Šis LAT verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

LAT paskelbė, kad paskiriant bausmę nuteistajam, įstatymų nuostatos taikytos tinkamai.

„Dar švelninti bausmę nuteistajam nėra teisinio pagrindo,“ – per posėdį sakė teisėjas Artūras Pažarskis.

Generalinė prokuratūra prašė palikti galioti nuteistajam skirtą pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, tuo metu nuteistasis ir jo advokatas prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Anksčiau Sovietų Sąjungos kariuomenėje tarnavęs A. Radkevičius šiuo metu Ukrainos pusėje kovoja su jo šalį užpuolusia Rusija, vyras nurodo, kad dėl tarnybos kariuomenėje jis negalėjo atvykti į savo bylos nagrinėjimą Lietuvoje.

A. Radkevičius prašė panaikinti anksčiau jam paskelbtus nuosprendžius ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes pasikeitus aplinkybėms tapo nepavojingas, o galutinė bausmė, jo nuomone, neatitinka teisingumo principo. A. Radkevičius mano, kad turi būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, jis taip pat turi būti atleistas nuo pareigos atlyginti žalą.

Jo advokato Arvydo Verpečinsko teigimu, dėl stiprios sovietų propagandos jo ginamasis negalėjo suprasti tikrovės apie įvykius, jis nemoka lietuvių kalbos, o Sovietų Sąjungoje grėsė atsakomybė už įsakymo nevykdymą, ji buvo aiški.

Tuo metu prokuroras Gintautas Paškevičius per posėdį rugsėjį teigė, kad A. Radkevičius, kaip kariškis, turėjo žinoti tuomet savo atstovautos šalies sprendimus, turėjo laikytis tarptautinių teisinių sutarčių, kurias buvo ratifikavusi Sovietų Sąjunga.

Apeliacinis teismas pernai sušvelnino bausmę A. Radkevičiui, vietoje anksčiau skirtų ketverių metų laisvės atėmimo skyręs pusantrų metų nelaisvės. Po Apeliacinio teismo verdikto šis nuosprendis įsiteisėjo.

Teismas į bausmės laiką įskaitė Graikijoje suėmime praleistus daugiau nei penkis mėnesius – nuo 2021 metų rugsėjo iki 2022 metų vasario – todėl realiai A. Radkevičiaus turėtų kalėti šiek tiek daugiau nei metus.

Per 1991 metų sausio įvykius A. Radkevičius buvo 23-eji.

Šiuo metu 53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje už akių pirmos instancijos teismo buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertino argumentų visumą – buvo pateikta nemažai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų, įskaitant amžių, sveikatos duomenis, užsiėmimus, veiklą, teistumų nebuvimą.

Teismui pateikti duomenys, jog nuteistasis buvo sužeistas per kovas su Rusijos remiamais separatistais Ukrainoje 2015–2016 metais, dėl to tapo neįgalus.

Sausio 13-osios byloje A. Radkevičius buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą, žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais, jų turto apsaugos pažeidimą, taip pat pripažintas kaltu dėl draudžiamos karo atakos ir uždraustų karo priemonių naudojimo.

Bylos duomenimis, 1991 metų sausio 11-ąją automatais, kulkosvaidžiais ginkluoti sovietų kariai, smūgiuodami kumščiais, baugino prie Spaudos rūmų aktyviai besipriešinančius civilius gyventojus. Tankais atvykusios papildomos sovietų karių pajėgos, tarp kurių buvo ir tanko mechanikas vairuotojas A. Radkevičius, išsirikiavo priešais Spaudos rūmus ir pradėjo pakartotinę Spaudos rūmų ataką, šaudyta tuščiais šoviniais, apie 50 civilinių patyrė akustines ir kitokias traumas.

Pagal Lietuvos arešto orderį Ukrainos pilietis buvo sulaikytas Graikijoje 2021-ųjų rudenį, tačiau šios šalies Aukščiausiasis Teismas nusprendė neišduoti jo Lietuvai.

Jie reagavo į žinią, kad Maskvos Basmanų apygardos teismas rugpjūčio 17-ąją už akių nuteisė tris Vilniaus apygardos teismo teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: Ainorą Korneliją Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską.

Rusijos tyrėjai kaltino teisėjus priėmus „žinomai neteisėtą nuosprendį“, už tai numatomas laisvės atėmimas.

Teisėjų taryba Lietuvos institucijų ir už vertybes ir skaidrumą atsakingą Europos Komisijos pirmininko pavaduotoją Verą Jourovą prašo įvertinti, ar nereikėtų imtis papildomų priemonių dėl Lietuvos teisėjų saugumo.

„Rusijos veiksmai, neteisėtai persekiojant Lietuvos prokurorus ir teisėjus, yra realūs, aktyvūs ir besitęsiantys ne vienus metus. Vykdomu persekiojimu, jo viešinimu siekiama įbauginti, daryti įtaką Lietuvos teismams, pareigūnams ir pačiai valstybei“, – teigiama Teisėjų tarybos pranešime.

Institucija smerkia tokius veiksmus bei ragina netoleruoti ir nepateisinti teisėjų persekiojimo.

„Teisėjų taryba pažymi, kad toks Rusijos režimo elgesys yra tikslingas ir sisteminis siekis įbauginti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinės bendruomenės teisėjus, siekiant bet kokia kaina išvengti teisinės atsakomybės už pačios Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui“, – teigiama pranešime.

Visiems trims teisėjams baudžiamosios bylos Rusijoje inicijuotos 2019-ųjų pavasarį, kai Vilniaus apygardos teismas tų metų kovą daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už jų vaidmenį per sovietų agresiją 1991 metų sausį Vilniuje. Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių.

Rusija anksčiau skelbė pradėjusi baudžiamąsias bylas ir prokurorams, tyrusiems Sausio 13-osios bylą.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams atakuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.

Anksčiau Sovietų Sąjungos kariuomenėje tarnavęs A. Radkevičius šiuo metu Ukrainos pusėje kovoja su jo šalį užpuolusia Rusija, nuteistasis raštu anksčiau informavo teismą, kad pripažįstą savo kaltę, prašo Lietuvos apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.

Jo advokatas Arvydas Verpečinskas mano, kad Apeliacinis teismas turėtų įskaityti Graikijoje nelaisvėje laukiant ekstradicijos praleistus keturis mėnesius ir konstatuoti, kad nuteistasis bausmę jau atliko.

Tuo metu Generalinė prokuratūra teigia, kad A. Radkevičiaus prašymai atmestini, pagrindo sušvelninti bausmę nėra, paskelbtas nuosprendis turi būti paliktas galioti be pakeitimų.

„Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, pagrįstai įvertintas jo vaidmuo“, – yra sakiusi prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė.

Per 1991 metų sausio įvykius A. Radkevičius buvo 23 metų amžiaus kariškis.

Šiuo metu 53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje buvo už akių nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Sausio 13-osios byloje jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą, taip pat pripažintas kaltu dėl draudžiamos karo atakos ir uždraustų karo priemonių naudojimo.

1991 metų sausio 11-ąją automatais, kulkosvaidžiais ginkluoti sovietų kariai, smūgiuodami kumščiais, baugino prie Spaudos rūmų aktyviai besipriešinančius civilius gyventojus. Tankais atvykusios papildomos sovietų karių pajėgos, tarp kurių buvo ir tanko mechanikas vairuotojas A. Radkevičius, išsirikiavo priešais Spaudos rūmus ir pradėjo pakartotinę Spaudos rūmų ataką, buvo šaudoma tuščiais šoviniais, apie 50 civilinių patyrė akustines ir kitokias traumas.

Ukrainos pilietis buvo sulaikytas Graikijoje, tačiau šios šalies Aukščiausiasis Teismas vasario 9 dieną nusprendė neišduoti jo Lietuvai.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Šią savaitę teismas paskelbė, jog policijos komisariatui įstatymas nesuteikė teisės kreiptis į teismą dėl nuosprendžio vykdymo – tą gali padaryti tik prokuroras, nuteistojo gynėjas.

„Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo priimtomis nutartimis, dėl jų apskundimo gali kreiptis į prokurorą, o pastarasis, matydamas pagrindą pateikti skundą, galės kreiptis į aukštesnės instancijos teismą“, – rašoma teismo pranešime.

Teigia, kad nuteistieji mirė

Lietuvos kriminalinės policijos surinkti duomenys rodo, kad po pirmojo nuosprendžio paskelbimo Sausio 13-osios byloje galbūt mirė trys Rusijoje gyvenę nuteistieji.

Nors policijai pavyko sužinoti, kur palaidoti nuteistieji, Vilniaus apygardos teismas atsisakė nutraukti nuosprendžio vykdymą jų atžvilgiu, nes neturi oficialaus patvirtinimo apie mirties faktą iš Rusijos.

Vilniaus apygardos teismas rugsėjį atmetė policijos prašymus nutraukti nuosprendžio vykdymą M. Golovatovui, N. Demidovui ir Vasilijui Savinui jiems mirus. Visi trys jie buvo nuteisti kalėti už akių, 2021 metais buvo išduoti Europos arešto orderiai dėl paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistieji pasislėpė nuo jų atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo.

Apie buvusio KGB specialiosios paskirties dalinio „Alfa“ vado M. Golovatovo mirtį viešai Rusijoje buvo pranešta šiemet rugpjūtį, apie N. Demidovą – pernai spalį.

Apie mirtis skelbta viešai

Šiemet rugpjūtį apie M. Golovatovo mirtį pranešė „Alfos“ veteranų organizacija. Šis Rusijos pilietis Sausio 13-osios byloje buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bei nuteistas 12 metų laisvės atėmimo.

Po pranešimų apie M. Golovatovo mirtį policija teismui nurodė, kad mažai tikėtina, jog Rusijos institucijos pateiks oficialų atsakymą ar dokumentus, patvirtinančiu mirties faktą, todėl prašyta apsvarstyti galimybę priimti procesinį sprendimą, ar toliau tęsti nuteistojo paiešką.

Vilniaus apygardos teismas policijos prašymą dėl paieškos nutraukimo atmetė motyvuodamas, kad nesant jokių oficialių duomenų arba dokumentų, teismas negali vadovautis vien tik viešojoje internetinėje erdvėje esančiuose straipsniuose pateikta informacija, kurios tikrumo ir objektyvumo negalima patikrinti.

Teismas taip pat netenkino policijos prašymo nutraukti paiešką ir N. Demidovui. Jis nuteistas kalėti 13 metų.

Policijos prašyme teismui nurodoma, kad vykdant nuteistojo paiešką, pernai spalio 6 dieną Rusijos viešosiose informacijos priemonėse pasirodė pranešimai, jog N. Demidovas mirė.

Teismo nutartyje rašoma, kad policija nepateikė jokių oficialių duomenų arba dokumentų, kurie vienareikšmiškai ir be jokių menkiausių abejonių patvirtintų juridinę reikšmę turinčią aplinkybę, jog nuteistasis N. Demidovas iš tikrųjų yra miręs.

Pasigedo oficialių duomenų

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad nors policija ir pateikė straipsnius su informacija apie galimą nuteistojo mirtį, išliekant didelei tikimybei, jog ši informacija gali būti ir klaidinga bei neatitinkanti objektyvios tiesos, teisėjų kolegija negali tenkinti prašymo nutraukti paiešką.

Vilniaus apygardos teismas taip pat nesutiko nutraukti nuosprendžio vykdymo ir galbūt mirusio karinės apygardos vado V. Savino. Jis buvo nuteistas kalėti 12 metų.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba Vilniaus apygardos teismą informavo, kad, atliekant informacijos apie ieškomąjį tikrinimą, internetinėje erdvėje buvo rasti įrašai, kad ieškomasis V. Savinas mirė 2020 metų vasario 24 dieną ir buvo palaidotas Sankt Peterburgo Serafimovskoe kapinėse.

Šio policijos komisariato prašymas teismo irgi buvo atmestas taip pat dėl nepateiktų jokių oficialių duomenų arba dokumentų apie ekskarininko mirtį.

Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė BNS informavo, kad šis nutartis skundžiama nebuvo.

Sausio 13-osios byloje iš viso buvo nuteisti 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai, daugelis jų – už akių.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Apeliacinis teismas antradienį renkasi į šeštą posėdį A. Radkevičiaus byloje. Iki tol posėdžiai nevyko, nes teisėjai nežinojo, ar ukrainietis tinkamai informuotas apie bylą, ar jo neatvykimo į teismo procesą Vilniuje priežastys yra pateisinamos ir kitos informacijos.

„Jis sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, nes jis yra fronte ir jam atvykti nėra jokios galimybės. Tikrai neatvažiuos, jis karinėse pajėgose, be to, pagal Ukrainos įstatymus, kol vyksta karo veiksmai, iš Ukrainos negali išvykti vyrai nuo 18 iki 60 metų“, –  BNS sakė nuteistojo advokatas Arvydas Verpečinskas.

Prieš tai rugsėjį vykusiame posėdį pranešta, A. Radkevičius prašo Apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.

Jis sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, nes jis yra fronte ir jam atvykti nėra jokios galimybės.

„Jis dabar suvokia Sausio 13-osios svarbą, nes ir pats kovoja Ukrainoje pusėje, tada buvo jaunas ir jam tai dar nebuvos suvokiama“, – BNS sakė ukrainiečio advokatas.

Per 1991 metų sausio įvykius A. Radkevičius buvo 23 metų amžiaus kariškis.

Šiuo metu 53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje buvo už akių nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Jis buvo sulaikytas Graikijoje, tačiau šios šalies Aukščiausiasis Teismas vasario 9 dieną nusprendė neišduoti jo Lietuvai.

Gruodį A. Radkevičius savo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Jis turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių.

Lietuvos apeliaciniame teismui anksčiau perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą jis padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžių, esą tai esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Tai antradienį paskelbė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, nagrinėjantis nuteistojo skundą.

Teisme taip pat paskelbta, kad gauta informacijos, kad anksčiau savo šalies teritorinėje gynyboje dalyvavęs A. Radkevičius dabar tarnauja reguliariose Ukrainos armijos pajėgose.

53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Tai jau penktas posėdis, kai teismas bandys atversti nuteistojo bylą, teismas iki tol vykusius posėdžius atidėdavo dėl kaltinamojo nedalyvavimo – Ukrainoje vykstant karui, anksčiau teismas neturėjo duomenų, ar nuteistasis tinkamai informuotas apie procesą Vilniuje.

Trijų teisėjų kolegija ir šįkart nusprendė bylos nagrinėjimą atidėti spalio 18 dienai.

Posėdis atidėtas dėl kelių priežasčių – negautas atsakymas iš Ukrainos teisingumo ministerijos į Lietuvos teisinės pagalbos prašymą, be to, teismo išvakarėse buvo gauti didelės apimties, daugiau nei 60 puslapių, dokumentai iš A. Radkevičiaus atstovų, prokurorė nespėjo su jais susipažinti ir pareikšti pozicijos. 

Teisėjas N. Meilutis per posėdį sakė, kad Apeliacinis teismas savo iniciatyva kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl teisinės pagalbos prašymo į Ukrainą, buvo siekiama išsiaiškinti, ar nuteistasis terminuotam laikui gali atvykti į Lietuvą, ar neatvykimo į teismo procesą Vilniuje priežastys yra pateisinamos.

Atsakymo iš Ukrainos nebuvo sulaukta, tačiau teismo išvakarėse buvo gautas pluoštas dokumentų iš A. Radkevičiaus atstovų.

Būtų reikalinga jo valia, šiuo metu nutraukti procesą, kai žinome jo padėtį, jis susipažino su nuosprendžiu, jis neginčija kvalifikacijos ir veiksmų.

„Tik gavus atsakymus iš Ukrainos teisingumo ministerijos bus galima svarstyti apie neatvykimo priežastis“, – sakė teisėjas.

Prieš tai birželį vykusiame posėdyje buvo pranešta, kad A. Radkevičius dėl jo šalyje vykstančių karo veiksmų negali atvykti į posėdį Vilniuje. Teismui buvo atsiųsti dokumentai, tarp jų – teritorinės gynybos savanorio pažymėjimas, apdovanojimo raštas.

Nuteistojo advokatas Arvydas Verpečinskas pabrėžė, jog kaltinamasis nesislapsto, tačiau dalyvauja karo veiksmuose ir dėl to dar kartą prašo posėdžius rengti nuotoliniu būdu. Apeliacinis teismas advokatui priminė, kad šis prašymas jau anksčiau buvo atmestas.

Valstybės kaltintoja Generalinis prokuratūros prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė sakė, kad reikalinga sužinoti A. Radkevičiaus poziciją ir prašė atidėti skundo nagrinėjimą.

„Būtų reikalinga jo valia, šiuo metu nutraukti procesą, kai žinome jo padėtį, jis susipažino su nuosprendžiu, jis neginčija kvalifikacijos ir veiksmų“, – teisme sakė prokurorė.

Ji pripažino, kad nuteistajam jau anksčiau teismas taikė bausmės švelninimą ir abejojo, kad ji gali būti sušvelninta dar kartą.

Graikijos Aukščiausiasis Teismas vasario 9 dieną nusprendė neišduoti čia sulaikyto A. Radkevičiaus Lietuvai, jis buvo paleistas.

Gruodį jis šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. A. Radkevičius turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes jo byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių.

Lietuvos apeliaciniame teismui perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą jis padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžių, esą ši byla esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

„Po priimto sprendimo natūralu, kad atitinkamos Lietuvos institucijos, kompetentingos, pateiks sprendimus vykdyti nuosprendžius. Kaip tai įvyks realiai, sunku pasakyti, bet net neabejoju, kad tie sprendimai bus vykdomi“, – žurnalistams sakė Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjas Artūras Pažarskis.

Daugiau nei 60-čiai nuteistųjų Sausio 13-osios byloje dar 2019 metais, Vilniaus apygardos teismui paskelbus pirmąjį nuosprendį, buvo išduoti Europos arešto orderiai.

Tai žurnalistams ketvirtadienį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) po nutarties paskelbimo sakė valstybės kaltintojas šioje byloje, Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Kadangi galutinis ir neskundžiamas (sprendimas – BNS), vertinam palankiai. (..) Manau, kad, taip (teisingumas įvykdytas – BNS)“, – kalbėjo jis.

Iš viso šioje byloje laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti 67 asmenys, tik du – Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis – dalyvavo procese Lietuvoje, jie jau atlieka teismo skirtas laisvės atėmimo bausmes. Kitiems nuteistiesiems nuosprendžiai paskelbti už akių.

J. Melis skaičiuoja dienas iki laisvės

Tuo metu nuteistojo J. Melio gynėjas advokatas Ryšardas Burda sako, kad Aukščiausiojo Teismo metais sušvelnintą įkalinimo bausmę jo klientui, vertina kaip laimėjimą.

LAT sumažino J. Meliui skirtą laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki devynerių metų.

Jurijus Melis (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Pasak advokato, Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantis klientas jau skaičiuoja dienas, kada išeis į laisvę. Laisvę jis turėtų atgauti 2023 metų kovą.

„Aš galvoju, kad jis bus nudžiugintas tuo, kad bent vieneriais metais jam teks mažiau sėdėti. Kai paskutinį kartą su juo prieš posėdį bendravom, jis jau tuomet ėmė skaičiuoti, 700 dienų atbulinį skaitiklį įjungė, manau, kad jau bus labai gera žinia“, – sakė R. Burda.

Jis taip pat neatmetė galimybės, kad į teismą bus kreipiamasi dėl lygtinio paleidimo.

„Aš supratau, kad jis nori grįžti į namus, kaip toliau bus, iš esmės jis kitoje valstybėje, man neįdomu, ką jis darys. Mūsų, kaip gynėjų darbas, gali būti baigtas, bet jis nori skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui“, – teigė J. Melio advokatas.

Kitiems nuteistiesiems Sausio 13-osios byloje LAT ketvirtadienį paliko tokias pačias bausmes.

Teisėjai paskelbė, kad Sausio 13-osios byloje atliko išsamią tarptautinės teisės analizę ir padarė išvadą kad straipsniai, pagal kuriuos nuteisti asmenys, pilnai atitinka tarptautinėje teisėje įtvirtintus tarptautinius nusikaltimus – karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Byloje nagrinėti skundai dėl Olego Morkovskio, Dmitrijaus Filipovo, Viktoro Romančevskio, J. Melio, Vladimiro Demidovo, Konstantino Usovo, Jurijaus Strašnenkos, Alberto Galinaičio, Michailo Golovatovo, Grigorijaus Belouso, Sergejaus Panikarovo, Anatolijaus Fefelovo ir Genadijaus Ivanovo nuteisimo.

Bausmę sumažino dėl ankstesnio suėmimo

J. Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovą ir visą laiką buvo laikomas už grotų.

J. Meliui 2019 metais Vilniaus apygardos teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2019 gegužės 8 dieną jis paprašė teismo leidimo pradėti atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę, tai yra, iki Apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimo 2021 metų kovą.

Prašymą patenkinus, Rusijos pilietis pagal savo paties prašymą pradėjo atlikti jam paskirtą, bet dar neįsiteisėjusią laisvės atėmimo bausmę. Į ją taip pat buvo įskaičiuotas visas suėmime praleistas laikas laukiant nuosprendžio.

Pirmos instancijos skirtą bausmę J. Melis atliko iki Apeliacinio teismo verdikto 2021 metų kovą, tada prokuratūros prašymu jam buvo skirtas suėmimas 20-čiai dienų.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad spendimas skirti Rusijos piliečiui suėmimą „prieštarauja sąžiningo ir tinkamo proceso principams“ bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms dėl teisės į teisę ir saugumą, nuostatoms. Tai ir nulėmė bausmės švelninimą šiam nuteistajam.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Teismas konstatavo, kad dabar Ukrainą nuo Rusijos ginantis vyras dėl svarbios priežasties negali dalyvauti baudžiamajame procese. Vis dėlto teisėjai atmetė nuteistojo prašymą surengti bylos posėdį nuotoliniu būdu.

„Jis pats privalo atvykti į Lietuvą, susipažinti su byla ir gyvai dalyvauti posėdyje“, – per posėdį sakė teisėjas Nerijus Meilutis.

Tai buvo ketvirtas nesėkmingas Lietuvos apeliacinio teismo bandymas surengti A. Radkevičiaus skundo nagrinėjimą Vilniuje, pirmąjį posėdį bandyta surengti sausį, paskui vasarį ir kovą.

A. Radkevičius teismu pranešė, kad dėl jo šalyje vykstančių karo veiksmų negali atvykti į posėdį Vilniuje. Teismui buvo atsiųsti dokumentai, tarp jų – teritorinės gynybos savanorio pažymėjimas, tai pat apdovanojimo raštas.

Jo advokatas Arvydas Verpečinskas pabrėžė, jog šis nesislapsto, tačiau dalyvauja karo veiksmuose ir dėl to prašo posėdžius rengti nuotoliniu būdu.

Vis dėlto teismas įspėjo, kad jam vengiant atvykti, A. Radkevičiaus skundas gali likti nenagrinėtas.

„(Kovoja – BNS) teritorinės gynybos, o ne reguliariosiose pajėgose, jeigu vengs ir neatvyks į posėdį, kolegija svarstys nutraukti procesą, pertrauka skelbiama iki kito posėdžio“, – kalbėjo teisėjas N. Meilutis.

Teisėjas sakė, kad teismas ėmėsi visų priemonių įteikti nuteistajam procesinius dokumentus, taip pat ir šaukimą ne tik į antradienio, bet ir kitus posėdžius. Šie dokumentai buvo įteikti birželio 18 dieną.

Kitas posėdis numatytas rugsėjo 6 dieną.

Graikijos Aukščiausiasis Teismas vasario 9 dieną nusprendė neišduoti čia sulaikyto A. Radkevičiaus Lietuvai, jis buvo paleistas.

53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Gruodį jis šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. A. Radkevičius turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes jo byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių.

Lietuvos apeliaciniame teismui perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą jis padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžių, esą ši byla esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

A. Radkevičiaus gynėjas Lietuvoje Arvydas Verpečinskas BNS pirmadienį sakė praėjusią savaitę gavęs iš kolegų Ukrainos advokatų dvi pažymas, taip pat atsiųstos ir pareikštos padėkos kariškiui.

„Pažyma, kad dalyvauja teritorinėje gynyboje ir pažymėjimas, kad kariškis. Prašo atidėti posėdį, jis neatsisako dalyvauti, sutiktų ir nuotoliniu būdu, jis nesislapsto“, – teigė advokatas.

Antradienį Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija Vilniuje planuoja rinktis į A. Radkevičiaus baudžiamosios bylos posėdį Sausio 13-osios byloje.

„Rugsėjui bent reiktų bylos nagrinėjimą atidėti, gal kažkas išsispręs“, – sakė A. Verpečinskas.

Prieš tai A. Radkevičiaus bylą teismas ketino nagrinėti kovą, bet dėl karo nagrinėjimas buvo atidėtas birželiui, teismui neturėjus duomenų, ar jis tinkamai informuotas apie procesą.

Tuomet paskirtos trys preliminarios datos – birželio 28 dieną, rugsėjo 6 ir spalio 18 dienomis.

Graikijos Aukščiausiasis Teismas vasario 9 dieną nusprendė neišduoti čia sulaikyto A. Radkevičiaus Lietuvai, jis buvo paleistas.

53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

Gruodį jis šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. A. Radkevičius turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes jo byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių.

Lietuvos apeliaciniame teismui perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą jis padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžių, esą ši byla esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Panašių perspėjimų jau buvo sulaukę ne tik Sausio 13-osios bylą nagrinėję teisėjai, bet ir J. Žilinskas. Apie jo įžvalgas Sausio 13-osios byloje Maskvai galimai pranešė dabar jau nuteistas Algirdas Paleckis.

„Čia buvo dar iki to laiko, kai paaiškėjo, kad turime asmenį, kuris renka informaciją apie žmones, kurie yra susiję su Sausio 13-osios byla. Ir labai nustebęs supratau, kad ir aš patekau į tų interesą sukėlusių žmonių sąrašą. Na, matyt, dėl to, kad visą laiką domėjausi tais klausimais, rašiau apie juos. Pasirodo, galėjau būti įdomus“, – sakė MRU profesorius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis atskleidė, kad didelių problemų keliaujant tai nepridarė, bet apsaugos priemonės buvo būtinos.

„Tai tiesiog suteikė tokią psichologinę įtampą. Tiesiog buvo sutartos tokios taisyklės – kad aš prieš išvažiuodamas pranešu mūsų institucijoms, kad iškeliauju. Ir grįžęs pranešu, kad viskas gerai. Plius dar turėjau šiokį tokį dokumentą, kuriuo, jeigu ką, galėčiau pasinaudoti, jeigu iškiltų man kažkokios problemos. Visą laiką po ranka turėdavau mūsų diplomatinių ir konsulinių atstovybių kontaktus, kad jeigu tik kas – iš karto kreipiuosi pagalbos ir man padeda. Nes situacija buvo tokia, kad niekas tiksliai nežinojo, kaip gali būti ir kas. Tai buvo visiškai prevenciška ir įdomu“, – teigė J. Žilinskas.

Tiesiog buvo sutartos tokios taisyklės – kad aš prieš išvažiuodamas pranešu mūsų institucijoms, kad iškeliauju. Ir grįžęs pranešu, kad viskas gerai.

Profesorius sakė, kad kol kas kelionių į Rusiją ar Baltarusiją neplanuoja, bet yra ir kitų šalių, kurių turėtų vengti.

„Buvo pasakyta, kad su tose šalyse, su kuriomis Rusija turi gerus ryšius, geriau nesilankyti. Ir aš į tokius įspėjimus paprastai įsiklausau. Tik reikia turėti galvoje, kad mano atvejis buvo visiškai kraštutinis ir mažasis. Kadangi, tarkime, kiek aš žinau, man nebuvo Rusijoje iškelta byla dėl mano vaidmens, kuris, kaip sakiau, buvo minimalus. Bet kai eina kalba apie Sausio 13-osios bylos teisėjus, tai jiems visas šis reikalas yra tikrai labai rimtas“, – tikino J. Žilinskas.

Rusija bylomis dabar grasina ir Lietuvos merams, kurie savo savivaldybėse griauna sovietinius paminklus. Esą bet kuris, nors kiek nepatogus Kremliui, gali sulaukti tokių kaltinimų ir prieš keliaudamas turėtų pasitikrinti.

„Manyčiau, kad atsargumas niekada nekenkė. Antras dalykas – dabar situacija yra kiek pasikeitusi, mano supratimu. Nes Rusija turi labai daug kitų rūpesčių. Nemanau, kad jos teisėsauga sugebėtų taip greitai prasisukti, kadangi čia reikia ne tik bylą iškelti, suorganizuoti visą tyrimo procedūrą, bet taip pat pateikti tarptautinės paieškos orderius ir panašius dalykus. Ta grėsmė, nesakyčiau, kad yra tokia visiškai tuoj pat nutiksianti. Bet, aišku, manau, kad čia pirmiausia yra mūsų institucijų labai svarbi užduotis sekti būtent tą tarptautinę situaciją teisėsaugos srityje, žiūrėti, ar neatsirado Rusijos tarptautiniai arešto orderiai, apie kuriuos reikia pranešti kuo skubiau, kad tai yra politinio persekiojimo elementas“, – šnekėjo profesorius.

Tarptautinė paieška – gana mechaninis dalykas.

„Jeigu atsiranda paieškos galimybė, tai tau tokia grėsmė gali iškilti bet kur. Čia svarbu žinoti kelis dalykus – kad Rusijoje yra byla ir kad yra tarptautinė paieška. Tarkime, jeigu byla tyliai iškelta, arba masinė – visiems merams, kurie savo teritorijoje nukėlė sovietinį balvoną – Lietuvos institucijos dar gali nežinoti. Bet svarbiausias dalykas – „Interpolo“ paieškų schema. „Interpolo“ biuras Lietuvoje ir generalinė prokuratūra turi šį dalyką stebėti“, – aiškino jis.