Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius sako, kad oficialiai baigtas bene didžiausias įmonės istorijoje IT infrastruktūros projektas užtikrins maksimalią įmanomą valstybės ir visų jos gyventojų pagrindinių duomenų apsaugą.

„Naujasis duomenų centras suteiks ne tik saugumo garantą, tačiau padės ir toliau vystyti esamus bei kurti naujus IT sprendimus, teikti kokybiškas paslaugas savo klientams“, – sakė RC vadovas. 

Duomenų centro statybos baigtos šių metų pradžioje, iki šiol į jį buvo perkeliama techninė įranga iš buvusio įmonės duomenų centro.

Naujasis centras įrengtas specialiai tam sukurtoje sandarioje kapsulėje, apsaugančioje nuo išorės veiksnių. Nepertraukiamą jo veikimą užtikrina nenutrūkstamas elektros tiekimas iš dviejų nepriklausomų šaltinių, o jo šaldymui pasirinktos naujausios sistemos, leidžiančios sutaupyti iki 35 proc. elektros.

Praėjusią savaitę tarptautinė duomenų centrų sertifikavimo organizacija „Uptime institute“ duomenų centrui ir jo projektiniams sprendimams suteikė „Tier III“ sertifikatus, patvirtinančius, kad jis atitinka tarptautinius reikalavimus.

Duomenų centrą už 3 mln. eurų (be PVM) įrengė statybų bendrovė „Satela“ kartu su partnere „Caverion Lietuva“. Pastaroji, be to, už 11,5 mln. eurų (be PVM) įrengia naujas administracines patalpas, kur iki šių metų pabaigos bus sukurta apie 600 darbo vietų.

Tai S. Urbanavičius patvirtino penktadienį susitikęs su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, pranešė ministerija. 

„Per pastaruosius kelerius metus Registrų centras daug dėmesio skyrė elektroninių paslaugų vystymui: ženkliai išaugo inovatyvių elektroninių paslaugų bei visuomenei atvertų registrų skaičius ir informacinių sistemų duomenų kiekis. Kartu augo ne tik įmonės pajamos ir pelnas, bet ir pagerėjo Registrų centro įvaizdis visuomenėje“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Naujo Registrų centro vadovo konkursą planuojama paskelbti iki kovo pabaigos.

Buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas teisininkas S. Urbanavičius Registrų centro vadovu dirba nuo 2018 metų birželio 26-osios.

Centras tvarko pagrindinius nacionalinius registrus ir informacines sistemas, kuriose kaupiami pagrindiniai duomenys apie šalies gyventojus, verslą ir nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu jis prižiūri 10 valstybinės reikšmės registrų ir apie 20 informacinių sistemų. Įmonė visoje Lietuvoje turi 50 padalinių, kuriuose kasdien apsilanko apie 2,5 tūkst. klientų.

RC vadovas neatskleidžia, kokias naujas paslaugas centras planuoja pradėti teikti artimiausiu metu. 

„Mūsų tikslas yra gerinti savitarną, gerinti elektroninėje erdvėje teikiamas paslaugas. Pasakyti ir įvardyti (naujų paslaugų – BNS) aš nenorėčiau, nes tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo politinių sprendimų bei kitų dalykų“, – BNS pirmadienį sakė S. Urbanavičius. 

Pasak jo, RC kiekvieną darbo dieną sulaukia apie 10 tūkst. įvairių užklausų ir užsakymų, o apie 2 tūkst. žmonių padaliniuose kasdien apsilanko gyvai. Vilniaus padalinyje kiekvieną dieną apsilanko vidutiniškai apie 600 klientų.

„Manome, kad atnaujinus patalpas pagal naują mūsų vizualinį konceptą bus ne tik tinkamai ir gerai suteikiamos paslaugos, bet ir bus maloni aplinka, kuomet klientas turės galimybę ne tik sulaukti greito aptarnavimo, bet ir pasinaudoti savitarnos erdve, greitai apmokėti (už paslaugas – BNS). Turime patalpas, kur galės kažkokius sudėtingesnius klausimus spręsti“, – teigė S. Urbanavičius.

Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministrės Eglės Markevičiūtės, tiek ministerijos, tiek RC vadovybės ilgalaikė vizija – paslaugų patogumas bei galimybė daugelį klausimų išspręsti elektroniniu būdu. 

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Vis dėlto yra daug žmonių, kuriems patogiau gyvai ateiti, yra žmonių, kuriems kyla klausimų. Todėl džiaugiamės, kad šis klientų aptarnavimo centras buvo sutvarkytas ir atnaujintas, džiaugiamės, kad yra daug detalių, kurios yra patogesnės neįgaliesiems – nuo durų iki tualetų ir panašiai. Tikimės, kad centras taps dar labiau prieinamas ir patogesnis klientams“, – BNS sakė viceministrė. 

Pasak RC vadovo, kitais metais bus atnaujinti padaliniai Kaune, Klaipėdoje ir Tauragėje. Šiemet atnaujinti Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Telšių ir Utenos padaliniai.

RC atstovas Mindaugas Samkus anksčiau teigė, jog padalinio Vilniuje remontas kainavo apie 700 tūkst. eurų. Jį per tris mėnesius atliko statybų bendrovė „Fos Lt“. Remonto metu atnaujinta pagrindinė klientų aptarnavimo salė ir jos prieigos – sukurtos ergonomiškos darbo vietos bei klientų laukimo erdvės.

Kol patalpos buvo tvarkomos, padalinys veikė parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Registrų centras turi padalinius 50-yje šalies savivaldybių, jis tvarko pagrindinius valstybės informacinius išteklius – 10 valstybinės reikšmės registrų ir apie 20 informacinių sistemų.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis tvirtino, kad šiuo metu Vyriausybė ruošiasi techniniam nacionalinio sertifikato įgyvendinimui, kurį būtų galima pradėti naudoti balandžio pabaigoje.

„Pats techninis pasirengimas vyksta, nes tai yra de facto tapatūs dalykai, kalbant apie europinį sertifikatą, ir galbūt kiek labiau supaprastintą (lietuviško sertifikato – ELTA) versiją galim planuoti turėti balandžio pabaigoje, antroje pusėje. Nesinori labai įsisprausti užbėgant už akių, bet iš esmės tokį techninį sprendimą turime“,– NSGK posėdyje teigė V. Jurgutis.

Tuo metu Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius Seimo nariams tvirtino, kad jau šiandien galima turėti oficialų dokumentą, kurį gyventojai galėtų naudoti kaip imuniteto pasą šalies viduje. Tačiau, pasak Registrų centro direktoriaus, pagrindinis klausimas išlieka, kaip, siekiant realizuoti europinio imuniteto paso idėją, vyktų duomenų apsikeitimas tarp valstybių.

„Nėra aiškaus apsisprendimo, kokiu būdu bus keičiamasi informacija tarp ES valstybių arba net ir su trečiosiomis valstybėmis“,– NSGK posėdyje teigė S. Urbanavičius, papildydamas, kad šiuo metu dar nėra parengti techniniai sprendimai, kurie Lietuvai leistų keistis duomenimis su užsienio valstybėmis.

„Tas pats užsienietis, jeigu jis čia bandys įrodyti, kad jis yra persirgęs arba paskiepytas, ir parodys savo QR kodą, kaip mes su ta valstybe, iš kurios jis atvyko, susisieksime ir patikrinsime šią informaciją, ar ji tikra. Šių techninių sprendimų šiandien, deja, dar nėra, todėl sunku kažką daryti, kai iš esmės nežinai, ką turi padaryti“,– teigė Registrų centro vadovas.

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, apibendrindamas posėdyje pateiktą informaciją, teigė, kad siekis greitinti nacionalinio imuniteto pažymėjimo įgyvendinimą yra sveikintinas, ir juokavo, kad net Laisvės partija turi gerų idėjų.

„Pajuokausiu, kad net ir Laisvės partija gali turėti tam tikrų idėjų, kurias verta įgyvendinti. Tai tikrai ta idėja greitinti ir nacionalinį imuniteto pažymėjimą yra gera“,– teigė NSGK pirmininkas, kartu pridurdamas, kad pagrindiniu iššūkiu, jo nuomone, išlieka šios idėjos realizavimas, nepaverčiant imuniteto paso tam tikru diskriminacijos įrankiu nepasiskiepijusių gyventojų atžvilgiu.

ELTA primena, kad šiuo metu svarstoma, jog imuniteto sertifikatą gautų ir laisviau keliauti galėtų persirgę, paskiepyti ar tam tikru laikotarpiu testą atlikę gyventojai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pastarąją savaitę teigė, kad su ekspertais vis dar diskutuojama, kokį žmogų galima laikyti epidemiologiškai saugiu ir turinčiu teisę įgyti Imuniteto pasą.

„Pripažįstu, kad tuo metu kavinėje kaukės nedėvėjau, nors visą laiką atsakingai ją dėviu. Dėl to labai apgailestauju. Paskirtą baudą jau sumokėjau“, – BNS perduotame komentare ketvirtadienį teigė S. Urbanavičius.

Sostinės trečiojo policijos komisariato pareigūnai ketvirtadienį pradėjo administracinę bylą dėl veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

Kaip BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja, tyrimas buvo pradėtas po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos. Jos teigimu, policija apie įvykį negavo jokio pranešimo nei iš kavinės personalo, nei iš kitų joje buvusių žmonių.

Apie tai, kad S. Urbanavičius atėjo į vieną Vilniaus kavinę nedėvėdamas privalomos apsauginės veido kaukės, trečiadienį vakare pranešė portalas lrytas.lt.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad dėl privalomų nurodymų nesilaikymo gresia nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų baudos. Nusižengusiems pirmą kartą ir kaltę pripažįstantiems skiriama pusė minimalios baudos.

„Šiuo metu laukiame įrangos. Jei nebūtų tas nelemtas vamzdis mūsų aplenkęs ir būtume spėję įgyvendinti šį projektą, tai tokio incidento paslaugų prasme nebūtų pajautusios nei gydymo įstaigos, nei žmonės, nei kiti klientai“, – aiškino Registrų centro vadovas.

S. Urbanavičius taip pat teigė, jog naujų patalpų įstaiga ieško nuo pat jo vadovavimo pradžios 2018-ųjų viduryje, bet procesai nevyksta greitai.

„Procesai nesidaro greitai, tai yra ilgalaikiai sprendimai, ilgalaikiai klausimai, mes juos turime derinti su Vyriausybe ir gauti jos pritarimą. Alternatyvių patalpų ieškoma nuo pat pradžių. Tik reikia suprasti, kad valstybė neturi tiek daug tinkamų patalpų pasirinkimo Vilniuje“, – komentavo jis.

Po Vilniuje vykusios liūties pirmadienio vakarą trūkus vamzdžiui buvo užpilta Registrų centro serverinė. Dėl to sutriko daugelio įstaigos valdomų sistemų veikla.

Nors dauguma jų, anot Registrų centro, jau veikia, daugiausia problemų vis dar kyla atkuriant e.sveikatos sistemą.

Neveikiant e.sveikatai, gydymo įstaigos negali įkelti e.dokumentų, išrašyti e.receptų, atlikti kitų e.sveikatos paslaugų funkcijų, pacientai su e.parašais vaistinėse negali įsigyti jiems skirtų vaistų, vaistinės negali išduoti pacientams vaistų.

Mes turim kitą lokaciją, registrai turi rezervines duomenų bazes, kurios šito incidento metu ir užsikūrė, pradėjo veikti, deja, e.sveikata to neturi, todėl ir kilo tiek problemų.

– Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje gausu nuostabos, kritikos ir pastebėjimų, kad valstybė vis daugiau dėmesio skiria kibernetiniam saugumui, saugosi nedraugiškų šalių atakų, o štai strateginės įmonės duomenų sistemos gali būti išjungiamos paprasto vasaros lietaus. Kaip pats vertinate esamą situaciją?

– Be abejo, neturėtų taip būti. Bet reiktų kalbėti apie tai, kad mes suprantame duomenų saugumo ir veiklos tęstinumo svarbą. Kodėl anksčiau nebuvo padaryti šitie dalykai, man sunku kalbėti. Bet nauja komanda tą iš karto suprato, mes tuos darbus esame pradėję prieš kurį laiką. Mes buvome susiplanavę dar šiais metais turėti atsarginę e.sveikatos duomenų bazę tokiems atvejams. Šiuo metu laukiame įrangos. Jei nebūtų tas nelemtas vamzdis mūsų aplenkęs ir būtume spėję įgyvendinti šį projektą, tai tokio incidento paslaugų prasme nebūtų pajautusios nei gydymo įstaigos, nei žmonės, nei kiti klientai.

– Tai rezervinių duomenų bazių Registrų centras paprasčiausiai neturi?

– Mes turim kitą lokaciją, registrai turi rezervines duomenų bazes, kurios šito incidento metu ir užsikūrė, pradėjo veikti, deja, e.sveikata to neturi, todėl ir kilo tiek problemų. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad rezervinės duomenų bazės projektas buvo įpusėjęs, mes jį iki metų pabaigos būtume įgyvendinę.

Jei kalbame apie duomenų kopijas, tai mes jas turim, duomenys nėra prarasti, duomenys yra saugūs. Kalbant tiek apie e.sveikatą, tiek apie kitus registrus.

– O kaip pati įranga? Kiek jos dėl užpiltos serverinės praradote?

– Taip, įrangos bus prarasta, bet dabar labai sunku pasakyti, kiek jos netekome. Tiek su draudimu, tiek ekspertais reikės įvertinti, sutestuoti, suskaičiuoti. Mums dar kyla klausimų dėl garantinio aptarnavimo, draudiminių įvykių. Be abejo, bus praradimų, nes vanduo ir technika yra nesuderinami dalykai.

– Ar yra tikimybė, kad e.sveikata nebus išvis atkurta?

– Manau, kad mes ją atkursim. Duomenų perkėlimo etapas pavyko sėkmingai, tačiau dar reikės testuoti, gal paleidus sistemą atsiras nenumatytų dalykų, kuriuos reikės šalinti, bet mes ją atkursim. Dabar sunku prognozuoti, kada tai įvyks.

– Kokie artimiausi jūsų žingsniai, siekiant užtikrinti atkurtų paslaugų veikimą?

– Atkeliaujančią įrangą, kuri turėjo veikti kaip rezervinė duomenų bazė, mes panaudosime kaip pirminę duomenų bazę, o rezervinę vėl turėsime užsakyti. Kol kas turime laikinus sprendimus, prašysime tiekėjo, kad greičiau atsiųstų perkamą įrangą.

– Ar dėl tų laikinų sprendimų nekyla duomenų saugumui rizika?

– Ne.

– Kiek žmonių šiuo metu sprendžia šią krizę? Minėjote, kad yra pasitelkiama ir išorės pagalba, gal galite pasakyti kieno?

– Dirba infrastruktūros specialistai, programuotojai, testuotojai. Kiek dirba šią minutę, negaliu pasakyti. Iš viso mūsų informacinių technologijų centre yra maždaug šimtas žmonių. Didžioji dalis, matyt, ir dirba, kas gali duoti naudos. Žmonės ten dirbs tiek, kiek reikia. Jiems labai ačiū. Kalbant apie pagalbą iš išorės, ją mes gauname pagal tam tikrus sutartinius įsipareigojimus, ypač garantinio aptarnavimo.

– Ką Registrų centras padarė iki šiol, jog būtų užtikrinamas sistemų saugumas?

– Visų pirma reikia kalbėti apie duomenų kopijų darymą – ne vienos, o kelių – ir darymą skirtingomis technologijomis. Be abejo, buvo sutvarkyta infrastruktūra. Taip, šiuo atveju ji nėra sutvarkyta iki galo, kas liečia e.sveikatą, bet kas liečia kitus registrus, tai yra padaryta. Kaip žinia, technika sensta, ją reikia atnaujinti, tas daroma nuolat.

– Informacinių technologijų ekspertai atkreipia dėmesį, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą ir apsisaugoti nuo tokių situacijų, jūs joms privalėjote ruoštis, testuoti sistemas, imituoti galimus sutrikimus. Ar tai buvo daroma?

– Su kitais registrais, sistemomis, kurios turi rezervines duomenų bazes, tas buvo daroma ir tai yra natūralu. Bet kai nėra rezervinės duomenų bazės, tai tiesiog to negali padaryti.

– Antradienį sakėte, kad serverinė yra žemutiniame aukšte, be to, pats pastatas įrengtas ant šlaito ir per lietų jis nuolat skalaujamas vandens. Ar, jūsų nuomone, paties pastato vieta yra tinkama tokioms patalpoms?

– Visiškai ne, bet duomenų centras šiose patalpose įkurtas prieš 15 metų. Tuo metu buvo priimami tokie sprendimai, tuo metu gal jie ir buvo tinkami, nes ten tikrai pagal reikalavimus tuo metu įkurta, apsaugant nuo vandens užliejimo, nuo ugnies. Bet reikia suprasti, kad 15 metų yra pakankamas laiko tarpas. Dabar šalia yra intensyvi gatvė, taip pat šiuo metu vyksta statybos šalia, tai, be abejo, tas daro įtaką. Prašysime Vyriausybės pagalbos dėl kitų patalpų.

– Ar per maždaug dvejus metus, kol esate Registrų centro vadovas, nesvarstėte idėjos keisti patalpas?

– Svarstėme, bet procesai nesidaro greitai, tai yra ilgalaikiai sprendimai, ilgalaikiai klausimai, mes juos turime derinti su Vyriausybe ir gauti jos pritarimą. Alternatyvių patalpų ieškoma nuo pat pradžių. Tik reikia suprasti, kad valstybė neturi tiek daug tinkamų patalpų pasirinkimo Vilniuje.

Ilgalaikėje perspektyvoje numatyti visi veiksmai, kad išsikeltume iš šitų patalpų ir užtikrintume dar didesnį saugumą, vengiant išorinės rizikos veiksnių. Tikrai negalime būtų tarp dviejų gatvių, negalime būti vidiniame namo kieme. Tam reikia parinkti patalpas, parinkti lokaciją, bet čia jau reikalinga Vyriausybės pagalba. Tikimės greitų sprendimų iš Vyriausybės, nes įmonė pati neturi galimybių susitvarkyti, nusipirkti, pasistatyti pastatų.

– Krašto apsaugos ministerijos specialistai siūlo serverius laikyti valstybiniuose duomenų centruose. Kaip vertinate šį siūlymą?

– Tai yra viena iš alternatyvų, vienas iš galimų variantų, bet dabartiniai valstybiniai duomenų centrai yra pradinėse stadijose ir mes, ko gero, esame jiems per dideli. Svarstytini ir kiti scenarijai, pavyzdžiui, kad tai galėtų būti perkama komercinė paslauga, atitinkamai priėmus tam būtinus teisės aktus. Bet čia reikia greitesnių sprendimų, negalime taip gyventi, todėl tuos procesus, tuos darbus ir pradėjome.

– Ar visuomenei teikiate visą informaciją apie incidentą? Pradžioje minėjote ir akcentavote, kad neveikia tik e.sveikatos sistema, netrukus paaiškėjo, kad ir notarai negali jungtis prie jiems reikalingų sistemų, vėliau sužinojome apie neveikiantį elektroninį parašą. Ar esate atviri ir teikiate patikimą informaciją, nebandydami ko nors nutylėti?

– Tikrai esame atviri ir nieko nenorime nutylėti ar slėpti. Kiek komunikavo mūsų specialistai, atgaivindami sistemas, tiek mes ir pasakydavome. Tiesiog galbūt tam tikrų dalykų dar patys nežinojome. Galiu užtikrinti, kad dedame visas pastangas, kad e.sveikata būtų atstatyta.

– Kieno atsakomybę matote dėl šio incidento ir apskritai visos situacijos?

– Matau savo atsakomybę dėl to, nes esu vadovas. Vadovas atsako už viską. Turbūt ir už senus dalykus, už senas kitų klaidas, nepadarytus darbus. Bet šita komanda, kuri yra čia, mes matėme problemą, ją sprendėme ir planavome įgyvendinti iki metų galo. Prisiimu atsakomybę ir už tai, kad trūko vamzdis ir įtrūko siena.

– Ačiū už interviu.

Kaip teigiama pranešime, gerų finansinių rezultatų Registrų centrui padėjo pasiekti efektyviai suvaldytos sąnaudos, kruopščiai peržiūrėti investiciniai projektai, paslaugų ir prekių pirkimų kontrolė ir atsakingas išlaidų valdymas.

„Praėję metai Registrų centre buvo pažymėti teigiamų pokyčių pradžia: padėtas pagrindas naujai organizacijos struktūrai, peržiūrėtos sutartys su klientais, iš naujo įvertintas investicijų poreikis, optimizuotas įmonės automobilių parkas. Nepaisant visų iššūkių, būtent tai leido įmonei metus užbaigti teigiamai, o pasiektu rezultatu galėsime pasidalinti su valstybe ir su įmonės darbuotojais jų darbo užmokestį nuosekliai artinant prie situacijos rinkoje“, - pranešime sako Registrų centro direktorius Saulius Urbanavičius.

Pasak S. Urbanavičiaus, šiais metais įmonės prioritetas yra teikiamų paslaugų krepšelio, paremto naująja kainodara, peržiūrėjimas, šiuolaikiškų ir aktualių paslaugų sukūrimas, duomenų atvėrimas visuomenei, klientų aptarnavimo standartų diegimas ir aptarnavimo kokybės gerinimas. Tikimasi, kad visa tai leis įmonei ir šiais metais pasiekti užsibrėžtus tikslus ir toliau teikti naudą valstybei.

Galutinius įmonės finansinius rezultatus tikimasi turėti iki gegužės pabaigos, kai juos įvertins nepriklausomi auditoriai.

„Matydami atvirų duomenų potencialą ir galimybes, pirmą kartą imame inicijuoti diskusijas su suinteresuotomis šalimis bei visuomene dėl Registrų centro tvarkomų duomenų atvėrimo“, – pranešime spaudai sakė S. Urbanavičius.

Preliminariai centras numato atverti apie 150 duomenų rinkinių – daugiausia Nekilnojamojo turto registro informacijos apie statinius, patalpas, žemės sklypus bei Juridinių asmenų registro informacijos apie įstatinį kapitalą, teisines formas ir statusus.

Ketinama atverti ne tik daugiau duomenų, bet ir keisti jų pateikimą.

„Dabar informacija ne visai atitinka atvirų duomenų formatą ir ne viskas yra pateikiama, kaip turėtų būti. Būna pateikta statistika, bet neišsamiai pateikti pjūviai. Planuojame, kad pertvarkius mūsų svetainėje pateiktus duomenis, matysis daugiau duomenų, jie bus pateikti patogesnius formatu, kad analitikai ar visuomenė galėtų lengviau juos interpretuoti ir naudoti“, – BNS teigė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

Anot jo, šį darbą Registrų centras žada atlikti savo resursais.

Siekiant nustatyti duomenų prioritetus, bus atlikta naudotojų apklausa.

Pasak jo, norint atverti žurnalistams trūkstamus duomenis apie buvusius nekilnojamojo turto savininkus ir įmonių akcininkus, Seimas turėtų pakeisti įstatymą, o teisingumo ministras – pakoreguoti įsakymą.

„Jeigu tokie sprendimai būtų priimti, mes tikrai papildytume jau dabar galiojančias sutartis su žiniasklaida šitais punkteliais, o techniškai įgyvendinti šį sprendimą Registrų centras pasiruošęs jau šiandien“, – interviu BNS antradienį sakė S. Urbanavičius.

S. Urbanavičius taip pat sakė, kad viešojoje erdvėje neatsakyti klausimai dėl susisiekimo ministro Roko Masiulio skirtų Registrų centro valdybos narių diskredituoja įmonės reputaciją, tačiau tvirtino valdybos darbu esąs patenkintas.

– Esate žinomas kaip viešo dėmesio nelabai mėgstantis žmogus. Kiek jums tiek šis interviu, tiek šis postas yra lipimas per save, o kiek jau pripratote?

– Kaip žinia, tai jau trečia organizacija, kuriai tenka vadovauti ir, ko gero, prieš tai rinkausi tokį kelią, kad nebūčiau organizacijos veidu. Teisėsaugos institucijoje priėmiau sprendimą, kad veidas būtų darbai. O dabar, patinka ar nepatinka, pareigos įpareigoja bendrauti, atstovauti institucijai. Ši įmonė, kurioje dabar dirbu, nėra nevieša, tai valstybinė įmonė, tad viskas tvarkoje.

– Praėjusią savaitę delfi.lt sakėte, kad e. sveikatos sistema yra saugi ir trūkumai, kurie yra jums žinomi, susiję su grėsmėmis nutekėti asmens duomenims, yra pašalinti. Ar per šią savaitę nenustatėte naujų spragų?

– Nustatėme, bet patys tvarkome. Apie tas spragas, kurias kalbate, plačiai nuskambėjo ir gali susidaryti vaizdas, kad jų yra labai daug. Bet kiek aš suskaičiuoju, jos yra, ko gero, trys. Jos yra sutvarkytos ir uždarytos šiai dienai. Bet vėlgi, mes toliau ir patys, suprasdami, kokia svarbi yra šita sistema visiems Lietuvos žmonėms, kad tai yra mūsų vienas iš prioritetinių darbų, nuolat tikriname ir nuolat ieškome tų galimybių, per kurias galėtų būti prieinami kažkokie duomenys.

Tai tokių galimybių, deja, ir patys nustatome, kai kurias labai greitai pašaliname, kai kurios galbūt užtrunka. Labai džiugu, kad po to viešo aptarimo sulaukėme ir žmonių pagalbos: turime atvejį ir naudodamasis proga noriu jam dar kartą padėkoti, pilietiškas žmogus turbūt išgirdęs viešai rado vieną spragą, mums pasakė kelią, mes ją susitvarkėme, uždarėme, toliau su juo konsultuojamės.

– Bet jo nepersekios teisėsauga?

– Ne, bet jis tiesiog pasakė apie spragą nustatyta tvarka, informavo, kad yra tokia galimybė, bet nėjo kitu keliu, neatskleidinėjo duomenų. Bet tiek žmonių pagalba, tiek patys, suvokdami svarbą, užsakėme ir išorinį auditą.

– O per kiek laiko bus atliktas technologinis auditas?

– Tai mėnesių reikalas. Dabar vyksta procedūros pirkimas. Jis pats netruks ilgai, mes apie rezultatus, be jokios abejonės, informuosime.

– Užsiminėte apie vieną pilietišką žmogų, kuris jums pranešė apie spragą, kurią, kaip suprantu, jau uždarėte. Bet kaip vertinate situaciją dėl kito panašaus žmogaus Dariaus Povilaičio,  kuris irgi pranešė, bet jam gresia teisėsaugos įtarimai?

– Iš vienos pusės, mes patys suprantame, kad tas santykis tarp pranešėjų apsaugos, kur turime naują pranešėjų apsaugos įstatymą, dar iš tikrųjų tokius pirmus žingsnius (žengia – BNS) ir nėra visuomenėje taip populiaru pranešti ir tai vertinti kaip pilietinę pareigą, ne kaip kažkokį negatyvų veiksmą. Tai tas santykis turi nusistovėti ir turi būti aiškus, įstatymų leidėjas turi sureguliuoti ir tokius atvejus.

Aišku, kad jo ketinimai nebuvo piktybiški, bet deja, esame tokiame reglamentavime: mes informavome vienus, kažkas informavo kitus, nuėjo informacija iki policijos, jie irgi pažiūrėjo, kad yra nusikaltimo požymiai. Tai turi sureguliuoti įstatymų leidėjas.

Nes šiandien žmogus kreipėsi, ko gero, kitu keliu negu nustatyta, jis šiek tiek daugiau atsiskleidė tuo būdu, bet aišku, kad jo ketinimai nebuvo piktybiški, bet deja, esame tokiame reglamentavime: mes informavome vienus, kažkas informavo kitus, nuėjo informacija iki policijos, jie irgi pažiūrėjo, kad yra nusikaltimo požymiai. Tai turi sureguliuoti įstatymų leidėjas.

– O valstybė padarė klaidą taip sureaguodama? Ir čia ne tik apie asmenis ir institucijas, bet apie apskritai bendrą kontekstą: būtent taip sureaguodama dėl to pranešimo?

– Tai gal bus paskata susitvarkyti šitoje vietoje ir sureguliuoti šiuos dalykus. Sunku spręsti, nes nežinau daug dalykų, bet kiek iš viešos erdvės galiu spręsti, tikėtina, ta byla nebus perspektyvi teismine prasme, nes visi suprantame, kad žmogus neturėjo tokių ketinimų. Manau, kad atlikus tam tikrą eilę veiksmų bus priimti palankūs šiam pranešėjui sprendimai. Bet ši situacija iškėlė į viešumą daug tvarkytinų dalykų.

– Prieš savaitę taip pat sakėte, kad jei matysite pagrindą dėl tų e. sveikatos sistemos spragų, sieksite ir žalos atlyginimo iš sistemos kūrėjų. Ir sakėte gana nekonkrečiai, kad pagrindą lyg ir matote, bet sprendimų kol kas nėra. Tai kada paaiškės tie sprendimai?

– Mes kalbėjome apie skirtingus dalykus. Šiai dienai yra atliktas vienas auditas e-sveikatos (dėl sistemos kūrimo aplinkybių – BNS) ir dabar mūsų specialistai vertina audito rekomendacijas. Jei po vertinimo bus pagrindas, tikrai mes kalbėsime ir apie atsakomybės klausimą – ar mūsų darbuotojų, ar projekto partnerių įgyvendinimo, ūkio subjektų, taip pat ir žalos atlyginimo aspekto: jei bus įvardyta, kad yra žala ir bus pagrindas jos išieškojimui, galiu užtikrinti, kad mes tą darysime, bet palaukime.

– Kiek palaukime?

– Viskas paaiškės apie lapkričio mėnesį. Ši mano išsakyta pozicija galioja ir dėl ateinančio audito dėl duomenų apsaugos spragų. Jeigu bus akivaizdžios spragos dėl neatliktų darbų, netinkamai atliktų darbų, jeigu teisininkai įvertins, kad yra pagrindas spręsti žalos išieškojimo klausimą, tai mes taip pasielgsime, apie tai negali būti nė kalbos.

– Kita tema. Žiniasklaida skelbė apie keistas aplinkybes, pernai Registrų centro direktoriaus pavaduotoju įdarbinant Gintautą Vilkelį. Ar jūs pats patenkintas darbu su juo komandoje?

– Mes sutarėme viduje ir su dabartine komanda, dabartiniais vadovais, taip pat ir jūsų paminėtu asmeniu, kad į aukščiausias pareigybes, tokias kaip dabartines pavaduotojų, bet naujoje Registrų centro struktūroje – atskirų procesų direktorių – bus viešos atrankos, kuriose galės dalyvauti ir dirbantys žmonės, iš vidaus, ir tas pareigas užimantys žmonės ir, be abejo, iš išorės.

Kviesime dalyvauti kuo daugiau specialistų, norinčių dalyvauti pokyčiuose, norinčių padėti sutvarkyti šitą įmonę, padaryti kuo daugiau atviresnių duomenų paslaugų, piginti paslaugas. Tikrai kviesime tokius specialistus prisijungti prie mūsų komandos per atviras atrankas, konkursus.

Ar tenkina, ar netenkina, palikime šį klausimą. Jeigu jau visiškai netenkintų, ar būtų pagrindas atsisveikinti, tai, ko gero, irgi būtų buvę padaryta.

– O per kiek laiko jūs tikitės tokiu būdu susiformuoti komandą?

– Naujoji struktūra įsigalioja nuo kovo 1 dienos. Mes didijį pagrindą tikimės iki tos dienos ir turėti.

– Ar viešojoje erdvėje neatsakyti klausimai dėl Registrų centro valdybos atrankos diskredituoja įmonę?

– Aišku, kiekvienas neatsakytas klausimas ar kažkoks negatyvus ar nevienareikšmiškas vertinimas, reputacine prasme, taip (diskredituoja – BNS). Bet galiu pasakyti, kad su mano paties asmeniu juk irgi buvo iškilęs klausimas, kad čia man vieta paruošta buvo ir taip toliau.

Aš, dirbdamas senoje darbovietėje, iki paskutinės dienos apskritai nežinojau, kur aš darbuosiuos, apie tai negalvojau ir vengiau tokių kalbų. Tiktai baigęs darbą, pailsėjęs kelias dienas pradėjau galvoti, kas toliau. Sutapo, kad buvo skelbiami tie konkursai. Aš žinau tikrai, kiek aš praėjau visų procedūrų. Informaciją gaudavau kaip ir visi žmonės, iš Susisiekimo ministerijos personalo darbuotojų.

Dėl valdybos lygiai tas pats. Atėjau darbuotis, radau valdybą ir galiu kalbėti tik apie tiek, kiek, kokį indelį valdyba padaro ir kokius darbus kartu su valdyba nuveikiame. Tik pasidžiaugti galiu, nes savo jėgomis ir be valdybos tokio profesionalaus požiūrio nei būtume pasiekę tiek, kiek pasiekėme per tokį trumpą laiką, nei turėtumėme tokią aiškią viziją.

– Priminsiu, kad gegužę paaiškėjo, jog laimėjote atranką vadovauti Registrų centrui. Birželį pradėjote dirbti, o jūsų kadenciją STT baigėsi kovą. Na, žurnalistai dar gerokai iki gegužės girdėjo informaciją, galima ją vadinti ir gandais, kad Registrų centrui vadovausite jūs.

– Bet jūs girdėjote, kad aš vadovausiu ir kitur. Tai natūralu, nes STT vadovui baigiasi kadencija, o jis neįvardija kur eis. Aš tikrai pats nežinojau, ką aš toliau veiksiu. Jūs mane ir ministru buvote pakrikštiję ir dar dviejų įmonių vadovu. Aš „ėjau“ visur, kur buvo laisva.

Taip sutapo ir aišku, visko galima sakyti. Bet aš pats žinau, kaip buvo su manimi.

– Kadangi žinote, todėl ir klausiame. Iki pastarosios atrankos, kurią laimėjote, buvo organizuojamas dar vienas konkursas. Ten buvo numatyti aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai būsimam vadovui, pavyzdžiui, kad jis būtų vadovavęs organizacijai su 500 darbuotojų. Ar jūs būtumėte atitikęs tuos aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus?

– Aš tą dieną dirbau STT ir aš buvau susikoncentravęs į tuos darbus. Nežinau, nei kas buvo, nei labai domėjausi, nei man kas pasakojo tokius dalykus.

– Ar nemanote, kad reikalavimai buvo sumažinti specialiai jums?

– Ne, nemanau. Nežinau. Kadangi nežinau, tai ir nemanau.

– Per pirmąjį šių metų pusmetį Registrų centras gavo beveik 20 mln. eurų pajamų ir uždirbo 0,6 mln. eurų grynojo pelno. Gal galite pasakyti, kokią dalį jūsų įmonės pajamų sudaro viešojo sektoriaus jums mokami pinigai už duomenis?

– Šiai dienai nereikšmingą, bet, kaip žinia, nuo sausio 1-osios įsigalioja Valstybės informacinių išteklių įstatymo pataisos, pagal kurias turėsime valstybinėms, savivaldybių organizacijoms ir įstaigoms duomenis teikti nemokamai. Šiuo tikslu valstybės biudžeto projekte yra numatyta tam tikra pinigų suma.

Ar jų pakaks, ar nepakaks, tai sunku dabar sukaičiuoti ir sunku įvertinti poreikį po šių pasikeitimų, bet mes vėlgi labai atsakingai ruošiamės šitam dalykui ir mes turėsime šito įstatymo nuostatą įgyvendinti.

– Kalbant apie duomenis kitiems subjektams, iš principo, jūs esate už idėją Registrų centrui teikti daugiau viešųjų paslaugų, taip, be abejo, mažėjant pelnui, ar visgi siekti kuo didesnio pelno?

– Mūsų pelno siekimas turi vadovautis sąnaudų padengimo principu, nes kuo daugiau galime uždirbti pelno, tuo labiau mes galime piginti paslaugas. Tą balansą mums reikia išlaikyti. Atsakyti į jūsų klausimą, vienu ar kitu keliu eiti, sunku, nes tikrai rezervo per tam tikrų išskirtinių sąlygų sudarymą ir apskritai susitvarkymo prasme įmonėje yra.

– Kaip jūs manote, ar teisinga visgi valstybei darytis „biznį“ iš duomenų, kuriuos privatus verslas privalo teikti?

– Mes išnalizavome tiek Europos, tiek pasaulio praktiką. Jeigu kalbant apie viešus duomenis, kai kas pasirinkęs teikti visus juos neatlygintinai. Tačiau tikrai nemažai yra Europos valstybių, kurios tokius duomenis teikia atlygintinai, bet vadovaudamiesi mano minėtu principu – nedaryti „biznio“, o tik padengti sąnaudas.

Kiek duomenys gali būti atviri, irgi valstybė turi apsispręsti. Ir šiandien Lietuvoje yra begalė atvirų duomenų, teikiamų neatlygintinai. (...) Sudėjome į savo tinklapį Registrų centro duomenis, svarstome sudėti ir kitų institucijų nuorodas, kad viskas būtų viename ir žmonėms būtų patogų ieškoti tų viešų, neatlygintinai teikiamų duomenų.

– Gal galite pasakyti, su kiek žiniasklaidos priemonių esate pasirašę sutartis dėl nemokamo duomenų teikimo?

– Šiai dienai apie dešimt – su visomis didžiosiomis redakcijomis, su kai kuriomis regioninėmis. Iš tikrųjų turime situaciją, kurią ir norėjome turėti. Iš esmės turime tą patį (...), tik dabar tvarkingai, reglamentuotai, nepažeidžiant nei įstatymų, nei tvarkų, atsakingai elgiantis su duomenimis.

Žurnalistai juos gauna, suteikiame visą pagalbą, buvo pravesti mokymai. Jeigu dar kažkam neaišku, galime parodyti, kaip naudotis. To ir siekėme.

– Kai rugsėjį nutraukėte praktiką teikti Registrų centro duomenis žurnalistams, teigta, kad iki šiol tai buvo daroma neteisėtai. Kaip jūs nustatėte tą neteisėtumą?

– Šitas klausimas iškilo man pradėjus darbuotis, nes gavome ne vieną skundą ir, pradėjus nagrinėti tuos skundus pamatėme, kad ši veikla visiškai nebuvo reglamentuota, žiniasklaida nei įstatymiškai, nei niekur kitur nebuvo tarp subjektų, gaunančių duomenis neatlygintinai. Mes nežinojome, nei ką teikėme, nei kam teikėme, nei po to galėjome kažką atsekti.

Taigi, paėmėme visą reglamentavimą ir pamatėme, kad tiesiog yra netvarka. Viešai nuskambėjo nuomonė, kad galbūt tai padarėme dėl pinigų, bet tai tikrai nėra taip. Tikrai dėl tvarkos ir pačio reglamentavimo. Šnekantis su nuo seno Registrų centre dirbančiais žmonėmis ir kalbantis su kai kuriais jūsų kolegomis, visi sakė, kad tas klausimas kildavo nuolat, bet tik spėti galima, kodėl jis vis buvo nukeliamas ir nukeliamas.

– Bet čia juk teisės aiškinimo dalykas. Dalis teisininkų jums pasakytų, kad tai, kas teisės aktuose nėra draudžiama, tas yra leidžiama.

– Čia nesutikčiau, nes visi teisininkai atsakys, jog yra bendros normos, bet yra ir įstatymai, apibrėžiantys duomenis neatlygintinai gaunančių subjektų ratą. Niekas nekalbėjo šitoje situacijoje apie tai, kad žiniasklaida neturi gauti duomenų. Apie tai juk nebuvo kalbos nei Registrų centro, nei turbūt iš niekieno kito pusės.

– Vieno įrašo neturime, tiesa.

– Bet čia jau klausimas ne Registrų centrui. Būtent ir buvo kalba, kad lyg ir esate tarp subjektų, bet nėra tvarkų, nėra sutarčių. Sprendimai teikti duomenis žurnalistams Registrų centro buvusios vadovybės buvo priimami vienasmeniškai, vieniems teikiant, kitiems neteikiant. Su kai kuria žiniasklaida juk net turėjome sutartis.

– O kodėl po to pats nenustatėte laikinos tvarkos dėl Registrų centro duomenų teikimo?

– Todėl, kad ta tvarka prieštarautų įstatymams.

– O kodėl Vyriausybės nutarimas dėl tos tvarkos tada neprieštarauja?

– Todėl kad teisininkai įvertino. Reikia klausti teisininkų. Tikrai Registrų centras nevertina Vyriausybės nutarimų, nevertina įstatymų, o juos vykdo. Mes galime atsakyti už savo sutartis, sudarytas su žiniasklaidos priemonėmis, kurias mes rengėme, kurias mes derinome su redakcijomis ir su žiniasklaidos atstovais. Bet mes nevertinsime nei Vyriausybės nutarimų, nei įstatymų.

– Bet aš neprašau jūsų vertinti. Aš tiesiog klausiu, kodėl jūs negalėjote iš principo tą patį numatančios tvarkos pats patvirtinti.

– Aš manau, kad tai būtų įgaliojimų viršijimas iš Registrų centro direktoriaus pusės.

– Kai kurie žurnalistai sako, kad iki šiol negauna visų duomenų, kuriuos gaudavo iki šiol, pavyzdžiui, istorinių duomenų. Nuo ko tai priklauso ir ar tai keisis?

– Mes kalbame apie viešus duomenis ir jų teikimą neatlygintinai ir atlygintinai. Tai šią minutę vieši duomenys žiniasklaidai teikiami neatlygintinai, bet jūsų klausimo atveju kalbame apie neviešus duomenis. Neviešų duomenų teikimas apibrėžtam subjektų ratui, tai yra teisėsaugai, teismams, mokesčių administratoriams ir panašiai, yra apibrėžtas įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Šiuo atveju kalbame apie nekilnojamojo turto istorinius duomenis ir tai yra apibrėžta Nekilnojamojo turto registro įstatyme. Taip pat kalbame apie buvusių juridinių asmenų dalyvių, akcininkų duomenis. Tai reglamentuota teisingumo ministro įsakymu patvirtintoje tvarkoje.

Pakeitus šiuos teisės aktus Registrų centras galės kalbėti apie duomenų teikimą. Jeigu tokie sprendimai būtų priimti, mes tikrai papildytume jau dabar galiojančias sutartis su žiniasklaida šitais punkteliais, o techniškai įgyvendinti šį sprendimą Registrų centras pasiruošęs jau šiandien.

– Ar galite pasakyti, su kuo pasitaręs priėmėte sprendimą dėl duomenų nebeteikimo žiniasklaidai?

– Pradėję žiūrėti, ką daryti su žiniasklaidai teikta informacija, pasitarėme su Registrų centro vadovybe ir priėmėme tokį sprendimą.

– Su premjeru apie šitą sprendimą kalbėjote?

– Ne, nekalbėjome.

– Su susisiekimo ministru?

– Po to tiktai informavau, kad toks sprendimas yra. Ko gero, ne ministrą, o viceministrą.

– Ką manote pats apie tai, kad šis sprendimas ilgainiui tapo Vyriausybės lygio ir premjero asmeniniu skandalu?

– Norėčiau grįžti prie to, kad šiandien turime tą patį rezultatą, tik dabar viskas vyksta tvarkingai. Ir aš noriu priminti, kad gerus darbus reikia daryti renkantis teisingą ir teisėtą kelią.

– Papasakokite, prašau, apie jūsų pomėgį žvejoti.

– Didžiąją dalį mes praleidžiame darbuose ir natūralu, kad turint laisvo laiko savaitgaliais ar atostogų metu stengiamės kompensuoti dėmesį šeimoms, artimiesiems ir sau per savo pomėgius.

Aš turiu du pomėgius. Pirmiausia, aš bėgioju, nes bėgant turi laiko ne tik sveikata rūpintis, bet ir susidėlioti mintis. Taip pat turiu žvejybą. Tai specifinė žvejyba, mes gaudome su draugais lašišas, kurias labai gerbiame, nes turime išskirtinę upę Lietuvoje viso pasaulio mastu. Tai Europoje yra ilgiausias kelias, kur lašišos atplaukia nerštui.

Galime pasididžiuoti, kad turime Vilnių, sostinę, kur neršia karališka žuvis lašiša. Be abejo, žuvis pagavę paleidžiame. Tokį turtą turime. Tai ir emocija, ir upės priežiūra, ir poilsis.

– O koks didžiausias jūsų laimikis?

– Tai buvo 1,2 metro ilgio lašiša. Turėjo sverti apie 18 kg.

– O kokia yra jūsų ilgiausia nubėgta distancija?

– Neskaičiuoju ilgiausios. Dešimtimis kilometrų bėgu.

– Ačiū jums labai už pokalbį.

„Ir šiandien yra tikrai nemaža dalis duomenų, kurie yra atviri, teikiami neatlygintinai (...) Susitvarkius tą duomenų kiekį mes pasiruošę savo jėgomis didinti. (...) Kaip žinome, ir Duomenų apsaugos reglamentas saugo tam tikrą kategoriją, kas susiję su asmenų duomenimis. (...) Bet kad vieši duomenys, kad jų kuo didesnis kiekis turi būti atviras, mes patys tą suvokiame ir darysime įmonėje viską taip, kad jų būtų kuo daugiau“, – spaudos konferencijoje sakė S. Urbanavičius.

„Mūsų įmonės vienas iš tikslų teikti kuo daugiau viešų, galbūt ir tam tikros kategorijos nuasmenintų, statistinių ir kažkokių duomenų, kuriuos galėtų panaudoti ir piliečiai, ir verslas, ir kitos organizacijos ir aišku, jie būtų teikiami neatlygintinai“, – pridūrė jis.

Registrų centro vadovo teigimu, istorinių duomenų, atskleidžiančių, pavyzdžiui, įmonių akcininkų pasikeitimus, teikimas priklausys nuo įstatymų leidėjų.

„Būtent jūsų paminėti duomenys galbūt papuola į neviešų duomenų kategoriją, jų teikimas ir subjektų, galinčių juos gauti, ratas apibrėžtas kituose įstatymuose, kituose teisės aktuose. Vėlgi, čia įstatymų leidėjas turi priimti sprendimą, ar jie gali būti atverti. Jeigu toks sprendimas bus, be abejo, mes teiksime juos neatlygintinai“, – sakė S. Urbanavičius. 

Seimas antradienį ėmėsi pataisų dėl nemokamo Registrų centro duomenų teikimo žurnalistams. Jomis siūloma, kad žurnalistai turėtų teisę neatlygintai gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų, tačiau jų negalės gauti žurnalistai, per pastaruosius metus daugiau kaip du kartus pažeidę Visuomenės informavimo etikos kodeksą ir tiek pat kartų padarę rimtų profesinių pažeidimų, taip pat etikos nesilaikančios žiniasklaidos priemonės.

Kol bus priimtos įstatymo pataisos, Vyriausybė praėjusią savaitę priėmė laikiną sprendimą, sudarantį sąlygas žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis.

Vyriausybei pažadėjus kompensuoti neatlygintino duomenų teikimo išlaidas, kol bus priimtos įstatymo pataisos, S. Urbanavičius teigė, kad tam būtina lėšų suma bus patikslinta metų pabaigoje. 

„Nuo sausio 1 dienos valstybinėms, savivaldybių organizacijoms duomenys bus teikiami nemokamai. Šiuo tikslu Vyriausybė skyrė tam tikrą pinigų sumą. Be abejo, tai yra pradžia ir mums apie tikslius skaičius yra sunku kalbėti, nes tai pirmi metai, kai bus kompensuojama. Metų pabaigoje galėsime pasakyti tiksliau. Bet yra sprendimas ir įmonė pasiruošusi įgyvendinti šią įstatymo nuostatą“, – sakė S. Urbanavičius.

Jis paaiškino, kad kainuoja infrastruktūros išlaikymas ir kitos sąnaudos, o ne patys duomenys.

„Duomenys guli tam tikroje infrastruktūroje, jų pats teikimas vėlgi sudaro kažkokius kaštus, įmonė patiria sąnaudas (...) Apie tai kalbame, o ne apie pačią duomenų kainą. Čia daugiau kalbame apie sąnaudų, investicijų ir sistemų palaikymą“, – sakė S. Urbanavičius. 

Šią savaitę Registrų centro valdyba patvirtino naują organizacinę struktūrą ir darbo apmokėjimo bei skatinimo taisykles. Pasak bendrovės, pradėtų piktnaudžiavimo tyrimų dėl negautų pajamų vertė siekia 0,6 mln. eurų. Neatmetama, kad baigiamas  veiklos auditas atskleis daugiau tokių atvejų.

Pertvarkius struktūrą, klientų aptarnavimo vietų nemažės, tačiau gerės paslaugų kokybė, spartės procesai, jie bus lanksčiau valdomi. Visų pokyčių metinis finansinis efektas turėtų siekti daugiau kaip 2 mln. eurų, teigia Registrų centras.

Nauja struktūra įsigalios nuo 2019 metų kovo, o atlyginimai mažiausiai uždirbantiems darbuotojams didės nuo šių metų lapkričio. Šiuo metu įmonėje dirba apie 1,6 tūkst. žmonių.