Komitetas pritarė

Neseniai „Kauno dienoje“ skelbtoje publikacijoje „Alkoholio procentų galvosūkis: pliusai, minusai ir absurdai“ informavome apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kurio vienas pagrindinių tikslų – gerinti verslo reguliacinę aplinką.

Kaip pranešė ELTA, Ekonomikos komitetas pritarė ministerijos iniciatyvai. Praėjusį trečiadienį vykusiame posėdyje dauguma komiteto narių pasisakė už naujoves, kuriomis siekiama pašalinti alkoholio įstatymo įgyvendinimo praktikoje išryškėjusius trūkumus.

Kaip aiškino ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, šiuo metu mugėse, parodose ir renginiuose pagal gėrimų tipą skiriasi jų galimas stiprumas. Viceministrė teigia, jog siekiama suvienodinti sistemą, kad būtų leista parduoti visus silpnuosius alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas siekia 8,5 proc.

„Dabar mes turime sistemą, pagal kurią alui taikoma 7,5 proc., o kai kurioms sidro rūšims iki 8,5 proc. riba. Mes viską suvienodiname iki 8,5 proc.“, – per komiteto posėdį teigė I. Valeškaitė.

Anot jos, sąlygos būtų suvienodintos ir vidutinio stiprumo gėrimams, kuriems būtų nustatytas 15 laipsnių apribojimas. Tokius gėrimus, jos teigimu, taip pat būtų leista pardavinėti mugėse ir masiniuose renginiuose. Į šią kategoriją įeitų vynas, putojantis vynas, midus, likeriai ir silpnieji alkoholiniai kokteiliai“, – aiškino ELTA cituojama I. Valeškaitė.

Abejotinas pasiūlymas

Pasak viceministrės, Alkoholio kontrolės įstatymo projekto naujovės, kurioms pritarė komiteto nariai, panaikins su teisės aktais nesuderinamas nuostatas.

(...) Dėl įstatyme esančių nelogiškumų, festivalio metu alumi gaivintis buvo galima, o rafinuotesniu gėrimu – vynu – draudžiama. Tikiuosi, kad su panašiomis keistenybėmis Lietuvoje daugiau niekam neteks susidurti.

 

Ekonomikos komiteto posėdyje nesutarimų iškilo dėl parlamentaro Gintauto Palucko siūlymo, kad renginiuose būtų galima parduoti tik natūralios fermentacijos gėrimus, tokius kaip alus ar vynas, bet ne tarose parduodamus kokteilius. Visgi buvo pritarta originaliam siūlymo variantui.

„Kauno dienai“ komentuodama G. Palucko pasiūlymą, I. Valeškaitė atkreipė dėmesį į toksikologų ne kartą pateiktas išvadas, kad fermentacijos būdas neturi įtakos alkoholio kokybės rodikliams, nes distiliuotas etilo alkoholis turi tokį patį poveikį organizmui kaip ir natūralios fermentacijos alkoholis, kuris taip pat gali būti išgautas iš skirtingos kokybės produktų.

BNS cituojamas koncertų, renginių, muzikos projektų organizatorius Martynas Tyla pabrėžė, kad priėmus pataisas būtų panaikinta diskriminacinė situacija, kad „turime gerti tai, ką turime gerti“.

„Tada, kai reikia gerti tik alų ar sidrą, turime problemą. Tai nepriimtina“, – tvirtino jis.

Jei pataisos būtų priimtos, mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose būtų galima prekiauti iki 15 laipsnių stiprumo alkoholiu, reklama nebūtų laikoma informacija apie maisto ir alkoholio derinimo rinkinius, apdovanojimus, gamybos technologijas, tradicijas.

Būta ir kuriozų

Alkoholio kontrolės įstatymo projekto dar laukia svarstymas Seime, o tada maždaug tris mėnesius teks laukti, kol pataisos bus notifikuotos Briuselyje.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius „Kauno dienai“ sakė beveik neabejojantis, kad Seime įstatymo pakeitimams bus pritarta ir po notifikacijos Briuselyje Lietuvoje jau bus galima išvengti keisčiausių nesusipratimų, į kuriuos įveldavo Alkoholio kontrolės įstatyme esantys kurioziški prieštaravimai.

„Viena iš tokių kuriozinių situacijų nuolat apkartindavo bene garsiausio Kauno renginio, miesto identiteto simboliu jau seniai tapusio festivalio „Kaunas Jazz“ rengėjų ir dalyvių kasdienybę, nes dėl įstatyme esančių nelogiškumų, festivalio metu alumi gaivintis buvo galima, o rafinuotesniu gėrimu – vynu – draudžiama. Tikiuosi, kad su panašiomis keistenybėmis Lietuvoje daugiau niekam neteks susidurti“, – vylėsi Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Nueina ilgą kelią

Pasakojimą apie Arvydo Padvaisko distileriją Vilniaus rajone pradėsime nuo Normandijos. Turtingas šimtų rūšių obuolių, regionas šiaurinėje Prancūzijos dalyje nuo neatmenamų laikų garsėja ne vynu, o kalvadosu. Ilgą laiką laikytas prasčiokų, Normandijos kaimų karčemų gėrimu, kalvadosas triumfavo, kai savo romane „Triumfo arka“ jį apdainavo Erichas Maria Remarkas. Nuo tada kalvadosas – mėgstamas prancūzų ir kitų šalių bohemos gėrimas. Teisę vadintis kalvadosu turi tik nesaldinto sidro distiliuotas obuolių brendis, pagamintas iš Kalvadoso apylinkėse vaisius nokinančių obelų. Kitur, kitokiu būdu ar iš kitokios žaliavos distiliuoti gėrimai vadinami obuolių sidro distiliatu – apple brandy arba applejack. Prieš 100 metų iškilusiame įspūdingame Jelenskių dvaro pastate Glitiškėse, kur ir įsikūrė A. Padvaisko distilerija, pastaruosius kelerius metus brandinamas dviejų rūšių obuolių vyno disitiliatas, per trumpą laiką sulaukęs pripažinimo net Azijoje.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Distilerijoje gaminame dviejų rūšių gėrimus – obuolių vyno spiritą ir obuolių vyno brendį. Jie skiriasi ir skoniu, ir spalva, – distilerijos įkūrėjas, kaimo turizmo sodybos ir čiužinių fabriko „Padvaiskas ir Ko“ vadovas A. Padvaiskas į rankas paėmė jau paruoštus gaminius.

Tiesa, kol įgauna tokį pavidalą, gėrimas nueina ilgą kelią. Nuo pat pradžios iki kol buteliai sudedami į dėžes, juo žingsniuoja ir pats A. Padvaiskas, duotąjį gyvenimo etapą vadinantis vienu įdomiausių.

Rezultatą diktuoja meistras

Viskas prasideda tarsi Ievos ir Adomo istorijoje – nuo obuolio. Saldaus, kartaus, saldžiai kartaus ir rūgštaus. Tam, kad būtų pagamintas unikalus aukštos kokybės sidras, būtina maišyti visas šias rūšis. Skaičiuojama, kad vienam gėrimo buteliui pagaminti reikia maždaug 11 l sidro, o jam – apie 12 kg obuolių.

Skaičiuojama, kad vienam gėrimo buteliui pagaminti reikia maždaug 11 l sidro, o jam – apie 12 kg obuolių.

 

Pradinio gamybos etapo metu obuoliai smulkinami ir spaudžiami, sultys fermentuojamos be mielių. Į A. Padvaisko distileriją atkeliauja paruoštas obuolių sulčių koncentratas. Neskiestas, savo konsistencija jis primena tirštą medų. Sumaišius 1 l sirupo su 9 l tyro vandens, gaunama 10 l obuolių sulčių. Pagrindinis gamybos etapas – distiliacija. Prancūzijoje istoriniais alembikais atliekama dviguba distiliacija. Dėl modernių ir labai išmanių įrenginių A. Padvaisko distilerijoje pakanka vieno etapo, kurio metu išgaunamas 85 ° stiprumo obuolių spiritas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Spiritas išpilstomas į ąžuolo ir šilkmedžio statines arba į nerūdijančio plieno talpyklas, į kurias panardinami specialūs maišai su ąžuolo ir šilkmedžio gabalėliais. Tada prasideda brandinimas“, – iš maišo pasėmęs saują ąžuolo skiedrų, kurias vadina čipsais, A. Padvaiskas įkvėpė sodraus jų aromato.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Griežtų taisyklių, kaip turi būti brandinamas gėrimas, nėra. Viskas priklauso nuo meistro žinių, sugebėjimo ir fantazijos. Svarbiausias uždavinys – įgyvendinti svajonę, kurią jis nešioja galvoje. Jaunesniam gėrimui būdingas stiprus vaisių skonis, vyresniam – tabako, vanilės ar riešutų skonių atspalviai. Obuolių sidro distiliato stiprumas – ne mažiau kaip 40 proc. ir ne daugiau kaip 50 proc. Etiketės ant A. Padvaisko gėrimų liudija apie 45 proc. stiprumą. Tie, kurie neišmano, veikiausiai pasakys, kad galutinis rezultatas – žaliavos ir laiko tandemas. Žinovai, lenkdami pirštus, išvardys bent kelis svarbius veiksnius, lemiančius gėrimų kokybę. Jiems antrina ir A. Padvaiskas. Svarbi statinių medžiaga, jų talpa, brandinimo patalpų ventiliacija, santykinės drėgmės lygis, temperatūra, meistro žinios ir patirtis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Poilsis įspūdingame dvare

Distilerijos svečiai su obuolių vyno gėrimo gamybos procesu gali susipažinti iš arčiau. Pirmiausia vietos šeimininkas A. Padvaiskas suka ratą pirmame aukšte, tarp įrenginių, ąžuolo ir šilkmedžio statinių. Vėliau kviečia užsukti ir į antrą aukštą. Čia įrengta nedidelė kavinaitė ir muziejus, kuriame saugomos senos, anuomet vaistinėje naudotos stiklinės talpyklos ir kiti daiktai: svarstyklės, medicininės švirkštų kaitinimo dėžutės.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„O štai čia – mūsų senieji distiliatoriai. Vienas jų vokiškas, dabartinių distiliatorių pirmtakas“, – visus, susipažinusius su distilerija, potyrių kelionę A. Padvaiskas kvietė pratęsti Širvio ir Mūsios ežerų bičiulystėje įsikūrusiame Padvaisko dvare.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

2011-aisiais statytoje autentiškoje aukštaitiškoje sodyboje tarsi sustoja laikas, todėl čia laukiami visi, pavargę nuo kasdienės rutinos. Dvare įrengta 20 kambarių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kiekvienas jų ne tik su patogumais, bet ir su tam tikra istorija. Antai, viename kambaryje – A. Padvaisko močiutės siuvinėta staltiesė, kitame – rankų darbo lovatiesė, už solidžią sumą pirktas senelio radijo imtuvas, įrėmintos istorinių laikraščių iškarpos, nuotraukos ir nedidelis muziejus svetainės spintoje. Jame – senos knygos, fotoaparatai, kvepalų buteliukai, politikų skulptūrėlės ir kiti daiktai, laiką atsukantys keliomis dešimtimis metų atgal.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Saugant svečių privatumą ir ramybę, visi apartamentai yra išdėstyti atokiau nuo pagrindinio pastato, kuriame organizuojamos konferencijos ir privačios šventės.

Tai vienas blogiausiųjų tokių atvejų šalyje.

Sveikatos apsaugos ministerija, kurią cituoja naujienų agentūros, pranešė, kad bendras apsinuodijusiųjų skaičius pasiekė 90, įskaitant 29 mirusius asmenis. Anksčiau skelbta apie 16 mirusių žmonių.

Ministerija pranešė, kad keturi žmonės yra labai sunkiai apsinuodiję, o dar 30 žmonių būklė vertinama kaip sunki.

Gubernatorius Aleksejus Ruskichas pirmadienį platformoje „Telegram“ pranešė, kad nukentėjusieji apsinuodijo Samaros regione gaminamu sidru „Mister Cider“.

A. Ruskichas pridūrė, kad regione teisėsaugos pareigūnai konfiskuoja šiuos produktus, o atitinkamos institucijos pradėjo tyrimą.

Rusų žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad gėrime buvo itin toksiško metanolio.

Tokių atvejų neretai pasitaiko Rusijoje, kur pigūs alkoholio pakaitalai yra nuolatinė problema, ypač kaimo vietovėse, kur pragyvenimo lygis labai žemas.

2021 metais per du atskirus incidentus mažiausiai 34 žmonės mirė išgėrę nelegalaus alkoholio su metanoliu.

2016 metais Sibiro Irkutsko mieste daugiau kaip 60 žmonių mirė išgėrę vonios esencijos, kurioje buvo metanolio.

Parlamentarų grupė siūlo nuo 2022-ųjų leisti veikti privačioms ne masinės gamybos natūralios fermentacijos sidro gamyklėlėms, kurios, kaip ir aludariai, gamintų iki 0,5 mln. litrų arba 5 tūkst. hektolitrų (pirminiame variante siūlyta iki 10 tūkst. litrų arba 100 hektolitrų) šio gėrimo.

Joms, kaip ir smulkiesiems alaus, midaus ir vaisių vyno gamintojams, nereikės turėti tyrimų laboratorijos. Užteks sudaryti sutartis dėl naudojimosi kitų atestuotų laboratorijų paslaugomis.

Padidinti sidro gamybos apimtis pasiūlė konservatoriai Audrius Petrošius, Andrius Kupčinskas, Mindaugas Skritulskas ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.  

Pasak jų, tai suteiktų daugiau galimybių ir laisvės smulkiems sidro gamintojams, sukurtų naujų darbo vietų regionuose, būtų remiami smulkūs obuolių augintojai.

Parlamentarai, be kita ko, akcentuoja, kad leidžiant lietuviško sidro gamybą, vartotojai turės didesnį pasirinkimą – pirkti vietinį arba atvežtinį produktą. Be to, atsirastų smulkūs gamintojai, kurie dėl didelių reikalavimų dabar neveikia.

Ekonomikos komiteto nario A. Kupčinsko teigimu, didesnio nei 10 tūkst. litrų sidro kiekio prašė obuolių augintojai – dabar jie konkuruoja su lenkais ir yra priversti spausti tik sultis.

Pasak jo, 2015 metais, kai Lenkijos obuolių augintojai patyrė Rusijos embargą, šalies vyriausybė į situaciją reagavo žaibiškai.

„Leido ūkininkams praplėsti savo produkcijos diapazoną – pradėjo gaminti vietinį sidrą“, – sakė A. Kupčinskas.

Dabar licencijos gaminti alkoholio produktus išduodamos savo kokybės laboratorijų neturinčioms įmonėms, kurios per metus pagamina iki 0,5 tūkst. litrų alaus bei iki 10 tūkst. litrų natūralios fermentacijos midaus arba vaisių vyno.

Taip Eltai teigė toksikologas Robertas Badaras. Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė atkreipė dėmesį į pridėtinį cukrų šiuose gėrimuose, kurio reikėtų vengti sveikatos problemų turintiems žmonėms.

Įsigaliojus griežtesnėms alkoholio ribojimo priemonėms prekybos centruose, pirkėjai netruko pastebėti, kad prie kasų ir kitose matomiausiose vietose apstu nealkoholinio alaus. Gydytojo klinikinio toksikologo R. Badaro teigimu, priklausomiems žmonėms tai sukelia nereikalingas emocijas.

„Matydamas nealkoholinį alų priklausomas žmogus vis viena į jį reaguoja. Tai primena apie priklausomybę, nuo kurios stengiamasi nutolti. Regėjimas - irgi juslė ir gana jautri. Priklausomybių mokslas sako, kad tai gali paskatinti atkryčius“, - komentavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas.

Pasak R. Badaro, yra skirtingų nuomonių, bet priklausomybių moksle tiesiog nediskutuojama apie tai, tiesiog sakoma „ne“ ir taškas.

Priklausomybių mokslas yra labai konservatyvus. Kaip pas tėvelį Mao Dzedongą pasakyta „ne“ ir nediskutuojama.

„Niekada nerekomenduoju žmonėms, kurie sveiksta nuo priklausomybės, alų keisti nealkoholiniu. Taip nesakau ir nesakysiu. Priklausomybių mokslas yra labai konservatyvus. Kaip pas tėvelį Mao (Dzedongą. - ELTA) pasakyta „ne“ ir nediskutuojama. Šiandien mokslas sako, kad tai pavojingas dalykas, nes skatina atkryčius“, - pakartojo R. Badaras.

Anot gydytojo toksikologo, Lietuvoje laba populiaru turėti savo nuomonę. „Bet neišmanymas, kad ir pateikiamas kaip nuomonė, tėra neišmanymas. Šiandien mokslas sako „ne“ ir šventa. Gal kažkada pasakys, kad gydant priklausomybę reikėtų pradėti nuo to, bet šiandien atsakymas aiškus - ne“, - kategoriškas Toksikologijos centro vadovas.

Klausimą pirkti ar nepirkti nealkoholinio alaus ar sidro vaikams R. Badaras prilygino diskusijai pirkti ar nepirkti vaikams žaislinius šautuvus ir kas žudo - ginklai ar žmonės. „Tai filosofinis klausimas“, - pridūrė jis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) priklausomybę nuo alkoholio vadina sveikatos rizikos našta visai Rytų Europai, kurioje alkoholio vartojimas - didžiausias sveikatos rizikos faktorius, lenkiantis širdies ir kraujagyslių, kitas ligas.

„Tai niekur nedingo. Trys rekomendacijos, kurias mini PSO ir kurios labiausiai pasiteisina sprendžiant priklausomybės nuo alkoholio problemą, - pasiūlos, mokesčių ir reklamos mažinimas. Stebuklų nėra“, - sakė R. Badaras.

Skirtingų rūšių nealkoholinio alaus sudėtį išanalizavusi gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė ko nors labai blogo neįžvelgė, tik atkreipė dėmesį į pridėtinį cukrų, kurio perteklius nėra gerai.

„Jei žmogus neturi sveikatos problemų, laikausi nuostatos ir kartoju, kad visko po truputį galima. Svarbu saikas“, - sakė ji.

Gydytoja dietologė atkreipė dėmesį, kad nealkoholinis alus ar sidras išpopuliarėjo visai neseniai, tad kol kas sunku argumentuotai kalbėti apie ilgalaikį šių gėrimų poveikį ir galimas rizikas.

Telšių apskrities pareigūnai praneša, kad 1973 metais gimęs A.K. ir 1971 metais gimęs A.B. penktadienį vidurdienį kartu vartojo alkoholį pastarojo namuose Ventoje. Tarp draugų kilus konfliktui A.K. išėjo namo.

Tačiau namo keliaujantį A.K., kuriam nustatytas 2,26 promilių girtumas, dviračiu pasivijo A.B. ir jį sumušė bei atėmė sidro butelį. A.K. prireikė medikų pagalbos - jam nustatyta antakio žaizda, daugybiniai kūno sumušimai.

Policijos pareigūnams atvykus pas A.B., šis rastas visiškai girtas, o girtumą pasitikrinti atsisakė. Vyras teigė, kad draugą sumušė, nes šis pavogė sidro butelį.

Nuo kitų metų vasario įsigaliojus naujai gėrimų pakuočių tvarkymo sistemai, užstatas už vienkartines pakuotes didinamas nuo 7 iki 10 centų. Tokį jo dydį penktadienį patvirtino aplinkos ministras.

Ministerijos teigimu, užstatas bus taikomas vienkartinėms 0,1-3 litrų pakuotėms, į kurias bus išpilstytas alus, sidras, vynas, alkoholiniai kokteiliai, nealkoholiniai gėrimai, vanduo, sultys.

Lietuvos aludarių gildijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos įsteigta viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ iki kitų metų vasario Lietuvoje ketina sukurti vienkartines gėrimų pakuotes surenkančių taromatų tinklą.

Kitą savaitę taromatų tinklo diegimą pirmasis iš prekybos tinklų pristato „Maxima“.

Nauja užstato sistema Lietuvoje pradės veikti kitų metų vasarį - pasikeis vienkartinių pakuočių ženklinimas, už sistemą bus atsakingi du administratoriai: „Užstato sistemos administratorius“ bei bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Kauno alus“ įsteigta bendrovė „Užstatas“.

Šiuo metu depozitas už vienkartinę gėrimų pakuotę Lietuvoje siekia 7 centus.

Keletą metų iš eilės drastiškai besitraukusioje Lietuvos sidro rinkoje pastebimi atsigavimo ženklai - didiesiems šios rinkos dalyviams sidro vartojimo kritimą pavyko pristabdyti pasiūlius naujų, įdomesnių produktų, o inovacijos lėmė ir sidro lyderių rokiruotę - iki šiol pirmavusi "Volfas Engelman" aplenkė "Švyturys-Utenos alus", rašo "Verslo žinios".

"Kelerius metus kritusi, šiemet rinka pagaliau atšoko ir per pirmus šešis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pasistiebė 2,2 proc.", - sako "Švyturys-Utenos alus" generalinis direktorius Rolandas Viršilas, tačiau "Volfas Engelman" generalinis direktorius Marius Horbačauskas konstatuoja, kad vis tiek palyginti su 2008 metais, dabar sidro rinkos likę tik pusė, o šiemetį sidro rinkos augimą atsigavimu vadinti drąsoka.

Tačiau abiem didiesiems sidro gamintojams teks pasispausti, nes į sidro rinką ėmė aktyviau spraustis "Kalnapilio-Tauro grupė", 2014 metais turėjusi apie 6 proc. sidro rinkos, o įmonės vadovas Marijus Kirstukas sako, kad šiemet sidro rinkai augant apie 5 proc., "Kalnapilio-Tauro grupės" sidro pardavimai auga dar sparčiau:"Šiemet jau artėjame prie 8-9 proc., o tikslas metų gale turėti 10 proc.".

Vyriausybė nepritaria Seime svarstomoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma griežtinti sidro ir stipraus alaus gamybos, prekybos, gabenimo ir laikymo reikalavimus.

Trečiadienį patvirtintame Vyriausybės nutarime, kurį parengė Ūkio ministerija, teigiama, kad Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės inicijuotos pataisos pastebimai nesumažins šių gėrimų vartojimo, tačiau pablogins verslo sąlygas.

Pagal pataisas, natūralios fermentacijos sidras, taip pat stipresnis kaip 7,5 proc. alus ir alaus mišiniai turėtų būti paženklintas banderolėmis, būtų draudžiama pardavinėti pilstomą sidrą firminėse gamybos įmonių parduotuvėse bei masiniuose renginiuose, parodose ir mugėse.

L.Graužinienės teigimu, įstatymo pataisos teikiamos atsižvelgiant į kasmet augantį sidro vartojimą, todėl būtina mažinti jo prieinamumą.

Tačiau, pasak Ūkio ministerijos, sidro bei stipraus alaus ir alaus mišinių ženklinimas banderolėmis nepakels jų kainos tiek, kad mažintų jų prieinamumą, draudimas prekiauti pilstomu sidru neturės įtakos bendram alkoholio suvartojimo lygiui, be to, Statistikos departamento duomenimis, sidro gamyba Lietuvoje mažėja nuo 2008 metų.

Ūkio ministerija taip pat nurodo, kad alkoholinius gėrimus ženklinant banderolėmis siekiama ne mažinti alkoholio vartojimą, o užtikrinti, kad rinkoje būtų parduodami tik legalūs produktai. Duomenų, kad Lietuvoje būtų nustatyta nelegali prekyba sidru, alumi ir alaus mišiniais, anot ministerijos, nėra.

Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatymas draudžia parduoti, gabenti, laikyti banderolėmis nepažymėtus alkoholinius gėrimus, išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir nestiprų natūralios fermentacijos sidrą. Be to, Lietuvoje draudžiama parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus ne viešojo maitinimo vietose, tačiau alui, alaus ir nealkoholinių gėrimų mišiniams bei natūralios fermentacijos sidrui reikalavimai švelnesni.

Ūkio ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti Seime svarstomoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma griežtinti sidro ir stipraus alaus gamybos, prekybos, gabenimo ir laikymo reikalavimus.

Ministerijos parengtame nutarimo projekte, kuris bus svarstomas vasario 18 dieną vyksiančiame Vyriausybės posėdyje, teigiama, kad Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės inicijuotos pataisos pastebimai nesumažins šių gėrimų vartojimo, tačiau pablogins verslo sąlygas.

Pagal pataisas, natūralios fermentacijos sidras, taip pat stipresnis kaip 7,5 proc. alus ir alaus mišiniai turėtų būti paženklintas banderolėmis, būtų draudžiama pardavinėti pilstomą sidrą firminėse gamybos įmonių parduotuvėse bei masiniuose renginiuose, parodose ir mugėse.

L.Graužinienės teigimu, įstatymo pataisos teikiamos atsižvelgiant į kasmet augantį sidro vartojimą, todėl būtina mažinti jo prieinamumą.

Tačiau, pasak Ūkio ministerijos, sidro bei stipraus alaus ir alaus mišinių ženklinimas banderolėmis nepakels jų kainos tiek, kad mažintų jų prieinamumą, draudimas prekiauti pilstomu sidru neturės įtakos bendram alkoholio suvartojimo lygiui, be to, Statistikos departamento duomenimis, sidro gamyba Lietuvoje mažėja nuo 2008 metų.

Ūkio ministerija taip pat nurodo, kad alkoholinius gėrimus ženklinant banderolėmis siekiama ne mažinti alkoholio vartojimą, o užtikrinti, kad rinkoje būtų parduodami tik legalūs produktai. Duomenų, kad Lietuvoje būtų nustatyta nelegali prekyba sidru, alumi ir alaus mišiniais, anot ministerijos, nėra.

Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatymas draudžia parduoti, gabenti, laikyti banderolėmis nepažymėtus alkoholinius gėrimus, išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir nestiprų natūralios fermentacijos sidrą. Be to, Lietuvoje draudžiama parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus ne viešojo maitinimo vietose, tačiau alui, alaus ir nealkoholinių gėrimų mišiniams bei natūralios fermentacijos sidrui reikalavimai švelnesni.