„Visais laikais tironijos siekia užgniaužti laisvą mintį ir žodį. Kaip imperija elgėsi 19 amžiuje, bandydama pakeisti mūsų mąstymo perspektyvas, 20 amžiuje mėgindama uždrausti laisvą žodį, taip ji elgiasi ir šiandien, pamindama laisvos Ukrainos valstybingumą, ukrainiečių kalbos, istorijos ir politinės minties raišką“, – feisbuke antradienį rašė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Būkime tie, kurie savo pavyzdžiu skleidžia žingeidumo, smalsumo ir skaitymo džiaugsmą“, – pabrėžė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama šalies piliečius, linkėjo prisiminti knygnešystę.

„Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga prisiminkime knygnešius ir didžiuokimės gyvendami Lietuvoje, kurioje lietuviškas žodis yra laisvas, gerbiamas ir necenzūruojamas“, – akcentavo parlamento vadovė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė šalies gyventojus paragino išsaugoti laisvę.

„Sveikinu visus, puoselėjančius laisvą žodį ir jo kūrybinę, demokratinę ir kultūrinę galią. (...) Visai greta matome pavyzdžius valstybių, kuriose nepriklausoma žiniasklaida nutildyta ar sunaikinta, o demokratijos deguonis – laisvos minties, kritikos ir idėjų apykaita, neegzistuoja“, – sveikinime teigė premjerė.

„Saugokime laisvą žodį ir visa tai, kuo jis mus stiprina ir turtina“, – pridūrė ji.

Minėjimas, kurį surengė Vytauto Didžiojo karo muziejus kartu su Ramučių kultūros centru, vyko vaišinantis žolelių arbata ir klausantis patriotinių dainų. Jas atliko Domeikavos gimnazijos folkloro ansamblis „Serbentėlė“, kapela „Domeikavos seklyčia“, bardas Romas Naidzinavičius ir moksleivis Joris Mačiulis.

Lietuvos kariuomenės savanoris Julius Proškus susirinkusiems pasakojo apie knygnešius, o kardinolas Sigitas Tamkevičius dalijosi prisiminimais apie sovietmečiu leistą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ (LKBK).

Vienas iškiliausių Lietuvos dvasininkų šiemet mini net dvi sukaktis: kunigystės 60-metį ir jo redaguotos LKBK 50-metį. „Gegužės 6-oji man taip pat įsimintina – šią dieną 1983 m. saugumiečiai mane suėmė ir uždarė į Lukiškių kalėjimą“, – prisiminė kardinolas. S.Tamkevičius sakė, kad net sunkiausiose gyvenimo situacijose svarbu neprarasti vilties ir tikėjimo. „Kai tiki Kūrėju, gali viską ištverti“, – tvirtino dvasiškis.

Sveikindamas susirinkusius su Spaudos atgavimo diena, meras Valerijus Makūnas prisiminė XIX a. knygnešius ir sovietmečio rezistentus, kurie, rizikuodami savo gyvybėmis, žadino laisvės viltis. Vienas tokių tylių rezistentų buvo Antanas Andziulis.

Tais laikais, kai lietuviška patriotinė, istorinė ir religinė spauda buvo draudžiama, V.Andziulis priėmė rizikingą sprendimą – 1980 m. savomis rankomis po kalno papėdėje esančiu namu įsirengė slaptą spaustuvę. Apie ją, be Vytauto, žinojo tik žmona Birutė ir slapta knygas platinęs Juozas Bacevičius.

Visas šis darbas reikalavo milžiniškų pastangų, nekalbant apie tai, kad teko rizikuoti viskuo.

Po žeme paslėpusioje spaustuvėje per dešimtmetį dienos šviesą išvydo net 138 tūkst. egzempliorių įvairių, daugiausia religinės tematikos, spaudinių. Pogrindinės spaustuvės saugumiečiai taip ir nesurado.

Prieš ketverius metus A.Andziulis mirė, todėl šį kartą dėmesio centre buvo jo ištikima bendražygė Birutė, kuriai ir skambėjo padėkos žodžiai.

Šalies vadovo teigimu, Gegužės 7-oji iškyla kaip amžinas priminimas, kad tironijų tikslas visais laikais buvo suniekinti ir panaikinti laisvą, nepriklausomą ir savą žodį. O sunaikinus kalbą, sutrypti tautos tapatybę ir ją pavergti.

„Šiandien matome, kaip brutalus agresorius žudo ne tik bombomis, bet ir melo, neapykantos kalba. Šiandien žavimės didvyriška ukrainiečių tauta, kuri jau pasiekė pergalę informaciniame kare, nes jos ginklai – tiesa ir laisvas žodis“, – sakė prezidentas.

„Mums, lietuviams, savas žodis visada buvo ir bus esminė atrama – juo mąstome ne tik individualiai, aplink jį telkiamės į bendruomenes ir kuriame savo valstybę“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas padėkojo visiems, kas puoselėja lietuvių kalbą – mūsų savitumo ir bendrystės simbolį.

Ankstyvą ketvirtadienio rytą gausus policijos pareigūnų ir žiniasklaidos atstovų būrys susirinko į Kaune, Kaunakiemio gatvėje esantį „Vilko kartodromą“.

Čia visus susirinkusius pasveikino ir sudalyvauti greičio lenktynėse pakvietė Kauno apskr. VPK viršininko pavaduotojas Darius Pliavga. Visų atvykusių saugumu buvo pasirūpinta, ne tik užtikrinant šalmų dėvėjimą, bet ir Stanislovui Veilentui, profesionalaus kartingų sporto dalyviui ir instruktoriui, pasidalinant su lenktynių dalyviais savo kartingų valdymo patirtimi. Jėgas po lenktynių visi atgavo besivaišindami veganiškais tortais, kuriuos pagamino Kauno apskrities policijos pareigūnas Andrius Bubulis.

„Dažnai pasitelkiant žiniasklaidos atstovų pagalbą, visuomenės informavimo priemones, tiek jų, tiek pilietiškų gyventojų dėka išaiškinama ne viena nusikalstama ar neteisėta veika, randami dingę asmenys. Bendradarbiavimas yra viena iš pagrindinių priemonių, kurios dėka kuriama saugi aplinka“, – teigia Kauno pareigūnai.

„Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena, kad prieš 115 metų buvo panaikintas lietuviško žodžio draudimas, prieš kurį kovojo šviesiausi tautos žmonės. Šiandien laisvas žodis yra ginklas, kuriuo giname ir saugome mūsų visų demokratines teises“, – šalies vadovė cituojama Prezidentūros pranešime.

Gegužės 7 dieną Lietuva tradiciškai mini Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Lietuvoje po 1863 metų sukilimo carinės Rusijos sprendimu buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis. Šis draudimas galiojo 1864-1904 metais.

Renginio organizatoriai tvirtina, kad šia iniciatyva tikimasi parodyti Lietuvai ir pasauliui, kad Vilnius yra skaitantis ir knygas mylintis miestas, o atsinaujinantis Stoties rajonas – bendruomeniškas ir atviras kultūrai.

Masinis skaitymas vyko automobilių stovėjimo aikštelėje greta sostinės geležinkelio stoties, čia jau pirmadienį buvo ruošiamos sėdimos vietos dalyviams.

„Optimistinis variantas – iki tūkstančio, bet tikimės mažiausiai kelių šimtų. Tikimės didžiosios masės iš mokyklos“, – BNS sakė projekto „Vilnius skaito“ koordinatorė Jurga Mandrijauskaitė.

Po renginio laukė susitikimai su rašytojais, rašančiais apie Vilnių – Dariumi Pocevičiumi, Sonata Šulce, Mariumi Marcinkevičiumi, savo kūrybą skaitė jaunoji poetų ir rašytojų karta – Lina Buividavičiūtė, Greta Ambrazaitė, Marijus Povilas Martynenko, Mantas Balakauskas, Jurga Tumasonytė.

Renginyje veikė kūrybinės dirbtuvės vaikams.

1904 m. keturis dešimtmečius trukusį spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą Lietuvoje Rusijos caras Nikolajus II atšaukė. O represijų metais lietuviška spauda ne nyko, bet stiprėjo. Dabar jokių raidžių niekas nedraudžia, lietuvišką abėcėlę netgi siūloma papildyti naujomis q, x, w. Rašyk ką nori, kaip nori, kur nori. Bet ar spauda laisva? Nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų?

Spaudos laisvė

K.Girniaus nuomone, Lietuvos spauda yra gana laisva: "Gal vienas kitas korespondentas yra priklausomas, kai kurie leidiniai turi savo politinę liniją, tarkime, vienas dienraštis turi ypatingą požiūrį į Prezidentę, tačiau norintieji išreikšti bet kokią savo nuomonę spaudoje, tai gali padaryti. Kritikuojamos visos partijos, kritikuojamos visos institucijos, o mėginimų slopinti tikrai nematyti. Pinigų įtaka, be abejo, yra, tačiau ji nedominuoja."

Pasak K.Stoškaus, nėra tokios valstybės, kurioje spaudos laisvei pavojus nekiltų. Daug pavojų paties žurnalistams: vienus verslas apdalija pinigais, kitus valdžia nukarsto medaliais. Už kokius nuopelnus?

Abu filosofai sutaria, kad šiais laikais spaudos problema – ne jos laisvės, bet atsakomybės.

"Už patarnavimus. Lietuvai dabar charakteringa, kad yra toks grupinis valstybės valdymas, kažkada sakėme, klaninis, – pastebi K.Stoškus. – Veikia paslėptos jėgos, reiškiama viena nuomonė, kuri pasidaro tendencinga, o žmogui iš pridengtų informacijos kanalų sunku suvokti, kaip yra iš tiesų. Autoritariniai kraštai akivaizdžiai tai turi. O demokratiniuose prasimuša politinis korektiškumas – valdžios ir žiniasklaidos sąmokslas. Todėl būtina kontrolė."

Abu filosofai sutaria, kad šiais laikais spaudos problema – ne jos laisvės, bet atsakomybės.

"Kartais yra per daug paviršutiniškų straipsnių, per daug skubama su kaltinimais, per mažai yra tiriamosios žurnalistikos", – mano K.Girnius.

Anot K.Stoškaus, per spaudos laisvę pamirštama savikontrolė: "Turėtų būti parodyta, kad nėra jokios jėgos valstybėje, kuri būtų virš visuomenės, virš valstybės. Kaip kažkada Seime buvo pasakyta, kad virš mūsų – tik dangus. Mano galva, demokratija yra jėgų subalansavimas. Ir žiniasklaidai reikėtų daugiau savikritikos."

Skandalai sekina

Kasdien po skandalą. Vieną dieną – Gretos Kildišienės automobilis, kitą – jos kailiniai, paskui ministras Bronius Markauskas – žemgrobys, paskui Prezidentės laiškai. Iš kur tiek skandalų?

"Manau, žiniasklaida dažnai sutirština, – svarsto filosofas K.Girnius. – Vyksta varžybos, kas ką aplenks, nes yra internetas, yra radijo stotys. Pavyzdžiui, Prezidentės susirašinėjime su Eligijumu Masiuliu nieko bloga nematau, bet kiekvienas laikraštis, kiekviena radijo stotis tam skiria dėmesio. Iš kiekvienos smulkmenos pasidaro didesnis incidentas, kuris išblėsta po 4–5 dienų, o atrandama kas nors kitka. Sensacijų vaikymasis yra tai, ką vadinu neatsakinga žurnalistika."

Visuomenė jau įpratinta prie kasdienių skandalų. Gal kitokia žiniasklaida nebeįmanoma?

"Tas žmonių įpratinimas šiandien žiniasklaidos išnaudojamas, – mano K.Stoškus. – Žurnalistams nebereikia nieko ir galvoti –  pasigauna naujausią informaciją iš triukšmo, kuris kyla kokioje nors aukštoje institucijoje, ir apie gali kalbėti visą dieną. Klausiausi radijo laidos apie Ramūno Karbauskio statybas Kauno marių pašonėje. Dvi valandas buvo kalbama. Ir su tokiu azartu, su tokiu įkarščiu tai daroma. Nežinau, ar čia buvo sumokėta, ar dėl savo įsitikinimo, bet tokios laidos sukelia neigiamas žmogaus emocijas – neapykantą, kerštą, pyktį, susierzinimą. Iš to kuriamas neapykantos žodynas su keiksmažodžiais, patyčiomis."

Gal grynai lietuviškas bruožas yra ieškoti, pamatyti, kas tik blogai? Juk visais laikais buvo smagu žiūrėti, kaip kaimyno namas dega.

"Nesakyčiau, – teigia filosofas K.Stoškus. – Atsidūrėme tokioje keistoje stadijoje. Visur matome grėsmes, na, žinoma, jos nėra visiškai nepagrįstos. Bet kai žmogus prie to įpratinamas, ir jau nebėra ką daryti, ir žiniasklaida nebeišsiverčia be tokios informacijos. Padariniai, galime sakyti, yra kritiniai. Visuomenė patekusi į tokią difuzinę padėtį. Jai keltis nebus lengva."

Tomo Raginos nuotr.

Informacijos šaltiniai

Viena žiniasklaida gauna vieną politinę pusę kompromituojančią informaciją, kita – visiškai kitą. Labai jaučiasi, kurie medaliais, kurie pinigais pamaloninti.

"Tokia situacija yra dar pavojingesnė demokratijai, – perspėja K.Stoškus. – Išbalansuota ir valdžia, ir žiniasklaida, ir visa visuomenė. Visur tik interesai interesai interesai, nelabai ir galvojama, kad reikėtų pateikti kokių nors argumentų. Žiniasklaidos didžiausias nuopelnas dabar būtų, jei pradėtų ginti normalų loginį argumentavimą. Žmogus yra tokia stichiška būtybė. Istorijoje tokia išbalansuota būklė, kai nebėra į ką atsiremti, ne taip jau retai susiklosto. Palyginti su šiais laikais, yra skirtumas. Anksčiau gelbėdavo kokia nors bendra vienijanti idėja. Pavyzdžiui, religijos, tikėjimas. Nė vienais laikais žmogus negalėjo būti ramus, visada reikėjo grumtis už jėgų subalansavimą. O kad taip atsitiktų, būtinas protinis ar loginis argumentavimas, galų gale – šioks toks susikalbėjimas. Ten, kur susiremia jėgos, sunku tikėtis, kad įvyktų kokių nors racionalių permainų."

Anot jo, politikams dabar svarbu, ką kada iškelti į viešumą. Bet jie to nemoka, žiniasklaida irgi nelabai padeda. Pradeda dėl smulkmenų kokių, kostiumėlių labai ilgai užtrunkančius debatus.

"Politikams, kurie turi labai didelių problemų, tokia situacija yra gera, – sako K.Stoškus. – Tai bylai, kuri iškelta liberalams, visas šių dienų susierzinimas labai parankus, gali niekais paversti ir prokuratūros darbą, ir įkalčius. Tikras politikas problemas spręstų pagal jų aktualumą, prioritetus. O mes prioritetų neturime. Turi būti nustatyta, kas pirmoje vietoje, kas antroje, trečioje, ketvirtoje, penktoje. Dabar pastebimas tik vienas dalykas – grėsmės. Bet kalbama tik apie išorines grėsmes. Nekalbama apie vidines grėsmes, apie tai, kad Lietuvoje vyksta irimo procesas.

Situacija bloga. Žiniasklaida irgi prisidėjusi prie tos košės virimo, bet pačiai irgi sunku jau iš jos išlipti. Susiformavo tokia publika, kuri daro spaudimą, aiškėja jos finansavimas, kuriomis kryptimis plaukė pinigai. Matyti visiškas žiniasklaidos išbalansavimas. Bet kiekviename suirime yra galios, arba, dabar mėgstama sakyti, vertybės, kuriomis stengiamasi išsaugoti atramą, atsakomybę. Vėl į pirmą planą iškyla dorovė, tai, kas 25 metus nebuvo aktualu. Šiandien girdžiu, kad ir teisininkai kalba, kad įstatymui būtinos dorovinės priežastys. Matau gerų ženklų, bet gaila, nedaug žiniasklaidos tai palaiko."

Kas bus su spauda?

Vieniems žmonėms svarbu palaikyti rankose popierinį leidinį, užuosti spaustuvės dažų kvapą, analitinė informacija, kitiems užtenka bet kokios greitos informacijos.

"Čia bus didžioji kova, – tokia K.Girniaus įžvalga. – Manau, jog žmonėms bus svarbu, kad informacija bus parengta padiskutavus su pažįstamais, su redaktoriais, o ne tokia, kur skelbiama kažkam kažką burbtelėjus per feisbuką. Be tradicinės žurnalistikos, pasikliaujant tik internetu ir feisbuku, padėtis būtų gerokai blogesnė. Tai sudarytų sąlygas demagogams ir kitiems suvaidinti didesnį vaidmenį politikoje ir kitur. Feisbuke yra nepatikrintos žinios, ten gali atsirasti tokiame ratelyje, kuriame platinama tik tokia informacija, kuri yra tau prie širdies. Tad reikalinga tradicinė žiniasklaida, kuri parodytų, kad feisbuke didelio dėmesio sulaukęs straipsnis yra klaidingas. Spauda reikalinga, kad išsakytų įvairias nuomones, o ne tik tas, kurios artimos kažkuriam asmeniui."

Filosofas K.Stoškus neabejoja, kad spausdintas žodis išliks dar ilgai: "Laikraštis turi patvaresnę vertę, nors, aišku, ir internetas yra gerai. Kaip ir knygos. Grįžtama prie jų, perskaitomos iš naujo."

Šiais metais akcija „Lietuva skaito!“ ypatinga dėl ypač plačios renginių geografijos – skaitymai vyks net 41-ame Lietuvos ir užsienio mieste: nuo Vilniaus iki Kuršėnų, nuo Oslo iki Glazgo. Daugiau nei 80 susitikimų su autoriais, diskusijų, performansų bei kūrybinių dirbtuvių lauks įvairaus amžiaus dalyvių ir skaitytojų.

Tekstus skaitys, mintimis dalinsis ir su skaitytojais bendraus R. Aškinytė, R. Bagdzevičius, D. Cidzikaitė, A. Čekuolis, L. S. Černiauskaitė, E. Daciūtė, T. Dirgėla, R. Dmuchovskienė, R. Flick, J. Jakštaitis, L. Juknevičiūtė, P. Juodišius, A. Juozaitis, G. Grajauskas, K. Gudonytė, D. Kandrotienė, A. Kaziliūnaitė, D. Kutraitė Giedraitienė, E. Lei, B. Mar, S. Paltanavičius, S. Poisson, V. Račickas, D. Rudytė, R. Tamošaitis, A. Urbonaitė, R. Vanagaitė, V. Vasiliauskaitė, R. Stankevičius, S. Stoma, V. Šereikienė, R. Šerelytė,  A. Šlepikas, K. Zylė, A. Žekevičius, J. Žilinskas, L. Žutautė ir kt.

O jeigu gražūs orai verčia triūsti sodybose – prisijunkite prie akcijos „Lietuva skaito!“ „YouTube“ kanalo ir skaitykite kartu su Lina Ever Berlyne ir Valdu Papieviu Paryžiuje. 

Skubate apsipirkti? Puiku, skaitykime Gariūnuose! Netradiciniai prozos skaitymai „Tebūnie kioskai!“ su A. Jakučiūnu, A. Kisarauskaite ir R. Kmita vyks Gariūnų verslo parko koncertų salėje.

Neturite galimybės išeiti iš namų? Įsijunkite televizijos kanalą LRT kultūra – jis 12–13 val. iš knygyno „Pegasas“ jums tiesiogiai transliuos skaitymus. Prie TV ekranų galėsite skaityti kartu su rašytojais Renata Šerelyte ir Audriumi Rakausku, LRT televizijos laidos „Gustavo enciklopedija“ vedėju Gustavu.

Slemo ritmu vakarą galėsite praleisti kartu su Ž. Kudirka Menų fabriko „Loftas“ gastrobare „Elfa“. Vilniaus kavinių šurmulį nustelbs aktorių literatūriniai etiudai. Visiškoje tamsoje klausyti skaitymų pakvies kino teatras „Pasaka“, o Bernardinų sode skambės R. Gary romano „Aušros pažadas“ ištraukos.   

Tradiciniai klasikos skaitymai šiemet bus skirti Marcelijaus Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Vileišių rūmų kieme svečiai galės skaityti savo mėgstamiausius poeto eilėraščius, lankytojų lauks kūrėjui skirta paroda ir ekskursija po Vileišių rūmus.

Šių metų šventė ne tik skatins skaityti ir populiarins lietuvių autorių kūrinius, išskirtinis dėmesys skiriamas jautresnėms socialinėms grupėms – seneliams, vaikams, neįgaliesiems. „Mamų unijos“ ir „Vaikų linijos“ savanoriai seks pasakas ligoniukams Kauno ir Vilniaus ligoninėse, o Panemunės senelių namuose vyks skaitymai senoliams. Ypač aktyviai į „Lietuva skaito!“ akciją įsijungė Maltiečių ordinas. Maltiečių ordino senjorai Vilniuje skaitys su prof. V. Labučiu.

Šventės dieną Kaišiadoryse, Kaune, Aukštadvaryje, Tauragėje, Panevėžyje, Marijampolėje ir Švenčionėliuose maltiečiai lankys savo globotinius ir skaitys jiems lietuviškus kūrinius. Gegužės 6 d. Rokiškio maltiečiai organizuos skaitymo popietę šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos senelių globos namuose, o Kelmėje maltiečių Vaikų dienos centre vyks popietė „Skaitau ir augu“ – vaikai čia skaitys pasakas. Visoje Lietuvoje dešimtys žinomų autorių skaitys vaikams, pasakos apie rašymą ir kūrybą, ves kūrybines dirbtuves.

Akcijos tikslas – ne tik suburti ištikimiausius knygų mylėtojus, bet ir paskatinti mus skaityti. Todėl skaitymai vyks įvairiose viešose erdvėse – parkuose, kavinėse, baruose ir net turguje. Prie šventės aktyviai jungiasi ir svetur gyvenantys lietuviai – Oslo, Glazgo, Romos ir Izraelio lietuvių bendruomenės rengia skaitymus.

Ją koordinuojančios Lietuvos leidėjų ir Lietuvos spaustuvininkų asociacijos ragina visus 12 val. atversti knygą ir skaityti kartu.

Šiais metais akcija „Lietuva skaito!“ ypatinga dėl ypač plačios renginių geografijos – skaitymai vyks net 35-iuose skirtinguose Lietuvos ir užsienio miestuose: nuo Vilniaus iki Kuršėnų, nuo Oslo iki Glazgo. Taip pat lauks daugiau nei 60 susitikimų su autoriais, diskusijų, performansų bei kūrybinių dirbtuvių.

Tekstus skaitys, mintimis dalinsis ir su skaitytojais bendraus G. Adomaitytė, R. Aškinytė, R. Bagdzevičius, D. Cidzikaitė, A. Čekuolis, L. S. Černiauskaitė, E. Daciūtė, T. Dirgėla, R. Dmuchovskienė, R. Flick, G. Grajauskas, J. Jakštaitis, L. Juknevičiūtė, P. Juodišius, A. Juozaitis, K. Gudonytė, A. Kaziliūnaitė, D. Kutraitė Giedraitienė, E. Lei, B. Mar, S. Paltanavičius, S. Poisson, V. Račickas, D. Rudytė, R. Tamošaitis, A. Urbonaitė, R. Vanagaitė, V. Vasiliauskaitė, R. Stankevičius, S. Stoma, V. Šereikienė, R. Šerelytė,  A. Šlepikas, K. Zylė, A. Žekevičius, J. Žilinskas, L. Žutautė ir kt.

Tradiciniai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto klasikos skaitymai šiemet bus skirti Marcelijaus Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms. Sostinėje, Vileišių rūmų kieme, svečiai skaityti savo mėgstamiausius poeto eilėraščius, lankytojų lauks kūrėjui skirta paroda ir ekskursija po Vileišių rūmus.

Netradiciniai prozos skaitymai „Tebūnie kioskai!“ su A. Jakučiūnu, A. Kisarauskaite ir R. Kmita vyks sostinės Gariūnų verslo parko koncertų salėje. Slemo ritmu vakarą galėsime praleisti kartu su Ž. Kudirka Menų fabriko „Loftas“ gastrobare „Elfa“. Vilniaus kavinių šurmulį nustelbs aktorių literatūriniai etiudai: visiškoje tamsoje klausyti skaitymų pakvies kino teatras „Pasaka”, o Bernardinų sode skambės R. Gary romano „Aušros pažadas“ ištraukos. Savanoriai seks pasakas ligoniukams Vilniaus Universiteto Santariškių vaikų ligoninėje, o Maltiečių ordino senjorai skaitys su prof. V. Labučiu.

Daugiau informacijos – akcijos „Lietuva skaito!“ feisbuko paskyroje.