Tačiau ar tikrai? Šio vakaro laida „TOP 3“ parodys priešingai. Paklausti, kaip jie dirbs, jei kils realus pavojus, daugelis Seimo narių šiandien atsakymo nežino. Daugelis nė nenutuokia, ar Seimas apskritai turi saugią patalpą – slėptuvę – ir kur ji yra!

„Aš nieko nesu girdėjusi apie Seimo slėptuves. Gal ir yra kokia, nes lyg buvo kažkoks rūsys senajame pastate. Bet kur jis – nežinau. Arba kažką praleidau“, – laidoje atviraus Seimo narė Morgana Danielė.

Jai pritars ir Lukas Savickas: „Aš, kaip Seimo narys, tikrai nesijaučiu informuotas, kaip reikėtų dirbti, esant grėsmės sąlygomis, kur man reiktų eiti, ir kaip darbas būtų organizuojamas.“

Už Seimo kanceliariją, čia esančias slėptuves ir kitas požemines katakombas atsakingas vicepirmininkas Paulius Saudargas, laidos komandai visgi esamas slėptuves aprodys. Deja, būtų sunku įsivaizduoti, kaip jose galėtų tilpti 150 žmonių… O ir šiaip – vietoje normalios priedangos ar slėptuvės sutvarkymo, Seimo valdyba šiuo metu planuoja kitus darbus. Pavyzdžiui, Seimo aplinkos ir fontano tvarkymą. Ką apie tai sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas?

Antrajame laidos siužete – nerimas NATO aljanse. Po Donaldo Trumpo akibrokšto, kad jo pergalės atveju JAV negins NATO partnerių, neskiriančiu 2 procentų gynybai, Europoje kilo panika. O kai kurie šią žinutę suprato ir dar baisiau – jog būsimas kandidatas tokiomis savo kalbomis galimai Rusiją skatina pulti kai kurias Europos šalis. O ar toks scenarijus iš tiesų yra realus, laidoje savo nuomone pasidalins politologas Linas Kojala.

Galiausiai laidos žiūrovai bus pakviesti įvertinti paskutinį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimą. Jo metu nustatyta, kad Lietuvos nacionalinis dramos teatras, taikydamas nuolaidą asmenims tik iki 25 metų, diskriminuoja kitus lankytojus. Tarnyba informuoja, kad tai, neva, prieštarauja įstatymo nuostatai gauti tas pačias paslaugas nepaisant amžiaus, lyties ir kitų nuostatų. Bet ar tikrai? Visi atsakymai – laidoje.

Sostinės Karoliniškių rajone – požeminė perėja, kuri ne tik požeminė perėja, bet ir priedanga. Požeminės perėjos sienas pagyvinę menininkai tikėjosi sukurti iliuziją, kad, išėję iš šios priedangos, žmonės atsidurs alternatyvioje, geresnėje tikrovėje. Tiesa, Karoliniškių gyventojai geresne tikrove netiki ir teigia, kad, jei tektų slėptis, prieglobsčio ieškotų kitur.

Jei ekstremali situacija prasidėtų šiandien, balkonai, rūsiai ir kitos visiškai atsitiktinės vietos taptų didžiosios daugumos lietuvių prieglobsčiu, mat iš 60 savivaldybių kol kas reikiamą priedangų skaičių turi tik dvylika. Dar 21 savivaldybė reikiamą prieglobsčių skaičių žada turėti greitai. Likusios – su priedangų paieška ir įkūrimu užstrigo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kiekviena savivaldybė, jeigu paklausite, turi savo įvairių argumentų. Dažniausias, kaip sakiau, argumentas – viešosios nuosavybės pastatų limitas išnaudotas. Tada kyla klausimas, kaip joms pavyksta susitarti su privačios nuosavybės savininkais“, – svarstė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

„Nenorime daryti to vien dėl paukščiuko. (Norime) iš tiesų turėti tokias priedangas, kurios, esant reikalui, galėtų išgelbėti žmonių gyvybes. Jos turi būti padarytos atsakingai“, – tikino Savivaldybių asociacijos viceprezidentas Audrius Klišonis.

Šiuo metu laikiną apsaugą galėtų gauti kiek daugiau nei 900 tūkst., arba 31 proc., šalies gyventojų. O tikslas – kad priedangose galėtų slėptis bent pusė visų gyventojų.

Didžiausia atsakomybė – savivaldybėms, nes, pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, „jos geriausiai žino savo teritoriją, žino, kokie objektai yra jų teritorijoje, kurie galėtų atitikti priedangos statusą“.

Tačiau kai kuriuos savivaldybės tikina, kad valdžia jas paliko likimo valiai. „Nėra bendros informacijos, kokios priedangos turėtų būti, kaip jos turėtų būti įrengtos. Jeigu nemaža dalis tų priedangų yra padaryta daugiabučių namų rūsiuose, tai, saugumo požiūriu, turbūt nėra pats geriausias variantas“, – savivaldybių poziciją įvardijo A. Klišonis.

Didesnėse savivaldybėse yra keli parengties pareigūnai, mažesnėse – vienas.

Tiesa, tarp šių problemų – ir dar viena – civilinės saugos specialistų trūkumas. Pasak vidaus reikalų ministrės, prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje buvo apie 1 tūkst. civilinės apsaugos specialistų, o šiuo metu – dešimt kartų mažiau. „Visoje šalyje jų iš viso yra 74. Žinoma, tai priklauso nuo savivaldybės dydžio – didesnėse savivaldybėse yra keli parengties pareigūnai, mažesnėse – vienas“, – skaičiavo A. Bilotaitė.

Tad dabar žadami vos savaitės trukmės ir itin platūs mokymai pareigūnams visose savivaldybėse.

„Nuo krizių valdymo ir civilinės saugos sistemų, kad turėtų bendrą suvokimą, taip pat perduodant žinias apie kolektyvinės saugos statinius, apie priedangas, apie tam tikras skirtingas ekstremalias situacijas“, – mokymų temas vardijo Ugniagesių gelbėtojų mokyklos vadovas Kęstutis Agintas.

Priedangų skaičiumi šiuo metu tarp gerųjų pavyzdžių – Kauno ir Kėdainių rajonai, o viena prasčiausių situacijų – Vilniaus rajone, kur jų užtektų vos 6 proc. gyventojų.

– Visą reglamentaciją jūs jau turite?

– Ministerija pristatė asociacijai dokumentą, kuris reglamentuoja, kaip reikia įrenginėti priedangas, slėptuves, kokie reikalavimai, kokie inžineriniai sprendimai turi būti įgyvendinti. Mes susipažinome su šiuo dokumentu ir manome, kad jis daug aiškiau išaiškina projektuotojams, statybininkams, ką reikia padaryt, kad tokie infrastruktūros statiniai atsirastų, ten kur turi.

– Kiek anksčiau jau buvo architektų rekomendacijos klausimas. Dabar, jūsų akimis, tas dokumentas, kurį matėte, tie reikalavimai yra brangiai kainuojantys ar ne, kalbant apie naujas statybas?

– Jeigu priedangų įrengimui, nemanau, kad tai labai brangus statinys, kadangi numatytas normatyvas, kiek vienam asmeniui turi būti ploto skiriama priedangoj. Ten yra nuo 0,7 iki 1,5 kv. m. Tai skaičiuojam labai paprastai. Jeigu laiptinėje yra 20 butų ir vienam bute gyvena trys asmenys, pasidauginam ir turim tos patalpos plotą. Jeigu ten dvi ar trys laiptinės, atitinkamai susiskaičiuojame plotą ir matom, kad vienam butui reikia skirti kokius 5 kv. m.

– Vadinasi, perkant butą, dar reikėtų pasiskaičiuot, kad reikės susimokėt už 5 papildomus kvadratus?

– Apytikriai. Kadangi vidutinis vieno buto dydis Lietuvoje yra 56 kv. m. ir atitinkamai skaičiuojame, kad apie 5 kv. m. kiekvienai šeimai reikia turėti priedangoj vietos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet priedanga turi būti ne gipskartonis. Pagal reikalavimus tai turi būti mūras, betonas, vadinasi, pigu taip pat nebus?

– Jeigu šildoma patalpa, daugiau kainuos. Jeigu nešildoma, vis tiek, manau, kad 1 kv. m. būtent tos priedangos pabrangins butą apie 70-80 eurų. Gali būti iki 100 eurų, jeigu sanmazgą įrenginėsime, jeigu įrenginėsime atskirą išėjimą, truputį nutolusį nuo statinio. Aišku, čia pati statyba tiek gali pabranginti, bet skaičiuoti reikia žemę, projektavimą, visus kitus pridėtinius kaštus. Tai, manau, kad ten kosmosas nebus, bet kiekvienas kvadratinis metras priedangos, aišku, žmogui suteiks ne tik saugumo, bet ir prievolę mokėti už pirkimą. Bet niekas dar nekalba apie tai, kiek kainuos priežiūra. Kadangi, jeigu šildoma patalpa, reikės už šildomo ploto tūrį mokėt, valyti, vėdinti reikės. Jeigu yra rekuperacinės sistemos įdiegtos, tai reikia ir šitą patalpą vėdinti.

– Kas yra nepigu?

– Tai kiekviena inžinerinė infrastruktūros detalė statinį brangina. Bet jeigu kalbėtume apie slėptuves, tai jau jos įrengimui ženkliai daugiau reikia investuot ir tai ne 100-200 kv. m., tai gali būt kaip ir buto 1 kv. m. kaina, tokia gali būt ir slėptuvės kaina.

– Dabar reikalavimas aukštesniems daugiabučiams – priedangos ar slėptuvės reikia?

– Daugiabučiams reikia priedangos, kadangi priedanga yra laikinai pasislėpti, iki 3-4 val. O slėptuvė yra ilgesniam buvimui, ten yra numatytas tualetas, gal kažkoks medicininis punktas, vėdinimo sistema, vandens, maisto atsargos.

– Ar daugiabučiams būtų reikalingos ne tik priedangos, bet ir tikros rimtos slėptuvės?

– Aš galvoju, kad karo grėsmė šiandien verčia pergalvoti visą saugumo filosofiją, visiškai keičiasi požiūris į saugumą. Jeigu pradėsime įrenginėti kiekviename name slėptuvę, galvoju, kad finansiškai tai bus labai brangu. Galvoju, kad ten, kur yra didžiulis žmonių susitelkimas, reikėtų įrengti slėptuves. O, pavyzdžiui, Statybininkų asociacija siūlo Vilniaus miestui, kur didžiausia koncentracija, pradėti statyti metro. Čia priklauso nuo koncepcijos, nuo mūsų išteklių ir požiūrio į saugumą.

– Tas reglamentavimas, architektų rekomendacijos, kurias jau turime ir kurios yra aiškios, ar jomis gali naudotis ir tie, kurie turi ir senesnės statybos namus ir norėtų kažką persitvarkyti tenai?

– Manyčiau, jeigu mes šiandien kalbame apie priedangas, paklausčiau pirmiausiai, ar visi piliečiai draudžia draudimo kompanijose savo būstus? Ne visi. Ir klausimas, ar visi į saugumą turi vienodą požiūrį? Manau, kad ne visi. Jeigu elgiamės atsakingai, tai, ko gero, kiekvienam namui, kiekvienai bendruomenei reikėtų pasirūpinti ir įsirengti priedangą.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Bendruoju valstybinių normatyvinių aktų registru.

Vidaus reikalų ministerijos vadovas Ihoris Klymenka įsakė padaryti pakeitimų „Civilinės saugos objektų priežiūros ir eksploatavimo reikalavimuose“.

Dokumente pažymima, kad asmenys, atvykstantys į slėptuves su augintiniais, turi būti atskirose patalpose arba atskirose zonose.

Be to, augintinių savininkai turi užtikrinti:

nuolatinę gyvūnų priežiūrą;

būtinas sąlygas, atitinkančias augintinio biologines, rūšies ir individualias savybes;

aplinkinių žmonių ir gyvūnų, taip pat turto saugumą, kad augintiniai nepadarytų žalos;

lydimo augintinio saugumą;

sanitarijos ir higienos reikalavimų ir veterinarijos normų ir taisyklių laikymąsi.

Be to, augintiniai, „galintys kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai“, turi būti su pavadėliais, o į pavojingų veislių sąrašą įtraukti šunys – su antsnukiais.

Įsakymas įsigalioja ketvirtadienį, sausio 25-ąją.

Portalas primena, kad gruodžio 14 d. per oro pavojų du vaikai nebuvo įleisti į slėptuvę Kyjive. Apsaugos darbuotojas atsisakė įleisti vaikus, kadangi jie buvo su šunimi.

Tai numato viešai paskelbtas priedangoms ir slėptuvėms skirto statybos techninio reglamento projektas.

Pagal jį priedangų įrengimas nebus privalomas religiniams statiniams. Tuo metu visuomeniniuose statiniuose, kur telpa daugiau nei 100 žmonių, bei aukštesniuose daugiabučiuose nenumatant priedangų jos turės būti statomos kaip atskiras jų statinys – jis turėtų talpinti bent 40 proc. pastate nuolat esančių žmonių, o maksimalus plotas nebūtų ribojamas.

Patekimas į patalpą turės būti pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms, joje turės būti numatytas bent vienas avarinis išėjimas.

Nuo oro pavojaus gyventojams skirtoje pasislėpti patalpoje turės būti įrengtas elektros tiekimas bei šildymo sistema, taip pat rekomenduojama įrengti neužšąlančią vandens tiekimo sistemą su bent vienu vandens čiaupu ir vandens surinkimo trapu.

Tuo metu karo atveju skirtose pasislėpti slėptuvėse turėtų būti įrengtos šildymo ir vėdinimo sistemos, elektros tiekimas iš dviejų nepriklausomų šaltinių bei stacionarus interneto ryšys.

Reglamentą planuojama patvirtinti 2024 metų pradžioje.

Pernai sausį įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę visuose naujai statomuose daugiau nei 100 žmonių talpinančiuose visuomeniniuose pastatuose bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose suprojektuoti ir įrengti priedangas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu veikiant organizuotoje grupėje. Kaltinimai šioje byloje pareikšti devyniems asmenims, pranešė prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikys Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, trys 26–39 metų vyrai, atliekantys laisvės atėmimo bausmes, subūrė organizuotą grupę, kaip įtariama, sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams vykdyti.

Manoma, kad trijulė iš įkalinimo vietos organizavo narkotinių medžiagų įgijimą, jų pristatymą į Klaipėdos mieste esančias slėptuves bei tolimesnį kvaišalų platinimą įtraukiant kitus asmenis.

„Surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad du laisvėje išvien su minėta trijule veikę vyrai iš sutartos slėptuvės paimdavo ten paliktus įvairius kvaišalus – kanapes, heroiną, kokainą, kuriuos galimai platino kitiems“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Dar trims bylos kaltinamiesiems, kurie, kaip įtariama, įsigijo kvaišalų iš minėtos organizuotos grupės narių, buvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Vienam iš asmenų kaltinimai pareikšti dėl narkotinių medžiagų platinimo.

Prokuroro nutarimu vieno iš kaltinamųjų turtui – 7 tūkst. eurų – taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Teisme bus siekiama šiuos, kaip įtariama, iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, konfiskuoti.

Trys kaltinamieji teismo laukia būdami suimti, kitiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Socialdemokratų teigimu, Aplinkos ministerija delsia parengti taisykles, nustatančias slėptuvių ir priedangų įrengimo standartus, todėl nauji pastatai ir toliau įrengiami be slėptuvių.  

Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės, slėptuvių skaičius Lietuvoje neauga būtent dėl ministro abejingumo.

„Praėjusią savaitę G. Landsbergis pažėrė bauginančių įspėjimų apie saugumo situaciją šalyje. Tačiau, pasirodo, paties ministro kolegos Vyriausybėje neskuba pajudinti nė piršto, kad žmonės jaustųsi saugesni. Antai, jau daugiau nei metus įmonės beldžiasi S. Gentvilui į duris, prašydamos įteisinti slėptuvių įrengimo taisykles. Tačiau Aplinkos ministerija vis dar lūkuriuoja“, – sako R. Budbergytė.

Vyriausybės deklaruojamą pažadą didinti slėptuvių skaičių R. Budbergytė vadina „gražia pasaka“.

„Šiuo metu Lietuvoje yra tik apie 2,5 tūkst. priedangų, kuriose tilptų vos 30 proc. gyventojų. O štai vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dabar žada, kad ateityje Lietuvos slėptuvėse tilps net 60 proc. gyventojų. Kaip mes tikimės pasiekti tokį staigų proveržį, jeigu Aplinkos ministerija sėdi rankas sudėjusi?“ – komentuoja R. Budbergytė.

Frakcijos seniūnės pavaduotojas Kęstutis Vilkauskas mano, kad Lietuva turėtų teisiškai įsipareigoti apsaugoti didžiąją dalį gyventojų slėptuvėse.

„Slėptuvės turi būti prieinamos visiems žmonėms. Kokiame nors teisės akte turėtų figūruoti rodiklis, kad apsauga turi būti užtikrinta bent 80 proc. gyventojų – kaip Švedijoje ar Suomijoje. Galimybė slėptis turi būti užtikrinti didžiajai daliai žmonių“, – sako K. Vilkauskas.

ELTA primena, kad Vidaus reikalų ministerija siekia, kad miestuose esančiose priedangose, esant pavojui, galėtų pasislėpti ne mažiau kaip 60 proc. gyventojų, o rajonuose – ne mažiau kaip 40 proc. gyventojų.

Šiuo metu, anot vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, įrengta pakankamai priedangų apsisaugoti apie 30 proc. šalies gyventojų.

Taikos metu saugo ir dviračius

Suomijos vidaus reikalų ministerija prieš daugiau nei dešimtmetį pateikė Civilinės saugos įstatymo pataisas, kad nauji visuomenės poreikiams naudojami pastatai, išskyrus religinės paskirties, turi būti pritaikyti ir kaip kolektyvinės apsaugos objektai.

Šis reglamentas įsigaliojo visiems objektams, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių arba aukštesniems nei 5 aukštų daugiabučiams. Priimtų pataisų Suomijoje privalo laikytis visi statytojai, todėl nuostatų atsakingai paiso ir šalyje veikianti statybos bendrovė „YIT Corporation“.

Bendrovės vystymo sutarčių vadovas Jari Hovilehto pasakoja – slėptuvės įrengiamos apsaugai nuo galimų oro pavojų. Šios priedangos Suomijoje projektuojamos šalia daugiabučių, verslo centrų. Taip pat statomos didelės savivaldybių slėptuvės, vadinamos tuneliais. Taikos laikotarpiu jie naudojami automobilių stovėjimui.

„Esame praktiški ir Suomijoje išnaudojame kiekvieną laisvą centimetrą. Todėl daugiabučiuose įrengtos slėptuvės tampa sandėliukais gyventojų daiktams arba dviračių saugyklomis“, – sakė J. Hovilehto.

Esame praktiški ir Suomijoje išnaudojame kiekvieną laisvą centimetrą. Todėl daugiabučiuose įrengtos slėptuvės tampa sandėliukais gyventojų daiktams arba dviračių saugyklomis.

 

Tačiau, jo teigimu, net ir tokiu atveju, kai nėra naudojamos pagal tiesioginę paskirtį, šios priedangos šalyje – griežtai reglamentuojamos. Slėptuvės, anot pašnekovo, turi būti įrengtos kiekviename gyvenamosios paskirties pastatuose ar biuruose, kurių grindų plotas viršija 1,2 tūkst. kv. m. Pramonės objektuose šis ploto reikalavimas padidintas iki 1,5 tūkst. kv. m ir daugiau.

„Slėptuvės gali būti įrengtos ir šalia pastatų. Svarbu, kad priedangos nebūtų nuo jų nutolusios toliau nei 500 metrų. Mūsų statomi gyvenamieji daugiabučiai dažniausiai yra didesni nei 1,2 tūkst. kv. m. Jei juos sudaro keli pastatai, skaičiuojamas bendras plotas. Tarkime, yra 4 namai po 400 kv. m. Bendras jų plotas – 1,6 tūkst. kv. m, todėl slėptuvės įrengimas tokiam projektui jau yra privalomas“, – teigė „YIT Suomija“ atstovas.

Reikalavimai – aiškūs

Paklaustas, kokie pagrindiniai slėptuvių įrengimo reikalavimai keliami statytojams Suomijoje, J. Hovilehto pažymi – jos gali būti pastatytos ir bendros su kaimyniniais statiniais. Svarbu tai, kad priedangos plotas atitiktų normatyvus. Jie skaičiuojami atsižvelgiant į žmonių skaičių, kurie slėptuve prireikus naudotųsi. Pasak J. Hovilehto, vienam gyventojui skiriama po 0,75 kv. m.

Ekspertas taip pat pasakoja, kad slėptuvėse privaloma užtikrinti ir būtiniausius žmonių poreikius. Todėl į priedangas susirinkę gyventojai turi būti aprūpinti maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis bei švariais drabužiais.

„Kalbant apie slėptuvių statybą, visos jų konstrukcijos įrengiamos iš gelžbetonio. Sienų ir stogo storis įprastai būna ne mažesnis nei 3 metrai betono. Be to, priedangos nebūtinai įrengiamos tik po žeme. Jos statomos ir antžeminės arba atskiruose pastatuose“, – pažymėjo ekspertas.

J. Hovilehto priduria – statybos reikalavimai taip pat numato, jog slėptuvių durys privalo būti sandarios dujoms, turėti oro filtravimo įrenginius, tinkamą ventiliaciją. Priedangose statytojai pasirūpina ir avariniu išėjimu.

„Suomijos įstatymai numato ir kitus reikalavimus. Remiantis jais, slėptuvėse turi būti priešgaisrinis suskirstymas, dūmų ištraukimas, evakuacijos keliai bei kita svarbi informacija. Kiekvienas statytojas šiuos aiškius reikalavimus žino ir jais kruopščiai vadovaujasi“, – akcentavo J. Hovilehto.

Tikisi, kad panaudoti neprireiks

Lietuvoje iki galo neapsisprendžiama, kaip reikia reglamentuoti slėptuvių įrengimą. Viešojoje erdvėje vieni siūlo sostinėje iškasti slėptuvių alternatyvą – metro, kiti svarsto, kas už priedangas mokės – verslas ar gyventojai?

Panašių klausimų, J. Hovilehto teigimu, Suomijoje nebekyla.

„Slėptuvių įrengimo išlaidos šalyje jau yra įtrauktos į naujų pastatų statybos sąmatą. Būstų ar komercinių patalpų pardavimo kainos jas ir padengia“, – tikino ekspertas.

Anot J. Hovilehto, slėptuvių įrengimas nedidina ir namo vertės ar patrauklumo potencialiems pirkėjams. Jo teigimu, priedangų statyba yra privaloma, todėl tiek Suomijos verslas, tiek ir gyventojai pastarąsias priima kaip būtiną statinį.

„Iššūkių kartais kyla tik dėl konkretaus projekto planavimo. Slėptuvės yra masyvus statinys, jam vietą numatyti turime labai kruopščiai. Priedangos konstrukcijos sveria labai daug, todėl atsakingai planuojame žemiausius pastatų aukštus. Kartais slėptuvės forma gali būti gana sudėtinga dėl virš jos esančių sienų tarp butų vietos. Tai irgi turime numatyti. Tačiau visi iššūkiai yra suvaldomi. Slėptuves įrengiame su viltimi, kad jų Suomijoje panaudoti pagal paskirtį niekada neprireiks“, – pabrėžė „YIT Suomija“ atstovas.

Aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė sako, jog metams įpusėjus normų nėra, nes 30 metų valstybė tam neskyrė nei lėšų, nei dėmesio – tikėtasi, kad karo nebebus.

„Natūralu, kad ir Aplinkos ministerijoje nesėdi ir nelaukia ekspertai, kada galės sunormuoti priedangas ir slėptuves. Dėl to teko įsigyti išorės ekspertų paslaugas, vyksta intensyvus darbas, iki metų galo planuojame užbaigti“, – LRT radijui trečiadienį sakė viceministrė.

Anot jos, statytojai ir dabar gali projektuoti priedangas vadovaudamiesi galiojančiais kriterijais.

„Tam tikri kriterijai yra įstatyme, esame aptarę su sektoriumi, kad tais kriterijais vadovaujantis yra, galima ir būtina projektuoti patalpas, kuriose būtų galima laikinai pasislėpti nuo išorės veiksnių. Ką daro Aplinkos ministerija, tai turi tiesiog detalizuoti tuos kriterijus, sutikslinti papildomas normas, tačiau projektavimas vyksta, šiuo atveju normos galėtų patikslinti, detalizuoti, galbūt sugriežtinti kai kuriuos reikalavimus“, – kalbėjo viceministrė.

Tam tikri kriterijai yra įstatyme, esame aptarę su sektoriumi, kad tais kriterijais vadovaujantis yra, galima ir būtina projektuoti patalpas, kuriose būtų galima laikinai pasislėpti nuo išorės veiksnių.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad aiškios normos, skaičiavimo metodika statytojams leistų matyti tikslius reikalavimus, o ne interpretuoti savaip ar bandyti perkelti užsienio patirtį.

„Tam tikri reikalavimai yra išdėstyti, kad apsaugotų civilius ir kitus piliečius nuo skeveldrų, kažkokių sprogimų, kitų grėsmių, tokie abstraktūs reikalavimai yra, bet laukiame detalesnių. Tikimės, kad metų pabaigoje atsiras detalūs reikalavimai, normos atskirtos. Matysime, kaip atrodo tie reikalavimai, kaip galime suprojektuoti saugias priedangas“, – LRT sakė D. Gedvilas.

Anot jo, nesant konkrečių reikalavimų, šiuo metu projektuotojai dažniausiai priedangai pritaiko požemines automobilių vietas, jei šios yra be langų, išorės atidengimų.

„Parkingą skaito kaip priedangą, įdeda kažkokias užstumiamas duris, uždaromas, bet didelių investicijų į projektavimą tokių priedangų nėra“, – teigė D. Gedvilas.

Dėl saugumo turi rūpintis visi

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad praėjus pusantrų metų nuo karo Ukrainoje pradžios tokia situacija netenkina.

„Savo akimis mačiau rugpjūčio mėnesį Lietuvos finansuotą atstatytą darželį Ukrainoje ir mokyklą. Mačiau, kaip gali atrodyti priedanga ir tikra slėptuvė. Tikrai galima padaryti ir padaryti gerai, Ukrainoje tą darome, mūsų resursai tam dedami. Tą visą logiką reikia perkelti į Lietuvą. Statybininkus suprantu, reikia turėti kuo aiškesnius kriterijus“, – teigė jis.

L. Kasčiūno teigimu, saugumas ir gynyba nėra dviejų ministerijų reikalas, į tai turi įsitaukti visi, nes kol kas „problema, kad  į karą žiūrime per televizorių – bloga istorija, nuotykis, šalia, skauda, bet ne pas mus“.

Viceministrė pabrėžė, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 60 tūkst. daugiabučių, o kasmet naujai pastatoma apie šimtas, tad priedangų įrengimas tik naujuose statiniuose problemos neišspręs.

„Jei dėsime pastangas tik į naujus statinius, mūsų apsirūpinimas priedangomis truks kelis šimtus metų. Mes savo darbą  padarysime, kaip pasižadėję, bet 99 procentai gyvena senuose pastatuose, jiems tos normos neturės įtakos“, – teigė D. Matusevičė.

Gyventojai raginami pagalvoti, ką kiekvienas gali padaryti dėl savo saugumo, išsivalyti rūsio patalpas.

Savivaldybių duomenimis, šiuo metu priedangose galėtų pasislėpti apie trečdalis šalies gyventojų.

Vieni tai vadina amžiaus statybomis, kiti – amžiaus gėda. Nacionalinį stadioną Vilniuje bandoma pastatyti dar nuo sovietmečio. Žmonės čia rinktųsi ne vien dėl sporto ar koncertų. Kadangi pastatas – visuomeninės paskirties, tokiame privaloma įrengti ir priedangas žmonėms slėptis karo ar kitų ekstremalių situacijų atveju.

„Yra priedangų reikalavimas“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Bet įstatymas beveik metus nevykdomas. Nauji pastatai statomi kaip iki rusų karių agresijos.

„Pas mus kol kas nėra. Projektai, kurie parengti, turi leidimus. O naujiems projektams neturime reikalavimų“, – teigė „Eikos“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis.

Aplinkos ministerija jau beveik metus neparengia reikalavimų priedangoms.

Kas yra šios problemos savininkas? Kol kas dar nėra apsispręsta.

„Pasilikome laiko diskusijai išsigryninti, koks standartas tinkamiausias Lietuvai“,– kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ministras siūlo statyti priedangas Lietuvoje pagal kitų šalių reglamentus.

„Galima naudoti ir tarptautinius, ir užsienio šalių reglamentus. Yra maždaug numatyta, kiek ploto turėtų būti vienam gyventojui“, – sakė ministras.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Už statybas atsakingam ministrui primenama, kad statybos Lietuvoje turėtų vykti pagal Lietuvos įstatymus. Anot statytojų, kiekvienos šalies galimybės nėra vienodos.

„Yra kelių lygių apsauga: apsauga nuo skeveldrų, nuo atominių bombų. Reikia pasirinkti, kokio lygio mes norime“, – sakė R. Dargis.

Anot R. Dargio, su nedideliais pakeitimais daugumoje pastatų statomas požemines automobilių stovėjimo aikšteles būtų galima paversti saugiomis priedangomis nuo oro pavojų. Tačiau būtina reikalavimus įteisinti.

„Valstybei reikia turėti savininką. Kas yra šios problemos savininkas? Kol kas dar nėra apsispręsta“, – sakė R. Dargis.

Vidaus reikalų ministrė sako, kad priedangų klausimą prižiūri asmeniškai. Kad darbai vyktų, toliau bus laukiama proveržio iš Aplinkos ministerijos.

„Labai tikimės proveržio iš Aplinkos ministerijos. Labai svarbu, kad ir naujuose pastatuose atsirastų reikalavimai“, – teigė ministrė Agnė Bilotaitė.

Aplinkos ministras sako, kad taisyklių dar teks palaukti.

„Iki metų pabaigos ruošiamas naujas statybos techninis reglamentas, kuris aiškiai nurodys, kur, kokiame pastate priedangos reikėtų“, – kalbėjo aplinkos ministras.

Lietuvoje yra 2,5 tūkst. priedangų, jose tilptų tik 30 proc. gyventojų. Tikslai maždaug du kartus didesni.

„Numatytos labai aiškios kryptys, kiek turime turėti priedangų. Didžiųjų miestų priedangose turi tilpti 60 proc. gyventojų, rajono priedangose – 40 proc.“, – sakė A. Bilotaitė.

Daug mažiau nei priedangų yra bunkerius primenančių slėptuvių, kurios saugotų nuo tiesioginio raketų smūgio. Tokių slėptuvių yra vos tūkstantis, bet dauguma – sovietinių laikų. Trečdalis nebetinkamos naudoti. Seime diskutuota, kad tokios slėptuvės kainuotų milžiniškus pinigus.

„Valstybė turi apsispręsti, ar ji investuoja į slėptuves, ar ji investuoja į oro gynybą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Ukrainos pavyzdys rodo,  kad dauguma gyventojų lieka saugūs pasislėpę priedangose.