„Vakar buvo labai ryškios, deja, ne Lietuvoje. Pritrūko kelių valandų, jei būtų šiek tiek ilgiau užsitęsusi audra, būtume matę labai ryškiai, virš galvos, kaip dar dešimtmečius nebuvo švietę“, – kalbėjo fotografas Tadas Janušonis.

Šiaurės pašvaistė arba dar kitaip, geomagnetinė audra, tai tiesiog audra Saulėje, kuri panaši į audrą čia, Žemėje.

Sekmadienį Žemę pasiekė saulės audra, vakare ji sustiprėjo iki penkių balų indekso.

Pirmadienį stiprėjo iki šešių balų.

Tiesa, mokslininkai tikina, kad šis pavadinimas baisesnis už patį reiškinį.

„Magnetinio lauko stiprumas gali kisti nuo kelių dešimčių procentų, tai nėra kažkas tokio labai grėsmingo ir įspūdingo“, – aiškino VU Fizikos fakulteto astrofizikas Vidas Dobrovolskas.

Šį kartą gražiausi tokios audros kadrai atiteko ne Lietuvai, o Naujajai Zelandijai bei Australijai. Tačiau tokias audras medžiojantis fotografas nusiteikęs optimistiškai –  pagauti pašvaistę Lietuvoje dar ne per vėlu.

„Kai saulė – ties piku, tai nuolat spaudosi, būna blyksniai ir gana dažnai galima pamatyti tas pašvaistes. Tokias plika akimi matomas, tai kažkur kas du mėnesiai“, – sakė T. Janušonis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Tačiau šis reiškinys kai kam ne tik gražus, bet ir pavojingas.

Kardiologas pripažįsta, kad geomagnetinės audros gali padidinti kraujospūdį, sutrikdyti kvėpavimą, taip pat neigiamai paveikti imuninę, neurologinę ir širdies sistemas.

Ypač šis reiškinys kenksmingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Mat pastarąją parą tokių pacientų skaičius kai kurių ligoninių priimamuosiuose augo.

„Praeitą parą žmonių kiekis buvo dvigubai didesnis, bet čia negalima būtų tiesiog susieti su elektromagnetine banga. Žmones dažniausiai veikia oro permainos, apskritai permainos, tas perėjimas iš žiemos į pavasarį“, – kalbėjo kardiologas Rokas Šerpytis.

Kardiologas pripažįsta, kad kur kas kenksmingiau širdininkams – pasirinktas netinkamas gyvenimo būdas.

„Žalingi įpročiai, nemiga, stresas, turi žymiai didesnę įtaką. Geomagnetinės audros mus veikia kaip ir bet kas kitas“, – teigė R. Šerpytis.

Mokslininkai tikina, kad stipresnė magnetinė audra gali išderinti ir elektros prietaisus.

„Didžiausias ir stipriausias toks poveikis buvo nutikęs 1989 metais. Po ganėtinai stiprios magnetinės audros keli milijonai Kanados gyventojų liko be elektros. Transformatoriai neišlaikė papildomų elektros srovių ir tiesiog perdegė“, – pasakojo V. Dobrovolskas.

Astrofizikai žada, kad dar dvejus metus magnetinių audrų Lietuvoje bus dažnai.

Tad norintys naktimis išvysti Šiaurės pašvaistę, turės tiesiog pakelti akis į dangų.

– Kurie Lietuvos miestai galėjo aiškiausiai ir ryškiausiai matyti tokį grožį? 

– Viskas yra suskirstyta zonomis. Kadangi Lietuva patenka į KP 6-8 zoną, tai visa šiaurinė Lietuvos pusė galėjo matyti gana ryškias pašvaistes. Likusi Lietuvos dalis – jau šiek tiek blankesnes.  

– Kiek laiko mūsų padangėje laikėsi Šiaurės pašvaistė? 

– Ji pradėjo rodytis kai tik sutemo. Pirmieji pranešimai, pirmosios nuotraukos pasirodė orų entuziastuose ir vėliau visi masiškai pradėjo kelti. Mūsų komandos nariai irgi jau išvažiavo gaudyti, ypač ten, kur yra giedra. Kai kur, deja, nepasisekė, nes buvo debesų. O ten, kur buvo giedra, visur buvo galima pamatyti Šiaurės pašvaistę šiauriniame horizonte. Būtent tas žalsvas švytėjimas jau kai kur ir akimis galėjo matytis. Galėjo matyti tiek Anykščių gyventojai, tiek už miesto išvažiavus didesnių miestų gyventojai. Pavyzdžiui, už Kauno šiauriau arba už Klaipėdos. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Daugiau negu pusė Lietuvos? 

– Praktiškai visa Lietuva galėjo matyti bent jau fotoaparate. Akimis žymiai sudėtingiau tai išvysti ir ne visada pavyksta. Iš tikrųjų pats buvau irgi išvažiavęs, tiksliau, važiavau iš šventės ir netikėtai pasirodė pranešimai apie pašvaistę. Tai nusprendėme negrįžti namo, o važiuoti už Vilniaus. 

– Ar pavyko užfiksuoti? 

– Pavyko užfiksuoti į pirmu kadru, tačiau dar pamačiau tokį įdomesnį reiškinį, ne tik Šiaurės pašvaistę. Tai toks giminingas reiškinys, tokia stabili arka, kuri yra raudonos spalvos, tačiau akimis jos nesimato, tik fotoaparate. Jeigu esi šiauriau, tu matai žalsvą švytėjimą. Buvo taip, kad virš galvos buvo ta raudona arka. Tokia siaura juosta, tačiau, akimis, visiškai nesimatė, o fotoaparate labai gerai matėsi, kas buvo labai keista.

– Kiek jas laiko galima stebėti? Ar tai yra kelių valandų ar minučių momentas? 

– Priklauso, nuo paties dalelių srauto, kuris atkeliauja iš saulės. Jeigu pakankamai stiprus smūgis, tų dalelių yra daug ir intensyviai jos atakuoja žemės magnetosferą, tai tada gali ilgai tęstis visas tas reiškinys, o gali užtrukti ir iki pusvalandžio visas tas šou. 

– Ko reikia, kad susidarytų Šiaurės pašvaistė? 

– Visų pirma, reikia galingo pliūpsnio iš saulės. Kadangi šiuo momentu, yra saulės aktyvumo pikas, tai labai padaugėja saulės dėmių ir tos saulės dėmės pasižymi tuo, kad sugeba sprogi. Net kai jos sproginėja, kartais po to sprogimo paleidžia iš savęs tam tikrą saulės masę. Tai ten labai daug būna įelektrintų dalelių, kurios ilgainiui pasiekia mūsų žemės magnetosferą. Kadangi mūsų žemės magnetosfera yra kaip skydas, jis po truputį tas daleles nuvelka į Šiaurės ir Pietų polius. Kai jos pasiekia žemės atmosfera, jos pradeda reaguoti su deguonies ir azoto atomais ir tada pradeda švytėti skirtingomis spalvomis. 

– Kada dabar artimiausiu metu vėl galės lietuviai pakelti akis į dangų ir išvysti Šiaurės pašvaistę? 

– Kadangi pats pikas saulės aktyvumo, tai galima dairytis jau kiekvieną giedrą naktį. Aktyvumo šiais metais tikrai galima laukti didelio ir ypač maždaug ties lygiadieniais, nes lygiadieniais atsiveria tam tikros magnetinio lauko skylės, per kurias patenka tos dalelės ir tiesiog turim aktyvesnes pašvaistes. Tai kadangi šį mėnesį jau artėja lygiadienis, tai ir pašvaisčių, tikėtina, kad jų bus gerokai daugiau. 

Gamtos reiškinį lietuviai stebėjo kone visoje Lietuvoje – nuo pietinių iki šiaurinių ir vakarinių rajonų.

Svarbi sąlyga sekmadienio vakarą buvo ta, kad dangus daugelyje vietų buvo giedras.

Pajūryje pašvaistė stebėta nuo pat Šventosios, Palangos, Girulių ir Klaipėdos.

Pašvaistė fiksuota ir Ventės rage, Kretingoje, Šilutėje ir Skuode.

Vis dėlto daugelis entuziastų pripažino, kad ryškiems vaizdams teko pasitelkti galingesnę optiką.

O kai kurias nuotraukas jų autoriai, skelbdami socialinių tinklų grupėse, šiek tiek paryškino.

Tačiau pastebėta, kad kai kur ryškiausiai pašvaistė matėsi apie pusę dešimtos vakaro.

Žemės poliarinė pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera.

Jonosferoje kilusi magnetinė audra sukelia švytėjimą.

Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, raudoni ir kitų spalvų spinduliai.

Žydrą spalvą pašvaistėms suteikia atominio deguonies, o raudoną – molekulinio azoto jonizacija ir švytėjimas.

Dienos metu poliarinės pašvaistės nesimato, nes ją užgožia saulės šviesa, tačiau pats reiškinys gali vykti ir dienos metu.

Nors poliarinė pašvaistė būdingiausia poliarinėms sritims, kartais matoma ir vidutinėse platumose.

Lietuvoje šis reiškinys yra retas.

Nustatyta, kad poliarinės pašvaistės dažniau matomos didelio Saulės aktyvumo metais, t. y. tuomet, kai Saulėje padaugėja dėmių, fakelų, protuberancų ir kitų aktyvumo požymių.

„Labai gaila, kad šiandienos vakaras toks debesuotas. Apie 19 val. fiksuota stipri geomagnetinė audra. Pranešama, kad į pietus nuo Lietuvos esančioje Lenkijoje, Slovakijoje, Ukrainoje ir kitur sužibo pašvaistės spalvos. Jei ne tos cepeliniškės, būtumėm ir mes Lietuvoje pamatę ryškią šiaurinę pašvaistę. Tiesa, buvo kam pasisekė. Ties Būtinge tuo metu debesys buvo šiek tiek praplyšę ir pasimatė dalis besislepiančio grožio. Gaila, kad lapkričio dangus retai būna giedras“, – sekmadienio vakarą skelbta feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.

Apie 21.45 val. ir toliau buvo fiksuojama stipri Saulės audra.

„Deja, pragiedrėjimų neverta tikėtis. Atmosferos fronto debesys nesuteiks realių galimybių naktį pasimėgauti neramiais kosminiais orais“, – skelbiama grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.

Internautai feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ pranešė, kad įspūdingais vaizdais galėjo pasimėgauti ir pajūryje, Mažeikių ir Kupiškio rajonuose.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį pasirodė ir šokį sušoko Aurora Borealis. Kadangi dangus buvo pragiedrėjęs tik vakarinėje šalies pusėje, todėl pašvaistę ne visi galėjo įamžinti.

Šiaurės pašvaistė Lietuvoje – gana retas reiškinys. „Tai reiškinys, kuris dažniau susidaro aplink magnetinį ašigalį. Jei magnetinis ašigalis yra Šiaurės Kanados salyne, tai aplink jį – didžiausia tikimybė poliarinių pašvaisčių susidarymui. Kai yra palankios sąlygos – didelis saulės aktyvumas, į kosminę erdvę yra išmetama daug įelektrintų dalelių – susidaro Saulės vėjas. Jei jis stiprus – pasiekia Žemę labai plačioje teritorijoje“, – anksčiau pasakojo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Arūnas Bukantis.

Socialiniai tinklai šiuolaikiniam žmogui suteikia galimybę ne tik pačiam pasimėgauti įspūdingu vaizdu, bet ir pasidalinti retu bei ypatingu reginiu su kitais. Feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ žmonės iš visos Lietuvos kėlė vėlyvą vakarą stebėtus Šiaurės pašvaistės vaizdus.

LNK žurnalistai  apie Šiaurės pašvaistę Lietuvoje kalbėjosi su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Arūnu Bukančiu.

„Šiaurės pašvaistė nėra dažnas reiškinys Lietuvoje. Tai reiškinys, kuris dažniau susidaro aplink magnetinį ašigalį. Jei magnetinis ašigalis yra Šiaurės Kanados salyne, tai aplink jį – didžiausia tikimybė poliarinių pašvaisčių susidarymui. Kai yra palankios sąlygos – didelis saulės aktyvumas, į kosminę erdvę yra išmetama daug įelektrintų dalelių – susidaro Saulės vėjas. Jei jis stiprus – pasiekia Žemę labai plačioje teritorijoje“, – pasakojo A. Bukantis.

– Ar gali Šiaurės pašvaistė, didelis Saulės aktyvumas veikti žmonių savijautą?

– Pati Šiaurės pašvaistė, švytėjimas sveikatos neveikia, tačiau elektringos dalelės, kurios sklinda iš saulės, sutrikdo ir magnetinį lauką – prasideda magnetinės audros. Magnetinio lauko sutrikdymas gali paveikti. Medikų įrodyta: paūmėja tam tikri negalavimai, galvos skausmas, pradeda šokinėti kraujo spaudimas. 

– Kur geriausiai Lietuvoje matoma Šiaurės pašvaistė?

Dairytis reikėtų šiaurinėje horizonto pusėje. Po saulėlydžio reikėtų palaukti vieną-dvi valandas, kai būna „juodžiausia naktis“. Reiktų išvažiuoti iš miesto, nes kartais miesto žiburiai gali nustelbti reginį. Ir reikia sekti magnetinių audrų prognozes – jei jos tęsiasi, tikėtina, kad išvysime pašvaistę. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau vietos pareigūnams šis laikas yra įtemptas – mat gamtos grožio apakinti turistai keliuose sukelia nemažai avarinių situacijų.

Turistai į Islandiją traukia iš viso pasaulio, nes nori pamatyti įvairiomis spalvomis tviskantį dangų. Geriausias vaizdas – atokiau už miesto. Tiesa, užsienio turistams tai gali tapti tikru išbandymu.

„Islandijoje oras gali keistis kas penkias minutes. Taip pat ir eismo sąlygos – sausas kelias gali virsti apledijusiu ir slidžiu per kelias akimirkas. Daugeliui turistų tai yra neįprasta“, – sako šio krašto pareigūnas.

Vis dėl to į šią salą atvykę turistai stengiasi išvysti visus gamtos turtus. Prie vairo sėda net tie, kurie sniegą mato pirmą kartą gyvenime.

Klaipėdos koncertų salė jau kelerius metus bendradarbiauja su Liepojos simfoniniu orkestru (LSO), keičiasi koncertinėmis programomis. Įspūdinga, kad šio kolektyvo veikla prasidėjo 1883 m., tai – ilgiausiai savo istorijos knygą Baltijos šalyse rašantis orkestras, kuriam nuo praėjusio rudens vadovauja dirigentas Gintaras Rinkevičius. Orkestras reziduoja stilingoje ir modernioje Liepojos didžiojo gintaro salėje, atvėrusioje savo duris prieš trejus metus. Nuostabią šios salės akustiką jau išbandė ir Klaipėdos kamerinis orkestras, koncertavęs kasmet pavasarį LSO rengiamame Liepojos žvaigždžių festivalyje. Išties už mūsų uostamiestį gerokai mažesnė Liepoja gali pagrįstai didžiuotis ne tik šia koncertų sale, bet ir profesionaliausiu simfoniniu orkestru.

„Latvijos“ choras Klaipėdos koncertų salėje pasirodys pirmąsyk. Jis yra vienas ryškiausių švyturių Latvijos koncertinėje panoramoje, skleidžiantis aukštos jos chorinės kultūros šviesą po visą pasaulį. Tai didžiausias profesionalus chorinis kolektyvas Baltijos šalyse, pernai paminėjęs 75-ąsias veiklos metines. Choro repertuarą sudaro kūriniai nuo XIX–XX a. klasikinės Europos muzikos iki inovatyvių šiuolaikinių kompozicijų. Šis choras net septynis kartus gavo didįjį Latvijos muzikos apdovanojimą.

Latviškąją programą diriguos vienas pagrindinių šalies dirigentų – „Latvijos“ choro meno vadovas Māris Sirmais. Jis nuolat koncertuoja su Latvijos nacionaliniu ir Liepojos simfoniniais orkestrais, taip pat su „Sinfonietta Rīga“, Rusijos, Švedijos, Suomijos orkestrais. M.Sirmais net 11 kartų buvo pagerbtas didžiuoju Latvijos muzikos apdovanojimu.

Koncerte skambės du stambios formos latvių kompozitorių opusai. Pirmasis – žymaus kūrėjo, kultūros veikėjo ir politiko Imanto Kalninio Simfonija Nr. 7. Jos autorius karjeros pradžioje išgarsėjo kaip roko grupių vadovas ir dainų kūrėjas, aktyviai dalyvavo politiniame judėjime 1990 m., atkuriant šalies nepriklausomybę, vėliau kelis kartus buvo išrinktas į Latvijos seimą. Tai vienas žinomiausių šalies kompozitorių, Liepojos himno autorius.

Ērikas Ešenvaldas pastaruoju metu tapo vienu populiariausių ne tik Latvijos, bet ir viso pasaulio choro muzikos kūrėjų. Jis pats 11 metų dainavo chore „Latvija“, iš pagrindų pažino jo galimybes. Savo kūryboje kompozitorius sėkmingai sujungia žodinį ir muzikinį tekstus su choro garsu, pasiekdamas pačią skambesio gelmę ir išgaudamas galingą emociją bei transcendentinį dangišką švytėjimą. Visa tai bus galima pajusti klausantis Ē.Ešenvaldo „Šiaurės pašvaistės“ chorui, simfoniniam orkestrui ir multimedijai. Kūrinyje nagrinėjamas optinis šiaurės pašvaistės fenomenas, kuriama jos garsinė vizija.

Ar teko girdėti, kaip skamba šiaurės pašvaistė? Galbūt šis koncertas padės tai patirti.

Šiaurės pašvaistė – šviesos, puošiančios naktinį dangų. Šį pasakišką reiškinį gamta dovanoja tik kelioms Šiaurės šalims: Islandijai, Aliaskai, Suomijai, Kanadai ir Norvegijai. Pastarosios gyventojai ir svečiai grožėtis Šiaurės pašvaiste vyksta į Trumsę. Šis miestas nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario kviečia gėrėtis liepsnojančiu dangumi.

Šiaurės Norvegija džiaugiasi, kad šiemet sulaukė 30 procentų daugiau turistų nei pernai. Trumsė – septintas pagal dydį Norvegijos miestas. Šiame mieste, esančiame vos už 400 km nuo poliarinio rato, didžiausia tikimybė pamatyti Šiaurės pašvaistę yra sausio–vasario mėnesiais. Tada Trumsę užplūsta norvegai bei turistai iš kitų šalių.

Šiuo laiku mieste rengiami Poliarinės pašvaistės festivaliai. Žiemą pašvaistės būna tokios stiprios, kad ištisus kalnus bei fjordus nudažo ryškiomis spalvomis. Į Trumsę iš visos Norvegijos keliasi samiai, dar vadinami lapiais. Jie – itin įdomūs vietiniai Skandinavijos gyventojai. Augina elnius, klajoja po sausumas bei jūras ir šneka samių kalbomis.

Vis dėlto turistai sako, kad gražiais ir įdomiais vaizdais sotus nebūsi ir apgailestauja, jog per žiemos šventes nedirba maitinimosi įstaigos.

„Norėtume, kad maitinimosi paslaugų įstaigos dirbtų per Kūčias ir Kalėdas, nes tomis dienomis turistams tenka sukti galvas, kur pavalgyti“, – apgailestauja Viešbučio direktorius Ayvindas Alapnesas.

Bijančius atšiaurių orų, norvegai drąsina – nebūna blogo oro, tik bloga apranga, todėl keletas sluoksnių specialios aprangos, ir pramogoms pasiruošta.

Kaip sako etnokosmologas, fizikas Jonas Vaiškūnas, trečiadienį JAV NASA pastebėjo du vieną paskui kita sekusius įspūdingus Saulės žybsnius, jie mūsų planetos link iššovė dvi elektringų Saulės plazmos dalelių ir elektomagnetinių bangų salves.

Tai buvo stipriausias Saulės žybsnis per pastarąjį dešimtmetį. Po kelių parų skrydžio elektringų Saulės dalelių srautas pasiekė Žemę ir „atsitrenkęs“ į jos magnetinio lauko skydą rugsėjo 8-osios naktį sukėlė itin stiprią geomagnetinę audrą.

„Pastarasis tokio galingumo žybsnis buvo tik 2006 metais. Laimei, kad tas žybsnis, ta saulės dėmė ne visai į mus atsisukusi, ne visai tiesiai tas smūgis mums teko. Bet vis tik sukėlė nemažą magnetinę audrą“, – BNS penktadienį patvirtino ir Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas Algirdas Kazlauskas.

Pasak jo, geomagnetinė audra pirmiausia sutrikdo radijo ryšį, ypač stiprios audros gali padaryti nemažos žalos Žemėje, ypač šiuo metu, kai yra stipriai išvystytos įvairios technologijos.

„Ta žala gali būti ne tik palydovams. Audros indikuoja stiprias sroves vamzdynuose, elektros linijose. Yra buvę keletas katastrofų Žemėje. Stipriausia geomagnetinė audra užfiksuota buvo dar XIX amžiuje. Tada degė telegrafo linijos. Tik tiek, kad tada nebuvo išvystytos dar technologijos, tai didelių pasekmių neturėjo. Šiuo metu tokio lygio įvykis sukeltų iš tiesų dideles pasekmes“, – pasakojo A. Kazlauskas.

Anot mokslininkų, magnetinės audros veikia ir žmonių, ypač silpnesnės sveikatos, būklę. Anot J. Vaiškūno, padažnėja širdies priepuolių skaičius, gali pagausėti nusiskundimų širdies ritmo sutrikimų, dusulio priepuolių, nevaldomai aukšto kraujospūdžio atvejų.

Tačiau, pasak astronomo A. Kazlausko, yra ir gražioji šio reiškinio pusė – ir Lietuvos padangėje giedrą naktį galima stebėti įspūdingą reginį – šiaurės pašvaistę.

„Galima stebėti kartais šiaurės pašvaistę, gal ir šią naktį kas nors matė, jei buvo. Ir šiąnakt dar gali būti matoma, jei bus giedra. Skandinavijoje, tiek buvo stiprūs švytėjimai, kad stabdė eismą – žmonės stojo žiūrėt pašvaistės“, – asakojo Vilniaus universiteto mokslininkas.

Etnokosmologo J. Vaškūno aiškinimu, magnetinės audros mūsų planetoje kyla Žemės magnetinį lauką paveikus Saulės žybsnių metu į Žemę atskriejusiems elektringų dalelių srautams atsitrenkiant į Žemės magnetosferą. Šis smūgis sukelia Žemės magnetinio lauko svyravimus.

Tuo metu žybsniai Saulėje, anot J. Vaiškūno, yra susiję su jos paviršiuje matomomis juodomis dėmėmis.

„Saulės fotosferos sritys, kuriuose temperatūra maždaug 1000 laipsnių yra žemesnė nei aplinkiniuose plotuose, atrodo kaip tamsesnės dėmės. Būtent šiose dėmėse yra didesnis magnetinis aktyvumas. Jos ir yra tos „patrankos“ šaudančios Žemėje magnetines audras sukeliančius elektringos plazmos žybsnius“, – teigė fizikas.