas korupcines „atviras duris“ ir kieno vizitai nulėmė norą pakeisti ministrą likus 7 mėnesiams iki rinkimų.

„Šių dienų procesas atrodo nesolidžiai ir neskaidriai. O to tikrai nereikia Lietuvos krašto apsaugos sistemai šiuo metu“, – tikino S. Skvernelis.

Primename, kad A. Anušauskas penktadienį premjerei Ingridai Šimonytei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, o šeštadienį po susitikimo su prezidentu pareiškė, jog ministrė pirmininkė jam pasiūlė pasikeisti pareigomis su vieno Seimo komiteto pirmininku.

Šių dienų procesas atrodo nesolidžiai ir neskaidriai.

Premjerė šeštadienį pareiškė, kad A. Anušauskas traukiasi dėl lūkesčių per likusį kadencijos laikotarpį Lietuvos saugumo labui padaryti „dar daugiau ir greičiau“, o iš ministro šiuo metu tikimasi „maksimalaus įsitraukimo“.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė susitiks aptarti situacijos.

Ministrus Lietuvoje skiria prezidentas premjero teikimu.

„Vieną skandalą reikia pakeisti kita tema, tai istorija stadiono ir praloštų 40 mln. eurų nieko bendro su reklama neturi, tačiau iškelia klausimą, kuris visuomenei pakankamai aštrus ir uždengia tą skandalą“, – žurnalistams antradienį Seime  sakė S. Skvernelis.

„Projektas pateiktas visiškai „žalias“ ir neapgalvotas, pirmiausiai, kerta žiniasklaidai, sportui, kuris apskritai finansavimo šaltinius minimalius turi. Jei šitas klausimas nesprendžiamas, nėra alternatyvų, tai matome daug ydų šitame projekte“, – pridūrė jis.

S. Svernelis pranešė antradienį įregistravęs savo siūlymus, kuriais lošimų problema būtų sprendžiama iš esmės – jis siūlo suvienodinti amžių, nuo kada galima lošti kazino ir žaidimų automatais, nustatyti sumas, kurias galima pralošti, taip pat griežtinti kontrolę, labiau įgalinti institucijas, atsakingas už priežiūrą, be to, laimėjimų nebūtų galima išmokėti grynaisiais, o tik banko pavedimu.

„Tai klausimai ir projektas, kuris spręstų azartinių lošimų klausimą iš esmės“, – teigė S. Skvernelis.

Jis sakė besitikintis, kad jei siūlymai nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą bus pateikti Seime, tai projektai bus sujungti, o tuomet bus galima kalbėti apie realų poveikį problemai.

S. Skvernelis sutiko, kad azartinių lošimų reklama šiuo metu yra pernelyg agresyvi, tačiau jis sakė nematantis prasmės drausti logotipus stadionuose ar ant sportininkų marškinėlių.

„Siūlytume riboti reklamą, nes ji agresyvi ir kalbant apie banerius, kur kai atsidarai portalą ar bet ką, tau tiesiog brukama ta reklama, tai vienas dalykas, kad gal riboti, drausti, bet uždrausti šitų azartinių lošimų organizatoriams remti Lietuvos krepšinį ar futbolą, uždraudžiant logotipus arenose ar stadionuose, aš nematau prasmės. Tai turi būti subalansuota“, – teigė jis.

R. Budbergytė: socialdemokratų frakcija nesutaria dėl lošimų reklamos draudimo

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad frakcijos nariai nesutaria, ar reikia visiškai uždrausti lošimų reklamą, tačiau, jos manymu, didesnė dalis jų tokiam siūlymui nepritars.

R. Budbergytė teigia, kad pasiūlymas teikiamas skubotai, būtina išnagrinėti visas kylančias rizikas.

Rasa Budbergytė. I. Gelūno/BNS nuotr.

„Mūsų frakcija apsisprendė balsuoti laisvai šiuo atveju, nes suprantame, kad bet kokia reklamos draudimo kampanija duoda savo vaisių ir tuo metu, kai turime grėsmingus skaičius, kad yra labai daug prasilošusių žmonių, auga pelnas biznio šioje sferoje, yra narių, kurie galvoja, kad draudimas, koks pasiūlytas šiuo metu, galbūt prisidėtų prie žmonių apsaugos“, – žurnalistams Seime antradienį sakė parlamentarė.

Anot jos, dalis frakcijos narių mano, kad tokios įstatymo pataisos turi būti svarstomos kompleksiškai.

„Tas skubotumas, kaip šiandien per seniūnų sueigą nuspręsta, kad galbūt (Seimo – BNS) kanceliarijos Teisės departamentas gali pateikti jau išvadas dėl projektų, kurie registruoti atskirų Seimo narių, kuriuos įtraukti į rezervinius klausimus, rodo tam tikrą skubotumą“, – teigė parlamentarė.

„Mūsų frakcija skilo nuomonėmis per pusę, tikriausiai ir daugiau bus tokių, kurie nepalaikys, nes šitas klausimas turi būti svarstomas neskubant, kompleksiškai išnagrinėjant visas rizikas, kurios kyla, o jų yra pakankamai“, – pridūrė ji.

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos. Jomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

M. Lingė: nereikėtų ilgai laukti sprendžiant dėl lošimų reklamos draudimo 

Siūlymų nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą iniciatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nereikėtų ilgai laukti priimant sprendimus.

Pasak jo, dabartinė sistema ir reklamos sklaida daro žalą žmonėms, priklausomiems nuo lošimų, ir neskatina jų sveikti.

„Reklama ir dabar yra draudžiama, tik įstatyme palikta išimtis, kuri leidžia informuoti. Tai visa tai, kas vadinasi informuoti, turime apie 12-13 mln. eurų investicijų iš sektoriaus į informavimo priemones, kurios pagal įstatymą vadinasi ne reklama. Toks nesisteminis požiūris į priklausomybes yra ydingas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė M. Lingė.

Mindaugas Lingė. Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Jo teigimu, lošimų verslo reguliavimo pakeitimus rengia Finansų ministerija, tačiau jie neapima reklamos problemos.

„Suprantame, kad ir rudenį gali būti papildomų reguliavimo momentų, dar vieną dozę gali padiktuoti pasibaigęs „BaltCap“ tyrimas. (...) Turbūt nėra tikslinga visko laukti ilgą laiką, kad galėtume kažkokiu būdu viską supaketavę bandyt spręsti, tai kaip tik komplikuotų atskirų segmentų svarstymą, kada būtų sukabinta kuo daugiau dalykų“, – kalbėjo jis. 

M. Lingė pabrėžė, kad reklama nebūtų visiškai draudžiama – galėtų likti iškabos fizinių kazino prieigose arba internetinėse svetainėse.

Parlamentaro vertinimu, pataisos padėtų spręsti didelę priklausomybių problemą turinčių žmonių situaciją.

„Ką rodo apsiribojusių lošti registras – tokių žmonių Lietuvoje turime apie 16 tūkst. (...). Matant kiekvieną atvejį, iššokant skatinančias lošti reklamas, jiems tai nepadeda sveikti. Yra ir sudėtingesnės formos, Priklausomybių ligų centro duomenys rodo, kiek žmonėms pripažinta diagnozė dėl probleminio lošimo, tokių jau pernai buvo 176 atvejai diagnozuoti, kai 2020 metais siekė apie 50“, – sakė M. Lingė.

„Reklama yra ne tas veiksnys, kuris padės jiems, o kaip tik skatina ir greitesnius atkryčius, ir problemos gilinimo mastą“, – teigė jis.

M. Lingė taip pat mano, kad reklamos draudimas neturėtų paveikti žiniasklaidos ar sporto, kurie iš jos gauna didelę dalį pajamų. Anot jo, vieno sektoriaus priklausomybė nuo kito kaip tik yra žalinga.

„Panašias diskusijas esame turėję, kai buvo diskutuojama dėl tabako, alkoholio reklamos – alkoholio išėmimas iš degalinių taip pat buvo lydimas, kad bankrutuos degalinės. Vertinimų ar baimių galima girdėti prieš svarstant projektus, manome, nėra prievolės, kad būtų nuo vieno sektoriaus visiškai priklausomybė kitų sektorių, ypač žiūrint ir į sporto sritį, kartais neaišku, kas ugdoma, ar sportininkų, ar lošėjų karta“, – sakė M. Lingė.

„Priklausomybės faktorius nuo šito sektoriaus kenkia netgi ir žiūrint į prevenciją, kaip sporto, ugdant jaunąją kartą“, – teigė jis.

Anot parlamentaro, lošimų priežiūros finansavimas galėtų būti keičiamas – kaip pavyzdį jis pateikė Lietuvos banko finansinių įstaigų priežiūrą, kai ją išlaiko rinkos dalyviai.

„Jeigu toks modelis būtų priimtinas ir galėtume susitarti dėl tokio modelio, galėtų formuotis ir atitinkamas didesnis paketas prevencijai, o tą dalį, kuri yra žalingos reklamos poveikį darančios sklaidai, galėtų būti pakeista didesniu paketu per prevencijas ir socialines reklamas“, – sakė M. Lingė.

Azartinių lošimų įstatymo pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

„Reikia, kaip ir minėjau, visą ar ne visą, čia galima diskutuoti, kokia ta (parlamentinių lėšų – BNS) suma turi būti, pridėti prie atlyginimo ir baigsis istorija“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

„Bus mokami mokesčiai nuo tos dalies, nes dabar nuo kanceliarinių išlaidų mokesčiai nėra mokami, tai bus visiškai normalu, civilizuota ir nebus tokių istorijų, kokias mes matome“, – pridūrė jis.

Apie parlamentinių lėšų mokėjimo tvarką jau kurį laiką diskutuojama visuomenininkui Andriui Tapinui iškėlus abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo.

Jam pratęsus iniciatyvą „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo narių išlaidas, aiškėja, kad dalis jų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Dėl to pirmadienį Seimo valdybos ir frakcijų atstovai nutarė pasitarti frakcijose, ką reikėtų tobulinti, kad būtų daugiau skaidrumo naudojant šias lėšas.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros nei kitiems teisės aktams.

Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

„Vyriausybės pateiktas variantas yra niekuo neargumentuotas, o mūsų siūlymas yra paremtas gamtinių dujų akcizu. Tai tas pats akcizas būtų, nesvarbu, ar tu šildaisi naftos ar kitomis dujomis“, – pirmadienį prieš Seimo posėdį žurnalistams teigė S. Skvernelis.

„Vyriausybė, sušaukdama šią sesiją, pasakė, kad padarė nesąmonę ir ją reikia taisyti. Jeigu padarėme klaidą, tai neužtenka jos ištaisyti, reikia kompensuoti žmonėms ir nuostolius. Kai bus nuspręsta dėl galutinio akcizo, reikės grąžinti skirtumą, kuris susidarė mokant komunalinius mokesčius už šildymą“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad pirmadienį Seime prasideda neeilinė parlamento sesija, kurios metu ketinama priimti Akcizų įstatymo pataisas. Numatoma rengti posėdžius vasario 12, 14 ir 15 dienomis.

Sprendimą šaukti neeilinę sesiją paskatino sausį sostinėje vykęs ūkininkų protestas ir jo metu iškelti reikalavimai. Nuo naujųjų įsigaliojęs naujas suskystintų naftos dujų (SND) akcizas – 304,1 Eur/t – sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp ūkininkų. Reaguodama į kritiką, Žemės ūkio ministerija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė šiam pasiūlymui.

Verslo struktūros anksčiau prašė nustatyti 13,94 Eur/t SND akcizą, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, jog tarifas galėtų siekti apie 20 Eur/t.

Vieni pabrėžia, kad mokesčiai galėtų būti didinami, tačiau tik tie, kurie nesusiję su būtinu vartojimu. Kiti politikai mano, kad biudžetas gynybai galėtų augti taikant skirtingas priemones – skolinantis, investuojant ar aukojant.

Siūlo peržiūrėti pelno, kitus mokesčius

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad gynybos finansavimas galėtų augti nedidinant mokesčių horizontaliai, o, pavyzdžiui, dalį lėšų ištraukiant iš šešėlio arba peržiūrint mokesčius, kurie nėra susiję su būtinu vartojimu.

„Pristatyta, kad realiausia trijų pagrindinių mokesčių korekcija – pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis ir pelno mokestis. (...) Mes galvojame, kad šiandien reikia ieškoti sprendimų, neapkrauti gyventojų horizontaliu mokesčiu, nors čia tokių pasiūlymų toje auditorijoje nuskambėjo nuo pensijų apmokestinimo iki PVM didinimo, bet horizontalus mokestis neteisingas“, – žurnalistams po susitikimo Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

„Yra šiandien alternatyvos valstybėje surasti lėšas tiek iš šešėlio, tiek administruojant mokesčius, tiek kalbant galbūt apie kitų mokesčių, kurie nėra susiję su būtinu vartojimu, peržiūrėjimu“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis taip pat teigė, kad galima diskusija ir apie pelno mokesčio peržiūrą.

Šiandien reikia ieškoti sprendimų, neapkrauti gyventojų horizontaliu mokesčiu, nors čia tokių pasiūlymų toje auditorijoje nuskambėjo nuo pensijų apmokestinimo iki PVM didinimo (...)

 

Jis tvirtino pasigedęs Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos konkrečių pasiūlymų.

„Tikėjausi, kad bus pasakyta Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos, kad yra tokie keliai, ar tai priimtina, ar ne, jei ne, tai siūlykite alternatyvą. Bet šiandien buvo kitoks formatas pasirinktas“, – teigė jis.

Neatmeta investavimo, aukojimo

Liberalas Eugenijus Gentvilas sakė, kad „visi supranta poreikį didinti gynybos finansavimą“, o kategoriškų pozicijų nebuvo, nes kitų atveju tai trukdytų susitarimui.

Anot jo, tarp galimų instrumentų neatmetamas skolinimasis, investavimas ir aukojimas.

„Svarbiausia, kad neužkirsti keliai susitarimui, todėl pasakyti, kas man asmeniškai labiausiai patinka – liūto dalis turės būti finansuojama per mokesčius, vienokius ar kitokius, palikime verslui ir piliečiams galimybę skolinti, aukoti, investuoti. Kurią dali sudarys šita dalis, nedrįstu sakyti, 10–20 proc., bet išbandykime visus instrumentus“, – žurnalistams sakė Liberalų sąjūdžio atstovas.

„Nei mes, nei kiti diskusijos dalyviai nebuvo kategoriški, nes jei būtume kategoriški, kalbos apie tarimąsi ir susitarimą nebūtų“, – teigė jis.

Seimo vicepirmininkas, „laisvietis“ Vytautas Mitalas teigė, kad yra „kombinuotas kelias“, kaip įmanoma didinti finansavimą. Anot jo, akivaizdu, jog finansavimas gynybai turi pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kaip alternatyvą jis sakė matantis ir skolinimąsi bei gynybos obligacijas.

„Skambėjo susitikime šiandien, kad tai nebus vien mokesčių klausimas, ar tarifų korekcijos, bet skolinimasis yra reali alternatyva artimiausio laikotarpio paspartinti tam tikrus įsigijimus, tos pačios gynybos obligacijos. Lietuviai turi pinigų, per kovidą pamatėme, kad santaupos bankuose yra labai didelės. Patrauklaus ir gerai išreklamuoto finansinio instrumento sukūrimas būtų populiarus“, – žurnalistams sakė V. Mitalas.

Jis taip pat užsiminė ir apie savanoriško mokesčio, „gynybos prenumeratos“ idėją, kuri, pasak politiko, gynybos poreikius papildytų „dešimtimis milijonų eurų“.

„Visą tai sudėjus, būtų galima turėti gana platų kompleksinį papildomų lėšų generavimo paveikslą, kuris nėra tik mokesčių korekcijos, bet ir savanoriškas prisidėjimas bei skolinimas. Susitikime apie tai buvo šiek tiek kalbėta, bet tikiuosi, bus kalbama ir vėliau artimiausiu laiku“, – teigė V. Mitalas.

Parlamentaras taip pat sakė pasiūlęs Krašto apsaugos ministerijai pasirengti tam tikrų įsigijimų, kuriuos galima paskubinti, sąrašą, o biudžetas tam galėtų būti atvertas Seimo pavasario sesijoje.

„Peržiūrėti biudžetą ir paspartinti ar įsigijimus reikalingus kariuomenei, ar Vokietijos brigados įrengimo darbus“, – teigė jis.

Priekaištai dėl skubos

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė sakė pasigedusi informacijos apie finansavimo didinimo terminus, tačiau pozityviai nuteikia tai, kad finansų ministrė pripažino, jog dėl PVM didinimo tektų neproporcingai didelė našta mažiausias pajamas turintiems gyventojams.

Tai, kas buvo pasiūlyta šiandien, pagrinde gula ant mažas ir vidutines pajamas gaunančių asmenų.

 

„Bent jau šitas momentas yra girdimas, sakyčiau, bent jau vienas pozityvus momentas“, – žurnalistams sakė parlamentarė.

Ji pabrėžė, kad kariuomenės išsakytas poreikis bent 3 proc. BVP finansavimo jau šiems metams buvo akivaizdus dar praėjusių metų viduryje.

„Kodėl dabar yra toks staigus išaugimas suplanuotas kitai Vyriausybei, kada mažiausiai 1 proc. BVP gynybai mums trūks, atsakymo jokio nėra. Dėl to klausimas, ar iš tikrųjų norima apie ką nors susitarti, ar tiesiog pavėluoti tam tikri sprendimai. Dabar jau kalbama apie tai, kad situacija yra prasta, reikalaujanti labai skubių sprendimų, lieka šitas klausimas atviras“, – teigė D. Šakalienė.

Ji atkreipė dėmesį, jog matomas platus pritarimas iš įvairių pusių gynybos obligacijų idėjai. Tai, pasak jos, būtų paprastas sprendimas, kur greitai galima „pasimatuoti“, kiek gyventojai linkę prisidėti.

„Turint omeny, kokios šiandien palūkanos mokamos už indėlius, tai šioje vietoje prisidėti prie gynybos, bet ir su mažesnėmis palūkanomis galima būtų pasižiūrėti, kiek gyventojai būtų linkę susitarti. Čia vienas iš paprastų instrumentų, bet, aišku, jis yra nepakankamas“, – sakė D. Šakalienė.

„Valstiečiai“ siūlo finansavimo nekeisti

Tuo metu „valstietis“ Dainius Gaižauskas siūlė išlaikyti 2,52 proc. BVP finansavimą, o esant staigiam poreikiui – pasiskolinti.

„Jeigu yra būtinybė čia ir dabar, skolinkimės, jeigu yra būtinybė. (...) Šiai dienai, tų lėšų, ką mes skiriame gynybai – pakanka“, – teigė D. Gaižauskas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis (Valdemaras Tomaševskis) kalbėjo, jog svarbiausia – kurti savo gynybos pramonę.

„Trūksta karinės technikos, amunicijos, įvairiausių karinių priemonių. Turim kurti karinę pramonę, kad dalis pinigų grįžtų mokesčių pavidalu į mūsų biudžetą“, – sakė parlamentas.

Jis pabrėžė, kad didinant gynybos finansavimą nauji mokesčiai neturėtų būti įvedami, siūlė apmokestinti bankų aktyvus.

Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis siūlė peržiūrėti, ką konkrečiai reikia finansuoti, ir ar vienu metu, ar numatant prioritetus. Jis taip pat sakė negalintis pritarti mokesčių didinimui.

„Tai, kas buvo pasiūlyta šiandien, pagrinde gula ant mažas ir vidutines pajamas gaunančių asmenų, (...) ant Lietuvos investicinio klimato gerinimo“, – teigė A. Mazuronis.

„Dėl skolinimosi, turint omeny, kad dabar esam praktiškai prie 3 proc. Mastrichto kriterijaus ribos, tai matyt irgi laukia Vyriausybės diskusijų su Europos Komisija, ar jie sutiks didinti deficitą, kad tos lėšos būtų išleistos krašto apsaugos poreikiams“, – sakė jis.

Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui dėl divizijos.

„Visiškai nesuprantamas toks konservatorių vadovaujamos URM spaudimas šiam ambasadoriui, kuris tikrai puikiai atlieka savo pareigas“, – penktadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

„Tikrai nematau jokių priekaištų. Tai yra vienas iš profesionaliausių mūsų diplomatų visomis prasmėmis – dalykine, profesine, galiausiai, asmenine“, – aiškino jis.

S. Skvernelis pastebėjo, kad nusprendus atšaukti ambasadorių, institucijos privalo sutarti, kas jį pakeis. Antraip, tęsė jis, gali susiklostyti jau kadaise matytas scenarijus, kai Prezidentūra ir URM ilgą laiką ginčijosi dėl ambasadoriaus prie Europos Sąjungos.

Konfliktą gali išspręsti tik premjerės ir prezidento dialogas

Vertindamas neblėstantį konfliktą tarp prezidento Gitano Nausėdos bei užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, ekspremjeras pažymėjo – šiuos ginčus turėtų imtis spręsti premjerė Ingrida Šimonytė.

„Matau vienintelį kelią ir būdą, kas galėtų išspręsti – prezidento ir premjerės dialogas ieškant kompromiso“, – svarstė politikas.

„Nors prezidentas juo (ministru G. Landsbergiu – ELTA) pasitiki ir tą pasitikėjimą išreiškė viešai, to dialogo nepakanka“, – pažymėjo jis.

Be to, politikas užsiminė ir apie kitų Ministrų kabineto narių atsakomybę.

„Kiti ministrai taip pat neturėtų likti nuošalyje. Galiausiai, yra Vyriausybėje ir kitų valdančiosios koalicijos partnerių ne tik atstovai, bet ir pirmininkai. Šioje vietoje būtina paieška tų racionalių sprendimų“, – apibendrino S. Skvernelis.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.

Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO D. Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais.

„Prasidėjo tokios transliacijos iš kariuomenės vado, ministrės pirmininkės patarėjo: jūs nediskutuokite, jūs neišmanote, kokių įsigijimų reikia, jūs tik pakelkite mokesčius, susimokėkite, o mes jau čia patys geriausiai žinome, ką pirkti – tankus, oro gynybą, dronus ar ten dar ką nors. Toks požiūris yra trumparegiškas, jei nori bendro sutarimo“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) šią savaitę sutarus Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, S. Skvernelis sako viešai neišgirdęs pozicijų dėl galimų alternatyvų.

„Manau, kad ir VGT nariai turėjo galimybes išklausyti alternatyvas ir tada priimti sprendimą. Galbūt taip ir buvo, nors mes negirdėjome. Ir kada visuomenė negirdi argumentų ir kitokių nuomonių, tai visuomenė tikrai ir netiki (...). Tikrai reikia nebijoti kitų nuomonių, jas argumentuotai paneigti“, – sakė politikas.

Premjerė kitos savaitės pradžioje rengia partijų, verslo ir kitų suinteresuotų grupių susitikimą dėl gynybos finansavimo modelio. Diskusija dėl papildomų šaltinių gynybai atsinaujino Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis, jo idėją į viešąją erdvę grąžino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, o konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, kuris galėtų įsigalioti 2025 metais.

Nesinori choru pritarti, tikrai nepritarsime dėl to horizontalaus mokesčio.

Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, pridėtinės vertės (PVM) ar pelno mokesčių tarifai.

Anot S. Skvernelio, demokratai nepritaria svarstymams didinti PVM ir turės savo pasiūlymų dėl kitų šaltinių, tačiau juos žada atskleisti pirmadienį, vykstant susitikimui su premjere.

„Nesinori choru pritarti, tikrai nepritarsime dėl to horizontalaus mokesčio. Dabar praktiškai viskas susivedė į PVM didinimą – vieną mokestį padidiname, užkrauname naštą ant visų vienodai ir viskas gerai yra. Tokia pozicija kelia nerimą“, – teigė S. Skvernelis.

„Tai bus siūlymai, susiję su finansavimo šaltiniais, kurie paliestų ne visus horizontaliai, bet atskiras sritis mūsų (...). Tikrai neateisime tuščiomis, ateisime su pasiūlymais, kuriuos pirmadienį įvardysime“, – sakė politikas.

Jo nuomone, visus valdančiųjų keliamų tikslus įgyvendinti vienu metu gali būti sudėtinga, todėl turėtų būti nustatyti prioritetai.

„Pasakymas, kad reikia iškart visko: ir Vokietijos brigados, ir nacionalinės divizijos su tankais, ir visuotinio šaukimo, visuotinio pasipriešinimo koncepto įgyvendinimo – visko iškart tikrai nebūna, tada būna niekas. Tad tą platesnį paveikslą norisi išgirsti ir kalbėtis, kokiais būdais surasti finansavimą“, – sakė S. Skvernelis.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų siekti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.