Maskvai ir pasauliui

JT, Europos Parlamentas, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija, Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas – kiekviena šių organizacijų sulaukė jai skirtų vadinamosios Padniestrės Moldovos Respublikos atstovų žodžių. Vienų prašyta sustabdyti regiono gyventojų teisių ir laisvių pažeidimus, kitų – užkirsti kelią „eskalacijai dėl Padniestrės“.

Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto ekspertų manymu, kreipdamiesi į tarptautines organizacijas separatistai siekia įtvirtinti Padniestrės kaip tariamai suverenaus darinio statusą.

Atliepdama į Uždniestrės veikėjų prašymą Maskva Užsienio reikalų ministerijos atstovų lūpomis jų apsaugą pavadino vienu savo prioritetų.

Savo kreipimesi separatistai priminė vadinamosios Rusijos „taikos palaikymo misijos“ Uždniestrėje įsipareigojimus ir paminėjo čia gyvenant apie „220 tūkst. Rusijos piliečių“.

Pastaruoju metu Kremlius vis dažniau stengiasi kalbomis apie užsienyje gyvenančių tėvynainių apsaugą pateisinti savo agresyvius sprendimus. Vasario 14 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat pareiškė, kad Maskva yra susirūpinusi dėl Uždniestrėje gyvenančių Rusijos piliečių teisių ir „neleis, kad jie taptų dar vienos Vakarų avantiūros aukomis“, tačiau apie kokią avantiūrą kalba – nepaaiškino.

Atrodytų, tarp Dniestro ir Ukrainos sienos įsispraudusio regiono separatistai elgėsi pagal scenarijų, leidusį Rusijai atplėšti Luhansko ir Donecko rajonus. Tačiau Uždniestrė geografiškai yra atskirta nuo Rusijos, todėl be moralinės ir finansinės paramos šiandien Maskva jai niekuo negali padėti.

Pastarąjį kartą šioje separatistinėje teritorijoje suvažiavimas buvo surengtas 2006 m., kai deputatai paskelbė apie referendumą dėl integracijos su Rusija. Tąkart balsavimas baigėsi didžiule balsų dauguma už, tačiau nei faktiškai, nei juridiškai separatistinės teritorijos ir Rusijos intergacijos procesas neįvyko.

Kišiniove – ramu

Komentuodama separatistų kreipimąsi Moldovos prezidentė Maia Sandu interviu Laisvės radijui sakė, kad Kišiniovas yra pasiryžęs taikiai išspręsti įšaldytą Uždniestrės konfliktą ir toliau reintegruoti regioną.

„Iš Kišiniovo viskas atrodo ramu... Padėties Uždniestrėje eskalavimo ir destabilizavimo pavojaus nėra. Tai dar viena isterijos kūrimo kampanija“, – Moldovos vyriausybės atstovas spaudai paskelbė „Telegram“ žinutėje.

Abiejų Dniestro krantų integracija yra gerokai didesnė, nei atrodo iš šalies.

Moldovos vicepremjeras reintegracijos klausimais Olegas Serebrianas anksčiau yra sakęs, kad Kišiniovo vienintelis konflikto sprendimas yra „laipsniškas Tiraspolio grįžimas į teisinę sritį“.

Didžiausia vertybė – pinigai

Nors separatistai yra finansiškai priklausomi nuo Maskvos, Rusija teikia jiems dujas, jos regioną pasiekia iš dešiniojo Dniestro kranto, t. y. tranzitu keliauja per likusią Moldovos dalį.

„Abiejų Dniestro krantų integracija yra gerokai didesnė, nei atrodo iš šalies, – radijui NV sakė buvęs Moldovos nuolatinis atstovas JT ir Europos Taryboje Aleksejus Tulburė. – Dvejus karo Ukrainoje metus Uždniestrė demonstravo nenorą dalyvauti jokiuose konfliktuose, nepalaiko jokios pusės. Laikėsi net, sakyčiau, pacifistinės politikos.“

Ekspertas priminė 2022 m. gegužę, kai Moldovoje baimintasi, kad šalį pasieks Ukrainos karo žiežirbos, ji bus atakuota. „Tuomet prie perėjimo punktų į dešinįjį Dniestro krantą nusidriekė virtinės automobilių“, – apie separatistų nenorą ginti savo tariamą nepriklausomybę pasakojo A. Tulburė.

Jo nuomone, naujausias Tiraspolio kreipimasis į Maskvą – kompromisinis variantas. Rusija veikiausiai norėjusi radikalesnio pareiškimo, tačiau separatistus tenkina esama padėtis: kairiajame Dniestro krante prioritetas teikiamas ne politikai, bet ekonominei naudai.

Su ekonomika gali būti susijęs ir pretekstas, kodėl Uždniestrė apskritai paskelbė savo pareiškimą. Nuo šių metų pradžios Kišiniovas atšaukė iki tol Uždniestrės verslininkams galiojusias muito lengvatas, t. y. ir iš separatistinio regiono išvežamai produkcijai ėmė taikyti visoje šalyje esančius mokesčius.

Be to, Tiraspolis kritikuoja Moldovos baudžiamojo kodekso pataisas, kuriose dabar yra straipsnis apie separatizmą.

Paralyžiuotas forpostas

Maskvai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje visiškai sustojo per pastarąją šalį tranzitu vykęs susisiekimas tarp Rusijos ir Uždniestrės.

Žvelgiant į žemėlapį, Padniestrė atrodo kaip potencialus tikslas Rusijai veržiantis Odesos kryptimi. Tačiau kol kas Ukrainos kariai tvirtai laiko frontą sausumoje, o apie desanto Odesoje išsilaipinimą skausmingus smūgius karinių jūros pajėgoms patyrusi Maskva vargiai galėtų net ir planuoti.

2022-aisiais Uždniestrę sudrebino neišaiškinti sprogimai, kurie, karinių analitikų nuomone, galėjo būti Rusijos bandymas įtraukti šį regioną į konfliktą. Pernai kovą separatistų vadovybė apkaltino Kyjivą pasikėsinimu nužudyti jos lyderį. Ukraina kaltinimus atmetė.

Uždniestrėje yra garsieji Kolbasnos ginklų sandėliai – 150 ha užimanti teritorija, kur sugabentas SSRS kariuomenės, išvestos iš buvusios VDR ir Čekoslovakijos, palikimas. ESBO misijos Moldovoje duomenimis, iš 42 tūkst. tonų amunicijos dalis 2001–2003 m. buvo išvežta į Rusiją. Kas iš šio turto dar gali būti panaudota karo veiksmuose, niekas nežino.

Kremlius šiame regione laiko apie 1,5 tūkst. savo karių, tačiau jie seniai nerotuoti, nedalyvavę karinėse pratybose, tad jų profesiniai gebėjimai kelia didelių abejonių.

Tikslas – kelti chosą

Ekspertai daro prielaidą, kad aktualizuodama Uždniestrės klausimą Maskva gali rengtis birželį būsimiems Moldovos prezidento, lapkritį – parlamento rinkimams.

Anot A. Tulburės, į politines diskusijas grąžindamas kairiojo Dniestro kranto temą Kremlius kaitintų aistras, provokuotų viešus kaltinimus M. Sandu, jog ši esą nieko nedaro, kad būtų sugrąžintos Moldovos žemės.

Keliamoje sumaištyje rinkėjai ims labiau blaškytis, abejoti valdžia, ieškoti populistinės alternatyvos.

Be to, Kremlius gali daryti didesnį diplomatinį spaudimą Moldovai, kad ši panaikintų įsigaliojusį atnaujintą Muitinės kodeksą. Tačiau muitų pakeitimai yra svarbūs siekiant suderinti Moldovos teisę su ES taisyklėmis – šis harmonizavimas yra kelio į ES narystę dalis.

Taškas – po trijų mėnesių

„Iki 2024 m. sausio 1 d. likviduoti visas valstybines institucijas ir joms pavaldžias organizacijas. Kalnų Karabacho (Arcacho) Respublika nustos egzistuoti“, – sakoma dekrete, kurį ketvirtadienį pasirašė separatistinio darinio prezidentas Samvelas Šachramanianas.

Dokumente minimas praėjusią savaitę pasiektas susitarimas nutraukti kovas, pagal kurį Azerbaidžanas leis Kalnų Karabacho gyventojams „laisvai, savanoriškai ir netrukdomai judėti“.

„Kalnų Karabacho gyventojai, įskaitant esančius už respublikos ribų, įsigaliojus šiam dekretui, susipažins su Azerbaidžano Respublikos pateiktomis reintegracijos sąlygomis“, – nurodoma dekrete.

Kalnų Karabachas oficialiai pripažįstamas Azerbaidžano dalimi nuo 1991 m., kai žlugo Sovietų Sąjunga. Nė viena šalis, net Armėnija, nepripažino šio regiono nepriklausomybės.

Bankai ir milijardai

Baku rankose – ne tik tariamos respublikos susinaikinimo dokumentai, bet ir vienas jos lyderių, milijardierius Rubenas Vardanianas. Jį, bandantį patekti į Armėniją, sulaikė Azerbaidžano valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Jerevane gimęs R. Vardanianas – vienas turtingiausių armėnų bendruomenės atstovų. Jo vardas asocijuojasi ne tik su separatistiniu regionu, bet ir su Rusija.

Vienu iš Rusijos vertybinių popierių rinkos įkūrėjų R. Vardanianas susikrovė turtus tuomet, kai, žlugus SSRS, ėmė kurtis komerciniai bankai. 1991 m. jis tapo vienu iš investicinės bankininkystės ir turto valdymo įmonės „Troika Dialog“, kurios pagrindinė būstinė įsikūrusi Maskvoje, steigėjų.

Jis buvo Rusijos draudimo bendrovės „Rosgosstrach“ generalinis direktorius, vienas iš investicinės bendrovės „VB Partners“, valdančios daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių vertės turtą, įskaitant Armėnijos banko „Ameriabank“ akcijas, steigėjų.

2019 m. tiriamosios žurnalistikos tinklas OCCRP paskelbė, kad „Troika Dialog“ buvo pinigų plovimo schemos, per kurias įtakingiausi rusai galėjo užsienio sąskaitose suslapstyti milijardus dolerių, centras.

Teisingumas: Kalnų Karabacho valstybės idėją rėmusiam R. Vardanianui gresia bausmė už terorizmo finansavimą. / Azerbaidžano saugumo tarnybos / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Pasirinko Kalnų Karabachą

R. Vardanianas – filantropas, bendravęs su Didžiosios Britanijos karališkąja šeima ir Holivudo kino žvaigždėmis, žadėjęs absoliučią daugumą savo turto skirti labdarai. Žodžius jis grindė veiksmais – rėmė įvairius projektus Armėnijoje ir Kalnų Karabache.

2021 m. birželį priėmęs Armėnijos pilietybę, po metų R. Vardanianas atsisakė Rusijos pilietybės ir, kaip pats aiškino, vedamas patriotiškų jausmų, persikraustė į Kalnų Karabachą, o nuo 2022 m. lapkričio iki šių metų vasario, kai atsistatydino, vadovavo tariamai vyriausybei.

Palikęs premjero postą R. Vardanianas toliau gyveno didžiausiame Kalnų Karabacho mieste Stepanakerte (azerbaidžanietiškas Chankendi) ir socialiniuose tinkluose rašė apie Azerbaidžano valdžios institucijų vykdomą regiono blokadą.

Gruodį Azerbaidžanas blokavo vienintelį kelią, jungiantį Kalnų Karabachą su Armėnija, teigdamas, kad juo tiekiami ginklai separatistų pajėgoms. Jerevanas savo ruožtu kaltino Baku, kad dėl kelio blokados Kalnų Karabacho gyventojai priversti badauti.

Azerbaidžanas atmetė šį kaltinimą teigdamas, kad regionas gali gauti tiekimą per Azerbaidžano miestą Agdamą – tokiam sprendimui Kalnų Karabacho valdžia ilgai priešinosi, vadindama jį Azerbaidžano strategija kontroliuoti regioną.

„Mano tikslas išlieka nepakitęs: daryti viską, kad būtų saugus, laisvas, orus Arcachas“, – palikęs politinį postą rašė R. Vardanianas portalui rferl.org, vartodamas armėnišką separatistinio regiono pavadinimą.

JT prašo garantuoti teises

Į Baku išgabentas R. Vardanianas buvo suimtas keturiems mėnesiams. Azerbaidžano valstybės saugumo tarnyba teigia, kad verslininkui pareikšti kaltinimai pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: terorizmo finansavimas, dalyvavimas kuriant ginkluotas formuotes ir neteisėtas sienos kirtimas. Už šiuos nusikaltimus jam gresia iki keturiolikos metų kalėjimo.

Rugsėjį kelių armėnų leidinių šaltiniai teigė, kad Azerbaidžanas pareikalavo iš nepripažinto Karabacho valdžios institucijų suimti nemažai respublikos valstybės veikėjų, tarp kurių – ir buvę vyriausybės nariai. Rugsėjo 28 d. buvęs pseudovalstybės užsienio reikalų ministras Davidas Babajanas paskelbė nusprendęs pasiduoti Azerbaidžano valdžiai.

Jungtinės Tautos paragino visapusiškai gerbti R. Vardaniano teises, kai Azerbaidžano teismas paskyrė jam kardomąjį kalinimą.

„Labai svarbu, kad R. Vardaniano ir visų kitų sulaikytų asmenų teisės būtų visapusiškai gerbiamos ir saugomos, – teigiama JT Žmogaus teisių biuro naujienų agentūrai AFP atsiųstame elektroniniame laiške, – raginame valdžios institucijas imtis visų priemonių, kad būtų užtikrinta pagarba tinkamam ir teisingam teismo procesui, kaip to reikalauja tarptautinė žmogaus teisių teisė.“

Raginame valdžios institucijas imtis visų priemonių, kad būtų užtikrinta pagarba tinkamam ir teisingam teismo procesui.

Pabėgėlių srautas

Nugalėti separatistų valdžią Azerbaidžanui buvo gerokai lengviau, nei atgauti Kalnų Karabachą ir atkurti santykius su kaimyne.

Jerevanas paskelbė, kad iš Kalnų Karabacho į Armėniją pasitraukė daugiau nei pusė šio regiono gyventojų, kurių buvo skaičiuojama 120 tūkst. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas apkaltino Azerbaidžaną vykdant etninio valymo kampaniją Kalnų Karabache.

Azerbaidžanas sutiko leisti ginklus sudėjusiems separatistams pasitraukti į Armėniją, tačiau pasiliko sau teisę sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn įtariamuosius karo nusikaltimais. Etninius armėnus Baku paragino likti Kalnų Karabache ir „tapti daugiatautės Azerbaidžano visuomenės dalimi“.

„N. Pašinianas puikiai žino, kad Armėnijos gyventojai palieka Karabachą savo noru, – pareiškė Azerbaidžano diplomatijos tarnyba. – Tai yra jų asmeninis sprendimas, kuris neturi nieko bendra su priverstine migracija.“

Komentuodami pastarųjų dienų įvykius Kalnų Karabache, Vakarų atstovai akcentuoja humanitarinius klausimus. "Svarbu, kad paliaubos būtų išlaikytos, kad būtų atsižvelgta į humanitarinius poreikius ir kad kuo greičiau būtų įsteigta nepriklausoma tarptautinė misija, kuri Kalnų Karabacho gyventojams suteiktų skaidrumo, užtikrintumo ir pasitikėjimo", – tokį Vašingtono prioritetą ketvirtadienį spaudos konferencijoje įvardijo Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

Jo teigimu, po JAV diplomatijos vadovo pokalbio su Azerbaidžano prezidentu Baku pareiškė remsiantis tokią misiją. Kokios šalys dalyvautų jos veikloje, Valstybės departamento atstovas kol kas neatskleidė. Anot M. Millerio, JAV akylai stebi situaciją Kalnų Karabache, pabrėžia, jog vietos gyventojai turi turėti galimybę pasirinkti – likti regione ar iš jo išvykti.

„Rugsėjo 22 dienos duomenimis, buvo atiduotos šešios šarvuotos transporto priemonės, daugiau kaip 800 šaulių ir prieštankinių ginklų ir apie 5 tūkst. šaudmenų“, – nurodė Rusijos taikdariai.

Trečiadienį Armėnijos separatistai Kalnų Karabache sutiko sudėti ginklus ir išformuoti savo kariuomenę po žaibiško Baku puolimo, per kurį, jų teigimu, žuvo 200 žmonių.

Azerbaidžano Kalnų Karabacho anklavą, kuriame daugiausia gyvena armėnai, armėnų separatistai kontroliavo nuo karo praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje.

Tačiau 2020 metais kilo šešias savaites trukęs karas, kuris baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis. Po jų Armėnija turėjo perleisti Baku tris dešimtmečius kontroliuotas teritorijas.

Antradienį Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją likusiai kalnuotos teritorijos daliai atgauti. Armėnija kariniu būdu neįsikišo, o kitą dieną separatistų valdžia sutiko sudėti ginklus.

Ketvirtadienį įvyko pirmosios tiesioginės Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho armėnų separatistų derybos dėl integracijos.

Penktadienį Kalnų Karabacho separatistai pareiškė, kad derasi dėl savo karių išvedimo iš ginčijamo anklavo.

„Vyksta derybos su Azerbaidžano puse, globojant Rusijos taikdariams, siekiant organizuoti kariuomenės išvedimo procesą ir užtikrinti dėl karinės agresijos perkeltų piliečių grįžimą į namus“, – teigiama separatistų išplatintame pareiškime.

„Vyksta derybos su Azerbaidžano puse, globojant Rusijos taikdariams, siekiant organizuoti kariuomenės išvedimo procesą ir užtikrinti dėl karinės agresijos perkeltų piliečių grįžimą į namus“, – teigiama separatistų išplatintame pareiškime.

Neįtikėtinai greitas separatistų pasipriešinimo numalšinimas yra didelė Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo (Ilchamo Alijevo) pergalė siekiant, kad Baku vėl kontroliuotų regioną, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai.

Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Azerbaidžanas ir Armėnija dėl šio kalnuoto regiono kariavo du karus.

Konflikto metais abi pusės pažeisdavo susitarimus ir apšaudydavo viena kitą, todėl baimintasi naujos pabėgėlių krizės, dėl kurios Kalnų Karabacho armėnų tautybės gyventojai gali būti priversti išvykti.

Praėjus dienai po to, kai Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją, Baku ir etninių armėnų valdžia Kalnų Karabache paskelbė, kad tarpininkaujant su Rusijos taikdariais buvo sudarytos paliaubas.

„Azerbaidžanas atkūrė savo suverenitetą dėl sėkmingų antiteroristinių priemonių Kalnų Karabache“, – sakė I. Aliyevas per televiziją transliuotame kreipimesi.

Jis teigė, kad didžioji dalis armėnų pajėgų regione buvo sunaikinta, ir sakė, kad separatistų pajėgos jau pradėtos atitraukti.

Per išpuolį mažiausiai 200 žmonių žuvo ir daugiau kaip 400 buvo sužeisti, sakė Kalnų Karabacho separatistų pareigūnas  Geghamas Stepanianas.

Vėlai trečiadienį Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad Azerbaidžanas apšaudė jos pozicijas prie abiejų šalių sienos. Tokie pasienio susirėmimai yra dažni.

Paliaubų sutartis

Pagal paliaubų sutartį separatistai sutiko visiškai išformuoti savo kariuomenę, o Armėnija išvesti visas regione esančias pajėgas.

Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė, kad visi ginklai ir sunkioji ginkluotė turi būti atiduoti, prižiūrint 2 000 Rusijos taikos palaikymo pajėgų vietoje.

Abi šalys sakė, kad derybos dėl separatistinės teritorijos reintegracijos į likusią Azerbaidžano dalį vyks ketvirtadienį Jevlache.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Maskvos taikdariai tarpininkaus derybose.

Maskva – tradicinė regiono galios tarpininkė – teigė, kad keli jos pajėgų Kalnų Karabache nariai žuvo, kai buvo apšaudytas jų automobilis.

Baku operacija buvo naujausia smurtinė konfrontacija dėl Kalnų Karabacho.

Žlugus Sovietų Sąjungai, XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje armėnų separatistai užėmė regioną, kuris tarptautiniu mastu pripažintas Azerbaidžano dalimi.

Tai sukėlė karą, per kurį žuvo 30 tūkst. žmonių, o šimtai tūkstančių buvo priversti palikti namus.

2020-ųjų rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo šešių savaičių karą ir atgavo dideles teritorijas regione ir aplink jį.

Prezidentas I. Aliyevas  sakė, kad šios savaitės įvykiai „turės teigiamą poveikį Azerbaidžano ir Armėnijos taikos procesui“.

Jo patarėjas užsienio politikos klausimais Hikmetas Hajiyevas (Hikmetas Hadžijevas) pažadėjo pasidavusiems separatistams užtikrinti saugų keliavimą ir sakė, kad Baku siekia taikios Kalnų Karabacho armėnų reintegracijos.

Separatistų pareigūnas sakė, kad iš Kalnų Karabacho armėnų bendruomenių evakuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

V. Putinas sakė, kad tikisi taikaus sprendimo, ir pridūrė, kad Maskva palaiko ryšius su visomis konflikto šalimis.

Trečiadienį vakare Rusijos vadovas surengė derybas su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu, tačiau Kremlius tvirtino, kad krizė yra Azerbaidžano vidaus reikalas.

„Karas baigtas“

Džiūgaujantys Azerbaidžano sostinės gyventojai išreiškė viltį, kad susitarimas reiškia galutinę pergalę ir dešimtmečius trukusio konflikto pabaigą.

„Ši žinia mane labai nudžiugino. Pagaliau karas baigėsi“, – naujienų agentūrai AFP sakė 67-erių pensininkė Rana Ahmedova.

Armėnijoje kilo įniršis dėl antrojo pralaimėjimo Kalnų Karabache per trejus metus.

Susirėmimai kilo sostinėje Jerevane, kur tūkstančiai protestuotojų, mojuojančių separatistinio regiono vėliava, užblokavo pagrindinį kelią, o riaušių policija saugojo oficialius pastatus.

Protestuotojai bandė prasiveržti pro policijos kordoną į vyriausybinius pastatus ir svaidė butelius į policiją bei langus. Pareigūnai panaudojo kurtinamąsias granatas ir sulaikė kai kuriuos žmones.

„Mes prarandame savo tėvynę, savo žmones“, – sakė 20-metis muzikantas Sargis Hayatsas (Sargis Hajatsas).

N. Pašinianas „turi pasitraukti, laikas parodė, kad jis negali valdyti. Niekas jam nesuteikė mandato kapituliuoti Karabache“, sakė jis.

Armėnijos vadovas tvirtino, kad jo vyriausybė nedalyvavo rengiant naujausią paliaubų susitarimą.

Jis pakartojo, kad Jerevanas neturi jokios kariuomenės separatistų kontroliuojamame Kalnų Karabacho anklave ir pridūrė, kad tikisi, jog Rusijos taikdariai užtikrins paliaubų laikymąsi, kad etniniai Kalnų Karabacho gyventojai armėnai galėtų likti savo namuose, savo žemėje.

Tarptautinis spaudimas

Turkija, kuri yra istorinė daugiausia musulmoniško Azerbaidžano sąjungininkė, o krikščionišką Armėniją ji laiko viena pagrindinių savo regioninių varžovių, šią operaciją pavadino pateisinama.

Pastaraisiais mėnesiais Europa Sąjunga ir Jungtinės Valstijos tarpininkavo Baku ir Jerevano derybose, kuriomis buvo siekiama sudaryti ilgalaikį taikos susitarimą tarp dviejų priešiškų šalių.

Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad yra susirūpinę dėl humanitarinės padėties Kalnų Karabache, o Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona).perspėjo, kad krizė gali peraugti į visuotinį Armėnijos ir Azerbaidžano karą.

„Kalbant apie galimybę, kad Armėnija gali būti įtraukta į konfliktą (...) Manau, kad turime priminti tarptautinei bendruomenei, kad ji turi būti labai budri“, – sakė ji.

I. Aliyevo žodžiai cituojami trečiadienį prezidentūros paskelbtame pranešime.

„Antiteroristinės priemonės bus sustabdytos, jei [Kalnų Karabacho pajėgos] sudės savo ginklus“, – A. Blinkenui sakė I. Aliyevas.

Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos ėmėsi vietinių antiteroristinių priemonių ir antradienį perėmė daugiau kaip 60 karinių pozicijų kontrolę kalnuotame separatistiniame regione, kurį, pasak separatistų, talžo artilerija, lėktuvai ir dronai.

I. Aliyevas A. Blinkenui sakė, kad „Azerbaidžano prezidento administracija kelis kartus kvietė mūsų šalies Karabacho regione gyvenančių armėnų atstovus į dialogą aptarti reintegracijos klausimus, tačiau jie atsisakė“.

„Tačiau jie vėl buvo pakviesti į dialogą, kai buvo tęsiamos vietinės antiteroristinės priemonės“, – sakė jis, remdamasis telefoninio skambučio išklotine.

Separatistų teigimu, per kovas iki šiol žuvo mažiausiai 27 žmonės, įskaitant du civilius. Rusija sakė, kad jos 2 tūkst. narių taikos palaikymo misija Kalnų Karabache evakuoja civilius gyventojus ir teikia medicininę pagalbą.

I. Aliyevas teigė, kad per operaciją nenukentėjo civiliai gyventojai ir infrastruktūra, ir kad buvo sunaikinti tik „teisėti kariniai taikiniai“.

Antradienį paskelbtame pareiškime A. Blinkenas teigė, kad Jungtinės Valstijos yra labai susirūpinusios dėl Azerbaidžano karinės operacijos ir paragino jį nedelsiant nutraukti šiuos veiksmus.

„Buvo evakuoti šešių Arcacho bendruomenių civiliai gyventojai“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime sakė Karabacho teisių ombudsmenas Geghamas Stepanianas, pavartojęs armėnišką regiono, tarptautiniu mastu pripažinto Azerbaidžano dalimi, pavadinimą.

Be to, jis pasiūlė derybas su Armėnijos atstovais Jevlacho mieste, esančiame apie 100 km į šiaurę nuo separatistų tvirtovės Stepanakerto, bet tik tokiu atveju, jei separatistai pasiduotų.

„Norint sustabdyti antiteroristines priemones, neteisėtos Armėnijos ginkluotosios pajėgos turi iškelti baltą vėliavą, atiduoti visus ginklus, o neteisėtas režimas turi pats išsisklaidyti. Priešingu atveju antiteroristinės priemonės tęsis iki galo“, – sakė Azerbaidžano prezidentūra.

Kalnų Karabacho separatistai kiek anksčiau paragino Azerbaidžaną pradėti derybas, Baku pradėjus karines operacijas šiame armėnų apgyvendintame regione.

Kalnų Karabacho pusė „ragina Azerbaidžano pusę nedelsiant nutraukti ugnį ir sėsti prie derybų stalo, kad būtų išspręsta susidariusi padėtis“, pareiškė separatistinio regiono užsienio reikalų ministerija.

Azerbaidžanas anksčiau antradienį pareiškė pradėjęs antiteroristines operacijas Kalnų Karabache. Baku kaip taikos sąlygos reikalauja Armėnijos iš ginčijamos teritorijos visiškai išvesti savo karius.

Jerevanas neigia, kad armėnų kariai yra armėnų apgyvendintame Kalnų Karabacho regione. Be to, Armėnija apkaltino Azerbaidžaną pradėjus plataus masto agresiją prieš separatistinį regioną ir pareiškė, kad Baku bando jame vykdyti etninį valymą.

Armėnijos separatistai antradienį taip pat pranešė, kad Kalnų Karabache žuvo du civiliai gyventojai ir daugiau nei dvi dešimtys buvo sužeisti.

Azerbaidžanas savo ruožtu pranešė, kad antradienį Šušos mieste nuo skeveldrų žuvo statybininkas – tai pirmoji civilio mirtis, apie kurią pranešė Baku.

Prancūzija dėl šių įvykių paragino surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas dėl Azerbaidžano karinių operacijų Kalnų Karabache telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

N. Pašinianas kiek anksčiau teigė, kad Armėnijos kariuomenė kovose nedalyvauja, o padėtis Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje yra stabili.

Kaukazo varžovės jau dešimtmečius ginčijasi dėl Kalnų Karabacho ir kariavo dėl jo du karus – 10-e dešimtmetyje ir 2020-aisiais.

Antradienio eskalacija prasidėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Azerbaidžanas pranešė, kad per minų sprogimus Kalnų Karabache žuvo keturi policijos pareigūnai ir du civiliai. Valdžia dėl to kaltina separatistus.

Iš Maskvos pokalbiuose, be kitų, dalyvavo vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas, žvalgybos vadas Aleksandras Bortnikovas ir prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka.

Buvo tariamasi dėl Donecko ir Luhansko liaudies respublikų įstatymų suderinimo su Rusijos teisės aktais, rašė D. Medvedevas. Taip pat buvo kalbama apie sugriautos infrastruktūros atstatymą.

Vasario 21 dieną, likus trims dienoms iki invazijos į Ukrainą, Rusija pripažino „liaudies respublikų“ nepriklausomybę. Visiškas Donbaso užėmimas, argumentuojamas tariama rusakalbių gyventojų apsauga, yra vienas Rusijos karo tikslų. Kalbama ir apie galimą teritorijų prijungimą prie Rusijos.

Praėjusį mėnesį separatistai mirties bausme kaip samdinius nuteisė tris užsieniečius – du britus ir marokietį, kovojusius Ukrainos pajėgų pusėje.

Trys vyrai dabar laukia apeliacinio teismo verdikto. Jis, separatistų duomenimis, turėtų būti priimtas dar šį mėnesį. Jei nebus panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas arba kaltinamieji nebus iškeisti, jiems gresia sušaudymas. Anot žiniasklaidos, separatistų rankose yra daugiau užsieniečių. Per Rusijos televiziją kaip belaisviai buvo parodyti du JAV piliečiai.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį neatmetė, kad užsieniečiai bus sušaudyti. Rusija esą nesikiš į Maskvos nepriklausoma pripažįstamos „Donecko liaudies respublikos“ jurisdikciją.