Gresia mirtina infekcija

Nors darbuojantis sode yra gan sudėtinga išvengti nedidelių įbrėžimų ar įsipjovimų, vaistininkė Elvyra Ramaškienė pabrėžia, kad vertėtų būti itin atsargiems. Anot jos, svarbu ne tik mokėti pasirūpinti žaizda, bet ir atpažinti ankstyvuosius sepsio ir stabligės simptomus.

Sepsiui būdingas pykinimas, kraujosruvos, intensyvus širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas, pakilusi temperatūra.

„Dirvožemyje gausu bakterijų, kurios gali būti naudingos augalams, bet kelti pavojų mūsų sveikatai. Per menkiausią įsibrėžimą į mūsų organizmą gali patekti kenksmingų medžiagų, sukeliančių stabligę arba sepsį. Abi šios infekcijos yra labai pavojingos gyvybei. Sepsiui būdingas pykinimas, kraujosruvos, intensyvus širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas, pakilusi temperatūra. Stabligė prasideda nuo surakintų žandikaulių, atsiranda raumenų spazmai, ypač aplink lūpas, taip pat ryjant“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Pirmi veiksmai susižeidus

Jeigu tvarkydami savo augalus įsipjovėte, vaistininkė dalijasi aštuonių žingsnių atmintine, į ką reikėtų atsižvelgti imantis gydymo.

1. Pirmiausia žaizdą nuplaukite. Porą minučių palaikykite žaizdą po drungnu tekančiu vandeniu.

2. Apžiūrėkite žaizdą. Nuplovę galėsite geriau ją apžiūrėti – koks jos gylis ir dydis. Nuo to priklausys jūsų tolesni veiksmai.

3. Dezinfekuokite. Jeigu žaizda negili, galite ją visą dezinfekuoti antiseptiku. Tačiau jei ji gili – dezinfekuokite tik žaizdos kraštelius.

4. Priemonės su sidabru. Mažoms ir negilioms žaizdoms gydyti patariama naudoti antibakterines priemones su sidabru. Jos pagreitina gijimą ir sumažina infekcijų riziką, randų tikimybę.

5. Tinkamai sutvarstykite. Negiliai žaizdai pagal dydį ir gylį rinkitės pleistrą arba tvarstį. Jeigu žaizda gili – ant jos dėkite sterilią marlės servetėlę ir du tris kartus apsukite tvarsčiu. Pakartokite tai bent porą kartų. Vykite pas gydytoją, o jei kraujavimas gausus – kvieskite greitąją.

6. Stebėkite žaizdą ateinančią parą. Jeigu žaizda buvo negili ir pas gydytoją vykti nereikėjo, ateinančiomis dienomis atidžiai ją stebėkite. Jeigu jums pasireikš bent vienas simptomas: stiprus tinimas, pūliavimas, raudonumas už įsipjovimo ribų, plėtimasis arba kylanti temperatūra, – skubėkite pas gydytoją.

7. Dėvėkite apsaugines pirštines. Sodininkaujant tai ypač svarbu, taip pat būtina ir tais atvejais, jeigu gyjant žaizdai vis tiek tęsiate sodo darbus. Per menkiausią įsipjovimą ar įsibrėžimą tiek ant rankų, tiek ant kitų kūno vietų galima pasigauti sepsį arba stabligę, todėl papildoma apsauga labai svarbi.

8. Pasiskiepykite nuo stabligės. Žinios, kaip pasirūpinti žaizda įsipjovus, – labai svarbios. Tačiau lygiai taip pat svarbu užbėgti pavojui už akių ir iš anksto pasiskiepyti nuo stabligės. Saugokite save ir artimuosius.

„Vakcina nuo stabligės leidžiama kartu su vakcina nuo difterijos. Tai itin pavojingos, sunkios, bet, deja, primirštos ligos“, – sako J.Sauserienė.

– Kas yra difterija ir stabligė?

– Difterija – bakterijų – difterijos lazdelių, sukeliama infekcinė liga. Šią ligą dažniausiai sukelia Corynebacterium diphtheriae, kuri išskiria itin stiprų toksiną – nuodus, pažeidžiančius daugelį vidaus organų. Liga gali būti mirtina.

Stabligė – Clostridium tetani bakterijos sukeliama liga. Patekusios į gilią žaizdą, šios bakterijos gamina toksiną, kuris sukelia raumenų spazmus. Jie gali būti tokie stiprūs, kad lūžta žmogaus kaulai, dantys, sutrinka kvėpavimas. Net ir laiku pradėjus tinkamą gydymą, daugelis žmonių neišgyvena.

– Kaip šiomis ligomis žmogus gali užsikrėsti?

Jeigu esame sveiki, neturime kūno žaizdų, stablige nuo sergančiojo neužsikrėsime – suvalgytos ar įkvėptos sporos ligos žmogui sukelti negali.

– Difterijos bakterija perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant tiesiogiai ar per buities daiktus. Užsikrėsti galima ir nuo besimptomių bakterijos nešiotojų. Liga paprastai pasireiškia po 1–10 dienų nuo užsikrėtimo.

Stabligės sukėlėjas – sporas sudarančios bakterijos, kurios mums pavojingos tik patekusios į gilią žaizdą. Šios sporos itin atsparios aplinkos poveikiams, dirvožemyje gali išlikti gyvybingos ilgus metus. Pačios pavojingiausios yra durtinės, užterštos žaizdos. Svarbu pabrėžti, kad, jeigu esame sveiki, neturime kūno žaizdų, stablige nuo sergančiojo neužsikrėsime – suvalgytos ar įkvėptos Clostridium tetani sporos ligos žmogui sukelti negali.

– Kokie šių ligų simptomai? Ar jie visada pastebimi?

– Difteriją galima įtarti, kai kartu su bendrais anginą primenančiais simptomais pacientas skundžiasi smaugimo jausmu, o apžiūrint sergančiojo ryklę matosi gausios pilkos spalvos apnašos – plėvės ant tonzilių ir gomurio. Apie šią ligą visada pagalvojame, kai gydome neskiepytus, užsienyje besilankiusius pacientus, kuriems pasireiškė į anginą panašūs simptomai.

Stabligė įtariama, jei pacientui pasireiškė ir progresuoja raumenų spazmai, kūne yra sužalojimų, dėl kurių nesikreipė į gydymo įstaigą ir nėra paskiepytas ar laiku revakcinuotas.

– Koks gydymas skiriamas?

– Abiejų ligų atvejais labai svarbus ankstyvas ligos diagnozavimas ir pradėtas gydymas antibiotikais. Visada šiomis ligomis sergantieji yra gydomi ligoninėje, dažnai ir intensyviosios terapijos skyriuje, kur taikomas kompleksinis gydymas. Nustačius difterijos ligos atvejį, gali būti taikomas gydymas antibiotikais ir kontaktą turėjusiems asmenims.

– Kaip galime apsisaugoti?

– Geriausiai nuo šių ligų apsisaugoti padeda vakcinacija. Lietuvoje vaikai skiepijami nuo abiejų ligų pagal skiepų kalendorių, suaugę asmenys – valstybės lėšomis revakcinuojami kas dešimt metų. Iki šiol pavyko išvengti difterijos protrūkių Lietuvoje, vakcinacijos aprėptys siekė minimalią ribą, kuri būtina visuotiniam imunitetui išlaikyti. Tačiau pastaruoju metu vaikų imunizacija nepakankama, protrūkiai buvo stebėti Latvijoje, kai kuriuose Vokietijos regionuose. Dar prieš COVID-19 pandemiją buvęs tymų protrūkis Lietuvoje leidžia manyti, kad ateityje galime tikėtis ir difterijos atvejų pagausėjimo.

Stabligės visuotinio imuniteto nesukursime – dėl šios ligos esame atsakingi patys. Šiuo metu efektyviai veikia visuotinė priemonė, kai asmuo dėl sužeidimo kreipiasi į gydymo įtaigą. Paprastai yra paskiepijamas kombinuota vakcina nuo difterijos ir stabligės ir, esant užterštai, giliai žaizdai, suleidžiamas ir antitetaninis serumas.

Vakcinos efektyviai apsaugo nuo ligų, yra saugios, daug metų naudojamos visame pasaulyje. Norint pasiskiepyti ar revakcinuotis, turite kreiptis į savo šeimos gydytoją arba slaugytoją.

Skaičius vaikų, kurie negavo nė vienos vakcinos dozės nuo tokių ligų kaip difterija, stabligė ar kokliušas, 2020 metais išaugo 3,5 mln. iki daugiau kaip 17 mln., ketvirtadienį Ženevoje pranešė JT organizacijos. Be to, padaugėjo atvejų, kai buvo praleista būtina antra vakcinos dozė.

Lėšos ir personalas tokiems įprastiems skiepams daug kur buvo nukreiptos kovai su pandemija, pareiškė JT Vaikų fondas (UNICEF) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Be to, tėvai susidūrė su uždarytomis sveikatos įstaigomis. Kai kurie vengė skiepyti savo vaikus baimindamiesi, kad jie gali užsikrėsti koronavirusu. Dar viena priežastis, organizacijų duomenimis, buvo judėjimo ribojimai.

Ypač smarkiai įprastos vakcinacijos rodikliai traukėsi Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, taip pat Pietryčių Azijoje ir Indijos subkontinente. Mažėjantys skaičiai stebėti ir Lotynų Amerikoje. Tiesa, čia neigiamos tendencijos fiksuotos dar prieš pandemiją. Europoje, Afrikoje ir Rytų Azijoje padėtis liko santykinai stabili.

Didėjant neapsaugotų vaikų skaičiui, didėja ir tokių ligų, kaip tymai ar poliomielitas, protrūkių rizika. Todėl esą būtina atlikti pradelstus skiepijimus.

Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Pasiskiepyti nuo stabligės turėtų žmonės, daug laiko praleidžiantys gamtoje, dirbantys žemės ūkio darbus. Dirvožemis – pagrindinis stabligės sukėlėjų rezervuaras. Užsikrečiama sukėlėjo sporoms patekus į organizmą per žaizdeles ant rankų, kojų ir kitų vietų.

Stabligė reta, tačiau labai sunki infekcinė liga, neretai pasibaigianti mirtimi. Lietuvoje pastaraisiais metais kasmet registruojami vienas ar du susirgimo stablige atvejai, iš kurių vienas baigiasi mirtimi. Dėl revakcinacijos poreikio, būtina pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris gali atsakyti, ar esate pilnai paskiepytas nuo stabligės pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir atsakys į klausimą ar šiuo metu jums reikalinga revakcinacija.

Lietuvoje nuo stabligės skiepijami 2, 4, 6 mėn. kūdikiai, sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikams. Kartoti skiepus nuo stabligės rekomenduojama kas 5–10 metų tam, kad būtų išlaikyta patikima organizmo apsauga nuo šios infekcijos.

Didesnė rizika susirgti stablige yra neskiepytiems asmenims, gavusiems nepilną vakcinacijos kursą ar tiems, kuriems po paskutinio skiepo praėjo daugiau kaip 10 metų. Taip pat didesnė rizika užsikrėsti ir susirgti vyresniems žmonėms, nes jų tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas prieš stabligę gali būti susilpnėjęs.

Persirgus stabligės infekcija apsauginis imunitetas neįgyjamas. Skiepai – viena efektyviausių stabligės profilaktikos priemonių. Kiekvienas turėtų gauti pradinį vakcinacijos kursą, kurį sudaro trys vakcinos dozės, kad susiformuotų apsauginis antitoksinio imuniteto lygis.

ULAC duomenimis, per pirmąjį metų ketvirtį stabligės atvejų neregistruota. Pernai buvo registruotas 1 stabligės atvejis, 2018 m. – 1 stabligės atvejis, kuris baigėsi mirtimi. Tuo tarpu 2017 m. Lietuvoje stablige sirgo tys žmonės, vienas – mirė. Visi sirgusieji nuo stabligės nebuvo skiepyti.

Stabligė reta, labai sunki infekcinė liga, neretai pasibaigianti mirtimi, kurią sukelia stabligės bakterijos – Clostridium tetani, gaminamas specifinis egzotoksinas, pažeidžiantis nervų sistemą ir sukeliantis stiprius raumenų spazmus. Užsikrečiama iš dirvožemio sukėlėjo sporoms patekus į organizmą per žaizdą. Užsikrėsti stablige asmuo gali tiek esant giliai, tiek paviršinei žaizdai, ypač jei ji yra užteršta dirvožemiu (ypač pavojinga užteršti žaizdas sodo, daržo, ganyklų žeme). Sukėlėjas taip pat gali patekti per nušalusius, nudegusius audinius, gyvūnų įkandimus. Rizika susirgti stablige daugiau priklauso nuo žaizdos užterštumo žemėmis bei imuniteto būklės, nei nuo žaizdos dydžio.

Pirmieji ligos požymiai po užsikrėtimo dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali būti ir po kelių dienų ar mėnesių. Liga prasideda palaipsniui. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, „tirpimas“ užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Pajutus pirmuosius ligos simptomus būtina kreiptis medicininės pagalbos.

Karantino laikotarpiu Lietuvoje planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Lietuvoje valstybės lėšomis vaikai nuo stabligės skiepijami 6 kartus: 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 metų, 15–16 metų amžiaus.

Suaugusieji kas 10 metų nuo stabligės gali skiepytis valstybės lėšomis kompensuojama vakcina.

Karantino laikotarpiu planinis skiepijimas yra tęsiamas, numatant pacientų srautų valdymą, sakoma pranešime. Visais klausimais dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją telefonu ir, tik sutarus tikslų skiepijimo laiką, vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Rizika susirgti šia pavojinga liga padidėja šiltuoju metų sezonu, kai prasideda žemės ūkio darbai. Didesnė tikimybė susirgti šia liga yra neskiepytiems ar nepilnai paskiepytiems asmenims, taip pat asmenims, gavusiems visą vakcinacijos kursą, bet laiku nepasiskiepijusiems palaikomąja vakcinos doze.

Stabligės sukėlėjų yra įvairių gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Su išmatomis bakterijos išsiskiria į aplinką ir, virtusios sporomis, ilgai išlieka gyvybingos dirvožemyje. Žmonės užsikrėsti gali esant tiek giliai, tiek paviršinei žaizdai, jei ji yra užteršta dirvožemiu su jame esančiomis sporomis. Itin pavojinga žaizdą užteršti sodo, daržo, ganyklų žeme.

Stabligės inkubacinis periodas svyruoja nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių ar net kelių mėnesių, tačiau dažniausiai trunka 7–8 dienas. Pirmieji ligos požymiai – trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti iki kelių savaičių. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai dažnėja ir būna ilgesni bei skausmingesni. Spazmai gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu lūžta ilgieji kaulai, dantys. Sergant sunkia stabligės forma, dėl ilgalaikio spazmo sutrikus kvėpavimui, ligonis miršta.

Persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl patikimiausia profilaktikos priemonė yra skiepai.

Teigiama, kad stablige susirgo 88 metų kaunietė, ji skiepyta nuo šios ligos nebuvo.

Anot NVSC, Kauno apskrityje beveik kasmet registruojama po vieną stabligės atvejį.

Kaip BNS sakė Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė, stabligė labiausiai pavojinga senjorams.

„Liga labai pavojinga dažniausiai vyresniems asmenims, kurių imunitetas susilpnėjęs ar jie nėra paskiepyti. Mirštamumas nuo stabligės yra didžiausias tarp žmonių, vyresnių kaip 60 metų“, – sakė E. Savickienė.

„Stabligė plinta per pažeistą odą, žaizdas. Yra atvejų, kai per kulnų įplyšimus pateko sukėlėjas“, – pridūrė ji.

ULAC duomenimis, pernai Lietuvoje registruotas vienas stabligės atvejis, jis baigėsi mirtimi.

2017 metais užregistruoti trys stabligės atvejai, vienas žmogus mirė. 

Teigiama, kad mažėjant vakcinacijos apimtims ir augant žmonių migracijai, kyla grėsmė, jog kils difterijos protrūkių.

ULAC duomenimis, Lietuva priskirta prie difterijos rizikos šalių. Per pastarąjį dešimtmetį šalyje užregistruoti trys šios ligos atvejai: 2008 metais – du, vienas jų baigėsi mirtimi, dar vienas ligos atvejis užfiksuotas 2011 metais.

Teigiama, kad didžiausias sergamumas Europoje šia liga fiksuojamas Latvijoje, o pastaraisiais metais ligos atvejų nustatyta Belgijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje.

Tuo metu stabligės atvejų užregistruota daugiau – kasmet po du–tris susirgimus, iš jų vienas–du baigiasi mirtimi. ULAC duomenimis, mirštamumas nuo šios ligos Lietuvoje siekia 40 procentų.

Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje registruota 17 stabligės atvejų, iš jų aštuoni baigėsi mirtimi. Didžiąją dalį sergančiųjų sudarė senyvo amžiaus žmonės, kurie nebuvo skiepyti nuo stabligės.

Susirgti difterija ir stablige rizikuoja neskiepyti nuo šių infekcijų neskiepyti ar nepilnai paskiepyti žmonės.

Difterija yra viena sunkiausių, ūmi oro lašiniu būdu plintanti infekcinė liga, pasireiškianti aukšta temperatūra, patinusiais limfmazgiais, sausu kosuliu, kaklo patinimu, pilkos spalvos gleivinės apnašos ant ryklės tonzilių ir gomurio. Tačiau kai kuriems jokie simptomai nepasireiškia, bet jie gali užkrėsti kitus.

Stabligė – tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga, pasireiškianti trumpalaikiais raumenų trūkčiojimais, „tirpimu“ užkrato patekimo vietoje, taip pat įvairaus stiprumo raumenų spazmais, nuo kurių gali lūžti ir kaulai ar dantys.

Abi šios ligos pasižymi aukštu mirštamumu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atstovai teigia, kad mokykloje saugiausiai jaučiasi paskiepyti vaikai.

Dėmesys pirmokėliams

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 6–7 metų amžiuje rekomenduojama pasiskiepyti keturvalente vakcina nuo difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito (DTaP/IPV), trivalente vakcina nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR).

Kaip rašoma pranešime, tymų protrūkis akivaizdžiai parodė, kaip svarbu, kad kuo daugiau vaikų būtų laiku paskiepyta, tada ligos tiesiog negalėtų išplisti.

7 metų vaikams reikėtų nepamiršti atlikti ir tuberkulino mėginį, tai yra patikrinti vaiko sveikatą dėl tuberkuliozės. Atkreipiamas dėmesys, kad siekiant kuo geriau apsaugoti vaikus nuo šių ligų, rekomenduojama skiepus ir tyrimą atlikti tą pačią dieną. Taip sutaupytume tėvelių laiko.

Apsauga mergaitėms

11 metų mergaitėms rekomenduojama pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Skiepijimą sudaro dvi vakcinos dozės su 6 mėnesių pertrauka. Skiepijimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis, todėl mokėti nereikia.

Nepamiršti ir paaugliai

15–16 m. paaugliams rekomenduojama tik viena vakcina apsauganti nuo difterijos, stabligės ir kokliušo (Tdap). Kadangi per dešimtį metų vaikų imunitetas šioms ligoms jau bus išblėsęs, todėl būtina sustiprinančioji vakcinos dozė, rašoma pranešime.

Pastebėjus, kad vaikui neįskiepyta kokia nors vakcina, pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje numatytą grafiką, šeimos gydytojas turi sudaryti individualų skiepijimų planą ir pasirūpinti, kad vaikai kuo greičiau „pasivytų“ kalendorių.