Dergia ne tik bute

Už sunkių medinių, niekuomet nerakinamų durų slypi tamsus ir dulkėtas pasaulis. Pro aptrupėjusius, seniai nevalytus langus skverbiasi silpna saulės šviesa, apšviesdama apiplyšusius baldus, ant grindų besimėtančius daiktus, neatpažįstamos spalvos ištrupėjęs grindų parketas primena apie prarastą komfortą ir buvusį gyvenimą.

Iš vieno kambario išlenda susivėlę vyras. „Aš netriukšmauju, negeriu“, – į gynybinę poziciją stoja užkalbintas aštuntą dešimtį įpusėjęs buto šeimininkas Jonas. Ranka perbraukia pasišiaušusius plaukus, sutikdamas fotografuotis ir pasikalbėti. „Turiu draugę. Mes nesusituokę, bet kartais ji pas mane ateina, kartais aš ją aplankau“, – jam svarbius momentus mini Jonas.

Galiausiai buto svečiai nuplėšė unitazą ir su turiniu pasistatė virtuvės patalpoje.

Daugiau žmonių bute nebuvo. Kartu su Jonu gyvena sūnus Mindaugas. Keistas sutapimas: eidami susitikti su Jono kaimynais laiptinėje prasilenkėme su dviem gerokai jaunesniais vyrais, nešinais didžiuliais maišais depozito. Anot kaimynų, tai buvo Jono sūnus su draugu.

Tąsyk nepavyko pamatyti landyne paversto buto svečių ir jų svečiavimosi ypatumų. Tačiau čia vykstančio gyvenimo specifiką liudija iškalbingi faktai: nuo praėjusių metų sausio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai yra sulaukę 91 pranešimo, iš kurių daugiausiai dėl triukšmo, konfliktų, smurto. Negana to, tris kartus kaimynų kvietimu į butą vyko ugniagesiai.

„Jie jau daug metų veda asocialų gyvenimo būdą. Daugiau nei penkerius metus į butą įsileidžia benamius, girtuokliaujančius asmenis, kai kurie yra grįžę iš įkalinimo vietų. Į butą kaip į landynę susirenka ten negyvenantys sugėrovai, kurie nuolat vartoja alkoholį, kelia triukšmą, smurtauja vienas prieš kitą. Bendro naudojimo patalpose – laiptinėje ir lifte – asmenys kabinėjasi prie gyventojų, vaikų, šiukšlina, rūko šlapinasi“, – skundėsi kaimynai.

Neviltis: landynės kaimynystėje gyvenantys žmonės baiminasi gaisro, parazitų protrūkio, apsvaigusių svečių. (Aurimo Barkausko nuotr.)

Užliejo išmatomis

Kelios daugiabučio gyventojų papasakotos situacijos praplečia vaizdą. Pasirodo, bute gyvenantys ar besisvečiuojantys asmenys suniokojo unitazą. Betgi gamta tai šaukia, tad į unitazą patenkančiu turiniu buvo apdovanoti visi dviem aukštais žemiau gyvenantys kaimynai.

„Dabar jau viskas išdžiūvo, nėra ką parodyti. Bet čia ne vienintelė blogybė. Nuolatinis triukšmas, trankymasis, pagalbos šauksmai – jau dažniausiai net nebereaguoji į tai“, – pasakojo išmatų ataką atlaikiusi žemiau landynės gyvenanti Gražina, auginanti mažametį sūnų.

Tačiau tuo momentu reikėjo skubiai spręsti tekančio unitazo turinio reikalus. Namo bendrijos pirmininkas Donatas Murauskas savo lėšomis viską sutvarkė, kad ir naudotis būtų galima, ir kaimynų neužpiltų.

„Buto šeimininkas žadėjo atsiskaityti už remontą, bet taip iki šiol pažado neįvykdė. Nesitikiu atgauti pinigų, o ir situacija tokia, kad nelabi gali pareikalauti. Vien bendrijai šis butas yra skolingas 1 tūkst. eurų. Planuojame kreiptis dėl skolos išieškojimo“, – aiškino pirmininkas.

Tualeto patalpa tvarkinga išbuvo neilgai. Greičiausiai numesta nuorūka sukėlė gaisrą, nudegė žarnelė ir kaimynai vėl buvo užpilti. Galiausiai buto svečiai nuplėšė unitazą ir su turiniu pasistatė virtuvės patalpoje.

„Kauno diena“ turėjo progos įsitikinti – unitazas stovi virtuvėje. Ar juo virtuvėje naudojamasi pagal paskirtį, buto šeimininkas neatsakė. Akivaizdu tai, kad buto virtuve pagal paskirtį nesinaudojama – jokių užuominų apie tai, kad joje kas nors gamintų maistą, orkaitėje keptų pyragus, kurių aromatas maloniai pasklistų po visus namus.

Detalės: unitazas pastatytas virtuvėje, buto durys nerakinamos, namai pilni apiplyšusių rakandų. (Aurimo Barkausko nuotr.)

Kasdienis pavojus

Dėl dar vienos situacijos gyventojai makabriškai juokauja, kad nereikėjo nieko daryti ir problemos nebebūtų. Pro landynės duris ėmė veržtis dūmai. Susirinkę kaimynai beldėsi, šaukė, bet niekas durų neatidarė.

„Pasitarėme ir išlaužiau. Radome apspangusį šeimininką, išvedėme, atvažiavo ugniagesiai ir konstatavo, kad greičiausiai dėl neatsargaus elgesio su ugnimi arba ne vietoje numestos nuorūkos butas buvo uždūmytas. Kas žino, kaip būtų baigęsi, jei nebūtume tų durų išlaukę“, – pasakojo kaimynas.  Nuo to momento jis namuose pradėjo laikyti gesintuvą.

Iš ugniagesių suvestinių: „Gautas pranešimas, kad iš buto sklinda stiprus dūmų kvapas. Butas buvo uždūmintas, smilko antklodė. Užpilta kibiru vandens. Viduje buvo neblaivus buto šeimininkas, medikai jį apžiūrėjo, į gydymo įstaigą nevežė, nes būklė normali. Dūmų detektorius buvo, suveikė.“

„Buto savininkas 1 kv. m plote buvo padegęs drabužius, skudurus. Užgesinta iki ugniagesių atvykimo“.

„Atvykus ugniagesiams butas buvo uždūmintas. Tualete degė šiukšliadėžė. Aprūko 2 kv. m tualeto sienų ir šiukšliadėžė, apdegė šiukšlės. Išvėdintos patalpos. Bute dūmų detektoriaus nėra“.

Gyventojai sako, kad į butą atėję sugėrovai pasišviečia žvakėmis, nes elektros nėra. Be to, bute rūkoma, o neatsargiai numesta nuorūka – dažna nelaimių priežastis.

Per plauką nuo bėdos

Ant tokios parako statinės gyvena vieno Šilainių daugiabučio gyventojai: bijo gaisro, kenčia nuo visokio plauko lankytojų, jų keliamo triukšmo, girtavimo, narkotikų, smarvės. Tačiau šitaip atrodo tik aplinkiniams. Pats buto šeimininkas Jonas sakė, kad jis gražiai gyvena, o vienas kitas išlūžęs langas, balkono ar kambario durys tėra smulkmenos.

„O kas negerai? Viskas čia gerai, – susirūpino Jonas, paklaustas dėl tvarkos bute. Jau nuvytusios tulpės ant stalelio šalia pelenine paverstos konservų dėžutės byloja, kad šventės šiuose namuose nepamirštos.

„O kas su elektra? Nėra?“ – Jonas kaip įgeltas strykteli prie elektros jungiklio kambaryje ir nustėra: „Tikrai nėra. Reikės žiūrėti.“ Greičiausiai nieko čia Jonas neprižiūrės.

Situacija: landyne virtusio buto šeimininkas Jonas tikino alkoholio nevartojantis. (Aurimo Barkausko nuotr.)

Jau minėjome, kad namo bendrijai Jonas skolingas tūkstantį eurų. „Taip, šio buto gyventojai už paslaugas yra skolingi bendrovei „Kauno vandenys“. Šių klientų atžvilgiu yra vykdomas teisminis išieškojimas“, – patvirtino „Kauno vandenų“ atstovė Vaida Bytautė.

Kitų priemonių skolininkui daugiabutyje nėra kaip taikyti. „Pagal Geriamojo vandens įstatymo 16 str. 27 p. draudžiama nutraukti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą daugiabučiams namams dėl atskirų namo butų savininkų (nuomininkų) skolų už suvartotą geriamąjį vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas“, – paaiškino V. Bytautė.

Tikėtina, kad panaši situacija ir su šildymu. Atjungti šildymo vienam butui daugiabutyje nėra kaip. Atlapi langai šiame bute vargiai prisideda prie ekonomiško šildymo daugiabutyje, kita vertus, nuolatinis vėdinimas sumažina kvapų sklaidą į bendąsias daugiabučio patalpas.

Reiktų pagalbos

„Ką daryti?“ – klausia gyventojai. Beveik 100 policijos vizitų į šį butą nepakako situacijai pagerinti. „Policijos pareigūnai lankosi ne tik gavę pranešimą, bet ir prevenciškai – kalbasi su bendruomene, vykdo aktyvią prevencinę veiklą. Kalbant apie jūsų minimą adresą, šio mėnesio pradžioje policijos pareigūnai kartu su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais lankėsi, kalbėjosi su daugiabučio namo gyventojais, vedė prevencinius pokalbius, o priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovams nustačius, kad nėra dūmų detektorių, jie pakabinti“, – informavo policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Jie jau daug metų veda asocialų gyvenimo būdą. Daugiau nei penkerius metus į butą įsileidžia benamius, girtuokliaujančius asmenis, kai kurie yra grįžę iš įkalinimo vietų.

Taip pat surašyti du protokolai dėl landynės laikymo. Tai užtraukia baudą nuo 30 iki 60 eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 60 iki 100 eurų. Bet kas iš to: juk šio buto šeimininką jau ir taip užgriuvusios ir išieškomos didžiulės skolos.

„Ačiū, kad apsilankėte“, – išeinantiems kaimynams ranką paspaudė šeimininkas ir dingo buto koridoriaus tamsoje. „Jie geriečiai, atsiprašinėja, kai papriekaištaujame, bet tie jų svečiai kartais ir juos pačius kumščiais pamoko. Jie yra prasitarę, kad jei neįsileistų tų sugėrovų,  būtų labai ne kas“, – situacijos tragizmo neslėpė kaimynai.

Jau po „Kauno dienos“ apsilankymo šiame Šilainių daugiabutyje ir vėl buvo kviečiama policija, ir vėl, greičiausiai, prevenciškai pasikalbėjo ir išvyko iki kito karto. Labai panašu, kad šiuo atveju reiktų ne tik „bizūno“, bet ir pagalbos, galimai netgi gydymo. „Kauno dienos“ žiniomis, buto savininkui, priešingai nei svečiams, dažniausiai nebūna nustatomas girtumas.

Buto šeimininkas praeityje buvo gerbiamas dėstytojas, studentus mokė viename Kauno universitete, yra išleidęs mokomąją knygą, bet, kaip pasakojo kaimynai, situacija pasikeitė po Jono žmonos mirties ir kuo toliau, tuo blogiau.

Krūvis kaimynams

Tikėtina, kad panašių situacijų esama ne tik Kaune, o ir visoje Lietuvoje. Tačiau vienos rekomendacijos, kaip elgtis tokioje kaimynystėje atsidūrusiems kaimynams, nėra.

Šilainių seniūnas Virginijus Naruševičius patvirtino, kad landyne virtusio buto situacija žinoma nuo 2023 m. Socialinio paslaugų centro (SPC) darbuotojai bute lankėsi kelis kartus. Buto savininkas SPC teikiamų paslaugų atsisakė.

„Su sūnumi, vedančiu asocialų gyvenimo būdą ir girtaujančiu, buvo ne kartą kalbėta, liepta sutvarkyti duris, įdėti spyną, kad į butą negalėtų patekti pašaliniai asmenys. Sūnus visada kalbėjo mandagiai ir žadėjo tvarkytis, tačiau niekada nieko nedarė. Buvo kreiptasi į socialinio darbo organizatores prie Šilainių seniūnijos, kurios kelis kartus lankėsi bute, tačiau buto savininkas Jonas ir sūnus Mindaugas jokios pagalbos nepriėmė ir atsisakė“, – aiškino seniūnas.

Aurimo Barkausko nuotr.

V. Naruševičius gyventojams rekomenduoja dėl situacijos kreiptis į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba nustatymo.

Kauno apygardos prokuratūra „Kauno dienai“ rekomenduoja kiek kitą kelią: „Pirmiausia gyventojai turėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Jie atlieka situacijos vertinimą ir gali imtis įvairių priemonių. Žinoma, galima kreiptis ir į prokuratūrą, kuri atlikusi tyrimą gali kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu.“

Klaipėdos savivaldybės interneto puslapyje gyventojas pranešė apie Mainų gatvėje sklindantį tvaiką.

Manyta, kad dūmai galėjo sklisti iš vienos įmonės pastato, kuriame remontuojami automobiliai.

„Įmonė, esanti šiuo adresu, bent kartą per savaitę kažką degina, kas stipriai dūmija, po to jaučiama stipri smarvė, neįmanoma atsidaryti langų, o pabuvus lauke bent minutę, griaužia akis ir gerklę“, – viešai parašė klaipėdietis.

Mainų gatvė yra pramoniniame rajone, bet gyventojai tokio kvapo ankščiau neužuosdavo. Šį kartą įtarta, kad deginami automobilių tepalai arba kokios nors kitos medžiagos.

Mainų gatvė yra pramoniniame rajone, bet gyventojai tokio kvapo ankščiau neužuosdavo.

Pasak Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento Komunikacijos skyriaus atstovo, aplinkosaugininkai atliko apžiūrą Mainų gatvėje ir priėmė sprendimą pradėti neplaninį autoserviso įmonės patikrinimą.

Pareigūnai nustatė, kad kuro katile buvo deginami mediniai padėklai.

„Įmonės direktorius buvo informuotas, kad mediniai padėklai yra medinės pakuotės atliekos ir turi būti tvarkomos, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, ir priduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tokias atliekas tvarkyti“, – teigė departamento atstovas.

Teigiama, kad už nustatytą pažeidimą įmonės atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir reikės atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Teršalų išmetimas į orą, viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamo teršalų kiekio normatyvus, užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.

Pernai vasarą klaipėdiečiai nuolat juto lauke tvyrančią stiprią smarvę.

Žmonėms buvo pažadėta, kad kvapams fiksuoti bus įrengtos automatinės aplinkos oro matavimo stotelės, tačiau, praėjus pusei metų, jų vis dar laukiama.

„Šiuo metu savivaldybės administracija ruošia viešojo pirkimo sąlygas dėl šešių automatinių aplinkos oro matavimo stotelių įsigijimo. Tikimės, kad per 2024 m. šios stotelės bus įrengtos“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Jeigu žmonės mums parašytų, mes iš karto kreiptumės į šalia esančias įmones, kad išsiaiškintume smarvės priežastis.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Šlepetienės, šiais metais dar nebuvo gauta skundų dėl nemalonių kvapų.

„Raštu pateiktų skundų šiais metais apie nemalonų kvapą pietinėje Klaipėdos dalyje nesame gavę. Jeigu žmonės mums parašytų, mes iš karto kreiptumės į šalia esančias įmones, kad išsiaiškintume smarvės priežastis“, – kalbėjo A. Šlepetienė.

Skyriaus vedėja tikino, kad metų pabaigoje buvo atliktas kvapų sklaidos modeliavimas ir nustatyta, kad Klaipėdos oras higienos normų neviršijo, o kvapą gyventojai gali jausti ir dėl oro sąlygų.

Asta Šlepetienė. Vytauto Petriko nuotr.

Vis dėlto dėl kvapų šiaurinėje miesto dalyje esančioje Burių gatvėje, pasak A. Šlepetienės, skundas buvo gautas dar sausio pradžioje.

„Sausio pradžioje Burių gatvėje gavome pranešimą apie blogą kvapą, kreipėmės į įmonę, tikslinome, kokia krova buvo vykdoma, ar buvo technologinių pažeidimų, bet gavome atsakymą, kad buvo dirbama įprastu režimu. O per pastarąsias dienas niekas nesikreipė“, – tikino skyriaus vedėja.

Žiemą paprastai iš lauko sklindantis blogas kvapas užuodžiamas rečiau, nes žmonės rečiau atidaro langus, dažniau naudojasi transporto priemonėmis, be to, esą tyrimai rodo, kad padėtis gerėja.

Pasak A. Šlepetienės, pasiekti, kad gyventojai visai neužuostų jokių pašalinių kvapų, nepavyks.

Taigi nors smarvė pietinėje miesto dalyje kartkartėmis ir pasklinda, ji esą neviršija jokių higienos normų.

Sulaukėme vieno gyventojų platesnio jų kasdienybės aprašymo ir pagalbos šauksmo.

Ne pirmas kartas

„Esu šios kaimynės kaimynas, gyvenu toje pačioje laiptinėje ir norėjau pridėti prie jūsų publikuoto straipsnio dar informacijos papildyti. Kaimynė galimai turinti sveikatos problemų, elgiasi neadekvačiai, nakties metu garsiai triukšmauja, keikiasi necenzūriniais žodžiais. Tai girdi mažamečiai vaikai, gyventojai turi eiti į darbus tinkamai nepailsėję“, – pradėjo pasakoti gyventojas.

Jis guodėsi, kad jau kelintas kartas, kai dėl netvarkingų vamzdynų užliejamas gyventojų turtas, prireikia remontų, brangsta būsto draudimo išlaidos.

„Gyventoja neturi savo nuosavų lėšų susitvarkyti vamzdynus savarankiškai, netgi atsisako ir nesutinka dėl nemokamų paslaugų, t.y. vamzdynų ir santechnikos tvarkymo, už kuriuos sutinkame apmokėti iš bendrijos sąskaitoje sukauptų namo lėšų, iš kurių bus apmokėtos išlaidos visų gyventojų sutikimu, kaip buvo aptarta per susirinkimą“,  – dėstė kaunietis.

Kaimynė galimai turinti sveikatos problemų, elgiasi neadekvačiai, nakties metu garsiai triukšmauja, keikiasi necenzūriniais žodžiais.

Antisanitarinės sąlygos

Pirmadienį, jau minėtą lapkričio 6-ąją, vėl pradėjo lietis vanduo iš kaimynės buto.

„Dėl netvarkingo vamzdyno buvo net kviesta policija. Buvo užlietas gyventojų būstas, namo laiptinė, vandens užpylimas tęsiasi iki bendros elektros skydinės. Policija iškvietė ugniagesius bei GMP pagalbą, kad padėtų patekti į patalpas ir suteikti med. pagalbą esant būtinam reikalingumui“, – pasakojo kaimynas.

Nepavykus prisibelsti gražiuoju, buvo priimtas sprendimas priverstinai patekti į gyvenamąsias patalpas. „Gyventoja elgėsi neadekvačiai, jos buto visose patalpose buvo daug prikaupta šiukšlių, kaip ir jos nuosavo rūsio patalpose. Šios šiukšlės skleidžia nemalonų kvapą, patalpos yra antisanitarinių sąlygų lygmenyje. Kvapai juntami tiek laiptinėje, tiek pro atvirus langus“, – guodėsi žmogus.

Jis tęsė, kad toliau iki galo neišsprendus visų šių problemų, vanduo toliau semia gyventojų nekilnojamąjį turtą ir bendro naudojimo laiptinę ir vis labiau artėja prie elektros skydinės, tenka kentėti nemalonų kvapą.

„Namo teritoriją prižiūrintys asmenys turi dirbti su baime būti neaplietiems srutomis. Pro būsto langus pilamos srutos, maitinami karveliai, kurie dergia ant namo gyventojų langų bei palangių. Ateityje bijome didesnių neadekvačių veiksnių dėl šios kaimynės tolimesnių veiksmų“, – teigė vyras.

Asociatyvi E. Ovčarenko, T. Urbelionio/BNS nuotr.

Sudėtingas atvejis

Eigulių seniūnas Egidijus Pečiulionis „Kauno dienai“ teigė, kad kaimynams daug optimizmo suteikti negali, tačiau yra žingsnių, kuriuos galima žengti ir tikėtis kažkokio poveikio.

„Atvejis – sudėtingas“, – neslėpė E. Pečiulionis. Jis minėjo, kad seniūnija tiesiogiai nusiskundimo šia situacija nėra gavusi. „Perkalbėjau su Kauno miesto socialinių paslaugų centru. Ten darbuotojai šį atvejį žino, bet kaip teigia, nė karto nepavyko patekti pas šią moterį į namus ir su ja pabendrauti. Ne kartą bandyta su ja susisiekti, išsiaiškinti poreikius, kad būtų galima suteikti jai pagalbą, jei tokios reikia. Socialinės darbuotojos bendravusios ir su kaimynais.

Seniūnas situaciją aptarė su namo bendrijos pirmininku. Anksčiau, kol buvo dar gyva kartu su ja gyvenusi kaimynės mama, padėtis buvo geresnė. Dabar moteris su niekuo nesileidžia į kalbas ir į kontaktą.

Pirmas patarimas daugiabučių gyventojams – apdrausti savo būstą. Dėl viešosios tvarkos pažeidimų, tarp kurių būtų srutų pylimas ir pan., vertėtų susisiekti su Kauno miesto Viešosios tvarkos tarnyba.

„Įeiti į butą, jeigu neįsileidžia savininkė ar savininkas, galima tik su teismo leidimu. Ir su pirmininku kalbėjome. Šiuo atveju, į teismą galėtų kreiptis namo bendrija, nes ji atsako už bendrąsias pastato inžinerines sistemas, vandentiekį ir kitas komunikacijas. Tik su teismo leidimu bus galima atlikti reikalingus remonto darbus šiame bute. Durų atidarymo ir t.t. procesą režisuoja jau antstolis“, – sakė seniūnas.  

Anot jo, užsukti vandenį, kad nebūtų semiami butai, pirmininkas gali, bet tuomet visa laiptinė neribojam laikui lieka be vandens.

„Teisinis procesas eina lėtai. Kiek žinau, dėl šio buto kitoje vietoje jau buvo priimti kiti techniniai sprendimai kišant plonesnį vamzdį per butą, kad į jį nereikėtų patekti, bet šiuo atveju toks sprendimas nebegelbsti“, – teigė E. Pečiulionis, pridūręs, kad seniūnija bandys komunikuoti su visomis tarnybomis, įstaigomis, kad šią situaciją bendromis jėgomis būtų galima išspręsti kuo greičiau ir kad pagalbos sulauktų tiek kaimynai, tiek buto savininkė.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iš šios įmonės sklindantys teršalai gerokai viršija nustatytas normas. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) nurodė taršą nutraukti, tačiau Kauno MBA vadovai to nepadarė, todėl abiejų institucijų ginčai persikėlė į teismą.

Dėl nepakeliamo tvaiko Ramučių gyventojai yra surengę ne vieną protesto akciją, o spalio 23 d. į laisvalaikio salę sukvietė ne tik bendruomenę, bet ir visą būrį žurnalistų, atsakingų institucijų darbuotojų ir net keturis Seimo narius.

Renginį inicijavusi asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė tvirtino, kad problema tęsiasi septynerius metus. Pasak jos, tyrimų metu nustatyta, kad net septyni iš trylikos taršos leidime nurodytų teršalų viršijo leistinas normas: acetonas – tris kartus, etilbenzenas – tris su puse karto, o etilimerkaptanas – net 87 kartus. Žmones išgąsdino ir retos, galimai dėl taršos kilusios, ligos.

„Panašios įmonės veikia ir kituose šalies regionuose, tačiau ten tokių problemų nekyla“, – pastebėjo G. Varnaitė-Venskienė. Kaip vieną pažangiausių ji nurodė Alytaus MBA įmonę.

Dėl susidariusios situacijos bendruomenės pirmininkė labiausiai kaltino Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijas, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) ir šalies Vyriausybę, kad ji nekontroliuoja jai pavaldžių institucijų.

Renginyje kalbėjo Aplinkos ministerijos, „Kauno švaros“ ir kitų institucijų atstovai, tačiau konkrečių sprendimų dėl įmonės veiklos nebuvo priimta.

MBA įmonė pavaldi Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC), kurį valdo septyni dalininkai: šešios regiono savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kauno švara“. Didžiausia tikimybė, kad šįkart smarvė pasklido dėl užsikimšusių filtrų. Kauno MBA įmonės vadovai pažadėjo sumontuoti naujus filtrus jau lapkričio pradžioje, tik neaišku, ar tai iš esmės išspręs problemą.

„Labai gaila, kad mūsų gyventojai tapo šios įmonės įkaitais. Įkaitais esame ir mes, nes be kitų dalininkų negalime priimti svarbių sprendimų“, – kalbėjo Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis. Jo nuomone, įmonė pastatyta netinkamoje vietoje, tankiai apgyvendintoje teritorijoje, netinkamos ir čia įdiegtos technologijos.

„Dar 2011 m., kai vyko diskusijos dėl atliekų perdirbimo, siūlėme šią įmonę statyti atokiau nuo gyvenamųjų kvartalų, Kauno LEZ šiauriniame pakraštyje, ties Kauno rajono ir Jonavos rajono riba, tačiau Kauno miesto savivaldybė šį siūlymą atmetė“, – Kauno MBA įmonės priešistorę prisiminė A. Nesteckis.

Renginyje dalyvavusi Seimo narė Aistė Gedvilienė pažadėjo spalio 25 d. surengti specialų Aplinkos apsaugos komiteto posėdį, kuriame bus svarstomas Kauno MBA įmonės veiklos klausimas, tačiau susirinkusieji prisiminė, kad tokie posėdžiai jau buvo rengiami 2016 ir 2021 m., bet jokių rezultatų nedavė.

„Akivaizdu, kad jei Kauno MBA įrenginiai nebus skubiai sutvarkyti, šios įmonės veikla bus sustabdyta. Dėl to regiono atliekų tvarkymui teks ieškoti brangesnių atliekų tvarkymo alternatyvų – vežti atliekas į Kėdainių Zabieliškio sąvartyną arba Kauno regiono atliekas rūšiuoti kitų regionų MBA. Tad Kauno regiono savivaldybių negebėjimas investuoti į Kauno atliekų tvarkymo įrenginį papildomai kainuotų visiems Kauno regiono gyventojams“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Jis reagavo į anksčiau šį mėnesį Kauno rajono Ramučių bendruomenės išsakytus nusiskundimus dėl sklindančių nemalonių kvapų. Jie dėl Kaune esančios atliekų apdorojimo gamyklos skleidžiamos smarvės skundžiasi daugybę metų, tačiau teigia, jog paskutiniu metu situacija pablogėjo.

Kauno, kurio teritorijoje yra gamykla, savivaldybė teigia daranti, ką gali, tačiau sprendimus blokuoja įkainių kelti nesutinkančios kitos savivaldybės.

„Ramučių, Petrašiūnų bendruomenių skundus dėl sklindančios smarvės girdime nuo 2016 metų. Deja, Kauno regiono savivaldybių valdomas Kauno RATC būtinų investicijų per tą laikotarpį nepadarė, – teigia S. Gentvilas. – Lietuvoje yra devyni atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai. Problemų ir skundų turime tik Kaune. Tikrai nėra taip, kad Kaune yra kitokios atliekos nei kitur Lietuvoje.“

Aplinkos ministro teigimu, kol kas visiškai neaišku, kaip Kauno regionas nuo kitų metų pradžios tvarkys atskirai surinktas maisto atliekas. Kauno regionas yra vienas iš trijų Lietuvoje, atsisakiusių galimybės pasinaudoti ES parama atskirai surinkto maisto atliekų apdorojimo infrastruktūrai sukurti.

Visų Lietuvos savivaldybių teritorijose nuo 2024 metų iš gyventojų turi būti atskirai renkamos  biologinės atliekos ir tinkamai sutvarkomos.

Pasak ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) šiuo metu atlieka Kauno MBA patikrinimą. Patikrinimo metu, be kitų aplinkosauginių sąlygų laikymosi, tiriama oro tarša, nuotekų užterštumas ir pagaminamo komposto kokybė.

Papildomai departamentas kreipsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) dėl skleidžiamų kvapų kontrolės inicijavimo. 

Taip pat AAD sudaro komisiją tolimesnei įmonės veiklai ir galimai žalai visuomenės interesams įvertinti. Šios komisijos išvados būtinos priimant sprendimą dėl galimo MBA veiklos ar jos dalies stabdymo.

Ministerijos teigimu, antradienį Aplinkos apsaugos agentūros mobili laboratorija išvyko į Kauną atlikti lakiųjų organinių junginių tyrimų aplinkos ore šalia Kauno MBA. Tyrimai bus vykdomi nepertraukiamai, rezultatai nuolat perduodami vertinimui.

Papildomai trečiadienį bus paimti aplinkos oro mėginiai lakiųjų organinių junginių, merkaptanų, amoniako ir sieros vandenilio tyrimams keturiose vietose, kurios bus parenkamos ne tik atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas, bet ir suderinus su vietos bendruomene.

Būtinas išsamus technologinio proceso vertinimas ir neatidėliotinas efektyvių kvapų prevencijos priemonių diegimas arba alternatyvūs, ES reikalavimus atitinkantys, atliekų tvarkymo sprendimai.

Tyrimai bus kartojami atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas, t. y. pučiant vėjui į Ramučių gyvenvietės pusę, taip pat gavus informaciją iš gyventojų apie jaučiamus kvapus.

Pasak ministerijos, per kelerių metų laikotarpį Kauno MBA atliko technologinių procesų patobulinimų – įrengė automatizuotai varstomus angarų vartus, sutvarkė oro ventiliavimo kanalus, veikia patrankos purškiančios probiotikus kvapui sumažinti, atnaujino biologinį filtrą, įrengė ozonatorių.

„Tačiau šios priemonės nėra pakankamos problemos sprendimui iš esmės. Būtinas išsamus technologinio proceso vertinimas ir neatidėliotinas efektyvių kvapų prevencijos priemonių diegimas arba alternatyvūs, ES reikalavimus atitinkantys, atliekų tvarkymo sprendimai“, – nurodo ministerija.

Kauno MBA tvarkomos ir surenkamos komunalinės atliekos iš Kauno miesto savivaldybės, Kauno, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių ir Raseinių rajonų savivaldybių.

2015 metais pastatyta gamykla kainavo 34,4 mln. eurų, iš kurių 29,2 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga, o 5,2 mln. eurų – Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, kurio dalininkės yra minėtos savivaldybės.

Skundų dėl Kauno MBA sulaukiama nuo pat jos veiklos pradžios.

Dėl Kaune esančios atliekų apdorojimo gamyklos skleidžiamos smarvės daugybę metų skundžiasi netoliese esančių Kauno rajono Ramučių gyventojai.

Pirmadienį jie rengia gyventojų susirinkimą su atsakingų institucijų atstovais ir teigia, jog septynerius metus juntama smarvė paskutiniu metu dar suintensyvėjusi.

„Pastaruoju metu yra itin suintensyvėjusi ir niekaip nesibaigianti skleidžiama tarša ir smarvė iš Kauno MBA. Taip mes gyvename jau septyneri metai. Vilkinami procesai, vėl vykstantys teismai veda į niekur“, – Ramučių gyventojų vardu išplatintame kvietime teigia Darius Merkšaitis.

Kaip BNS informavo Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), jo pareigūnai taip pat sulaukė pranešimų dėl nemalonių kvapų. Į juos reaguojant rugsėjį Aplinkos apsaugos agentūra atliko išmetamų teršalų iš Kauno MBA vieno iš galimo taršos šaltinio tyrimus.

Taip mes gyvename jau septyneri metai.

Pasak aplinkosaugininkų, išanalizavus tyrimus nustatyta, kad įmonė viršijo kai kuriuos teršalų parametrus – vienkartinius teršalų išmetimų dydžius (g/s). Benzeno nustatyta 0,000165 g/s, kai pagal leidimą leistina 0,00008 g/s; amoniako – 0,11026 g/s (leistina – 0.01399 g/s), acetono – 0,01556 g/s, (leistina 0,00147 g/s).

Įmonė apie tai informuota raštu ir nurodyta kuo skubiau imtis priemonių viršnormatyvinei taršai nutraukti, o ją nutraukus – raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą.

Klausimas dėl to, kaip Kaunas rengiasi spręsti šią problemą, praėjusią savaitę skambėjo ir miesto savivaldybės tarybos posėdžio opozicijos valandoje, tačiau administracija teigia, kad pokyčiams būtina didinti Kauno MBA įkainius, o tam nepritaria kitos savivaldybės – gamyklos dalininkės.

Kaip teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis, yra parengtas investicinis planas, kurį patvirtino gamyklos valdyba. Šiame plane numatyta įrengti filtrus, remontuoti gamyklą bei įrengti kitą įrangą, kuri galėtų spręsti taršos problemas.

„Šimtu procentų įgyvendinti, deja, gamykla negali dėl to, kad tam tikros savivaldybės blokuoja įkainio keitimo tvirtinimą, o be to įkainio atliekų rūšiavimo gamykla dirba nuostolingai ir iš esmės tiesiog neturi lėšų tas investicijas atlikti“, – aiškino administracijos vadovas.

„Tai aktyviai dirbame tiek, kiek nuo mūsų priklauso su mūsų partneriais. Gamyklos administracija, ekonomistai nuolat teikia prašomus įvairius pagrindimus investicijų būtinumo, berods, du ar trys dalininkų susirinkimai įvyko, kuriuose niekaip nepavyksta mūsų kolegų ir partnerių įtikinti tų investicijų būtinumu, – kalbėjo jis. – Tai įstaiga, kiek žinome, maksimaliai iš turimų lėšų daro tam tikrus darbus, organizuoja savo veiklą taip, kad tų kvapų ir nepageidaujamo poveikio būtų kaip įmanoma mažiau.“

Tai patvirtino ir AAD. Jų teigimu, per kelerius metus Kauno MBA atliko technologinių procesų patobulinimų: įrengė automatizuotai varstomus angarų vartus, sutvarkė oro ventiliavimo kanalus. Gamykloje veikia patrankos, purškiančios probiotikus kvapui sumažinti, atnaujintas biologinis filtras, įrengtas ozonatorius bei kitos priemonės.     

Be to, įmonės teritorijoje buvo sutvarkytas didelis kiekis sandėliuojamų atliekų skirtų tolimesniam apdorojimui ar šalinimui.

„Minėtos priemonės prisideda prie nemalonių kvapų mažinimo, nes įmonės teritorijoje nemalonūs kvapai palyginti su ankstesne situacija yra ženkliai sumažėję ir beveik nesijaučia. Tačiau kvapų sklidimo priežastys galimai nėra visiškai pašalintos, nes vis dar sulaukiame nusiskundimų“, – nurodo aplinkosaugininkai.

Kauno MBA tvarkomos ir surenkamos komunalinės atliekos iš Kauno miesto savivaldybės, Kauno, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių ir Raseinių rajonų savivaldybių.

2015 metais pastatyta gamykla kainavo 34,4 mln. eurų, iš kurių 29,2 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga, o 5,2 mln. eurų – Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, kurio dalininkės yra minėtos savivaldybės.

Skundų dėl Kauno MBA sulaukiama nuo pat jos veiklos pradžios.

Daukniūnų ir aplinkinių vietovių žmonių gyvenimus nuodija pernai prieš naujuosius pastatyta skystųjų organinių trąšų kaupykla, arba didelė duobė, į kurią šįmet nuo vasario vežama tai, kas lieka nuo srutų gaminant biokurą.

Gyventojai apie planuojamą statinį nieko nežinojo. „Mes sužinojome tik kai pradėjo eksploatuoti. Statė, statė, o ką ten statė, nieks nieko nesakė, nieks nežino, prie vartų nuvažiavai – jokios informacijos“, – skundėsi apylinkių gyventojas Arvydas.

Vienas susirinkimas buvo. „Susirinkimo metu atstovė sakė, kad keturi automobiliai per dieną veš digestatą. Tačiau šiandien mes matome ne keturis automobilius, mes matome, kad gal keturiolika važiuoja ir kas valandą. Dabar mes matome, kad ji užpildyta jau iki viršaus ir mums smirda“, – pasakojo Daukniūnų bendruomenės pirmininkė Reda Matuzevičiūtė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kas smarvę veža ir iš kur, gyventojams tiksliai nežinoma, bet faktas, kad dvokia ir drabužiai, ir namai. „Ir automobiliai, ir rūbai, jei džiūva lauke ar ką, jei nespėsi sunešt tuo momentu, tai viskas, juos beveik išmesti reikia, nes jie tiesiog smirda, neįmanoma“, – apie nepakeliamą situaciją pasakojo gyventojas Nerijus.

„Mes prašėme, kad būtų uždengta. Buvo pasakyta: nedengsime, nes projekte nėra numatyta. Ateityje, per du ar tris metus, galbūt uždengsime“, – apie neišgirstus prašymus pasakojo ir bendruomenės pirmininkė Reda.

Gyventojai tiki, kad pilamas grynas, neperdirbtas karvių produktas. „Mes įtariame, kad tikrai yra vežamos srutos“, – savo įtarimus reiškė gyventoja. Nors projekto vadovės iš Šiaulių tikina, kad srutos iš fermų neturi būti vežamos. Oficialus užsakovas – vienas ūkininkas, bet kaimo žmonių žiniomis, – karves auginanti žemės ūkio bendrovė.

„Kiek aš turiu informacijos susirankiojusi apie tą digestatą, jis neturi kvapo, bet, nu, ką aš žinau...“, – dvejonės neslėpė ir projekto vadovė.

Tačiau žmonės jau nori bėgti iš namų. „Mes jau dešimt, penkiolika metų gyvename, tai kaip mums dabar tuos namus persistatyt?“ – retoriškai klausė Nerijus.

Projekto vadovė pripažįsta, kad padaryta klaidų: „Mes iš tikrųjų praleidome viešinimą, truputį nesusigaudėme norminiuose dokumentuose, bet mes dabar tą viešinimo procedūrą pradedame“, – sakė ji. Bet visa tai – pavėluota. „Na, taip, čia truputį arklys už vežėčių pastatytas“, – pripažino. „O kodėl taip atsitiko?“ – tikslinosi žurnalistė. „Žinokite, tiesiog mes pražiūrėjome norminiuose dokumentuose pusantro sakinio“, – neslėpė vadovė.

Ir automobiliai, ir rūbai, jei džiūva lauke ar ką, jei nespėsi sunešt tuo momentu, tai viskas, juos beveik išmesti reikia, nes jie tiesiog smirda, neįmanoma.

Pusantro sakinio ar daugiau pražiūrėjo ir statybos leidimą išdavusi rajono savivaldybė. „Tai yra pakankamai paini įstatyminė bazė, kur, aš manau, kad net specialistai kartais padaro klaidų“, – teigė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.

Bet ką daryti aiškumo prašiusiems, parašus rinkusiems ir atsakymų iš niekur negavusiems gyventojams, kai rezervuaras jau yra?

„Šiai dienai statybos leidimas gali būti panaikintas tik teismo sprendimu, jeigu mums nepavyks ištaisyti savo procedūrinių trūkumų ir statybų inspekcija jų nepripažintų“, – apie galimus problemos sprendimo būdus sakė savivaldybės administracijos direktorius.

„Esant reikalui, gali būti uždengtas tas rezervuaras“, – dar vieną galimybę įvardijo projekto vadovė. „O išvis uždarytas, jei sukiltų bendruomenė? Tai įmanoma?“ – klasė žurnalistė. „Man konstruktoriai ir užsakovai teigė, kad įmanoma“, – atsakė ji.

Savivaldybė gyventojų atsiprašo, projektų vadovė žada, kad į gyventojų pretenzijas jau reaguos, o prokuratūra dėl skandalingai išdygusio rezervuaro pradėjo tyrimą.

Pratrūko keiksmažodžiais

Nuo nemalonių kvapų, ypač naktimis, jau ne vienerius metus kenčiantys pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojai penktadienį paryčiui vėl pabudo nuo iš lauko į būstus besiveržiančios smarvės.

Vienas klaipėdietis, panašu, praradęs kantrybę, parašė labai piktą laišką institucijoms:

„Aš šiaip labai kantrus žmogus. Kaip ir dauguma klaipėdiečių. Bet tai, kas vyksta šią naktį Klaipėdoje, – viršija visas įmanomas ribas. Tokia keista tepalų smarvė mieste ne karo ir ne ekologinės avarijos sąlygomis yra nepateisinama! Klaipėda dešimtmečius kenčia nuo nuolatinių naktinių smarvės atakų. Išspręskite, (rusiškas keiksmažodis), pagaliau tą problemą, kol dar viso uostamiesčio neišnuodijo! Kiek ta (dar vienas keiksmažodis) gali tęstis?“

Prie kai kurių sakinių originaliame laiške yra nuo 3 iki 13 šauktukų bei 9 klaustukai.

Kai kurie sakiniai parašyti vien tik didžiosiomis raidėmis, o tai iš rašto kalbos išvertus reikštų garsų rėkimą.

Siuntėjo vardas ir pavardė redakcijai žinoma.

Šio turinio laiškas Seimo pirmininko sekretoriato vadovui, LR Prezidento vyriausiajai patarėjai, Aplinkos apsaugos departamentui, vietos aplinkosaugininkams, Klaipėdos savivaldybės administracijai, žurnalistams ir uostamiesčio merui išsiųstas penktadienį paryčiui, 4 val. 19 min.

Klerkai sureagavo formaliai

Po penkių valandų nuo išsiuntimo į šį laišką sureagavo Aplinkos ministerija (AM), kuriame dėstoma, kodėl šios problemos šita institucija spręsti negali.

„Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, informuojame, kad pranešimą pagal kompetenciją turėtų nagrinėti ir atsakyti Aplinkos apsaugos departamentas prie AM, kuris tą pranešimą yra gavęs. Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatyme, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui“, – interesantui atsakė ministerijos Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Laima Skaisgirienė.

Prezidentūros atstovai veikiausiai į šį laišką net neatsakys, nes esą paprastai į nekorektiško turinio pranešimus (laiško turinį jo autorius, turbūt emocijai sustiprinti, papildė necenzūriniais žodžiais) neatsakoma.

Tokia keista tepalų smarvė mieste ne karo ir ne ekologinės avarijos sąlygomis yra nepateisinama!

Įtarė atliekų degintojus

Bet kuriuo atveju, klaipėdiečiams, regis, rūpi ne formalūs Lietuvos valdžios institucijų atsakymai, o problemos sprendimas.

Gyventojai patys bandė aiškintis, iš kur sklido ta smarvė.

„Facebook“ socialinių tinklų grupės „Švari pietinė Klaipėda“ paskyroje, vienijančioje per 8 tūkst. narių, šįryt radosi tokie įrašai:

„Šią naktį nuo 2.30 val. iki pat dabar labai smirda degėsiais jau ne pirmą kartą taip baisiai. Iš „Fortumo“ kyla dideli juodi dūmai.“

„Po vidurnakčio dvokė pašvinkusiu vandeniu, o vėliau ir degėsiais, kaip taip galima? Kur čia reikia pranešti, nes puslapio jau nebėra, kur registruoti?“

Klaipėdiečiai įtarė, kad tvaiką galėjo skleisti atliekas deginanti įmonė „Gren“ (buvusi „Fortum“), tačiau jos atstovas tikino, jog jokių technologinių nukrypimų pastaruoju metu gamykloje nebuvo.

„Pas mus gamyba vyksta be jokių sutrikimų, jokių juodų dūmų ir kvapų nėra. Smarvės problema Klaipėdoje egzistuoja jau ne vienerius metus, bet, kaip jau įsitikinote, su tuo „Gren“ neturi nieko bendra. Jei būtų bent koks nukrypimas nuo gamybinio proceso, mes laikomės tokios politikos ir iš anksto informuojame ir visuomenę, ir žiniasklaidą“, – kalbėjo bendrovės atstovas Andrius Kasparavičius, pridūręs, kad aplinkui „Gren“ yra daugybė kitų įmonių, iš kurių kaminų taip pat rūksta dūmai.

Degančių durpynų kvapas?

Viena priežasčių, iš kur sklido klaipėdiečius prižadinusi degėsių smarvė, gali būti ta, kad Kaliningrado srityje ketvirtadienį vėl suliepsnojo netoli marių esantys durpynai.

Gaisrai ir tuo pat metu karščio anomalijos tose vietose liepos 27 ir 28 dienomis fiksuotos viešai prieinamuose NASA palydoviniuose gaisrų žemėlapiuose.

Remiantis jais, matyti, kad gaisras Kaliningrado srityje esančiuose durpynuose prasidėjo liepos 4-ąją ir be perstojo truko iki 17 dienų, pikas buvo pasiektas liepos 8 ir 14 dienomis.

Ten gaisrai atsinaujino liepos 20 d., o po kelių dienų nuslopinti.

Dabar durpės vėl dega nuo ketvirtadienio ir penktadienio. Naktį liepsnos dar nebuvo užgesintos.

Šio gaisro degėsių tvaiką jautė anapus marių esančio Šilutės rajono gyventojai, ypač Rusnės saloje. Smarvė praėjusią savaitę buvo pasiekusi ir Klaipėdą.

Ugniagesiai patvirtino, kad Klaipėdoje jaučiamas degėsių tvaikas atsklido iš kaimyninės Rusijos srities, kur dega keli didžiuliai durpynai, nes pas mus aplinkui jokių gaisrų nėra.

Penktadienio naktį rusniškiai, kurie yra arčiausiai gaisrų židinių, tikino, kad degėsių tvaiko nejuto, tačiau tai nereiškia, kad durpes kaliningradiečiai užgesino.

„Durpės degs ilgai, nes juk jos dega po žeme, bet šiandien (penktadienį – A. D.) degėsių smarvės pas mus nėra. Tai priklauso nuo oro temperatūros, nuo vėjo ir nuo slėgio. Tikėtina, klaipėdiečiams dvokia būtent šitie degantys durpynai. Vėjas tvaiką jums galėjo atnešti per Rusnės salos galą, mus pačius iš dalies aplenkiant, tad natūralu, kad jūs jaučiate tuos kvapus, o mes ne“, – kalbėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Esą, kol gaisras Kaliningrado srityje nebus užgesintas, problemą jausime ir mes.

Kaip Kaliningrado srities ugniagesiams sekasi kovoti su gaisru, žinių neturima. Šioje Rusijos srityje vykstančius gaisrus galima stebėti tik viešai prieinamuose palydoviniuose žemėlapiuose.