Tai antradienį pranešė laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

„Švietimo ir mokslo ministerija ir 17 jai pavaldžių institucijų yra didžiausios perkančiosios organizacijos, jos vykdo didesnės rizikos viešuosius pirkimus. Skaidri veikla gali padėti sutaupyti nemažai lėšų – ar iš tiesų tokių galimybių yra, parodys pradedamas auditas“, – sako ministras R. Masiulis.

Anot jo, švietimo sektoriui iš valstybės biudžeto skiriama daugiau kaip milijardas eurų per metus, todėl visų pirma mokytojų atlyginimų problemoms spręsti ieškoma vidinių šios srities išteklių.

Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, bus vertinama, ar taupiai naudojami valstybės skiriami asignavimai, ar nėra korupcijos apraiškų viešuosiuose pirkimuose, ar tinkamai derinami viešieji ir privatūs interesai.

Švietimo ir mokslo ministerijos ir 17-os jai pavaldžių įstaigų viešiesiems pirkimams 2016–2018 metais buvo skirta 125,3 mln. eurų.

Šiais metais valstybės biudžeto asignavimai švietimo sektoriui siekė 1 mlrd. 56 mln. eurų, iš jų 5,1 mln. eurų teko ministerijai ir 1 mlrd. 51 mln. eurų – kitoms 154 institucijoms.

Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių 17 įstaigų biudžetas sudarė 32,8 mln. eurų. Šios lėšos naudojamos darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui, prekėms ir paslaugoms pirkti.

Didžioji dalis (65 proc.) asignavimų tenka mokykloms per savivaldybes. R. Masiulis sako artimiausiu metu ketinantis su savivaldybių atstovais aptarti galimybes taupyti lėšas.

R. Masiulis streikuojantiems Andriui Navickui ir jo vadovaujamos profsąjungos mokytojams tvirtino keliantis sau tikslą deeskaluoti situaciją.

Ministras sakė, kad bus pasiekiamas ir žadėjo pasidalinti savo telefono numeriu.

„Matau, kad ir jūs esate normalūs žmonės, jūsų tikslas nėra čia kažką laužyti. Visi esame normalūs žmonės ir turime spręsti tą opią problemą“, – teigė R. Masiulis.

Matau, kad ir jūs esate normalūs žmonės, jūsų tikslas nėra čia kažką laužyti.

Vis dėlto jis tvirtino neturintis galimybių išspręsti problemų švietime, tačiau žadėjo padėti tarpininkavimu.

„Nenoriu žadėti to, ko negaliu padaryti, bet galime diskutuoti ir tarpininkausime tiems sprendimams, kiek galėsime“, – sakė ministras.

A. Navickas po susitikimo su R. Masiuliu BNS teigė besidžiaugiantis, kad laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaus būtent jis.

„Jis – geras vadybininkas ir sugebės suvaldyti situaciją, sukurti planą, kaip čia išeiti iš tos krizės. Jis tikrai išklausė mokytojus, pamatė, kad problemų daug. Reikia laiko pagalvoti, pasitarti ir lauksime iš jo pasiūlymų, kaip čia toliau judėti“, – sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis.

R. Masiulis nuo pirmadienio dirbs laikinuoju švietimo ir mokslo ministru, kol į šias pareigas nebus paskirtas naujas ministras vietoje atleistos Jurgitos Petrauskienės.

A. Navicko profsąjungos streikai dėl rugsėjį įvesto etatinio apmokėjimo sistemos ir didesnių algų tęsiasi beveik keturias savaites.

Prie ministerijos patalpų buvo atvykę Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, ekonomistas Justas Mundeikis, tačiau jie nebuvo įleisti, laikantis Švietimo ir mokslo ministerijos lankymo tvarkos, BNS teigė ŠMM kancleris Tomas Daukantas.

„Tvarkoje aiškiai nurodoma, kad asmenys įleidžiami tada, kai yra susitarę su ministerijos tarnautojais, turi leidimus arba dalyvauja ministerijos organizuojamuose renginiuose“, – sakė T. Daukantas.

„Kadangi šitas susitikimas buvo organizuojamas ne Švietimo ir mokslo ministerijos, A. Navickui buvo pasiūlyta organizuoti susitikimą kitoje vietoje“, – pridūrė jis.

A. Navicko profsąjunga žadėjo su ekonomistais aptarti, ar Vyriausybės paskaičiuota suma jos reikalavimams įgyvendinti yra pagrįsta.

Profsąjunga prašo penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Vyriausybės duomenimis, įgyvendinti šiuos reikalavimus kainuotų apie 300 mln. eurų. Profsąjungos atstovai teigia, tokia suma nepagrįsta.

A. Navickas trečiadienio pavakare LNK Žinioms teigė, kad ŠMM budintys apsauginiai ne tik neįleidžia nieko į pastatą, bet ir neleidžia atsinešti maisto.

ŠMM atstovė Nomeda Barauskienė BNS sakė, kad maisto atsinešti į ministeriją leidžiama.

„Pavakare ministerijoje esantiems pedagogams perduota visa dėžė maisto“, – kalbėjo N. Barauskienė.

Mokytojai ŠMM patalpose yra apie savaitę, o profsąjungos inicijuotas streikas tęsiasi ketvirtą savaitę.

„Tikrai nepritariu jėgos panaudojimui, protestuojančių žmonių vadinimui teroristais, bet manau, kad kišti galvą į smėlį, kai reikia veikti, yra neprofesionalu. Mažų mažiausia, ką privalo padaryti policija, tai pateikti situacijos vertinimą, priminti ir paaiškinti įstatymus pažeidžiantiems žmonėms, kad reikia laikytis įstatymų“, – feisbuke paskelbė V. Bakas.

Anot jo, „šiandien mažai kam kyla abejonių, kad Susirinkimų įstatymas pažeistas, tą pradeda suprasti net patys streiko-susirinkimo organizatoriai“.

Tikrai nepritariu jėgos panaudojimui, protestuojančių žmonių vadinimui teroristais, bet manau, kad kišti galvą į smėlį, kai reikia veikti, yra neprofesionalu.

„Tuo tarpu policijos vadovybė laukia pareiškimų, viliasi, kad pavyks susitarti (streikuotojams dėl reikalavimų – BNS). (...) Susirinkimų įstatymo pažeidimų atvejais pareiškimų nereikia, todėl policijos vadovybės elgesys mano nuomone vertintinas kaip tarnybos pareigų neatlikimas“, – pažymi NSGK pirmininkas.

„Pareiškimo nereikėjo, kai prie prezidentūros buvo rašomi žodžiai TIESOS, nuo atsakomybės negelbėjo net signataro statusas. Žmonės buvo baudžiami įvairiuose Lietuvos miestuose už protestus prie savivaldybių vien už tai, kad buvo pažeisti atstumo reikalavimai“, – teigia politikas.

Beveik savaitę Švietimo ir mokslo ministerijoje esantys pedagogai žada trečiadienį spręsti, ar palikti ministerijos patalpas Vilniaus centre.

„Spręsime (trečiadienį – BNS) tą klausimą, nes girdime, kas kalbama, kad mes galimai pažeidžiame Susirinkimų įstatymą“, – BNS antradienio vakarą sakė streikuojančios profsąjungos lyderis Andrius Navickas.

Jis teigė, kad trečiadienį profsąjungos atstovai dėl to pasitars ir su policija.

Švietimo ir mokslo ministerija antradienį pranešė, kad neįleis į jos patalpas pedagogų, neturinčių leidimų arba nesuderinusių susitikimų, tačiau nesiims iš pastato varyti mokytojų jėga.

ŠMM kancleris Tomas Daukantas pakvietė pedagogus palikti ministeriją su savo daiktais.

Policija teigia, kad nuo praėjusio trečiadienio ŠMM susirinkę mokytojai galimai pažeidžia Susirinkimų įstatymą, tačiau imtis veiksmų pareigūnai galėtų tik gavę ministerijos pareiškimą.

„Gavę pareiškimą, pradėtume administracinę teiseną, kurios metu įvertintume ministerijos vidinius teisės aktus, atliktume kitus tikslinamuosius veiksmus ir tik po to spręstume dėl administracinio nusižengimo buvimo ar nebuvimo“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Protestuojanti A. Navicko profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Šios profsąjungos inicijuoti mokytojų streikai dėl rugsėjį įvesto etatinio apmokėjimo ir didesnių algų tęsiasi ketvirtą savaitę.

Antradienį premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) nuo praėjusios savaitės streikuojančius ir institucijos patalpas apleisti atsisakančius mokytojus palygino su Kremliaus smogikais okupuojant Krymą.

„Visiškai be humoro. Jei kuri nors nedraugiška valstybė vykdytų hibridinę operaciją, tai šis atvejis būtų tobulas. Putino smogikai Kryme save vadino „mandagūs žmonės“. Dabar alternatyva - arba po visą pasaulį išsivaikštantys skriaudžiamų mokytojų vaizdai Švietimo ir mokslo ministerijoje bei gili politinė krizė, arba ta pati politinė krizė, užimta ministerija iškėlus nerealius reikalavimus nuolat juos kaitaliojant, melo srautas, pasitraukusi jos politinė vadovybė, kontrolę perėmęs kūno kultūros mokytojas iš Zarasų, jam paramą reiškiantys didelių politinių partijų lyderiai, nuomonės formuotojai, peršama mintis, kad tai normali protesto forma. Kuri ministerija kita?“, - feisbuke antradienį rašė S. Malinauskas.

Premjeras S. Skvernelis taip pat ragino vis dar streikuojančius mokytojus elgtis civilizuotai ir grįžti į savo namus bei mokyklas. Pirmadienį jis teigė, kad ŠMM streikuojantys pedagogai pažeidžia įstatymus, todėl turėtų būti keliamas klausimas, ar jie netrukdo ministerijai vykdyti jai pavestų funkcijų. Premjeras tvirtino, kad tokia situacija negali tęstis be galo.

„Protokolą pasirašė trys profesinės sąjungos ir ministrė“, – BNS sakė švietimo ministrės atstovė spaudai Gabrielė Vasiliauskaitė.

Šis protokolas buvo parengtas po praėjusią savaitę vykusių derybų Švietimo ir mokslo ministerijoje, kur buvo sutarta dėl būdų tobulinti rugsėjį įvestą etatinio apmokėjimo sistemą.

Tose pačiose derybose nepavyko sutarti dėl streikuojančios Andriaus Navicko profsąjungos reikalavimų – nesutarta dėl mokytojų algų koeficientų didinimo penktadaliu, nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo.

A. Navicko vadovaujama streikuojanti profesinė sąjunga protokolo nepasirašė.

Pokyčiai sėkmingai gali būti įgyvendinti tik dirbant kartu. Tikiu, kad pradėti darbai tęsis, švietimo bendruomenė yra pribrendusi pokyčiams ir jie vyks.

„Tame susitarimo protokole net nebuvo vietos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovų parašui“, – BNS sakė profsąjungos lyderio pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė.

Pasak pedagogų atstovės, bet kokiu atveju protokolas „nespręstų jokių problemų“, nes jame nenurodyti sprendimų įgyvendinimo terminai ir neatsižvelgta į jos profsąjungos reikalavimus.

Protokolą pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga bei Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.

Pasak švietimo ministrės, pasiekti susitarimai atveria kelią teisės aktų tobulinimui ir kitiems etatinio bei mokyklų finansavimo tvarkos pakeitimams.

„Vykdoma mokytojų darbo apmokėjimo reforma sudėtinga, ne vienerius metus diskutuota ir rengta, pačios profesinės sąjungos daug prie to prisidėjo, ją priėmus padėjo mokyklose įtvirtinti darbo teisės principus. Pokyčiai sėkmingai gali būti įgyvendinti tik dirbant kartu. Tikiu, kad pradėti darbai tęsis, švietimo bendruomenė yra pribrendusi pokyčiams ir jie vyks“, – pranešime cituojama J. Petrauskienė.

Susitarimų protokole numatyta tobulinant etatinio modelį diferencijuoti mokytojo etato struktūrą pagal dalykus ar ugdymo sritis, nustatant veiklų mokyklos bendruomenei minimumą visiems mokytojams.

Taip pat sutarta sudaryti visą etatą pradinių klasių mokytojui, jeigu jis per metus turi bent 700 kontaktinių valandų. Susitariama, kad nekontaktinės valandos, skirtos funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis, sudarytų nuo 40 iki 60 proc. kontaktinių valandų skaičiaus.

Be kitų dalykų, taip pat numatyta, kad vadovavimas klasei turėtų sudaryti 10 proc. etato, arba ne mažiau kaip 152 valandas per metus.

Protokole nutarta peržiūrėti klasių komplektų ir jų dydžių formavimo praktiką savivaldybėse ir inicijuoti maksimalaus skaičiaus klasėje mažinimą nacionaliniu lygiu iki 2020 metų. Jau nuo šių mokslo metų mokinių skaičius klasėse sumažintas dviem mokiniais, tačiau ne visos savivaldybės to laikosi.

A. Navicko profsąjungos streikas tęsiasi ketvirtą savaitę.

Nuo pat pradžių posėdyje vieningai sutarta, kad etatinio užmokesčio sistema nebus atšaukiama, tačiau reikalingos korekcijos. Dėl dalies jų buvo tartasi praėjusią savaitę vykusiame profesinių sąjungų ir ministerijos atstovų susitikime, 29 dienos susitikimo metu detaliai aptarti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos iškelti reikalavimai ir dar keturių švietimo profesinių sąjungų siūlymai.

ŠMM duomenimis, norint įgyvendinti visus profesinių sąjungų reikalavimus, papildomai vieneriems metams reiktų apie 297 mln. Eur. Kitų metų biudžete numatyta papildomai 185 mln. Eur švietimui. Norint ir vėliau išlaikyti tokį finansinį augimą, reikalingas visų politinių partijų susitarimas - apie tai buvo svarstyta posėdyje.

„Šiandien su visos profesinėmis sąjungomis kalbėjomės, tarėmės, maksimaliai siekėme sutarimo. Bet kokie reikalavimai ar siūlymai turi būti pagrįsti, adekvatūs, ir argumentuoti. Vien A.Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos reikalavimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su etatinio apmokėjimo sistema, pareikalautų gerokai virš 200 mln. eurų ir suprantame, kad vienu žingsniu ir vienu mostu tokios galimybės įgyvendinti nėra. Bet kalbamės apie galimus etapus, nemažai dalykų yra šiai dienai fiksuota kolektyvinėje sutartyje, todėl nerealu švietime dešimtmečiais susidariusias spragas išspręsti neatsakingai vienu sprendimu ir tai užkirstų galimybę įgyvendinti antrąjį etatinio etapą. Kuriam biudžeto projekte kitiems metams yra numatyti 49 mln. eurų“, - teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Bet kokie reikalavimai ar siūlymai turi būti pagrįsti, adekvatūs, ir argumentuoti.

Parengtame šios dienos susitikimo protokole išskirti trys siūlymų blokai: etatinio tobulinimo, mokyklų finansavimo modelio tobulinimo, teisės aktų įgyvendinimo.

Tobulinant mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemą sutarta:

1. Diferencijuoti mokytojo etato struktūrą pagal dalykus ir ugdymo sritis švietimo ir mokslo ministro įsakymu - jo projektas bus parengtas iki 2019 m. sausio 10 d.; nustatyti veiklų mokyklos bendruomenei metinių valandų minimumą visiems mokytojams privalomoms funkcijoms („Sandraugos“ profesinė sąjunga pasiūlė 126 metines valandas).

2. Nustatyti aiškias taisykles metiniam etato valandų skaičiavimui (nepritaria Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga).

3. Numatyti, kad, jeigu mokytojas, įgyvendinantis pradinio ugdymo programą, per metus turi 700 kontaktinių valandų, būtų formuojama viena pareigybė (etatas) (iš viso 1512 val.).

4. Pateikti Darbo kodekso nuostatų dėl nuotolinio darbo taikymo mokyklose paaiškinimus.

5. Numatyti, kad mokytojui, nekontaktinių valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis vykdyti, skaičius sudarytų nuo 40 iki 60 proc. kontaktinių valandų skaičiaus, nustatant pagal ugdymo sritis ir (arba) dalykus mažiausią leistiną dalį procentais.

6. Darbo krūvio sandaroje vadovavimas klasei skiriamas įvertinus klasės komplekto dydį, amžiaus tarpsnį bei klasės mikroklimato sudėtingumą, bet ne mažiau kaip 152 valandos (10 proc. visos pareigybės/etato) per metus.

Tobulinant finansavimo modelį sutarta:

1. Peržiūrėti specialiojo ugdymo finansavimo rodiklius ir atitinkamai juos padidinti, atsižvelgiant į specialiosios pagalbos poreikį ir finansines galimybes.

2. Peržiūrėti vienam mokiniui nustatytus švietimo pagalbos finansavimo rodiklius ir pagal galimybes juos padidinti.

3. Peržiūrėti mokymo namuose finansavimo rodiklius ir atitinkamai juos padidinti, atsižvelgiant į ugdymo plano nuostatas.

Dėl teisės aktų įgyvendinimo sutarta:

1. ŠMM rekomendacijose ir aplinkraščiuose išdėstytus susitarimus perkelti į teisės aktus (Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, ministro įsakymus ir pan.).

2. Mokytojo etatinio apmokėjimo tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose vartoti vieną, Švietimo įstatyme numatytą, sąvoką „kvalifikacijos tobulinimas“.

3. Įvertinti klasių komplektų ir jų dydžių formavimo praktiką ir nesant pokyčių dėl klasės komplektų dydžių mažinimo savivaldybių lygmeniu inicijuoti maksimalaus skaičiaus klasėje mažinimą valstybės lygiu iki 2020 m. sausio 1 d.

4. Imtis prevencinių priemonių, kad savivaldybėms nustatant klasių komplektų skaičių mokyklose nebūtų pažeidinėjamos teisės aktų nuostatos.

5. Atlikti planinę patikrą dėl etatinio mokytojų apmokėjimo diegimo mokyklose, be kita ko atkreipiant dėmesį į galimą biurokratinės naštos (popierizmo) didėjimą mokytojui. Sudaryti ŠMM valdymo srityje nustatytų privalomų dokumentų sąrašą iki 2019 m. sausio 1 d.

Nerastas vieningas sutarimas dėl su dideliais finansiniais poreikiais susijusių reikalavimų, per metus norint 20 proc. padidinti pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus (144 mln. Eur), nuo 3 iki 6 val. padidinti nekontaktinių valandų ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate (13 mln. Eur), panaikinti visų pedagogų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalus (25 mln. Eur), sumažinti mokinių skaičių klasėse (49 mln. Eur), pasiekti, kad mokytojo 36 val. etate pamokos sudarytų ne daugiau kaip 18 val. (66 mln. Eur).

ŠMM duomenimis, lapkričio 30 d. planuoja streikuoti 71 švietimo įstaiga. Streiką ketina tęsti 70, prisijungti - viena, nutraukti - irgi viena švietimo įstaiga. ŠMM teigimu, streikuos apie 1500 mokytojų.

Svarstoma dėl finansinių įsipareigojimų švietimui inicijuoti visų politinių partijų susitarimą.

ŠMM antradienį informavo, kad ministrės Jurgitos Petrauskienės pasirašytas įsakymas dėl studijų kainų indeksavimo leis papildomai padidinti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus ir sudarys „prielaidas studijų kokybei kilti“. Sprendimas, anot ŠMM, priimtas tariantis su studentais ir aukštųjų mokyklų atstovais.

„Vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje – vienos mažiausių ES, reikšmingesnio studijų kainų didinimo nebuvo nuo 2009 metų, didžiąją studijų kainos dalį sudaro dėstytojų atlyginimai. Nuoseklus dėstytojų ir tyrėjų atlyginimo didinimas – svarbi prielaida stiprinant studijų kokybę, užtikrinant, kad gerėja sąlygos aukštosiose mokyklose dirbantiems žmonėms“, – sako ministrė.

J. Petrauskienė žada, kad iš viso per dvejus metus dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestis turėtų didėti vidutiniškai 40 proc.  ir tai turėtų būti „ryškiausias teigiamas pokytis per pastarąjį dešimtmetį“. Ji tvirtina, kad pastaraisiais metais didinamos dėstytojų, mokslininkų taip pat ir doktorantų stipendijos.

Pasak ŠMM, šiemet aukštosioms mokykloms skirti 23 mln. eurų sudarė galimybę dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus vidutiniškai didinti penktadaliu – kitų metų pradžioje aukštosios mokyklos turės pateikti ataskaitas, kaip šios lėšos buvo panaudotos.

Tikslinant 2019 metų valstybės biudžeto projektą, lėšos perskirstomos indeksuojant studijų kainas ir pagal mokslo rezultatus. Pavyzdžiui, 2019 metais vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1439 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1252 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai vienai studijų vietai lėšos didės nuo 2274 iki 2547 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1618 eurų. Indeksuotos kainos bus taikomos 2018 ir ankstesniais metais priimtiems studentams.

Ministerija kitąmet mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus planuoja didinti dar vidutiniškai apie 16 proc., tam papildomai numatyta 22,9 mln. eurų. Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus nusistato pačios aukštosios mokyklos.

Teigiama, kad labiausiai, t.y. beveik dvigubai, nuo kitų metų augs doktorantų stipendijos. Pirmųjų metų doktorantai kas mėnesį gaus 722 eurų stipendijas, o antrųjų–ketvirtųjų metų – 836 eurų. Tam papildomai iš valstybės biudžeto skiriama  8,2 mln. eurų.

ŠMM skelbia naujai įvedamu kokybės krepšeliu siekianti sudaryti prielaidas ugdymo kokybės gerinimui, sumažinti ugdymo kokybės skirtumus tarp savivaldybių „suteikiant konsultacinę ir finansinę pagalbą silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms“. Kartu siekiama palaikyti „geros mokyklos požymių raišką“ turinčių mokyklų lygį, sudaryti prielaidas, kad tokios mokyklos dalytųsi patirtimi su silpnesnėmis.

Iniciatyvai numatytos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, jos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti. Pinigai mokyklas turėtų pasiekti jau kitąmet ir bus skiriami dvejus metus.

„Atrenkant mokyklas buvo atsižvelgiama, kokia mokinių savijauta toje mokykloje, kokia mokyklos palaikoma kultūra, mokinių pasiekimai, ar mokytojai stengiasi padėti vaikams, atėjusiems iš socialinės rizikos šeimų ir kt. Mokykloms atrinkti naudojami mokinių pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų ir mokyklų išorinio vertinimo duomenys“, – atsakyme BNS nurodė ministerija.

Tarp atrinktų pavyzdinių mokyklų – penkios Klaipėdos, keturios Kauno, trys Šiaulių, po dvi Panevėžio ir Vilniaus mokyklas, taip pat Rokiškio, Ukmergės, Šilutės, Ignalinos ir kitos ugdymo įstaigos. Tarp „silpnųjų“ mokyklų – 14 Vilniaus miesto savivaldybės, 10 Vilniaus rajono įstaigų, septynios Šakių rajono, šešios – Šilalės rajono ir kitos, daugiausia regionų mokyklos.

Pasak ŠMM, silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms bus suteikiama konsultacinė ir finansinė pagalba, tai yra skiriamas didesnis krepšelis, nei stipriosioms, nes jos įgyvendins daugiau veiklų.

Lėšos bus skiriamos ugdymo aplinkai ir priemonėms, mokyklos veiklai tobulinti, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai pagerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, mokytojų kvalifikacijai, papildomiems etatams švietimo pagalbai teikti.

Tikisi gerinti moksleivių pasiekimus

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius tikisi, kad kokybės krepšelis sumažins mokinių, nepasiekiančių pagrindinio pasiekimų lygmens, skaičių ir padidins mokinių, pasiekiančių aukštesnį pasiekimų lygmenį, skaičių.

„Tai pat prisidės ugdymo kokybės skirtumų mažinimo tiek tarp savivaldybių, tiek tarp atskirų bendrojo ugdymo mokyklų“, – komentare BNS sakė viceministras.

Pasak jo, tarptautiniai nacionaliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai gana vidutiniški – didėja atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų pasiekimų, skirtingų savivaldybių ir mokyklų, taip pat tarp miesto ir kaimo mokyklų.

„Mokinių pasiekimams įtaką turi socialinė, ekonominė, kultūrinė mokinių aplinka, mokyklos veiklos kokybė. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją: geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems jų vaikų pasiekimams mokykloje. Tačiau švietimo priemonėmis galima labai daug padėti vaikams, augantiems nepalankioje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje“, – sakė G. Kazakevičius.

Kiekviena mokykla, kuriai bus skiriamas kokybės krepšelis, su savivaldybe bei projekto vykdytoju turės parengti dviejų mokslo metų trukmės mokyklos veiklos tobulinimo planą. Mokyklos turės konsultantą, kuris padės ir stebės, kaip sekasi planą įgyvendinti.

Prioritetas – gaunantiems nemokamą maitinimą

Mokyklas atrinko speciali komisija, susidedanti iš ŠMM, Nacionalinio egzaminų centro, Ugdymo plėtotės centro, Švietimo informacinių technologijų centro, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Švietimo padalinių vadovų asociacijos, Tėvų forumo, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovų.

Tarp taikytų atrankos kriterijų – reikalavimai, kad mokyklose būtų ne mažiau nei 120 mokinių, jos neturėtų jungtinių 5-8 klasių, nevykdytų šių klasių moksleivių atrankos pagal pasiekimus.

Į stipriųjų mokyklų sąrašą pateko įstaigos, kurių jungtinio ugdymo pasiekimų rodiklio reikšmė arba brandos egzaminų rezultatai yra tarp aukščiausių šalyje, ne seniau nei prieš penkerius metus atliktas mokyklos veiklos kokybės išorinis vertinimas.

Silpnųjų mokyklų sąraše atsidūrė mokyklos, kurių pasiekimai prasčiausi.

Tiek stipriųjų, tiek silpnųjų mokyklų atrankai didelės įtakos turėjo ir didesnis nemokamą maitinimą gaunančių moksleivių skaičius.

Numatytoms savivaldybėms bus pervesta 85 proc. kokybės krepšelio lėšų, likusius 15 proc. jos turės skirti iš savo biudžetų. Vėliau savivaldybėms lėšos bus kompensuojamos, jeigu bus įvykdyti tobulinimo plane numatyti susitarimai.

Po metų mokyklos veiklos tobulinimo planas, atsižvelgus į situaciją, galės būti koreguojamas.

Tokį įsakymą švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė penktadienį.

Pasak ŠMM, kitąmet planuojami pavaldžių įstaigų pokyčiai siekiant skaidrumo, efektyvumo, kokybiško valdymo, mažinant valdymo aparatą bei siekiant išvengti funkcijų dubliavimo.

„Ministerijos pavaldžios įstaigos administruoja didelį kiekį lėšų ir didelius ES finansuojamus projektus, todėl norime skaidrumo, tęstinumo, konsoliduotos atsakomybės, suderinamumo užtikrinant kuo geresnį sisteminį rezultatą. Per 10 metų ministerijai pavaldžios įstaigos įsisavino milijonus ES projektų lėšų, norėtųsi matyti ir analogišką rezultatą, kurio šiandien, deja, neturime. Siekiame, kad pavaldžios įstaigos veiktų sklandžiai ir atvirai, būtų stiprios, kompetentingai prisidėtų prie švietimo sistemos vystymo“, - sako švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.

Planuodama pavaldžių įstaigų pertvarką ŠMM siekia mažinti administravimą bei funkcijų dubliavimą, atsisakyti valstybinėms įstaigoms nebūdingų funkcijų, jungiant jas į stambesnius vienetus.

Sudaryta darbo grupė parengs pertvarkos planą, atsižvelgdama į pavaldžių įstaigų siūlymus, kaip gerinti ir optimizuoti jų veiklą.

ŠMM pavaldžios įstaigos turi pateikti savo siūlymus, kaip jų veikla galėtų būti efektyvinama.

Pirmiausia pertvarka palies bendrąjį ugdymą kuruojančias įstaigas. Kitąmet jungiant šias įstaigas į vieną agentūrą, vėliau būtų pertvarkomos ir aukštąjį mokslą bei profesinį mokymą kuruojančios įstaigos.

Pasak ministrės, ŠMM pavaldžių įstaigų konsolidacija būtų kuriama pagal Estijos, Suomijos ir Škotijos gerąsias praktikas.

Ministerija pavaldžių įstaigų pertvarkai ruošėsi jau kurį laiką. Šį procesą paspartino viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija ir iškilę įtarimai dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų kai kuriose ŠMM pavaldžiose įstaigose.

ŠMM šiuo metu atlieka veiklos ir finansinį auditą Ugdymo plėtotės centre, Švietimo aprūpinimo centre, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre, išplečiamas auditas Lietuvos vaikų ir jaunimo centre.

Ministerija paprašė Viešųjų pirkimų tarnybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos bendradarbiavimo ir pagalbos aiškinantis įstaigų viešuosius pirkimus ir galimus neteisėtus ryšius.