-
Protestas prieš šiukšlių deginimą: kodėl S. Skvernelis nemyli kauniečių? 35
Ant Taikos prospekte esančio daugiabučio namo sienos atsirado didelis geltonas plakatas. Jo dizainas visai toks pats, kaip ir išpopuliarėjusio "Kaunas tvarkosi" ženklo, tačiau tekstas – visai kitas. "Valdžia nusprendė. Kaune degins vilniečių šiukšles! Kodėl Saulius Skvernelis nemyli kauniečių?" – klausiama dideliame plakate.
Plakatas apmokėtas iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąskaitos. Taip konservatoriai nori atkreipti dėmesį į dabartinės Vyriausybės politiką.
"Kauno diena" primena, kad praėjusį mėnesį paskelbta, jog Vilniuje nuspręsta sumažinti planuojamų deginti atliekų kiekį, todėl jos bus vežamos į Kauną. Tąkart premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas teigė, kad Kaune ir Vilniuje skiriasi jėgainių buvimo vieta. Sostinės gyventojai esą jai priešinasi, tad Vilniuje aktyviai bus siekiama, kad deginimas būtų kuo mažesnis. "Tas siekis bus nuosekliai įgyvendinamas. Ateityje išvis galbūt pakeisime atliekų deginimą biokuru", – ELTA pareiškė S.Malinauskas.
Toks pareiškimas sukėlė didelį kauniečių ir Kauno rajono gyventojų nepasitenkinimą. Ramučiuose surengtas susitikimas su Kauno kogeneracinės jėgainės vystytojais, "Lietuvos energija" ir "Fortum Heat Lietuva" atstovais. Jame bendruomenės nepavyko įtikinti, kad šiukšlių deginimo jėgainė nekels pavojaus žmonių sveikatai ir kodėl reikia iš sostinės į Kauną vežti atliekas.
Dabartinis sprendimas skamba kaip karštos bulvės mėtymas iš vienos rankos į kitą.
Vietos gyventojai nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios bandė įrodyti, kad šiukšlių deginimo gamykla Kaune yra apgaubta šešėliais, netiksliais skaičiavimais, todėl neturėtų būti toliau vystoma.
"Dabartinis sprendimas skamba kaip karštos bulvės mėtymas iš vienos rankos į kitą. Svarstoma, kad kažkur kažką sumažins, kitur padidins, įdės geresnių filtrų. Kaip jie iš principo gali būti sudėti ne geriausi? Čia išeina toks aktyvios veiklos imitavimas. Sprendimu pabėgta nuo klausimo esmės, ar tikrai Lietuvai reikia trijų šiukšlių deginimo jėgainių. Kaip premjero patarėjas gali pasakyti, kad Kauno situacija kitokia, todėl galima vežti čia šiukšles. Tačiau kuo ji kitokia? Ar Kauno LEZ labiau taršą toleruoja? Ar čia žmonės negyvena, nors artimiausias namas bus maždaug už 400 m?" – anksčiau "Kauno dienai" piktinosi Ramučių gyventojas Ugnius Savickas.
"Gyvename ant šiukšlyno ribos ir neaišku, kokia bus gyvenimo kokybė. Vietoj Kauno herbo bus šiukšlių deginimo gamykla. Turėjome gražų stumbrą, dabar galėsime didžiuotis šiukšlių deginimo gamyklos kaminais. Tapsime Lietuvos atliekų sostine", – ironijos neslėpė ir seniūnaitė Vesta Steiblienė.
-
Vyriausybės plane neliko vietos Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms
Numatoma apsispręsti dėl antrosios elektros jungties su Švedija galimybės, bet neužsimenama apie kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune. Energetikos ekspertai vyriausybės plane pasigenda konkretumo ir stebisi, kaip žadama pagrįsti planus, kuriuose deklaruojami siekiai nagrinėti galimybes.
Vyriausybė savo programos priemonių plane, neatsisakydama toliau plėtoti didžiuosius energetinius projektus, žada į energetikos sektorių įtraukti ir buitinius vartotojus. Pasak energetikos ministro, tokių atsinaujinančios energetikos gamintojų, iš kurių būtų superkama elektra, žadama didinti 100 kartų iki beveik 35 tūkst.
„Tikslas labiau sumažinti biurokratinę naštą, kad vartotojui būtų labai aišku kokius žingsnius reikia padaryti, kad jis galėtų įsirengti tokius įrenginius ir gaminti energiją pats sau“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Vyriausybė planuoja apsispręsti, ar reikia antrosios „NordBalt“ jungties su Švedija, kuri sujungtų ne Lietuvą, o Latviją ir Švediją. Bus sprendžiama ir dėl jungties su Vakarų Europa per Lenkiją išplėtimo, o pripažinus SGD terminalą regioniniu bus svarstoma apie paties laivo „Independence“ išpirkimą. Tiesa, visi apsisprendimai bus ne šiemet ir ne kitąmet, o šios valdančiosios kadencijos pabaigoje.
„Suminiai efektai, kurie pateikiami priemonių įgyvendinimo plane, bus 2019–2020 m. Tai progresas ir pažanga bus nuolatiniai, bet didžiausias efektas bus, aišku, kadencijos pabaigoje“, – kalbėjo ministras.
Žadama spręsti ir dėl Kruonio hidroelektrinės galios didinimo – 5-ojo elektrinės agregato. Apsispręsti dėl papildomos sausumos vėjo elektrinių galios, kuri šiuo metu jau išnaudota. Daugiau dėmesio dar šiemet žadama viešųjų pastatų renovacijai, nes, pasak ministro, iki šiol nė vienas nėra renovuotas. Tačiau vyriausybės plane neliko vietos Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms, nes esą vyriausybė dar neapsisprendė.
„Kai skaitai priemonių tą plano projekto projektą, tai nelabai kas matosi. Jie nagrinės įvairias galimybes ir kažką padarys. Gaunasi taip, kad jie perkelia vyriausybės programą į tą dokumentą, išskaido jį atskirais sakiniais, bet tai nėra priemonių planas. Tai nėra ministerijos darbų planas, nes ką reiškia nagrinėsime, tai kaip tu čia po to atsiskaitinėsi, ar čia pakankamai nagrinėjai, ar nepakankamai nagrinėjai. Tas dokumentas buvo daromas 3 mėnesius, o atrodo, kad jis padarytas per 3 dienas. Tai pirma reakcija labai skeptiška, žiūrint į dokumentus“, – sakė Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Nors dauguma sprendimų nukeliami ateičiai, pasak energetikos ministro, šiemet, galbūt kitąmet, vartotojams bus galimybė prie elektros ir dujų tinklų prisijungti keliskart greičiau. Žadama skirti 10 mln. eurų namų ūkiams pakeisti neefektyvius katilus naujais.