Peržvelgus feisbuke randamas dienraščio vardu pavadintas paskyras, verta atkreipti dėmesį, kad viena jų buvo ką tik sukurta.

Šiais metais sukurtoje paskyroje nėra nė vieno įrašo, nesidalinta jokia kita dienraščio informacija.

Kita paskyra, atrodanti labai panašiai, kaip ir tikroji dienraščio „Klaipėda“ paskyra, feisbuke vis tiek gali būti atpažįstama kaip fiktyvi, nes joje pažymėta, kad paskyros autorius gyvena Rytų Prancūzijos komunoje Maconge, kurioje registruota 145 gyventojai.

Skaitytojai turėtų atkreipti dėmesį, kad tikroji dienraščio paskyra turi 85 tūkst. stebėtojų, iki šiol fiksuota 75 tūkst. patiktukų. Kitos paskyros tokiais skaičiais net iš toli negali pasigirti.

Oficialioje paskyroje dalijamasi autentiškomis dienraščio publikacijomis.

Oficialioji paskyra yra sukurta 2008 metų rugsėjo 1 d. Nurodoma net puslapio ID informacija, lankytojams pateikiamas ir oficialus portalo elektroninis paštas.

Sukčiai, kurdami fiktyvią feisbuko paskyrą, veikiausiai nepagalvojo ir dienraščio pavadinimą parašė su klaidomis – be kabučių, kurios pavadinime yra būtinos.

Sukčiai siuntinėja programėle „Messenger“ pranešimus apie nebūtas loterijas ir konkursus.

Juose pranešama, kad skaitytojas esą laimėjo dovaną, ir prašo žemiau esančiame laukelyje suvesti banko kreditinės kortelės numerį.

Dienraštis „Klaipėda“ jokių kortelių ar kitų bankininkystės duomenų neprašo ir tokių žinučių nesiuntinėja.

Todėl internautai neturėtų atsakinėti į tokias žinutes, juolab jokiu būdu neturėtų spausti jokių nuorodų.

„Jei nepatvirtinsite per 24 val., laikysime Jus žlugusiu“, – taip į potencialias aukas kreipiasi aferistai.

Dienraštis „Klaipėda“ perspėja, kad konkursų ir žaidimų neorganizuoja, tad tokių pranešimų nesiuntinėja.

Skaitytojų prašoma atidžiai patikrinti feisbuko nuorodas, nepatingėti pasidomėti paskyrų istorija, patikrinti kontaktus ir kitą informaciją.

Iš kartos į kartą

Beveik aštuonis dešimtmečius leidžiamas dienraštis „Klaipėda“ ir savaitraštis rusų kalba lig šiol turi didelę ir ištikimą skaitytojų auditoriją.

Kiekvienas jų tikina laikraščio puslapiuose atrandantis tai, ko reikia būtent jam.

Dėl tokių ištikimiausių skaitytojų, kurie dešimtmečiais prenumeruoja „Klaipėdą“, šiandien dienraštis ir gyvuoja.

Klaipėdietis Artūras Jazdauskas kartu su savo tėvais „Klaipėdos“ dienraštį skaito nuo vaikystės, dar nuo tada, kai laikraštis buvo vadinamas „Tarybine Klaipėda“.

Anot Artūro, jo tėvams laikraštis – tarsi atviras langas į miesto kasdienius reikalus bei aktualijas.

„Dabar, kai jau neturiu laiko taip dažnai skaityti laikraštį, mama iškerpa svarbiausias mūsų šeimai aktualijas ir perduoda man, sudėjusi į segtuvą, kad vėliau paskaityčiau“, – pasakojo A. Jazdauskas.

Marija Gracija Bartašiūnienė. Vytauto Petriko nuotr.

Žavi kritiniai straipsniai

Ilgus metus dienraštį „Klaipėda“ kasdien skaitanti Angelina Zdanevičiūtė pabrėžė, kad leidinyje dėmesį traukia ne tik politika, bet ir miesto reikalai, todėl moteris ir renkasi būtent šį laikraštį.

„Man patinka, kad rašote aktualias naujienas, kas svarbu būtent mūsų miestui. Bet dar labai mėgstu skaityti priedus, visada paskaitau skyrelį apie sveikatą ir orus, užpildau kiekvieną kryžiažodį, čia tiesiog man yra būtinybė. Be to, visada įdomu pasiskaityti ir kritinių straipsnių, kuriuose jaučiamas tvirtas požiūris apie svarbius visuomenei įvykius ir reiškinius“, – kalbėjo ilgametė dienraščio skaitytoja Angelina.

Per tuos dešimtmečius, pasak moters, „Klaipėda“ tapo itin reikalinga savo auditorijai – daugiatautei ir daugiakalbei miesto bendruomenei, į kurios širdį sugebėjo rasti kelią.

Buvau ir liksiu ištikima „Klaipėdai“.

Kiekvieno ryto ritualas

Viena ištikimiausių dienraščio skaitytojų, kuri prieš 70 metų pati dirbo šio laikraščio redakcijoje žurnaliste, Marija Gracija Bartašiūnienė pabrėžė, kad jau daugybę metų kiekvienas jos rytas prasideda būtent nuo „Klaipėdos“ skaitymo.

„Dienraštį „Klaipėda“ prenumeruoju nuo 1958-ųjų. Prenumeruoju dar kelis leidinius, bet jūsų laikraštis yra, sakyčiau, informatyviausias ir įdomiausias. Nors per tuos ilgus laikraščio veiklos metus daug kas keitėsi Lietuvoje ir Klaipėdoje, dienraštis liko principingas ir labai įdomus, operatyvus, informatyvus, stiprus ir galingas. Buvau ir liksiu ištikima „Klaipėdai“. Pradedu skaityti nuo pirmo puslapio, perskaičiusi vedamąjį, verčiu ir skaitau paskutinį puslapį, o paskui jau – visus kitus“, – kalbėjo M. G. Bartašiūnienė.

Skaitytoja pabrėžė, kad labai mėgstanti vyriausiojo redaktoriaus Sauliaus Pociaus „Žvilgsnį“ antradienio numeriuose, kurio požiūris, stiprus sarkazmas ir ironija, pasak M. G. Bartašiūnienės, yra labai reikalingas šiandienos visuomenei.

Dar nespėję įsigyti prenumeratos raginami suskubti pasinaudoti ypatingu pasiūlymu, kadangi jau liepą jis nebegalios.

Paprasčiausias būdas užsiprenumeruoti „Klaipėdą“ – išsikirpti kuponą ir pateikti jį „Perlo“ terminale.

Visus prenumeratos kuponus galima rasti dienraščio „Klaipėda“ klasifikuotų skelbimų puslapyje.

Užsiprenumeruoti galima ir tiesiogiai „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centro“ pirmajame aukšte, arba internetu www.klaipeda.lt/prenumerata.

Kilus klausimų, reikėtų skambinti platinimo tarnybai tel. 397 713 arba 397 714.

„Smagu, kad skaitytojai mumis pasitiki ir kasmet aktyviai prenumeruoja mūsų laikraštį“, – pažymėjo bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ direktorius Vidas Milkevičius.

Juridiniams asmenims visų metų „Klaipėdos“ prenumeratos kaina šiuo metu – 81 euras. Prenumeratos kaina metams be akcijos – 102 eurai, juridiniams asmenims – 108 eurai.

Tad skaitytojai kviečiami nepraleisti puikios progos ir mūsų uostamiesčio laikraštį 2024 m. užsiprenumeruoti už gerokai mažesnę kainą.

Dienraštį galima užsiprenumeruoti ne tik visiems metams, bet ir pusmečiui, trims ar vienam mėnesiui.

Dienraštis „Klaipėda“ ir toliau vykdys spaudos misiją, siekdamas klaipėdiečius operatyviai supažindinti su visomis karščiausiomis miesto ir šalies naujienomis.

Dienraščio prenumeratos akcija galios iki birželio 30-osios. Paprasčiausias būdas užsiprenumeruoti „Klaipėdą“ – išsikirpti kuponą ir pateikti jį „Perlo“ terminale.

Visus prenumeratos kuponus galima rasti dienraščio „Klaipėda“ klasifikuotų skelbimų puslapyje.

Užsiprenumeruoti taip pat galima ir gyvai „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centro“ pirmajame aukšte. Arba internetu www.klaipeda.lt/prenumerata.

Kilus klausimų, reikėtų skambinti platinimo tarnybai tel. 397 713 arba 397 714.

Smagu, kad skaitytojai mumis pasitiki ir kasmet aktyviai prenumeruoja mūsų laikraštį.

„Smagu, kad skaitytojai mumis pasitiki ir kasmet aktyviai prenumeruoja mūsų laikraštį“, – pažymėjo bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ direktorius Vidas Milkevičius.

Pirmųjų prenumeratorių laukia malonios dovanos – klaipėdietiškas puodelis ir skani kava, įkvėpsianti skaityti ir pažinti įvairiapusę „Klaipėdą“.

Juridiniams asmenims visų metų „Klaipėdos“ prenumeratos kaina šiuo metu – 81 euras. Prenumeratos kaina metams be akcijos – 102 eurai, juridiniams asmenims – 108 eurai. Tad skaitytojai kviečiami nepraleisti puikios progos ir uostamiesčio laikraštį 2024 metams užsiprenumeruoti už gerokai mažesnę kainą.

Laikraštį galima užsiprenumeruoti ne tik visiems metams, bet ir pusmečiui, trims ar vienam mėnesiui. Taip pat galima užsiprenumeruoti tik šeštadienio numerį vienam mėnesiui ar visiems metams. Bet akcijos kaina šioms prenumeratoms nebus taikoma.

Dienraštis „Klaipėda“ ir toliau vykdys spaudos misiją, siekdamas klaipėdiečius operatyviai supažindinti su visomis karščiausiomis miesto ir šalies naujienomis.

Šis anekdotas buvo išspausdintas senojoje „Šluotoje“, o sprendžiant iš to, kad satyros ir humoro žurnalas su pertraukomis ėjo nuo 1934-ųjų iki 2004-ųjų, žiniasklaida visais laikais buvo kaltinama tuo pačiu – blogų naujienų transliavimu. Prieš penkerius metus būta mėginimų „pakreipti upės vagą“. „Valstiečių“ atstovai bandė inicijuoti Visuomenės informavimo įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. Na, tarkim, užuot rašius apie politiko stiklainiuose „konservuojamus“ kyšius, reikėtų pasakoti apie tuose stiklainiuose politiko laisvalaikiu raugiamus traškius agurkėlius. Diskusija, kiek veidrodis kaltas dėl to, kad jame atsispindi ne itin gražus atvaizdas, – sena kaip pasaulis.

Šiandien daugėja skaitytojų, kurie ieško ne kraujo, sensacijų, skandalų, bet turinio gylio, analizės, vertinimo. Skaitytojų, kurie kasdien savęs klausia: kas man svarbiausia?

Ji kaskart paaštrėja gegužę, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šiandien ta diena. Pasisveikinsime patys, atkeliaus sveikinimų iš šalies, vienas kitas kolega, pelnęs profesinį apdovanojimą, pasimaudys šlovės spinduliuose, tačiau joks dėmesys nesusuks galvos taip, kad žurnalistai pamirštų savęs paklausti, kokia jų misija šiame darbe. Ir klausti to kasdien. Vienas „Reuters“ korespondentas pasakojo šiurpią istoriją apie savo draugą fotografą, dirbusį Balkanuose. Jam teko rinktis: arba fotografuos žudomą karį, arba pats bus nužudytas. Pasirinkimą lėmė šeima: dėl jos jis norėjo išlikti, todėl fotografavo žudynes. Žiauru? O kas žiauriausia? Pats pasirinkimas? Kad apie tai papasakota? Ar kad tokie dalykai išvis vyksta? Atsakymai – ne žiniasklaidoje. Mūsų pasirinkimuose. Žiniasklaida, neatsilaikanti prieš politikų, verslininkų ar kitus spaudimus, neišlaikys savo auditorijos. Mes esame jūs. Už kokybišką, padorią žiniasklaidą jūs balsuojate savo pasirinkimu. Padori žiniasklaida, kurios ilgesį visi deklaruoja, susideda iš daugybės dedamųjų: padorių darbdavių, padorių vadovų, padorių žurnalistų. Ir – padorių skaitytojų. Kas kadaise sudarė šimtatūkstantinį kriminalinio laikraščio „Akistata“ tiražą?

Šiandien daugėja skaitytojų, kurie ieško ne kraujo, sensacijų, skandalų, bet turinio gylio, analizės, vertinimo. Skaitytojų, kurie kasdien savęs klausia: kas man svarbiausia?

O jei pabandžius patiems bent vieną, kad ir nedidelį, stebuklą sukurti? Reikia tik pabandyti, tikrai pavyks! Pasakai AČIŪ parduotuvėje nusipirkęs ilgiausią girliandą, visi atsigręžia. Ką? Vienas išprotėjo parduotuvėje? Juk pirkėjas visada teisus! Taip, jis teisus, kaip ir pardavėja, be atokvėpio visą dieną spaudydama kasos aparato klavišus. Bet jei pirkėjas taria AČIŪ, stebuklas. Nedidelis, bet pardavėjos veidas nušvinta šypsena. Pasakai LABAS laiptinėje beveik nepažįstamam kaimynui. Dar vienas stebuklas. Sakai jam EINAM NAMĄ PAPUOŠIM, o jis džiaugsmingai sutinka – jau visiškai nemažas stebuklas. Išeina laukan dar kaimynas, ir dar vienas, ir trečias, ir ketvirtas. Pasisiūlo padėti, puošti kartu. Taip, tai jau didelis stebuklas.

Prasilenki su tūkstančiu praeivių. Jie irgi taip pat galvoja apie mažus stebuklus, kuriuos galėtų sukurti. Tūkstantis neįtikėtinų dalykų. Kai nusišypso, o juk nusišypso, kai palinki sėkmės, o ne suklupti, – stebuklas. Pats paprasčiausias, beveik nepastebimas. Nes niekas šiapus gyvenimo jų nė nesitiki. Gal net netiki. Kai netiki, nesitiki. Tokiose akyse ir šviesiausias Kalėdų medis aptemtų.

"Vilniaus diena" šį gruodį ragino miestelėnus dalyvauti "Gero žodžio" akcijoje. Atsiliepė nemažai skaitytojų. Pirmiausia pasakysime, kad prizus ("Vilniaus dienos" firminius puodelius bei kvietimus į teatrą) pelnė geriausių žodžių autorės G.Visockienė, J.Razmislevičiūtė-Žilionienė, V.Prušinskienė ir ponia Rūta J. O kitiems aktyviems skaitytojams sakome AČIŪ už gražius atsiliepimus, pastebėjimus.

Vieni geruoju minėjo savo medikus, kurie dirbdami kasdienį darbą stebuklus daro. Kiti negailėjo padėkų policininkams, kurie, rodos, irgi nieko stebuklingo nepadarė – tik tarnybos metu atvažiavo, apgynė, apsaugojo, padėjo.

Vilnių labiausiai gražina gražūs žmonės. Jų skleidžiama šiluma. Jų šypsena. Jų šviesa.

Viename laiške klausta, ar visi Vilniaus viešojo transporto vairuotojai palaukia paknopstomis atbėgančių keleivių ir prieš nosį durų neužtrenkia, kaip tas, kuris sėdėjo gruodžio 12-ąją prie 1G autobuso vairo? Gal ne visi. Bet gal perskaitę gerą žodį apie tą gerą kolegą, tokie taps dauguma.

Skaitytojas iš Karoliniškių druską šią žiemą barstančiais miesto prižiūrėtojais džiaugėsi. Kad tvarkingiau nei anksčiau važinėja, nebeniokoja vejų. Ir prie AČIŪ pridūrė, kad viliasi, jog ir pasnigus žolynai bus saugomi.

Vilnietė Rūta atkreipė dėmesį, kad gerų žmonių netrūksta pašte:

"Vilnių puošia ir žmonės. Atsiliepimas apie vieną jų.

Neseniai, stovėdama eilėje Lietuvos pašte, pamačiau, kaip žmones aptarnaujanti moteris neįgaliam vyrui atsisveikindama padavė... saldainį. Ji visada jų turi – jei netyčia kokią širdį teks pastiprinti.

Kalėdos. Žmonių daug. Ir daug vienatvės. Paradoksas, bet vienatvė dažniausiai klaidžioja ten, kur daug žmonių.

Ir štai gerumo spindulys. Šviesa. Šiluma vardu Elvyra. Jos širdies šviesą pajunta visi, kurie ateina į centrinį paštą su kalėdiniais sveikinimais rankose.

Vilnių labiausiai gražina gražūs žmonės. Jų skleidžiama šiluma. Jų šypsena. Jų šviesa."

Gražių žodžių netrūko nepažįstamai Antakalnio bibliotekininkei, parūpinusiai ilgai ieškotą knygą. Mieste ir daugiau mažųjų bibliotekų. Vos ne kiekviename mikrorajone. Negi ten bibliotekininkės neturi širdies? Tai – skaitytojos pasvarstymas, kai išgirdo, jog padėka šios profesijos žmonėms vienintelė.

Sulaukė gražaus, šmaikštaus žodžio ir šis jūsų laikraštis – "Vilniaus diena". Štai tas visos redakcijos darbuotojų šypsenų sulaukęs skaitytojos laiškas:

"Miela "Vilniaus diena".

Senokai norėjau parašyti, o dabar dar naujausiame numeryje aptikau paraginimą netaupyti gero žodžio, dažniau jį ištarti. Pirmiausia norėčiau daug daug kartų padėkoti jums, "Vilniaus dienai". Nepaprasta dovana vilniečiams, kad toks laikraštis yra, kad kiekvieną pirmadienį jį gali gauti nemokamai.

Skurdžiai gyvenantiems, kai kiekvienas mažmožis, kiekviena pramogėlė yra prabanga, šis nemokamas savaitraštis išties yra neįkainojama dovana. Juk visi žinome, kad dauguma žmonių gyvena iš minimumo ar dar skurdžiau. Galėčiau ilgai vardyti, ką tokia dovana reiškia man, mano kaimynams, ką vertingo ir įdomaus sužinome perskaitę šį laikraštį. Bet visko net į jaučio odą nesurašyčiau.

Be kita ko, laikraštis priverčia mane, tinginiukę, gerokai pasportuoti, nes nežinodama, kada jis mūsų vaistinėje ar poliklinikoje bus, kartais net tris kartus turiu atsikelti iš minkšto fotelio ir bet kokiu oru nueiti apie kilometrą pirmyn ir atgal, kad jį gaučiau. Tada jų paimu du egzempliorius – vieną parnešu savo mieliems garbaus amžiaus kaimynams.

Kai savąjį laikraštį perskaitau, net minties nekyla jį išmesti. Nunešu į gatvės bibliotekėlę, tokį mažą medinį namuką, kurį mes meiliai vadiname "špokinyčia". Nepatikėsite, bet po pusvalandžio, kai apsipirkusi parduotuvėje vėl einu pro tą pačią "špokinyčią", joje padėto laikraščio jau nebūna. Tai reiškia, kad šis laikraštis sudomino dar kažką, kad jis dabar gyvens kitoje šeimoje, ir bus vartomas ir atidžiai skaitomas. Tad kiekvienas "Vilniaus dienos" laikraštis gyvena dar 2–3, o gal ir dar daugiau gyvenimų. Tai ypač džiugina. Manau, kad tai sužinoti bus malonu ir jums.

Turiu baigti. Mano šeima veja mane į virtuvę. Išalko ir laukia karštų pietų. Tad noriu dar kartą visam savaitraščio kolektyvui ištarti nuoširdų ačiū. Norėčiau palinkėti kasdienio įkvėpimo, aštrios plunksnos ir drąsos į viešumą kelti visas negeroves ir bėdas. Bet taip pat neprarasti pastabumo, jautrumo ir empatijos teigiamiems, gražiems pavyzdžiams ir įvykiams. Aš asmeniškai pageidaučiau, kad laikraštis labiau alsuotų optimizmu, kad plačiau duris ir langus atvertų menininkams, jų kūriniams. Man atrodo, kad gyvenime svarstykles dažniau nusveria gėris. Ponia G.Visockienė."

Ačiū, mieli skaitytojai. Susitiksime ir kitąmet. O gerų žodžių ir vieni kitiems nepamirškite.

Aiškinsimės, kas iš tiesų įvyko 1926 m. gruodžio 17-osios naktį. Kartu su istorikais ieškosime priežasčių, lėmusių tokį didelį holokausto mastą Lietuvoje.

Prisiminsime partizaninį judėjimą ir Kauno vaidmenį jo kontekste.

Gilinsimės į pasipriešinimo sovietiniam režimui formas partizaninėms kovoms pasibaigus.

Prisiminsime iš lietuviškųjų katakombų sklidusią šviesą – slapta spausdintą ir platintą katalikišką spaudą, Romo Kalantos auką.

Atgimimą ir nepriklausomybės atkūrimą aptarsime kartu su šio laikotarpio vizualiniu metraštininku, fotomenininku Romualdu Požerskiu. Šiandieniame Kaune ieškosime buvusio daugiakultūrio miesto atspindžių ir šiuolaikinių vertybių. Žvelgdami į ateitį, klausime, kodėl Kaunui reikėtų atsikratyti laikinosios sostinės etiketės ir kuo jis gali būti žavus ateinančioms kartoms.

Šis leidinys – tai dovana mūsų skaitytojams.

Leidinį gaus visi per prenumeratos akciją užsisakiusieji „Kauno dieną“ 2019-iesiems.

Prenumeratos akcija prasideda gegužės 14 d.

Planavo bankrotą?

Į "Kauno dieną" kreipėsi ne vienas pinigų neatgaunantis bendrovės "Kauno reikalai" leisto "Savaitraščio Kaunas" prenumeratorius, platintojas ir net spaustuvės atstovai.

Prieš keletą savaičių bendrovei "Kauno reikalai" Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą. Dar anksčiau viešą laišką išplatino ir buvę "Savaitraščio Kaunui" žurnalistai. Jis buvo išsiuntinėtas įvairioms redakcijoms.

Jų teigimu, finansinių sunkumų ištiktą leidinį metų pradžioje ėmėsi gelbėti "Kauno reikalų" direktoriumi tapęs Nerius Gasparavičius, netiesiogiai, per "Baltic Media Ltd", valdantis naujienų portalą tiesa.com, Panevėžio dienraštį "Sekundė" ir savaitraštį "Panevėžio balsas". Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazės duomenimis, "Sekundės" ir "Panevėžio balso" leidėja yra "ON Media", kurios akcininkė bendrovė "Betanet". Pastarosios akcininkė Stela Pranckevičė.

Kaip nurodoma viešame laiške, N.Gasparavičius žurnalistų paprašė "pasispausti porą mėnesių" – be pretenzijų nutraukti darbo sutartis ir dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimus. Žadėta, kad veikiant pagal šią "taupumo programą" su jais bus atsiskaitoma laiku.

Viešame laiške teigiama, kad N.Gasparavičius nurodė, kad lėšos, gautos už reklamą, būtų pervedamos ne į "Kauno reikalų", o į jam priklausančios bendrovės sąskaitą. "Savaitraščio Kaunui" žurnalistų teigimu, po šio pasikeitimo atsiskaitymai pradėjo dar labiau vėluoti.

Tikslios situacijos darbuotojams N.Gasparavičius nušviesti vengė, susirinkimus su žurnalistais rengė labai retai, maitino gražiais pažadais.

Skambinau ne kartą pirmajam bendrovės savininkui P.Sendrauskui – nekėlė ragelio. Buvo specialiai delsiama. O atėjus naujam direktoriui N.Gasparavičiui, istorija tęsėsi.

Praėjusių metų rugsėjo pradžioje pasikvietęs kolektyvą, N.Gasparavičius pranešė, kad "Savaitraščio Kaunui" leidyba stabdoma, o atsiskaityti su darbuotojais nėra finansinių galimybių.

Tačiau netrukus paaiškėjo įdomioji šio verslo plano schema, kuria pasinaudojant galima nutraukti sąsajas tiek su buvusiu verslu, tiek ir su savo uždirbtų pinigų laukiančiais darbuotojais bei prenumeratoriais.

Pasirodo, trijų asmenų valdytos bendrovės akcijos suplaukė į vienas rankas ir vienintelis akcininkas rugsėjo 17 d. atšaukė N.Gasparavičių iš bendrovės direktoriaus pareigų išmokėdamas nustatytas išeitines kompensacijas ir kitas išmokas. Įmonės vadovu tapo Kęstutis Nausėda, direktoriaujantis dar keliolikoje panašios finansinės būklės bendrovių.

Iš viso nuo "Kauno reikalų" yra nukentėję apie penkiolika darbuotojų. Savaitraščio fotografas Ramūnas Guiga išėjus paskutiniam savaitraščio numeriui piktinosi: "Socialiai atsakinga… labiau pasityčiojančio sakinio nesukursi. Vagių šutvė. Jau pusę metų nesugeba honoraro sumokėti ir slapstosi."

Įsigijo alfa.lt

Netrukus pasklido žinia – neturintis lėšų su darbuotojais atsiskaityti N.Gasparavičius nusileido Vilniuje. Jo valdoma bendrovė "Baltic Media Ltd" iš verslininko Dariaus Mockaus kontroliuojamo koncerno "MG Baltic" už neįvardijamą sumą praėjusių metų spalio 9 d. įsigijo portalą valdančią įmonę "Alfa Media". Šio portalo turinio plėtros vadove tapo buvusi "Savaitraščio Kaunui" vyriausioji redaktorė ir vienu metu pagrindinio akcijų paketo turėtoja Žilvinė Petrauskaitė-Taranda.

"Įžvelgdami tyčinius galbūt nesąžiningus N.Gasparavičiaus veiksmus, buvusio "Savaitraštis Kaunui" darbuotojai jau kreipėsi į teisėsaugos institucijas, o dėl skolų atgavimo ketina kreiptis į teismą", – rašoma kolektyviniame bankrutavusio savaitraščio žurnalistų laiške.

"Kauno diena" keletą savaičių bandė susisiekti su N.Gasparavičiumi, tačiau jis mobiliojo ryšio telefonu neatsiliepė ir vakar.

Kad savaitraščio leidyba gali baigtis bankrotu, jau anksčiau tokią prielaidą "Kauno dienai" buvo išsakęs bendrovės "Lyderio grupė", kuri spausdino "Savaitraštį Kaunui", direktorius Gintaras Lubauskas. Mat praėjusių metų kovo pabaigoje Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių ir spaustuvininkams priteisė per 12,5 tūkst. eurų skolą iš bendrovės "Kauno reikalai".

Skandalingas šleifas

Prieš keletą metų raseiniškis Paulius Sendrauskas įsteigė UAB "Kauno reikalai", pasišovusią kauniečiams leisti savaitraštį. Vyras nebuvo pradžiamokslis spaudos rinkoje. Jo motinos Rasos Sendrauskienės individuali įmonė "Alio Raseiniai" jau kelis dešimtmečius Raseiniuose leidžia tokio paties pavadinimo laikraštį.

P. Sendrauskas/Vilmanto Raupelio, Kaunozurnalistai.lt nuotr.

Dar 2016-aisiais Alytaus regiono žurnalistams ir visuomenei P.Sendrauskas buvo pristatytas kaip "dviejų laikraščių savininkas", kuris "pasidalijo savo patirtimi steigiant didelės apimties leidinį Kaune".

Tačiau už skambių frazių jau slėpėsi skolų šleifas. Būtent dėl jų 2016-ųjų pabaigoje pasikeitė "Kauno reikalų" akcininkų sąrašas. Kontrolinį paketą iš P.Sendrausko perėmė tuometė savaitrasčio redaktorė Ž.Petrauskaitė-Taranda, vėliau į bendrovę atsivedusi ir N.Gasparavičių.

"Kauno reikalų" pirmasis direktorius Tomas Rimkus sakosi buvęs ne tik apgautas bendrovės pirmojo savininko, bet ir nukentėjęs finansiškai bei moraliai.

Nubaudė buvusį direktorių

Baigiantis 2016-ųjų vasarai, mokesčių inspektoriams užkliuvo trys Laisvės alėja su plakatais ant nugaros žingsniavusios merginos. Jos reklamavo ir pardavinėjo laikraštį "Savaitraštis Kaunui". Inspektoriai iš pradžių išsiaiškino, kad tokia prekyba vykdoma be Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo prekybai viešose vietose, o reklama nebuvo suderinta su savivaldybės administracija.

Patikrinus savaitraštį leidžiančios bendrovės buhalteriją paaiškėjo, kad visos merginos dirba nelegaliai, apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta iš anksto "Sodrai", kaip to reikalauja įstatymas.

Be to, merginoms už darbą kasdien būdavo išmokama po 17 eurų grynaisiais, šie pinigai nebuvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą. Inspektoriai konstatavo, kad darbuotojoms išmokėta 204 eurai neapskaityto darbo užmokesčio. Ėmus tikrinti bendrovės buhalteriją, paaiškėjo, kad beveik 3 tūkst. eurų neįnešta į bendrovės kasą ir neapskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje, bendrovė deklaravo mažesnes, nei gauta, pajamas, taip sumažinant pridėtinės vertės mokestį.

Teismas konstatavo, kad T.Rimkus padarė net keturis administracinius teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir skyrė jam 2 604 eurų baudą.

"Istorija ne visai tokia, kokią ją šiandien norima pateikti. Aš direktoriumi buvau nuo bendrovės įsteigimo iki 2016-ųjų birželio pabaigos. Tuometis bendrovės savininkas P.Sendrauskas vienasmeniu sprendimu mano pareigas pakeitė į administracijos vadovo, gerokai sumažino atlyginimą, o pats tapo laikinai einančiu direktoriaus pareigas", – T.Rimkus šiandien prisipažįsta, kad vien jį kaltinti dėl finansinių pažeidimų bendrovėje nebūtų teisinga.

"Kauno dienai" T.Rimkus prisipažino, kad apie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovų vizitą sužinojo jau išėjęs iš darbo: "Administracijos vadovu dirbau iki 2016-ųjų rugsėjo 23 d., po dviejų savaičių išvykau į užsienį. Grįžus man buvo pranešta, kad reikia prisistatyti į VMI kaip įmonės vadovui. Turėjau pasiaiškinti, kodėl merginos dirbo nelegaliai, blogai skaičiuojami ir mokami mokesčiai."

T.Rimkus dienraščiui sakė prisiimantis dalį kaltės dėl mokesčių inspektorių rastų pažeidimų. Jo teigimu, kai buvo konstatuotas nelegalus darbas, bendrovės administratorė, tvarkanti darbuotojų priėmimo ir atleidimo dokumentus, atostogavo.

"Pripažinau, kad buvo mano kaltė. Žioplumas, aplaidumas... Visos merginos turėjo darbo sutarčių kopijas, deja, sutartys nebuvo pristatytos į VMI."

Už tai T.Rimkus gavo 2,1 tūkst. eurų baudą, pinigus iš jo sąskaitos nusirašė antstolis.

Dienraščio paklaustas, kodėl teisme nebandė ginčyti baudos – juk bendrovės direktoriumi tuo metu buvo P.Sendrauskas, T.Rimkus sakė bandęs apie tai prasitarti.

"Buvo remtasi Registrų centro informacija. Išties, mane atleidus iš bendrovės direktoriaus pareigų, apie tai turėjo būti informuotas Registrų centras, jame privalėjo būti pakeisti duomenys. Tačiau naujų duomenų nebuvo", – apie susiklosčiusią situaciją dienraščiui pasakojo T.Rimkus. Ir išties Registrų centro duomenimis, T.Rimkus bendrovei vadovavo iki 2016-ųjų spalio 4 d. Tądien keitėsi ir duomenys apie bendrovės akcininką – P.Sendrauskas dalį akcijų perleido.

T.Rimkus dienraščiui pateikė dokumento kopiją, kad bendrovėje administracijos direktoriumi dirbo iki 2016-ųjų rugsėjo 23 d.

Baudos ir už KET pažeidimus

T.Rimkus pasakojo buvęs nustebęs, kai buvo nubaustas piniginėmis baudomis ir už bendrovei priklausantį automobilį vairavusio arba vairavusių asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.

"Gavau du pranešimus – vienąkart bendrovei priklausantis automobilis buvo ne vietoje pastatytas, kitąkart – užfiksuotas važiuojantis prieš eismą. Apklausus septynis bendrovės darbuotojus, nė vienas neprisipažino naudojęsis automobiliu. Taigi nubaustas piniginėmis baudomis buvau aš. Bėda, kad pinigų joms sumokėti nėra – bylų vykdymas perduotas antstoliams. Tačiau kodėl mokėti turiu aš, jei nebuvau direktoriumi", – dar vieną istoriją, kurioje tapo materialiai nukentėjusiuoju, pasakojo T.Rimkus.

Pašnekovo teigimu, dėl iš dalies neteisėtų veiksmų, jo paskutines, administracijos vadovo pareigas sutapatinus su bendrovės direktoriaus, jis patyrė apie 3,5 tūkst. eurų žalos. Į šią sumą T.Rimkus sakosi įtraukęs ir kelias iš savo asmeninių lėšų apmokėtas bendrovės "Kauno reikalai" sąskaitas.

Bendraturtis slapstosi

T.Rimkui palikus bendrovę, su juo nebuvo atsiskaityta už paskutinius tris darbo mėnesius, neišmokėti ir atostoginiai. Pašnekovas skaičiuoja, kad ši skola sudarytų beveik 5 tūkst. eurų, tačiau pasiguodė, vargu ar ją atgausiąs.

"Skambinau ne kartą pirmajam bendrovės savininkui P.Sendrauskui – nekėlė ragelio. Buvo specialiai delsiama. O atėjus naujam direktoriui N.Gasparavičiui, istorija tęsėsi: "Aš nieko nežinau", – prisiminė T.Rimkus.

Dienraščio redakcija taip pat bandė kelis kartus susisiekti su P.Sendrausku – telefono ragelio niekas nekėlė.

Paklaustas, ar nebandys ieškoti teisybės, T.Rimkus prisipažino ruošiąsis su bendrovės akcininkais bylinėtis teisme: "Visiems trims savininkams ir bendrovės direktoriui išsiunčiau pretenziją elektroniniu paštu bei registruotais laiškais. Atsakymo negavau. Taigi jie puikiai žino ir neneigia, kad man skolingi."

T.Rimkus sakosi esantis ir morališkai nukentėjęs. Mat bandė kelis kartus įsidarbinti, tačiau galimi darbdaviai, sužinoję, kad jis net kelis kartus baustas administracinėmis baudomis, darbą atsakydavo.

Komentaras

Gitana Butrimienė

Advokatė

Adresas: K.Donelaičio g. 77-2, Kaunas, tel. 8 656 72 001

Situacijoje atpažįstamas galimas scenarijus, kai įmonės savininkai ir vadovai, pajutę finansinius sunkumus, su kuriais susitvarkyti galbūt nėra pajėgūs ar tiesiog neturi noro, meta įmonę perleisdami akcijas ir perduodami pareigas naujiems savininkams bei vadovams, kurie dažnai gali būti apsiėmę pareigas eiti tik formaliai. Jeigu įmonė neturi turto (tai dažniausiai ir būna įgyvendinant panašius scenarijus), tokios įmonės kreditoriams (darbuotojams, tiekėjams, klientams, o šiuo atveju ir prenumeratoriams) telieka teisme inicijuoti bankroto bylos kėlimą, kadangi kreipimasis su civiliniu ieškiniu į teismą paprastai būna neefektyvus: t.y. teismui net ir patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovas neturi turto, į kurį antstolis galėtų nukreipti išieškojimą, o išieškojimas iš įmonės akcininko turto negalimas dėl ribotos atsakomybės principo, taikomo uždarosiose akcinėse bendrovėse. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, su darbuotojais atsiskaitoma Garantinio fondo lėšomis, taip pat teisės aktai numato nemažai teisinių priemonių, kuriomis siekiama patenkinti ir kitų kreditorių teisėtus interesus. Pavyzdžiui, bankroto administratorius patikrina įmonės sandorius ir pareiškia ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams / galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriams prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Be to, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė / kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Esant įtarimų dėl įmonės vadovų ar savininkų galbūt nusikalstamos veikos, yra galimybė kreiptis su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Taigi situacija gali atrodyti sudėtinga, tačiau asmeniui, kuris mano, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti, visada yra galimybė teisiniu keliu siekti kaltųjų asmenų atsakomybės.

„Savaitgalio užimtumas kaip ir išspręstas. Ramu“, - uždarinėdamas ką tik išplasnojusios žmonos pamirštas uždaryti automobilio dureles šyptelėjo kaunietis.

Negalima sakyti, kad parodos lankytojų sraute nesimatė vyrų, tačiau dominavo dailiosios lyties atstovės.

Visgi vyrų palaikymas priimant tam tikrus sprendimus pasirodė būtinas. Prie „Kauno dienos“ stendo sustojusi ponia Vida krapštė iš rankinės telefoną. „Turiu pasitarti su vyru“, - parodos lankytojams taikoma „Kauno dienos“ prenumeratos 2018 metams akcija gundėsi moteris.

Pritarimas buvo gautas. „Tai jis ir yra iniciatorius. Jis viską skaito, o man norėtųsi daugiau apie švietimą ir ne tik apie šios sistemos trūkumus, o ir gražių pasakojimų apie mokyklų, profesinio rengimo mokyklų, universitetų pasiekimus pasidžiaugti spaudoje“, - pastebėjimais dalinosi mokytoja dirbanti Vida.

Štai Aušra Petrusevičienė neslėpė užsiprenumeravusi „Kauno dieną“ dviem mėnesiams. „Pasibandymui, - šyptelėjo moteris. - Paskaitinėti norisi, pasižiūrėsime, ar patiks“.

Moteris tikino tiek popierinėje, tiek internetinėje spaudoje pasigendanti rašinių apie paprastus, tokius pačius, kaip daugelis einančių gatve, žmones. „Man neįdomus „bunkių“ gyvenimas ir tikrai žinau, kad ir paprasti žmonės gyvena gražiai ir būna verti dėmesio, gal net didesnio“, - dėstė A.Petrusevičienė.

Man neįdomus „bunkių“ gyvenimas ir tikrai žinau, kad ir paprasti žmonės gyvena gražiai ir būna verti dėmesio, gal net didesnio.

Laima Bagočiūnienė atviravo šiuo metu gyvenanti be „Kauno dienos“, miesto naujienas tikino sužinanti internetiniame dienraščio portale, tačiau planuoja grįžti prie popierinio miesto dienraščio. „Kažkaip maloniau tas tikras popieriaus šiugždenimas“, - rankose spaudė šviežiausią „Kauno dienos“ numerį.

Prie „Kauno dienos“ stendo parodoje stabtelėję lankytojai prisipažino maloniai nustebinti, kad žurnalas „Sveikata“, „Verslo lyderiai“ yra leidžiami dienraščio „Kauno diena“.

„Padovanosiu draugei“, - prisipažino  nuolatinė „Kauno dienos“ prenumeratorė Ona parodoje gautame dovanų maišelyje aptikusi dienraščio leidinius „Aštuoni Kauno veidai“, „370“, istorinį leidinį apie Kauną. - „Puodelį ir bloknotą pasiliksiu sau“, - maišelio turinį balsiai dalino linksmuolė.