Ar Seimo sesijos netrikdys jos metu vyksiantys prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimai, ar finišo tiesiąją pasieks šauktinių reforma ir įstatymas dėl gynybos mokesčio, kiek Seime liko balsuojančių narių, kaip bus didinamas parlamentarų sąžiningumas ir įstatymiškai įpareigojami prezidentas ir Vyriausybės susitarti?

Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen interviu „Kauno dienai“.

Rinkimai neturi blaškyti

– Kaip atrodys pavasario sesijos darbas, kai jos metu virs rinkiminė kampanija, vyks dveji rinkimai – prezidento (tikėtina, du turai) ir EP? Gal bus mažiau plenarinių posėdžių?

– Plenarinių posėdžių neplanuojame mažinti, jų susiplanavome standartiškai tiek, kiek būna pavasario sesijoje, o priklausomai nuo aktualijų, jei bus poreikis, turėsime ir papildomų.

Tikiuosi, ši sesija netaps rinkimine. Rizikos yra, bet yra dalykų, kurie svarbesni net už politinių ciklų pasikeitimus – tai užtikrinimas, kad Lietuva būtų atspari ir kiek įmanoma saugesnė labai sudėtingoje geopolitinėje situacijoje.

Projektai: šauktinių reforma įtraukta į sesijos darbų programą ir tikėtina, kad, išdiskutavus įvairius pasiūlymus, Seimas eis prie galutinio sprendimo. / Š. Mažeikos / BNS nuotr.

– Tai bus paskutinė šios kadencijos Seimo įprastinės trukmės sesija. Labiau orientuositės į pradėtų svarstyti projektų priėmimą, ar į naujus projektus?

– Pagrindinė šios Seimo sesijos linija – žmonių saugumo stiprinimas. Tai esminis ne tik šios pavasario sesijos, bet ir apskritai šiemet klausimas. Kalba eina apie žmonių ekonominį, energetinį, socialinį, suprantama, ir nacionalinį saugumą. Į tai bus bus orientuoti pagrindiniai ir neatidėliotini įstatymų projektai. Pavyzdžiui, nutarimas „Dėl krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos“ patvirtinimo. Šis dokumentas labai konkrečiai apibrėš, ką svarbiausia padaryti žvelgiant į ateitį, stiprinant mūsų pajėgumus ir pasirengimą, gerinant gynybinę Lietuvos poziciją.

Sesijos darbų programoje numatyti ir Principinės kariuomenės struktūros įstatymo pakeitimai, kurių tikslas – įtraukti į kariuomenės struktūrą divizijos dydžio karinį junginį.

Yra ir nemažai socialinės srities projektų. Išskirčiau tai, kad sulaukus Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl Pensijų kaupimo įstatymo ketinama grįžti prie jo pakeitimų. Čia turės pasiūlymų ir Vyriausybė, pataisų yra registravę atskiri Seimo nariai.

Kalbėdami apie energetinį saugumą, svarstysime ir apie mūsų pačių generacijų didinimą, ir apie galutinį pasirengimą sinchronizacijai su kontinentine Europa, kas yra numatyta kitų metų pradžioje.

Esminių akcentų bus ir daugiau. Šiuo metu Seimo sesijos programoje yra 392 teisės aktai (be lydinčiųjų), kurių didžiąją dalį standartiškai teikia Seimo nariai ir frakcijos, 89 – Vyriausybė, 7 – prezidentas. Paprastai šis išankstinis planas vėliau gerokai koreguojamas, nes atsiranda įvairių aktualijų, į kurias reaguojame. Darbotvarkė numatyta didelė, o aš, kaip Seimo pirmininkė, viliuosi, kad, nepaisant rinkiminio laikotarpio, pavyks sėkmingai užbaigti maksimaliai didelį skaičių projektų ir iniciatyvų, o vykstančios rinkimų kampanijos neišblaškys dėmesio ir nepakiš kojos.

Šauktiniai ir mokestis

– Ar gynybos srities projektų pakete numatyta jau pavasario sesijoje priimti teisės aktus dėl šauktinių reformos, gynybos mokesčio, kurie visuomenėje susilaukė didelio rezonanso?

– Šauktinių reforma įtraukta į programą ir tikėtina, kad, išdiskutavę įvairius pasiūlymus, eisime prie galutinio sprendimo. Dėl gynybos mokesčio visų pirma reikia rasti palaikymą vienam ar kitam siūlomam mechanizmui, o kol kas tokio politinio sutarimo nėra.

Pasimokiusi iš praeitų metų mokesčių reformos patirties, kai tikrai pritrūko paaiškinimų, sutelkto palaikymo Seime, manau, kad visų pirma reikėtų tiksliai žinoti, dėl ko galime susitarti, kurios priemonės tikrai turi palaikymą ir ne tik valdančiosios koalicijos. Reikia kalbėtis ir su opozicinėmis partijomis. Ir tik su tokiomis iniciatyvomis, kurios maksimaliai gerai būtų paaiškintos visuomenei, eiti į Seimo salę.

Šiandien, matydami Rusijos agresiją Ukrainoje, visi galime įvertinti, kokia brangi yra laisvė ir kaip skausmingai, sunkiai, kaip tragiškai ją gali prireikti ginti.

– Jūsų asmeniniu požiūriu, kas ir kokio dydžio gynybos mokestį turėtų mokėti?

– Galutinio atsakymo neturiu. Kiek teko kalbėti su skirtingų partijų ir frakcijų atstovais, visi turi savus pamąstymų ir pasvarstymų, kurie kartais kardinaliai skiriasi. Su Liberalų sąjūdžiu ir jo frakcija Seime esame kalbėję, kad tai turėtų būti mišrus modelis, priemonių visuma.

Visi sutaria dėl gynybos obligacijų – skolinimosi, visų pirma vidaus rinkoje. Šią priemonę galima įvesti maksimaliai greitai, bet ji gera tik sprendžiant trumpalaikius uždavinius. Ilgalaikėje perpspektyvoje skolintis nėra tvaru. Ar įmanoma sutarti dėl kurio nors mokesčio kėlimo? Mano manymu, tokia našta neturėtų kristi ant vienos visuomenės grupės. Bet per anksti kalbėti apie galimą sprendimą, kol nėra politinio sutarimo.

Seime balsuoja 139

– Ar ketinama pavasario sesijoje grįžti prie bene daugiausia kartų šią kadenciją bandyto priimti įstatymo dėl civilinės sąjungos?

– Priklausys, ar koalicijos partneriai atliko žadėtus namų darbus, telkdami didesnę paramą, nes situacija dėl balsų Seime ganėtinai gerai žinoma – tvirto daugumos Seimo narių palaikymo, kad būtų 71 balsas, vis pritrūkdavo. Kaip puikiai žinome, Civilinės sąjungos įstatymas galėtų sulaukti ir prezidento veto, tad balsuojant Seime reikėtų būti užsitikrinus 71 balsą netgi du kartus.

Šis projektas įrašytas į sesijos darbų programą (tiesa, ją dar turėsime patvirtinti, o kartais iš opozicijos atsiranda iniciatyvų išbraukti vieną ar kitą siūlymą), bet ar jis šią kadenciją pasieks priėmimo stadiją Seime, priklausys nuo to, kiek pavyks suburti palaikymo.

– Šis projektas įskeldavo nesantaiką net tarp valdančiosios koalicijos partnerių, buvo kibirkščių ir dėl kitų klausimų. Dėl ko šiandien dūžta lėkštės?

– Vyksta pakankamai normalus politinis procesas, jokių didelių neigiamų emocijų šiuo metu nėra, vyrauja darbinės nuotaikos, rengiantis pavasario sesijai ir įsisiūbuojant prezidento rinkimų kampanijai, kuri politiniam laukui irgi suteikia tam tikrų atspalvių. Aš pati, kaip nedalyvaujanti šioje kovoje, jaučiuosi šiek tiek laisviau, ramiau, galiu susikoncentruoti į konkrečius aktualius klausimus, kuriuos Seime ir spręsime.

Siūlymai: reikia sugriežtinti atsiskaitymo už išleistas parlamentines lėšas tvarką ir įvesti tam tikras ribas tos pačios rūšies prekėms. Reiktų šias lėšas išbraukti iš Konstitucijos, o ateityje sumažinti jų proporciją. / P. Peleckio / BNS nuotr.

– Kokia šiandien Seimo daugumos ir opozicijos aritmetika? Itin pagausėjusi Mišri Seimo narių grupė, joje net vienuolika narių. Kilus abejonių dėl parlamentinių išlaidų Justas Džiugelis pasitraukė iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų frakcijos, Marius Matijošaitis sustabdė narystę Laisvės partijoje. Gal būtų logiška pasitraukti ir iš frakcijos? Bet opozicija neteko apkaltos būdu iš Seimo pašalinto Petro Gražulio, Vytautas Gapšys tapo antru nepriklausomybę atgavusios Lietuvos istorijoje kalėjime reziduojančiu Seimo nariu.

– Į kadencijos pabaigą Mišrios Seimo narių grupės didėjimas visiškai įprastas žvelgiant ir į ankstesnes kadencijas. O aritmetika paprasta: dabar iš 141, kiek Seime turėtų būti narių, yra 139, kurie dalyvauja posėdžiuose ir balsuoja, nes P. Gražulis neteko mandato, o V. Gapšys dėl suprantamų priežasčių negali balsuoti. Tarp šių 139 valdančioji dauguma turi 72 balsus, nes nei J. Džiugelis, nei juo labiau M. Matijošaitis, kuris tik suspendavo narystę Laisvės partijoje, bet nėra pasitraukęs iš šios partijos frakcijos Seime, nėra paskelbę, kad traukiasi iš valdančiosios koalicijos. Priėmimo stadijoje įstatymų priėmimui reikia 71 balso. Tačiau bet kuriuo atveju geriau, kai pavyksta rasti didesnį sutarimą su opozicija ar jos dalimi.

– Šis Seimas gali tapti rekordiniu savo narių apkaltomis. Jei KT verdiktas būtų nepalankus Remigijui Žemaitaičiui, ar klausimas dėl jo mandato bus sprendžiamas jau pavasario sesijoje, kai jis varžysis prezidento rinkimuose?

– Šių dalykų nesiečiau: jei bus atitinkamas KT sprendimas, Seimas turės atitinkamai apsispręsti.

– Gal yra kokių naujienų dėl V. Gapšio? Gal jis kreipėsi į jus su kokiais nors prašymais?

– Ne.

Siūlo griežtinti

– Kaip siūlote spręsti parlamentinių išlaidų skaidrumo problemą? Kaip vertinate tyrimą, atskleidusį abejotiną parlamentarų sąžiningumą?

– Tyrimą ir klausimų dėl Seimo narių veiklos keliančius atvejus vertinu kaip gerą viešumo dozę, kuri parodo, kad yra problemų su savikontrole.

Matau du dalykus, ką galėtume padaryti Seime. Visų pirma, Seimo valdybos iniciatyva nekeičiant įstatymų sugriežtinti tvarkas, kad būtų tam tikros lubos vienos rūšies išlaidoms, tai yra, kad nebūtų nepagrįstai atrodančių išlaidų kažkurios vienos rūšies prekėms, įrangai ir pan. Tą tikrai galima padaryti ir padarysime.

Taip pat reikia sugriežtinti atsiskaitymų tvarką. Žinoma, visada norisi, kad Seimo nariai, kaip suaugę, sąmoningi, atsakomybę rinkėjams jaučiantys žmonės, patys tuos dalykus sukontroliuotų. Tačiau praktika rodo, kad ne visuomet tai pavyksta. Vadinasi, reikia griežtinti tvarkas.

Kalbant apie labiau fundamentalius sprendimus, pati esu už Konstitucijos keitimą iš jos išbraukiant parlamentinių išlaidų klausimą ir jį perkeliant tik į Seimo statuto lygį. Tai atrištų rankas kitaip reglamentuoti šį klausimą. Perspektyvoje, manau, reikėtų sumažinti parlamentinei veiklai skirtų išlaidų proporciją.

Bet Konstitucijai pakeisti reikia labai didelio, praktiškai visų parlamentinių frakcijų palaikymo Seime – 94 balsų dukart. Esu paprašiusi frakcijų seniūnų, kad jie šį klausimą aptartų frakcijose. Tai ne politinis, ne rinkiminis, o grynai Seimo narių veiklos klausimas, todėl manau, kad Konstitucijoje taip smulkiai reglamentuoti to nereikėtų.

– Pridėti parlamentinėms išlaidoms skirtų lėšų prie atlyginimo nesiūlote?

– Nemanau, kad dabar verta apie tai kalbėti. Reikėtų praktiniu lygmeniu sugriežtinti atsiskaitymo už išleistas lėšas tvarką ir įvesti tam tikras ribas tos pačios rūšies prekėms ir pan.

– Ar jaučiatės visiškai rami dėl savo pačios panaudotų parlamentinių išlaidų ne tik per šią, bet ir ankstesnes kadencijas?

– Jaučiuosi rami.

Įpareigos įstatymas

– Kaip vertinate siūlomą projektą dėl ambasadorių skyrimo tvarkos keitimo, kuris kilo po prezidento ir užsienio reikalų ministro nesutarimų?

– Tam tikrus saugiklius naudinga įvesti. Žinoma, to nereikėtų, jei nebūtų tokio ilgo ir sudėtingo derinimo proceso tarp dviejų institucijų, koks jis buvo pastaraisiais metais. Ar teisinio mechanizmo reikės ateityje, ar jis bus naudojamas, o gal jo nereikės lengviau sutariant šiuo atveju prezidentui ir užsienio reikalų ministrui, matysime. Bet remiantis tuo, kad sutarimą buvo labai sudėtinga pasiekti ir tai turėjo praktinių padarinių, kai ganėtinai ilgą laiką neturėjome ambasadorių mums svarbiose sostinėse, teisiniai rėmai bus naudingi.

– Ar manote, kad apskritai kažkas teisiškai nesureguliuota, ar tai tik asmenybių problemos, kad nuolat atsiranda prezidento nesusikalbėjimas su Vyriausybe ir Seimu?

– Nuo pat šios kadencijos pradžios, kai kilo pirmieji nesutarimai, laikiausi pozicijos, kad geriausia ne įstatymiškai įpareigoti institucijas susitarti tarpusavyje, o apeliuoti į pareigūnų ar politikos lyderių atsakomybę, valstybinį požiūrį ir gerą valią. Taip manau ir šiandien, juk akivaizdu, kad įstatymiškai visko iki smulkmenų sureglamentuoti neįmanoma – ar kalbėtume apie diplomatų klausimą, ambasadorių skyrimo procesą, ar atstovavimą Europos Vadovų Taryboje, kur sprendžiami skirtingo svorio klausimai, tad būtų naudinga turėti sutarimą tarp prezidento ir premjerės ar premjero, kliautis pareigūno, politikos lyderio atsakingumu.

392 – tiek teisės aktų šiuo metu yra Seimo sesijos programoje.

– Ir kad kuris nors nesijaustų esantis vyresnysis brolis?

– Taip, kad ir šito nebūtų.

Šansai rinkimuose

– Jūsų vadovaujamas Liberalų sąjūdis ką tik apskundė nuosprendį vadinamojoje „MG Baltic“ korupcijos byloje, bet kol kas partija nuteista, 376,6 tūkst. eurų sumokėta. Kaip partija sprendžia lėšų klausimą, kurių tikrai nemažai reikės EP ir Seimo rinkimams? Jūsų manymu, partijos rezultatus labiau paveiks reputaciniai ar finansiniai praradimai?

– 2019 ir 2020 m. EP ir Seimo rinkimuose turėjome labai taupius biudžetus, tad mums jokia naujiena taupyti per rinkimų kampaniją. Nemanau, kad tai bus galutinis faktorius, nulemsiantis žmonių pasirinkimus. Koncentruojamės į darbus, į programą, ir manau, kad tai nulems. Turime patirties, kuri rodo, kad ne pinigai partijų sąskaitoje lemia galutinį rezultatą.

– O kokių tikitės rezultatų? Praėjusiuose Seimo rinkimuose laimėjote trylika mandatų, o EP – vieną.

– Seimo rinkimuose programa minimum – turėti panašaus dydžio frakciją kaip dabar, bet visiškai realistiška šį skaičių ir padidinti. EP rinkimuose, kurie partine linija taip pat yra svarbūs, turime stiprų sąrašą, patyrusį ir puikiai žinomą lyderį Eugenijų Gentvilą. Manau, turime gerus šansus bent jau išlaikyti, ką turėjome, – vieną mandatą, o gal ir padidinti šį skaičių.

– Nesigailite, kad nei Liberalų sąjūdžio, nei konkrečiai jūsų pavardės nėra tarp pretendentų į valstybės vadovus?

– Partijoje nutarėme koncentruotis į EP ir Seimo rinkimus, manau, kad tai buvo teisingas apsisprendimas ir nesigailiu jo.

Laisvę reikia branginti

– Seimo pavasario sesija prasideda Kovo 11-osios išvakarėse. Ką pasakytumėte žmonėms, kurie šiandien nusivylę, sako, kad ne už tokią Lietuvą kovojo, ne tokios tikėjosi?

– Man labai didelį įspūdį padarė šviesaus atminimo Antano Terlecko anūko, taip pat Antano Terlecko, pernai pasakyta kalba iš Seimo tribūnos. Jis pasakojo paklausęs savo senelio, ar už tokią Lietuvą jis kovojo. Šis atsakė, kad kovojo už laisvą Lietuvą ir negalvojo, kaip ta laisvė atrodys, kokia ji bus, ar bus pakankamai patogi, maloni. Tai jau detalės, o kovojo jis už laisvą Lietuvą ir tai buvo esmė.

Šiandien, matydami Rusijos agresiją Ukrainoje, visi galime įvertinti, kokia brangi yra laisvė ir kaip skausmingai, sunkiai, kaip tragiškai gali prireikti ją ginti. Todėl man atrodo, kad būtina ją dar labiau branginti, puoselėti ir saugoti.

Šalies vadovas siūlo svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, įvedant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) vaikus auginantiems tėvams, nepriklausomai nuo jų pajamų pobūdžio.

G. Nausėda taip pat siūlo įstatymų projektų paketą, kuriuo būtų padidintos važiavimo viešuoju transportu galimybes vaikams, pensininkams, vaikus auginančioms šeimoms.

Dar viena šalies vadovo iniciatyva – jo registruotos Farmacijos įstatymo pataisos, kuriomis keičiama Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudarymo tvarka, koreguojami apibrėžimai.

Prezidentas taip pat siūlo Seimui svarstyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų keičiamas papildomas pensijų indeksavimas, didesnį dėmesį skiriant nenumatytiems infliacijos šuoliams.

Šalies vadovas ketina inicijuoti ir įstatymų paketą, kuriuo savivaldybėms būtų suteikta daugiau savarankiškumo prižiūrint kelių infrastruktūrą bei numatyta didesnė Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalis.

Šalies vadovas Seimui taip pat teiks įstatymų projektų paketą, kuriuo siekiama sugriežtinti atsakomybę už veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu elektroninėmis cigaretėmis, griežtesnes licencijų atėmimo taisykles įmonėms, kurios elektronines cigaretes pardavinėja nepilnamečiams.

Be to, prezidentas siūlys Seimui svarstyti ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis būtų keičiamos jame įtvirtintos nusikaltimų už antivalstybinę veiklą nusikalstamų veikų sudėtys ir nustatytos proporcingos bausmes už pačius pavojingiausius, didžiausią žalą sukeliančius nusikaltimus.

Jame – ministrų siūlymai dėl žaliojo kurso, elektros kainų reguliavimo, bankų sektoriaus, kelių rinkliavų sistemos ir kiti projektai.

Energetikos ministerija siūlo Energetikos įstatymo pataisas, kurios leistų Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) dažniau nei kartą per pusmetį perskaičiuoti elektros ir dujų tarifus buitiniams vartotojams. Pasak jos, esant dideliems kainų svyravimams rinkose žmonėms naudinga, kad tarifai būtų perskaičiuoti kartą į ketvirtį.

Energetikos ministerija taip pat teikia atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, joje siūloma nustatyti energetikos tikslus – iki 2050 metų pasigaminti 100 proc. švarios energijos ir tapti visiškai energetiškai nepriklausoma valstybe.

Aplinkos ministerija siūlo Klimato kaitos valdymo įstatymo naują redakciją, į kurią būtų perkelti Europos Sąjungos sugriežtinimai dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (F-dujų) reguliavimo.

Nauja Miškų įstatymo redakcija ministerija nori numatyti daugiau saugiklių užtikrinant gamtos vertybių apsaugai palankią miškininkystę, suderinti ekonomines, ekologines ir socialines visuomenės reikmes miškams ir užtikrinti miškų potencialo plėtrą.

Žemės ūkio ministerija siūlo atsisakyti kaimo teritorijose esančių apleistų žemės ūkio naudmenų sąvokos, kad įgyvendinant žaliojo kurso idėją tokie plotai būtų efektyviau naudojami arba deklaruojami kaip kraštovaizdžio elementas.

Aplinkos ministerija taip pat siūlo atsisakyti kietojo iškastinio kuro naudojimo, leisti savivaldybėms nustatyti griežtesnius nei valstybiniai ar papildomus aplinkosaugos normatyvus ar taisykles.

Teisingumo ministerija siūlo įtvirtinti teisę žurnalistams neatlygintinai gauti aktualius ir istorinius duomenis apie politinių organizacijų narius iš Politinių organizacijų narių registro, atsisakyti neveiksnumo instituto, taip pat teikia Tautinių mažumų įstatymo projektą.

Kultūros ministerija siūlo pratęsti draudimą Lietuvoje retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos radijo ir televizijos programas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Užimtumo įstatymo pataisomis siūlo padidinti legaliai dirbančių asmenų skaičių, skatinti skolininkų grįžimą į darbo rinką, padidinti jų paskutinio būsto apsaugą. Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisomis numatoma patikslinti, kas gali gauti tokią paramą.

Finansų ministerija siūlys įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Ji taip pat siūlys stiprinti probleminių lošėjų apsaugą, įtvirtinant pareigą lošimų organizatoriams taikyti atsakingo lošimo priemones, taip pat sugriežtinti baudas lošimo bendrovėms už nusižengimus.

Be to, bus siūloma persvarstyti mokestiniuose įstatymuose nustatytas neterminuotas lengvatas ir taip prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo.

Iš viso Vyriausybės pasiūlymų pakete – beveik šimtas įstatymų pataisų projektų.

Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 ir baigsis birželio 30 dieną. Tai bus paskutinė pilna šios kadencijos Seimo sesija.

Trečiadienį posėdžiavę Seimo valdybos nariai nutarė, kad opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija bus atsakinga už kovo 28 d. opozicinę darbotvarkę, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ – balandžio 25 d. Darbo partijos frakcija ir Mišri Seimo narių grupė sudarys gegužės 30 d. opozicinę darbotvarkę. Socialdemokratų partijos ir LVŽS frakcijos bus atsakingos už birželio 20 d. opozicinės darbotvarkės sudarymą.

Statutas numato, kad kas trečiojo ketvirtadienio Seimo vakarinio posėdžio darbotvarkę sudaro opozicijos frakcijos. Seimo valdyba, atsižvelgdama į proporcinio opozicijos frakcijų atstovavimo principą, iki eilinės sesijos pradžios paskiria frakciją arba jų koaliciją, atsakingas už tokių posėdžių darbotvarkes. Plenariniame posėdyje jos netvirtinamos, tačiau turi būti pateikiamos kartu su savaitės posėdžių darbotvarkės projektu.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma įregistravo Statuto pataisas, siūlančias opozicijos sudaromas parlamento posėdžių darbotvarkes perkelti iš ketvirtadienio į antradienį. Šią iniciatyvą planuojama pateikti pavasario sesijoje.

„Jeigu jos bus priimtos, plenarinių posėdžių grafikas bus pakoreguotas”, – Eltai sakė J. Razma.

Kovo 10 dieną prasidėsianti Seimo pavasario sesija pasibaigs birželio 30 d.

Pirmadienį ji registravo atitinkamą Seimo nutarimo projektą, tačiau dar nežinia, ar jis bus teikiamas parlamentui priimti.

Praėjusią savaitę per Seimo valdybos posėdį parlamento vadovė teigė, kad pratęsti sesiją gali reikėti dėl naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro priesaikos. Anot jos, tai priklausys nuo to, kaip klostysis pats ministro skyrimo procesas.

„Jei matysime, kad yra poreikis (pratęsti sesiją – BNS), antradienio vakare posėdžio pabaigoje pateikčiau tokį nutarimą. Jei matysime, kad poreikio nėra, kad sklandžiai vyksta procesai, sesijos nepratęsime“, – tuomet sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jei matysime, kad poreikio nėra, kad sklandžiai vyksta procesai, sesijos nepratęsime.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė švietimo viceministro Gintauto Jakšto kandidatūrą. Pirmadienį valstybės vadovas susitiks su pretendentu ir tuomet paaiškės, ar šią savaitę naujas švietimo ministras bus paskirtas, ar ne.

Pagal Konstituciją, Seimo pavasario sesija baigiasi birželio 30 dieną.

Naujasis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovas pareigas galės pradėti eiti tik davęs priesaiką Seime.

„40 proc. jau registruota Seime arba praėję pateikimo procedūrą, arba jos laukia ir Seimas juos gali pradėti svarstyti nedelsiant“, – penktadienį pristatydama Vyriausybė planus Seimo nariams teigė premjerė.    

Vyriausybės planuojamą mokesčių pokyčių paketą  I. Šimonytė vadino „vienu svarbesnių“.

„Žinau, kad diskusijos dėl mokesčių pakeitimų visada būna komplikuotos, nes labai dažnai žmonėms atrodo, kad Vyriausybė gali mokesčius siūlyti tik mažinti, o išlaidas siūlyti tik didinti, bet atsižvelgiant ir į tai, kad Europos Komisija atidėjo tam tikrą dalį RRF lėšų skirdama pusės metų laikotarpį Vyriausybei ir Seimui atitinkamai pajudėti pirmyn, tai yra, praeiti pateikimo stadiją, ir atsižvelgdami į tai, kad tai išties yra labai svarbūs pakeitimai, kurie yra taip pat numatyti ir Vyriausybės programoje, šiuos teisės aktų pakeitimus siūlysime Seimui pradėti svarstyti gegužės mėnesį“,  – teigė premjerė.  

Ji pabrėžė, kad diskusijos dėl mokesčių pakeitimų gali nusitęsti iki rudens sesijos.

Puikiai suprasdami, kad diskusijos gali užsitęsti, nusikelti iki rudens sesijos, tai yra visiškai normalu, tačiau šį įstatymų paketą planuotume pateikti kaip vieną svarbesnių.

„Puikiai suprasdami, kad diskusijos gali užsitęsti, nusikelti iki rudens sesijos, tai yra visiškai normalu, tačiau šį įstatymų paketą planuotume pateikti kaip vieną svarbesnių“,  – pareiškė I. Šimonytė. 

Pasak jos, Vyriausybė į Seimo sesijos darbų programą siūlo įrašyti 92 teisės aktų projektų paketus. 

„Šį planą susidėliojome realistiškai įvertinę Vyriausybės galimybes teisės aktų projektus suderinti ir pateikti, taip pat Seime jau esančių teisės aktų, kurių svarstymas dar nėra baigtas ir priėmimas nėra baigtas, situaciją“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Iš jų 69 išplaukia tiesiogiai iš Vyriausybės programoje numatytų priemonių ir įsipareigojimų. Penkis projektų paketus įvardinčiau kaip susijusius su „Naujos kartos Lietuvos“ plano įgyvendinimu ir RRF lėšų skyrimu Lietuvai“, – pridūrė premjerė. 

Dar 25 projektais ketinama į Lietuvos teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvas, o trimis – įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas.

I. Šimonytės teigimu, dar vienas paketas, susijęs su „Naujos kartos Lietuvos“ planu, yra Ilgalaikės priežiūros įstatymo projektas, kuris pakeistų ar įteisintų naują šių paslaugų modelį.

„Tai būtų pradinis reformos etapas, nes pilna reforma arba pilnas visiškų visų paslaugų suteikimas viešaisiais pinigais reikalautų ir milžiniškų lėšų, ir milžiniškų žmogiškųjų išteklių toms paslaugoms teikti, tai šiuo metu yra sukalibruota labai aiški reforma iki maždaug 2027 metų ir vėliau būtų reikalinga jau įsivertinti tolesnes galimybes šias paslaugas plėsti ir galbūt išplėsti jas dar labiau, tačiau atitinkamai turint tam finansinius išteklius“, – pabrėžė premjerė.

Pavasario sesijos darbų programos projekte įrašyta daugiau kaip 460 teisės aktų projektų be lydimųjų. Vyriausybė į sesijos darbų programą siūlo įrašyti 92, prezidentas Gitanas Nausėda – 23, Seimo nariai – 254 teisės aktų projektus. Dalis į darbų programą įrašytų projektų jau yra pateikti ankstesnėse sesijose ir bus tęsiamas tolesnis jų svarstymas. 

„Kaip pamatai datą – gegužės mėnesį (numatoma įstatymų pataisų pateikimo Seimui data – BNS) – supranti, kad jokių mokesčių pakeitimų šita Vyriausybė nenori. (...) Tai reiškia, kad geriausiu atveju tik pateikimas nusikelia į rudenį, rudenį prasideda rinkiminės kampanijos ir apie visus mokesčius bus užmiršta“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Algirdas Sysas.

Anot jo, jei mokesčių pakeitimai būtų pateikti pirmosiomis kovo dienomis, tuomet dar būtų galima juos priimti iki pavasario sesijos pabaigos.

„Klausimas nenaujas, visos tarptautinės institucijos daug metų mus kritikuoja dėl mokesčių neatitikimo realiam gyvenimui, apie tai viskas žinoma, deja, įrašyta į darbų programą abstrakčiai, nė vieno registruoto įstatymo ir gegužės mėnuo“, – kalbėjo parlamentaras.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis taip pat teigė abejojantis mokesčių reformos sėkme pavasario sesijoje.

Kaip pamatai datą – gegužės mėnesį – supranti, kad jokių mokesčių pakeitimų šita Vyriausybė nenori.

„Juo mažiau dienų lieka iki Seimo rinkimų, tuo sėkmė patvirtinti kokią nors esminę reformą yra mažesnė, o kalbant apie mokesčius, tai ji dar tampa menkesnė. Juo labiau, net ir šiandien pristatinėjant darbų programą mes matome, kad įstatymų projektai nėra registruoti, vadinasi, jų nėra, tai nėra apie ką svarstyti“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, teigiamai nenuteikia ir vienos iš valdančiųjų koalicijos partnerių – Laisvės partijos – skeptiškas požiūris į mokesčių pertvarką. Anot S. Skvernelio, mokesčių pertvarką gali paskatinti nebent Europos Komisijos pozicija dėl planuojamos išmokėti subsidijos iš ekonomikos gaivinimo fondo.

„Tas įsipareigojimas, pateiktas Komisijai, galbūt privers valdančiąją koaliciją pateikti tuos įstatymų projektus“, – sakė parlamentaras.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kartojo, jog mokestinė našta neturėtų didėti, ypač vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.

„Principai, kuriais vadovaujamės, yra labai aiškūs, kad nedidėtų mokestinė našta, ypač vidurinei klasei, norime paskatinti žmones investuoti savarankiškai ir tokiu būdu taupyti, investicinės sąskaitos įteisinimas yra labai svarbus. Kitų dalykų nenorėčiau komentuoti, nes pakeitimų paketas nėra registruotas, nėra Vyriausybėje suderintas, komentuoti tiesiog pavadinimo negalima“, – Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.

Be to, ji pakartojo savo skeptišką poziciją ir dėl nekilnojamo turto mokesčio pakeitimų: „Dabar yra tokia situacija, kyla palūkanos, žmonėms paskolos brangsta, tai dar labiau įpilti žibalo, atimti iš žmonių piniginių vieną ar kitą sumą būtų irgi nelabai tinkamas metas ir aš visada buvau skeptiška“.

Seimas penktadienį renkasi į pavasario sesiją, kurioje Vyriausybė planuoja pristatyti kai kurių mokesčių pertvarkos paketą.

Su Seimo valdyba sesijos išvakarėse susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda kertiniu jos darbu įvardijo mokesčių reformą, pažymėdamas, kad ji neturėtų būti siejama su mokesčių didinimu.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių sąjungai priklausantis politikas pakeitė sausį dėl įtarimų seksualine prievarta prieš vaikus mandato atsisakiusį Kristijoną Bartoševičių.

V. Semešką planuojama paskirti dirbti į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

V. Semeška konservatorių 2020 metų rinkimų į Seimą kandidatų sąraše buvo pirmas po K. Bartoševičiaus. V. Semeška nuo 2021 metų ėjo krašto apsaugos viceministro pareigas, tačiau atsistatydino praėjusių metų gruodį.

Oficialiai V. Semeškos atsistatydinimas sietas su pasikeitusiais karjeros planais, tačiau žiniasklaidoje skelbta, jog tai susiję su šalyje kilusiomis diskusijomis dėl Vokietijos brigados dislokavimo.

Seimas penktadienį susirinko į pavasario sesiją, kuri truks iki birželio 30 dienos.

„Laisvės partija neatsisako savo įsipareigojimų rinkėjams ir to sieksime. (...) Tariamės, norime, kad praeitų, o ne sugriūtų, – penktadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

„Ne tik Laisvės frakcijos čia yra reikalas, čia yra visų sąžiningų parlamentarų reikalas“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Ji pridūrė mananti, kad palaikymo projektui trūksta, jo tikisi iš „kiekvieno Seimo nario“.

„Eina jau kelinti metai Lietuvos Europos Sąjungoje, tiesiog gėda“, – kalbėjo ji.

Tuo metu konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė suprantanti, kad Civilinės sąjungos projektas yra svarbus koalicijos partneriams ir daliai visuomenės.

Tariamės, norime, kad praeitų, o ne sugriūtų.

„Civilinės sąjungos projektas yra pavasario sesijoje, dėl konkretaus laiko nesame kalbėję, bet suprantame, kad yra klausimai, kurie ir mūsų koalicijos partneriams, ir daliai visuomenės yra svarbūs“, – sakė ji.

Valdančiųjų atstovų parengtas tos pačios lyties asmenų partnerystę įtvirtinantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra apsvarstytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet neteikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui.

Civilinės sąjungos įstatymo projektą kaip kompromisinį pateikė lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą remiantys valdančiųjų frakcijų atstovai, o Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio įteisinimo palaiko konservatyvesni parlamentarai.

Civilinės sąjungos įstatymo projektą parengę politikai laiko jį kompromisiniu, lyginant su pernai Seime atmestu Partnerystės įstatymo projektu.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

Reikės ieškoti sutarimo, bet, pabrėžia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ne tokio, kuris jas paverstų tik kosmetiniais pakeitimais.

Su šalies saugumu susiję teisės aktai, žmogaus teisių klausimai, mokesčių ir valstybės valdymo reformos, žvalgybos kontrolieriaus ir kiti svarbūs skyrimai – šiuos projektus kaip prioritetinius Seimo pavasario sesijoje interviu „Kauno dienai“ įvardijo Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Saugumo klausimai

– Kuriuos Seimo pavasario sesijos projektus vertinate kaip svarbiausius?

– Visus, susijusius su šalies saugumu, – reikalingus teisės aktus tiek dėl mūsų sąjungininkų įsikūrimo, tiek dėl vidinių pokyčių stiprinant pilietinio pasipriešinimo pagrindus.

Akivaizdu, patekau po karšta emocijų ranka ir nepagrįstai buvau pasirinkta taikiniu istorijoje, su kuria esu visiškai nesusijusi.

Taip pat svarbios pradėtos reformos, bus sprendžiama, ar (kaip) jos bus įgyvendintos. Bus ne vienas žmogaus teisių klausimas. Pastarosiomis savaitėmis matyti, kaip svarbu skirti žvalgybos kontrolierius. Beje, svarbių skyrimų bus ir daugiau.

– Ar tikitės, kad pavasario sesijoje mokesčių reformos paketą pavyks ne tik pateikti, bet ir priimti? Ar pagal dabartinę projektų svarstymo su koalicijos partneriais eigą vis dar tikėtina, kad tai bus reforma, o ne kosmetinis papudravimas?

– Į mokesčių sistemos pertvarkos detales dabar nenorėčiau gilintis, nes dėl jų dar bus diskutuojama. Tačiau tikiu, kad pakeitimai bus priimti, jie bus tokie, kokie yra saugiausi šiuo metu, kai yra tiek išorinių grėsmių ir sunkiai apibrėžta ateitis.

Vis dėlto sveikintina, kad numatyti pertvarkos akcentai, svarbu, kad pakeitimai netaptų papildoma našta dirbantiems ir kuriantiems verslus, kad nebūtų pernelyg netolygus pajamų apmokestinimas. Jeigu pavyks dėl to susitarti, tikiu, pertvarkai reikalingi įstatymai bus priimti.

– Koks valstybės tarnybos pertvarkos paketo likimas? Ar pavasario sesijoje jį priimsite? Ar iš didelių užmojų vėl liks tik kosmetiniai pakeitimai?

– Laukia ne mažiau karštos diskusijos, tikiuosi racionalių kompromisų. Būtų nerimta, jeigu jų paieška reformą paverstų tik kosmetiniais pakeitimais.

Kita vertus, pagal tai, kiek visose kadencijose būta kalbų apie poreikį efektyvinti valstybės tarnybą, akivaizdu, kad tai yra sudėtinga sritis,  bet to ankstesnės Vyriausybės nesiėmė.

Civilinė sąjunga

– Kokie sesijos projektai gali susilaukti daugiausia prieštaravimų? Ar bandysite grįžti prie civilinės sąjungos įstatymo?

– Koalicijai tai aktualu, šis klausimas bus pavasario sesijoje. Prieštaravimų gali būti ir dėl anksčiau minėtų reformų.

– Dėl dabar jau buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus, priklausiusio Tėvynės sąjungai-Krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, skandalo opozicija neatmeta apkaltos jums ir TS-LKD frakcijos seniūnei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei galimybės. Ar manote, kad viską padarėte deramai? Gal dabar, žvelgdama iš jau šiokios tokios laiko perspektyvos, manote, jog kažką reikėjo padaryti kitaip, kad visuomenėje nekiltų Seimo reakcijų į tokį beprecedentį skandalą?

Akivaizdu, kad patekau po karšta emocijų ranka ir nepagrįstai buvau pasirinkta taikiniu istorijoje, su kuria esu visiškai nesusijusi. Įtarimai pareikšti ne mūsų partijos nariui, informacija jam taip pat nukeliavo ne iš manęs. Nekeičiu nuomonės, kad opozicija šią istoriją mėgino išnaudoti savivaldos rinkimams. Iš jų rezultatų matyti, kad nelabai pavyko.

Rezultatai nenuvylė

– Merų rinkimuose žmonės menkai balsavo už Seimo narius, šįsyk taip gausiai kandidatavusius į merus. Iš 26-ių penki dar kausis antrame ture, du iš trijų išrinktų vienmandatėse apygardose – valdančiųjų atstovai. Jų sėkmės atveju neliktų valdančiosios daugumos. Ar keliant kandidatus buvo svarstoma tokia tikimybė? Kaip, jūsų prognozėmis, tuomet vyktų Seimo darbas?

– Nemanau, kad visi trys valdančiosios koalicijos parlamentarai laimės antruose turuose, bent jau Elektrėnuose tikiuosi Liberalų sąjūdžio kandidato pergalės.

Todėl, jeigu dauguma ir susilpnėtų, tai nežymiai. Netrukus matysime, koks bus Seimas po antrojo merų rinkimų turo. Manau, labai Seimo darbo nepakeis.

– Ar nemanote, kad Seimo priimtos įstatymų pataisos dėl komitetų registravimo, eliminavusios du trečdalius potencialių konkurentų partijoms, buvo pernelyg skubotos?

Karšta: Seimas pavasario sesijoje imsis klausimų, kurie neabejotinai susilauks daug karštų diskusijų – mokesčių ir valstybės tarnybos reformų, civilinės sąjungos įstatymo projekto, svarbių skyrimų. (P. Paleckio/BNS nuotr.)

– Pakeitimai priimti siekiant labiau suvienodinti atsakomybę rinkėjams. Tie komitetai, kurie tokios atsakomybės nevengia, sugebėjo išlikti ir pasirodė tikrai neblogai. Vienadieniai dariniai, susibėgę prieš rinkimus, o po jų išsibarstę ir taip nusimetę įsipareigojimus, natūralu, neišgyveno. Manau, dėl to rinkėjai tik laimėjo.

– Savivaldybių tarybų rinkimuose valdančiosios partijos gavo mažiau mandatų nei opozicinės. Žinoma, iš dalies tai lemia savivaldos rinkimų specifika. Vis dėlto, kaip manote, gal čia iš dalies ir ženklas, kad Seimo valdančioji dauguma žmones nuvylė?

– Valdančiojoje daugumoje yra trys partijos, opozicijoje – daugiau, o skaičiuojant visas partijas, kuriose yra bent po vieną Seimo narį, susidarytų net aštuonios. Todėl savivaldos rinkimų rezultatų tikrai nevertinu kaip išskirtinio ženklo.

Liberalų sąjūdis pagerino visus rezultatus – ir bendrą mandatų nuo 120 iki 139, ir gautų balsų, ir pirmame ture laimėjusių merų skaičių. Taip, norėtųsi geresnių kai kurių didmiesčių rezultatų, bet ir juose balsų gauta daugiau, tad tai yra aiški paskata tęsti darbą.

Koalicijos kolegų rezultatų vertinti nenorėčiau, tegul jie patys įvertina, ką jiems rinkėjai norėjo pasakyti.

Vyriausybė teikia apie 100 projektų

Vyriausybė patvirtino Seimo pavasario sesijai siūlomų svarstyti teisės aktų projektų sąrašą – iš viso 92 iniciatyvas.

Tarp prioritetų – socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių įgalinimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengia naują Socialinių paslaugų įstatymo redakciją, kuria bus siūloma įtvirtinti laikinąjį atokvėpį kaip atskirą specialiąją socialinę paslaugą, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais – didinti minimalias socialinio draudimo motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, patikslinti ligos išmokų mokėjimo  asmenims, besigydantiems nuo priklausomybių ir slaugantiems sergančius asmenis, nuostatas. Užimtumo įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimais bus siūloma Seimui apsispręsti dėl veiksmingesnių, proporcingesnių ir labiau atgrasančių sankcijų už nelegalų ir nedeklaruotą darbą, nelegalų užsieniečių įdarbinimą.

Esamos geopolitinės situacijos kontekste valstybės saugumui Vyriausybė ir toliau skiria ypač daug dėmesio. Valstybės sienos, jos apsaugos ir susijusių įstatymų pakeitimais, siūlomais Vidaus reikalų ministerijos, siekiama stiprinti sienos apsaugą ir kontrolę, užkirsti kelią piktnaudžiauti sienų valdymo ir prieglobsčio sistema, efektyviai valdyti migracijos srautus, mažinti administracinę ir finansinę naštą VSAT.

Užsienio reikalų ministerijos rengiamais Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimais bus siūloma įtvirtinti galimybę Lietuvos teisės aktais nustatyti konkrečias ribojamąsias priemones reaguojant į agresiją Ukrainoje, taip pat numatyti poveikio priemones juridiniams asmenims už sankcijų pažeidimus.

Svarbios Vyriausybės iniciatyvos bus teikiamos siekiant visuomenės sveikatos gerinimo, aukštesnės gydymo įstaigų paslaugų kokybės ir gydytojams tenkančios administracinės naštos mažinimo, efektyvesnės ir paciento poreikiams palankesnės vaistų kontrolės – į tai orientuoti Sveikatos apsaugos ministerijos rengiami Sveikatos sistemos įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, taip pat Farmacijos įstatymo pakeitimai, Ilgalaikės priežiūros įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimai.

Ekonomikos ir inovacijos ministerija (EIM) parengė Valstybės informacinių išteklių valdymo ir poįstatyminių teisės aktų pakeitimus – šiuo paketu bus siūloma įvirtinti naują šių išteklių valdymo modelį, užtikrinsiantį kokybiškesnį valstybės duomenų valdymą ir sudarantį sąlygas kokybiškai naujai institucijų skaitmeninei darbotvarkei.

Bus teikiami Miškų įstatymo pakeitimai, siūlantys užtikrinti tvaresnę, gamtos vertybių apsaugai palankią miškininkystę, Aplinkos ministerija  taip pat rengia Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų įgaliojimus, siūlančius praplėsti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimus, Žemės įstatymo pakeitimo ir poįstatyminių teisės aktų pakeitimo projektą, kuriuo bus siekiama įgyvendinti tolesnį žemės reformos etapą.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo projektu Teisingumo ministerija siūlo viešųjų konsultacijų metu identifikuotų įstatymų nuostatų taikymo problemų, įskaitant ir klausimus dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų žurnalistinėje veikloje, sprendimus.

Tarp svarbiausių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos būsimoje sesijoje teiksimų įstatymų pakeitimo projektų – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymų papildymai.

Mokestinių pasiūlymų paketu bus keliamas tikslas prisidėti prie teisingesnės, efektyvesnės ir prognozuojamos mokesčių sistemos plėtros, pažangių investicijų skatinimo, savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo ir aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.

Pavasario sesijoje Vyriausybė siūlo valstybės tarnybos pertvarkos paketą, kuris yra vienas iš penkių šios Vyriausybės strateginių tikslų, Kelių transporto kodekso pakeitimus, numatančius tolimojo susisiekimo sistemos tobulinimus, Baudžiamojo kodekso pakeitimus, sistemiškai subalansuojančius bausmių proporcingumą ir kitus pakeitimus. Bus teikiami projektai, susiję su Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos tinkamu įgyvendinimu, ir kiti projektai.