Pirminiais duomenimis, motociklą vairavęs užsienietis pasienio pareigūnams pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Šeštadienio vakare Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių užkardos pareigūnai Lavoriškių punkte patikrino į Baltarusiją vykusio motociklo „Suzuki GSX 600“ dokumentus. Lietuviškais registracijos numeriais pažymėtą transporto priemonę vairavo 36-erių Baltarusijos pilietis, turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Kontrolės metu užsienietis VSAT pareigūnams pateikė nebegaliojantį tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Galioti jis nustojo dar šių metų kovą. Paprašytas pateikti galiojantį dokumentą, užsienietis tikino, kad jo neturi.

Atliekant asmens apžiūrą, pasieniečiai aptiko jo šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris VSAT pareigūnams sukėlė įtarimų. Užsienietis prisipažino, kad dokumentas yra suklastotas. Vyras teigė, kad vairuotojo pažymėjimą prieš ketverius metus jis nusipirko Rusijoje už 600 eurų.

Dokumentas buvo ištirtas nuodugniau. Pirminiais duomenimis, tai – visiška klastotė. Pažymėjimo numeris atliktas lazerine spauda, imituota UV apsauga, dokumentas pagamintas ne iš polikarbonato, reaguoja į UV šviesą, atspausdintas lazeriniu spausdintuvu.

Netikrą dokumentą pasieniečiams pateikęs vyras buvo sulaikytas.

Dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo juo VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras.

Baltarusijos piliečiui už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti skirta 140 eurų bauda. Už disponavimą suklastotu dokumentu įstatyme numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Užsieniečio vairuotas motociklas laikinai saugomas Lavoriškių pasienio kontrolės punkto laikino sulaikymo automobilių aikštelėje.

Sekmadienio vakarą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių užkardos pareigūnai, vykdydami tarnybą prie Mačiuliškių kaimo, sustabdė patikrinti automobilį „Toyota Avensis“ su lietuviškais registracijos numeriais. Jį vairavo 32-ejų Uzbekijos pilietis, kartu kaip keleivis vyko 41-erių vairuotojo tautietis.

Automobilio apžiūrą atliekantiems pasieniečiams kilo įtarimų dėl „Toyota“ salone aptikto didelio kiekio uzbekiškų techninės apžiūros talonų ir Lietuvoje išduotų leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais. Be to, automobilyje rasta antspaudų ir jiems skirtų pagalvėlių. VSAT pareigūnai įtarė, kad šie dokumentai gali būti suklastoti.

Užsieniečiai buvo sulaikyti ir pristatyti į Lavoriškių pasienio užkardą. Čia jų gabenami dokumentai buvo ištirti detaliai. Pareigūnų nuojauta neapgavo. Išaiškėjo, jog dokumentai yra iš dalies suklastoti: rekvizitų užpildymas panaikintas cheminiu būdu, kai kurie techninės apžiūros talonai – trinti mechaniniu būdu.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje dėl dokumentų klastojimo ar disponavimo jais pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Antradienį turėtų paaiškėti, kokia kardomoji priemonė bus skirta sulaikytiems užsieniečiams.

Kaip pranešė policija, apie 10.36 val. Kauno gatvėje esančiame „Regitros“ filiale 37 metų vyras atvyko registruoti automobilį „Toyota R1“. Įtariama, kad automobilio registracijos dokumentai yra galimai suklastoti.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

Tą pačią dieną, apie 16.05 val., tame pačiame „Regitros“ filiale Marijampolėje 51 metų vyras atvyko registruoti automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, mašina galimai yra paieškoma Čekijoje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo.

Kaip pranešė teismas, atmesti ir L. Ašoklienės vyro, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriaus Edvino Ašoklio, jos sūnaus bei gydymo įstaigos darbuotojo byloje pareikšti nušalinimai prokurorams.

Kaip teigė teismo pranešime cituojamas bylą nagrinėjantis teisėjas Valdas Meidus, specifinis prokuroro statusas suteikia jam pareigą rinkti įrodymus bei spręsti, ar jų pakanka kaltinamajam aktui surašyti ir bylą perduoti teismui ir tik įsitikinęs, jog įrodymų pakanka, valstybės kaltintojas perduoda bylą teismui.

„Tai lemia tam tikrą prokuroro suinteresuotumą procesu ir jo pareigą įrodyti kaltinamojo kaltę. Todėl prokuroras gali laisviau interpretuoti bylos duomenis ir pasisakyti dėl jų, įskaitant ir dėl kaltę patvirtinančių, prokuroro įsitikinimu, byloje surinktų įrodymų“, – nurodė jis.

Nušalinimas buvo pareikštas prokurorams Mantui Jurkėnui ir Ramūnui Pačebutui.

Kaltinamojo E. Ašoklio advokato teigimu, bylą kuruojantis prokuroras M. Jurkėnas pareiškime spaudai apie jo kliento galimai padarytas nusikalstamas veikas pavartojo tam tikrus žodžius ir frazes, kurie rodo prokuroro šališkumą ir išankstinį nusistatymą. Todėl, advokato manymu, jis negali toliau palaikyti valstybinio kaltinimo.

Prokurorui R. Pačebutui nušalinimas pareikštas dėl to, kad jis nagrinėjo prašymą dėl prokuroro M. Jurkėno nušalinimo, bet jį atmetė. Advokatas nurodė, kad prokuroro R. Pačebuto sprendimas taip pat yra apskųstas.

Kaip nurodė teismas, išsprendus prokurorų nušalinimo klausimą, byla pradėta nagrinėti iš esmės. Prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą.

Kitas teismo posėdis įvyks rugsėjo 18 dieną.

E. Ašokis kaltinamas tuo, kad būdamas Utenos PSPC vadovu 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. T., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. T., autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai. Suklastojus dokumentus nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Į E. Ašoklio sūnaus K. A. automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas.

Anot prokuratūros, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. A., neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Atlikdami tyrimą, STT pareigūnai nustatė, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo.

Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

Tuo metu Tverečiaus užkardos pasieniečiai sulaikė iš Lietuvos lengvuoju automobiliu vykusį estą, jis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams pateikė, įtariama, registracijos liudijimo klastotę.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Vilniaus oro uoste dirbę VSAT pareigūnai tikrino reisu iš Stambulo atskridusių asmenų dokumentus.

Vieno 35-erių keleivio pateiktas Indijos piliečio vairuotojo pažymėjimas išduotas jo vardu VSAT pareigūnams sukėlė įtarimų, todėl dokumentą nuspręsta patikrinti specialia įranga.

Kaip pranešė VSAT, paaiškėjo, kad vairuotojo pažymėjimas yra, įtariama, suklastotas. Indijos pilietis pasieniečiams teigė, kad atvyko į Lietuvą dirbti vairuotoju. VSAT pareigūnai vyrą sulaikė ir atvesdino į Vilniaus oro uosto užkardos patalpas. Sekmadienį užsienietis artimiausiu skrydžiu buvo grąžintas reisu į Stambulą.

Sekmadienį vidurdienį VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai Tverečiaus pasienio kontrolės punkte patikrino iš Lietuvos išvažiuojančio 52-ejų Estijos piliečio bei jo vairuoto 2009 metų gamybos „Volvo V70“ dokumentus.

Ši transporto priemonė registruota Rusijoje. Dokumentų kontrolės metu VSAT pareigūnams esto pateiktas rusiškas registracijos liudijimas pasirodė įtartinas. Pirminiais duomenimis, tai – visiška klastotė.

Pasieniečiai dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo juo pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įstatymas už tai numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė.

Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Shot“.

Policininkai sustabdė automobilį „Mercedes“. Rašoma, kad prie jo vairo sėdėjo 46-erių metų buvęs Murmansko vicemeras S. Kondratjevas.

Vyras pareigūnams pateikė pasą ir vairuotoją pažymėjimą, kurie išduoti  Kirgizijoje. Rusiškų dokumentų automobilio vairuotojas neparodė.

Policijos pareigūnai suabejojo dokumentų tikrumu. Jie nusprendė apžiūrėti automobilį. „Mercedes“ bagažinėje policininkai aptiko trauminį pistoletą, neperšaunamą liemenę, tris peilius, rusišką pasą ir rusišką vairuotojo pažymėjimą.

Pareigūnai ginklų arsenalą konfiskavo, o automobilį vairavusį buvusį vicemerą sulaikė. Dabar aiškinamasi, kodėl vyrui prireikė  tokio ginklų arsenalo ir suklastotų dokumentų.

Sulaikytasis Murmansko vicemeru dirbo 2009 -aisiais metais.

Beje, šių metų kovo mėnesį kur kas labiau „pasižymėjo“ kito Rusijos miesto – Sretensko  – meras Jevgenijus Kirgizovas.

Tada daugelis Rusijos interneto portalų informavo, kad jis girtas su kirviu rankose puolė policijos patrulius. Vienas iš policininkų ištraukė iš puolusiojo rankų kirvį ir vyrą nuginklavo

VSAT pareigūnai nustatė, kad šis baltarusiškas dokumentas, įtariama, yra visiška klastotė, todėl užsienietis buvo sulaikytas.

Penktadienį Lavoriškių pasienio kontrolės punkte VSAT pareigūnai tikrino iš Baltarusijos į Lietuvą automobiliu „BMW 323“ vykusių asmenų dokumentus. Vairuotojo dokumentai buvo nepriekaištingi. Kartu vykęs keleivis, 41-erių Baltarusijos pilietis, turėjo tvarkingus asmens tapatybės dokumentus, kurie irgi buvo tvarkingi. Jis taip pat pasieniečiams pateikė savo baltarusišką vairuotojo pažymėjimą. Šis dokumentas Lavoriškių pasieniečiams iškart sukėlė įtarimų. Pirminiais duomenimis, tai – visiška klastotė.

Keleivis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, vėliau jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas mėnesiui.

Dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo klastote Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tai baltarusiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Dešimt metų trukusios nužudytos moters kūno paieškos baigtos tik dabar.

„Kūnas rastas įtariamam asmeniui priklausančiame name. Mums padėjo Krašto apsaugos ministerija, o paieška kieme truko dvi dienas“, – procesą nupasakojo policijos atstovas Miroslav Topič.

Nužudytosios kūnas rastas paslėptas šulinyje, kuris priklausė velionės kaimynui Damirui.

„Pareigūnai įtarė, kad kūnas gali būti šulinyje. Šulinys užkastas būtent prieš dešimt metų ir nepalikta jokių žymių, kad jo būta apskritai“, – teigė M. Topič.

Paaiškėjo, vyras nužudė kaimynę jos bute, kūną suvyniojo į kilimą ir įmetė į šulinį. Tuomet pripildė šulinį statybinių medžiagų, žemių. Matomas šulinio dalis nugriovė ir perstatė į kitą savo kiemo vietą.

Galiausiai suklastoti nužudytos kaimynės dokumentai ir butas pasisavintas.

Ir tik dabar, po dešimties metų, policininkams įtarimą sukėlė dabartinė šulinio vieta. „Google Street View“ sistemos nuotraukoje šulinys matėsi visiškai kitoje vietoje.

Pareigūnai įtarė, kad kūnas gali būti šulinyje.

„Peržiūrėję „Google Street View“ išsiaiškinome, kad šulinys įrengtas vienoje vietoje, o aukai dingus ir pareigūnams apsilankius pas kaimyną, šulinys jau perkeltas kitur“, – dėstė policijos atstovas Zvonimir Petrovič.

„Žinoma, „Street View“ vaizdai rodomi ne realiu laiku, „Google“ atnaujina gatvių vaizdus, kai mato tam poreikį. Kaimo vietovėse tai daroma rečiau“, – sistemos principus aiškino informacinių technologijų specialistas Marko Rakar.

Visi aplinkiniai gyventojai – šokiruoti. Gyventi šalia įtariamojo Damiro, su juo sveikintis ir bendrauti teko visus tuos dešimt metų.

„Esu sukrėstas ir tiesiog negaliu tuo patikėti“, – pergyveno vietos gyventojas Ivan Došlic.

Įtariamas Damiras suimtas. Paaiškėjo, kad jis anksčiau jau buvo įtariamas dėl kitų smulkių nusikaltimų.

Policijos departamento duomenimis, įmonė į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi pirmadienį. Ji nurodė, kad nuo birželio iki liepos mėnesio elektroniniu paštu gavo užsienio partnerių rekvizitus, kurie buvo suklastoti.

Į nurodytą sąskaitą iš viso pervesti 457 142 eurai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Paaiškėjo, kad reisu iš Stambulo atvykę užsieniečiai turėjo galbūt suklastotus dokumentus, kuriuos teikė prašydami Šengeno vizų, penktadienį pranešė VSAT.

Ketvirtadienį prieš vidudienį Vilniaus oro uoste dirbę pasieniečiai patikrino lėktuvo reisu iš Stambulo atvykusių asmenų dokumentus.

Paaiškėjo, kad 18 Turkijos piliečių turėjo Šengeno vizas, suteikiančias teisę dirbti.

35–56 metų vyrų asmens dokumentai buvo tvarkingi. Kontrolės metu turkai pateikė ir papildomus privalomus dokumentus, neva įrodančius jų profesinę kvalifikaciją.

Visi užsieniečiai turėjo Europos Bendrijos automobilių vairuotojų liudijimus, kurie išduodami asmenims, ketinantiems užsiimti krovinių pervežimu. Būtent šie dokumentai pasieniečiams ir sukėlė įtarimų.

Paaiškėjo, kad Turkijos piliečių kelionę į Lietuvą organizavusi įmonė, rengdama prašymus darbo vizoms gauti, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją – suklastotus liudijimus, neva patvirtinančius, kad šie 18 Turkijos piliečių yra krovininių automobilių vairuotojai.

Tai nustatę Vilniaus oro uoste dirbantys VSAT pareigūnai panaikino turkų turėtas „D“ tipo vizas bei surašė atsisakymus leisti atvykti į Lietuvą.

Ketvirtadienio vakarą visi užsieniečiai lėktuvo reisu Vilnius-Stambulas grąžinti į Turkiją.

Šiemet per pasienio kontrolės punktus Lietuvos pasieniečiai neleido į šalį atvykti 1304 asmenims.