„Džiaugiamės aktyviu kauniečių ir miesto svečių įsitraukimu į birželio 18-ąją Santakos parke vykusią „Olimpinės dienos 2022“ programą ir jau su nekantrumu laukiame kitų metų. Į Panevėžį sugrįžtame po penkerių metų pertraukos ir stengsimės, kad 2023 metais šventė būtų dar smagesnė ir įspūdingesnė“, – sako LOF direktorius Mantas Marcinkevičius.

Nuo 1989-ųjų minima Olimpinė diena pastaruosius septynerius metus keliauja po Lietuvą kasmet aplankydama vis kitus didžiuosius miestus. Šiemet ir 2015-aisiais ji vyko Kaune, praėjusiais metais – Vilniuje, prieš tai – Klaipėdoje, buvo organizuota ir Šiauliuose, Alytuje, 2018 metais surengta Panevėžyje.

Olimpinės dienos misija – supažindinti visuomenę su pačiomis įvairiausiomis sporto šakomis, suteikti galimybę jas išbandyti, užmegzti ryšį su federacijomis, klubais, treneriais ar sportininkais. „Judėk. Sužinok. Atrask. Kartu“ – tai pasaulinis Olimpinės dienos šūkis, raginantis būti smalsiam ir išdrįsti susipažinti su sporto teikiamu džiaugsmu.

„Šventės tikslas – paskatinti žmonių fizinį aktyvumą, supažindinti juos su pačiomis įvairiausiomis sporto šakomis, olimpinėmis vertybėmis. Olimpinė diena – puiki proga aktyviai praleisti dieną su šeima, draugais, bičiuliais, pamatyti, kiek džiaugsmo gali suteikti judėjimas, sveikas gyvenimo būdas. Renginyje kasmet dalyvauja ir būrys olimpiečių, kur kiekvienas turi proga juos pakalbinti, drauge pasivaržyti, išmokti kažko naujo“, – pasakoja M. Marcinkevičius.

Pasak jo, tai šventė visam miestui, į kurią įsitraukti kviečiami visi, nepriklausomai nuo amžiaus, fizinio pasirengimo, mėgstamų veiklų.

Į Panevėžį sugrįžtančia „Olimpine diena 2023“ džiaugiasi ir Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

„Džiugu, kad Panevėžyje nuolat vyksta kokybiški sporto renginiai, skirti miesto bendruomenei bei svečiams, sporto profesionalams, mėgėjams. Neabejoju, kad surėmę pečius su renginio organizatoriais sukursime tikrą šventę visiems, atsižvelgdami į kiekvienos visuomenės grupės poreikius. 2018-aisiais Olimpinės dienos deglas jau liepsnojo Panevėžyje, tad kitąmet turėsime dar daugiau erdvės pademonstruoti, kaip miestas patobulėjo ir pakelti renginio kokybės lygmenį dar aukščiau“, – tikino meras.

O nuo 2018-ųjų miestas išties pakėlė kartelę – tą patvirtina ir Panevėžio miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Justinas Jasiukaitis.

„Panevėžys labai susitvarkė – mieste įrengti puikūs dviračių, pėsčiųjų takai, kai kurios trasos sujungia iki keliolikos kilometrų. Mieste sutvarkytas Kultūros ir poilsio parkas, Senvagė, parkas prie marių – įrengtos aikštelės, treniruokliai. Panevėžyje turime sporto šakas, kurios garsina visą Lietuvą – dviračių sportas, plaukimas, atgimė ir krepšinis, futbolas. Todėl artimiausiu metu planuojame futbolo maniežo statybas, 50 metrų ilgio baseiną su dešimt takų, jis atitiks olimpinį standartą“, – pasakoja J. Jasiukaitis.

Jo teigimu, Olimpinės dienos šventės panevėžiečiai labai laukia – esą geri atsiliepimai iki šiol netyla po 2018-ųjų renginio. „Žmonės iki šiol džiaugiasi tuomet vykusiu renginiu. Tokių sporto švenčių labai reikia“, – tikina Sporto skyriaus vedėjas.

„Olimpinė diena 2023“ Panevėžyje vyks birželio 3 dieną, šeštadienį. Renginys bus organizuojamas atsinaujinusioje Senvagėje, pačioje miesto širdyje.

Anot tarnybos, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija informavo, kad senkanti upė atidengia vis naujus riedulynus ir povandeninius šaltinius.

Anot jų, Nemuno ir Merkio santakoje salos jau beveik susijungė su krantu, plečiasi ir Pastraujo sala, nuo kurios jau beveik galima pasiekti upės krantą.

Nacionalinio parko specialistai pasakoja, kad ties Jonionimis jau matyti rėvos akmenys, o prie Druskininkėlių kaimo atsivėrė povandeniniai šaltiniai. Taip pat ties Miežionimis siaurėja Nemuno platumos.

Gamtininkų teigimu, jei Nemunas nenustos sekti, dešinioji upės atšaka greitai virs senvage.

Prieš savaitę Lietuvoje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra.

Hidrometeorologijos tarnybos teigimu, vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių pasiekė vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį.

Aplinkos ministerija praneša, kad hidrologinė situacija Nemune šiuo metu yra prasčiausia nuo 2017 metų.

Senvagės aplinką už 5,74 mln. eurų tvarkys bendrovė „PST“, fontaną už 0,5 mln. eurų įrengs „Poolservice“. Dar už 2,44 mln. „PST“ tvarkys ir gretimą teritoriją prie miesto Bendruomenių rūmų.

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos, darbus planuojama pradėti jau netrukus ir užbaigti maždaug per dvejus metus.

„Pirmiausia, bus atnaujinti dviračių, pėsčiųjų takai, mažosios architektūros elementai, užimtumo vietos – atsiras sporto, žaidimų, poilsio, apžvalgos aikštelės. Bus suformuotas gamtinis salos reljefas, atnaujinami tilteliai į salą. Numatytas menkaverčių želdinių šalinimas, formavimas naujų želdinių, atnaujinama pati pakrantė, apšvietimas, lietaus ir nuotekų tinklai. Saugumui užtikrinti atsiras keliose vietose vaizdo stebėjimo kameros“, – vardijo T. Jukna.

Tikimasi, kad sutvarkius aplinką, šiltuoju sezonu pagal pietinę pakrantę į Laisvės aikštės pusę ir Kranto gatvę atsiras ir laikinų lauko kavinių.

Tikimasi, kad sutvarkius aplinką, šiltuoju sezonu pagal pietinę pakrantę į Laisvės aikštės pusę ir Kranto gatvę atsiras ir laikinų lauko kavinių.

Vis dėlto jis sako, kad Senvagės parko skulptūros rekonstrukcijos metu bus nuimtos ir kol kas nėra apsispręsta, ar jos bus grąžintos. Skulptūrų čia – bent keliasdešimt.

„Sudarysime darbo grupę, kad jos būtų nuimtos ir saugomos. Kitas klausimas bus jų pastatymas – bus sprendžiama atskirai, ar jas grąžinti, nes skaičius yra įspūdingas. Ar jas grąžinti, spręs kita komisija į projekto pabaigą, nes projekte to nenumatyta. Jeigu komisija nuspręs tas skulptūras atstatyti ar į kitas vietas perkelti, tai ir bus padaryta“, – tvirtino administracijos direktorius.

Tuo metu tvarkant gretimą Bendruomenių rūmų teritoriją, ketinama atnaujinti vieną seniausių mieste Kranto gatvę – čia bus įrengta šiurkšti betono su akmenėliais danga,

Gatvėje ketinama įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, taip pat atnaujinti apšvietimą, nuotekų tinklus, automobilių stovėjimo vietas. Prieš Bendruomenės rūmus bus įrengtos arba atnaujintos poilsio zonos.

Taip pat šalia rūmų bus atnaujintas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį,

„Tiek Senvagės, tiek Bendruomenių rūmams sutartys pasirašytos 18 mėnesių su galimybe pratęsti, tai nuo praėjusios savaitės turime apie du metus, kuomet tikrai bus užbaigta“, – sakė jis.

Fontane  – meninės projekcijos

Senvagės tvenkinyje vietoje senojo atsiras naujas plaukiojantis muzikinis fontanas – jis bus įrengtas ant plaukiojančių pontonų, pritvirtintų inkarais.

T. Jukna sako, kad fontanas turėtų būti įrengtas per metus ir jau kitą vasarą leis parodyti šviesų bei muzikos programas.

„Tikėtina, kad jau kitą vasarą galėsime pamatyti įspūdingo grožio fontaną su įspūdinga įranga, kur netgi matysime projektuojamus vaizdus ant vadinamosios vandens vėduoklės. Esame numatę, kad bus kelios projekcijos, kurios truks nuo pusvalandžio iki valandos. Šį muzikos ir šviesų šou bus galima ateityje keisti, rangovai parengs kelias programas“, – tvirtino savivaldybės administracijos vadovas.

Planuojama, kad dieną fontanas veiks paprastesniu režimu, o šviesos ir muzikos spektakliai bus rengiami vakarais.

Anot T. Juknos, su rangovais kalbėta ir apie galimybę sukurti mobilią aplikaciją, kad kūrinius lankytojai vėliau galėtų užsakyti ir telefonu.

1972 metais gimusi moteris policijai pranešė, kad Senvagėje smurtauta prieš jos 2005 metais gimusią dukrą.

Ligoninėje nukentėjusiajai nustatytas akių sudirginimas dujomis, po apžiūros ji išleista į namus.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Panevėžio taryba ketvirtadienį pakeitė 2014-2020 metų integruotų teritorijų vystymo programą – sprendimu atsisakyta autobusų stoties rekonstrukcijos bei stoties ir Laisvės aikštės prieigų sutvarkymo. Atidėjus tris projektus, lėšos, anot savivaldybės, bus panaudotas pačios Laisvės aikštės ir Senvagės projektams „kokybiškai įgyvendinti“.

Sprendimui prieštaravusi opozicija ketvirtadienį paliko posėdžių salę.

Manome, kad miestui svarbu turėti ne daugiau ir greičiau pabaigtų projektų, o kokybiškas viešąsias erdves.

Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna tvirtina, kad projektų nėra visiškai atsisakoma, tačiau jiems bus ieškoma kitų finansavimo šaltinių.

„Šiuo metu turime labai paprastą pasirinkimą – arba turimomis lėšomis bandyti visus įgyvendinti vaikantis kiekybės, tačiau nepaisant kokybės, arba kai kuriuos įgyvendinti dabar visa apimtimi, kitus – šiek tiek vėliau arba pasitelkiant kitus finansavimo šaltinius. Manome, kad miestui svarbu turėti ne daugiau ir greičiau pabaigtų projektų, o kokybiškas viešąsias erdves, kurios būtų tinkamai pritaikytos panevėžiečių poreikiams“, – pranešime tvirtina T. Jukna.

Jis pabrėžė, kad trijų projektų atsisakoma ir dėl „nuolat augančių rangos kainų“, kurių nebuvo galima numatyti juos rengiant, taip pat dėl to, jog vieną jų – stoties pritaikymą bendruomenėms sustabdė Konkurencijos taryba.

Tuo metu opozicija tvirtina, kad projektai suplanuoti 2014 – 2015 metais neįvertinus kainų augimo, tačiau jos neturėjo didėti daugiau nei 10-15 procentų. Opozicijos atstovė Gema Umbrasienė kaltina valdančiuosius priėmus sprendimus be didesnių diskusijų, ragina neatsisakyti projektų ir dengti padidėjusias išlaidas biudžeto lėšomis.

„Didžiausias siaubas yra tai, kad Panevėžio valdžia tuos tris projektus, kuriais turėjo būti tvarkomos trys apleistos teritorijos (...), ES pinigai iš šių trijų projektų paimti ir perkelti į dvi teritorijas, kurios bene tvarkingiausios visame mieste, t.y. Laisvės aikštė ir Senvagė“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Umbrasienė.

Anot jos, abu projektai, kuriems numatyta perskirstyti pinigus, pabrango 2-2,5 karto – opozicija ragina atlikti šių projektų auditą.

„Toks pabrangimas yra visiškai neįmanomas, nors miesto valdžia iki šiol rauda, kaip auga kainos. Aš manau, kad toks pabrangimas yra susijęs su tam tikrais projekto struktūriniais dalykais, kuriuos valdžia mėgina nuslėpti“, – teigė ji.

Galutinius sprendimus tvirtinant lėšų skyrimą dar turės priimti Vidaus reikalų ministerija, Centrinė projektų valdymo agentūra.

Anot G. Umbrasienės, valdantieji dar praėjusioje kadencijoje su privačiais investuotojais – „Baltisches haus“ – apsisprendė statyti naują stotį, o esamą pritaikyti „fiktyvioms reikmėms“, galiausiai šią savaitę pastato sutvarkymą nuspręsta išbraukti iš investicinės programos.

Jame dalyvavo bendrovės Panevėžio statybos trestas ir „Eikos statyba“. Jų pasiūlymų vertė nenurodoma, tačiau konkurso ataskaitoje rašoma, kad jie atmesti dėl per didelių kainų.

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža BNS atsisakė patvirtinti, kokios vertės pasiūlymus pateikė abi įmonės.

„Skelbsime konkursą iš naujo. Yra investicinių projektų atrankos grupė, rinksimės ir tarsimės, ką daryti. Gali prisireikti ir didinti (biudžetą – BNS)“, – BNS sakė R. Pauža.

Tai antras kartas, kai savivaldybė skelbia šį konkursą. 2018 metų rudenį jis nutrauktas taip pat dėl per didelių kainų. Tuomet konkurse dalyvavo Panevėžio statybos trestas, „Panevėžio keliai“ ir „Eikos statyba“.

Pasirinktus rangovą, planuojama sutvarkyti Senvagės teritorijoje ir jos prieigose esančius želdinius,  pėsčiųjų ir dviračių takus, du tiltus į salą, įrengti lieptą, suremontuoti  Aleksandro bei J. Balčikonio skverus, dvi vaikų žaidimo aikšteles, 6 poilsio bei apžvalgos aikšteles, tris sporto ir lauko treniruoklių aikšteles, laiptus, atnaujinti vandentiekio, lietaus nuotekų ir lauko apšvietimo tinklus.

10 hektarų ploto teritorijos ir želdinių tvarkymui planuojama skirti ne daugiau nei 3,8 mln. eurų.

Kaip BNS sakė savivaldybei laikinai vadovaujantis vicemeras Aleksas Varna, tikimasi viešuosius pirkimus baigti rudens pradžioje.

„Kitą savaitę planuojame pradėti rangos pirkimo procedūras, rugsėjo pabaigoje planuojama rangos sutartį pasirašyti. Turėtų atsirasti dviračių takai, Senvagėje turėtų atsirasti plaukiojantis fontanas, atnaujintos erdvės prie vandens, tvarkoma viskas iki Aleksandro skvero“, – pasakojo vicemeras.

Projektu numatyta sutvarkyti želdinius, atnaujinti ir įrengti apie 18 tūkst. kvadratinių metrų pėsčiųjų, dviračių takų, įrengti du naujus tiltus ir lieptą, sutvarkyti Aleksandro, Juozo Balčikonio skverus, įrengti vaikų žaidimų, treniruoklių, apžvalgos aikšteles, atnaujinti apšvietimą, vandentiekį.

Sąlygose numatyta, kad darbai turės būti baigti per 14 mėnesių nuo sutarties sudarymo, su galimybe pratęsti sutartį dviems mėnesiams.

Projektas buvo įstrigęs po prieš metus priimto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo. Tuomet VTEK nustatė, kad miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas supainiojo interesus, nes nenusišalino nuo tarybos sprendimo, kuriuo kreiptasi dėl Europos Sąjungos paramos trims miesto tvarkymo projektams įgyvendinti, taip pat ir Senvagei atnaujinti. Prie šių projektų rengimo prisidėjo ir mero sūnus.

Šį vasarį VTEK sprendimą teismas panaikino pažymėjęs, kad mero sūnus Ignas Račkauskas neturėjo ilgalaikės sutarties su konkursą laimėjusia mažąja bendrija „Pupa – strateginė urbanistika, o pats meras nepriėmė sprendimų, kurie būtų lėmę konkurso laimėtoją.

Pats meras R. M. Račkauskas šiuo metu nušalintas nuo pareigų, jam pateikti įtarimai korupcija.

Konkursą laimėjusios VDA Kauno fakulteto Grafinio dizaino katedros studentės Kotrynos Opanovičiūtės idėja – ratu žengiančios kojos – simbolizuoja žingsnį į priekį. Iš 20 konkursui pasiūlytų darbų rinkdama laimėtoją komisija įvertino idėjos aktualumą, objekto funkcionavimo laisvę ir estetinį išskirtinumą tiek dieną, tiek naktį.

Pasak vieno komisijos narių Savivaldybės vyriausiojo dizaino specialisto Arvydo Narkevičiaus, Senvagės siurblinės dizaino projektą planuojama įgyvendinti dar šiais metais. „Išrinktas darbas kalba apie Panevėžio miesto augimą, tikslus, siekius, bendrystę. Šis objektas turėtų miestiečius ir svečius veikti pozityviai, kalbėti apie miesto atsinaujinimą. Prie mūsų iniciatyvos prisijungė „Kalnapilio-Tauro grupė“, kuri finansuos šio bokšto atnaujinimo darbus“, – sako savivaldybės atstovas. Ilgą laiką svetimkūniu šioje vietoje buvęs bokštas iki šiol atlieka savo funkciją ir yra eksploatuojamas. Jo viduje esantys įrengimai buvo modernizuoti jau anksčiau.

Vandenvalos bokšto atnaujinimas – projekto „Panevėžiečių dialogą skatinantys reiškiniai. Atnaujinkime miesto kostiumą“ dalis. Siekdama, kad miesto atnaujinimas sutaptų su realiais miestiečių norais ir poreikiais, Panevėžio miesto savivaldybė pakvietė dalyvauti architektus, dizainerius, meno žmones, menų mokyklų mokytojus ir visus kitus, kuriems ne vis vien, kaip ateityje atrodys įvairios miesto erdvės.

Visi, neabejingi miesto pokyčiams, vis dar kviečiami kurti Panevėžio atsinaujinimo simbolius, nepaliekant mieste nudėvėto ir nudrengto daikto, nenaudojamos ar apleistos vietos. Savo idėjas ir pasiūlymus galima reikšti žodžiu, raštu ar Savivaldybei perduoti jau parengtus maketus, piešinius.

„Kalnapilio-Tauro grupės“ direktorius Marijus Kirstukas teigia, kad verslui svarbu prisidėti prie miesto atsinaujinimo. „Būdami viena didžiausių ir ilgiausiai veikiančių bendrovių regione, matėme daugybę Panevėžio veidų. Norime aktyviai dalyvauti miesto pokyčiuose ir prie jų prisidėti. Kuo aktyviau visi jungsimės prie tokių iniciatyvų, tuo sparčiau vyks miesto atsinaujinimo ir gražėjimo procesas“.

Senvagei – beveik 3 milijonai eurų

Vandens telkiniu Senvagė tapo tiesinant Nevėžio vagą 4-ajame dešimtmetyje, prieš tai ši vieta ilgą laiką buvo pelkėta. Upė patvindama ardė kairįjį krantą, todėl dar 1928 m. miestiečiams nurodyta supilti pylimą, ir upė pakeitė savo vagą. Senvagė tuo metu liko užpelkėjusi.

Ji taip atrodė iki pat 1972 m., kol nebuvo atlikta šios teritorijos rekonstrukcija: atsirado trijų hektarų vandens telkinys su sala. Įrengtas fontanas, šviestuvai, mažosios architektūros sprendimai. Panevėžiečiai netgi tikėjosi, kad čia galės net laivai plaukioti, mat vandens gylis siekė nuo 1,5 iki 2,5 metro.

Pastaruosius 40 m. čia – reprezentacinė Panevėžio vieta, kurioje vyksta daug miestui svarbių švenčių renginių, o geru oru čia netrūksta laisvalaikį leidžiančių miestiečių – joje apsilanko ir jaunos mamos su kūdikiais vežimėliuose, ir senjorai.

Nors ir dabartinė Senvagės teritorija yra lankoma, šią vietą planuojama gerokai atnaujinti. Vietoje senų takų planuojama sukurti naują takų sistemą, atnaujinti jų dangas. Netoli Aleksandro skulptūros ketinama įkurti apžvalgos ir poilsio aikštelę su lauko kavinėmis, įrengti skverą su žaidimo aikštele vaikams, krantines ir šlaitus apželdinti įvairiaspalviais augalais, medžiais, kurie vizualiai kurs amfiteatro įspūdį.

Senvagės teritorijos plotas šiuo metu yra apie 7,56 ha, tai taip pat vienas didžiausių centrinių miesto želdynų. Iš viso Senvagės infrastruktūros atnaujinimui skirta 2,74 mln. Eur, iš jų – 2,3 mln. Eur Europos Sąjungos finansavimas, likusi dalis – valstybės ir miesto biudžeto lėšos. Skaičiuojama, kad bendrai į miesto atsinaujinimą per kelerius artimiausius metus iš viso bus investuota 23 mln. Eur.

Pasak savivaldybės atstovų, šiuo metu jau baigtas rengti techninis projektas, rangos darbų pirkimų dokumentai perduoti vertinti Centrinei projektų valdymo agentūrai. Planuojama, kad viešųjų pirkimų konkursas rangos darbams turėtų būti paskelbtas rugpjūtį, o darbai prasidėti dar šiemet.

Pastebimų pokyčių per artimiausius kelerius metus sulauks viena matomiausių ir lankomiausių Panevėžio vietų – Senvagė. Atsinaujinimas jau netrukus prasidės nuo šioje teritorijoje stovinčio neišvaizdaus vandenvalos bokšto, menančio tarybinius laikus.

Kaip pelkė tapo mėgstama laisvalaikio vieta

„Senvagė – tai miesto širdis, miestiečius burianti ir kasdien, ir per šventes, lankoma visais metų laikais. Tai ne tik populiari laisvalaikio praleidimo vieta, bet ir tranzitinis miesto taškas – pro šią vietą kasdien juda daug pėsčiųjų, pravažiuoja daugybė automobilių“, – aiškina Daiva Gasiūnienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja.

Vandens telkiniu Senvagė tapo tiesinant Nevėžio vagą 4-ajame dešimtmetyje, prieš tai ši vieta ilgą laiką buvo pelkėta. Upė patvindama ardė kairįjį krantą, todėl dar 1928 m. miestiečiams nurodyta supilti pylimą, ir upė pakeitė savo vagą. Senvagė tuo metu liko užpelkėjusi.

Ji taip atrodė iki pat 1972 metų, kol nebuvo atlikta šios teritorijos rekonstrukcija: atsirado trijų hektarų vandens telkinys su sala. Įrengtas fontanas, šviestuvai, mažosios architektūros sprendimai. Panevėžiečiai netgi tikėjosi, kad čia galės net laivai plaukioti, mat vandens gylis siekė nuo 1,5 iki 2,5 metro.

Pastaruosius 40 metų čia – reprezentacinė Panevėžio vieta, kurioje vyksta daug miestui svarbių švenčių renginių, o geru oru čia netrūksta laisvalaikį leidžiančių miestiečių – joje apsilanko ir jaunos mamos su kūdikiais vežimėliuose, ir senjorai.

Nors ir dabartinė Senvagės teritorija yra lankoma, šią vietą planuojama gerokai atnaujinti. Šiuo metu čia nepatogu judėti vežimėlius stumiantiems tėvams, neįgaliems, vyresnio amžiaus žmonėms. Pokyčių reikia ir infrastruktūrai bei želdynams. Siekiant tai pakeisti vietoje senų takų planuojama sukurti naują takų sistemą, atnaujinti jų dangas. Netoli Aleksandro skulptūros ketinama įkurti apžvalgos ir poilsio aikštelę su lauko kavinėmis, įrengti skverą su žaidimo aikštele vaikams, krantines ir šlaitus apželdinti įvairiaspalviais augalais, medžiais, kurie vizualiai kurs amfiteatro įspūdį.

Iš viso Senvagės infrastruktūros atnaujinimui skirta 2,74 mln. EUR, iš jų – 2,3 mln. EUR Europos Sąjungos finansavimas, likusi dalis – valstybės ir miesto biudžeto lėšos. Darbai turėtų būti baigti po maždaug pusantrų metų, 2019 m. pabaigoje.

Darbus ketinama pradėti antroje šių metų pusėje. Skaičiuojama, kad bendrai į miesto atsinaujinimą per kelerius artimiausius metus iš viso bus investuota 23 mln. Eur.

Naujas bokšto veidas

Kad miesto atsinaujinimas labiau sutaptų su miestiečių poreikiais, savivaldybė projekte „Panevėžiečių dialogą skatinantys reiškiniai. Atnaujinkime miesto kostiumą“ pakvietė dalyvauti architektus, dizainerius, meno žmones, menų mokyklų mokytojus ir visus kitus, kuriems ne vis vien, kaip ateityje atrodys įvairios miesto erdvės.

Visi, neabejingi miesto pokyčiams, yra kviečiami kurti Panevėžio atsinaujinimo simbolius, nepaliekant mieste nudėvėto ir nudrengto daikto, nenaudojamos ar apleistos vietos. Savo idėjas ir pasiūlymus galima reikšti žodžiu, raštu ar Savivaldybei perduoti jau parengtus maketus, piešinius.

Pirmuosius šio bendradarbiavimo rezultatus bus galima pamatyti jau visai netrukus – netoli Laisvės aikštės Senvagėje stūksantis labai neišvaizdus ir miesto veidą darkantis vandenvalos bokštas- siurblinė nušvis naujai.

„Nors iki šiol atlieka savo funkciją ir yra eksploatuojamas, šis tarybiniais laikais atsiradęs statinys ilgą laiką buvo lyg svetimkūnis mieste. Jo viduje esantys įrengimai buvo modernizuoti jau anksčiau, tačiau jo išvaizda liko tokia pati. Kadangi statinio nugriauti neplanuojama ir jis yra reikalingas, buvo nuspręsta suteikti jam naują išvaizdą. Savivaldybė sulaukė 20 idėjų jo transformacijai. Prie mūsų iniciatyvos prisijungė „Kalnapilio-Tauro grupė“, kuri finansuos šio bokšto atnaujinimo darbus“, – sako D. Gasiūnienė.

Kaip teigia „Kalnapilio-Tauro grupės“ direktorius Marijus Kirstukas, tokio masto pokyčiai, kokie mieste yra suplanuoti įgyvendinti per artimiausius kelerius metus, labai sveikintini: „Būdami viena didžiausių ir ilgiausiai veikiančių bendrovių regione, jaučiame atsakomybę ir pareigą prisidėti prie jų ir miesto atsinaujinimo“.

Iki kovo 17 d. Dailės galerijos keramikos paviljone buvo eksponuojama 20 VDA Kauno fakulteto Grafinio dizaino katedros studentų darbų. Atrinkus projektinį pasiūlymą, bokšto rekonstrukcijos darbus Senvagėje planuojama vykdyti 2018 – 2019 m.

Senvagės teritorijos plotas šiuo metu yra apie 7,56 ha, tai taip pat vienas didžiausių centrinių miesto želdynų.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino strateginių miestui projektų sąrašą.

Kaip pranešė Panevėžio miesto savivaldybė, per 2014–2020 metus bus siekiama sutvarkyti autobusų stotį ir jos prieigas, Jaunimo sodą, 13,27 hektarų buvusios karinio dalinio aviacijos dirbtuves, Laisvės aikštę ir prieigas, Senvagę, Kultūros ir poilsio, Skaistakalnio parkus, Nepriklausomybės aikštę ir prieigas, teritoriją prie „Ekrano“ marių ir Nevėžio upės pakrantes.

Taip pat savivaldybė tikisi rekonstruoti Bendruomenių rūmus ir sutvarkyti jų prieigas, gerinti aplinką prie daugiabučių namų.

Šiems projektams įgyvendinti savivaldybė tikisi gauti apie 70 mln. litų. Dar daugiau kaip 6 mln. litų ji turės skirti iš miesto biudžeto.