Pakuotė

Ką daryti su pakuote, kurioje sūrį nusipirkote, kai ją jau atidarėte? Jei, kaip dažniausiai būna, sūris buvo suvyniotas į plastikinę ar maistinę plėvelę, šios jau nerekomenduojama pakartotinai naudoti. Maistinė plėvelė padės kaupti drėgmę ir sūris suges žymiai greičiau. Kad sūriai išsilaikytų ilgiau, geriau rinktis kitus sprendimus.

Riebalams atsparus (sviestinis) popierius arba folija idealiai tinka pusiau kietiems sūriams, taip pat fermentiniams, varškės. Svarbu juo uždengti perpjautą dalį, kad sumažėtų deguonies, patenkančio į sūrį, nes taip didėja jo gedimo galimybė.

Jei norite ilgai išsaugoti brandintą sūrį, pavyzdžiui, parmezaną, saugiausia jį suvynioti į sudrėkintą medvilninį audinį.

Neabejotinai veiksmingiausias sprendimas, kaip ilgai išsaugoti kietuosius ir pusiau kietuosius sūrius, yra vakuuminė pakuotė. Jeigu turite tokį aparatą namie, būtinai naudokite. Vakuumas leidžia iki minimumo sumažinti deguonies kiekį, tad ir pelėsio atsiradimo galimybę.

Į riebalams atsparų popierių suvyniotą sūrį arba supjaustytas jo riekeles taip pat verta įdėti į plastikinę dėžutę su dangteliu. Taip jie, ypač mėlynojo pelėsio, neskleis kvapo šaldytuve. Įdėkite į indelį ir kubelį cukraus – jis sugers drėgmę.

Vieta šaldytuve

Ne visi sūriai laikomi tokioje pačioje temperatūroje, todėl, atsižvelgiant į jo rūšį, derėtų sūrius palikti tam tikrose šaldytuvo lentynose.

Minkšti sūriai, kuriems reikia žemesnės temperatūros, dedami į žemiausią (ir šalčiausią) šaldytuvo lentyną, esančią tiesiai virš vaisių ir daržovių stalčiaus.

Brandintus ir pusiau brandintus sūrius geriau laikyti aukščiausioje šaldytuvo dalyje, kur temperatūra šiek tiek aukštesnė, jiems ji yra tinkamesnė.

Prieš valgymą

Sūris skaniausias kambario temperatūros, tad prieš patiekiant jį iš šaldytuvo reikėtų išimti bent prieš valandą. Jeigu ketinate patiekti jį supjaustytą gabaliukais, pavyzdžiui, ant sūrio lentos, atminkite, kad jie greičiau apdžius nei dideli gabalai. Todėl geriausia sūrį padalyti porcijomis prieš patiekiant.

Devintą kartą vyksiančioje šventėje vyks parodomoji sūrio gamyba, degustacijos, varžytuvės, kūrybinės dirbtuvės vaikams, mugė.

Festivalio metu devintąjį kartą vyks sūrio konkursas.

Visi renginyje prekiaujantys ir neprekiaujantys sūrininkai iš Lietuvos ir kitų šalių galės pateikti savo gaminius konkursui.

Apdovanojami bus geriausi avių, ožkų ir karvių pieno sūriai, taip pat geriausi švieži, kietieji, puskiečiai, minkštieji ir pelėsiniai sūriai bei festivalio „Grand Prix“.

Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad ruošiant grilio patiekalų receptus daug dėmesio skirta ingredientų kokybei bei ypatingam jų skoniui, kurį įkvėpė tiek tradicijos, tiek įvairių pasaulio šalių virtuvės.

„Iki“ linijoje „Grill Party“ – ir žuvis, ir egzotiškosios krevetės

„Šiltasis metų sezonas skirtas laikui gamtoje ir mėgautis kepsninėje ruoštais patiekalais. Norėdami, kad „Iki“ pirkėjai sutaupytų laiko marinuodami mėsą ar gamindami mėsainių paplotėlius, siūlome platų jau pagamintų grilio patiekalų asortimentą „Grill Party“. Itin daug dėmesio jį formuojant skirta jūros gėrybėms. Žuvies mėgėjai gali rinktis net kelių skirtingų rūšių marinate paruošto šamo, lašišos, taip pat krevečių. Didelę „Iki“ grilio asortimento dalį sudaro pirkėjų vertinama bei kokybės ženklą užsitarnavusi lietuviška produkcija“, – sakė „Iki“ komunikacijos vadovė V. Budrienė.

Didelę „Iki“ grilio asortimento dalį sudaro pirkėjų vertinama bei kokybės ženklą užsitarnavusi lietuviška produkcija.

Pavasarį „Iki“ pirkėjams pristato skirtingais skoniais, kvapais ir spalvomis akį traukiančios grilio patiekalų naujienas, kurias įkvėpė tiek tradiciniai lietuviški, tiek amerikietiški ar Azijos skoniai.

Žuvies ir jūros gėrybių mėgėjai tikrai turi platų pasirinkimą. Jiems „Iki“ siūlo net keliais būdais ruošto tradicinio šamo: tailandietiškame ir juodojo alaus marinate. Lašišos fanai paragauti galės ir svogūnų bei krapų padaže marinuotos žuvies. O tie, kuriems patinka jūros gėrybės, – blyškiųjų baltakojų krevečių paprikų ir česnakų marinate. Tereiks jas iškepti, paruošti mėgstamą garnyrą ir patiekti. Marinuotos krevetės puikiai tiks tiek norint pasilepinti savaitgalį, tiek įvairiausioms ypatingesnėms progoms.

Dar viena „Iki“ grilio linijos „Grill Party“ naujiena – kepimui jau paruoštos bulvės, kurios gali tapti puikiu garnyru tiek prie tradicinių patiekalų, tiek prie krevečių. O ieškančius dar įdomesnių skonių, „Iki“ grilyje išsikepti kviečia ir Viduržemio jūros šalių įkvėpto sūrio.

„Iki“ naujienos – ir mėsos mėgėjams

Vištienos mėgėjų „Iki“ laukia įvairus pasirinkimas, pavyzdžiui, vištienos peteliai argentiniečių pamėgtame „piri piri“ marinate, o tiems, kurie pikantiškų skonių nemėgsta, patiks vištienos sparneliai švelniame marinate. Naujajame „Iki“ asortimente siūlomi ir kiti populiarių grilio patiekalų „paruoštukai“ – meduje marinuoti Amerikoje itin mėgstami kiaulienos šonkauliukai, pjaustytos kiaulienos šoninės gabaliukai ar jau paruošti mėsainių paplotėliai, kurie taps tikrų tikriausiu vasariškų grilio vakarėlių hitu – juos tereiks iškepti pagal nurodytas instrukcijas bei patiekti su mėgstamais ingredientais: bandelėmis, šviežiomis salotomis, pomidorais, marinuotomis daržovėmis bei įvairiausiais padažais. Šis patiekalas puikiai tinka ir didelei kompanijai, o mėsainius su mėgstamais priedais kiekvienas gali susidėlioti pats.

„Iki“ nuotr.

Taip pat „Iki“ nepamiršo nuo grilio sezono Lietuvoje neatsiejamų šašlykų, kurie jau daugelį metų rikiuojasi populiariausių grilio patiekalų sąrašo viršuje, variantų: vienas jų šašlykai, marinuoti sausame marinate, kitas – šašlykai, ruošti majoneziniame padaže, ir trečiasis – tradiciniai šašlykai.

Preliminariais duomenimis, minimu laikotarpiu Lietuvos pieno gaminių gamintojai pagamino 10,54 tūkst. tonų šviežių (nebrandintų arba nekonservuotų) sūrių, t. y. 1,2 proc. mažiau nei prieš metus.

Analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2018 metų trečiu ketvirčiu, 3,5 karto daugiau šių gaminių buvo parduota į trečiąsias šalis (iš viso 0,23 tūkst. tonų), o vidaus rinkoje ir į kitas ES šalis pardavimai sumažėjo atitinkamai 14,5 proc. (iki 2 tūkst. tonų) ir 0,4 proc. (iki 8,10 tūkst. tonų).

Kaip teigiama leidinyje, vidutinė šviežių sūrių pardavimo kaina minimu laikotarpiu Lietuvos rinkoje padidėjo 6,1 proc. (iki 4,01 euro už kilogramą), kitų ES šalių rinkose minėta kaina sumažėjo 2,3 proc. (iki 3,25 euro už kilogramą), o į trečiąsias šalis buvo parduota 9,5 proc. pigiau (vidutiniškai po 3,50 euro už kilogramą).

Sviesto, kurio riebumas ne didesnis kaip 85 proc., gamyba minimu laikotarpiu sumažėjo 12,9 proc. (iki 3,02 tūkst. tonų). Lietuvos pieno gaminių gamintojai sviesto pardavimą padidino: Lietuvos rinkoje – 16,2 proc. (iki 2,18 tūkst. tonos), trečiosiose šalyse – 5,9 karto (iki 0,59 tūkst. tonų), o kitose ES valstybėse sumažino 20 proc. (iki 0,67 tūkst. tonų).

Nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su trečiu praėjusių metų ketvirčiu, vidutinė sviesto pardavimo kaina Lietuvos rinkoje sumažėjo 5,1 proc. (iki 4,39 euro už kilogramą), trečiųjų šalių rinkose – 23,7 proc. (iki 3,90 euro už kilogramą), ES šalių rinkose – 22,7 proc. (iki 4,16 euro už kilogramą).

Trečią ketvirtį Lietuvos pieno gaminių gamintojai pagamino 5,06 tūkst. tonų nugriebto pieno miltelių, t. y.  8,6 proc. daugiau nei trečią praėjusių metų ketvirtį.

Analizuojamu laikotarpiu šalies pieno gaminių gamintojai Lietuvos rinkoje pardavė 42,5 proc. daugiau (iš viso 1,13 tūkst. tonos), o į trečiąsias šalis – 2,1 karto daugiau (iš viso 3,28 tūkst. tonų) nei prieš metus, tačiau šių gaminių pardavimas į kitas ES valstybes sumažėjo 78,5 proc. (iki 1,02 tūkst. tonos).

Vidutinė nugriebto pieno miltelių pardavimo kaina nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su 2018 metų trečiu ketvirčiu, Lietuvos rinkoje padidėjo 40,5 proc. (iki 2,01 euro už kilogramą), kitų ES šalių rinkose – 44,3 proc. (iki 2,06 euro už kilogramą), trečiųjų šalių rinkose – 40,3 proc. (iki 2,14 euro už kilogramą).

„Šiemet, palyginti su pernai metais, sūrių pardavimai paaugo 6 proc. Džiaugiamės, kad sparčiausiai auga Lietuvos ūkininkų gaminami sūriai, kuriuos parduotuvėse galite įsigyti su „Linkėjimai iš kaimo“ ženklu. Šių gaminių pardavimai per metus išaugo daugiau nei 1,5 karto“, –  sako Vilma Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė.

Iš viso per pirmą šių metų pusmetį „Maxima“ pardavė bemaž 36 tūkstančių vienetų sūrių, kuriuos savo rankomis pagamino Lietuvos ūkininkai iš skirtingų šalies regionų.

Populiariausias – olandiškas sūris

Sūris nuosekliai perkamas visus metus, ryškesnis augimas būna liepą ir rugpjūtį bei spalį ir gruodį, rodo prekybos centro 2014-2018 metų statistika.

„Sūris yra universalus produktas, nepriklausomai nuo sezono. Jį galima valgyti vieną, dėti ant sumuštinių, į salotas, netgi kepti. Mūsų duomenys rodo, kad populiariausias prekybos tinkle yra olandiškas sūris, taip pat į populiariausiųjų dešimtuką įeina įvairūs fermentiniai sūriai, lydytas rūkytas sūris, sūrio lazdelės ir lietuviškas varškės sūris“, – vardija V. Drulienė.

Pasak jos, sūrių asortimentas prekybos tinkle nuolat plečiasi, nes auga poreikis – klientai keliauja, atranda naujus skonius, seka maisto mados kryptis ir nori net ir grįžę namo mėgautis atrastais skoniais.

Lietuviško varškės sūrio konkurentas

Vienas iš tokių sūrių keliautojų – Kipre gimęs pusiau kietas „Halloumi“ sūris (liet. halumis). Gaminant šį sūrį pienas pašildomas ir pridedama šliužo fermento. Atvėsus, varškė ir išrūgos natūraliai atsiskiria. Varškė paliekama sutvirtėti, po to supilama į pirmines išrūgas su trupučiu druskos ir laikoma sūryme, kad sūris ilgiau išsilaikytų.

„Halumis, kaip ir lietuviškas saldaus pieno varškės sūris, puikiai tinka kepti oraitėje ar grilyje. Atvėsus orams, tai gali būti karštas priedas prie salotų, daržovių troškiniams bei grūdų patiekalams ir vis grūdo makaronams gardinti bei padaryti sotesniais“, – sako dietistė Vaida Kurpienė.

Ji pataria gaminant su šiuo sūriu druskos į patiekalus daugiau nedėti, nes halumyje druskos yra 3 gramai /100 gramų produkto. Dėl didesnio druskos ir riebalų kiekio vidutinė porcija turėtų būti iki 80 g suaugusiam asmeniui, rečiau reikėtų valgyti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Kepti rekomenduojama be papildomų riebalų, tą lengvai padarysite gamindami elektriniame grilyje ar orkaitėje. Beje, halumis turi daug visaverčių baltymų net 19-23 gramus 100-to gramų sūrio porcijoje. Tokie baltymai statybinė mūsų organizmo medžiaga, be to, suteikianti sotumo jausmą ilgam laikui. Taip pat šis sūris turi daug kalcio 500 mg/ 100 g, kai per parą reikėtų nuo 1000 iki 1500 mg, priklausomai nuo amžiaus“, – teigia V. Kurpienė.

Jame, pasak organizatorių pranešimo, dalyvaus kaip niekad gausi sūrininkų bendruomenė - per 20 smulkių sūrininkų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos. Renginio metu vyks sūrininkų mugė, sūrio gamybos demonstravimas, vaikų kūrybinės dirbtuvės, degustacijos.

Lankytojai galės paragauti ne tik sūrių, tačiau ir patiekalų su jais. Druskininkų restoranas „Velvetti“ kartu su kviestiniais kitų Lietuvos restoranų šefais keletą iš anksto atrinktų ūkininkų sūrių pavers įmantriais patiekalais. Lietuviškus sūrius į savo receptus renginio proga įtrauks ir maisto furgonas „Cask outside“.

Beje, šeštasis Druskininkų „Sūrių festivalis“ sulaukė svarbaus tarptautinio pripažinimo. Festivalio rengėjai gavo žinią iš Italijos: geriausių sūrininkų konkurso nugalėtojas ar nugalėtoja bus pakviesti į vieną reikšmingiausią pasaulio nepramoninių sūrių gamintojų renginį „Slow Cheese 2019“. Jis vyks Italijoje, Bra mieste, rugsėjo 20-23 dienomis.

Dvyliktą kartą organizuojamą pasaulio sūrininkų suvažiavimą rengia garsus tarptautinis gastronomijos judėjimas „Slow Food“ (Lėtas maistas), kurio veikloje dalyvauja 150 pasaulio valstybių.

„Slow Cheese 2019” susiburs daugiau kaip 300 sūrių gamintojų iš viso pasaulio, renginio metu vyks ne tik unikalių sūrių degustacijos, bet ir sūrininkų konferencijos, diskusijos gamybinėmis temomis, susitikimai su gastronomijos žiniasklaida.

Idėja susieti „Slow Cheese“ tarptautinį sūrininkų susibūrimą su Druskininkų „Sūrių festivaliu" kilo žurnalistui, gastronomijos apžvalgininkui Pauliui Jurkevičiui.

„Slow Food“ – lėto maisto judėjimo veikla jau seniai domina kone viso pasaulio maistui neabejingus žmones - tiek gamintojus, tiek valgytojus. Man buvo keista, kad „Slow Food“ veikloje dalyvauja mūsų kaimynai – lenkai, latviai, baltarusiai, Skandinavijos šalys, o mūsų šalies lėto maisto idėjos kažkodėl nepasiekdavo“, – sako P. Jurkevičius. Pasak jo, geriausias Druskininkų „Sūrių festivalio“ sūrininkas ar sūrininkė turės progos apsilankyti Bra mieste Pjemonto regione, dalyvauti „Slow Cheese" veikloje, pabendrauti su garsiais sūrininkais, pasidalinti patirtimi. „Turiu vilties, kad šis bendradarbiavimas stiprės ir artimiausiu metu Lietuvoje turėsime stiprią „Slow Food" grupę“, – viliasi P. Jurkevičius.

Per 20 sūrininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos siūlys kopti į sūrių kalnus ir plaukioti sūrio upėmis. Kietieji, minkštieji ir pelėsiniai – tai bus šio šeštadienio būdvardžiai.

Trys puikūs virtuvės šefai Lietuvos smulkiųjų ūkininkų pagamintus sūrius pakels į naujas gastronomines aukštumas. Remigijus Žižys (restoranas „Velvetti“), Evaldas Žaliukas („Baltic Master“ šefas, sveiko maisto vaikams programos iniciatorius ir entuziastas) ir Algirdas Matačiūnas (restoranas „Avenue Brasserie“) pasitelkdami vietinius, sezoninius produktus iš 5 skirtingų avių, ožkų ir karvių sūrių surengs tikro maisto šventę.

Renginio metu vyks sūrių konkurso finalas. Aštuonių narių tarptautinė komisija, susidedanti iš sūrių gamybos technologų, virtuvės šefo, žurnalisto ir someljė, publikai stebint išrinks festivalio Grand Prix. Laimėjusio sūrio autorius keliaus į pasaulinį smulkiųjų sūrininkų kongresą „Cheese 2019“, kuris vyks rugsėjo 20-23 dienomis Bra, Italijoje. Geriausią Lietuvos sūrininką į Italiją kviečia organizacija „Slow Food“.

Festivalyje organizuojamos išskirtinių sūrių degustacijos, kūrybinės dirbtuvės vaikams, bus demonstruojama sūrio gamyba. Renginio pabaigoje vyks dueto „Moonrise“ džiazo koncertas.

„Sūrių festivalis“ vyks rugpjūčio 17 dieną 11-19 val. Pramogų aikštėje, Vilniaus al. 24, Druskininkuose.

Reikės:

400 g kietojo griujerio sūrio,

400 g puskiečio sūrio "Vacherin Fribourgeois",

1 česnako skiltelė,

4 arbatiniai šaukšteliai krakmolo,

350 ml sauso baltojo vyno,

1 šaukštelis citrinų sulčių,

20 ml vyšnių brendžio,

šviežiai maltų pipirų,

muskato.

Gaminimas. Nuluptą česnako skiltelę perpjauti per pusę ir ja ištrinti fondiu indą (česnako mėgėjai skiltelę gali ir tiesiog supjaustyti). Sūrius sutarkuoti smulkia trintuve. Į fondiu indą supilti vyną, citrinų sultis, suberti sūrius ir šildyti ant nedidelės ugnies. Kai sūriai ištirps, nuolat maišant aštuoniukėmis, supilti vyšnių brendžio ir krakmolo mišinį (krakmolą galima sumaišyti ir su šaltu vynu). Nuolat maišant kaitinti mišinį, kol jis užvirs ir taps klampus. Paskaninti pipirais, muskatu. Mirkymui skirtą duoną supjaustyti kubeliais, galima paskrudinti orkaitėje.

Šveicarai fondiu užgeria juoda nesaldinta arbata. Kad bevalgant fondiu neprisviltų, nepamiršti maišyti aštuoniukės formos judesiais. Galima tarp kaitintuvo ir puodo padėti ploną metalinę lėkštelę.

Renginyje apsilankė keli tūkstančiai sūrio mylėtojų, kurie domėjosi, degustavo, bendravo ir pirko ūkininkų nuoširdaus darbo vaisius.

Trečią kartą Lietuvoje vykusiame sūrių konkurse dalyvavo 26 sūriai.

Nugalėtojais tapo: geriausias karvių pieno sūris ir geriausias puskietis sūris bei festivalio "Grand Prix" – Viržinis (jaunas), sūrinė "Varinis puodas" (Varėnos raj.). Geriausias ožkų pieno sūris ir geriausias brandintas rūgštinis sūris – "Ožka pataluose", Laužėnų kaimo sūrinė, (Švenčionių raj.).

Geriausiu saldaus pieno sūriu tapo "Kurmio namas", Jurga Stoškutė (Varėnos raj), geriausiu tradiciniu sūriu – "Močiutės", Dalia Baranauskienė (Varėnos raj.). Geriausiu mėlynojo pelėsio sūriu – "Gelmė", Vaida Genienė (Alytaus raj.). Konkursas buvo vykdomas pagal tokių konkursų tarptautinę patirtį.

Didelio dėmesio sulaukė ypatingos sūrių degustacijos. Parmezaną su “Rasos” mineraliniu vandeniu derino gastronomijos apžvalgininkas Paulius Jurkevičius, įdomiausius lietuviškus sūrius su alumi – “Black Light Brewing” bravoro aludaris Ignas Vaščila, Lenkijos ūkininkų sūrius pristatė Mirekas Sienkiewiczius, o apie prancūzišką sūrių valgymo kultūrą pasakojo Hubertas Hironas.

Renginio metu veikė kūrybinės dirbtuvės vaikams, buvo galima sužinoti sūrio gamybos subtilybių, savo įspūdžiais dalijosi konkurso komisijos nariai.

Sūrių Festivalį organizavo Druskininkų kultūros centras kartu su Sūrininkų asociacija ir sūrine "Varinis puodas".