Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų, atvyksta į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Taip priėmime susidaro eilės, nes pirmenybė čia teikiama sunkios būklės pacientams.

„Tiek švenčių dienomis ar savaitgaliais, tiek ir darbo dienomis į ligoninių skubiosios pagalbos skyrių pacientams reikia vykti tuomet, kai kyla realus pavojus gyvybei ar sveikatai, gresia sunkios komplikacijos. Pavyzdžiui, patyrus traumą, stipriai susižeidus, nusideginus, ūmiai apsinuodijus“, – sakė Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė.

Kai žmogui reikia skubios pagalbos, nedelsiant telefono numeriu 112 kviečiama greitoji medicinos pagalba. Pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, kai pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko.

Visais kitais atvejais reikėtų kreiptis į polikliniką, kurioje žmogus yra prisirašęs. Daugelyje poliklinikų ir šeimos medicinos centruose po darbo valandų, savaitgaliais ar per šventes dirba budintys gydytojai. Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą.

Jeigu poliklinika ar šeimos medicinos centras pats nepertraukiamai neteikia šeimos medicinos paslaugų, jis turi būti sudaręs sutartį su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis.

 

„Jeigu poliklinika ar šeimos medicinos centras pats nepertraukiamai neteikia šeimos medicinos paslaugų, jis turi būti sudaręs sutartį su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Todėl gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis pagalbos, kai gydymo įstaiga, prie kurios žmogus yra prisirašęs, nedirba“, – patarė D. Ozolienė.

Pasak specialistės, apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Taip pat ši informacija privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Kur kreiptis pagalbos po darbo valandų, patogu sužinoti ir ligonių kasų interneto svetainėje. Čia surinkta nuolat atnaujinama informacija apie visos šalies gydymo įstaigas ir jų teikiamas paslaugas.

Į budintį gydytoją pacientams reikėtų kreiptis ūmiai susirgus. Pavyzdžiui, jei kamuoja stiprūs galvos ar pilvo skausmai, karščiuojama, pykina, nepavyksta įprastais vaistais sureguliuoti kraujo spaudimo. Derėtų įsivertinti situaciją, ar žmogui reikalinga pagalba negali būti suteikta vėliau, poliklinikos darbo valandomis.

Ligonių kasos primena, kad kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – ir apdraustiems PSD, ir neapsidraudusiems. Būtinoji medicinos pagalba turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs. Pavyzdžiui, pacientas yra prisirašęs prie gydymo įstaigos Šiauliuose, bet per jo viešnagę Vilniuje nutikus nelaimei jis gali kreiptis būtinosios pagalbos tiek į ligoninę, tiek į budinčią polikliniką.

Parlamentaras siūlo leisti joms dirbti tik keturis sekmadienius per metus – po du prieš Kalėdas ir Velykas, kad gyventojai spėtų apsipirkti. 

Tokią Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisą jis įregistravo antradienį. A. Kupčinsko teigimu, pataisa leistų „oro įkvėpti smulkiam ir vidutiniam verslui“.

„Jau pribrendome sekti bendrai europiečių pavyzdžiu – daugelyje Europos Sąjungos valstybių sekmadieniais didieji prekybos centrai nedirba“, – BNS sakė parlamentaras. 

Pasak A. Kupčinsko, pataisos prisidėtų prie žaliojo kurso įgyvendinimo: „Sekmadieniais visi galėtų inventorizuoti turimas maisto atsargas“.

Parlamentaras pripažino, kad su konservatorių frakcija pataisos nederino.

„Kol kas dar ne sesijos metas, nediskutavome dar. Pavasario sesija artėja, reikia registruoti visas iniciatyvas, kad būtų įtrauktos į sesijos programą. Pateikimą niekas nedraudžia padaryti, o tada jau išsidiskutuosime, derinsime bendrą frakcijos poziciją“, – BNS tvirtino A. Kupčinsko.

A. Kupčinskas taip pat siūlo, kad už tokios tvarkos pažeidimą prekybos įmonėms grėstų bauda iki 0,7 proc. praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų, taip pat drausti dirbtinai ar laikinai mažinti prekybos plotą.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė negalėjo tiksliai pasakyti, kiek parduotuvių toks draudimas paliestų, bet teigė mananti, kad jų būtų daug. 

„Turime tik statistiką, kiek yra parduotuvių, kurių plotas virš 1,5 tūkst. kv. metrų, – tokių yra 30 proc. Tai triskart mažesnio ploto būtų dar daugiau“, – teigė R. Vainienė.

Pasak jos, uždraudus prekybos centrams dirbti sekmadieniais ir per šventes, bus nepatogu pirkėjams.

„Jeigu bus draudžiama dirbti maisto prekių parduotuvėms, tai gali reikšti, kad užsidarys ir visas prekybos centras su visomis kitomis parduotuvėmis, nes nedirbs didžiausią plotą užimantis jų nuomininkas. Reikia įsivaizduoti visą grandininę reakciją, kuri įvyks“, – svarstė ji.  

R. Vainienė įspėjo, kad tokiose parduotuvėse liks nenupirkto maisto ir gali strigti tiekimo grandinė: „Susidursime su didesniu maisto švaistymu“.

Prekybos įmonių asociacijos vadovė, be to, mano, kad pataisos gali paskatinti darbuotojų mažinimą, į biudžetą patektų mažiau įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio, o tai reiškia ir mažesnį šalies bendrąjį vidaus produktą.

Švenčių dienų dabar yra dvylika: sausio 1-oji, vasario 16-oji, kovo 11-oji, gegužės 1-oji, birželio 24-oji, liepos 6-oji, rugpjūčio 15-oji, lapkričio 1-oji ir 2-oji, gruodžio 24-26 dienos. Be to, sekmadieniais minima Motinos ir Tėvo dienos, o Velykos – sekmadienį ir pirmadienį.  

Lietuvoje diskusijos dėl prekybos centrų darbo laiko kyla nuo 2002 metų, kai didieji prekybininkai susitarė nedirbti per šventes, tačiau visi susitarimo laikėsi vos kartą – per tų metų Kalėdas.  

Po valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (OV), sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pasitarimo nuotoliniu būdu su minėtų įstaigų atstovais, OV sprendimu numatyta, kad PGR metodu iš nosiaryklės tyrimą dėl koronaviruso atliekančios laboratorijos turės užtikrinti šių testų atlikimą ir rezultatų suvedimą į e. sveikatos informacinę sistemą švenčių ir nedarbo dienomis – 2020 m. gruodžio 25-27 d. ir 2021 m. sausio 2-3 d.

Pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos nurodytomis dienomis OV sprendimu privalės teikti paslaugas, išskyrus imunoprofilaktikos, prevencinių programų ir profilaktinio sveikatos tikrinimo, mobilių komandų COVID-19 liga sergantiems pacientams paslaugas, skubios odontologijos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Paslaugos nurodytomis dienomis bus teikiamos įprastu įstaigos darbo laiku, sakoma SAM pranešime. Atsižvelgiant į besikreipiančio paciento sveikatos būklę, sveikatos priežiūros paslaugos turės būti teikiamos tiesioginio kontakto ar nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad šias paslaugas teikiančios įstaigos negalės teikti paslaugų vien tik nuotoliniu būdu.

Taip pat numatyta, jog jei dėl objektyvių priežasčių gruodžio 25-27 d. ir 2021 m. sausio 2-3 d. pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga neturės galimybės pati užtikrinti šių paslaugų teikimo šiomis dienomis, ji turės sudaryti sutartį ar susitarimą su kita tame pačiame mieste ar gyvenvietėje esančia ir tokias paslaugas teikiančia gydymo įstaiga.

Šios įstaigos taip pat įpareigotos ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 22 d. paskelbti informaciją apie įstaigos darbo laiką ir darbo organizavimą 2020 m. gruodžio 25-27 d. ir 2021 m. sausio 2-3 d. bei kontaktinę informaciją. Informacija privalo būti paskelbta pagrindiniame interneto puslapyje lengvai pasiekiamoje ir gerai matomoje vietoje, taip pat prie pagrindinio įėjimo į gydymo įstaigą.

Operacijų vadovo sprendimu, savivaldybių administracijų direktoriai yra įpareigoti užtikrinti šias paslaugas teikiančių gydymo įstaigų darbą nurodytomis dienomis, taip pat užtikrinti asmenų, sergančių COVID-19 liga, kurie išrašomi iš stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tęsti ligos gydymo ambulatoriškai, transportavimą į šių asmenų namus ar kitą gyvenamąją vietą, jeigu tokie asmenys neturi galimybės grįžti nuosavu ar artimųjų transportu.

Savivaldybių, kuriose yra įsteigti mobilūs punktai, administracijų direktoriai įpareigoti užtikrinti, kad mobilūs punktai nurodytomis dienomis dirbtų kasdien arba kas antrą dieną ne trumpiau kaip po 2 valandas per dieną, o savivaldybių, kuriose yra įsteigtos karščiavimo klinikos, užtikrinti šių klinikų veiklą ne trumpiau kaip po 4 valandas per dieną.

Operacijų vadovo sprendimu yra pavedama savivaldybių poliklinikoms ir miestų ar rajonų savivaldybių konsultacinėms poliklinikoms nurodytomis šventinėmis ir nedarbo dienomis teikti radiologijos, echoskopijos, endoskopijos, chirurgijos ir medicininės laboratorijos paslaugas.

OV sprendimu, vaistinėms, kurios priklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai, nurodytomis dienomis yra pavedama dirbti ne trumpiau kaip po 4 valandas per dieną.