„Išankstinių socialinio draudimo senatvės pensijų perskaičiavimo pakeitimai turėtų būti svarstomi sistemiškai kartu su kitais pasiūlymais tobulinti pensijų sistemos teisinį reguliavimą“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje išvadoje.

Vyriausybė Seimui rudenį ketina teikti svarstyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, siūlant sistemiškai tobulinti visų pensijų bei išankstinių pensijų mokėjimo tvarką.

Seimas pernai gruodį priėmė svarstyti demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės parengtas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma į išankstinę pensiją išėjusiems, tačiau vėliau laikinai įsidarbinusiems žmonėms mažinti pagrindinę pensiją tiek, kiek laiko jie gavo išankstinę pensiją.

Pasak pataisų iniciatorės, išankstinė pensija įgyjama likus penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, todėl pagrindinė pensija mažinama 19,2 proc. Tačiau, parlamentarės teigimu, pasitaiko atvejų, kai žmogus sulaukia darbo pasiūlymo ar kitais būdais gauna pajamų, bet jam grįžus į išankstinę pensiją neatsižvelgiama į jo gautas pajamas ir sumažinta pagrindinė pensija nekeičiama.

„Sodros“ duomenimis 2023 metų lapkritį išankstinė senatvės pensija buvo mokama 7,4 tūkst. gavėjų, o preliminarus lėšų poreikis siūlymui įgyvendinti būtų 0,7 mln. Eur per metus.

Seimas yra priėmęs ir kitą tos pačios frakcijos narių projektą, numatantį, kad išankstinę pensiją pasirinkusiems gyventojams vėl galėtų būti mokama nesumažinta senatvės pensija – ji kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar – 0,32 proc., tačiau tik kol apskaičiuotos ir sumažintos pensijų skirtumas būtų lygus visų išankstinės pensijos išmokų sumai.

Nuo 2004 metų išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Tokiu atveju būsima pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažinama 0,32 proc.

Senatvės pensija nemažinama, jeigu išankstinę pensiją žmogus gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir jo stažas 2021 metais buvo ne mažesnis kaip 40 metų ir kasmet didėja po tris mėnesius. Pavyzdžiui, kitąmet visą pensiją galės gauti tie pensininkai, kurie išėjimo į išankstinę pensiją metu turės 40 metų ir 9 mėnesių darbo stažą. 

Kaip nurodoma „Sodros“ tinklapyje, 2024 metais į senatvės pensiją galės išeiti 64 metų ir 8 mėnesių sulaukę vyrai (gimę 1959 m. liepos 1 d. – 1960 m. balandžio 30 d.) ir 64 metų ir 4 mėnesių sulaukusios moterys (gimusios 1960 m. sausio 1 d. – 1960 m. rugpjūčio 31 d.).

2023 metais pensinis amžius vyrams ir moterims buvo 2 mėn. trumpesnis.

Vyrų ir moterų pensinis amžius susilygins 2025 metais, pasiekęs lygiai 65 metus.

2024 metais būtinasis stažas senatvės pensijai tiek vyrams, tiek moterims bus ilgesnis pusmečiu – 33,5 metų.

Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus stažo.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių pateiktas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paprašė Vyriausybės išvados – ją gavęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl pataisų teiks išvadą Seimui.

Pakeitimus Seimui pristatęs Linas Kukuraitis BNS teigė, kad pagal siūlomą projektą išankstinės pensijos gavėjai visą jiems priklausančią pensiją vėl galėtų gauti sulaukę maždaug 85–86 metų.

Pataisos numato, kad senatvės pensija kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar – 0,32 proc., tačiau tik kol  apskaičiuotos ir sumažintos pensijų skirtumas būtų lygus visų išankstinės pensijos išmokų sumai.

„Tuo metu, kai žmogus kažkuria prasme grąžina „Sodrai“ tą sumą, kuri jam buvo paskolinta prieš pensinį amžių, tai yra panašiai užtrunka 21 metus, (...) jiems atstatyti senatvės pensiją. (...) Tai atliktų tam tikrą socialinį teisingumą, nepasmerkiant tų žmonių iki gyvenimo pabaigos. O tie, kurie, deja, neišgyveno tų 21 metų, (...) jie ir turėtų tą sumažintą pensiją“, – pristatydamas pataisą Seime teigė Linas Kukuraitis.

Jeigu tu gautum 600 eurų pensiją, gaunant išankstinę pensiją ji sumažinama iki 484 eurų. Tai  ženklus sumažinimas. Ir jis tęsiasi iki pat gyvenimo pabaigos.

 

„Jeigu tu gautum 600 eurų pensiją, gaunant išankstinę pensiją ji sumažinama iki 484 eurų. Tai  ženklus sumažinimas. Ir jis tęsiasi iki pat gyvenimo pabaigos. Jeigu gyveni iki 90 metų ar iki 100 metų, tuos 20, 30, 40 metų po pensijos tavo pensija yra sumažinta“, – kalbėjo jis.

Tuo metu Seimo Teisės departamentas sako, kad tokia tvarka skatintų gyventojus pasinaudoti galimybe gauti išankstinę pensiją.

„Asmuo, kuris nusprendė pasinaudoti teise gauti išankstinę senatvės pensiją, ją gali gauti penkerius metus iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, t. y. 60 mėnesių ilgiau nei tokias pačias socialinio draudimo įmokas mokėjęs, tačiau teise į išankstinę senatvės pensiją nepasinaudojęs asmuo“, – nurodo Seimo teisininkai.

Tačiau L. Kukuraitis teigė, kad pataisomis nesiekiama skatinti išėjimo į išankstinę pensiją.

„Išankstinės pensijos yra didžiulė bėda. Esu prieš tai, kad išankstinės pensijos iš viso egzistuotų, nes darbingo amžiaus žmogaus finansiniai ir sveikatos sunkumai turėtų būti sprendžiami užimtumo, nedarbo, netekto darbingumo draudimo ir sveikatos sistemų pagalba“, – tvirtino L. Kukuraitis.

Išankstinės pensijos yra didžiulė bėda. Esu prieš tai, kad išankstinės pensijos iš viso egzistuotų (...)

 

„Priešingai, kalbame apie vyriausius mūsų visuomenės asmenis, tai yra tuos, kurie gyvena labai nelengvoje situacijoje“, – pridūrė jis.  

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė „laisvietė“ Monika Ošmianskienė pasigedo analizės, kokie žmonės renkasi išankstinę pensiją, kokios priežastys juos skatina ją rinktis, o socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad tokia sistema nebaudžia žmogaus, nes jis į išankstinę pensiją išeina savanoriškai, niekas to daryti neverčia.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės teigimu, leidus po tam tikro laiko išankstinių pensijų gavėjams atstatyti visą pensiją valstybei mažiau reikės tokius žmones šelpti.

L. Kukuraičio teigimu, šiuo metu išankstinę pensiją gauna apie 1,13 proc., arba 7,5 tūkst. gyventojų, ji yra apie 25 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija. 

Nuo 2004 metų išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Gaunant išankstinę pensiją būsima senatvės pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažinama 0,32 proc.

Senatvės pensija nemažinama, jeigu išankstinę pensiją žmogus gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir jo stažas 2021 metais buvo ne mažesnis kaip 40 metų ir kasmet didėja po tris mėnesius. Pavyzdžiui, kitąmet visą pensiją galės gauti tie pensininkai, kurie išėjimo į išankstinę pensiją metu turės 40 metų ir 9 mėnesių darbo stažą. 

Pasak ministrės Monikos Navickienės, jei pasiūlymams pritartų Seimas, negalią turintys žmonės nebūtų diskriminuojami dėl amžiaus.

„Darbingo amžiaus neįgaliesiems mokamų netekto darbingumo pensijų dydžių diferencijavimas pagal netekto darbingumo procentus galioja ir dabar. (...) Dėl šių pakeitimų prognozuojame, kad 2024 metais beveik 45 tūkst. sunkią negalią turinčių asmenų galės gauti didesnes pensijas“, – pranešime teigė ministrė.

Pasak M. Navickienės, dabar nedarbingumą nustačius darbingo amžiaus žmonėms, jie sulaukę pensinio amžiaus gali pasirinkti išmokos pobūdį – netekto darbingumo ar senatvės pensiją, be to, jiems išlieka visos lengvatos ir garantijos.

„Jei negalios ateina nusistatyti žmogus jau būdamas pensinio amžiaus, jam yra nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių (...), tačiau nors jų lygis yra suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška (...), o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką nori gauti“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje aiškino ministrė.

Dėl šių pakeitimų prognozuojame, kad 2024 metais beveik 45 tūkst. sunkią negalią turinčių asmenų galės gauti didesnes pensijas.

 

Jos teigimu, dabar 600 eurų pensiją gaunančiai 64 metų ir dviejų mėnesių amžiaus moteriai nustačius negalią, jos pensijos dydis nesikeistų. Tuo metu, jeigu negalia būtų nustatyta 63 metų ir 11 mėnesių amžiaus moteriai, ji iki sulaukdama pensinio amžiaus gautų 814 eurų išmoką – tokia pat būtų ir jai mokama senatvės pensija.

„Jeigu pritarsime šiems pakeitimais (...), nepriklausomai nuo negalios nustatymo momento – iki senatvės pensijos amžiaus ar po jo – moteris dėl savo būklės galėtų gauti didesnę pensiją“, – teigė M. Navickienė. 

Ministerijos teigimu, pensininkui nustačius sunkią negalią, jo senatvės pensijos dydis būtų apskaičiuojamas jį padauginus iš netekto darbingumo lygio daugiklio – nustačius didesnį nedarbingumą žmogus gautų ir didesnę pensiją.

Ministerijos vertinimu, 2024 metais sunki negalia galėtų būti nustatyta apie 7 proc. senatvės pensijų gavėjų.

M. Navickienė anksčiau teigė, jog kitais metais tam papildomai būtų skiriama 58 mln. eurų.

Pasiūlymai, jei jiems pritartų Seimas, įsigaliotų nuo 2024 metų sausio 1 dienos.

Pasak jos, vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą augs 70 eurų iki 644 eurų ir sieks 48,8 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

„Išlaikome stabilų ir nuoseklų pensininkų pajamų augimą. (...) Kilimas turėtų ženkliai pralenkti laukiamą infliaciją, tikimės, kad šis pensijų augimas pensininkams tikrai pasijus“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministrė Monika Navickienė.

Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Ministrės teigimu, gali būti, kad tikslą pavyks pasiekti greičiau.

Nuo 2024 metų pradžios didės socialinių išmokų dydžiai: bazinė išmoka sieks 55 eurus vietoj 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoj 182 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoj 147 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis sieks 176 eurus vietoj 157 eurų.

Padidinus šalpos pensijų bazę, šalpos išmokos, priklausomai nuo jos rūšies ir gavėjų, padidėtų nuo 6,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 metų).

Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Išlaikome stabilų ir nuoseklų pensininkų pajamų augimą. Kilimas turėtų ženkliai pralenkti laukiamą infliaciją.

 

Padidinus bazinę socialinę išmoka, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. 

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 metais didės nuo 539 eurų iki 605 eurų, vaiko pinigai – iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 152,9 euro.  

Sieks didinti valstybines pensijas, negalią turinčių pensininkų pajamas

Nuo 2024 metų sausio valstybinės pensijos dėl jų indeksavimo augs 5,95 proc., o nuo liepos bus siekiama 87 proc. didinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas. Tai paliestų 48 tūkst. žmonių.

Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, skiriama tremtiniams, politiniams kaliniams, palyginti su šių metų dydžiu, augs apie 72 eurus iki 144,71 euro.

Be kita ko, siūloma nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą „grindis“ – minimalios pensijos už tarnybą dydį. Jei pareigūnai ar kariai bus ištarnavę nustatytą laiką pensijai skirti, „grindys“ sieks  350 eurų, o jei bus ištarnavę mažiau – proporcingai mažės jų dydis. Tai turėtų paliesti apie 13,5 tūkst. asmenų, kitąmet tam bus skiriama 35 mln. eurų.

Jei sunki negalia ištikdavo po pensinio amžiaus, tuomet papildoma netekto darbingumo pensija nebūdavo priskaičiuojama. Šitą norime ištaisyti.

 

„Dabar kariai ir pareigūnai, kurie yra išėję į pensiją gerokai anksčiau dėl tam tikrų apribojimų, dėl to, kad nebuvo tinkamo indeksavimo ir buvo kitokios apskaičiavimo taisyklės, šias pensijas gauna tikrai labai mažas. Būna ir 50 eurų, ir 70 eurų pensija. Tai „grindų“ įvedimas taip pat turėtų atsirasti nuo kitų metų liepos mėnesio“, – sakė M. Navickienė.

Anot jos, bus siūloma keisti pareigūnų ir karių, teisėjų valstybinių pensijų, prokurorų valstybinių pensijų apskaičiavimo modelį.

„Pagrindiniai siūlymai bus vienodinti valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, atsisakyti tam tikrų privileginių elementų pensijų sistemoje, pavyzdžiui, galimybės rinktis palankiausią darbo užmokesčio laikotarpį pensijos dydžiui apskaičiuoti, tačiau siekiame, kad pareigūnų ir karių bei teisėjų papildomos pensinės garantijos būtų labiau pagrįstos ir teisingesnės, o pačios mažiausios pensijos Lietuvos gyventojams padidėtų“, – sakė M. Navickienė.

Be kita ko, nuo 2025 metų siūloma nustatyti naują valstybinių pensijų indeksavimo tvarką, kad neįgalūs pensininkai gautų didesnes pensijas.

„Dalyvumo lygis bus nustatomas ir po senatvės pensinio amžiaus. Taip atitinkamai prie dalyvumo nustatymo turi būti priderintas ir pensijų apskaičiavimas. Po reformos siūlome visiems asmenims, kuriems bus nustatytas dalyvumo lygis, pensijas skaičiuoti vienodai, nes iki šiol jei sunki negalia ištikdavo iki senatvės pensijos amžiaus, jis gaudavo didesnę pensiją visą laiką. Jei sunki negalia ištikdavo po pensinio amžiaus, tuomet papildoma netekto darbingumo pensija nebūdavo priskaičiuojama. Šitą norime ištaisyti“, – sakė ministrė.

„Tai lies žmones, kuriuos negalia ištinka sulaukus pensinio amžiaus, manome, galėtų būti 43 tūkst. tokių pensijų gavėjų, žmonės turėtų iš naujo nustatyti dalyvumo lygį nuo 2024 metų sausio“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, tam papildomai bus skiriama 58 mln. eurų.

Vidutinė senatvės pensija buvo 474 eurai, arba 61 euru (14,8 proc.) didesnė nei 2021 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Išankstines senatvės pensijas 2022 metų pabaigoje gavo 25,4 tūkst. asmenų – 0,5 tūkst. (2,2 proc.) daugiau nei 2021 metais. Netekto darbingumo pensijas gavo 143 tūkst., arba apie 8 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per metus šių pensijų gavėjų sumažėjo 1,7 tūkst. (1,2 proc.).

Asmenų, gavusių našlių ir našlaičių pensijas mažėjo 2,6 tūkst. (1 proc.) iki 244,9 tūkst. Dauguma našlių pensijų gavėjų taip pat gavo ir senatvės arba netekto darbingumo pensijas.

Priešlaikinio išėjimo į pensiją dėl padėties darbo rinkoje išmoką (buvusiems Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams) gavo 74 asmenys (2021 metais – 60).

Išlaidos pensijoms per metus padidėjo 548 mln. eurų (13,7 proc.) iki 4,6 mlrd. eurų. Šių išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), 2022 metais siekė 6,8 proc., arba 0,3 punkto mažiau nei 2021 metais. Sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo spartesnis BVP augimas.

Rytas su puodeliu kavos, diena ispanų kalbos mokykloje ir vakarai šiltoje ir saulėtoje Ispanijoje – taip dabar gyvena lietuvė Elžbieta.

„Supratau, kad reikia veikti, keisti gyvenimą, nes gali atsitikti bet kas, kiekvieną dieną mes nežinome, kas mūsų laukia rytoj. COVID-19 mane paveikė ir nusprendžiau, kad reikia greičiau siekti savo tikslų ir svajonių“, – sakė ispanų kalbos mokyklos vadovė Elžbieta Blinova.

Siekti svajonių Ispanijoje Elžbieta pasiryžo su dukra, prieš tai susirinkusi visas santaupas ir palikusi manikiūrininkės darbą Lietuvoje. Saulėtame krašte moteris nagų daugiau nelakuoja, o moko tautiečius ispanų kalbos.

„Norėjau visiškai pakeisti savo gyvenimą. Būti nepriklausoma, dirbti sau, turėti savo grafiką“, – savo pasirikimą argumentavo Elžbieta.

COVID-19 mane paveikė ir nusprendžiau, kad reikia greičiau siekti savo tikslų ir svajonių.

Lietuvoje nebesutiksi ir Skirmanto – jis vieną dieną dirba ir keliauja Kalifornijoje, kitą – visiškai kitame pasaulio kampe. Kaip ir Elžbietai, Skirmantui įtakos padarė COVID-19. Dabar dirba ir keliauja nebe vienas.

„Dirbu iš paplūdimio, namelio kalnuose. Anksčiau tai teko daryti vienam, po COVID-19 atsirado daugiau bendraminčių, su kuriais galima dalytis šiomis patirtimis“, – teigė verslo konsultantas Skirmantas Steiblys.

Daugelis jaunų žmonių pakeitė požiūrį ne tik į darbą, keliones, bet ir pradėjo mėgautis šia akimirka, nepaisydami finansinių padarinių. Taupo mažiau, o išleidžia daugiau.

Amerikiečių investicinio fondo atliktas tyrimas parodė, kad 45 proc. 18–35 metų žmonių nebemato prasmės taupyti, o 55 proc. teigia atidėję pensijos planavimą.

„Tyrimo atskleista situacija tikrai paradoksali. Net šeši iš dešimties, arba 60 proc., jaunimo net nepradėjo kaupti pensijai ir nekaupia“, – sakė „Luminor“ investicijų valdymo vadovė Loreta Načajienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasirodo, dalį jaunų žmonių keisti požiūrį į finansus paskatino didelis neapibrėžtumas: koronaviruso pandemija, nerimas dėl klimato kaitos, Rusijos karas Ukrainoje, politinis nestabilumas, sparčiai didėjanti infliacija, milžiniškos būsto kainos ir svyruojančios akcijų rinkos.

„Žmonės, patirdami krizinius momentus, išgyveno daug įtampos, streso ir prisiverčia ką nors keisti. Vieni keičia įsitikinimus: jei anksčiau norėjo investuoti į namus, automobilį, dabar daugiau investuoja į šeimą ir draugus“, – pastebėjo psichologė Ugnė Juodytė.

Dabar matome, kad jeigu jaunas, darbingo amžiaus žmogus atsisako kaupti antroje pensijų pakopoje, apie trečdaliu sumažina ateities pensiją.

Prieš taupymą nukreipta nuotaika plinta jau ir internete. 2 mln. gerbėjų socialiniame tinkle turintis amerikietis aiškina nematantis prasmės taupyti, nes dolerio perkamoji galia artėja prie nulio. Ministrė aiškina, kad nustojęs kaupti Lietuvos jaunimas rizikuoja senatvėje skursti.

„Dabar matome, kad jeigu jaunas, darbingo amžiaus žmogus atsisako kaupti antroje pensijų pakopoje, apie trečdaliu sumažina ateities pensiją“, – akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Bankininkė sako, kad atsitokėję jauni žmonės dar gali spėti įšokti į traukinį ir pasirūpinti oria senatve.

„Jeigu 25 metų pradeda taupyti po 50 eurų į trečią pakopą, tikėtina, kad iki pensijos jis sutaupys net 100 tūkst. Jei tai pradeda daryti vėliau – 35-erių, – sukaupta suma bus perpus mažesnė“, – pažymėjo L.Načajienė.

Atrodo, jokia karta neišvengia apokaliptinio žvilgsnio į gyvenimą, per Didžiąją depresiją daugelis žmonių prarado pasitikėjimą bankais. Šaltojo karo įkarštyje, bijodami branduolinio karo, žmonės nustojo planuoti ateitį, o per 2008 m. finansų krizę daugeliui taupymas būstui pasidarė beprasmis.

„Pinigai yra energija, kaip ir viskas, kas mus supa, todėl kuo daugiau atiduodi energijos, tuo daugiau jos grįžta pas tave“, – teigė E.Blinova.

Vidutinė senatvės pensija dabar siekia apie 482 eurus (ji padidėjo 22 eurais), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (25 eurais), pranešė „Sodra“.

Vidutinės netekto darbingumo pensijos padidėjo 10–21 euru. Bazinė pensija siekia 225,84 euro, o pensijų apskaitos vieneto vertė – 4,94 euro.

Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir pasirinkto mokėjimo būdo, pensijos mokamos iki mėnesio 26 dienos. Gavėjai, kurie gauna pensijas į banko sąskaitas, pavedimų sulauks nuo birželio 8 iki 13 dienos. Pasirinkę gauti pensijas į namus arba jas atsiimti pašto skyriuose, mokėjimų sulauks nuo birželio 10 iki 26 dienos.

Nuo liepos padidėjimą pajus kitų pensijų ir socialinių išmokų gavėjai – gaunantieji išankstines senatvės pensijas, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, pirmo ir antro laipsnio valstybinę pensiją, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas.

Didesnių išmokų taip pat sulauks įvairių šalpos pensijų ir kompensacijų bei išmokų gavėjai. Padidės ir kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams.

Visos šios išmokos mokamos už praeitą mėnesį, todėl nuo birželio padidintos pensijos ir kompensacijos bus mokamos liepą.

Anot jo, šia pataisa siekiama ištaisyti neteisybę, kad žmonių senatvės pensijos būtų mokamos kartu su netekto darbingumo (invalidumo) ir kitomis jiems priklausančiomis pensijomis.

„Dalyvaudamas renginiuose ar susitikimuose visada sulaukiu klausimų apie tai, kodėl žmonės yra verčiami rinktis pensijų rūšį, nors visada mokėjo jiems priklausančius mokesčius, o Konstitucijos 52 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas. Pastaroji nuostata reiškia, kad šios dvi pensijų rūšys turi būti mokamos kartu, nes net pačioje Konstitucijoje yra sujungtos jungiamuoju žodžiu „ir“,- dokumento aiškinamajame rašte sako P. Gražulis.

Šiuo metu asmenys, kuriems mokamos netekto darbingumo pensijos ir kurie tuo pat metu turi teisę gauti senatvės pensiją, turi rinktis pensijos rūšį ir neturi galimybės gauti abiejų pensijų.

Priėmus šias įstatymo pataisas, anot P. Gražulio, būtų eliminuota galimybė rinktis vieną iš pensijų, nes jos būtų sumuojamos, o tai leistų pagerinti gyventojų finansinę padėtį.

Šiuo metu asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti ir netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ir senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų arba asmens prašymu – viena iš šių pensijų.

Galiojantis įstatymas taip pat numato, kad asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti našlių pensijas ir našlaičių pensijas, mokama didesnioji pensija arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.

Seimo teisininkai įžvelgia galimą prieštaravimą Konstitucijai

Siūlomą teisinį reguliavimą kritiškai įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įžvelgdamas galimą prieštaravimą Konstitucijai.

„Kai kuriems asmenims būtų nustatyta teisė tuo pat metu gauti kelias išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, jeigu jie įgijo teisę į išmoką dėl skirtingų socialinių rizikų. Pažymėtina, kad valstybinio socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti visas ar dalį netektų darbo pajamų dėl įstatyme nustatytos socialinės rizikos draudiminio įvykio – senatvės, neįgalumo, ligos, motinystės ir kt. Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, asmenims, tuo pat metu turintiems teisę į senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių arba našlaičių pensijas, jos būtų mokamos visos kartu, todėl šiems asmenims būtų nustatytos tokios išmokos, kurių dydis galimai viršytų jų turėtas darbo pajamas ir būtų neproporcingas tų išmokų, kurias gauna asmenys, turintys teisę tik į vieną išmokos rūšį, dydžiui“,- sakoma Seimo teisininkų išvadoje.

Jie daro išvadą, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijoje nustatytam draudimui varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties ir Konstitucijos straipsniui, pagal kurį valstybė turi laiduoti piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

Seimo Teisės departamentas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. lapkričio 15 d. preliminariai įvertino, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį kai kuriems asmenims būtų nustatyta teisė tuo pat metu gauti išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, jeigu jie įgijo teisę į išmoką dėl skirtingų socialinių rizikų, prieštarauja Konstitucijai.

P. Gražulis siūlo, kad įstatymo pakeitimas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.

Vertindami tai Seimo teisininkai sako, kad turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Anot jų, kartu su šiuo projektu turėtų būti teikiamas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektas.

Už Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, pagal kurias vidutinė pensija nuo kitų metų didėtų 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų, antradienį balsavo 115 Seimo narių, o susilaikė vienas.

Tam papildomai reikės 138 mln. eurų, iš jų apie 70 mln. eurų – papildomam individualios pensijų dalies, priklausančios nuo sumokėtų įmokų, indeksavimui, ir 68 mln. eurų – bazinei daliai.  

Siekiama, kad bazinė dalis ir jos įtaka bendroje pensijoje palaipsniui mažėtų, o individuali – didėtų.

Stažas ir toliau turės įtakos – jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis.

Pensijoms kitąmet numatoma skirti iš viso 4,251 mlrd. eurų – 11,9 proc. daugiau nei šiemet.  Dabar yra apie 600 tūkst. pensininkų.