Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, centras padės Lietuvos pažangių technologijų kūrėjams užmegzti ir plėtoti ryšius su partneriais JAV, eksportuotojams – įsitvirtinti JAV rinkoje.

„InnoHub Lithuania“ taps svarbia jungtimi tarp Lietuvos ir JAV startuolių bei inovatorių, padės užmegzti tikslinius kontaktus, suteiks pagalbą lietuviškų aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų eksporto į JAV klausimais“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

„InnoHub Lithuania“ teiks pagalbą Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėms, suburs JAV mentorius, kurie konsultuos Lietuvos inovacijų verslus. Taip pat organizuos konferencijas, parodas.

Ministerijos bei Inovacijų agentūros iniciatyva atidarytas centras prisijungė prie jau beveik dešimtmetį JAV veikiančių Skandinavijos šalių inovacijų centru „Nordic Innovation House“.

Lietuvos inovacijų skatinimo pajėgumai Kalifornijoje bus stiprinami kartu su Lietuvos generalinio konsulato ir komercijos atašė Los Andžele.

„Esu tvirtai pasiryžęs reikalauti, kad už šią netvarką atsakingi asmenys prisiimtų visą atsakomybę, ir toliau... stiprinti didesnių bankų priežiūrą ir reguliavimą, kad tokia padėtis nepasikartotų“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

„Amerikos žmonės ir Amerikos įmonės gali būti tikri, kad jų indėliai bankuose bus prieinami, kai jų prireiks“, – pridūrė prezidentas, savo komentarą taip pat paskelbęs socialiniame tinkle „Twitter“.

J. Bidenas taip pat sakė, kad pirmadienio rytą planuoja kalbėti apie JAV bankų sistemą, norėdamas nuraminti amerikiečius po SVB ir „Signature Bank“ žlugimo.

„Kalbėsiu apie tai, kaip išlaikysime atsparią bankų sistemą, kad apsaugotume mūsų istorinį ekonomikos atsigavimą“, – sakoma sekmadienio vakaro pareiškime.

Teismas pripažino, kad žlugusio kraujo tyrimų startuolių „Theranos“ įkūrėja apgavo investuotojus žadėdama medicinos revoliuciją. Klastodama rezultatus ji skelbė, kad išradimas iš vieno kraujo lašo leidžia diagnozuoti šimtus ligų – nuo cukraus lygio kraujyje iki vėžio. Investuotojams patikėjus, verslas išaugo iki 9 mlrd. dolerių. Bet paaiškėjo, kad revoliuciniai aparatai tebuvo modifikuoti kitų gamintojų įrengimai, kurie tiksliai atliko tik vieną tyrimą – ar asmuo užsikrėtęs herpes simplex virusu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Teismas nurodė, kad antro vaiko besilaukiančiai 38-erių E. Holmes nereikės pasiduoti iki balandžio. Prokurorai reikalauja, kad ji dar sumokėtų 800 mln. dolerių kompensaciją investuotojams. Žlugusi verslininkė sako pinigų neturinti ir nuosprendį skųsianti.

Ir tai ne tik pinigų vagystė iš turtingų žmonių. Ji sulaužė daugybę gyvenimų.

„Tai, ką ji padarė, turėjo labai realių pasekmių. Ir tai ne tik pinigų vagystė iš turtingų žmonių. Ji sulaužė daugybę gyvenimų. Ir šis nuosprendis buvo tarsi žinia, kurią teismas norėjo nusiųsti, kad to daryti nedera“, – sakė Associated Press žurnalistas Michael Liedtke.

– Giedre, papasakok apie savo profesinį kelią po studijų baigimo. Ar visada svajojai dirbti Silicio slėnyje?

– Pabaigusi studijas, supratau, kad Italijoje atliktos profesinės praktikos ir Lietuvoje įgytos darbo patirties man negana. Norėjau plėtoti kompetencijas svetur, Europos rinka pasirodė gan gerai pažįstama, tad nusprendžiau praplėsti iššūkių paieškos mastą.

Pateikiau savo kandidatūrą į visas tarptautines ir mano profilį atitinkančias pozicijas „LinkedIn“ platformoje. Kai viena iš JAV kompanijų su manimi susisiekė ir po atrankos pasiūlė darbą, aš nedvejodama sutikau.

– Kaip atrodė tavo naujojo profesinio kelio pradžia kitame žemyne?

– Pamenu, kai prieš trejus metus su draugėmis keliavome po San Franciską, svajojau, vieną dieną gyventi viename tų Viktorijos laikų pastatų ir į darbą važinėti funikulieriumi. Akivaizdu, kad svajoti reikia atsargiai, nes neilgai trukus svajonė išsipildė su kaupu!

Jei atvirai, vykdama nesuvokiau, jog keliauju į patį didžiausią startuolių, inovacijų ir technologijų industrijos miestą. Tik čia atsikrausčiusi supratau, kad turbūt nėra geresnės vietos įgyti praktinių ir profesinių žinių nei Silicio slėnis.

Iš pradžių teko stažuotis kompanijoje, kuri nebuvo susijusi su informacinėmis technologijomis ar inovacijomis, tad po kelių mėnesių pajutau tobulėjimo trūkumą. Surasti naują darbo vietą man padėjo „networking“ tipo renginiai, kurie vyksta kiekvieną dieną. Turbūt kaip ir visame pasaulyje, Silicio slėnyje pažintys ir rekomendacijos yra labai vertinamos, tad sutikęs reikiamą žmogų, gali gauti ne tik patarimų, naudingų verslo ryšių ar įkvėpimo, bet ir neįkainojamą galimybę būti pastebėtam. Taip nutiko ir man – sulaukiau pasiūlymo prisidėti prie tuo metu mažos – vos 3 žmonių – komandos ir jų idėjos auginimo.

– Dirbti startuolyje – viena šiuolaikinių tendencijų. Kuo žavi tokia darbo vieta ir kokius didžiausius privalumus įžvelgi savo kasdieniame darbe?

– Bene didžiausia darbo tokiame mažame startuolyje privilegija – galimybė dirbti petys į petį su pačiu kompanijos įkūrėju. Tokia proga pasitaiko ne kasdien. Nauji iššūkiai kiekvieną dieną, galimybė dalyvauti įvairaus tipo renginiuose ir mėgautis San Francisko vaizdais bei įvairove – tik dalis kasdienybės.

Visgi viskas nėra tik rožėmis klota. Nors daugelis mano, jog patirtis Silicio slėnio startuolyje yra svajonės išsipildymas, po tuo slepiasi ilgos darbo dienos, viršvalandžiai ir nesibaigiantys dar neįvykdytų užduočių sąrašai.

Kiekvienas norintis prisidėti prie startuolio, turi būti pasiruošęs dirbti sparčiai besivystančioje bei greitai kintančioje aplinkoje.

– Silicio slėnis garsėja kaip neribotų galimybių ir didžiulės konkurencijos kraštas. Kokį įspūdį apie šią vietą susidarei tu?

– Nesiginčysiu, ši vieta tikrai užburia. San Franciskas – neišsemiamų galimybių, pažinčių ir nuolatinio tobulėjimo miestas. Be to, pragyvenimo lygis čia – šiuo metu aukščiausias JAV. Daugelis žmonių didžiausią dėmesį skiria darbui ir karjerai. Negaliu net lyginti su atsipalaidavusiais italais, kurie mane supo ten atliekamos praktikos metu. Visgi niekada nebūčiau pagalvojusi, jog gyvenimas mane atneš į būtent šitą vietą – kur turiu galimybę dirbti šalia tokių gigantų kaip „Uber“ ar „Twitter“.

– Kokius tikslus išsikėlei atvykusi į JAV?

– Plėsti pažinčių ratą, įgyti patirties renginių organizavimo srityje ir partnerystės, su tokiomis kompanijomis kaip „Google“, „Uber“, „Facebook“, kūrime. Išmokti viską, ką galiu, kol esu čia ir grįžti į Lietuvą dalintis savo patirtimi. 

Dėl aukštų tikslų, mano kasdienis gyvenimas neapsiriboja tik darbu – žinių semiuosi ir dalyvaudama įvairiuose renginiuose ir konferencijose. Dažniausiai stengiuosi išnaudoti savanorystės galimybę, nes taip gaunu neįkainojamą progą pamatyti renginio organizavimo užkulisius ir prisidėti prie jo įgyvendinimo.

– Kokias universitete įgytas žinias ar išsiugdytas savybes gali pritaikyti dabartiniame savo darbe? Ar išsilavinimas prisideda prie tavo sėkmės?

Labiausiai pravertė verslo mokykloje įgytos marketingo tyrimų žinios. Patirtis studentų atstovybėje išugdė pažinčių mezgimo, bendravimo su rėmėjais, renginių ir mokymų organizavimo bei laiko valdymo įgūdžius. Patirtis tarptautiniuose mainuose išmokė dirbti tarpkultūrinėje aplinkoje, pagilino kalbos žinias. Apskritai, su universitetu sieju tik gerus prisiminimus.

Išsilavinimas ir sėkmė yra du skirtingi dalykai. Vis dėlto mano manymu, mokslas yra vienas kertinių aspektų norint gilinti žinias.

– Norint pasiryžti kelionei į kitą pasaulio kraštą ir pradėti karjerą ten, reikia nemažai drąsos. Ką patartum puoselėjantiems šią svajone, bet abejojantiems?

– Išlipti iš savo komforto zonos. Žinau, kad skamba kaip klišė, bet tai – tikrų tikriausia tiesa. Svarbiausia nepasiduoti ir siekti, ko iš tiesų nori. Jeigu abejoji, svarstai, ar net bijai – netylėk, visada klausk ir ieškok sprendimo. Galbūt šalia tavęs esantis irgi ieško atsakymų. Du žmonės, narpliojantys vieną klausimą, atras atsakymą greičiau, nei vienas.

– Kaip manai, kokią įtaką darbas užsienyje turi asmenybės vystymuisi ir pasaulėžiūrai?

– Neapsakomai didelę. Ne tik darbas, bet ir kelionės bei pasaulio pažinimas turi stiprią įtaką kiekvienam žmogui. Apkeliavusi daugiau nei 30 šalių, galiu teigti, jog mano pačios požiūris labai pasikeitė – prasiplėtė pažiūrų laukas, tapau tolerantiškesnė ir greičiau pastebiu neatrastas galimybes.

Šio kurso studentų komanda „NanoLens“, vykusi į Silicio slėnį pristatyti inovatyvaus produkto idėjos – ištirpstančių akių lęšių, skirtų glaukomos gydymui, ir grįžusi su tarptautiniu pripažinimu, tuo tikrai neabejoja, rašoma pranešime spaudai.

Komandos „NanoLens“ projektas konkurse „Silicon Valley Innovation Challenge“ pripažintas antru geriausiu „Best global innovation“ kategorijoje iš 150 į finalinį San Chosė (JAV) universiteto organizuojamą konkurso etapą patekusių paraiškų. Renginyje studentų komanda supažindino su inovatyvaus ir aktualaus produkto idėja – ištirpstančiais akių lęšiais, skirtais glaukomai gydyti.

Pasak vienos iš komandos narių ir idėjos autorės, Ekonomikos ir verslo fakulteto studentės Viktorijos Pacharevaitės, idėja sukurti ištirpstančius akių lęšius gimė iš praktinių sumetimų.

„Pati nešioju akinius ir pagalvojau, jog ištirpstantys akių lęšiai būtų itin patogus sprendimo būdas. Vis dėlto pasidomėjus šia technologija paaiškėjo, kad panaši idėja jau buvo vystoma. Tuomet pažvelgėme į šią problemą plačiau ir sumanėme pasiūlyti tokius lęšius, kurie būtų skirti glaukomos gydymui“, – pasakoja V. Pacharevaitė.

Šiuo metu pacientai turi tris kartus per dieną lašintis akių lašus, procedūros atima daug laiko, vaistai yra stiprios koncentracijos, nes jų įsisavinimas yra tik 5 proc., kai, planuojama, tirpstančių lęšių įsisavinimas būtų net 30 proc. didesnis ir nedirgintų akių, esant mažesnei koncentracijai.

Studentus lydėjusios komandos vadovės R. Jucevičienės teigimu, toks sprendimas inovatyviais metodais sprendžia itin aktualią problemą: glaukoma sergančių žmonių skaičius didėja, o dabartiniai ligos gydymo būdai yra nepakankamai efektyvūs ir tarsi įkalina pacientą į nepatogią rutiną.

„Šiuo metu pacientai turi tris kartus per dieną lašintis akių lašus, procedūros atima daug laiko, vaistai yra stiprios koncentracijos, nes jų įsisavinimas yra tik 5 proc., kai, planuojama, tirpstančių lęšių įsisavinimas būtų net 30 proc. didesnis ir nedirgintų akių, esant mažesnei koncentracijai“, – aiškina R. Jucevičienė.

Kartu su V. Pacharevaite į Silicio slėnį vyko dar trys KTU studentai – Tomas Čaplinskas (Cheminės technologijos fakultetas), Paulius Kirkus ir Darius Kairys (Mechanikos ir dizaino fakultetas). Pasak V. Pacharevaitės, komandinis darbas vyko sklandžiai: „Visi žinojome ko norime ir kryptingai siekėme tikslo“.

Prie universiteto studentų komandos taip pat prisijungė du studentai iš San Chosė universiteto, kurie drauge vystė projektą ir pristatė jį Silicio slėnyje veikiantiems ekspertams, verslo akseleratoriams. Studentai taip pat aplankė tokias silicio slėnyje įsikūrusias įmones, kaip „Google“, „Intel“, lankėsi „Singularity“ universiteto įkurtame verslo akseleratoriuje.

Federalinės komunikacijos komisijos (FCC) pirmininkas Ajitas Pai (Adžitas Pai) tokias pastabas išsakė pristatęs pasiūlymą atšaukti smarkiai ginčijamą 2015 metų taisyklę, kad plačiajuosčio ryšio firmos visą interneto duomenų srautą vertintų vienodai.

Pasak A. Pai, nustatant tai, ką mato interneto vartotojai, interneto platformos, pavyzdžiui, „Twitter“, atlieka reikšmingesnį vaidmenį nei plačiajuosčio ryšio operatoriai.

„Nepaisant visų kalbų apie nuogąstavimus, kad plačiajuosčio ryšio tiekėjai galėtų nuspręsti, kokį interneto turinį gali matyti vartotojai, pastarojo meto patirtis rodo, jog iš tikrųjų vadinamieji galutiniai turinio paslaugų tiekėjai (edge providers) sprendžia, kokį turinį jie mato, – pažymėjo A. Pai. – Šie tiekėjai reguliariai blokuoja ar diskriminuoja turinį, kuris jiems nepatinka.“

Tokie tiesmuki komentarai, regis, patvirtina, kad Vašingtone tvyro griežtesnis nusiteikimas prieš Silicio slėnio kompanijas, su kuriomis ne vienus metus buvo palaikomi glaudūs ryšiai.

A. Pai, kurį paskyrė prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), pateikė pavyzdį, kad „Twitter“ nusprendė blokuoti vienos respublikonų kandidatės reklamą, „nes joje buvo gyvybę ginanti žinia“. Jis turėjo omenyje tos politikės pareiškimą, kad ji „sustabdė kūdikių kūno dalių pardavinėjimą“.

Pasak A. Pai, „Twitter“, „regis, taiko dvejopus standartus, kalbant apie konservatyvių vartotojų paskyrų stabdymą arba patvirtinimo atšaukimą, palyginus su liberaliųjų pažiūrų vartotojų paskyromis“.

„Šis elgesys reiškia daug dalykų, bet taip nekovojama už atvirą internetą“, – pridūrė jis.

Interneto platformos „slapta redaguoja tam tikrų vartotojų komentarus“ ir „pasiduoda represyvių užsienio vyriausybių reikalavimams blokuoti tam tikrą žodį“, kuris Jungtinės Valstijose būtų laikomas „atstumiančiu“, sakė A. Pai.

„Tokiu būdu galutiniai turinio paslaugų tiekėjai yra daug didesnė tikroji grėsmė atviram internetui už plačiajuosčio ryšio tiekėjus, ypač kalbant apie diskriminaciją požiūrio pagrindu“, – sakė A. Pai.

Ginčas dėl interneto neutralumo išprovokavo kelis mūšius teismuose. Jo šalininkai tvirtina, kad reikalingos griežtos taisyklės, siekiant apsisaugoti nuo tokių įtakingų plačiajuosčio ryšio firmų kaip „Comcast“ ir „AT&T“ atliekamo „sargų“ vaidmens, suteikiančio galimybę bausti konkurentus.

Pasak A. Pai, debatai dėl „interneto neutralumo“ atrodo kurstomi Silicio slėnio firmų verslo interesų.

„Šios kompanijos nori įvesti daug griežtesnes taisykles plačiajuosčio ryšio tiekėjams, nei nori įsivesti sau“, – sakė jis.

„Jos gali maskuoti savo propaguojamą poziciją viešuoju interesu, bet tikrasis šių interneto milžinių interesas – pasinaudoti reguliavimo procesu ir įtvirtinti savo dominavimą interneto ekonomikoje“, – pridūrė A. Pai.

Nedidelės vazos dydžio "Pi" įkroviklis veikia pagal standartinę įkrovimo technologiją, kurią naudoja "Apple" ir "Android" išmanieji telefonai, skirti įkrauti belaidžiu būdu. Tačiau vietoj laidų ar kilimėlių, naujasis įkroviklis telefonus įkrauna magnetinėmis bangomis.

"Magnetiniai laukai yra idealus būdas saugiai įkrauti nešiojamus elektronikos įrenginius," - sakė "Pi" vyriausiasis technologas Lixinas Shi (Lisinas Ši), sukūręs įrenginį kartu su Johnu MacDonaldu (Džonu Makdonaldu).

Pagrindinė užduotis buvo nukreipti magnetines bangas, kad jos aptiktų išmaniuosius telefonus, per San Franciske įvykusį pristatymą sakė šio įkroviklio kūrėjai.

"Sunkiausia dalis buvo išsiaiškinti, kaip paversti magnetinį įkrovimą lankstesniu, galinčiu įkrauti daug įrenginių ir plėsti jo naudingumo spektrą, - sakė Lixinas Shi. - Mums prireikė metų parengti matematinius įrodymus, kad visa tai būtų įmanoma."

Minėta pora mokslininkų rado būdą, kaip suformuoti magnetinį lauką taip, kad jo energija būtų nukreipta į išmaniuosius telefonus, padėtus įkrauti ar naudojamus maždaug trisdešimties centimetrų spinduliu aplink "Pi" įkroviklį.

Lixinas Shi ir J. MacDonaldas susipažino studijuodami Masačusetso technologijų institute ir prie naujojo įkroviklio kūrimo kartu dirbti pradėjo prieš maždaug pusketvirtų metų. Anot J. MacDonaldu, "Pi" įrenginio skleidžiamas magnetinis laukas yra gerokai silpnesnis, lyginant su naudojamu medicinoje darant įvairias organų nuotraukas. Tačiau jis leidžia "maksimaliu greičiu" įkrauti įrenginius, sakė jis.

Kūrėjų teigimu, vienu metu vienas toks įrenginys gali įkrauti kelis išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, padėtus ant stalo šalia jo. Ir žmonės gali įrenginiai laisvai naudotis jų įkrovimo metu.

J. MacDonaldas sakė, kad prekiauti šiais įrenginiais pradėti ketinama jau ateinančiais metais. Vienas jų kainuoja "gerokai mažiau nei 200 JAV dolerių".

Kitais metais Kauno technologijos universiteto gimnaziją (KTUG) baigsiantis jaunuolis, šią vasarą praleido viename garsiausių pasaulio mokslo ir technologijų parkų – JAV Silicio slėnyje, kur atliko praktiką „Lucid VR“ startuolyje. Pradėjęs naudotis mobiliąja „Lucid VR“ programėle ir pastebėjęs jos veikimo klaidų, Arminas įmonei iš karto parodė, kad gali būti naudingas.

Pastebėjęs netikslumus, moksleivis parašė žinutę bendrovės vadovui į startuolio „Facebook“ paskyrą, kartu paaiškindamas ne tik ko norėtų iš įmonės, bet ir kuo galėtų padėti.

„Silicio slėnyje negali prašyti vieno ar kito dalyko vien dėl to, kad jo nori – visada turi kažką naudingo pasiūlyti mainais arba kitais būdais prisidėti kuriant produktą, – pasakojo A. Tomaševičius. – Manau, kad gauti praktikos vietą „Lucid VR“ man padėjo ir asmeninės savybės.“

Gimnazisto teigimu, du pirmieji interviu buvo labiau orientuoti į psichologinę charakteristiką nei tikrinantys programavimo žinias. Pastarųjų testavimui reikėjo pasistengti labiau, kuriant demo versijos produktą.

Jauniausias komandos narys

Moksleivį Jungtinės Amerikos Valstijos – šalis, išsiskirianti skirtingomis kultūromis ir žmonėmis, atkeliavusiais iš įvairiausių pasaulio kampelių – žavėjo jau seniai, todėl nieko keisto, kad ieškodamas praktikos, Arminas buvo „nusitaikęs“ būtent į šioje šalyje veikiančią įmonę.

„Niekad negalvojau, kad tai (aut. past. – nuvykti į JAV ir gauti praktiką Silicio slėnyje) pavyks įgyvendinti dar prieš baigiant mokyklą. Ieškojau praktikos ne tik Silicio slėnyje, tačiau mano dėmesį patraukė kompanijos kuriamas produktas ir jos komanda“, – pasakojo jaunuolis.

Startuolis „Lucid VR“, kuriame Arminas atliko praktiką, vysto pirmąją pasaulyje vartotojams skirtą 3D vaizdo kamerą, filmuojančią 180 laipsnių kampu. Praktikos metu moksleivis kūrė virtualios ir „argumentuotos“ realybės programinę įrangą kamerai ir mobiliesiems įrenginiams, ieškojo klaidų kameros programinės įrangos failuose, padėjo organizuoti „LucidCam“ kameros pristatymą.

Labiausiai A. Tomaševičiui patiko dirbti su komandos nariais bendruose projektuose ir matyti aiškius savo indėlio rezultatus.

„Džiaugiuosi atlikta praktika, bet labiausiai – žmonėmis su kuriais dirbdavau kasdien. Nors ir buvau jauniausias komandos narys, niekada nesijaučiau išskiriamas iš kitų. Turėjau paskirtas pareigas ir užduotis, kuriomis niekas kitas negalėjo pasirūpinti, todėl kasdien jaučiau pareigą stebinti ir pičinti (aut. past. – pateikti, kurti) naujas idėjas“, – kalbėjo KTU gimnazijos moksleivis.

Pamatė kitokį Amerikos veidą

Tomaševičius pasakoja, kad kasdien keldavosi apie 7 valandą, o kelionė iki darbo trukdavo 30 minučių: „Vėliau – pusryčiai biure, darbas prie paskirto projekto arba pagalba komandos nariams, sprendžiant sudėtingesnes problemas. Apie 12 valandą važiuodavome pietauti, grįžę tęsdavome darbus, o 16-17 valandą keliaudavome namo“, – taip savo įprastą praktikos dieną apibūdino Arminas.

Pasak moksleivio, „Lucid VR“ startuolis nėra didelis, kiekvienas narys žino, kas vyksta ir kuo gali būti naudingas, o komanda puikiai susidirbusi, todėl bent kartą per savaitę leisdavo laisvalaikį kartu: žaisdami krepšinį, futbolą, boulingą, biliardą ar golfą.

„Žinojome kas ką veikia laisvalaikiu, kiekvieno stipriąsias puses, vieni iš kitų mokėmės. Iškilus problemoms visada bandydavome jas bendrai išspręsti“, – apie draugišką atmosferą įmonėje pasakojo A. Tomaševičius.

Dar prieš pradedant praktiką, Arminas aplankė Rytinę Amerikos pakrantę: keliavo į Niujorką, Vašingtoną, Filadelfiją, Bostoną ir kitus žymius JAV miestus. Kelionių metu gimnazistas tikina pastebėjęs kitokį JAV šalies veidą: „Amerikoje daug gamtos grožio ir beribių neapgyvendintų erdvių, skirtingų žmonių ir jų istorijų.“

Arminas savaitgaliais daugiausiai laiko praleisdavo San Franciske arba pėsčiomis keliaudamas į kalnus. „Amerikoje kasdien gali atrasti kažką naujo: didžiausias technologijų korporacijas, kalnus, nacionalinius parkus, mažus miestelius, architektūrinius statinius, skirtingas kultūras. Vyksta labai daug atvirų renginių ir paskaitų“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas. 

Programavimu domisi nuo mažens

Nors A. Tomaševičius neatsimena konkretaus įvykio, pastūmėjusio mokytis programuoti, jo teigimu, didžiausią įtaką padarė tėtis, kuris ne tik paaiškino pradinius informacinių technologijų pradmenis, bet ir drąsino sūnų nebijoti eksperimentuoti. Vėliau paskatinimo moksleivis sulaukė ir iš savo informatikos mokytojo Kęstučio Simonavičiaus.

Po metų baigęs KTU gimnaziją Arminas planuoja studijuoti bioinformatiką JAV arba Jungtinėje Karalystėje, tačiau iki šiol dar nėra tvirtai apsisprendęs kuriame universitete. Jo teigimu, pasirinkimą labiausiai lems studijų programa, dėstytojai, vietovė bei galimos ateities karjeros perspektyvos.

Moksleivis didžiuojasi, kad išdrįso išvykti į JAV ir pasitikėjo savo jėgomis, siekdamas svajonių praktikos Silicio slėnyje. Jis džiaugiasi ten įgyta patirtimi ir drąsina visus neabejoti dėl gyvenime pasitaikančių galimybių ir drąsiai jomis pasinaudoti. 

„Įvairios galimybės gali aplankyti kiekvieną dieną. Toje pačioje vietoje mus laiko tik kasdienybė ir nepasitikėjimas savo jėgomis. Reikia išdrįsti leistis stačia galva paskui savo svajonę, mokytis ir semtis patirties iš aplinkinių. Galų gale, už pabandymą į tavo daržą niekas akmens nepaleis, o nepabandydamas tik užsiridensi jį pats ant savęs“, – patarimais dalijosi A. Tomaševičius.

Viena tokių – Silicio slėnio (JAV, Kalifornija) kompanija „Lam Research Corporation“, kuri specializuojasi puslaidininkinių technologijų kūrimu bei tobulinimu ir šioje srityje užima vieną pirmaujančių vietų JAV rinkoje.

10-ies JAV ir 4-ių Japonijos patentų bendraautorio, chemijos profesoriaus akademiko Eugenijaus Norkaus vadovaujama FTMC mokslininkų grupė šiai Silicio slėnio bendrovei tiekia savo kuriamas ir tobulinamas cheminio metalų nusodinimo technologijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Kuriamų technologijų paskirtis – dielektriko, puslaidininkio, rečiau metalo, paviršių padengti ypatingo švarumo ir taisyklingos kristalinės struktūros reikiamo metalo sluoksniu (pvz., kobaltu, variu, sidabru, auksu, ruteniu, platina, paladžiu ir kt.) ar metalų lydiniu. „Lam Research Corporation“ mūsų sukurtas technologijas daugiausia naudoja gamindama įrangą mikroelektronikai, elektronikos prietaisams. Bendradarbiavimas yra intensyvus, mokslinių projektų ir teikiamų paslaugų vertė per pastaruosius 4 metus siekia virš 600 tūkst. JAV dolerių. Anksčiau toje pačioje srityje esame bendradarbiavę ir su Japonijos kompanijomis „Toyota Motors Corporation“ ir „Ebara-Udylite“. Bendri kontraktai su šiomis įmonėmis siekia 1,5 mln. JAV dolerių“, – sako prof. E. Norkus, kurio tyrinėjimai ir eksperimentinės plėtros veikla 2000 ir 2015 m. įvertinti Lietuvos mokslo premijomis.

„Labai džiaugiamės ir didžiuojamės šiais projektais, kurie ne tik stiprina Centro veiklą skatina verslo ir mokslo sinergiją, bet ir įrodo, jog Saulėtekio slėnis yra pajėgus kurti technologijas ir pačiam Silicio slėniui bei vystyti pasaulinio lygmens novacijas. Du „Lam Research Corporation“ aukštas pareigas užimantys atstovai – vyresnysis viceprezidentas ir vyriausias technologas Dr. David Hemker bei technologijų vystymo vyresnioji direktorė Lubab Sheet – yra FTMC Tarptautinės patarėjų tarybos nariai. Jų konsultacijos leidžia tiesiogiai ir betarpiškai pajusti Silicio slėnio technologijų pulsą bei jų vystymosi tendencijas“, – teigia FTMC direktorius Gintaras Valušis.

Fizinių ir technologijos mokslų centras – didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, skirti aukštųjų technologijų plėtrai ir žinių ekonomikos kūrimui Lietuvoje ir pasaulyje, kuriami nauji prototipai ir paslaugos, modernios pramonės programos, taip pat sudaromos sąlygos verslui. FTMC dirba 670 darbuotojų, studijuoja 75 doktorantai. Per savo veiklos metus FTMC įvykdė daugiau nei 400 verslo užsakymų ir padėjo daugiau nei 100 įmonių įgyvendinti jų verslo tikslus.