Klaipėdiečiai Trilapio gatvėje smegduobę ties įvaža į sporto klubo automobilių aikštelę pastebėjo gegužės 10 d.

Tą dieną prie įgriuvos stoviniavo net policijos ekipažas. Pareigūnai palaukė, kol atvažiuos darbininkai ir pažymės smegduobę.

Tačiau policija išvažiavo, išvažiavo ir darbininkai, o smegduobė liko iki šiol.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistai aiškino, kad įgriuva susiformavo ne miestui priklausančiuose komunikaciniuose įrenginiuose.

„Mes svetimo turto neremontuojame. Informacija buvo perduota prekybos centro „Norfa“ atsakingiems asmenims. Teks paraginti“, – patikino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Dar viena įgriuva susiformavo Priestočio gatvėje. Duobė atsivėrė dviejų eismo juostų jungtyje, todėl ji kelia problemų vairuotojams.

Informaciją apie smegduobę trečiadienį, 20 val. 28 min. gavo įmonės „Klaipėdos vanduo“ dispečerinė.

„Pranešta, kad ties 7-uoju Priestočio gatvės namu atsivėrė įgriuva. Ji yra ties nebalansine nuotekų linija. Įgriuva pažymėta, paliktos trys nukreipiamosios gairės, keturios tvorelės, trys žibintai“, – situaciją komentavo įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovė Gintarė Butkienė.

Vandentiekininkai informaciją perdavė įmonės „IKI Lietuva“ Klaipėdos regiono inžinieriui ir įmonės „Klaipėdos geležinkeliai“ atsakingam darbuotojui.

Anot Valstybinės saugumo teritorijos tarnybos pranešimo, ji atsivėrė Šlepčių kaime.

Pasak specialistų, pavasarį dažniau nei kitu metų laiku žemė šiame krašte įgriūna.

Naujoji smegduobė piltuviška, didysis skersmuo siekia 12 metrų, mažasis – 11 metrų, gylis iki vandens – šeši metrai.

Smegduobės briauna nestabili, sienelėse atsidengia moreninis priemolis, Devono periodo uolienos.

Sausio 14 dieną smegduobė fiksuota Užubalių kaime. Ji – kol kas rekordininkė, nes didysis skersmuo siekia 17,2 metro, mažasis – 16 metrų. Gylis iki vandens tada siekė 2,1 metro. Viso gylio specialistams nepavyko išmatuoti.

Biržų regioninio parko grupės darbuotojai prašo gyventojų neieškoti ir kol kas nelankyti šių smegduobių, nes žemė aplinkui šlapia ir nestabili.

Klaipėdietis Stasys nepatingėjo nufotografuoti Agluonos gatvėje, priešais Gandrališkes šaligatvyje atsivėrusioje duobėje prasmegusias trinkeles. Vyras baiminasi, kad dviratininkas ar pėsčiasis gali susižaloti.

Ar ponas Stasys pranešė apie šią bėdą savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojams, nežinia.

Nežinia, ar atsakingoms tarnyboms kada buvo pranešta apie įgriuvusį šaligatvį prie prekybos centro "Žardė". Arčiau greito maisto užkandinės jau esą ne vienerius metus šaligatvio plytelės sukritusios į smegduobę. Kad praeiviai nesusižalotų, kažkas į duobę įkišo raudonai ir baltai dažytą kuoliuką. Tuo rūpestis pėsčiųjų saugumu ir apsiribojo.

Panašių laiškų su duobių aprašymais ir nuotraukomis gauna ne tik žurnalistai.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Vedeikienė ne pirmą kartą ragino klaipėdiečius pranešti apie panašius pavojus.

Jau pranešta apie netvirtai besilaikantį kanalizacijos dangtį Naujosios Uosto gatvės 5-ojo namo kieme. Klaipėdiečiai šią savaitę pranešė ir apie toje pačioje gatvėje ties įvaža į Bružės gatvę antrojoje eismo juostoje sukritusius kanalizacijos šulinių dangčius.

Kai tik tokie pranešimai pasiekia specialistus, bandoma aiškintis, ar tai atsitiko dėl požeminių komunikacijų avarijos, ar problemą turėtų spręsti gatvių ir šaligatvių prižiūrėtojai.

"Pranešimų apie duobes gauname kiekvieną savaitę, kartais net po kelis. Ypač sunkus metas buvo šių metų žiemą, kai dėl staigiai besikeičiančių orų gatvių dangoje kasdien atsirasdavo daugybė duobių. Tokie kelio pažeidimai tvarkomi nedelsiant. Jei tai ne mūsų, o požeminių komunikacijų savininkų reikalas, juos informuojame ir tikimės, kad ir jie neužtruks. Bėda ta, kad žmonės labiau likę paburnoti, o ne pranešti apie bėdą. Nereikėtų baimintis, jei iškart neatsiliepsime telefonu, praleidę skambutį būtinai perskambiname", – patikino specialistė.

Geologų duomenimis, iš naujai aptiktų smegduobių 15 susiformavo pernai, kitos 30 susidarė ankstesniais metais, bet dar nebuvo registruotos. 2018 ir 2017 metais naujų smegduobių fiksuota po devynias.

Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vedėja Roma Kanopienė sako, kad nors smegduobių šiemet ir daugiau, jos savo dydžiu nėra išskirtinės.

„Jeigu visos 15 būtų tokios, kurios keltų pavojų ar riziką kam nors, tai būtų labai daug ir baisu. Bet tie reiškiniai, tai pusės metro, metro gylio. Skersmuo irgi nedidelis“, – BNS komentavo R. Kanopienė.

Daugiausia smegduobių atsiranda labai sukarstėjusiose Biržų rajono vietovėse.

Lietuvos geologijos tarnyba pastebi ryškėjančią naują tendenciją – kuomet užlyginant smegduobes, plečiamas dirbamos žemės plotas.

Pasak Aplinkos apsaugos departamento, patikrinę Širvėnos kraštovaizdžio draustinio teritoriją, aplinkosaugininkai rado vieną galutinai užverstą ir vieną pradėtą užversti smegduobę. Sklypo savininkui teko atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri siekė 140 eurų, bei sumokėti 75 eurų baudą. Jis taip pat įpareigotas pašalinti į smegduobes supiltą gruntą.

Dar aplink 23 smegduobes, anot aplinkosaugininkų, ūkininkai nesilaikė reikalavimo 25 metrų spinduliu nevykdyti jokios ūkinės veiklos, išskyrus šienavimą. Jie šioje teritorijoje arė žemę. Už pažeidimus sklypų savininkams skirtos septynios administracinės baudos, siekiančios nuo 150 iki 500 eurų.

"J.Karoso gatvėje plyti didelė, vis gilėjanti smegduobė. Po liūties ji taps dar pavojingesnė vairuotojams. Gatvė judri, važiuoja nemažai transporto, tad iki nelaimės – tik vienas žingsnis. Problemą būtina išspręsti kuo greičiau", – teigė klaipėdietis vairuotojas.

Kokios priežastys lėmė įgriuvos atsiradimą, kol kas dar neaišku. Dažniausiai smegduobės atsiveria, kai požeminiai vandenys ištirpdo po žeme esantį gipso sluoksnį.

Neretai jų atsiranda ir dėl žmonių veiklos.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus atstovų, specialistai problemą jau įvertino.

Jeigu pasitvirtintų, kad smegduobė atsivėrė dėl gruntinių vandenų ar dėl trūkusio vamzdžio, tvarkymo darbus atliktų bendrovė "Klaipėdos vanduo".

Kitu atveju ją užlyginti turėtų miesto savivaldybės pasamdyti rangovai.

Žadama, jog artimiausiu metu smegduobė bus sutvarkyta.

Į Kauno gatvėje 43 esantį lopšelį-darželį vaikus vežusi klaipėdietė daugiabučio namo kieme išvydo pavojingą įgriuvą.

Anot moters, nors iš pažiūros smegduobė atrodo nedidelė, tačiau, pažvelgus iš arčiau, jos gylis siekia apie pusmetrį.

"Automobiliu toliau nebevažiavau, baiminausi, kad užvažiavus ant įgriuvos ratas gali įlūžti. Netrukus į kiemą pasuko sunkiasvoris šiukšliavežis. Laimė, smegduobę jis taip pat aplenkė. Kieme eismas labai intensyvus, kadangi čia automobilius palieka į darželius vaikus atvežę tėvai. Kol smegduobė neužlyginta – iki nelaimės tik vienas žingsnis", – nuogąstavo klaipėdietė Irena.

Kokios priežastys lėmė įgriuvos atsiradimą, kol kas dar neaišku. Dažniausiai smegduobės atsiveria, kai požeminiai vandenys ištirpdo po žeme esantį gipso sluoksnį.

Kol smegduobė neužlyginta – iki nelaimės tik vienas žingsnis.

Neretai jų atsiranda ir dėl žmonių veiklos.

Dar liepos pabaigoje klaipėdiečiai informavo apie dar vieną – Žemaičių gatvėje atsivėrusią smegduobę, kurios gylis siekė apie 40 cm.

Siekdami įspėti vairuotojus, grėsmingą įgriuvą gyventojai pažymėjo medžio šaka.

Tąkart Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai žadėjo į vietą nusiųsti specialistus, kurie įvertintų situaciją.

Jeigu pasitvirtintų, kad smegduobė atsivėrė dėl gruntinių vandenų ar dėl trūkusio vamzdžio, tvarkymo darbus atliktų bendrovė "Klaipėdos vanduo".

Kitu atveju ją užlyginti turėtų miesto savivaldybės pasamdyti rangovai.

Vis dėlto savaitės pradžioje duobė Žemaičių gatvėje dar žiojėjo.

Daugiabučių namų kiemuose nutirpus sniegui, klaipėdiečiai su nerimu pradėjo stebėti netikėtus reiškinius.

Švyturio gatvėje gyvenanti Rita Kuprelienė baiminasi, kad kieme, prie garažų, kur kaimynai palieka savo automobilius, bėgioja vaikai ir vaikšto žmonės, bet kurią dieną gali atsitikti nelaimė.

Kai tik apsinuogino žemė, čia pradėjo vertis smegduobė. Ji kasdien platėja ir atveria vis daugiau ploto šalia kanalizacijos.

Nors duobė yra ne ant važiuojamosios kelio dalies, o ten, kur turėtų būti žolė, gyventoja įsitikinusi, kad apie tai turėtų žinoti atsakingos tarnybos.

I.Šakalienė tikino, kad apie smegduobes prie šulinių derėtų pranešti bendrovės "Klaipėdos vanduo" dispečeriams.

"Kai gyventojai tokią informaciją suteikia mums, mes ją vis tiek persiunčiame bendrovei "Klaipėdos vanduo". Jeigu šuliniai yra prie pat namo įvado, apie smegduobes prie jų derėtų informuoti namų valdų administratorius. Kiekvienas atvejis – vis kitoks. Vandenų darbuotojai paprastai dirba labai operatyviai ir išsiaiškina, ar tai yra jų objektas", – paaiškino I.Šakalienė.

Kiemuose po žiemos atsiradus avarinių įgriuvų, jos nedelsiant tvarkomos šaltuoju būdu.

Kai kiemų įvažose kyla didesnių problemų, apie jas derėtų pranešti namų administratoriams.

I.Šakalienė tikino nepamenanti tokio pavasario, kaip šis. Darbuotojai jau yra užfiksavę daugybę įgriuvų, duobių.

Manoma, kad tai – ypatingos šių metų žiemos padariniai. Būta daugybės staigių atšalimų ir atlydžių, tai buvo lemiamas faktorius formuotis gatvių bei šaligatvių defektams.

"Pinigų ir pajėgų šiems defektams sutvarkyti užteksime. Avarines duobes paprastai iškart, vos gavę informaciją, paženkliname, jau kitą dieną jos būna tvarkomos", – tikino Miesto tvarkymo skyriaus vadovė.

Dar praėjusią savaitę klaipėdiečiai nerimavo dėl netoli S.Daukanto ir Herkaus Manto gatvės sankryžos atsiradusios įdubos.

Smegduobė buvo atsivėrusi ir Sportininkų gatvės vidury.

Ta pati situacija pasikartojo ir trečiadienį Simono Daukanto gatvės važiuojamojoje kelio dalyje. Smegduobė atsirado prie pat vandentiekio tinklų požeminio šulinio.

Kitos dienos rytą į vietą buvo išsiųsti įmonės "Klaipėdos vanduo" darbuotojai.

"Ten matyt jų problema. Praeidama mačiau, kad dirbo", – sakė Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Vedeikienė.

Per kelias savaites Klaipėdos savivaldybė vos spėja fiksuoti panašius pranešimus.

Pasak specialistės, sunku paaiškinti, dėl kokių priežasčių taip masiškai įdumba asfaltas.

"Dažniausiai problemų turime prie nuotėkų ir vandentiekio tinklų šulinių. Gal įvyksta asfalto paplovimai, šis nuo karščio dabar ištirpęs, neatlaiko krūvio ir susmunka, it plastilinas. Trečiadienį Stasio Šimkaus gatvėje buvo dviejose vietose, taip pat Panevėžio ir Liepojos gatvėse atsiranda tokios duobelės. Žodžiu, pats darbymetis", – aiškino pašnekovė.

N.Vedeikienė svarstė, galbūt įtakos tam turėjo rudeninės liūtys ir drėgmė.

Įgriuva Sportininkų ir Malūnininkų gatvių sankryžoje atsirado pirmadienį perpiet. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog vidury gatvės kiaurai prasmego tarp trijų šulinių dangčių buvęs ketvirtasis.

Netrukus įgriuvą įmonės "Klaipėdos vanduo" darbuotojai paženklino ir aptvėrė specialia juosta.

Paaiškėjo, jog per kelias savaites Klaipėdos savivaldybė vos spėja fiksuoti panašius pranešimus.

"Neseniai buvome informuoti apie įgriuvą Senajame turguje. Neaišku, kodėl tiek pranešimų ir kas čia atsitiko. Gegužės 15-ąją įgriuva atsirado Liepojos gatvės 6-ojo namo kieme. Kita smegduobė atsivėrė Švyturio gatvės 14-ojo namo teritorijoje", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Vedeikienė.

Balandžio mėnesį S.Šimkaus gatvėje taip pat fiksuota dar viena įgriuva. Smegduobė formavosi prie pat vandentiekio tinklų požeminio šulinio.

J.Janonio gatvės 26 ir 28 namų gyventojai baiminasi, kad, vieną dieną įvažiavę į gilią duobę, atsivėrusią šalia kanalizacijos dangčio, paliks joje savo automobilio ratą.

Ne ką mažesnė duobė susiformavo ir ten, kur dar prieš kelis mėnesius buvo sutrūkinėjusi gatvelės danga.

Panašias bėdas išgyvena ir kituose ankštuose kiemuose automobilius laikantys klaipėdiečiai.

Tai verčia žmones svarstyti, kaip suktis iš padėties, baiminantis sugadinti mašinas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Vedeikienė patikino, kad smegduobės, dėl kurių gali būti gadinamos transporto priemonės ar trikti automobilių eismas, yra vadinamos avarinėmis ir remontuojamos nedelsiant.

Apie tokias duobes gyventojai patys turėtų pranešti specialistams telefonu arba elektroniniu paštu. Pietinės miesto dalies gyventojai apie netikėtai atsivėrusias smegduobes turėtų pranešti Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojui Linui Šilinskui e. paštu linas.silinskas@klaipeda.lt arba tel. 396 087.

Šiaurinės miesto dalies gyventojai apie tokias pat problemas gali pranešti N.Vedeikienei e. paštu nijole.vedeikiene@klaipeda.lt arba tel. 396 323.

Rimto kiemų remonto šiemet klaipėdiečiams laukti nebereikėtų, vėlyvas ruduo – netinkamas tam laikas. Paprastai kiemų tvarkymo imamasi balandžio pradžioje arba kovo pabaigoje. Tai priklauso nuo orų.

N.Vedeikienė pasakojo, kad J.Janonio g. 26 ir 28 namo gyventojų jau visai netrukus laukia geros permainos, čia jau šiais metais ketinama pradėti tiesti šaligatvius.

Kitąmet čia ketinama naujai asfaltuoti ir platinti gatvelę.

Specialistai stebi miesto kiemų būklę ir gali gyventojams atsakyti, kada ir kokie darbai konkrečioje vietoje yra numatyti.