Atlikusi korupcijos analizę STT nustatė, kad prižiūrint įmones nepakankamai vertinami pretendentų į nepriklausomus valdybų narius ryšiai su įmone ar savivaldybės administracija, neskaidriai renkamos nepriklausomos audito įmonės.

Taip pat nustatyta atvejų, kai nesilaikyta maksimalaus dviejų kadencijų limito, neužtikrinamas personalo patikimumas.

Be to, nustatyta, kad savivaldybės galimai sudaro palankias sąlygas jų valdomoms įmonėms laimėti viešuosius pirkimus,  sudaromi vidaus sandoriai, nors paslaugos galėtų būti įsigyjamos konkursų būdu.

Informacija apie galimai neskaidrius šių savivaldybių vidaus sandorius perduota Viešųjų pirkimų tarnybai. Be to, įmonės nesiekia kuo daugiau mažos vertės pirkimų vykdyti viešai, o dažniau pasirenka neskelbiamas derybas.

STT vertinimu, dažnai audito pirkimus laimi tos pačios įmonės. Savivaldybių administracijų direktoriai bei akcininkai nevertina ir tik formaliai patvirtina sprendimus dėl audito įmonių parinkimo.

STT pateikė rekomendacijų savivaldybėms, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kitiems subjektams. Jie per tris mėnesius turi paskelbti, kaip į tai atsižvelgs.

Apie siūlymą inicijuoti pakeitimus reglamentuojančius savivaldybių ir valstybės bendrovių vadovų atrankos ir skyrimo tvarkos pakeitimus, numatant vadovų priėmimą konkurso būdu, informuota ir Vyriausybė.

Iš 239 SVĮ pernai pelningai dirbo 144 įmonės, iš jų 36 savivaldybių biudžetus papildė dividendais ir pelno įmokomis – daugiausiai tai buvo šilumos įmonės, sumokėjusios 5,3 mln. eurų.

Bendrai SVĮ pernai savivaldybėms sumokėjo 6,1 mln. eurų dividendų – 2,4 karto mažiau nei 2020 metais (14,6 mln. eurų).

„Visoje Europoje reikšmingai brangstantys energijos ištekliai bei užsitęsusi COVID-19 pandemija neigiamai atsiliepė ir SVĮ finansiniams rezultatams. Tai itin stipriai buvo jaučiama šilumos tinklų ir viešojo transporto sektoriuose“, – pranešime teigė Valdymo koordinavimo centro direktorius Vidas Danielius.

Pasak centro, didžiausią SVĮ pajamų dalį uždirbo šilumos sektoriaus įmonės (407 mln. eurų) – tai lėmė didesnis šilumos suvartojimas šaltą žiemą bei pabrangusi šiluma.

SVĮ nuostolius daugiausia lėmė 19 mln. eurų Vilniaus šilumos tinklų nuostolis, siejamas su išaugusia gamtinių dujų kaina. Taip pat prastai sekėsi Vilniaus viešajam transportui (3,4 mln. eurų), „Nemenčinės komunalininku“ (1 mln. eurų), „Nemėžio komunalininkui (1 mln. eurų), „Klaipėdos energijai“ (900 tūkst. eurų).

Visų įmonių kapitalo grąžos rodiklis sumažėjo 2 proc. punktais ir buvo neigiamas (-0,3 proc.), tuo metu SVĮ indėlis į valstybės biudžetą buvo mažiausias per 4 metus ir sudarė 6,1 mln. eurų.

2021 metų pabaigoje veikė 239 savivaldybių valdomos įmonės, kuriose dirbo beveik 21 tūkst. darbuotojų.

„2019 metai buvo pakankamai aktyvūs savivaldysenos srityje, vyko nemažai pokyčių. Vienas jų – VVĮ valdysenos standartų diegimas SVĮ. Principas labai panašus, (diegiami – ELTA) kolegialūs organai (...), strateginio planavimo principai ir skaidrumas. Tai turbūt vienas iš stipresnių pokyčių“, – teigė J. Niedvaras.

Pasak eksperto, 59 savivaldybėse veikia 247 SVĮ. Pagrindiniai sektoriai, kuriuose veikia šios įmonės, – vandentvarka (20 proc.), šilumos tinklai (17 proc.) ir viešasis transportas (11 proc.).

2019 metasi SVĮ turto vertė išaugo 5,3 proc. ir pasiekė 3,2 mlrd. eurų. Intensyviausios investicijos buvo viešojo transporto sektoriuje.

„Pati (turto – ELTA) vertė per pastaruosius keletą metų pakankamai žymiai auga, šiais metais ji išaugo apie 5 proc. Didžiausią indėlį atnešė į viešąjį transportą telkiamos investicijos. (Šio sektoriaus turto dalis – ELTA) išaugo apie 30 proc. per metus. Taip pat žymų augimą turėjo ir vandentvarka, kur matyti maždaug 50 mln. eurų poveikis“, – sakė J. Niedvaras.

J. Niedvaras pažymėjo, kad per 2019 metus išaugo ir SVĮ vidaus sandorių vertė, kuri siekia apie 1 mlrd. eurų.

Tiek grąžos, tiek pelningumo rodikliai 2019 metais smuko gana stipriai.

„Matyti auganti vidaus sandorio vertė. Svarbus akcentas yra ne tai, kad auga pats sudaromų sandorių skaičius su SVĮ, bet jų vertė. (...) Mūsų skaičiavimais, šiuo metu vidaus sandorių vertė siekia apie 1 mlrd. eurų. Šitoje srityje labiausiai išsiskiria Kauno miesto savivaldybė“, – sakė J. Niedvaras.

Bendras SVĮ turtas šiuo metu sudaro apie 3,2 mlrd. eurų, o pusė šio turto yra koncentruota vandentvarkos sektoriuje. Net 90 proc. turto yra ilgalaikis.

Visgi J. Niedvaras teigė, kad 2019 metais pastebėtas SVĮ grąžos ir pelningumo rodiklių smukimas. Pasak jo, šiam procesui lemiamą įtaką padarė administracinių sąnaudų ir darbo užmokesčio pokyčiai.

„Tiek grąžos, tiek pelningumo rodikliai 2019 metais smuko gana stipriai. (...) Tai daugiausia nulėmė bendrų administracinių sąnaudų ir darbo užmokesčio pokytis. Tiek 2018 metais, tiek 2019 metais matėme augantį darbo užmokestį visuose sektoriuose“, – pažymėjo J. Niedvaras, pridurdamas, kad pelningumo rodikliai krinta pastaruosius ketverius metus.

Per metus SVĮ pardavimo pajamos smuko apie 2 proc., jos krito visose didžiausiose savivaldybėse. Nuosavo kapitalo grąža krito beveik dvigubai. Grynasis pelnas smuko 40 proc., o tai sudaro 18 mln. eurų. Grąža savivaldybėms sumažėjo 64 proc.

Dividendus 2019 metais mokėjo penktadalis pelningai veikusių SVĮ – 34 iš 157 įmonių. Tokį pokytį lėmė mažesnis SVĮ pelningumas.

Tokią išimtį leidžia Seimo gegužę priimta Darbo kodekso pataisa, kurią prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė šią savaitę. Teigiama, kad ji svarbi įvairioms globos ir švietimo įstaigoms, kultūros centrams,  nerandantiems vadovų.

Kodekso pataisa leidžia pasirašyti terminuotas darbo sutartis su vadovaujančiais darbuotojais ir kai kuriais specialistais, kol konkurso būdu bus paskirtas nuolatinis žmogus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad taip bus išspręsta problema, kai konkursams užtrunkant kelis mėnesius ar net ilgiau, o kartais ir jiems neįvykus įmonės neturi vadovų ar kitų būtinų darbuotojų. 

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjos Eglės Samoškaitės, šią Darbo kodekso pataisą inicijavo ministerija, prieš teikiant Seimui ji buvo suderinta su Trišale taryba.

„Pagrindinė problema yra ta, kad išėjus tokių įstaigų vadovui ar darbuotojui konkursai į atsilaisvinusias pareigas neretai užtrunka arba iš viso neįvyksta, neatsiradus tinkamam kandidatui. Todėl ir buvo pateiktas siūlymas tokiu atveju leisti sudaryti terminuotą sutartį, siekiant išvengti dabar pasitaikančių ilgalaikių pavadavimų“, – BNS sakė E. Samoškaitė.

Pasak jos, tokiems laikiniems vadovams bus keliami kvalifikacijos reikalavimai, priklausantys nuo įstaigos ar įmonės veiklos specifikos arba jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų.

„Kalbant apie mūsų ministerijos kuruojamas sritis, ši Darbo kodekso pataisa yra svarbi globos įstaigoms, kultūros centrams, švietimo įstaigoms, techninės pagalbos neįgaliesiems centrams (...) Nemažai šių įstaigų turi problemų ieškodamos žmonių į vadovų pareigas“, – tvirtino E. Samoškaitė.

Seimo teisininkai, Darbo kodekso pataisas svarstant Seime, šiai pataisai priešinosi ir teigė, kad vienerių metų terminas yra per ilgas. Į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos argumentus Seimo Teisės departamentas tuomet atsakė, kad galima būtų pavesti kitiems darbuotojams laikinai atlikti vadovo funkcijas.

„Svarstytina, ar nurodytos problemos nebūtų galima spręsti kitais būdais, pavyzdžiui, pavedant kitiems darbuotojams laikinai vykdyti nesančio darbuotojo funkcijas“, – nurodoma teisininkų išvadoje.

Ministerija tikino, kad ne visuomet yra darbuotojų, kurie galėtų laikinai dirbti kitose pareigose.  

Ministerijos teigimu, konkursas užtrunka kelis mėnesius, tačiau ne visuomet atsiranda pretendentų arba dalyviai nesurenka reikiamų balų, todėl konkursai gali būti skelbiami ir kelis kartus.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas, jau gavęs įspėjimą apie atleidimą nuo rugsėjo 1-osios (kai bus pakeistas direkcijos statusas), ketvirtadienį sakė abejojantis, ar priėmus tokią Darbo kodekso pataisą Susisiekimo ministerija skelbs į valstybės įmonę pertvarkomos direkcijos vadovo konkursą.

Anot jo, Darbo kodekso pakeitimas leidžia paskirti „bet kokį vadovą iš gatvės“.

Pagrindinių korupcijos rizikų savivaldybių valdomų įmonių veikloje apžvalga parengta apibendrinus 13 STT atliktų analizių.

Nustatyta, kad įmonės nepakankamai reglamentuoja viešųjų pirkimų inicijavimą ir planavimą, dėl ko netinkamai apskaičiuojama pirkimo vertė, o pasirinktas pirkimo būdas neužtikrina konkurencijos.

STT nustatė, kad savivaldybių įmonėse dėl panašių prekių įsigijimo inicijuoti atskiri pirkimai, ne visais atvejais užtikrinama tiekėjų konkurencija ir procedūrų skaidrumas, nepakankamai efektyvus interesų konfliktų valdymas ir prevencija.

Nustatyta, kad prekės, paslaugos arba darbai įsigyjami apklausus tik vieną tiekėją arba kai kreipiamasi į tris tiekėjus, tačiau tik vienas iš jų vykdo reikiamą veiklą ar veikia toje vietovėje.

Nagrinėjant valdybų sudėtis paaiškėjo, kad savivaldybių tarnautojai į bendrovių valdybas paskirti pagal neaiškius kriterijus, nebuvo užtikrintas skaidrus vadovaujančių asmenų atrankos procesas.

„Be konkurso skiriant asmenis į pareigas pirmenybė galimai teikta susiformavusioms pažintims ar kitokiems asmeniniams ryšiams – tai sudarė korupcijos riziką“, – rašo STT.

Be to, dažnai nesilaikyta Korupcijos prevencijos įstatymo ir nesikreipta į STT dėl informacijos apie asmenis, siekiančius eiti bendrovių vadovų pareigas.

Kai kuriais atvejais įmonėse nustatyta nepotizmo rizikos požymių: vienoje iš savivaldybės valdomų įmonių dirbo daugiau nei 20 proc. darbuotojų, kurie buvo susiję giminystės ryšiais.

Nustatyti atvejai, kai, pavyzdžiui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo tėvai buvo vienos privataus kapitalo įmonės akcininkai ir valdybos nariai, o ši įmonė vienu metu buvo didžiausia savivaldybės valdomos įmonės biokuro tiekėja.

Ne visada užtikrinamos skaidrios vadovų atlyginimo, priedų skyrimo procedūros, nereglamentuotas laikinai įmonių vadovų pareigas einančių asmenų darbo apmokėjimas, todėl įmonių valdybos skirtingai sprendė laikinai vadovų pareigas einančių asmenų darbo apmokėjimo klausimus.

Šia apžvalga siekiama paskatinti įmones ir jas kontroliuojančias savivaldybes gerinti antikorupcinę aplinką bei didinti skaidrumą.

Parlamentinio Audito komiteto duomenimis, 12 iš 45 valstybės valdomų įmonių paramai ir labdarai pernai skyrė 954,1 tūkst. eurų, tuo metu 2016 metais – beveik 2 mln. eurų.

59 savivaldybių įmonės pernai labdarai skyrė 793,2 tūkst. eurų.

A. Bilotaitė: paramą skiria ir nuostolingai dirbančios įmonės

Audito komiteto narė konservatorė Agnė Bilotaitė teigiamai vertino paramai skiriamų lėšų mažėjimą, tačiau pabrėžė, kad jų iš viso neturėtų būti skiriama.

„Jos (įmonės – BNS) neturėtų užsiimti tokia papildoma veikla, kuri nėra pagrindinė jų funkcija. (...) Tai verslo galbūt dalykai, tegu jis dalina, jeigu gali uždirbti“, – BNS sakė parlamentarė.

Pasak jos, Audito komitetas jau kelerius metus renka duomenis apie paramai skiriamas lėšas ir matosi, kad šis darbas jau duoda vaisių.

„Įmonės nebe taip drąsiai dalina tuos pinigus paramai. Matosi iš skaičių – sumos yra mažesnės. Matyt bijoma to viešumo. Tai jau yra gerai“, – teigė A. Bilotaitė. 

Tačiau ji apgailestavo, kad savivaldybių įmonės toliau dalina paramą, nors dalis jų dirba nuostolingai.

„Lietuvos energijos“ grupė – dosniausia paramos teikėja

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Lietuvos energija“ įsteigtas paramos fondas pernai buvo dosniausias jos teikėjas.

Pasak „Lietuvos energijos“ atstovės spaudai Lauros Šebekienės, fondas paramai 2017 metais skyrė apie 800 tūkst. eurų (29,2 proc. daugiau nei 2016 metais), tai sudaro 0,68 proc. grupės 2016 metų grynojo pelno.

Praėjusiais metais paramos fondas skyrė paramą 19 nacionalinių ir 22 regioniniams projektams.

„Praėjusiais metais paramos fondas skyrė paramą 19 nacionalinių ir 22 regioniniams projektams. Paramą teikėme atsižvelgdami į tai, ar ne pelno siekiančių organizacijų pateiktos paraiškos atitiko fondo nustatytas tris prioritetines kryptis: vaikų ir jaunimo užimtumo skatinimas, onkologinėmis ligomis sergančių vaikų rėmimas bei mokslo ir inovacijų skatinimas“, – komentare BNS sakė L. Šebekienė.

„Klaipėdos nafta“ 2017 metais paramai skyrė beveik 135 tūkst. eurų - jie atiteko teatrams, ligoninei, sporto klubams, socialinėms stipendijoms, Klaipėdos centrinio stadiono infrastruktūrai.

Ankstesniais metais lėšų paramai ir labdarai negailėję „Lietuvos geležinkeliai“, 2016 metais tam skyrę 853 tūkst. eurų, pernai neberėmė nieko. Panašiai elgėsi Lietuvos paštas – jis paramai skyrė vos 8,7 tūkst. eurų, nors 2016-aisiais buvo atseikėjęs 182 tūkst. eurų.

Paramai lėšų pernai skyrė bendrovės „Jonavos grūdai“, „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, „Šilutės polderis“, „Šilutės veislininkystė“ bei Viešųjų investicijų plėtros agentūra, tačiau jos konkrečių sumų neviešina.

Daugiausiai paramos iš valstybinių įmonių pernai gavo fondas Mamų unija – 119,1 tūkst. eurų – ją skyrė „Lietuvos energijos“ paramos fondas.

L. Šebekienės teigimu, šios lėšos buvo panaudotos pirmajam Europoje pagalbos centrui onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir jų artimiesiems.

Lėšų paramai negailėjo Kauno ir Klaipėdos savivaldybių įmonės

Daugiausiai lėšų paramai pernai suteikė Kauno ir Klaipėdos savivaldybių įmonės, tuo metu Vilniaus savivaldybės įmonės tam skyrė vos 4,2 tūkst. eurų.

Penkios paramą teikusios Kauno savivaldybės įmonės skyrė 301,3 tūkst. eurų, iš jų 283,1 tūkst. eurų – „Kauno energija“. Didžioji dalis šių lėšų – 277,4 tūkst. eurų – teko Kauno savivaldybės administracijai, jas panaudojusiais Jėgainės gatvės rekonstrukcijai.

„Kauno energijos“ parama sudarė 35 proc. visų savivaldybių įmonių suteiktos paramos. 

7 Klaipėdos savivaldybės įmonės labdarai ir paramai paaukojo 176 tūkst. eurų. Daugiausiai lėšų skyrė „Klaipėdos energija“, „Klaipėdos vanduo“ bei Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (RATS) – atitinkamai 100 tūkst., 44 tūkst. ir 21,5 tūkst. eurų.

Klaipėdos įmonių paramos sulaukė viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“, Klaipėdos irklavimo centras, Klaipėdos džiazo orkestras, „Neptūno“ krepšinio klubas. Pastarajam skirta daugiausia lėšų – 55 tūkst. eurų.

Trys Utenos rajono savivaldybės kontroliuojamos įmonės 2017 metais paramai skyrė 80,2 tūkst. eurų, iš jų 54 tūkst. eurų skyrė „Utenos šilumos tinklai“, 25,4 tūkst. eurų – „Utenos vandenys“. Daugiausia paramos sulaukė krepšinio klubas „Juventus“ (14,5 tūkst. eurų), krizių centras „Angelų pieva“ (10 tūkst. eurų), rajono gyvūnų mylėtojų draugijai ir Aukštaitijos sporto klubas „Porteris“ (po 5 tūkst. eurų).

Šešios Panevėžio savivaldybės įmonės paramai skyrė 76,4 tūkst. eurų, iš kurių 18,2 tūkst. eurų teko krepšinio klubui „Lietkabelis“, beveik 16 tūkst. eurų – asociacijai Aukštaitijos krepšinio centras.  Daugiausiai lėšų paaukojo „Aukštaitijos vandenys“ ir „Panevėžio energija“ – po 30 tūkst. eurų.

Druskininkų savivaldybės kontroliuojamas sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ viešajai įstaigai „Kantri medija“ skyrė 52 tūkst. eurų leidybos ir platinimo reikmėms, taip pat 2 tūkst. eurų „Maisto bankui“. Savivaldybės kontroliuojami „Druskininkų vandenys“ paramai išdalino 5 tūkst. eurų.

Molėtų valdžios kontroliuojamos įmonės pernai paramai skyrė 16,1 tūkst. eurų, Šiaulių miesto – 14,9 tūkst. eurų, Ukmergės – 13,6 tūkst. eurų, Tauragės –11,6 tūkst. eurų, Radviliškio – 6,9 tūkst. eurų

Mažiausiai paramos suteikė Mažeikių savivaldybės įmonės – vos 30 eurų. Mažiau nei po 1 tūkst. eurų paramai skyrė Kaišiadorių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių įmonės.

Paramą skiria ir dirbdamos nuostolingai

Kai kurios savivaldybių bendrovės lėšų paramai skyrė, nepaisant nuostolingos veiklos.

Jonavos šilumos tinklai 2016 metais patyrė 1,653 mln. eurų nuostolių, bet pernai paramai skyrė 4,2 tūkst. eurų. 3,2 tūkst. eurų paramai pernai rado ir 79,2 tūkst. eurų nuostolių 2016 metais patyrusi „Varėnos šiluma“. „Kretingos vandenys“, 2016 metais patyrę 551,9 tūkst. eurų nuostolių, labdarai skyrė 500 eurų.

Taip pat elgėsi ir Raseinių bei Tauragės autobusų parkai, 2016 metais patyrę atitinkamai 311,9 tūkst. ir 23,3 tūkst. eurų nuostolių. Tauragės įmonė paramai pernai skyrė 2,7 tūkst. eurų, Raseinių – 2,4 tūkst. eurų.

„Anykščių vandenų“ 2016 metų paskirstytinas pelnas siekė 72 eurus. Nepaisant to, įmonė pernai suteikė 1,3 tūkst. eurų paramos.

Didžiausią dalį paskirstytinojo pelno paramai skyrė „Ukmergės šiluma“ (32,7 proc.), Klaipėdos RATS (25,2 proc.), „Klaipėdos vanduo“ (21,8 proc.), „Druskininkų vandenys“ (20,6 proc.), Varėnos komunalinis ūkis (15,5 proc.) bei Šilutės autobusų parkas (14,8 proc.).

Iš 60 šalies savivaldybių, kuriose iš viso veikia 212 jų valdomų įmonių, lėšų paramai pernai neteikė 33 savivaldybių įmonės.

Po Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų stambiausių valstybės (VVĮ) ir savivaldybės valdomų (SVĮ) šimtukuose vyksta vadovų kaita. Pavyzdžiui, nuo 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų vadovai pasikeitė 37-iose savivaldybių valdomose įmonėse. Nuo 2016 metų Seimo rinkimų vadovų kaita įvyko 27-iose valstybės valdomose įmonėse.  

Pasak TILS, situacija iš esmės nesikeičia nuo ankstesnių Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų. Kai kurių įmonių vadovai keičiasi po kiekvienų rinkimų, kartais – net po kelis kartus.

Tyrimas rodo, kad valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybos taip pat nėra pakankamai atsparios politikų ir verslo įtakai. Tik retas valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės narys viešai praneša apie savo interesus, tai yra veiklas ir kitas aplinkybes, kurios gali paveikti jų sprendimus.

Rezultatai atskleidžia, kad įmonių valdybų nariams daugeliu atvejų neaišku, kaip reikėtų pranešti apie savo interesus ir kuriuo metu nusišalinti nuo valdyboje priimamų sprendimų.

Taip pat vertinta, kaip skaidriai bendrovės skirsto paramą. Tyrimo dalyvių teigimu, politikai siekia paveikti įmonių sprendimus dėl paramos skyrimo, ypač jei įmonės neturi aiškių paramos skyrimo kriterijų.

Tyrimą finansavo Šiaurės šalių ministrų taryba.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo pataisas, kurios valstybės valdomoms įmonėms paliktų galimybę skirti anksčiau pažadėtą paramą tik iki 2018 metų pabaigos. Už tai, kad tokias pataisas Seimas svarstytų balsavo 68 Seimo nariai, „valstietis“ Audrys Šimas - prieš, o susilaikė 21 parlamentaras. Toliau siūlomus pakeitimus Seimas svarstys gruodžio 7-ąją.

„Ypač didmiesčių savivaldybių įmonės tyčia didina komunalinių paslaugų tarifus, kad galėtų teikti labdarą. Ir tai dažniausiai susiję su politiniais sąjungininkais būsimuose rinkimuose“, – pristatydamas pataisas sakė Audito komiteto narys Naglis Puteikis.   

Jis sukritikavo neseniai Vyriausybės parengtą valstybės valdomų bendrovių labdaros teikimo aprašą, numatantį 0,5 mln. eurų paramos „lubas“.

„Tokios sumos yra nepadoriai didelės“ – tvirtino N. Puteikis. 

Seimas šiemet jau priėmė pataisas, numatančias, kad labdaros ir paramos fondai kasmet privalės teikti informaciją apie jų finansavimo šaltinius. 

Maždaug trys dešimtys valstybės įmonių iki šių metų teikė įvairią paramą viešosioms įstaigoms, mokykloms, sporto klubams. Dosniausiai finansinę paramą dalijo „Lietuvos geležinkeliai“ – 2015 metais ji siekė per 1 mln. eurų, pernai – 850 tūkst. eurų. Pernai gruodį pasikeitus įmonės vadovybei, paramos  skirstymas iš karto buvo sustabdytas, o šiemet atnaujintas pagal naujas taisykles.

Antra vieta dosniausių valstybės įmonių sąraše teko „Lietuvos energijai“ – pernai paramai  ji išdalijo beveik 620 tūkst. eurų, tačiau bendrovė vienintelė iš valstybės įmonių yra įkūrusi specialų paramos fondą, kurio taisyklės ir paramos gavėjai skelbiami viešai.

„Klaipėdos nafta“ pernai paramai  išdalijo 130 tūkst. eurų

Iš 48 valstybės įmonių 14 nurodė jokios paramos 2011-2016 metais neteikusios.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau kritikavo valstybės kontroliuojamų įmonių paramos skyrimą ir tvirtino, jog lėšos turėtų keliauti tik į biudžetą.

Veik­la, ku­ri neat­si­per­ka

Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų įmo­nės susibū­rė į Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių ko­mu­na­li­nių ūkių asociaci­ją (SKIA), nes net sep­ty­nio­li­ka įmo­nių, pasirašiusių aso­cia­ci­jos įstei­gi­mo ak­tą, puo­se­lė­ja vil­tį, kad nauja­sis Sei­mas ir Vy­riau­sy­bė tu­ri nau­ją po­žiū­rį ir lei­sis į pla­tes­nes dis­ku­si­jas SKIA rū­pi­moms pro­ble­moms ap­tar­ti. „Įkur­ti aso­cia­ci­ją mus pa­ska­ti­no dau­gy­bė prie­žas­čių, kurios ap­sun­ki­no sa­vi­val­dy­bių ir joms pri­klau­san­čių įmo­nių dar­bą“, – tvir­ti­no „Kau­no šva­ros“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­lius Tu­my­nas. Pa­sak jo, pa­sta­ruo­ju me­tu vis daž­niau per­ša­ma nuo­mo­nė, kad tai, ką da­ro sa­vi­val­dy­bės ar joms pa­val­džios įmo­nės, yra blo­gai, o įmo­nių veik­la ne­veiks­min­ga.

SKIA su­vie­ni­jo spe­cia­lis­tus, tu­rin­čius daug pa­tir­ties, ži­nių ir ge­rai su­pran­tan­čius, kad ko­mu­na­li­nės pa­slau­gos pir­miau­sia tu­ri bū­ti pri­ly­gin­tos vie­šo­sioms paslaugoms, ku­rių pa­ten­ki­ni­mas ne­re­tai bū­na nuo­sto­lin­gas „Sa­vi­val­dy­bių komu­na­li­nės įmo­nės rū­pi­na­si ne tik at­lie­kų su­rin­ki­mu, ta­čiau pri­žiū­ri ir ka­pi­nes, gat­ves, viešąsias erd­ves. To­dėl tam tik­rų pa­slau­gų tei­ki­mas ne­ga­li bū­ti perleistas pri­va­čiam vers­lui, jas tu­ri už­tik­rin­ti vie­ti­nės val­džios ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios pri­va­lo ten­kin­ti bend­ruo­me­nės po­rei­kius, o ne ak­lai siek­ti pel­no“, – tvir­ti­na ir SKIA di­rek­to­rė Auš­ra Zig­mon­tie­nė. Tad vie­šų­jų pa­slau­gų tei­ki­mas ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas vien per ūki­nės veik­los efek­ty­vu­mo kri­te­ri­jų. SKIA di­rek­to­rė at­krei­pė dė­me­sį, kad savi­val­dy­bės įmo­nės ne­sle­pia mo­kes­čių, o pa­slau­gas per­ka laikyda­mo­si įstatymo nu­sta­ty­tos tvar­kos. Kal­bė­da­ma apie pri­va­tų vers­lą A.Zigmon­tie­nė nebu­vo to­kios ge­ros nuo­mo­nės. SKIA di­rek­to­rės tei­gi­mu, jos daug ką ga­li prideng­ti kon­fi­den­cia­lu­mu ir ko­mer­ci­nės pa­slap­ties šy­du.

Dar vie­nas svar­bus sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čių įmo­nių bruo­žas – pel­nas, ku­rį gau­na sa­vi­val­dy­bės įmo­nės, ati­ten­ka sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tui ir tie pi­ni­gai to­liau pa­nau­do­ja­mi ki­tai sa­vi­val­dy­bės pri­žiū­ri­mo mies­to nau­dai.

Vi­daus san­do­rių svar­ba

Su­si­ti­ki­me su SKIA at­sto­vais Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos di­rek­to­rė Ro­ma Ža­kai­tie­nė tei­gė, kad pa­sta­rai­siais me­tais sa­vi­val­dai ten­ka su­si­dur­ti su dau­gy­be iš­šū­kių. Dau­giau­sia tai po­li­ti­kų va­lia pri­mes­ti spren­di­mai. „Po­li­ti­kai no­ri, kad nuo 2018-ųjų sa­vi­val­dy­bė­se tu­rė­tų ne­be­lik­ti vi­daus san­do­rių. Vis­kas tu­rė­tų rem­tis vie­šai­siais pir­ki­mais“, – su­si­rin­ku­sie­siems aiš­ki­no R.Ža­kai­tie­nė. Jei­gu to­kia tvarka pra­dės ga­lio­ti, Lie­tu­va taps vie­nin­te­le ša­li­mi ES, už­drau­du­sia savivaldybių su­tar­tis su joms pa­val­džio­mis įmo­nė­mis – vi­daus san­do­rius.

„Vi­so­se ki­to­se ša­ly­se lai­ko­ma­si nuo­mo­nės, kad sa­vi­val­dy­bių įmo­nės tu­ri prisiimti at­sa­ko­my­bę ir veiks­min­gai dirb­ti“, – kal­bė­jo aso­cia­ci­jos di­rek­to­rė.

Pa­sak D.Tu­my­no, vi­daus san­do­rių iš­sau­go­ji­mas – dar vie­na SKIA prio­ri­te­ti­nių veik­los kryp­čių. Pri­va­čių įmo­nių lo­bis­tai, pa­sak „Kau­no šva­ros“ va­do­vo, ban­do įti­kin­ti po­li­ti­kus, kad į svai­val­dy­bių įmo­nių veik­los te­ri­to­ri­ją rei­kia įsi­leis­ti ir pri­va­tų vers­lą. Ad­vo­ka­tų kon­to­ros „Glims­tedt“ vy­res­ny­sis tei­si­nin­kas Fe­lik­sas Mi­ku­tis su­tin­ka, kad vi­daus san­do­riai Lie­tu­vo­je yra disk­re­di­tuo­ti – daug kam at­ro­do, kad jie su­da­ro prie­lai­das ko­rup­ci­jai at­si­ras­ti. „Lie­tu­vo­je šiuo me­tu vy­rau­ja po­zi­ci­ja, kad vi­daus san­do­riai tu­rė­tų bū­ti ne­su­da­ro­mi, jei­gu yra ti­ki­my­bė, kad vie­šo­jo sek­to­riaus po­rei­kius ga­li pa­ten­kin­ti pri­va­čios įmo­nės“, – kal­bė­jo ad­vo­ka­tas. Neigia­mas at­spal­vis apie vi­daus san­do­rius su­si­da­ręs tik mū­sų ša­ly­je. Ki­to­se ES vals­ty­bė­se to­kio at­spal­vio, kal­bant apie juos, nė­ra. „Pa­gal ES Tei­sin­gu­mo Teismo pra­kti­ką ir ES tei­sės nuo­sta­tas sa­vi­val­dos ir cent­ri­nės val­džios institucijos tu­ri tei­sę or­ga­ni­zuo­ti joms pa­skir­tų už­duo­čių vyk­dy­mą pa­gal ekonomi­nes ar­ba po­li­ti­nes pre­fe­ren­ci­jas, o vie­šų­jų pir­ki­mų tai­syk­lės ne­tu­rė­tų tokios ins­ti­tu­ci­jų veiks­mų lais­vės kaip nors ri­bo­ti“, – kal­bė­jo F.Mi­ku­tis.

Vis dėl­to kal­bė­da­mas apie vi­daus san­do­rius tei­si­nin­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad su­da­rant vi­daus san­do­rį tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tos aiš­kios ir skaid­rios kai­nos, o už teikia­mą pa­slau­gą mo­ka­mos kom­pen­sa­ci­jos dy­dis tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas pagrįstomis są­nau­do­mis. „Da­bar svar­bu at­kur­ti vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą vi­daus san­do­riais ir sa­vi­val­dy­bės tei­kia­mo­mis ko­mu­na­li­nė­mis pa­slau­go­mis, to­dėl itin svar­bus skaid­ru­mas vie­ši­nant es­mi­nes san­do­rio są­ly­gas“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

Ne­lo­giš­ki spren­di­mai

Pa­sak Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jos Radetos Sa­vic­kie­nės, sa­vi­val­dy­bės ir jai pa­val­džių įmo­nių at­sto­vams daž­nai ten­ka klau­sy­tis gy­ven­to­jų prie­kaiš­tų, kad at­lie­kų tvar­ky­mo mo­kes­tis yra per dide­lis ar­ba skai­čiuo­ja­mas net ta­da, kai vis­kas iš­rū­šiuo­ja­ma. Kri­ti­kos su­lau­kia ir pa­ti mo­kes­čių skai­čia­vi­mo tvar­ka, kai rink­lia­va ap­skai­čiuo­ja­ma at­si­žvel­giant pagal būs­to plo­tą, o ne pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių bu­te. „To­kie gy­ven­to­jų priekaištai pa­grįs­ti, ta­čiau sa­vi­val­dy­bėms su­riš­tos ran­kos ir priim­ti spren­di­mų, pa­ge­ri­nan­čių gy­ven­to­jų si­tua­ci­ją, pa­pras­čiau­siai ne­ga­li­me“, – tvir­ti­no R.Savickie­nė. Pa­sak kau­nie­tės, Lie­tu­vo­je ga­lio­jant nuo­sta­tai „ter­šė­jas mo­ka“, gy­ven­to­jui ten­ka su­mo­kė­ti ir už ne­pag­rįs­tus ar nuo­sto­lin­gus val­džios sprendimus, nes vi­sos pa­ti­ria­mos są­nau­dos įtrau­kia­mos į at­lie­kų tvar­ky­mo įmokas. „Mū­sų įsi­ti­ki­ni­mu, bet ko­kia nau­jo­vė tu­ri bū­ti die­gia­ma tik at­li­kus išsamią ana­li­zę ir su­kū­rus pa­pras­tą ir aiš­kų reg­la­men­ta­vi­mą“, – pa­brė­žė savival­dy­bės at­sto­vė. R.Sa­vic­kie­nė ap­gai­les­ta­vo, kad to­kios tvar­kos dar nė­ra – ku­ria­mi tar­pu­sa­vy­je ne­de­ran­tys tei­sės ak­tai, o sa­vi­val­dy­bėms ne­tei­kia­ma net me­to­di­nė pa­gal­ba, ku­ri pa­dė­tų per­pras­ti tei­sės ak­tų ving­ry­bes.

Pra­kal­bus apie ple­čia­mą už­sta­to sis­te­mą, sa­vi­val­dy­bėms jau ky­la klau­si­mų: kokios at­lie­kos pa­teks į ple­čia­mą už­sta­to sis­te­mą? Kas bus su neperdirbamomis pa­kuo­tė­mis? „Apie to­kius klau­si­mus dar net ne­gal­vo­ja­ma, tačiau tuo­met, kai bus pa­tvir­tin­ta nau­jo­ji tvar­ka, su iš­ki­lu­sio­mis pro­ble­mo­mis teks su­si­do­ro­ti bū­tent sa­vi­val­dy­bėms“, – si­tua­ci­ją api­bū­di­no mo­te­ris.

                                  D. Tumynas

„Da­bar – eks­pe­ri­men­tų lai­kas, o at­sa­ko­my­bės dėl ne­sėk­mių pri­siim­ti nie­kas neno­ri“, – api­bend­rin­da­mas daž­nai pa­si­tai­kan­čią si­tua­ci­ją kal­bė­jo D.Tumynas.

Seimui antradienį pateiktas prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytas projektas, kuriuo ribojamos valstybės ir savivaldybių įmonių galimybės dalyti paramą.

Seime pradėjus Prezidentūros inicijuotų pataisų projekto pateikimą, procesas nebuvo baigtas pasibaigus numatytam plenarinio posėdžio laikui, pateikimas bus tęsiamas ketvirtadienį.

Pataisomis prezidentė siūlo grąžinti draudimą valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms remti savo steigėjus ir su jais susijusius kitus juridinius asmenis. Pataisomis taip pat būtų nustatyta, kad politinės partijos negali būti tokios paramos gavėjos, o kaip parama gautomis paslaugomis negali būti remiami ir atskiri politikai.

Prezidentūra laikosi pozicijos, jog šiuo metu negaliojant tokioms nuostatoms, valstybės ir savivaldybės įmonės gali remti savo pagrindinius akcininkus, o tai gali sukelti interesų konfliktą ir didinti korupcinę riziką. Prezidentės patarėjas Valdemaras Sarapinas yra pateikęs duomenis, kad per pastaruosius dvejus metus penkios savivaldybės buvo paremtos iš savo įsteigų įmonių daugiau nei 400 tūkst. eurų.

Taip pat prezidentė siūlo viešinti valstybės ir savivaldybių įmonių teikiamos paramos dydžius bei jos gavėjus. Taip pat būtų nustatyta pareiga savivaldybėms teikti informaciją apie gautą paramą, vykdomus paramos projektus, valdomas įmones, jų vadovus ir veiklos rezultatus.

Pataisomis siūloma nustatyti, kad naujo viešųjų paslaugų teikėjo steigimas būtų negalimas be išankstinio Konkurencijos tarybos vertinimo, ar tai neturės neigiamos įtakos konkurencijai.