Prieš ketvirtfinalį paskutinės santykius aiškinosi Lietuvos karininkų ramovės ir „Etapas-KSM82“ komandos. Rungtynes be vargo 97:55 laimėjo „Etapas-KSM82“ krepšininkai. Nugalėtojams beveik trečdalį taškų pelnė Andrius Kuokalas, surinkęs 32 taškus ir atkovojęs 15 kamuolių. Buvęs NKL krepšininkas Paulius Parachomikas įmetė 22 taškus bei sugriebė 16 kamuolių, o Mindaugas Kaselis atliko 11 rezultatyvių perdavimų. Buvęs žinomas Kauno „Žalgirio“ puolėjas Tadas Klimavičius apsiribojo 2 taškais. Savo tikrąsias galimybes veteranas buvo parodęs praėjusią savaitę, kai į vienos grupės lyderių „KTU Plienas- Spalvų sala“ ekipos krepšį įsūdė 39 taškus ir atkovojo 14 kamuolių.

KTU komanda prieš keletą dienų taip pat įsirašė įtikinamą laimėjimą, 100:71 pranokusi „Stumbro“ kolektyvą. Nugalėtojams Andrius Knezys pelnė 31 tašką, Nerijus Dirsė sukaupė 36 efektyvumo balus. Pralaimėjusiems Audrius Vaivada pelnė 25 taškus.

Be didesnės intrigos vyko ir „Hidraulinių sistemų“ bei „Omegos“ komandų akistata, kuria 109:76 laimėjo pirmoji ekipa. Laimėjusiems Karolis Meiliūnas surinko 39 naudingumo balus, pelnė 24 taškus. Liudas Čekavičius pridūrė 22 taškus. Pralaimėjusiųjų ekipoje labiausiai pasižymėjo Donatas Šliogeris – 26 taškai ir Ričardas Brovka – 15 taškų.

Galutinėje rikiuotėje aukščiausiai atsidūrė „Sporto manija“, laimėjusi 11 iš 12 mačų. „KTU Plienas- Spalvų sala“ nuo lyderių atsiliko vos viena pergale. Trečioje pozicijoje rikiuojasi „Hidraulinės sistemos“ - 8 pergalės, ketvirtoje - „Omega“ (7 laimėjimai), penktoje - „Etapas-KSM82“ (4), šeštoje – Lietuvos karininkų ramovė (2), paskutinėje - „Stumbras“ - be pergalių.

Atkrintamosios varžybos šioje grupėje prasidės kovo 3 d. KTU ir „Stumbro“ akistata.

Kauniečiai pastarajame ture net 111:76 sutriuškino „Tauragės“ kolektyvą ir su 21 pergale per 28 mačus rikiuojasi antri. Prie pergalės Eividas Mološčiakas prisidėjo 29 taškais, Karolis Šarukas 15, rungtyniavimo LKL turintis Jaunius Davniukas pridūrė 13 taškų. Pralaimėjusiems Tadas Rapolavičius įmetė 24 taškus. Kitą dieną „Atleto“-LSU spaudimo 60:75 neatlaikė ir Vilniaus „Ridvilė-Stekas“. Vilniečiai namuose aršiau priešinosi tik iki pertraukos, o vėliau nesulaikė Roko Mačiulio, pelniusio 16 taškų ir surinkusio 28 naudingumo balus. K.Šarukas pridėjo 13 taškų, Robertas Subotkevičius 12, E.Mološčiakas 11. Buvęs Kauno „Žalgirio“ krepšininkas Rolandas Alijevas atliko 8 rezultatyvius perdavimus. Varžovų gretose pasižymėjo Vytautas Saulis, Vaidotas Jatulevičius ir Remigijus Sugintas, pelnę po 14 taškų.

Nepaisant sėkmingos atkarpos, kauniečiai jau nepavys Vilkaviškio krepšininkų, turinčių 24 pergales. Pastarieji rezultatyvioje kovoje 106:101 pranoko Biržų KKSC. Nugalėtojams Deividas Rinkūnas pelnė 26 taškus, buvęs LKL krepšininkas Edgaras Stanionis surinko 20 taškų, Paulius Gvazdaitis – 18. Pralaimėjusiems Mantas Vavilovas įmetė 26 taškus. Kitą dieną „Perlas“ namuose 91:57 sutriuškino Kauno rajono „Omega“ kolektyvą. Šeimininkams Deividas Rinkūnas pelnė 16 taškų bei surinko 29 naudingumo balus. Pralaimėjusiųjų nuo nesėkmės neišgelbėjo buvęs Lietuvos rinktinės bei Kauno „Žalgirio“ puolėjas Tadas Klimavičius. Aukštaūgis per 31 min. pelnė 12 taškų ir atkovojo 9 kamuolius. Rezultatyviau žaidė Giedrius Marčiukaitis - 15 taškų ir Eduardas Rogačiovas 14.

„Omega“ komandos nuotaikas pataisė laimėjimas 69:66 namuose prieš Plungės „Olimpą“. Šeimininkams 22 taškus pelnė E.Rogačiovas, 15 – T.Klimavičius (10 atkovotų kamuolių), o 12 taškų pelnė bei 10 rezultatyvių perdavimų atliko buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ bei Klaipėdos „Neptūno“ klubų įžaidėjas Evaldas Dainys. Kauno rajono komanda su 19 pergalių rikiuojasi ketvirta.

„Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus jaunesnysis brolis blykstelėjo per dvikovą su „Hidraulinių sistemų“ ekipa. Gynėjas ne tik rinko taškus, bet ir sugriebė 9 kamuolius, atliko 8 rezultatyvius perdavimus, perėmė 4 kamuolius ir 6 kartus suklydo. Naudingumu jį 2 balais pranoko kitas „Sporto manijos“ lyderis Leonardas Ivanovas, įmetęs 31 tašką ir sugriebęs net 15 kamuolių. Grupės lyderiai, kurių gretose registruotas ne vienas buvęs LKL žaidėjas, šventė nesunkią pergalę 122:83. Pralaimėjusiems Marius Šumlinskas pelnė 25 taškus.

Komandų rikiuotėje „Sporto manija“ su 7 pergalėmis ir 1 pralaimėjimu žengia pirma, tačiau tokius pat rodiklius turi „KTU Plienas-Spalvų Sala“. „Hidraulinės sistemos“ su 4 laimėjimais yra ketvirtoje vietoje, viena pergale atsilikdamos nuo Kauno raj. „Omega“ krepšininkų bei tiek pat lenkdamos „Etapas-KSM82“ ekipą. Pastarasis kolektyvas prieš keletą dienų 85:61 įveikė „Stumbro“ komandą. Nugalėtojams Andrius Kuokalas pelnė 28 taškus ir atkovojo 10 kamuolių, o buvęs „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės puolėjas Tadas Klimavičius apsiribojo 2 taškais. Pralaimėjusiems Audrius Vaivada pelnė 15 taškų.

„Stumbras“, dar neiškovojęs nė vienos pergalės, yra paskutinis, nuo artimiausio varžovo „Lietuvos karininkų ramovės“ atsilikdamas 2 laimėjimais. Šios komandos sąskaitoje galėjo būti ir daugiau pergalių, tačiau Karininkų ramovė nepasinaudojo proga įveikti „Omega“ kolektyvą, į mačą atsivežusį tik penkis krepšininkus. Be keitimų rungtyniavę Kauno raj. atstovai „kariškius“ pranoko 80:78. Visi nugalėtojų komandos nariai aikštę paliko su dviženkliais rezultatyvumo rodikliais. Naudingiausiai sužaidė Valdas Vaksmanas (29 naudingumo balai), Tomas Baumila (24) ir buvęs LKL vidurio puolėjas Juozas Ramanauskas (18).

Lyderių gretose čia žengia „Sporto manijos“ ir „KTU Plienas-Spalvų sala“ kolektyvai. Abi komandos yra laimėję po 6 rungtynes. Tiesa, dar prieš keletą dienų Kauno Technologijos universiteto ekipa nuo priešininkų atsilikinėjo, o „Sporto manija“ nebuvo patyrusi pralaimėjimo kartėlio. Tačiau tarpusavio akistata baigėsi kiek nelauktai. KTU komanda po atkaklios kovos šventė pergalę 85:83. Nors aikštės šeimininkais buvę „studentai“ startavo sėkmingiau, pirmąjį kėlinį laimėdami 24:20, vėliau favoritai atsitiesė. Ypač sėkmingai jiems susiklostė trečiasis ketvirtis, kurį „Sporto manija“ laimėjo įtikinamai 24:17. Vis dėlto Andriaus Knezio tempiama KTU ekipa išplėšė pergalę. Nugalėtojams A.Knezys pelnė 35 taškus ir surinko 37 naudingumo balus. Jis pataikė ir lemiamą dvitaškį iki mačo pabaigos likus vienai sekundei. Justinas Leitanas pelnė 17 taškų ir atkovojo 10 kamuolių.

Varžovus bandė gelbėti buvęs profesionalus krepšininkas Paulius Kleiza. Šis LKL bei NKL čempionatuose žaidęs puolėjas surinko 27 taškus, atliko 5 rezultatyvius perdavimus, tačiau naudingiausiu ekipoje buvo Marius Dimša (29 balai, 19 taškų), o daugiausia kamuolių atkovojo Leonardas Ivanovas (15).

Septynių ekipų rikiuotėje abu lyderiai dalinasi 1-2 vietas. Dėl trečiosios vietos kaunasi Kauno raj. „Omega“ ir „Hidraulinės sistemos“. Abiejų komandų sąskaitoje yra po 4 pergales. Tiesa, „Hidraulinės sistemos“ žaidė rungtynėmis mažiau. „Omega“ šiemet sužaidė vieną mačą, kuriame 90:86 pranoko „Etapas-KSM82“ ekipą. Nugalėtojų gretose dominavo Juozas Ramanauskas. Buvęs LKL ir NKL ekipų vidurio puolėjas nebuvo rezultatyviausias žaidėjas (12 taškų), bet atkovojo 16 kamuolių ir surinko 30 naudingumo balų. 29 taškus Kauno rajono komandai pelnė Donatas Šliogeris, po 17 Nerijus Urbanavičius ir Tomas Baumila. Pralaimėjusiųjų gretose buvusių profesionalų taip pat netrūko. Buvęs Kauno „Žalgirio“ puolėjas Tadas Klimavičius pelnė 19 taškų ir surinko 28 naudingumo balus. Kitas buvęs LKL krepšininkas Paulius Parachomikas surinko 22 taškus ir 30 naudingumo balų, o vos tašku jam nusileido Mindaugas Velička.

Žemiau lyderių rikiuojasi „Lietuvos karininkų ramovė“ (2 pergalės) ir „Stumbras“ (be pergalių).

Parsivežę įspūdingą pergalę 72:68 iš Graikijos vakar žalgiriečiai savo arenoje pasigalynėjo su Panevėžio "Lietkabeliu" LKL pirmenybėse, o šiandien jau pradeda ruoštis kautynėms su Madrido "Real".

Eurolygos sezono intriga galėjo išgaruoti dar praėjusią savaitę, jei Lietuvos čempionai būtų nebūtų išsikapstę iš gilios duobės Pirėjuje. Mūšio su "Olympiakos" trečiajame kėlinyje mūsiškiai atsiliko 12 taškų ir atrodė, kad tarptautinis sezonas baigiasi liūdna nata. Tačiau patys žalgiriečiai manė kitaip – spurtavo 14:0 ir vėliau savo šanso jau nebepaleido.

Prieš paskutinį turą su 14 laimėjimų ir 15 nesėkmių kauniečiai šoktelėjo į 8-ąją poziciją. Jei ją išlaikys ir 30-ajame ture, keliaus į ketvirtfinalį. Jei užleis vietą bet kuriai iš būrio kitų konkurenčių, su Eurolyga atsisveikins iki pat kito spalio. Į kitą etapą vis dar pretenduoja: Vitorijos "Baskonia" (15 pergalių, 6 vieta), Atėnų "Panathinaikos" (15, 7), Milano "Armani Olimpia" (14, 9), Tel Avivo "Maccabi" (14, 10) ir "Olympiakos" (14, 11). Tiesa, po įspūdingos penkių pergalių serijos "Žalgirio" šansai atrodo gana realūs. Realiausias sėkmės scenarijus Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniams – įšokti į atkrintamąsias varžybas laimėjus Madride. Tuomet jiems bilietą garantuotų bene pavojingiausio konkurento "Armani Olimpia" kluptelėjimas Stambule su "Anadolu Efes" (19 pergalių). Bėda ta, kad italų varžovams, užsitikrinusiems 4-ąją vietą, rungtynės nieko nebelems, tad jie gali patausoti jėgas svarbesniems mūšiams. Jei laimėtų Milano krepšininkai, lietuviams jau reikėtų dar kelių palankių baigčių, bet visos jos menkai tikėtinos. Kita vertus, kauniečiai gali prasmukti ir pralaimėję "Real", bet tada jie taps visiškai priklausomi iškart nuo trijų rungtynių baigčių.

– Kuo paaiškintumėte įspūdingą "Žalgirio" seriją artėjant prie finišo? – paklausėme buvusio "Žalgirio" puolėjo Tado Klimavičiaus.

– Sakyčiau, kad komanda mobilizavosi. Vyrai suprato, kad nebėra ko dairytis į atsarginius ar traumuotus žaidėjus ir laukti jų pagalbos. Reikia žaisti patiems. Jie drąsiai imasi iniciatyvos ir tai vienas, tai kitas patempia komandą. Kita vertus, atsisuko ir sportinė sėkmė. Kiek anksčiau rungtynių jie pralaimėdavo keliais taškeliais arba paleisdavo, atrodytų, laimėto mačo vadžias, o dabar sukandę dantis išplėšia pergalę.

– Sukandę dantis žalgiriečiai nepalūžo ir Pirėjuje, kai atsiliko dviženkliu skirtumu…

– Tai komandos charakteris. Beje, panašus vaizdas buvo ir Tel Avive, kai mūsiškiai atsilaikė sunkiais momentais. Akivaizdu, kad treneris Š.Jasikevičius randa būdų mobilizuoti komandą.

– Ko reikia, kad graži "Žalgirio" pasaka būtų pratęsta ir Madride?

– Norisi tikėti tokiomis pasakomis (juokiasi – aut. past.). Ir žalgiriečiai turi tam pagrindo. Pirmiausia šis mačas "Real" komandai neturės jokios turnyrinės reikšmės. Bet, aišku, ispanų meistriškumo lygis yra toks, kad pergalių šiaip sau jie nedalys. Reikia susikaupti ir patiems žalgiriečiams. Juolab kad jie jau ne kartą įrodė, kad puikiai žaisti gali ir išvykose.

Statistika

"Olympiakos"–"Žalgiris" 68:72 (18:16, 20:18, 13:14, 17:24). Pirėjo "Taikos ir draugystės" rūmai, 9 000 žiūrovų. "Olympiakos" daugiausia taškų pelnė: B.Weberis 26, N.Milutinovas 18 (12 atk. kam., 33 naud. bal.), N.Williamsas-Gossas 8 (5 rez. perd.), G.Printezis 7 (5 atk. kam.). "Žalgiriui": A.White‘as 14 (2/2 tritaškių), B.Daviesas 13 (5/7 dvit., 7 atk. kam., 2 per. kam., 3 blk., 6 klaidos), L.Westermannas 11 (3/8 trit.), M.Grigonis 10, A.Milaknis 9 (3/6 trit.), N.Woltersas 7 (2 per. kam.), D.Thompsonas 6 (6 atk. kam.), T.Walkupas 2 (A.Kavaliauskas ir E.Ulanovas taškų nepelnė).

Komandų statistika. Taiklumas: dvitaškių – 20/44 (46 proc.) ir 17/35 (49 proc.), tritaškių – 4/17 (24) ir 8/24 (43), baudų metimų – 16/22 (73) ir 14/16 (88). Atkovota kamuolių 35 ir 36, perimta 6 ir 6, klaidų 12 ir 13. Rezultatyvių perdavimų 13 ir 18.

36-erių metų buvęs žalgirietis ramiai leidžia dienas gimtajame Kauno rajone, Akademijos miestelyje. Kasdien vežioja į mokyklą dukras – 11-metę Kariną ir 8-erių Emiliją, padeda žmonai buityje.

T.Klimavičių galima sutikti daug kur – tik ne krepšinio arenose. Didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs aikštėje ar šalia jos, pastaraisiais metais jis "Žalgirio" arenoje lankėsi tik sykį, per mačą su Tel Avivo "Maccabi", o kitas Eurolygos rungtynes stebi kaip ir dauguma sirgalių – TV ekrane.

Kur kas dažniau Tadas lankosi sporto klube. Kai 204 cm ūgio atletas įsispraudžia į ankštą treniruoklį ir ima lėtai pumpuoti raumenis, atrodo, kad jis trumpam net užsimiršta, jog sportinei karjerai jau padėjo riebų tašką.

– Tadai, jus dažnai galima sutikti sporto klube. Kodėl ne krepšinio aikštėje? – pradėjome pokalbį su buvusiu žalgiriečiu.

– Klube sportuoju, kad visiškai nesugriūčiau. Kai visą gyvenimą sportuoji, negalima vieną dieną imti ir visiškai sustoti. Ypač aukštaūgiui. Turiu palaikyti raumenų funkcijas – ir dėl nugaros, ir dėl kelio, ir dėl širdies. Kalbant apie žaidimą, manęs į aikštę nebetraukia. Bet ne dėl to, kad atsibodo krepšinis. Nenoriu žaisti 50 proc., o visu 100 negaliu. Jei ne sveikatos problemos, manau, kad rungtyniaučiau iki šiol.

– Kaip dabar atrodo jūsų dienotvarkė?

– Keliuosi anksti – apie 6 val. Toks režimas man priimtiniausias. Ryte spėju daug ką nuveikti. Dažniausiai arba važiuoju į sporto klubą, arba nuvežu vaikus į mokyklą. Vėliau tvarkausi savo reikalus, turiu šiokios tokios veiklos. Būna, kad pagaminu šeimai pietus. Pasiimu vaikus iš mokyklos. Kiek reikia, padedu žmonai. Ir vakarus leidžiu namuose, nes nebeliko varžybų, išvykų, treniruočių. Apie 22 val. jau einu miegoti. Nenaktinėju. Kai žaidžia "Žalgiris", kad ir vėliau, vis tiek pažiūriu.

– Jūsų žmona praeityje šoko "Žalgirio" šokėjų grupėje, o vėliau jai vadovavo. Ką Agnė veikia dabar?

– Namuose veiklos pakanka. Kiek spėja, ji dar prekiauja drabužiais. Bet tai labiau hobis.

– Minėjote, kad esate dažnas svečias virtuvėje. Ar save laikote geru kulinaru?

– Labiau specializuojuosi gamindamas maistą lauke. Prie namo turiu ir lauko krosnį, ir specialų rytietišką puodą – kazaną, kuriame galiu skaniai ištroškinti žvėrieną. Artimieji, draugai tai vertina ir specialiai atvažiuoja paskanauti mano troškinių, bet geros žvėrienos irgi ne taip paprasta gauti.

– Netgi tokiam medžiotojui kaip jūs?

– Aš, kaip medžiotojas, nesu toli pažengęs. Medžiotojo bilietą turiu tik kelerius metus. Didžiausi laimikiai – šernai, bebrai, antys. Dar rungtyniaudamas sau sakiau, kad baigęs karjerą bent porą metų nieko daugiau neveiksiu, tik žvejosiu ir medžiosiu. Tai kokius metus taip panašiai ir buvo. Per savaitę bent kartą išvažiuodavau į mišką. Gamtoje geriausiai pailsiu, atitrūkstu nuo buities. Man tai geriausias būdas pravėdinti galvą.

Aš, kaip medžiotojas, nesu toli pažengęs. Medžiotojo bilietą turiu tik kelerius metus. Didžiausi laimikiai – šernai, bebrai, antys.

– Iš kur toks pomėgis?

– Mano giminėje nebuvo nė vieno medžiotojo. Tėvas buvo žvejys, o medžiokle sudomino Paulius Jankūnas, kiti draugai ir kaimynai. Su Pauliumi dar ir dabar pamedžiojame.

– Sakėte, kad dabar šeimai skiriate daug laiko. O kaip buvo karjeros metais?

– Visokių sezonų būdavo. Pavyzdžiui, Vokietijoje dvejus metus gyvenau be šeimos. Maniškės atskrisdavo pas mane, labai pasiilgdavau. Vaikai auga greitai, todėl nesinorėjo praleisti svarbių gyvenimo akimirkų.

– Šią savaitę jūsų pavardė nuskambėjo krepšinio portaluose – apie praeityje garsaus agento Lucciano Capicchioni bandymą prisiteisti per 0,5 mln. eurų iš "Žalgirio" klubo už jūsų, P.Jankūno ir kitas sutartis su klubu. Kokia tai istorija?

– Agento iš klubo reikalauti pinigai buvo labiau oriniai. Ne veltui jis pralaimėjo. Mums, žaidėjams, kažkada jau teko panašiai nukentėti, nes anksčiau laiko nutraukėme bendradarbiavimą su L.Capicchioni. Kita vertus, jo surašyta sutartis buvo tokia, kad beveik neturėjome galimybių jos nutraukti. Arba būtų tekę mokėti didžiules baudas. Buvome jauni ir pasirašėme. O kai nutraukėme, jis prisiteisė išmokas. Gerai, kad su naujaisiais agentais buvome sutarę: jei pereisime pas juos, jie prisiims ir galimas išmokas italui. Tad mums patiems ta karti patirtis finansiškai nekainavo. Šiaip per visą karjerą turėjau tik du agentus – po L.Capicchioni išėjau pas buvusį jo partnerį Virginijų Bulotą ir jo sūnų Tadą. Nemėgau blaškytis ir manau, kad dėl to tikrai nepralaimėjau.

– Kurį karjeros laikotarpį pats pavadintumėte sėkmingiausiu?

– Pradėčiau nuo "Šiaulių", kur patekau 2005-aisiais vos paragavęs legionieriaus duonos Italijoje (antros lygos klube "Fabriano Basket" – aut. past.). Šiauliuose praleidau porą sėkmingų sezonų. Geri man buvo ir po to sekę metai Graikijoje (Larisos "Olimpia" klube – aut. past.). 2008-aisiais grįžau į gimtąjį Kauną ir pradėjau savo ilgąjį etapą. "Žalgiris" tapo mano gyvenimo komanda ("Žalgirio" dublerių ekipoje išugdytas T.Klimavičius pagrindinei komandai trumpai atstovavo ir 2002 m., bet netrukus persikėlė į Alytaus "Alitą" – aut. past.). Po ilgiausio laikotarpio Kaune (nuo 2008 iki 2014 m. – aut. past.) išvykau į Vokietiją. Du sezonai Bonos "Telekom" klube buvo taip pat sėkmingi. Man ten patiko ne tik sportine prasme, bet ir dėl puikios organizacijos, didelių socialinių garantijų.

– Jūsų karjeroje netrūko ir sudėtingų momentų. Pavyzdžiui, kai 2008-aisiais grįžote į "Žalgirį", klubą ėmė krėsti rimta finansinė krizė, legendinė komanda buvo atsidūrusi ties bankroto riba. Tas laikotarpis turbūt juodžiausias?

– Situacija buvo labai liūdna. Pamenu, tą sezoną negaudavome algų po tris keturis mėnesius. Visi legionieriai išsilakstė. Net ir mums, lietuviams, treneriai pasakė, kad turime teisę nebesitreniruoti. Agentai kalbino pereiti į kitus klubus. Aš, P.Jankūnas, Mantas Kalnietis save laikėme "Žalgirio" patriotais, tačiau net ir mes jau buvome viena koja užsienyje. Klubo likimas buvo pakibęs ant plauko.

– Tačiau, nepaisant visų sunkumų, likote Kaune ir ta ištikimybė atsipirko. Netrukus tapote kertiniu "Žalgirio" žaidėju, o buvo mačų, kai vos ne vienas įveikdavote visą Vilniaus "Lietuvos ryto" puolėjų grandį...

– 2009-ieji, 2010-ieji buvo turbūt geriausi "Žalgirio" klube. Tada ir su rinktine gerai sekėsi (2010-aisiais T.Klimavičius tapo pasaulio čempionato Turkijoje prizininku – aut. past.). Ir vėliau susigrąžinome LKL auksą, laimėjome Baltijos lygą, LKF taurę. Smagūs prisiminimai…

– Tačiau netrukus, 2012–2013-ųjų sezono pradžioje, patyrėte labai sunkią traumą. Ar ji turėjo įtakos tolesnei jūsų karjerai?

– Be abejo. Pamenu, per rungtynes Utenoje kovojau dėl kamuolio, varžovas stumtelėjo, nesėkmingai kritau… Paaiškėjo, kad plyšo kryžminiai kelio raiščiai. Be krepšinio praleidau visą sezoną. Ir vėliau nuolat jaučiau traumos padarinius, negalėjau žaisti taip, kaip iki traumos. Netgi iki šiol tą kelį man skauda. Kiekvieną dieną.

– Iš "Žalgirio" 2014-aisiais persikėlėte į Bonos "Telekom", o po dvejų metų grįžote į Lietuvą. Iš pradžių pusę sezono praleidote Klaipėdoje, o vėliau perėjote į Prienų klubą. Nors 2017–2018-ųjų sezoną pradėjote neblogai, prieš pat naujuosius atsisveikinote su prieniškiais ir baigėte karjerą. Kodėl?

– Dėl kelio problemų negalėjau padėti komandai tiek, kiek norėjau. Buvo geresnių rungtynių, buvo prastesnių, bet nesijaučiau laimingas. Pakalbėjau su treneriu Virginijumi Šeškumi. Jis mane suprato… Lengva nebuvo, bet susitvarkiau.

– Per savo karjerą susidūrėte su daugybe trenerių. Su kuriais jums dirbti buvo maloniausia?

– Gal kažkam skambės keistai, bet man labiausiai patiko, kai "Žalgiriui" vadovavo Ilias Zouras. Jaučiau trenerio pasitikėjimą, jis man leido daug žaisti, todėl ir mano rezultatai buvo geri. Gaila, kad vėliau graikui karjera Kaune nesusiklostė.

– Ar jus patį traukia trenerio darbas?

– Krepšinio srityje gal ir galėčiau dirbti, bet ne treneriu. Man tai viena nepatraukliausių profesijų. Juk nuolat dirbi be jokių garantijų, negali ilgam įsikurti viename mieste. Turbūt turi išsižadėti šeimos (juokiasi – aut. past.), nes tavo artimieji nežino, kur gyvensi kitą sezoną. Krepšininko gyvenimas panašus, bet jis tęsiasi iki trisdešimties ar kiek ilgiau. O treneris ant lagaminų praleidžia visą gyvenimą. Be to, krepšininkas turi daugiau garantijų. Juk būtent treneris labiausiai priklausomas nuo komandos rezultatų. Jei jie prasti, pirmiausia atsako vairininkas.

– Jūsų karjera, netgi prisimenant traumą, susiklostė sėkmingai. Vis dėlto, jei būtų tokia galimybė, ar ką nors joje keistumėte?

– Žiūrėčiau daugiau vaizdo įrašų. Labiau analizuočiau savo veiksmus. Nes man labai nepatikdavo, kai treneris girdint visai komandai imdavo mane kritikuoti. Man daug priimtiniau, kai kritika būdavo pasakoma akis į akį. Manau, kad pats daugiau analizuodamas savo veiksmus aikštėje būčiau daug ką supratęs ir atitinkamai koregavęs savo žaidimą.

– Nemėgstate viešos kritikos? Tuomet dabartiniame "Žalgiryje", vadovaujamame Šarūno Jasikevičiaus, jums būtų, liaudiškai tariant, šakės…

– Man atrodo, kad ten visiems žaidėjams šakės! (juokiasi – aut. past.). Turbūt ir pačiam Šarui būtų sunku rungtyniauti savo vadovaujamoje komandoje. Kažin ar jis per visą karjerą yra turėjęs tokį emocingą trenerį. Tačiau būtent jo reiklumas ir padeda išspausti iš auklėtinių maksimumą, atskleisti jų geriausias savybes, kurias iki tol toli gražu ne visi pastebi. Ir krepšininkų asmeniniai rezultatai, ir komandos pasiekimai įrodo, kad Š.Jasikevičius – puikus specialistas. "Žalgiriui" dėl to labai pasisekė.

Sekmadienį, kai daugelis sirgalių ramiai drybsojo patogiuose foteliuose, žalgiriečiai Klaipėdoje siekė sugrąžinti skolą "Neptūnui" už vienintelį pralaimėjimą šio sezono LKL čempionate. Į šią dvikovą Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai stojo dorai net nepasitreniravę po penktadienio mūšio Kaune su Maskvos CSKA. Kaip ir pirmajame rate Rusijos čempionai vaikščiojo skustuvo ašmenimis, tačiau ir vėl išnešė sveiką kailį 84:79.

Šeimininkams tragiškai prasidėjusio mačo eiga aukštyn kojomis apsivertė po ilgosios pertraukos, kai kauniečiai spurtavo 25:11. Mariaus Grigonio ir Brandono Davieso vedami žalgiriečiai įpusėjus paskutiniam ketvirčiui dar pirmavo 74:69, tačiau paskutinius mačo akordus sugrojo CSKA gynėjas Danielis Hackettas. Italijos pilietybę turintis legionierius iš pradžių smeigė tritaškį, o po Aarono White‘o dėjimo sudėtingu dvitaškiu vėl nutolino savo ekipą nuo varžovų (76:79). Galutinai šeimininkų viltis sudaužė M.Grigoniui užfiksuota abejotina nesportinė pražanga, įtvirtinusi CSKA pergalę.

Laimėjimas armiečiams leido išlikti greta turnyro lyderių Stambulo "Fenerbahce" ir Madrido "Real". Kauniečiai iškrito iš pajėgiausiųjų klubų aštuntuko, kuriam bus išdalyti kelialapiai į atkrintamąsias varžybas. Sugrįžti į šias pozicijas artimiausiu metu bus itin sudėtinga. Kad tai atliktų "Žalgiris", jis privalo antradienį įveikti 4-oje pozicijoje žengiantį "Anadolu Efes" arba ketvirtadienį pateikti sensaciją Stambule, kur mūsiškių laukia net dvylika Eurolygos rungtynių iš eilės laimėjusi "Fenerbahce".

– Ar, jūsų nuomone, "Žalgiris" pajėgus atlaikyti šį alinantį naujametį varžybų maratoną?

– Iš savo patirties sprendžiu, kad žalgiriečiams sunkiausia bus net ne dėl nuovargio, o dėl įtampos ir atsakomybės. Psichologija lems daugiau nei fizinė forma. Žaidžiantys vadovaujant Šarūnui krepšininkai į aikštę visada žengia dėl pergalės. Visai nesvarbu, kokio pajėgumo ar biudžeto varžovas. Nebėra taip, kad aukojame šį mačą, nes priešininkas neįkandamas, ir taupome jėgas savo lygio oponentui. Todėl žaidėjai turi atlaikyti didžiulę įtampą. Jie, galbūt atsiskyrę nuo šeimų, gyvena rungtynių laukimu ir pasiruošimu. Išsamiai analizuoja varžovus, kurie keičiasi vienas po kito, mėgina atgauti jėgas po ką tik buvusio mačo ir vėl stoja į mūšį. Tai labai vargina. Žinoma, jėgų neprideda ir žalgiriečius užgriuvusios traumos.

– Smarkiai sumažėjusi lygiaverčių keitimų galimybė – viena pagrindinių mūsiškių pralaimėjimo CSKA ekipai priežasčių?

– Žaidėjų, žinoma, trūksta. Ir ne tik traumuotų Leo Westermanno ir Antano Kavaliausko. Po traumų neseniai grįžęs Nate’as Woltersas ar Paulius Jankūnas taip pat dar nepasiekė savo optimalios sportinės formos. Žaidžiant tokiu aukštu lygiu tai nėra taip paprasta. Kita vertus, reikia pasidžiaugti, kad vyrai, net ir patyrę tokių didelių nuostolių, kovėsi iki galo ir turėjo šansą įveikti vieną galingiausių Eurolygos klubų. Juk CSKA gali sau leisti samdyti brangiausius krepšininkus, kurių aukštas meistriškumas jiems leido išsikapstyti iš duobės ir Kaune. Tai pasakytina ir apie D.Hacketto sudėtingus metimus, ir apie kitas situacijas. Apie teisėjus gal nešnekėsiu (šypsosi – aut. past.).

– Rytoj kauniečiams iššūkį mesiantis "Anadolu Efes" keletą pastarųjų sezonų vilkosi Eurolygos dugne. Tačiau šiemet žygiuoja lyderių gretose. Kuo tai paaiškinti?

– Susipirko žalgiriečius, todėl ir pradėjo laimėti (Stambulo klubo maršinėliais vilki buvę vieni "Žalgirio" lyderių: Vasilje Micičius, Brockas Motumas ir Jamesas Andersonas). Kalbant rimtai, "Anadolu Efes" man tapo didžiausiu šio sezono Eurolygos atradimu. Komanda subrendo, padėjo ir nuoseklios investicijos į sudėtį. Nenuostabu, kad jie yra pergalių kelyje, pastarajame ture užtikrintai pranoko Miuncheno "Bayern" (92:77). Laukia labai sunkus mūšis. Bet nepamiršime, kur jis vyks. Atmosferos "Žalgirio" arenoje ir tokių sirgalių gali pavydėti ne tik geriausios Eurolygos komandos, bet ir NBA klubai. Su tokiu palaikymu mūsiškiai turėtų užkurti gerą pirtį turkams.

Komentarai

Šarūnas Jasikevičius ("Žalgiris"):

"Dar vienas apmaudus pralaimėjimas, kuris parodo, kad galime kautis su visais, nepaisant visų mūsų problemų. Mačo pradžioje lyg kažko laukėme, o kai atsibudome ir pasivijome, baigtį nulėmė detalės. Nežinau, gal aš treniruočių procesą netinkamai organizavau per šventes, bet pradėjome vangiai. Klaidų darėme visi, tačiau, žinant mūsų bėdas, man net keista, kad taip kaunamės su pajėgiausiais varžovais. Bet vis tiek noriu, kad mano komanda išeitų ir pasiimtų tai, kas yra jos. Teisėjų darbo nekomentuosiu. Pinigų jiems (baudų Eurolygai – aut. past.) už dyką niekas nedalys. Geriau tas lėšas paskirti Rimanto Kaukėno fondui."

Dimitris Itudis (CSKA):

"Dominavome pirmojoje dalyje, ypač kalbant apie gynybą. 3-iajame kėlinyje sumažinome apsukas, kentėjome puldami, bet paskutiniame vėl atsitiesėme. Vertėme varžovus klysti ir puikiai užpuolėme."

Statistika

Kauno "Žalgiris"–Maskvos CSKA 79:84 (17:28, 17:16, 25:11, 20:29). "Žalgirio" arena, 15 205 žiūrovai.

"Žalgiriui" taškų pelnė: B.Daviesas 19 (6/9 dvit., 7 atk. kam.), M.Grigonis 13 (3/5 trit.), D.Waltonas 10, E.Ulanovas 9, A.White’as 8 (7 atk. kam.), N.Woltersas 6, L.Birutis 4, A.Milaknis (1/4 tritaškių), T.Walkupas po 3, P.Jankūnas, R.Jokubaitis po 2. CSKA daugiausia taškų pelnė: D.Hackettas (3/4 trit.) ir W.Clyburnas (5/8 dvit.) po 19, N.De Colo 13, C.Higginsas 11.

Komandų statistika. Taiklumas: dvitaškių – 13/27 (48 proc.) ir 20/42 (48 proc.), tritaškių – 5/14 (36) ir 8/25 (32), baudų metimų – 38/43 (88) ir 20/25 (80). Atkovota kamuolių 30 ir 33, perimta 5 ir 10, klaidų 18 ir 11. Rezultatyvių perdavimų 12 ir 15.

Turnyro lentelė

1. "Fenerbahce" 15 1 1350:1207

2. "Real" 13 3 1403:1219

3. CSKA 12 4 1398:1311

4. "Anadolu Efes" 10 6 1384:1313

5. "Olympiakos" 10 6 1288:1220

6. "Barcelona" 9 7 1228:1208

7. "Armani Olimpia" 8 8 1400:1379

8. "Bayern" 8 8 1284:1304

9. "Žalgiris" 7 9 1269:1262

10. "Baskonia" 7 9 1299:1306

11. "Panathinaikos" 7 9 1250:1270

12. "Chimki" 6 10 1264:1282

13. "Gran Canaria" 6 10 1288:1417

14. "Maccabi" 5 11 1249:1292

15. "Budučnost" 3 13 1182:1375

16. "Darussafaka" 2 14 1203:1374

„Bonoje gyvenau vienas, šeima tik atskrisdavo. Sakiau agentui, kad noriu grįžti į Lietuvą ir pasisekė“, – pasakoja T. Klimavičius.

Ilgametis „Žalgirio“ žaidėjas pripažįsta, kad geriausi jo metai prabėgo būtent Kaune. 34-erių veteranas sako jau galvojantis ir apie karjeros pabaigą ir svarsto, ką veiks, kai sportbačius pakabins ant vinies.

„Sunku matyti save už 2 metų, nežinai, kaip susiklostys gyvenimas“, – tvirtina krepšininkas.

Triskart LKL čempionas savo apdovanojimų kolekcijoje turi ir jam itin brangų apdovanojimą – 2010 metais su Lietuvos rinktine iškovotą pasaulio čempionato bronzą. T. Klimavičius prisiminė, kad toje komandoje buvo puiki atmosfera.

„Mes visi labai gerai sutardavome, buvome vieningi. O kai būna vieningi, ateina ir pergalės“, – sako aukštaūgis.

Interviu T. Klimavičius taip pat papasakos, kas jį nustebino Vokietijoje, kaip treneriai motyvuodavo krepšininkus ir kokiame klube jis tikrai nežais.

Pastarasis krepšininkas antradienį net nevyko į Ventspilį žaisti FIBA Čempionų lygos turnyro rungtynių su „Ventspils“ ekipa. Minėtąsias rungtynes neptūniečiai pralaimėjo 61:66 (14:17, 14:16, 20:14, 13:19). Tai buvo pirmoji „Neptūno“ nesėkmė Čempionų lygos turnyre.

Nepaisant šio pralaimėjimo Dainiaus Adomaičio treniruojamas „Neptūnas“ FIBA Čempionų lygos turnyro C grupėje yra vienvaldis lyderis, savo sąskaitoje turintis daugiausiai – net penkias pergales.

„Ventspils“ ekipa su 3 pergalėmis ir 3 nesėkmėmis turnyro lentelėje pakilo į trečiąją vietą.

„Pasiruošimas šioms rungtynėms buvo labai sunkus: dėl ligų ir traumų buvo sunku treniruotis. Per rungtynes žaidėjams trūko energijos. Tas atsispindi ir klaidų kiekyje – suklydome net 20 kartų. Tai buvo didžiausia mūsų bėda. Varžovai po mūsų klaidų pelnė 21 tašką“, – situaciją aiškino D.Adomaitis.

Anot jo, komandos kapitonas M.Mažeika net ir kęsdamas kojos skausmus norėjo vykti į Ventspilį ir padėti komandai.

„Jis ir taip rungtynėse su Salonikų PAOK, taip pat su Panevėžio "Lietkabeliu" kovėsi susileidęs nuskausminamųjų vaistų. Martynas yra tikras kovotojas. Medikai visgi jam patarė geriau pailsėti ir nežaisti, nes kitu atveju gali turėti dar rimtesnių bėdų. Šįkart reikėjo Martyną pristabdyti. Bandėme į rotaciją įtraukti ir Lauryną Beliauską. Patys matėte, kad mums Ventspilyje trūko Martyno Mažeikos. Mums kiekvienas žaidėjas yra labai svarbus“, – akcentavo D.Adomaitis.

Artimiausias Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes „Švyturio“ arenoje „Neptūnas“ žais lapkričio 26 dieną (šeštadienį) 17.30 val. su Alytaus „Dzūkija“. Vėliau, lapkričio 30 dieną (trečiadienį), 19 val., neptūniečiai „Švyturio“ arenoje FIBA Čempionų lygos turnyre kausis su „Rosa Radom“ ekipa iš Lenkijos.

Visgi karjeros zenite buvusį T. Klimavičių 2012 metų spalį pristabdė dešiniojo kelio priekinio kryžminio raiščio trauma. 2012-2013 metų sezone kaunietis sužaidė vos du susitikimus.

2013-2014 metų sezone T. Klimavičius buvo nebe toks, koks iki tol. Po sezono krepšininkas sulaukė patrauklaus pasiūlymo iš Vokietijos ir persikėlė į Bonos „Telekom Baskets“ klubą. Ten praleidęs dvejus metus, T. Klimavičius, vedimas šeimos ilgesio, sugrįžo į Lietuvą, kur apsivilko Klaipėdos „Neptūno“ aprangą.

Apie geriausius karjeros metus, Vokietiją, šeimos ilgesį ir vangų sezono startą T. Klimavičius papasakojo „BasketNews.lt“ žurnalistui.

– Kas nutiko, kad šį sezoną su komanda taip buksuojate? – „Basketnews.lt“ paklausė T. Klimavičiaus.
– Kol kas žaidžiame labai susikaustę. Pirmosiose rungtynėse buvo atidarymas, ceremonija, be galo laukėme to mačo – trypčiojome rūbinėje. Atėjo antrosios rungtynės – vėl sakome, kad dabar jau tikrai turime laimėti. Bet išėję į aikštę mes negalime pataikyti. Per du kėlinius sukrapštėme tik 20 taškų. Taip nebūdavo – žaidėme iš su Maskvos srities „Chimki“, ir su Vilniaus „Lietuvos rytu“ – mesdavome po 40 taškų. Seniai nesu žaidęs taip, kaip dabar, kai taip niekas nesigauna.

– Darbas su treneriu Dainiu Adomaičiu jums yra naujas. Kokį įspūdį palieka šis strategas? 
– Tai jaunas, perspektyvus, daug žinantis ir dirbantis treneris. Smagu žaisti čia, komandos atmosfera gera. Treniruotės geros. Manau, kad dabar tik laikina duobelė – svarbiausia iškovoti pirmą pergalę ir tuomet įsivažiuosime.

– Iki išvykstant į Vokietiją žaisdavote sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje, o dabar esate vidurio puolėjas. Kodėl pakeitėte poziciją?
– Atvykęs į Vokietiją iš karto pradėjau žaisti vidurio puolėju. Man asmeniškai taip net geriau, Daugiau būnu judesyje. Tiek puolime, tiek gynyboje manęs daugiau reikia. Žaidimas „du prieš du“ irgi vyksta su vidurio puolėju. Puolime dabar turiu daugiau laisvės. Pereiti į kitą poziciją tikrai nebuvo sunku.

– Prieš išvykstant į Vokietiją, šešerius metus praleidote „Žalgiryje“. Ar buvo labai sunku išsiskirti?
– Tikrai nebuvo lengva, bet toks mūsų darbas. Sunkiausiai buvo palikti namus ir šeimą, kuomet viskas buvo nusistovėję ir vėliau viskas apsivertė aukštyn kojomis. Šeima su manimi nevyko į Vokietiją, nes vaikai Lietuvoje lanko mokyklą ir darželį.

– Ar buvo daug pasirinkimų, renkantis komandą po metų praleistų „Žalgiryje“?
– Mane tuomet labai atsargiai vertino dėl turėtos sunkios traumos. Į Vokietiją nuvykus mane nuodugniai tikrino medikai. Kuomet pasakė, kad juos tenkina mano sveikatos būklė, aš per daug ir nebesidairiau į kitas komandas bei pasirašiau sutartį

– Bonoje žaidėte kartu su Benu Veikalu. Galbūt tarėtės su juo prieš sudarant kontraktą?
– Ne. Mes nebuvome asmeniškai pažįstami. Žinojau, kad jis ten žais, jis žinojo mane ir tiek. Žinoma, buvo smagiau ten žaisti, kuomet buvo su kuo pabendrauti lietuviškai.

– Kaip atrodo Vokietijos čempionatas, kuris yra sparčiai augantis?
– Tai labai įdomi lyga. Vidutinio lygio komandos nuolat stipriai atsinaujina, jie rotuoja sudėtimi. Reikia nuolat sekti, kur kokie žaidėjai pereina. Ten daug individualiai stiprių žaidėjų. Atvyksta nemažai krepšininkų po studijų JAV. Savaitę laiko ruošiesi tik vienoms rungtynėms.

– Vokietijos futbolo klubuose dažnai užsieniečiams yra liepiama mokytis vokiečių kalbos. Gal teko šios kalbos pasimokyti ir jums?
– Ne, nes mūsų komandoje buvo daug amerikiečių. Pagrindinė kalba komandoje buvo anglų.

– Vokietijoje žaidžia daug pajėgių užsieniečių. Ar juntamas vietinių krepšininkų trūkumas?
– Taip, ten egzistuoja ši problema. Jeigu tik atsiranda koks geresnis vokietis, jį iš karto paima geresnis klubas. Nežinau, kodėl, tačiau ten nėra daug stiprių vokiečių. Tai yra futbolo šalis, o jeigu atsiranda koks geresnis vietinis krepšininkas, jį iš karto nusiperka geriausi šalies klubai.

– Du sezonus žaidėte Europos taurėje. Kaip vertinate tuos metus sportine prasme?
– Pagrindinė bėda yra žaidėjų rotacija, sunku išsaugoti geriausius krepšininkus. Pirmąjį sezoną, kuomet ten žaidžiau, reguliariajame sezone užėmėme ketvirtąją vietą. Po gero sezono išvyko didžioji dalis žaidėjų. Antrąjį sezoną beturėjome 4-5 krepšininkus. Antraisiais metais buvo padaryta šiokių tokių klaidų su komplektacija. Sezono eigoje buvo atkarpa, kuomet pralaimėjome daug rungtynių ir klubas pirmą kartą per 20 metų sezono viduryje pakeitė trenerį. Tuomet ekipą treniravo laikinai vienas specialistas, kuris, buvo tikimasi, patemps tą lygį, tačiau ir jam nepavyko, tuomet dar kartą buvo keičiamas treneris. Buvo atleista ir dalis žaidėjų. Antrasis sezonas apskritai buvo priešingas pirmajam.

– Ar buvo pasiūlymas ir toliau likti Vokietijoje?
– Taip, „Telekom Baskets“ ir toliau man siūlė likti. Man, vieninteliam iš praėjusio sezono, buvo pasiūlyta prasitęsti sutartį. Šiemetinėje komandoje pasikeitė visi žaidėjai, išskyrus vieną vokietį. Aš labai norėjau grįžti į Lietuvą ir būti arčiau šeimos, todėl esu patenkintas pasirinkimu žais „Neptūne“.

– Galbūt vokiečiai išleisdavo bent per šventes grįžti į Lietuva?
– Ne, nes Vokietijoje jie moka daryti verslą. Per kalėdinį laikotarpį turėdavome trejas rungtynes, tuomet klubai parduoda daug bilietų ir atributikos.

– Kalbant apie jūsų karjeros piką, 2010 metais su Lietuvos rinktine dalyvavote pasaulio čempionate ir iškovojote bronzos medalį 2011 metais dar gavote šansą treniruočių stovykloje, o vėliau jūsų nebekvietė. Ar buvo dar vilčių, jog sulauksite kvietimo?
– Žaidimas rinktinėje labai priklauso nuo klubinio sezono. Man po 2010 metų vasaros klubinis sezonas nebuvo geras. 2011 vasarą tiesiog mane paėmė pabandyti. Kaip žinote, Lietuvos rinktinėje tarp aukštaūgių yra didžiulė konkurencija. Aš pernelyg nesikrimtau – priešingai, džiaugiuosi jog pavyko su rinktine laimėti medalį 2010 metais. Man garbė, kad apskritai galėjau apsivilkti rinktinės marškinėlius, nes tai buvo viena iš mano svajonių.

– Karjera artėja į pabaigą. Kiek manote metų dar galite žaisti aukštame lygyje?
– Pirmiausiai noriu sužaisti tuos dvejus metus. Pasibaigus kontraktui, man bus beveik 36 metai, o toliau galvoju. Žiūrėsiu, kaip jausiuosi fiziškai.

– Galbūt po žaidėjo karjeros ketinate imtis trenerio darbo?
– Žiūrint iš šalies aš esu matęs daug skirtingų trenerių. Trenerio darbas yra velniškai sunkus. Kol kas savęs neįsivaizduoju šiame amplua. Nebent neturėsiu jokių variantų ir norėsiu būti arčiau krepšinio. Esu patyręs, matęs daug, bet suprantu, kad trenerio darbas nėra lengvas. Dabar praktiškai galvoju kiekvieną dieną, ką veiksiu baigęs karjerą, tačiau nieko konkretaus nežinau. Tikiuosi, kad tai ateis savaime.