Iškeliavo, bet grįžo

„Iš Kėdainių rajono paveldėjome stumbrų bandą. Turime vaizdo įrašų, kaip jie ganosi ir penisi mūsų laukuose, tačiau žemdirbiai tuo nelabai džiaugiasi. Daugiausia žalos stumbrai padaro smulkiesiems ūkininkams, auginantiems daržoves, braškes, vaismedžius ir vaiskrūmius. Blogiausia tai, kad už padarytą žalą jie negauna kompensacijų“, – balandžio 2 d. „Via Baltica“ konferencijų salėje surengtame Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) susirinkime problemą, kurią kelia į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas įrašyti gyvūnai, įvardijo pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Kantaravičius sakė, kad stumbrai pakaunėje pastebėti jau pernai, kurį laiką pasisukioję Vandžiogalos seniūnijoje iškeliavo į Jonavos rajoną, tačiau šiemet vasarį sugrįžo.

40–50 stumbrų banda, įskaitant jauniklius, užfiksuota tarp Boniškių (Vandžiogalos sen.) ir Didžiųjų Lapių (Lapių sen.). Vidutinė lietuviškojo stumbro patino masė yra apie 0,5 t, todėl nesunku įsivaizduoti, kas lieka iš augalų, jų lauke paviešėjus tokio dydžio kaimenei.

Reakcija: Babtų seniūnijos ūkininkas J. Staliūnas (dešinėje) siūlė stabdyti pakeistos žalos vertinimo metodikos tvirtinimą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kreipėsi dėl patikslinimo

Kauno rajono savivaldybės administracija kovo mėnesį kreipėsi į Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas su siūlymu patikslinti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką. Savivaldybės nuomone, būtina tikslinti metodikos punktą, kuris nurodo, kad kompensuojama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms, įtraukiant ir kitas žemės ūkio naudmenas: obelų, kriaušių, vyšnių sodus, serbentų, braškių, šilauogių uogynus.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atsakė, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika niekuomet nenumatė galimybės atlyginti sodams ir uogynams padarytos žalos.

„Sodai ir uogynai turi visas įmanomas technines galimybes būti apsaugoti nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, kaip antai ištiesus apsaugines plėveles nuo paukščių ar įrengus tvoras ir užkardas, neleidžiančias medžiojamiesiems gyvūnams patekti į vidų ir sunaikinti derlių. Sodai ir uogynai nėra tokio dydžio kaip pasėliai ir juos yra įmanoma apsaugoti laikantis visų agrotechninių reikalavimų. Atkreipiame dėmesį, kad dėl stumbrų daromos žalos nesame kompetentingi įvertinti siūlymų, nes tai yra Aplinkos ministerijos kompetencijos sritis“, – rašoma ŽŪM atsakyme savivaldybei.

Nuotaikos: susirinkime išgirstos žinios nenuramino ūkininkų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kilo aštri diskusija

Tokią pat poziciją susirinkime pakartojo ir ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis, sakydamas, kad žemdirbiai turėtų apsitverti laukus. Lapių seniūnijos ūkininkas Rolandas Šimkus, auginantis šilauoges ir kanapes, replikavo, kad tokio įpareigojimo ar reikalavimo nėra. Be to, išgąsdintam pusę tonos sveriančiam gyvūnui tinklo tvora tikrai nebus didelė kliūtis.

Susirinkimo dalyviai prašė, kad minėtos ministerijos diskutuotų tarpusavyje, susitartų, kaip kompensuoti padarytą žalą, kad ūkininkai nepatirtų žvėrių daromų nuostolių.

ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Vaištaras patikino, kad problema yra žinoma. „Tenka apgailestauti, kad trūksta Aplinkos ministerijos įsitraukimo dėl galimybių išplėsti žemės ūkio augalų sąrašą, o žalų atlyginimo metodika yra suderinta, tikimės, kad per šią savaitę ministras ją pasirašys ir perduos Aplinkos ministerijai. Tačiau jūsų siūlymai dėl sąrašo išplėtimo į šią versiją nėra įtraukti, bet tai bus galima padaryti vėliau“, – kalbėjo T. Vaištaras.

Iš Kėdainių rajono paveldėjome stumbrų bandą.

„Šešerius metus laukėme, kol bus pakeista žalos vertinimo metodika, tačiau ji iš esmės nepasikeitė, atsirado tik papildomų sakinių ir formulė, kaip rasti vidurkį. Nekabinkit makaronų, įvardykite, su kuo buvo diskutuota, su kuo buvo derinta. Nėra ką tvirtinti, siūlau tai stabdyti“, – rėžė Babtų seniūnijos ūkininkas Juozas Staliūnas, išgirdęs, kad „informacija, su kuo diskutuota, su kuo derinta, yra konfidenciali.“

T. Kantaravičius susirinkusiems priminė, kad savivaldybėje veikia Aplinkos apsaugos rėmimo programa (SAARSP), į kurią patenka už medžioklės plotų nuomą mokami mokesčiai. Šiemet žemės sklypų, kuriuose neuždrausta medžioklė, savininkų ir valdytojų naudotojų įgyvendintoms prevencinėms priemonėms (tarp kurių yra apsauginių tvorų, medelių apsauginių priemonių ir repelentų įsigijimas) numatyta 60 tūkst. eurų. Prašymus ūkininkai gali teikti iki gruodžio mėnesio.

Pernai Kauno rajone, kai dar nebuvo atklydę stumbrai, dėl medžiojamųjų gyvūnų vertinta 600 ha, o šiemet, pasak Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo, vienoje seniūnijoje jau teko vertinti 200 ha vien tik dėl stumbrų padarytos žalos. Todėl kyla klausimas, kokiam skaičiui ūkininkų, didėjant žaloms, savivaldybė galės padėti.

Po susirinkimo KRŪS Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms taip išsiuntė raštą su tokiais pat siūlymais, kokius buvo išdėsčiusi Kauno rajono savivaldybė. Dokumente akcentuota, kad daugelyje laukų reikalinga sėjomaina, todėl tvoras tektų perkelti, be to, paprasta tinklo tvora nebūtų veiksminga apsauga nuo stumbrų bandos dėl jų masės ir griaunamosios jėgos.

„Atskiru klausimu pakartotinai prašome patvirtinti aiškią medžiojamųjų gyvūnų daromų žalų nustatymo metodologiją, kuri būtų pagrįsta mokslu ir nekeltų įtampos tarp ūkininkų dėl neteisingai apskaičiuojamų žalų, juolab dėl nekompensuojamų patirtų realių nuostolių, kas buvo žadėta parengti dar 2018 metais“, – prašoma M. Maciulevičiaus pasirašytame dokumente.

Mindaugas Maciulevičius / Regimanto Zakšensko nuotr.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius,

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Į Kauno rajoną atklydusi stumbrų banda jau ne tik kelia nerimą – sulaukiame vis daugiau informacijos iš ūkininkų apie ištryptus javų ir rapsų pasėlius.

Manome, kad būtų tikslinga fiksuoti ir atlyginti ūkininkams patirtus nuostolius, kuriuos padaro stumbrai, sulaužydami ar sugadindami apsaugines tvoras, suplėšydami įvairias apsaugines plėveles ar kitas žemės ūkio naudmenų apsaugai naudojamas priemones.

Eismo draudimas galios iki lapkričio 8 dienos, kad išeinantys iš aptvaro stumbrai nebūtų trikdomi ir ramiai prisitaikytų prie naujų pasikeitusių sąlygų.

Paleisti stumbrus į laisvę nuspręsta siekiant gerinti šių gyvūnų sveikatą ir išskaidyti didelę bandą, darančią žalą žemės ūkiui. Į Dzūkiją, kurioje vyrauja dideli miškų masyvai, laukiniai gyvūnai prieš tai buvo perkelti iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų.

Tarnybos teigimu, dėl didelės stumbrų koncentracijos vienoje vietoje vyksta kraujomaiša, dėl to stipriai suprastėjusi gyvūnų sveikatos būklė, atsparumas ligoms.

Kaip skelbiama, paleistų stumbrų judėjimas bus stebimas naudojant GPS siųstuvus, uždėtus trims stumbrams.

Dvi savaites vartai į aptvarus, iš kurių išėjo gyvūnai, bus atviri. Kad stumbrai nenuklystų toli nuo Stėgalių stumbryno, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija visą žiemą organizuos jų papildomą šėrimą šalia stumbryno.

Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų, vietos gyventojų prašoma Stumbryno aplinkoje netriukšmauti ir nevedžioti šunų, nes triukšmas gali išgąsdinti gyvūnus ir sukelti stresą.

Tarnyba pabrėžia, kad stumbrai, kaip ir visi kiti laukiniai gyvūnai, nepuola žmogaus, kol jiems patiems nekeliamas pavojus. Pamačius laukinį gyvūną miške ar laukymėje, reikėtų elgtis ramiai ir jo nebaidyti, palaukti kol nueis savais keliais.

Jei stumbras priartėja labai arti ar užsuka į kiemą, raginama elgtis ramiai, luktelti, kol pats nueis. Šie iš pažiūros galingi gyvūnai yra gana baikštūs, tad tikimybė pamatyti juos laisvėje yra maža.

Anot tarnybos, Lietuvos stumbrų populiaciją sudaro nelaisvėje ir laisvėje gyvenantys gyvūnai. Paskutiniais metais stumbrų skaičius sparčiai didėjo – šiuo metu Lietuvoje yra apie 280 stumbrų. Lazdijų ir Varėnos miškuose gyvena apie 27 stumbrai, tikėtina atkeliavę iš Baltarusijos.

Stumbrai Dzūkijos regione laisvai gyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, paskutiniai stumbrai išnyko XVIII amžiaus viduryje.

Taip nuspręsta siekiant gerinti stumbrų sveikatą ir išskaidyti didelę bandą, darančią žalą žemės ūkiui.

Tarnybos teigimu, dėl didelės stumbrų koncentracijos vienoje vietoje vyksta stumbrų kraujomaiša ir dėl to stipriai suprastėjusi Lietuvoje gyvenančių stumbrų bandos sveikatos būklė, atsparumas ligoms.

Į Stėgalių stumbryną perkeltos laisvėje buvusios stumbrų patelės kurį laiką gyveno aptvare. Paleidus pateles į laisvę tikėtina, kad banda pasipildys iš Baltarusijos ar Lenkijos atklydusiais stumbrais. Tokiu atveju formuosis sveikesnė, ligoms atsparesnė banda.

Analizuojant pastarųjų trijų žiemų stebėjimų duomenis, padaryta išvada, kad Lazdijų ir Varėnos miškuose gyvena apie 27 stumbrai, tikėtina atkeliavę iš Baltarusijos.

Kita stumbrų perkėlimo iš vidurio Lietuvos į Dzūkiją priežastis – būtinybė išskaidyti didelę stumbrų bandą, susiformavusią Panevėžio ir Kėdainių rajonuose, kad būtų sumažinta stumbrų daroma žala intensyviai vystomam žemės ūkiui. Dzūkijoje vyrauja dideli miškų masyvai.

Prašo netriukšmauti

Ruošiantis stumbrų išleidimui, nuo spalio 25 iki lapkričio 8 dienos bus uždaromas transporto eismas keliu nuo stumbryno iki Lynažerio – Marcinkonių sankryžos, kad išeinantys iš aptvaro stumbrai nebūtų trikdomi ir ramiai prisitaikytų prie naujų pasikeitusių sąlygų. Paleistų stumbrų judėjimas bus stebimas naudojant GPS siųstuvus, uždėtus trims stumbrams.

Dvi savaites vartai į aptvarus, iš kurių išėjo gyvūnai, bus atviri. Kad stumbrai nenuklystų toli nuo Stėgalių stumbryno, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija visą žiemą organizuos jų papildomą šėrimą šalia stumbryno.

Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų, vietos gyventojų prašoma Stumbryno aplinkoje netriukšmauti ir nevedžioti šunų. Keliamas triukšmas gali išgąsdinti gyvūnus ir sukelti stresą, dėl ko jie gali sukelti daugiau žalos.

Tarnyba pabrėžia, kad stumbrai, kaip ir visi kiti laukiniai gyvūnai, nepuola žmogaus, kol jiems patiems nekeliamas pavojus. Pamačius laukinį gyvūną miške ar laukymėje, reikėtų elgtis ramiai ir jo nebaidyti, palaukti kol nueis savais keliais.

Jei stumbras priartėja labai arti ar užsuka į kiemą, reikėtų elgtis ramiai, luktelti, kol pats nueis. Kaip skelbia tarnyba, nors stumbrai iš išvaizdos atrodo galingi gyvūnai, tačiau yra labai baikštūs. Mažai tikimybė, kad kada nors pavyks juos iš arti pamatyti laisvėje.

Stėgalių stumbryno aptvare ir toliau nuolatos gyvens keletas stumbrų.

Anot tarnybos, Lietuvos stumbrų populiaciją sudaro nelaisvėje ir laisvėje gyvenantys gyvūnai. Paskutiniais metais stumbrų skaičius sparčiai didėjo – šiuo metu Lietuvoje yra apie 280 stumbrų.

Stumbrai Dzūkijos regione laisvai gyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, paskutiniai stumbrai išnyko XVIII amžiaus viduryje.

Visuomenei kylant klausimų dėl stumbrų paleidimo, penktadienio popietę Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse vyks Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistų susitikimas su visuomene. 

Stumbrai šiame Panevėžio rajone esančio parko teritorijoje fiksuojami kiekvieną pavasarį.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiojo specialisto Ryto Papšio, ganydamiesi netoli Krekenavos, stumbrai „strateguoja“, kaip saugiau kirsti kelią Krekenava-Ramygala.

„Šiais metais būtent ši banda autoįvykio metu jau yra nukentėjusi. Vasario pradžioje judriame kelio ruože buvo numušta stumbrė jauniklė“, – nurodoma pranešime.

Toks stumbrų maršrutas formuojasi jau penkerius metus. Pavasarį viena iš Lietuvoje susiformavusių laisvėje gyvenančių stumbrų bandų porai mėnesių grįžta į Krekenavos regioninį parką, kuriame buvo veisiami nuo 1969 metų.

Anot R. Papšio, jei pasikartos praeitų metų scenarijus, gegužės mėnesį stumbrai, prisidengdami Pašilių mišku ir eidami pietų kryptimi, sugrįš į šiaurinę Kėdainių rajono dalį ties Truskavos gyvenviete, kur praleis vasarą, rudenį ir žiemą.  

Pernai dalis stumbrų iš šio regiono buvo perkelti į naują stumbryną Dzūkijos nacionaliniame parke.

Šios tarnybos vyr. specialisto Ryto Papšio teigimu, link Jonavos nuo Kėdainių juda didžiulė stumbrų banda, ją sudaro 61 gyvūnas.

Ketvirtadienio duomenimis, stumbrų banda stoviniavo prie Vandžiogalos, ji fiksuota šalia vietos keliuko.

„Tai kelia pavojų ūkininkams, kurie augina ne tik javus, bet ir daržoves, turi vandens laistymo sistemą. Taip pat netoliese yra didesni keliai, kuriais juda transportas“, – teigiama VSTT pranešime.

Pernai gruodžio mėnesį ši stumbrų banda persikėlė per „Via Baltika“ kelią ir po truputį juda link Jonavos.

Pasak stumbrininko R. Papšio, pavasariais didelės bandos skyla į mažesnes, todėl tikėtina, kad ir ši stumbrų sankaupa pasidalins į mažesnes grupeles.

Praėjusiais metais iš šios Kėdainių bandos dalis stumbrų perkelta į naują stumbryną Dzūkijos nacionaliniame parke.

Lenkijos ir Baltarusijos teritorijose plytinčioje Belovežo girioje, įtrauktoje į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, gyvena didžiausia Europoje stumbrų populiacija.

Praėjusiais metais Lenkija palei sieną su Rusijos sąjungininke Baltarusija pastatė užtvarą, kad užkirstų kelią neteisėtam sienos kirtimui.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad pasienio tvora kelia pavojų šimtams gyvūnų, užkerta kelią jų laisvam judėjimui ir grasina nuskurdinti gyvūnų genofondą.

„Lenkijos pastangos pastatyti tvorą pasienyje su Baltarusija vėl kelia grėsmę stumbrų egzistavimui“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Statant pasienio tvorą ne kartą kilo susirūpinimas dėl poveikio laukinei gamtai palei daugiausia miškais apaugusią sieną.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija atmetė šį teiginį ir apkaltino Baltarusiją manipuliuojant faktais ir siekiant „panaudoti ekologinius klausimus prieš Europą“.

„Šie kaltinimai buvo metami kelis mėnesius“, – penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina (Lukašas Jasina).

„Vis dėlto stumbrų genofondas iš esmės yra ribotas, nes visi jie kilę iš tų pačių individų, kurie čia atsirado 3-iame dešimtmetyje, dėl tuometinės Lenkijos vyriausybės gelbėjimo pastangų“, – aiškino jis.

Stumbrų, kadaise klajojusių po visą Europą, gelbėjimas yra sėkminga gamtosaugos istorija.

XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje jų skaičius taip sumažėjo, kad išlikę individai buvo surinkti į zoologijos sodus, o Lenkijoje pradėta veisimo programa.

1952 metais paleisti į laukinę gamtą šie žinfduoliai suklestėjo, ir Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN), tvarkanti Raudonąją knygą, nebelaiko, kad jiems iškilusi išnykimo grėsmė.

„Stumbrams labai pavojingas artimas kryžminimasis, todėl perkeldami dalį jų iš Kėdainių į Dzūkiją ir sudarydami galimybę įsilieti naujiems genams išlaikome šios rūšies stabilumą. Šiuo metu Dzūkijos nacionaliniame parke yra apie 20 stumbrų. Kėdainių ir Panevėžio zonoje susitelkusi didžioji jų populiacijos dalis – 260“, – ministerijos pranešime cituojamas jis.

Naujajame stumbryne jau gyvena dešimt stumbrų, tarp jų – ir keli čia gimę jaunikliai. Stėgalių gamtiniame komplekse naujai įrengtas stumbrynas apima apie 100 hektarų.

Stumbryne pastatytas stumbrininko namas su priklausiniais, įsigyta dalis įrangos priežiūrai. Specialistai stebės aptvaruose esančius gyvūnus, vykdys jų populiacijos tyrimus.

Šis projektas buvo pradėtas vykdyti prieš penkerius metus, siekiant pagerinti Lietuvos stumbrų populiacijos būklę ir didinti gyvūnų genetinę įvairovę suformuoti naują bandą pietinėje šalies dalyje.

Pernai skelbta, kad Lietuvoje priskaičiuojama apie 200 stumbrų, esančių laisvėje.

Stumbrai – saugoma rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą.

Toks skambutis – labai laukiamas signalas, kad miške į mobiliąją gaudyklę pavyko įvilioti į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas įrašytą stumbrą,  – jų populiacijos ateitimi rūpinasi mokslininkas.  Šiuo metu dr. A.Kibišos su komanda uždavinys – dalį žvėrių iš Vidurio Lietuvos, kur vyksta intensyvi žemės ūkio veikla, perkelti į Dzūkijos nacionalinį parką.

Ginčas, Girdas ir Giris

Stumbrams pastarieji šimtmečiai buvo tiek pat negailestingi, kaip ir pačiai mūsų valstybei – šiuos žvėris aktyviai medžiojo ir didikai, ir badmečius kentę valstiečiai, ir maisto stokojantys okupacinių kariuomenių kareiviai.

Konstatuojama, kad paskutiniai laisvėje gyvenę stumbrai su Lietuvos teritorija besiribojančioje Belovežo girioje buvo sumedžioti 1919 m. Išliko tik zoologijos soduose gyvenę individai.

Suprantama, stumbrams ištrypus ar sunaikinus pasėlius, žmonėms apmaudu dėl įdėto darbo.

„Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje tuometis Aplinkos apsaugos komitetas prie LTSR Ministrų tarybos iškėlė uždavinį Lietuvoje atgaivinti stumbrų populiaciją. Tam 1969 m. rugpjūčio 29 d. į Panevėžio rajone, Pašilių girininkijoje, esatį specialų aptvarą iš Rusijos, Prioksko Terrasny rezervato, atgabenti ir įkurdinti du stumbrai – dvejų metų patinas ir devynerių patelė. 1970 m. iš ten pat atvežti dar aštuoni stumbrai – septynios jaunos patelės ir vienas patinas. 1973 m. gegužės 6 d. į Pašilių mišką išleisti pirmieji penki Lietuvoje, Pašilių aptvare, atvesti stumbrai, o 1975-aisiais laisvėje gimė trys pirmieji jaunikliai – Ginčas, Girdas ir Giris. Tų pačių metų vasarą du stumbrai – patelė Giedra ir patinas Giedras – paleisti į laisvę Pašilių miške netoli aptvaro po pusmečio prisijungė prie laisvėje gyvenančios bandos. 1981 m. laisvėje gyvenančių stumbrų populiaciją papildė dar 15 stumbrų. Iš pradžių 20–30 individų banda sėsliai gyveno Panevėžio rajone, bet nuo 2003 m. ir ypač nuo 2013 m. stumbrų kaimenė ėmė sparčiai gausėti“, – pasakojo dr. A.Kibiša.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad 1974-aisiais buvo planas stumbrus apgyvendinti Širvintų rajone, Šešuolių miške, tačiau jis baigėsi nesėkme. Tiesa, anuomet padarytos klaidos mokslininkams ir miškininkams leido pasimokyti.

Daugėja: šiuo metu Lietuvoje laisvėje gyvena daugiau nei 200 stumbrų.

Kelia problemų

„Yra du būdai perkelti stumbrus į naują vietą. Tai kietasis, kai žvėrys paleidžiami jiems visiškai nepažįstamoje aplinkoje, ir minkštasis, kai naujoje vietoje pirmiausia pastatomas adaptacinis aptvaras, jame gyvendami stumbrai apsipranta, pradeda suvokti vienas kitą kaip tos pačios bandos narį ir tik tada yra paleidžiami. Pastarosios taktikos laikomės ir mes, ir kaimynai lenkai – jų stumbrų populiacija jau perkopė 2 000. Dzūkijos nacionalinio parko 100 ha ploto aptvare planuojama apgyvendinti iki 30 stumbrų. Šiais metais jau pervežėme šešis, o per šią žiemą turime sugauti dar 20. Priskaičiavus iš zoologijos sodo perkeltus žvėris ir aptvare jau gyvenantį svečią iš Baltarusijos, stumbrų skaičius bus 30. Susiformavus bandai, šie žvėrys bus vėl paleisti į laisvę“, – aiškino dr. A.Kibiša

Jis pastebi, kad įprastai toli nuo aptvaro stumbrai ir nenuklysta, nes šie rūsčios išvaizdos žvėrys iš tiesų yra baikštūs, romūs ir sėslūs.

Eksperto teigimu, stumbrų populiacija Lietuvoje buvo dirbtinai sukurta teritorijoje, kurioje vyrauja gana antropogenizuota žemės ūkio ir miškų mozaika, kada miškai įsiterpę tarp žemės ūkio laukų.

„Tikėtina, sovietmečiu niekam nekilo mintis, kad stambūs gyvūnai gali pridaryti žalos žemės ūkiui. Tačiau tai užprogramavo konfliktą ilgam į ateitį. Pastaraisiais dešimtmečiais girdimas ūkininkų nepasitenkinimas dėl stumbrų daromos žalos pasėliams yra visiškai suprantamas, net jei valstybė ir kompensuoja į Raudonąją knygą įrašytų žvėrių padarytą žalą. Aplinkos ministerijos duomenimis, ši suma per pastaruosius trejus metus kasmet siekia apie 100 tūkst. eurų. Suprantama, stumbrams ištrypus ar sunaikinus pasėlius, žmonėms apmaudu dėl įdėto darbo“, – pastebėjo ekspertas.

Genetinis fondas

Ūkininkų patiriama žala, mokslininko teigimu, ne vienintelė žvėrių perkėlimo į Dzūkiją priežastis. Kadangi dauguma laisvėje gyvenančių stumbrų yra kilę iš nedidelės individų grupės, esama kraujomaišos ir iš jos kylančių pasekmių grėsmės. Tam, kad natūraliai vyktų genetiniai mainai su negiminingais stumbrais, reikia, kad perkeltos į Pietų Lietuvos teritoriją ir po adaptacijos į laisvę paleistos stumbrų patelės suformuotų bandą su jau atklydusiais iš Baltarusijos ir šiuo metu Dzūkijoje gyvenančiais stumbrais patinais.

„Vieną tokį patiną pernai pavyko sugauti, pažymėti GPS antkakliu ir vėliau stebėti jo migraciją. Šį rugsėjį jį vėl teko sugauti ir laikinai apgyvendinti aptvare, nes, nerasdamas partnerės stumbrės, patinas ėmė lankytis vietos karvių ūkyje. Šiuo metu aptvare jau apgyvendintos šešios Kėdainių rajone pagautos ir pervežtos patelės. Taip siekiame praplėsti ir praturtinti mūsų stumbrų genetinį fondą. Be to, rizikinga visus Lietuvoje gyvenančius stumbrus telkti vienoje teritorijoje, nes infekcinės ligos išplitimo atveju galime netekti visos į Raudonąją knygą įrašytų žvėrių populiacijos“, – teigė dr. A.Kibiša.

Maksimalios pajėgos

Eksperto teigimu, įtarų ir baikštų žvėrį net ir viduje laukiančiomis daržovėmis privilioti į mobiliąją gaudyklę – nemažas iššūkis. Sėkmės akimirka nutinka tuomet, kai žvėris koja numina specialiai įrengtą paminą ir medinę pavėsinę primenančios gaudyklės durys užsitrenkia. Šalia įrengta stebėjimo kamera tai užfiksuoja ir išsiunčia žinutę į jos laukiančiojo mobilųjį telefoną.

„Gavę žinią, nedelsdami skubame į įvykio vietą. Žvėrį trumpam užmigdome ir jam įsegame identifikavimo įsagą. Šios procedūros metu kartu paimamas mėginys genetiniams tyrimams. Taip pat žvėriui uždedamas palydoviniu ryšiu duomenis siunčiantis antkaklis. Jeigu sugaunama subrendusi patelė iki ketverių metų amžiaus, ji transportuojama į Dzūkijos nacionalinio parko rezervatą. Patinus ir kitų amžiaus grupių pateles po kontrolinių patikrinimų paleidžiame atgal į laisvę“, – stumbrų populiacijos valdymo ir būklės stebėsenos niuansus pasakojo ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad nuo stumbro pagavimo momento iki jo paleidimo į aptvarą Dzūkijoje komandai pavyksta užtrukti ne ilgiau nei 5 val.

Laisvėje gyvenantys stumbrai, kurių dabar priskaičiuojama daugiau nei 200, daugiausia pastebimi 142 tūkst. ha plote Panevėžio, Kėdainių, Radviliškio rajonų savivaldybių teritorijose. Pastaruoju metu šie žvėrys dažniausiai matomi Kėdainių rajone.

„Stebėdami stumbrus, dėvinčius GPS antkaklius, matome, kad viena iš keturių susiformavusių bandų sėkmingai įsikūrusi netoli Kėdainių fosfogipso kalnų. Ji stipriai gausėja ir artėja prie 70 žvėrių skaičiaus – vien šiemet joje suskaičiuota penkiolika jauniklių. Toks koncentruotas ir gana nedideliame plote esantis žvėrių skaičius kelia susirūpinimą dėl žvėrių daromos įtakos pasėliams ir natūraliai augmenijai. Vasarą tokia didelė banda būna išsiskirsčiusi į mažesnes grupeles, paprastai kurį laiką atsiskyrusios gyvena vaikingos ir jauniklių susilaukusios patelės, tačiau šiuo metu visi stumbrai vėl telkiasi į vieną būrį ir drauge gyvens iki pavasario. Stumbrų gausa gana nedidelėje teritorijoje skatina sutelkti visas žvėrims gaudyti skirtas pajėgas ir stengtis maksimaliai sugaudyti perkelti tinkamus individus, o senosiose vietose Vidurio Lietuvoje išlaikyti stabilią žvėrių bandą“, – laukiančių darbų planais dalijosi dr. A.Kibiša.

Sutelkti visas žvėrims gaudyti skirtas pajėgas ir stengtis maksimaliai sugaudyti perkelti tinkamus individus.

Stebėsenos patirtys

Stumbrų gyvensenos žinovas atskleidžia, kad iki 30 patelių bandoje telkiasi aplink stipriausią patiną. Tačiau atklydęs kitas subrendęs ir jaunesnis patinas su šios bandos lyderiu bando kautis ir kartais po nuožmios kovos jam gali pavykti vyresnio amžiaus konkurentą išvyti iš bandos.

Valstybinės miškų urėdijos padalinių specialistams suteikta teisė senus ligotus individus „išimti iš gamtos“. Šiemet tokiu tikslu išduoti leidimai „iš gamtos išimti“ keliolika stumbrų.

„Viena vertus, sumedžioti į Raudonąją knygą įrašytą žvėrį yra gaila, nesvarbu, kokios būklės jis yra. Tačiau esame atlikę natūraliai kritusio seno stumbro tyrimus, kurie leidžia daryti prielaidą, kad gyvūnas žuvo nuo bado, nes dėl artrito  buvo visiškai sukaulėję ne tik jo kojų sąnariai, bet ir žandikauliai, todėl žvėris visiškai negalėjo ėsti“, – skaudžias stumbrų stebėsenos patirtis komentavo VDU ŽŪA mokslininkas.

Ekspertas teigė šiandien esantis už tai, kad Lietuvoje būtų leidžiama labai atsakinga, reglamentuota stumbrų „išėmimo iš gamtos už atlygį“ procedūra. Už ją surinktos lėšos būtų skiriamos mokslo tyrimams ir tolesnei šių žvėrių apsaugos ir kontrolės programai įgyvendinti. Analogiškus sprendimus planuojama priimti ir kaimyninėje Lenkijoje.

Toks skambutis – labiausiai laukiamas signalas, pranešantis, kad miške į mobiliąją  gaudyklę pavyko įvilioti į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas įrašytą stumbrą, kurių populiacijos ateitimi rūpinasi mokslininkas. Šiuo metu dr. A. Kibišos su komanda uždavinys – dalį žvėrių iš Vidurio Lietuvos, kur vyksta intensyvi žemės ūkio veikla, perkelti į Dzūkijos nacionalinį parką.

Ginčas, Girdas ir Giris laisvėje atvesti prieš beveik penkias dešimtis metų 

Lietuvos miškų galiūnams stumbrams pastarieji šimtmečiai buvo tiek pat negailestingi, kaip ir pačiai mūsų valstybei – šiuos žvėris aktyviai medžiojo ir didikai, ir badmečius kentę valstiečiai, ir maisto stokojantys okupacinių kariuomenių  kareiviai. Konstatuojama, kad paskutinieji laisvėje gyvenę stumbrai su Lietuvos teritorija besiribojančioje Belovežo girioje buvo sumedžioti 1919 m. Išliko tik zoologijos soduose gyvenę individai. „Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje tuometis Aplinkos apsaugos komitetas prie LTSR Ministrų tarybos išsikėlė sau uždavinį Lietuvoje atgaivinti stumbrų populiaciją. Tam 1969 m. rugpjūčio 29 d. į Panevėžio rajone, Pašilių girininkijoje esatį specialų aptvarą iš Rusijos, Prioksko-Terrasny rezervato, atgabenti ir įkurdinti du stumbrai – dvejų metų patinas ir devynerių metų patelė. 1970 m. iš ten pat atvežti dar aštuoni stumbrai – septynios jaunos patelės ir vienas patinas. 1973 m. gegužės 6 dieną į Pašilių mišką išleisti pirmieji penki Lietuvoje, Pašilių aptvare, atvesti stumbrai, o 1975-aisiais laisvėje gimė trys pirmieji jaunikliai – Ginčas, Girdas ir Giris.  Tų pačių metų vasarą du stumbrai – patelė Giedra ir patinas Giedras – paleisti į laisvę Pašilių miške netoli aptvaro po pusmečio prisijungė prie laisvėje gyvenančios bandos. 1981 m. laisvėje gyvenančių stumbrų populiaciją papildė dar penkiolika stumbrų. Iš pradžių 20–30 individų banda sėsliai laikėsi Panevėžio rajone, bet nuo 2003 m. ir ypač nuo 2013 m. stumbrų kaimenė ėmė sparčiai gausėti“, – pasakoja dr. A. Kibiša, pastebintis, kad 1974-aisiais planas stumbrus apgyvendinti Širvintų rajone, Šešuolių miške, dėl  reintrodukcijos  organizavimo  trūkumų  baigėsi  nesėkme. Tačiau anuomet padarytos klaidos mokslininkams ir miškininkams leido pasimokyti ir šių klaidų nekartoti. 

Dirbtinai sukurta populiacija kelia problemų

Priskaičiavus iš zoologijos sodo perkeltus žvėris ir aptvare jau gyvenantį  „svečią“ iš Baltarusijos, stumbrų skaičius bus 30. 

„Yra du būdai perkelti stumbrus į naują vietą. Tai „kietasis“, kai žvėrys paleidžiami jiems visiškai nepažįstamoje aplinkoje ir „minkštasis“, kai naujoje vietoje pirmiausia pastatomas adaptacinis aptvaras, jame gyvendami stumbrai apsipranta, pradeda suvokti vienas kitą kaip tos pačios bandos narį, ir tik tada yra paleidžiami. Pastarosios taktikos laikomės ir mes, ir kaimynai lenkai, pas kuriuos stumbrų populiacija jau perkopė 2000 šių žvėrių skaičių. Dzūkijos nacionalinio parko 100 ha ploto aptvare planuojama apgyvendinti iki 30 individų. Šiais metais jau pervežėme 6 stumbrus, o per šią žiemą turime sugauti dar  20. Priskaičiavus iš zoologijos sodo perkeltus žvėris ir aptvare jau gyvenantį  „svečią“ iš Baltarusijos, stumbrų skaičius bus 30. Susiformavus bandai šie žvėrys bus vėl paleisti į laisvę“, – aiškino dr. A. Kibiša, pastebintis, kad  įprastai  toli nuo aptvaro stumbrai ir nenuklysta, nes šie rūsčios išvaizdos žvėrys iš tiesų yra baikštūs, romūs ir sėslūs.

Eksperto teigimu, stumbrų populiacija Lietuvoje buvo dirbtinai sukurta teritorijoje, kurioje vyrauja gana antropogenizuota žemės ūkio ir miškų mozaika, kuomet miškai įsiterpę tarp žemės ūkio laukų. „Tikėtina, sovietmečiu niekam nekilo mintis, kad stambūs gyvūnai gali daryti žalą kolektyviniam žemės ūkiui. Tačiau tai užprogramavo konfliktą ilgam į ateitį. Pastaraisiais dešimtmečiais girdimas ūkininkų nepasitenkinimas dėl stumbrų daromos žalos pasėliams yra visiškai suprantamas, net jei valstybė ir kompensuoja į Raudonąją knygą įrašytų žvėrių padarytą žalą. Aplinkos ministerijos duomenimis, ši suma per paskutinius trejus metus kasmet siekia apie 100 tūkst. eurų. Tačiau suprantama, kad stumbrams ištrypus ar sunaikinus pasėlius, žmonėms apmaudu dėl įdėto darbo“, – kalbėjo ekspertas.

Siekiama sustiprinti genetinį fondą

Ūkininkų patiriama žala, mokslininko teigimu, nėra vienintelė žvėrių perkėlimo į Dzūkiją priežastis. Kadangi dauguma laisvėje gyvenančių stumbrų yra kilę iš nedidelės individų grupės, esama kraujomaišos ir iš jos kylančių pasekmių grėsmės. Tam, kad natūraliai vyktų genetiniai mainai su negiminingais stumbrais, perkeltos į Pietų Lietuvos teritoriją ir po adaptacijos į laisvę paleistos stumbrų patelės suformuotų bandą su jau atklydusiais iš Baltarusijos ir šiuo metu Dzūkijoje gyvenančiais stumbrais patinais.

Nerasdamas partnerės stumbrės, patinas ėmė lankytis vietos karvių ūkyje.

„Vieną tokį patiną pernai pavyko sugauti, pažymėti GPS antkakliu ir vėliau stebėti jo migraciją. Šį rugsėjį jį vėl teko sugauti ir laikinai apgyvendinti aptvare, nes nerasdamas partnerės stumbrės, patinas ėmė lankytis vietos karvių ūkyje. Šiuo metu aptvare jau apgyvendintos 6 Kėdainių rajone pagautos ir pervežtos patelės. Taip siekiame praplėsti ir praturtinti mūsų stumbrų genetinį fondą. Be to, yra rizikinga visus Lietuvoje gyvenančius stumbrus telkti vienoje teritorijoje, nes infekcinės ligos išplitimo atveju galime netekti visos į Raudonąją knygą įrašytų žvėrių populiacijos“, – dalies stumbrų perkėlimo į Dzūkijos nacionalinį parką tikslus komentavo dr. A. Kibiša.

Žvėrims gaudyti – maksimalios pajėgos

Eksperto teigimu, įtarų ir baikštų žvėrį net ir viduje laukiančiomis daržovėmis privilioti į mobiliąją  gaudyklę – nemažas iššūkis. Sėkmės akimirka nutinka tuomet, kai žvėris koja numina specialiai įrengtą paminą ir medinę pavėsinę primenančios gaudyklės durys užsitrenkia. Šalia įrengta stebėjimo kamera tai užfiksuoja ir išsiunčia žinutę į jos laukiančiojo mobilųjį telefoną.

„Gavę žinią, nedelsdami skubame į „įvykio vietą“. Žvėrį trumpam užmigdome ir jam įsegame identifikavimo įsagą. Šios procedūros metu kartu paimamas mėginys genetiniams tyrimams. Taip pat žvėriui uždedamas palydoviniu ryšiu duomenis siunčiantis antkaklis. Jeigu sugautas žvėris yra subrendusi patelė iki 4 metų amžiaus, ji transportuojama į Dzūkijos nacionalinio parko rezervatą.  Patinus ir kitų amžiaus grupių pateles po kontrolinių patikrinimų paleidžiame atgal į laisvę“, – stumbrų populiacijos valdymo ir būklės stebėsenos  niuansus komentavo ekspertas, pastebintis, kad nuo stumbro pagavimo momento iki jo paleidimo į aptvarą Dzūkijoje komandai pavyksta užtrukti ne ilgiau nei penkias valandas.

Laisvėje gyvenantys stumbrai, kurių dabar priskaičiuojama daugiau nei 200 individų, daugiausiai stebimi 142 tūkst. ha plote Panevėžio, Kėdainių, Radviliškio rajonų savivaldybių teritorijose. Pastaruoju metu šie žvėrys dažniausiai matomi Kėdainių rajone.

Koncentruotas ir sąlyginai nedideliame plote esantis žvėrių skaičius kelia susirūpinimą dėl žvėrių daromos įtakos pasėliams ir natūraliai augmenijai.

„Stebėdami stumbrus, dėvinčius GPS antkaklius, matome, kad viena iš keturių susiformavusių bandų sėkmingai įsikūrusi netoliese Kėdainių fosfogipso kalnų. Ji stipriai gausėjanti ir artėja prie 70 žvėrių skaičiaus – vien šiemet joje suskaičiuota penklika jauniklių. Toks koncentruotas ir sąlyginai nedideliame plote esantis žvėrių skaičius kelia susirūpinimą dėl žvėrių daromos įtakos pasėliams ir natūraliai augmenijai. Vasarą tokia didelė banda būna išsiskirsčiusi į mažesnes grupeles, paprastai kurį laiką atsiskyrusios gyvena vaikingos ir jauniklių susilaukusios patelės, tačiau šiuo metu visi stumbrai vėl telkiasi į vieną būrį ir drauge gyvens iki pavasario. Stumbrų gausa santykinai nedidelėje teritorijoje skatina sutelkti visas šių žvėrių gaudymui skirtas pajėgas ir stengtis maksimaliai sugaudyti perkėlimui tinkamus individus, o senosiose vietose Vidurio Lietuvoje išlaikyti stabilią žvėrių bandą“, – laukiančių darbų planais dalijosi dr. A. Kibiša.

Stebėsenos patirtys – argumentas medžioklei

Stumbrų gyvensenos žinovas atskleidžia, kad iki 30 patelių bandoje telkiasi aplink stipriausią patiną. Tačiau atklydęs kitas subrendęs ir jaunesnis patinas su šios bandos lyderiu bando kautis ir kartais po nuožmios kovos jam gali pavykti vyresnio amžiaus konkurentą išvyti iš bandos.

VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ padalinių specialistams suteikta teisė senus ligotus individus „išimti iš gamtos“. Šiemet tokiu tikslu išduoti leidimai „iš gamtos išimti“ keliolika stumbrų.

„Viena vertus, sumedžioti į Raudonąją knygą įrašytą žvėrį yra gaila, kokios būklės jis bebūtų. Tačiau esame atlikę natūraliai  kritusio seno stumbro tyrimus, kurie leidžia daryti prielaidą, kad gyvūnas žuvo nuo bado, nes dėl artrito ligos buvo visiškai sukaulėję ne tik jo kojų sąnariai, bet ir žandikauliai, todėl žvėris visiškai negalėjo ėsti“, – skaudžias stumbrų stebėsenos patirtis komentavo VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas.

Ekspertas teigė šiandien esantis už tai, kad Lietuvoje būtų leidžiama labai atsakinga, labai reglamentuota stumbrų „išėmimo iš gamtos už atlygį“ procedūra. O už ją surinktos lėšos būtų skiriamos mokslo tyrimams ir tolesnei šių žvėrių apsaugos ir kontrolės programai įgyvendinti. Analogiškus sprendimus planuojama priimti ir kaimyninėje Lenkijoje.

Laukinius gyvūnus užfiksavęs ūkininkas pasakoja, kad rytą atvažiavęs į savo rapsų lauką pamatė gyvulius, kurie ėdė pasėlius. Tai buvo kelios dešimtys didelių ir mažų stumbrų.

Kitame lauke specialistas parodė, kas lieka iš laukų, per kuriuos perbėga stumbrai.

„Matome, kur cukrinių runkelių lauko pradžia ir tik įėjus pastebimas padarytas nuostolis. Stumbrai nugraužia augalų viršų ir palieka sutryptą lauką“, – pasakojo Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) specialistas Rytas Papšys.

Ūkininkai teigia, kad per šešerius metus Lietuvoje stumbrų padaugėjo beveik trigubai. Jų dabar yra apie 300. Daugiausiai šių gyvūnų galima rasti Kėdainių ir Panevėžio rajone.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ir suvalgo, ir ištrypia. Įsivaizduokit, juk jie sveria nuo 300 iki 700 kg. Rudenį, kai žemė minkšta nuo liūčių, jie eina per lauką: 80, 150, 200 stumbrų. Lieka juoda žemė“, – skundėsi ūkininkas Jonas Talmantas.

Stumbrų padaryta žala ūkininkams skaičiuojama dešimtimis tūkstančių.

„50 hektarų plote, kur augo rapsai, padaryta žalos už 80 tūkst. eurų. Įsivaizduokit, jei Lietuvos žmonės sužinotų, kad vien per stumbrus valstybė sumoka už tokią žalą“, – svarstė J. Talmantas.

Žmonių nebijo

Ūkininkai pyksta, kad valdžia žada veiksmus, tačiau nieko konkrečiai nedaro, jog išgelbėtų laukus.

Ir suvalgo, ir ištrypia. Įsivaizduokit, juk jie sveria nuo 300 iki 700 kg.

„Nesistengia jų kontroliuoti. Laisvėj yra patinų, patelių. Niekas nereguliuoja populiacijos“, – pyko J. Talmantas.

Tačiau kontrolė reikštų drastiškus veiksmus. Šiuo metu stumbrų medžioti negalima, nes jie įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą.

Prieš trejus metus stumbrai gaudyti specialiomis gaudyklėmis miškuose, o pagauti išvežami į laukus. Bėda ta, kad gaudykles naudoti galima tik žiemą.

„Mes negalime vasarą vežti stumbrų dėl temperatūrinio šoko. Šią vasarą buvo 33 laipsniai karščio, pagavus stumbrą negalima jo dėti į transportavimo dėžę. Tai prilygtų jo nužudymui“, – aiškino medžioklėtyros laboratorijos vadovas Artūras Kibiša.

Ūkininkai pastebi, kad šie gyvūnai darosi drąsesni.

„Mato, kad einu link bandos, nebebijo manęs. Sustoja ratuku, pasiruošia gintis ir žiūri“, – dalijosi ūkininkas Virginijus Navickas.

Specialistai ramina, esą stumbrai žmonėms nepavojingi.

„Jie nepuola žmogaus ir nėra pavojingi. Nebent tada, kai bėga per kelią tam tikrose vietose. Gali įvykti avarijos ir kelios jau įvyko“, – teigė aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Sprendimų imsis

Žemės ūkio ministrui ši problema – žinoma.

„Nematant perspektyvos ūkininkauti, žemės ūkio ateities nebelieka. Visos pusės tai supranta. Norėtųsi greitų sprendimų iš Aplinkos ministerijos ir išspręsti šią problemą“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pasak aplinkosaugos atstovo efektyviausias būdas kontroliuoti stumbrus būtų ginti juos į kitas teritorijas.

„Vienas iš variantų – tiesiog išginti. Visų bandų pagrindinės patelės turi antkaklius ir pagal GPS sistemos duomenis matome, kad stumbrus galima ginti į pietų pusę. Galbūt tuo ir užsiimsim“, – svarstė M. Čepulis.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet žemės ūkio pasėliams padaryta žala atlyginta 27 asmenims. Išmokų suma siekia virš 122 tūkst. eurų.