Šlapimo nelaikymo problema, pasireiškianti tiek moterims, tiek vyrams

Nusilpus dubens dugno, šlapimo pūslės raumenims ar jiems dirbant nesinchroniškai, gali atsirasti nevalingas, nekontroliuojamas šlapimo nutekėjimas įvairaus amžiaus abiejų lyčių atstovams. Šlapimo nelaikymas yra dažna sveikatos problema, kuri neigiamai veikia tiek moterų, tiek vyrų fizinę ir socialinę gyvenimo kokybę, ekonominę ir psichologinę gerovę. Pagrindiniai potipiai yra stresinis šlapimo nelaikymas (SUI), skubusis (UUI) ir mišrusis (MUI). Funkcinė neuromagnetinė stimuliacija leidžia dubens dugno problemas gydyti greitai, kokybiškai ir efektyviai.

Stresiniam šlapimo nelaikymui būdingas nevalingas šlapimo netekimas fizinių pastangų ar krūvio metu arba kosint ar čiaudint. SUI yra vyraujantis tipas tarp suaugusių moterų.

Skubusis arba kitaip urgentinis būdingas dėl hiperaktyvios šlapimo pūslės (detrusor raumens) – turite skubiai eiti į tualetą, nesuspėjus to padaryti laiku, šlapimas išteka. Pažeisti šlapimo pūslės nervai, pažeista nervų sistema, pažeisti raumenys.

Mišrusis būdingas, kai vargina abu tipai – SUI ir UUI.

Pagrindinis funkcinės neuromagnetinės stimuliacijos principas – naudojimas specialių magnetinių aplikatorių, kurie generuoja stiprų ir koncentruotą magnetinį lauką į tarpuvietę, dubens dugną ir stuburo sritį vienu metu, magnetinės stimuliacijos impulsai prasiskverbia pro raumenis bei kaulus ir pasiekia giliąsias raumenų grupes net iki 12 cm gylyje. To negali padaryti jokia žemo intensyvumo elektroterapija ar kitos rinkoje esančios magnetoterapijos.

Magneto aplikatoriai yra po paciento kėde ir ant kėdės atlošo, kad galėtų veikti tam tikrą kūno plotą. Stiprus magnetinis laukas turi įtakos biologiniams audiniams, ypač raumenims ir nervų sistemai. Aplikatoriaus ribose magnetinis laukas taip pat veikia visus audinius iki 3,5 teslos stiprio magnetiniu lauku. Šis magnetinis laukas yra net 200 kartų stipresnis nei klasikinės magnetinio lauko terapijos.

Didžiuojamės turėdami išskirtinę galimybę padėti vyrams, turintiems prostatito, erekcijos disfunkcijos, hemorojaus, išmatų nelaikymo ir įvairaus tipo šlapimo nelaikymo problemų, po radikalios prostatektomijos. Moterys dažnai kreipiasi dėl stresinio šlapimo nelaikymo, noro šlapintis nakties metu, po dubens dugno chirurginių operacijų, gimdos ir šlapimo pūslės (lengvos) nusileidimo formos, vidurių užkietėjimo ar net pudendalinės neuralgijos.

K-laser cube 4 (Italija) didelio galingumo lazeris 30W. „Sveiko stuburo“ nuotr.

Stuburo ir dubens dugno skausmai bei inovatyvūs sprendimo būdai

Neuromagnetinė kėdė taip pat gydo ir padeda susidoroti su varginančiomis stuburo problemomis. Dažniausiai pacientai prašo padėti išspręsti disko išvaržų, degeneracinių stuburo procesų (osteochondrozė, spondiliozė, spondiloartrozė, osteoporozė) sukeltus skausmus, mažinti sėdimojo nervo uždegimą, neuritą, tarpšonkaulinę neuralgiją, ūmų ir lėtinį stuburo-kryžkaulio skausmą, atsiradusį po sunkaus fizinio krūvio, netaisyklingo pasilenkimo į priekį arba pooperaciniame periode. Šis prietaisas – tikras išsigelbėjimas visiems, kurie išbandė begalę metodų, o teigiamo rezultato nesulaukė. Jau po pirmo apsilankymo pajusite mažesnį skausmą sėdint, vairuojant, miegant ar dirbant. Taikydami pažangiausius šiuolaikiškus mokslo patvirtintus metodus ir įrangą, parenkame efektyviausią personalizuotą kompleksinį gydymą.

Karolina Norkutė, klinikos vadovė. „Sveiko stuburo“ nuotr.

K-laser skausmo gydymas

Dubens dugno silpnumą pastebime pas kas trečią pacientą. Žinodama to sąsają ir svarbą stuburo skausmams, radau itin efektyvų sprendimo būdą – neuromagnetinę kėdę. Tai yra puiki galimybė išsivaduoti nuo ilgai trunkančio ar nuolat pasikartojančio ūmaus skausmo.

Vakarų Lietuvoje esame pirmieji, galintys pasiūlyti šį K-laser metodą. Terapija ypač efektyvi esant sausgyslių ir raiščių traumoms, minkštųjų audinių pažeidimams, raumenų patempimams ar plyšimams, raumenų ir sąnarių skausmams, degeneracinėms sąnarių ligoms, neurologiniams skausmams, kaulų ir raumenų sistemos pažeidimams, uždegiminiams procesams, tinimams. Tai patikimas, saugus ir veiksmingas gydymo būdas, kuris užtikrinamas 4 bangų technologija. Skirtingi bangų ilgiai ir jų dažniai, veikdami kartu, sukuria ypatingo efektyvumo poveikį ne tik palengvindami simptomus, bet ir užtikrindami sėkmingą audinių gijimo procesą.

Tikriausiai esate patyrę situaciją: išbandėte visas skausmą mažinančias priemones, bet jis nepraeina. Iki šiol visi nemedikamentiniai ūmaus ir lėtinio skausmo malšinimo būdai užtrunka mėnesius. Tik K-Laser ūmų skausmą pašalina ilgam, per vieną savaitę atlikus 4–8 minučių trukmės 4–6 procedūras. Lėtinio skausmo malšinimas užtrunka ilgiau – nuo 2 iki 3 savaičių, per kurias atliekama 6–12 procedūrų. Retais atvejais tiek ūmaus, tiek lėtinio skausmo malšinimui prireikia keleto papildomų procedūrų.

Visi gydymo būdai yra veiksmingiausi, kai liga neužleista. Pasirūpinkite savimi šiandien!

Mus rasite adresu Birutės g. 22-319, Klaipėda, registracija tel. +370 638 86 955.

Aktualu trečdaliui milijono

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žmonių, kurie nelaiko šlapimo, t. y. kas ketvirta moteris ir kas dešimtas vyras. Tačiau tik maža dalis šią problemą turinčių žmonių drįsta apie tai pasidalyti su artimaisiais, pasisakyti gydytojui ir prašyti jų pagalbos. Dar mažiau į gydytojus kreipiasi žmonių, nelaikančių išmatų. Daugeliui apie tai kalbėti gėda, todėl dažniausiai stengiamasi bėdą nuslėpti ar ignoruoti, taigi situacija lieka neišspręsta. Nors išties neretai šlapimo arba išmatų nelaikymą galima sumažinti, pastebimai palengvinti simptomus, o kartais ir visai išgydyti. Galiausiai, neslepiant savo intymios problemos, galima gauti PSDF lėšomis kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) kokybiškesniam kasdieniam gyvenimui.

„Dėl kompensuojamųjų įklotų ir sauskelnių pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, jis diagnozuoja sutrikimą ir gali išrašyti receptą kompensuojamosioms priemonėms gauti. Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, šeimos gydytojas gali pacientą siųsti patvirtinti diagnozę pas ginekologą ar urologą“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

Skirtingos priemonės

Pasak VLK atstovės, pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių receptą išrašo gydytojas, nes jis diagnozuoja paciento ligą, dėl kurios jam gali būti skirtos kompensuojamosios priemonės. Vėliau šiuos receptus turi teisę išrašyti ir slaugytojai. Slaugytojai, lankantys neįgalius pacientus namuose, taip pat galėtų išrašyti kompensuojamųjų MPP receptus.

VLK duomenimis, pernai dėl inkontinencijos priežasčių buvo išrašyta 289 tūkst. receptų sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms įsigyti, t. y. 15 proc. daugiau nei 2021-aisiais.

Dėl kompensuojamųjų įklotų ir sauskelnių pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Gydytojui nustačius šlapimo ir (arba) išmatų nelaikymą, priklausomai nuo sutrikimo laipsnio ir rūšies, per mėnesį galima gauti skirtingą skaičių PSDF lėšomis kompensuojamųjų priemonių. Per mėnesį vaikams galima gauti šių kompensuojamųjų priemonių: esant šlapimo nelaikymui, kai nustatyta negalia, – 60 sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių; esant išmatų nelaikymui – 45 sauskelnės. Suaugusiesiems: esant vidutiniam šlapimo nelaikymui – 60 įklotų, kurių sugeriamumas nuo 300 ml; esant sunkiam šlapimo nelaikymui – 60 sauskelnių arba įklotų ir vienkartinių paklodžių; esant tik išmatų nelaikymui – 45 sauskelnes; esant šlapimo ir išmatų nelaikymui – 90 sauskelnių.

Naudojo 77 tūkst.

VLK skaičiavimai rodo, kad praeitais metais Lietuvoje kompensuojamąsias šlapimui ir išmatoms sulaikyti skirtas (inkontinenciją sulaikančias) priemones naudojo 77 tūkst. pacientų, t. y. 10,5 tūkst. daugiau žmonių nei užpernai. Vien šioms priemonėms kompensuoti prireikė 13,6 mln. eurų PSDF lėšų, t. y. 2,6 mln. eurų daugiau nei 2021-aisiais.

Dar 7,6 mln. eurų pernai buvo skirta iš valstybės biudžeto beveik 60 tūkst. pacientų priemokoms už inkontinenciją sulaikančias priemones padengti. Vadinasi, reikiamų MPP priemokos buvo padengtos net 77 proc. visų pacientų, naudojančių kompensuojamąsias inkontinenciją sulaikančias priemones.

Galima pasikeisti

Žmonėms, naudojantiems kompensuojamąsias sauskelnes dėl šlapimo arba išmatų nelaikymo, reikėtų žinoti, kad nustatytą sauskelnių skaičių galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau.

Kai skiriami įklotai nelaikantiems šlapimo žmonėms, jų skaičiui pakeisti vadovaujamasi santykiu:

• 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 įklotus arba

• 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.

Kai skiriami įklotai pacientams, nelaikantiems išmatų, vadovaujamasi santykiu:

• 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 įklotus arba

• 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.

Greitas ir paprastas sprendimas

LSMU Kauno ligoninės akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų  (KGN) Ginekologijos skyriaus vedėjo, gydytojo akušerio-ginekologo Liutauro Kraujalio teigimu, paplitusi nuomonė, kad šlapimo nelaikymas vargina tik vyresniame amžiuje, yra klaidinga. „Iš tiesų stresinis šlapimo nelaikymas kosėjant, čiaudint, fizinio krūvio metu: šokinėjant, bėgant, šokant ir kt. dažnai pasireiškia ir jaunoms moterims, ypač po gimdymo dėl įvykusių mikrotraumų“, – aiškina gydytojas.

Liutauras Kraujalis./ LSMU Kauno ligoninės nuotr. 

Pasak L. Kraujalio, nemažai moterų nežino, kad šlapimo nelaikymą, apsunkinantį tiek asmeninį,  tiek socialinį gyvenimą, dažniausiai gali išgydyti neilga ir nesudėtinga dienos chirurgijos ginekologinė operacija.

„Gausu reklamų, skirtų šlapimo nelaikančių moterų higienos priemonėms, bet tai nepanaikina problemos. Tuo tarpu mūsų atliekamos nedidelės chirurginės intervencijos daugeliu atvejų gali problemą išspręsti radikaliai – pritaikius specialias juosteles, kurios ištaiso pakitusią šlapimo pūslės, makšties padėtį“, – apie technologiškai pažangius metodus, leidžiančius atsisveikinti su  šlapimo nelaikymu, pasakoja L. Kraujalis.

Intervencija – 20 minučių

Šiuolaikiški sprendimai taikomi ir šalinant gimdos polipus, miomas, kitus darinius, atliekant gimdos kaklelio operacijas esant ikivėžinėms ligoms ar ankstyvos stadijos onkologijai, gydant kiaušidžių cistas, endometriozę, nevaisingumą, kiaušintakių nepraeinamumą, taip pat atliekant plastines operacijas, esant lyties organų nusileidimui ar iškritimui.

Didžioji dalis šių operacijų atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis, kai chirurginės paslaugos ir pacientės priežiūra stacionare trunka iki 24 valandų.

Dalia Deksnienė./ LSMU Kauno ligoninės nuotr. 

„Greita nedidelė chirurginė operacija, po jos – gera pacientės savijauta ir spartus sveikimas.  Tokia yra šiuolaikinė ginekologinė operacija, kuriai tereikia sugaišti vieną darbo dieną, o pati intervencija trunka apie 20 minučių“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Dalia Deksnienė. Ji pabrėžia, kad sveikatos draudimą turinčioms moterims visi operacijos komponentai yra nemokami.

Kiek ilgesnis, 3-5 dienos gydymas laukia pacienčių, kurioms išslenka makšties sienelės, dubens dugnas nesulaiko vidinių genitalijų slinkimo. Pastaruoju metu KGN Ginekologijos skyriuje pradėta  taikyti sintetinių medžiagų panaudojimą – taip galima efektyviai sustabdyti minėtą procesą. 

Išsaugoti gimdą

Dar palyginti neseniai dėl sunkiai sustabdomų kraujavimų premenopauzėje pirmo pasirinkimo metodu būdavo laikomas gimdos pašalinimas, po kurio sekdavo ilgas pooperacinis periodas. „Šiuo metu turime įrangą ir galimybę paveikti vien tik gimdos gleivinę – efektas tas pats, bet išsaugoma gimda. Vadovaujamės išsivysčiusiose šalyse taikomais  ginekologinės pagalbos standartais“, – sako D. Deksnienė.  

Moterys raginamos periodiškai tirtis dėl gimdos kaklelio vėžį galinčio sukelti žmogaus papilomos viruso nešiojimo, ankstyvų gleivinės pakitimų. Šis tyrimas paprastai atliekamas poliklinikose, tačiau šį ir kitas diagnostines procedūras (citologiniai tepinėliai, biopsija) galima atlikti ir KGN ginekologijos skyriuje. Vėliau gali būti taikomas tausojantis, vaisingumo funkciją išsaugantis operacinis gydymas. 

„Mūsų specialistų konsultacijos neįsivaizduojamos be ultragarsinės diagnostikos tyrimo. Turime didelės raiškos echoskopus – tiek vaisiaus ir nėščiųjų tyrimams, tiek ginekologinių ligų diagnostikai. Gimdos kaklelio pakitimų įvertinimui turime šiuolaikinį kolposkopą, kuriuo galime identifikuoti pakitusios gleivinės zonas, iš kurių imame biopsijas. Operacinėse „Storz“ įranga  atliekamos laparoskopijos, histeroskopais diagnozuojamos gimdos ertmės ligos – polipai, miomos. Tuomet rezektoskopų pagalba galime darinius pašalinti. Taip gali būti atstatomas vaisingumas, stabdomi kraujavimai. Visa tai – vadinamoji minimalios invazijos technika, leidžianti išsaugoti gimdą“, – teigia L. Kraujalis.

Telefono nr. registracijai KGN: 8 (37) 22 12 45; 8 664 57 635.

Dažna problema

Skaičiuojama, kad šlapimo nelaikymu serga iki 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Su šia problema susiduria dažna vyresnio amžiaus moteris, vyrams ji iškyla rečiau. Tačiau sergant kai kuriomis onkologinėmis ligomis ir po jų gydymui skirtų operacijų šlapimo ir išmatų nelaikymas (inkontinencija) vargina panašų procentą vyrų ir moterų. Šiai pacientų grupei atstovaujančios organizacijos „Inkocentras“ vadovė gydytoja Jurga Misevičienė apgailestavo, kad Farmacijos įstatymo pataisos gruodį patvirtintos neatsižvelgus į ligonių, sergančių inkontinencija, taip pat slaugytojų, medikų pastabas.

„Patvirtinus Farmacijos įstatymo pataisas iškyla grėsmė, kad dalis šlapimą sugeriančių priemonių (sauskelnių, įklotų) iškris iš kompensuojamųjų MPP sąrašo. Įstatyme numatytos tam tikros kainų lubos. Konkrečiai – 20,33 euro už MPP pakuotę. Tai sudaro 50 proc. vidutinės kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių recepto kainos. Tokia nuostata įrašyta ruošiamame Vyriausybės sprendimo projekte. Jeigu produktai kainuos brangiau, jie tiesiog nepateks į kompensuojamųjų MPP sąrašą. Pacientas iki šiol už kompensuojamąsias sauskelnes arba įklotus, brangesnius nei 20,33 euro už pakuotę, neturėdavo primokėti visai arba turėdavo tik šiek tiek primokėti, o dabar jis jau turės mokėti visą kainą. Arba rinktis kažkokią pigesnę prekę iš siaurinamo kompensuojamųjų MPP sąrašo“, – skirtumą akcentavo J. Misevičienė.

Gali sukelti ligų

„Inkocentro“ vadovė pabrėžė: prekė nebūna ir pigi, ir gera.

„Rinkoje yra nemažai prastos kokybės priemonių, kurios dėl savo mažos kainos patiko Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir buvo įtrauktos į kompensuojamųjų MPP sąrašus. Jei pacientai turės tik tokių priemonių pasirinkimą, išaugs kiti slaugos kaštai, tai didins tas pačias Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidas, – atkreipė dėmesį pacientų atstovė. – Jei gulinčiam pacientui dedamos pigios sauskelnės – jos prasčiau sugeria išsiskiriantį šlapimą, oda nuolatos mirksta – atsiranda jos pažeidimų, iššutimų, greičiau vystosi šlapimo takų infekcijos. Susidaro visa puokštė ligų, be to, formuojasi pragulos. Jeigu ligonis silpnas, ligos gali komplikuotis ir tapti mirties priežastimi.“

Naudojant žemos kokybės sauskelnes dažniau pasitaiko ir šlapimo pratekėjimų. Tokiu atveju dažniau tenka keisti, skalbti patalynę. „Kalbant apie inkontinencija sergantį žmogų gydymo ar slaugos įstaigoje, net jei valstybė ir sutaupytų jam naudojamoms MPP, išlaidos tokio žmogaus priežiūrai padidėtų kitur“, – pastebėjo J. Misevičienė.

Jurga Misevičienė. Asmeninio arch.nuotr.

„Inkocentras“ ir kitos organizacijos ne kartą kreipėsi į Seimą, kai Farmacijos įstatymo pataisos dar tik buvo svarstomos. Tačiau įstatymo leidėjų nepavyko įtikinti, kad jos pažeis pacientų interesus. Be to, Seimas skubėjo patvirtinti pataisas – tam jį buvo įpareigojęs Konstitucinis Teismas. Pasak J. Misevičienės, dabar padėtį gali išgelbėti nebent teisingas MPP grupavimas. Tačiau kol kas pašnekovė teigė jo pasigendanti.

Jei vyriški įklotai, kurie yra brangesni nei moteriški, nebebus įtraukti į kompensuojamų MPP sąrašą – vyrams galbūt teks dėtis moteriškus.

Įžvelgia diskriminaciją

„Inkocentro“ vadovės žodžiais, įstatymo pataisos atveria kelią diskriminacijai pagal lytį ir kūno apimtį sudarant kompensuojamųjų MPP sąrašus.

„Jeigu pacientui pagal jam diagnozuotą ligą priklauso kompensuojamosios sauskelnės, bet jis neturi teisės iš šio sąrašo pasirinkti jam tinkamų, kompensavimo sistema praranda prasmę. Taip būtų pažeistos pacientų teisės. Remiantis sprendimo projektu, vyriški ir moteriški įklotai patenka į vieną grupę. Galima net įžvelgti diskriminaciją pagal lytį, nes, jeigu niekas nepasikeis, vyriški įklotai nebebus kompensuojami. Tai labai aktualu šlapimo nelaikantiems vyrams. Juk ankstyvose ligos stadijose nereikia sauskelnių – užtenka įkloto. Jei vyriški įklotai, kurie yra brangesni nei moteriški, nebebus įtraukti į kompensuojamųjų MPP sąrašą – vyrams galbūt teks dėtis moteriškus. Tačiau juk vyrų anatomija visai kita“, – pacientų atstovės teigimu, būtent dėl to vyrams ir moterims gaminami skirtingai įklotai.

Kita problema – skirtingo dydžio sauskelnės, patenkančios į tą pačią kompensuojamųjų MPP grupę. Gydytojos žodžiais, toks skirstymas būtų diskriminacijos pagal kūno apimtį apraiška.

„Pagal dabartinį MPP grupavimą, L dydžio ir XL dydžio sauskelnės patenka į vieną grupę. Tačiau XL dydžio sauskelnės yra brangesnės nei tokios pačios L dydžio, todėl daug XL dydžio sauskelnių iškris iš kompensuojamųjų MPP sąrašo. Vadinasi, jei žmogus stambesnis, jam ir sauskelnių nebereikia, ar jam naudotis per mažomis?“ – retoriškai klausė J. Misevičienė.

Ji tvirtino sieksianti teisingo priemonių grupavimo kompensuojamųjų MPP sąraše.

„Minėtas priemones reikia teisingai suskirstyti į grupes, kad kompensuojamųjų MPP sąraše išliktų jų įvairovė. Žmogui turi būti sudaryta teisė pasirinkti, ar jis ims prastesnės kokybės 100 proc. kompensuojamas sauskelnes, ar brangesnes ir šiek tiek primokės. Turi būti išsaugota galimybė gauti kompensuojamąsias priemones. Priešingu atveju, jei didelė dalis MPP iš šio sąrašo bus išbraukta, kam atveria kelią dabartinės įstatymo pataisos, pacientai praras teisę rinktis“, – apie ribojamas pasirinkimo galimybes užsiminė gydytoja.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) sudaromą kompensuojamųjų MPP sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Savo pasiūlymus dėl šio sąrašo sudarymo principų J. Misevičienė planavo teikti tiek VLK, tiek SAM.

Naujas kainynas – liepos 1 d.

Naujas Kompensuojamųjų MPP kainynas turi būti patvirtintas iki šių metų birželio 1 d. ir įsigalioti liepos 1 d.

Siekiant gauti SAM ir VLK komentarą dėl kompensuojamųjų MPP sąrašo sudarymo principų, šioms institucijoms nusiuntėme klausimus. Atsakymų sulaukėme iš ministerijai pavaldžios VLK. Šios institucijos darbuotojų parengtus atsakymus atsiuntė VLK Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Diana Petravičienė.

Pasiteiravus, kaip VLK vertina tai, kad XL dydžio sauskelnės atsidūrė toje pačioje MPP grupėje su pigesnėmis L dydžio sauskelnėmis, vyriški įklotai – su pigesniais moteriškais įklotais, ar vyrai turės naudotis moteriškais įklotais, o XL dydžio pacientai – spraustis į L dydžio sauskelnes, VLK atsakė: „MPP dėl bazinių kainų nustatymo grupuojamos vienoje grupėje. Vadinasi, visoms priemonėms, turinčioms panašų funkcinį pritaikymą, kaip ir šiuo metu, yra nustatoma vienoda vieneto bazinė kaina. Tačiau, taikant tokius pačius kainyno sudarymo principus, kaip ir kompensuojamiesiems vaistams, jei priemonės neatitiks Farmacijos įstatymu nustatytų paciento priemokos reikalavimų, tai kompensuojamųjų MPP kainyne bus paliekama visų dydžių ir tipų po vieną vieno tiekėjo gaminį su didesne priemoka, kad pacientams būtų užtikrintas visų dydžių ir tipų būtinų MPP kompensavimas.“

Atsakomybę perkėlė tiekėjams

VLK teigimu, Farmacijos įstatymu nustatyta, kad į kompensuojamųjų MPP kainyną būtų įrašomos tos MPP, kurių priemokos neviršytų maksimalios paciento priemokos už MPP, kaip tai yra ir nustatant bazines kainas kompensuojamiesiems vaistams.

Priminus, kad taip iš pacientų atimama teisė pasinaudoti kompensacija į kokybišką prekę, VLK atsakė: „Negalima teigti, kad visų brangesnių priemonių neliks, nes MPP tiekėjas galės kainyno rengimo metu sumažinti MPP kainas, kad patektų į kainyną.“

Taigi, remiantis įsigaliojusiu Farmacijos įstatymu, atsakomybė už tai, ar tam tikros priemonės pateks į kompensuojamųjų MPP sąrašą, perkelta tiekėjams.

Paprašius pakomentuoti pagal naująją MPP kompensavimo tvarką iškilsiančią riziką, kad naudojant pigias prastai šlapimą sugeriančias sauskelnes daugės uždegimų ir kitų ligų, galinčių tapti silpnų, taip pat paliatyvių ligonių mirties priežastimi, VLK atstovai atsakė: „Nereikėtų spekuliuoti teiginiu, kad tik brangios priemonės yra geros kokybės. Šiuo metu brangesnė prekė, esanti kompensuojamųjų MPP kainyne, rinkoje parduodama už mažesnę kainą, tokių pavyzdžių yra žiūrint į vaistinių ir kitų tiekėjų internetinėje prekyboje siūlomas MPP kainas.“

Esą šiuo metu VLK direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė parengė MPP esminių savybių aprašymų projektą, kuriame būtų nurodyta, kokias esmines savybes turėtų atitikti į kompensuojamųjų MPP kainyną įrašoma priemonė, kad visos kompensuojamosios priemonės būtų tinkamos kokybės.

Nereikėtų spekuliuoti teiginiu, kad tik brangios priemonės yra geros kokybės.

Taikys vienodus principus

Į klausimą, kodėl naujuoju Farmacijos įstatymu įvedamos tam tikros priemokų už MPP lubos, VLK atsakė: „Tokios priemokų lubos nuo 2018 m. liepos 1 d. yra įvestos kompensuojamiesiems vaistams. Siekiama, kad kompensuojamųjų MPP kainodarai būtų taikomi vienodi bazinių kainų ir priemokų nustatymo principai, kaip ir kompensuojamiesiems vaistams.“

Esą, lyginant kelių pastarųjų metų kompensuojamųjų MPP pardavimo kainas, buvo stebima, kad pacientai neturi motyvacijos įsigyti mažiau kainuojančių, nors ir kokybiškų, kompensuojamųjų MPP, nes, įsigaliojus paciento priemokų padengimui (kai pacientai, vyresni nei 75 metų amžiaus, patys neprimoka už kompensuojamąsias priemones paciento priemokos), už visas neribotai išaugusias paciento priemokas sumokama valstybės biudžeto lėšomis.

„Todėl MPP tiekėjai nesuinteresuoti konkuruoti dėl mažesnių kainų, teikdami paraiškas į kompensuojamųjų MPP kainyną. Priemokų lubų įvedimas sudaro prielaidas, kad už tuos pačius esminius kokybės reikalavimus atitinkančias priemones nebūtų permokama, pacientai nepatirtų nepagrįstai didelių išlaidų jas įsigydami, o PSDF lėšos šioms priemonėms kompensuoti būtų naudojamos efektyviai“, – rašoma D. Petravičienės atsiųstuose VLK atsakymuose.

Kartais suvokiama klaidingai

Šlapimo nelaikymas – nevalingas šlapimo ištekėjimas ne šlapinimosi metu. Šią ligą gydo dviejų specializacijų gydytojai – urologai (vyrus ir moteris) ir akušeriai ginekologai (moteris).

„Jei moteris atvyksta pas mus, urologus, dėl šlapimo nelaikymo, prašome, kad būtų atliktas ir ginekologinis įvertinimas. Mat kartais šlapimo nelaikymas atsiranda dėl tam tikrų ginekologinių bėdų. Jei yra patvirtinimas, kad iš ginekologinės pusės viskas gerai, ieškome kitų priežasčių. Jei moteris turi šlapimo takų sistemos sutrikimų, pvz., besikartojančios infekcijos, akmenligė, hiperaktyvi (dirglioji) šlapimo pūslė – tai jau urologo sritis. Tačiau mes su gydytojais akušeriais ginekologais bendradarbiaujame, papildome vieni kitus. Kur kreipsitės – ten sulauksite pagalbos“, – sako Santaros klinikų gydytojas urologas Aivaras Grybas.

Jis pastebi, kad šlapimo nelaikymas kartais suvokiamas klaidingai.

„Žmonės kartais sako: nelaikau šlapimo – dažnai einu šlapintis. Tačiau dažnas vaikščiojimas į tualetą nėra šlapimo nelaikymas. Jis atsiranda dėl kitų ligų“, – teigia gydytojas.

Priklausomai nuo to, kiek šlapimo išbėga nevalingai, šlapimo nelaikymas skirstomas į mažo, vidutinio ir didelio laipsnio: iki 200 ml – mažo, 200–400 ml – vidutinio, daugiau kaip 400 ml – didelio laipsnio.

Su šia problema dažniau susiduria moterys. Ji būdinga net 80 proc. 80-mečių ir vyresnių moterų. Per visą gyvenimą šlapimo nelaikymo problema iškyla tik 10 proc. vyrų.

„Vyrai dažniau susiduria su priešinga situacija – apsunkintu šlapinimusi, susilpnėjusia šlapimo srove, kartais – net šlapimo susilaikymu. Tačiau po onkologinių ligų gydymo, po tarpvietės ar dubens srities operacijų, šių sričių traumų, stuburo pažeidimų, inervacijos pažeidimų, su šlapimo nelaikymo problemomis susiduria ir vyrai“, – atvejus, kai šlapimo nelaiko ir vyrai, vardijo A.Grybas.

Nėra duomenų, kad šlapimo nelaikymas būtų paveldimas sutrikimas. Tačiau, gydytojo urologo teigimu, iš dalies paveldimi yra šios ligos rizikos veiksniai: „Tam tikri veiksniai gali būti siejami su genetika. Pastebėta, kad dažniau šlapimo nelaiko turintys antsvorio ar cukriniu diabetu sergantys žmonės. O tai gali būti paveldima.“

J. Brazauskienė / VUL Santaros klinikų nuotr.

Po gimdymo ir sportuojant

Šlapimo nelaikymu skundžiasi ir jaunos moterys. Dažnai po gimdymo moterys nevalingai pasišlapina kosėdamos, čiaudėdamos ar garsiai juokdamosi.

Kas penkta šešta jauna moteris po gimdymo nelaiko šlapimo. Tai vadinama stresiniu, arba įtampos, šlapimo nelaikymu, kai šlapimo nevalingai išbėga kosint, čiaudint, ką nors keliant, šokinėjant, bėgant.

„Į mus kreipiasi ir 30-metės, ir vyresnės. Kartais šlapimo nelaikoma po sudėtingų gimdymų, kai atsiranda dubens organų raumenų disfunkcija. Kauno klinikose atliktas tyrimas rodo, kad kas penkta šešta jauna moteris po gimdymo nelaiko šlapimo. Tai vadinama stresiniu, arba įtampos, šlapimo nelaikymu, kai šlapimo nevalingai išbėga kosint, čiaudint, ką nors keliant, šokinėjant, bėgant“, – teigė Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė Jūratė Brazauskienė.

Kai kurių sporto šakų atstovės moterys dažniau susiduria su šlapimo nelaikymu.

„Riziką atsirasti šlapimo nelaikymui padidina sportas, kuris padidina intraabdominalinį slėgį (slėgį, tenkantį pilvo sričiai, – red. past.), pvz., imtynės, sunkumų kilnojimas. Visos veiklos, padidinančios intraabdominalinį slėgį, priklauso šlapimo nelaikymo rizikos grupei. Sunkus fizinis darbas taip pat didina riziką. Valgyklų virtuvėse ar statybose, kur reikia kilnoti didelį svorį, dirbančios moterys su šiomis problemomis susiduria dažniau. Rizikos veiksniai – ir antsvoris, didelio kūdikio gimdymas. Vidurių užkietėjimas, lėtinis bronchitas, rūkymas, kai nuolatos kosėjama, taip pat kelia didesnę šlapimo nelaikymo riziką“, – rizikos veiksnius vardijo A.Grybas.

Pasak jo, pradėjus nelaikyti šlapimo, reikėtų nedelsti ir kreiptis arba į gydytoją ginekologą, arba į urologą ir išsiaiškinti šios ligos priežastį.

„Vienas ar kitas mėnuo situacijos nepakeis, tačiau pasitaiko, kad iki ateidami pas gydytoją žmonės kankinasi dešimtmečius. Taip tikrai nereikėtų daryti – juk negydoma liga progresuoja. Priemonių šiai problemai suvaldyti dabar tikrai yra pakankamai. 90 proc. atvejų šlapimo nelaikymą išgydome, tačiau kuo vėliau kreipiamasi, tuo sunkiau padėti“, – aiškino A.Grybas.

Gydytojo teigimu, jei žmogus metai iš metų šią problemą ignoruoja, kartojasi, o paskui ir įsisenėja šlapimo takų infekcijos, formuojasi atsparūs patogenai.

„Kartais gali susiformuoti infekciniai akmenys ar sutrikti kitos funkcijos. Galimybės išgydyti šią ligą priklauso ir nuo žmogaus amžiaus. Vyresniems žmonėms teikti ir reabilitacinę, ir chirurginę pagalbą sudėtingiau“, – teigė A.Grybas.

Šlapimo nelaikymas neretai neigiamai paveikia asmens seksualinį gyvenimą.

„Žmonės, kuriems diagnozuojamas šlapimo nelaikymas, dažnai vengia ilgų kelionių – kiekvieną kartą prieš kur nors keliaudami jie turi išsiaiškinti, ar ten bus tualetas. Ši liga paveikia ir seksualinį gyvenimą. Kartais šlapimo nelaikantys žmonės ima jo vengti“, – sakė J.Brazauskienė.

Vis dėlto A.Grybas pabrėžė, kad šlapimo nelaikymo problema yra išsprendžiama, tik reikia kreiptis į specialistus. Pagydžius baigiasi ir baimės, kad žmogus nevalingai pasišlapins lytinio akto metu.

Nežino apie priemones

Medikų teigimu, jei nuo žmogaus sklinda šlapimo kvapas – tai ženklas, kad jis turi šlapimo nelaikymo problemą. Vis dėlto priemonių, kurias naudojant kvapas nesijaustų, yra. Iš kitos pusės, gydytojai užsimena, kad kiekvienu atveju nereikėtų žmogaus kaltinti higienos trūkumu.

„Reikia suprasti, kad yra įvairių sudėtingų ligų – onkologinių, trauminių – dėl kurių suformuojamos stomos, urostomos, cistostomos. Kartais jas sudėtinga labai higieniškai prižiūrėti. Tačiau būna ir tokių atvejų, kai žmogui trūksta informacijos, kaip jas prižiūrėti, arba trūksta ambulatorinės priežiūros, slaugos. Pastebime, kad vyresnio amžiaus žmonės neinformuoti apie tai, kad dabar yra lengvai prieinamų higieninių įklotų ar sauskelnių, kitų higienos priemonių, skirtų susiduriantiems su šlapimo nelaikymo problema. Dalis vyresnių žmonių vis dar bando patys pasisiūti ar kitaip pasigaminti įklotų. Mes informuojame juos, kad priemonės, leidžiančios, kiek įmanoma, efektyviau kontroliuoti šios srities disfunkcijas, Lietuvoje yra kompensuojamos 100 proc.“, – A.Grybas užsiminė, kad 100 proc. kompensuojamas tam tikras higienos priemonių skaičius per mėnesį. Pirmąjį receptą šioms priemonėms išrašo gydytojas urologas, įvertinęs šlapimo nelaikymo laipsnį. Toliau receptus išrašo šeimos gydytojas.

Šių priemonių kompensavimo tvarka kasmet peržiūrima. Gydytojo teigimu, pastaruosius kelerius metus kompensuojamų priemonių skaičiai buvo didinami.

Medikai pabrėžia, kad, esant šlapimo nelaikymui, labai svarbu laikytis higienos. Kiek kartų per dieną reikia praustis ir keisti higieninius įklotus, priklauso nuo šlapimo nelaikymo laipsnio. Kuo daugiau šlapimo išbėga nevalingai – tuo dažniau reikia praustis ir keisti įklotus ar sauskelnes.

„Higienos laikymasis susijęs su infekcijų prevencija: jei nesilaikoma higienos – greičiau plinta infekcijos. Apskritai galiu pasakyti komplimentą mūsų moterims. Jos tvarkingos, prisižiūri. Ieškome įvairių priežasčių, dėl ko kartojasi infekcija, dėl ko atsiranda šlapimo nelaikymas, ir stengiamės išgydyti“, – pasakojo A.Grybas.

Skirtingi gydymo būdai

Nelaikantis šlapimo žmogus pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Su jo siuntimu vyrai turėtų kreiptis į urologą, moterys – tiek į šį specialistą, tiek į gydytoją ginekologą.

„Svarbiausia sukaupti drąsą ir įvardyti, kad ši problema egzistuoja“, – pastebėjo A.Grybas.

Skirtingi šlapimo nelaikymo tipai gydomi skirtingai. „Jei tai skubos šlapimo nelaikymas – taikomi vieni gydymo metodai, jei įtampos – kiti. Esant skubos šlapimo nelaikymui, skiriamas medikamentinis gydymas, atliekami urodinaminiai tyrimai. Prireikus daromos botulino toksino injekcijos į šlapimo pūslę. Vienos procedūros metu atliekama 20 injekcijų skirtingose šlapimo pūslės sienelių vietose“, – tvirtino gydytojas urologas.

Aivaras Grybas / VUL Santaros klinikų nuotr.

Urodinaminiai tyrimai – tyrimai, kuriais nustatomas šlapimo pūslės sugebėjimas kaupti ir laikyti šlapimą, įvertinamas šlapimo pūslės ištuštinimas, šlapimo tėkmės greitis, šlaplės sfinkterio tonusas ir dubens raumenų funkcinė būklė šlapinantis. Tyrimu galima nustatyti apatinių šlapimo takų simptomų priežastį. Šie tyrimai padeda nustatyti šlapinimosi sutrikimų rūšis.

Antro ir trečio laipsnio šlapimo nelaikymas gydomas operuojant. Šias operacijas atlieka gydytojai urologai (vyrams ir moterims) ir gydytojai akušeriai ginekologai (moterims).

Po onkologinių ligų gydymo, po tarpvietės ar dubens srities operacijų, šių sričių traumų, stuburo pažeidimų, inervacijos pažeidimų, su šlapimo nelaikymo problemomis susiduria ir vyrai.

„Tiek vyrams, tiek moterims galime pasiūlyti pošlaplinio raiščio implantacijos operaciją, o esant visiškam šlapimo nelaikymui vyrams implantuojami ir dirbtiniai šlaplės sfinkteriai. Yra sukaupta šių operacijų patirties, rezultatai geri. Nenoriu gąsdinti – nepuolame iš karto operuoti. Paprastai pradedame nuo priemonių, kurios galėtų žmogų sustiprinti, reabilituoti, sugrąžinti į normalų gyvenimą“, – apie taikomą gydymą pasakojo A.Grybas.

Vyrai po prostatos operacijų, prostatektomijų paprastai siunčiami į reabilitaciją, kai stiprinami tarpvietės raumenys ir taip mažinama šlapimo nelaikymo rizika. Vėliau reabilitacija skiriama priklausomai nuo šlapimo nelaikymo laipsnio.

„Turime platų priemonių ir specialistų, kurių paslaugas galime pasiūlyti, spektrą, pradedant nuo reabilitologų, kineziterapeutų. Pacientai, pajėgūs dalyvauti reabilitacijos programose, siunčiami į reabilitaciją“, – teigė gydytojas urologas.

Lazerinės technologijos, kurias gydant šlapimo nelaikymą siūlo kai kurios privačios klinikos, Santaros klinikose ir daugelyje valstybinių ir savivaldybių gydymo įstaigų neatliekamos. Tokios procedūros nekompensuojamos iš PSDF.

„Santaros klinikose diagnostikos ir gydymo algoritmus ruošiame ir patvirtiname vadovaudamiesi Europos urologų asociacijos (EUA) gairėmis. Galime pasiūlyti didžiąją dalį pasaulyje naudojamų modernių, efektyvių ir patvirtintų priemonių tiek skubos, tiek įtampos šlapimo nelaikymo srityje. Abiejų tipų šlapimo nelaikymo gydyti EUA nerekomenduoja naudoti lazerinių technologijų dėl nepakankamų saugumo ir efektyvumo įrodymų, todėl artimiausiu metu, kol nebus gauta papildomų įrodymų, neplanuojama taikyti šių technologijų ar teikti paraiškų dėl jų finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo“, – tvirtino A.Grybas.

Kaip išvengti ligos?

Įprasta šlapintis iki aštuonių kartų per parą, iš jų iki dviejų kartų – per naktį.

Šlapimo pūslės dirglumą didina ir šlapinimąsi dažnina gausus kavos vartojimas, aštrus maistas, alkoholiniai gėrimai.

Šlapimo nelaikymo rizika taip pat šiek tiek išauga, jei žmogus valgo daug arba valgo riebų, rūgštų maistą. Esant skubos šlapimo nelaikymui, šių produktų patariama vengti.

Siekiant išvengti šlapimo nelaikymo, rekomenduojami Kėgelio pratimai, kai pakaitomis suspaudžiami ir atpalaiduojami tarpvietės raumenys.

„Kėgelio pratimus patariu daryti visoms moterims, bet jų efektyvumas – tik apie 20 proc., ir tai labai priklauso nuo pacienčių amžiaus. Jie veiksmingesni jaunoms moterims“, – pastebėjo J.Brazauskienė.

Gydytojai pastebi, kad internete apstu vaizdo įrašų su rekomendacijomis, kaip atlikti Kėgelio pratimus. Tačiau gydytojai atkreipia dėmesį: vien tik internete pasižiūrėti ar pasiskaityti, kaip juos atlikti, neužtenka.

„Reikia specialisto, kuris bent pradžioje prižiūrėtų pacientą, apmokytų jį tuos pratimus daryti. Teisingai atliekami Kėgelio pratimai, žinoma, naudingi. Net ir žmonėms, nesusidūrusiems su šlapimo nelaikymu, rekomenduotina mankštinti tarpvietės raumenis. Tiek moterims prieš gimdymą, tiek abiejų lyčių atstovams prieš kai kurias operacijas, tiek bet kuriuo gyvenimo momentu. Mankštindami tarpvietės raumenis sumažinsite šlapimo nelaikymo riziką ateityje“, – teigia A.Grybas.

Šlapimo nelaikymo padeda išvengti ir indukcinė, magnetinė srovės. Procedūros naudojant šias sroves gali būti skiriamos reabilitacijai, siekiant sustiprinti dubens raumenis.

Trys šlapimo nelaikymo tipai

Skubos šlapimo nelaikymas – vienas iš hiperaktyvios (dirgliosios) šlapimo pūslės simptomų. Kiti simptomai: skubus nenumaldomas noras šlapintis, dažnas noras šlapintis, gali būti jaučiamas skausmas apatinėje pilvo dalyje, dažnas naktinis šlapinimasis.

Įtampos šlapimo nelaikymas – šlapimo nelaikymas, atsirandantis fizinio krūvio metu, pvz., kosėjant, keliant svorį, juokiantis, kartais tiesiog pakeitus kūno padėtį, pvz., iš sėdimos padėties atsistojus. Šlapimo nesulaikymo metu žmogus nejaučia noro šlapintis, bet šlapimas išteka dėl fizinio krūvio.

Mišrus šlapimo nelaikymas – toks šlapimo nelaikymas, kai yra tiek skubos, tiek įtampos šlapimo nelaikymo elementų.

Kompensuojamos priemonės

Nelaikantiems šlapimo 100 proc. kompensuojama ir per mėnesį išrašoma:

vaikams, kuriems nustatytas didelis šlapimo nelaikymo laipsnis, – 60 vienetų sauskelnių, kurios gali būti pakeičiamos įklotais, kurių sugeriamumas nuo 300 ml, arba vienkartinėmis paklodėmis;

suaugusiesiems, kuriems nustatytas vidutinis šlapimo nelaikymo laipsnis, – 60 vienetų įklotų. Suaugusiems asmenims, nelaikantiems ir išmatų, ir esant dideliam šlapimo nelaikymo laipsniui, per mėnesį išrašoma 90 vienetų sauskelnių, kurios gali būti pakeičiamos įklotais, kurių sugeriamumas nuo 300 ml. Jei skiriamos sauskelnės ir įklotai, jų skaičius gali būti keičiamas vadovaujamasi santykiu: vienas vienetas sauskelnių atitinka du įklotus nelaikantiems šlapimo.

Apsunkina gyvenimą

Gydytojai įspėja: jei laiku nesikreipiama pagalbos, šis sutrikimas rimtai paveikia gyvenimo kokybę – be tualeto pertraukų tampa sunku įveikti ilgesnį atstumą, atsiranda psichologinis diskomfortas. Kai kuriais atvejais, tai ir labai rimtų ligų pranašas.

Nors manoma, kad šlapimo nelaikymas dažnai pasireiškia tik vyresnėms moterims, farmacininkė Elvyra Ramaškienė pastebi: su šia problema susiduria tiek jaunos moterys, tiek ir vyrai.

„Šlapimo nelaikymas gali būti ir jaunų moterų, patyrusių gimdymo traumų, problema, jis gali pasireikšti ir vyrams po prostatos operacijos, taip pat visiems, turintiems antsvorio, nes padidėjęs riebalinis sluoksnis spaudžia šlapimo pūslę. Šlapimo nelaikymą gali sukelti ir ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas, pavyzdžiui, raminamųjų, migdomųjų ar antidepresantų“, – paaiškina vaistininkė.

Vaistininkė pasakoja, kad kartais jį išprovokuoja ir kasdieniai įpročiai, pavyzdžiui, kofeino vartojimas. Kofeinas erzina šlapimo pūslę ir veikia kaip šlapimą varanti priemonė. Jeigu piktnaudžiaujate ir išgeriate daugiau negu keturis puodelius kavos per dieną, šlapimo nelaikymo tikimybė ateityje gerokai padidėja.

Dažnai keliasi naktį

Sveikam žmogui normalu šlapintis kas 3–4 valandas ir bet koks nukrypimas jau gali būti pirmasis šlapimo nelaikymo požymis. Medikai pastebi, kad pacientai nelinkę atvirauti apie intymias sveikatos problemas, bet norint save apsaugoti, pasireiškus bet kokiam šlapinimosi sutrikimui, svarbu kuo skubiau reaguoti.

Šlapimo nelaikymą gali sukelti ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas, pavyzdžiui, raminamųjų, migdomųjų ar antidepresantų.

„Net ir nedideliais kiekiais išsiskiriantis šlapimas juokiantis, čiaudint, kosint ar kitaip įsitempiant fiziškai, jeigu negalite susivaldyti vos išgirdę tekantį vandenį, streso metu ar paprasčiausiai kelis sykius keliatės šlapintis naktį – visa tai praneša apie šlapimo nelaikymo pradžią“, – specialistė pataria tokiu atveju nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Laiku nesikreipus į sveikatos specialistus, liga progresuoja, didėja fizinis ir psichologinis diskomfortas, taip pat galima pavėluotai diagnozuoti pilvo ir dubens srities darinius, neurologines ligas ar šlapimo pūslės akmenis ir infekcijas.

Padeda pratimai

Jeigu susiduriate su silpnu šlapimo nelaikymu, gali padėti dubens dugno raumenų treniravimas. Juos treniruoti galima namų sąlygomis atliekant paprastus pratimus.

„Sutraukite raumenis ir laikykite, kol suskaičiuosite iki 10, o tada atpalaiduokite. Šį pratimą reikėtų kartoti po dešimt kartų mažiausiai tris sykius per dieną. Jis naudingas ne tik jau turintiems problemų, bet ir visiškai sveikiems žmonėms, nes stiprindami raumenis sumažinsite šlapimo nelaikymo riziką ateityje“, – nurodo E.Ramaškienė.

Jeigu jaučiamas poreikis labai dažnai šlapintis, vaistininkė pataria treniruoti šlapimo pūslę: „Eikite į tualetą kas valandą, net jei nenorite. Kitą dieną padidinkite laiko tarpą iki 1,5 valandos, dar kitą – pakentėkite papildomai 30 minučių ilgiau. Kartokite tai, kol pradėsite reguliariai šlapintis kas 3–4 valandas“, – sako medikė.

Iš lovos pakilti negalintis pacientas dažniausiai be personalo ar artimųjų pagalbos pats negali nueiti iki vonios ar tualeto, susiduria su higienos iššūkiais, todėl reikalingos specialios priemonės. Per mėnesį vienam asmeniui gali prireikti 40-60 sauskelnių, populiariausios yra 30 vnt. pakuotės, kurias klientams nelengva transportuoti dėl didelės apimties. Dėl šios priežasties „Camelia“ vaistinių tinklas savo klientams sauskelnes ar įklotus siūlo įsigyti vaistinėje, o prekes nemokamai į namus pristatys kurjeris.

„Per mėnesį vienam slaugomam žmogui gali prireikti dviejų didelių sauskelnių pakuočių. Klientui abi jas iškart parsinešti nėra patogu, taip pat ne visiems patogu kas savaitę į vaistinę užsukti nusipirkti mažesnių pakuočių, todėl, siekdami palengvinti artimuosius slaugančių klientų kasdienybę, siūlome sauskelnes įsigyti „Camelia“ vaistinėje, o prekės be jokių rūpesčių ir papildomų sąlygų, nemokamai bus pristatytos į namus“, – sako „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

Sprendžiantiems klausimą, ką rinktis – sauskelnes-kelnaites ar paprastas sauskelnes, svarbu atsižvelgti į tai, ar slaugomas asmuo pats geba atsikelti iš lovos. Bent truputį savarankiškai galintiems judėti pacientams rekomenduojamos sauskelnės-kelnaitės, prikaustytiems prie lovos – sauskelnės.

„Perkant šias prekes taip pat svarbu žinoti paciento klubų apimtį, kad jis galėtų jaustis patogiai ir per mažos sauskelnės nespaustų, o per didelės – nepraleistų skysčio. Taip pat derėtų atsižvelgti į priemonės sugeriamumą ir pagal tai atitinkamu dažnumu jas keisti“, – sako „Camelia“ vaistininkė Monika Matulaitytė.

Neretai iš lovos negalintys pakilti pacientai serga sunkiomis, nepagydomomis ar ilgai besitęsiančiomis ligomis. Slaugantieji patiria nuolatinę įtampą, nežinią, juos kamuoja nuovargis, todėl, pasak vaistininkės, itin svarbu, kad būtų galvojama ne tik apie paciento gerovę.  

„Svarbiausia nepamiršti savęs ir savo emocinės būklės bei ja pasirūpinti patiems. Gera nuotaika padeda greičiau pasveikti ar ramiau jaustis ir slaugomam žmogui, ir padeda pačiam slaugančiajam lengviau pakelti sunkumus“, – įsitikinusi vaistininkė.

„Camelia“ vaistinių tinklas primena, kad nuo liepos 1 dienos asmenims, kuriems nustatytas sunkus šlapimo nelaikymas, mažas pajamas gaunantiems senatvės pensininkams, negalią turintiems asmenims ir visiems 75 metų ir vyresniems senjorams per mėnesį galima gauti 60 vnt. (vietoje iki šiol gautų 45) kompensuojamųjų sauskelnių ir įklotų. Kad prekes būtų galima įsigyti patogiau ir už mažą kainą, kviečiame užsukti į „Camelia“ vaistinę.