Toliau diskriminuojami

Nuo nacių režimo nukentėjo ir vienas žymiausių romų sportininkų, Vokietijoje gimęs boksininkas Johannas Trollmannas-Rukeli. Dėl savo savito, vadinamojo šokančio kovos stiliaus jis laikomas modernaus bokso pradininku. 1928 m. jam buvo uždrausta dalyvauti Amsterdame vykusiose olimpinėse žaidynėse dėl nevokiško bokso stiliaus. 1933 m., stiprėjant nacių režimui, J. Trollmanas buvo pakviestas į bokso kovą, kurioje jam įsakyta kovoti vokišku stiliumi. J. Trollmannas nesutriko ir į ringą žengė kaip arijaus karikatūra – baltai miltais išpudruotu veidu ir kūnu, o plaukus nusidažęs blondinas. Tai buvo jo protestas prieš romų diskriminaciją. Tačiau bokso legendos likimas tragiškas – 1944 m. jis nužudytas Vitenbergo koncentracijos stovykloje.

Eglė Viskantaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Rugpjūčio 2-oji ir Lietuvoje atmenama kaip Romų genocido – samudaripen – atminimo diena. Per Antrąjį pasaulinį karą romai Lietuvoje patyrė sisteminį persekiojimą ir genocidą: buvo masiškai žudomi, išvežami priverstiniems darbams į Vakarų Europą. Tikslų aukų skaičių nustatyti sunku, tačiau skaičiuojama, kad nužudytas buvo kas trečias Lietuvos romas. Daugybė tyrimų rodo, kad ir šiandien romai išlieka viena iš labiausiai diskriminuojamų grupių Europoje. Lietuvoje jie susiduria su diskriminacija švietimo srityje, ieškodami darbo ir būsto. Tokioje nesvetingoje aplinkoje kyla klausimas: atskleisti savo etninę kilmę ar ne čia ir dabar, XXI a. Lietuvoje?

Atskleisti savo kilmę romui ar romei vis dar gali būti labai asmeniška ir sudėtinga patirtis.

 

 

Skaudūs slėpiniai

Dažnai romų tautybės žmonės pasmerkiami iš pirmo žvilgsnio, nes atpažįstami iš gymio, nors dalis romų yra blondinai. Dirbu dienos centre „Padėk pritapti“ Vilniuje, tad sutinku daug į gyvenimą įsikabinti bandančių jaunų romų.

Neseniai vienas jaunuolis pasakojo, kad naujoje mokykloje jis neatskleidžia, jog yra romas. Avramas džiaugiasi pagerėjusiais mokslo rezultatais ir teigia, kad nesigėdija savo etninės grupės, tiesiog  nutylėjimas lemia viena kova mažiau ir taip nelengvame gyvenime. Mergina romė pasakoja, kad darbe yra nuolat klausinėjama, iš kur atvykusi. Iveta atsako – atspėk ir tada sutinka su pirmąja jai pasiūlyta tautybe. Iveta pasakoja, kad žmonės, sužinoję, jog ji yra romė, pataria slėpti savo etninę kilmę. Kilmės nutylėjimas padeda išvengti diskriminacijos. Tačiau tai daro didžiulę neigiamą įtaką žmogaus psichinikos sveikatai ir rodo, kokioje nesvetingoje visuomenėje romams gyvename.

Išdidūs ir garsūs

Romų tapatybė gali veikti ir kaip galios suteikianti socialinė kategorija, kai priklausymas bendrai etninei grupei leidžia pajusti solidarumo ir bendruomeniškumo jausmą, galimybę puoselėti bendrą kultūrą, papročius ir kalbą.

Kai kurie romai drąsiai prisistato ir didžiuojasi savo tautybe. Ant jaunuolio bluzono užrašas „Čigonas“ – drąsus savo tapatybės dalies susigrąžinimas per neigiamą konotaciją turintį žodį. Visame pasaulyje vis dažniau žmonių grupės perima neigiamą etiketę ir paverčia ją pasididžiavimo ženklu. Lingvistinė melioracija yra procesas, kai stigmatizuojami grupės nariai perima menkinančią etiketę, kurią paprastai pasiūlo dominuojanti grupė. Toks procesas reiškia, kad stigmatizuojami grupės nariai sąmoningai ją vartoja, žeidžiantį terminą paversdami pasididžiavimo ženklu. Tačiau ir šiam procesui reikia saugios erdvės ir tapatybės savivokos, kad įgalintų save ir iš naujo apsibrėžtų savo tapatybę pagal savo sąlygas.

Iššūkių netrūksta

Atskleisti savo kilmę romui ar romei vis dar gali būti labai asmeniška ir sudėtinga patirtis. Nors vieni romai gali jaustis patogiai ir palaikomi dalydamiesi savo tapatybe, kiti gali susidurti su iššūkiais ir diskriminacija dėl visuomenės išankstinių nusistatymų ir stereotipų. Todėl labai svarbu sukurti saugią aplinką. Tai apima emocinės paramos, supratimo ir švietimo teikimą, siekiant kovoti su bet kokiais klaidingais įsitikinimais ar šališkumu.Istorijos vykusių persekiojimų pakeisti negalime, bet šviesesnę ateitį kurti padėtų mažiau nusistatymų, stereotipų ir diskriminacijos. XXI a. valstybėje niekas neturėtų jausti poreikio slėpti savo etninę kilmę. Kuo artimiau susipažįstame su žmonėmis ir kultūromis, tuo mažiau lieka vietos baimei ir diskriminacijai, tuo daugiau vietos drąsiai saviraiškai ir visaverčiam gyvenimui visiems.

Kraupi istorija

Rugpjūčio 2-oji – Tarptautinė romų holokausto atminimo diena. Lietuvos romų persekiojimas vyko nacistinės okupacijos, 1941–1944, metais.

Pagal 1923 m. Lietuvos Respublikos gyventojų visuotinį surašymą Lietuvoje (be lenkų okupuoto Vilniaus krašto) gyveno tik 284 romai. Labai tikėtina, kad ne visi tuomet Lietuvoje gyvenę romai dėl savo klajokliško gyvenimo būdo buvo suregistruoti. Tikėtina, kad Lietuvoje, priskaičiuojant ir Vilniaus kraštą, Antrojo pasaulinio karo metais galėjo gyventi apie 1 500 romų kilmės asmenų.

Lietuvos romų areštai buvo vykdomi vėliau negu komunistų, sovietinių aktyvistų ir žydų. Aktyviau romus persekioti pradėta tik nuo 1942 m.

Karo pabaigoje daugumą į Vakarų Europą išvežtų Lietuvos romų išlaisvino sąjungininkų (JAV ir Didžiosios Britanijos) kariuomenė. Nors romams buvo siūlyta pasilikti Vakarų Europos šalyse, jie vis dėlto grįžo į sovietų okupuotą Lietuvą.

Kiek iš viso romų Lietuvoje buvo nužudyta nacių okupacijos metais, nežinoma. Galima spėti, kad nužudytųjų skaičius neviršijo kelių šimtų žmonių. Vytauto Toleikio teigimu, nacių okupacijos metais žuvo ne mažiau kaip 500, t. y. maždaug kas trečias Lietuvos romas.

Parengė dr. Arūnas Bubnys

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo pakeitimams: už balsavo 98 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 22. Galutinis balsavimas Seime vyks vėliau.

Ekonomikos komiteto nario Andriaus Kupčinsko teigimu, priėmus pataisas elektroninė autoidentifikacija ir pasirašymas būtų tobulesnis ir inovatyvesnis.

„Mums reikėtų labiau tobulinti tas paslaugas, nes matome, kad elektroniniai valdžios vartai pas mus galėtų būti tikrai vieni vartai, o ne taip, kaip dabar – norėdamas prisibelsti į tuos valdžios elektroninius vartus, turi praeiti ar prasibelsti aštuonių ar devynių žingsnių kombinaciją“, – kalbėjo parlamentaras.

Norėdamas prisibelsti į tuos valdžios elektroninius vartus, turi praeiti ar prasibelsti aštuonių ar devynių žingsnių kombinaciją.

Pasak jo, Lietuva galėtų sekti Estijos pavyzdžiu ir nusistatyti „trijų žingsnių“ politiką: „Tai yra – autoidentifikavimas ir paskui trijų žingsnių pasirašymas. Tai taupytų mūsų žmonių laiką. Estai, pavyzdžiui, yra notifikavę tris elektroninės autoidentifikacijos būdus ir pasirašymus, (...) iš kurių vienas leidžia dalyvauti rinkimuose ir elektroniškai balsuoti“.  

Be kita ko, A. Kupčinskas pabrėžė, kad Europos Komisija dar derina vadinamąjį skaitmeninimo reglamentą, jis turėtų būti priimtas gegužę. Jo teigimu, tik tada įstatymas turėtų būti priimtas.

„Europos Sąjunga bando eiti subendrintu keliu, tai yra, kad autoidentifikacijos saugūs būdai, piliečių prisijungimo prie elektroninių valdžios vartų būdai būtų visiems aiškūs ir daugiau ar mažiau vienodi visose Bendrijos šalyse“, – Seime teigė jis.

Pataisos numato, kad už skaitmeninimą būtų atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 

Vyriškio tapatybė nenustatyta. Asmuo buvo apsirengęs: maskuojančiomis žalsvos spalvos kelnėmis, dryžuotais baltos ir juodos spalvos marškinėliais, tamsiai mėlynu „Adidas“ firmos sportiniu bliuzonu su baltomis juostelėmis, baltomis kojinėmis, juodais batais su baltu padu.

Asmuo galėtų būti nuo 40 iki 60 metų amžiaus. Ką nors žinančius ar galinčius suteikti informacijos apie žuvusį asmenį policija prašo paskambinti Kazlų Rūdos PK vyr. tyrėjai Ingridai Astranskienei telefonu 8 686 47012 arba numeriu 112.

Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį neapsisprendė, nuo kada tai numatančios pataisos turėtų įsigalioti.  

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisų priėmimas Seime numatytas ketvirtadienį, bet po tokio komiteto sprendimo klausimas bus išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.

Komiteto narys Andrius Palionis priminė, kad pakeitimų priėmimas anksčiau buvo siejamas su „Brexit'u“, o jį atidėjus iki rudens, nebėra reikalo skubėti. 

„Dabar jis („Brexit'as“ – BNS) nukeltas iki spalio. Gal įsigaliojimo (pataisų – BNS) datą reikės daryti rugsėjį ar spalį“, – komiteto posėdyje trečiadienį teigė A. Palionis.  

Be kita ko, jis pabrėžė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) tokių pataisų priėmimui svarstymų pradžioje priešinosi, aiškindama, kad neturėtų nei specialistų, nei programinės įrangos situacijai stebėti ir analizuoti. 

FNTT prašė biudžete numatyti lėšų 8 pareigūnų atlyginimams ir įrangai įsigyti. 

A. Palionis tikino, kad iki rudens turėtų paaiškėti, ar 2020 metų biudžete FNTT bus  numatytas papildomas finansavimas.

„Turėtų būti sprendimas, ar skirs Vyriausybė FNTT lėšas. O gal jau skyrė“, – teigė jis.

Komitetas pataisoms dėl vairuotojo teisių naudojimo tapatybei yra pritaręs, tačiau tik nuo gegužės – šis terminas jau praleistas, nes komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas blokavo pakeitimų priėmimą.

Jis sako taip siekiąs Lietuvos finansų rinką apsaugoti nuo asmenų, kurie bankų klientais taptų juos identifikuojant pateikus ne pasą, o vairuotojo pažymėjimą. Ši pataisa aktuali Jungtinės Karalystės finansų startuoliui „Revolut“.  

Pataisų šalininkai sako, kad vairuotojo teisių prilyginimas dokumentui, kuris leistų nustatyti tapatybę, taip pat bankuose atsidaryti sąskaitą, paskatins investicijas į Lietuvą. 

Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį dar aptars Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadas dėl vairuotojo pažymėjimo naudojimo tapatybei nustatyti.

Taip siekiama Lietuvos finansų rinką apsaugoti nuo asmenų, kurie bankų klientais taptų juos identifikuojant pateikus ne pasą, o vairuotojo pažymėjimą.

Pažymėjimo pripažinimo tinkamu identifikuoti asmenį šalininkai piktinasi, kad delsiant priimti pataisas, nesudaromos sąlygos Lietuvoje investuoti ir pradėti veiklą fintech įmonėms, kurios naujų buveinių Europos Sąjungos šalyse dairosi laukdamos „Brexit'o“.  

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pataisoms dėl vairuotojo teisių naudojimo tapatybei yra pritaręs, bet jo vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas blokuoja jų priėmimą.

Šią savaitę Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisų priėmimas Seime numatytas, bet abejojama, ar tvirtinant darbotvarkę klausimas joje liks.

Konservatorius Mykolas Majauskas komiteto posėdyje praėjusį trečiadienį reikalavo apsvarstyti naujausias Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadas ir patvirtinti dar vieną išvadą Seimui.

„Tai nėra vienam konkrečiam subjektui padarytas pakeitimas, bet visoms finansų institucijoms, kurios turi klientų, identifikuotų pagal vairuotojo teises, ir svarstyti galimybę teikti paslaugas ir turėti savo bazę Lietuvoje“, – aiškino M. Majauskas.    

„Artimiausiame posėdyje tai ir padarysime (bus aptariama STT pažyma – BNS)“, –  žadėjo komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas.

Vėliau jis BNS patikino, kad sprendimas nebus priimamas, kol strateginių įmonių sandorius tirianti vyriausybinė komisija trečią kartą priims sprendimą dėl „Revolut“ patikimumo. 

„Mūsų sprendimas priklauso nuo vyriausybinės komisijos sprendimo dėl „Revolut“, – BNS teigė S. Jakeliūnas.

S. Jakeliūnas be kita ko pabrėžė, kad komiteto sprendimas dėl vairuotojo pažymėjimo pripažinimo tinkamu dokumentu asmens tapatybei nustatyti taip pat priklauso ir nuo Didžiosios Britanijos atliekamų  „Revolut“ tyrimų. 

„Jeigu ten būtų įrodytas pinigų plovimas ir sankcija skirta „Revolut“, o mes čia  tą įstatymą priimam ir jie atsisiunčia kelis šimtus tūkstančių klientų, kurie užregistruoti apeinant pinigų plovimo sistemas, ką mes darome? Įsileidžiame nežinia ką“, – aiškino parlamentaras.

M. Majauskas piktinosi, kad pataisos skirtos ne „Revolut“, o bet kuriam kitam investuotojui, norinčiam Lietuvoje teikti finansines paslaugas.

„Jeigu būtų nuspręsta, kad „Revolut“ neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų (...), jis ir negalės teikti paslaugų ir pasinaudoti pataisos suteikiama galimybe“, – teigė M. Majauskas. 

Vairuotojo pažymėjimo tinkamumo asmens tapatybei šalininkai sako, kad teisių prilyginimas dokumentui, kuris leistų nustatyti tapatybę, taip pat bankuose atsidaryti sąskaitą, paskatins investicijas į Lietuvą.

Vairuotojo pažymėjimas tinkamas asmens tapatybei nustatyti ir sąskaitą banke atsidaryti Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Čekijoje, Maltoje. 

Seimas ketvirtadienį, kaip buvo planavęs, nebalsavo dėl pataisų, kurios leistų netrukus bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą naudoti asmens tapatybei nustatyti.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Seimą informavo, kad ketvirtadienį ryte  „valstiečių“ frakcija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) su prašymu atlikti pataisų antikorupcinį vertinimą.

„Valstiečiai“ STT tymo prašo, nes viešojoje erdvėje suabejota dėl įstatymo projekto skaidrumo. 

Pasak jos, pataisos yra labai svarbus ir reikšmingas klausimas ir vertas labai išsamaus ir detalaus svarstymo ir analizės.

„Dėl šitos priežasties, kaip yra susiformavusi Seimo tradicija, mes paprastai laukiame antikorupcinio vertinimo, jį svarstome ir vėliau priimame sprendimus“, – kalbėjo parlamentarė. 

Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad frakcijos kreipimasis į STT negali stabdyti pataisų priėmimo. 

„Viena frakcija kreipėsi į STT. Ji turi teisę, bet tai nėra Seimo kreipimasis. Tai ne pagrindas nesvarstymui ir neturėtų stabdyti Seimo darbo“, – teigė S. Gentvilas. 

Tada „valstiečių“ atstovas Valius Ąžuolas pasiūlė pačiam Seimui kreiptis į STT. Parlamentarai tam pritarė: už balsavo 40 Seimo narių, prieš – 10, o susilaikė 11.  

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai įtraukti į  ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę, reikalaujant 47 Seimo nariams.

Tokį prašymą savo parašais parėmė parlamentarai, priklausantys opozicinėms konservatorių, liberalų ir socialdemokratų frakcijoms, o taip pat po kelis „tvarkiečius“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės atstovus. „Valstiečių“ ir socialdarbiečių tarp pasirašiusiųjų nėra.

Nerimstant diskusijoms dėl Didžiosios Britanijos finansų startuolio „Revolut“ bei bankų pinigų plovimo skandalų, vairuotojo pažymėjimo naudojimui tapatybe nustatyti vis labiau priešinasi dalis Seimo narių, įskaitant parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką „valstietį“ Stasį Jakeliūną.

Vairuotojo pažymėjimo tinkamumo asmens tapatybei  šalininkai sako, kad teisių prilyginimas dokumentui, kuris leistų nustatyti tapatybę, o taip pat bankuose atsidaryti sąskaitą, paskatins investicijas į Lietuvą.

Vairuotojo pažymėjimų naudojimui šiam tikslui priešinasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, tuo metu Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat Lietuvos bankas tokiam siūlymui pritaria.

Vairuotojo pažymėjimas tinkamas asmens tapatybei nustatyti ir sąskaitą banke atsidaryti Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Čekijoje, Maltoje.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus įtraukti į ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę reikalauja 47 Seimo nariai.

Tokį prašymą savo parašais parėmė parlamentarai, priklausantys opozicinėms konservatorių, liberalų ir socialdemokratų frakcijoms, o taip pat po kelis „tvarkiečius“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės atstovus. „Valstiečių“ ir socialdarbiečių tarp pasirašiusiųjų nėra.

Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Mykolas Majauskas sako, kad vairuotojo pažymėjimo prilyginimas dokumentui, kuris leistų nustatyti tapatybę, paskatins investicijas į Lietuvą. 

„Šis balsavimas parodys, ar mus tenkina bankų koncentracija ir norime toliau likti kelių skandinaviškų bankų įkaitais. Ar vis tik norime naujų investicijų ir konkurencijos bankiniame sektoriuje“, – BNS teigė M. Majauskas.

Seimas po svarstymo pataisoms yra pritaręs, joms priimti arba atmesti liko vienas balsavimas.

Vairuotojo pažymėjimų naudojimui šiam tikslui priešinasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tuo metu Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat Lietuvos bankas tokiam siūlymui pritaria.

Vairuotojo pažymėjimas tinkamas asmens tapatybei nustatyti ir sąskaitą banke atsidaryti Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Čekijoje, Maltoje.

Jis viliasi, kad Seimas nuspręs, jog vairuotojo pažymėjimo pakanka asmens tapatybei nustatyti.

„Tiek „Google“ grįžimas, tiek kitų bendrovių iš Jungtinės Karalystės atėjimas yra Seimo rankose. Daugelyje šalių yra savaime suprantamas dalykas, kad vairuotojo pažymėjimo užtenka, kad būtų galima atlikti pavedimą ar atsidaryti sąskaitą. Manau, kad po diskusijų šitam pasiūlymui bus pritarta“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ antradienį kalbėjo finansų ministras.

Jo teigimu, būtų keista, jei toks sprendimas nebūtų patvirtintas ir nepasinaudotume istoriniu šansu.

„Nedaug trūksta, kad būtume pirmi visoje ES“, – sakė ministras.

Komentuodamas Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno pasiryžimą stabdyti šį pataisų priėmimą Seime, nes, pasak jo, neįmanoma tinkamai užtikrinti pinigų plovimo prevencijos, V. Šapoka sakė, kad natūralu, jog kyla diskusijų.

„Turėdami tokį tarptautinį pripažinimą, Lietuvoje, manau, gebėsime susitarti“, –sakė finansų ministras.

Jo teigimu, inovacijos visada yra susijusios su rizikomis, tačiau tiesiog reikia mokėti jas tinkamai valdyti.

ELTA primena, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas vairuotojo pažymėjimą laikyti tinkamu asmens tapatybei nustatyti, yra pasiūlęs Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis.

Taip pat įstatyme siūloma įtvirtinti, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento tapatybės nustatymui galėtų naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė.

Pasak pataisų rengėjo, Europoje yra „plačiai paplitusi“ praktika naudoti vairuotojo pažymėjimą kaip tapatybės dokumentą, ir įstatymo pakeitimai, ypač „Brexit“ kontekste, esą padidintų Lietuvos konkurencingumą.

BFK yra pritaręs siūlymui, nors Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovas komiteto posėdyje (FNTT) pabrėžė, kad, be pilietybės nurodymo asmens dokumente, saugumo užtikrinti negalima.

Gruodžio 20 d. Seimas balsuodamas sprendė, ar pritarti pataisoms, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija įstatymo projektą siūlė išbrauti iš darbotvarkės.

BFK pirmininkas S. Jakeliūnas komentuodamas sakė, kad jį siūloma išbraukti, nes informacija vis dar renkama.

„(...) šis įstatymas būtent susijęs su ta informacija, apie kurią viešai diskutuojame dėl „Revolut“. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas reikalingas dėl „Revolut“ veiklos, taip pat kitų institucijų, todėl, kaip minėjau, frakcijos vardu siūlau išbraukti šį įstatymo projektą“, – sakė Seimo narys.

Prie šių pataisų Seimas turėtų grįžti pavasario sesijoje.

Vairuotojo pažymėjimų naudojimui šiam tikslui aktyviai priešinasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tuo metu Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat Lietuvos bankas tokiam siūlymui pritaria.

„Nesumažina nė kiek saugumo. Dabartiniai vairuotojo pažymėjimai ir ID kortelės panašaus lygio dokumentai“, – BNS aiškino ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus teikia valdantiesiems priklausančių socialdarbiečių frakcijos seniūnas, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Andrius Palionis. Seimas po svarstymo pataisoms yra pritaręs, joms priimti arba atmesti liko vienas balsavimas.

M. Katinas: pataisos atsirado dėl „ Brexit'o“

Investicijų agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino teigimu, leisti su vairuotojo pažymėjimu nustatyti tapatybę būtina, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dėl „Brexit'o“ iš Didžiosios Britanijos pasitraukiančioms įmonėms kraustytis į Lietuvą.  

„Labai svarbu suprasti, kad esame „Brexit'o“ kontekste – tai yra dvigubas spaudimas ir dvigubas šansas. Jeigu pavėluosime ir priimsime (pataisas – BNS) metais vėliau, pralošime 80 proc. vertės, kurią dabar turime“, – šią savaitę konservatorių frakcijoje sakė M. Katinas.

„Kai konkurencingumas išnyksta, jį atgaminti nėra lengva. Gali būti, kad vėlesniame etape Lietuva bus nepakankamai konkurencinga“, – pridūrė jis.

Pasak M. Kartino, leidimo naudoti vairuotojo pažymėjimą laukia daug įmonių, jau veikiančių Lietuvoje arba norinčių čia įsikurti. Anot jo, tai leistų atnaujinti diskusijas ir su Lietuvoje elektroninių pinigų licenciją turinčios JAV interneto milžine „Google“, kuri šią savaitę pranešė pasirinkusi Airiją, o ne Lietuvą.

„Jei pavyktų priimti įstatymą, leidžiantį progresyviai identifikuoti klientus, tas pats „Google“ klausimas vėl atgyja į naują teritoriją. (...) „Google“ dar turi Lietuvoje licenciją, ji yra galiojanti. Gali būti, kad modernesnis klientų identifikavimas paskatintų įmonę iš tos licencijos pradėti auginti verslą“, – aiškino M. Katinas.

„Didelė rizika yra, kad kitaip ta licencija tiesiog nebūtų aktyvuota ir nustotų galioti, nes įmonei būtų sudėtinga veikti taip reguliuojamojo mūsų rinkoje“, – pridūrė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

BFK vadovas: pataisas stabdysiu

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas svarstant Biudžeto ir finansų komitete, susilaikė tik jo pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas. Jis ir toliau tvirtina stabdysiantis pataisų priėmimą Seime, nes teisėsauga esą nesugebės užtikrinti tinkamos pinigų plovimo prevencijos. 

„Vien dėl to tas įstatymas kol kas tikrai neturėtų būti priiminėjamas. Kol vairuotojo pažymėjimo standartai, apsaugos ir informacijos reikalavimai, netgi dokumento formatas nebus standartizuoti visoje Europos Sąjungoje“, – BNS tvirtino S. Jakeliūnas.  

BFK dirbantis konservatorius Mykolas Majauskas žada tartis su Seimo frakcijomis ir ieškoti pusšimčio parlamentarų paramos, kad pataisos būtų įtrauktos į plenarinių posėdžių darbotvarkę.

„Reikia realiai įsivertinti ir galimybes tokį įstatymą priimti“, – BNS aiškino M. Majauskas.

Tuo metu S. Jakeliūnas teigia, kad jei pataisų priėmimas bus įtrauktas į plenarinių posėdžių darbotvarkę, jis siūlys šį klausimą išbraukti.

R. Karbauskis: pataisos gali būti atmestos

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada pataisas aptarti kitą savaitę „valstiečių“ frakcijoje. Jis neatmeta galimybės, kad dėl įžvelgiamų nemažų rizikų jos gali būti atmestos.

Mes einame į super liberalų variantą, nematydami, kas vyksta aplinkui, kad šalys griežtina tuos klausimus.

„Šnekėsimės frakcijoje, tarsimės, ką daryti. Jeigu aiškiai matysime, kad reikia tos temos nebetęsti ir ją uždaryti, galbūt reikia eiti į balsavimą ir pabaigti“, – BNS sakė jis.

Jis neslėpė, kad siūlymą vairuotojo pažymėjimo naudojimą vertina skeptiškai, nes aplinkinėse valstybėse su finansų paslaugomis susiję reikalavimai yra griežtinami.

„Jei liberalizuosime sąskaitų atidarymą Lietuvoje, iki ko galime nueiti. Aplinkinės valstybės imasi griežtinimo priemonių, o mes elgiamės atvirkščiai. Traukiam visų dėmesį, kurie suinteresuoti. Kokia problema, norint atsidaryti sąskaitą, atsinešti tinkamą asmens dokumentą?“ – svarstė R. Karbauskis.

„Mes einame į super liberalų variantą, nematydami, kas vyksta aplinkui, kad šalys griežtina tuos klausimus“, – aiškino jis.

R. Karbauskis taip pat sakė abejojantis finansų įmonių, raginančių leisti vairuotojo pažymėjimą leisti naudoti tapatybei nustatyti, patikimumu. Jis pabrėžė, kad pataisas „stumia ir lobuoja“  konservatorius Andrius Kubilius, kurio sūnus dirba „Google“. 

BFK nariai: rizikų yra, potenciali nauda didesnė

M. Majauskas pripažįsta, kad su vairuotojo pažymėjimo naudojimu rizikų kyla, tačiau jos yra nesudėtingai suvaldomos ir nereikalauja didelių resursų.

„Nuo apgavystės 100 proc. neapsisaugosi, bet reikia saugotis ir nuo didelių palūkanų, turime padaryti kažką, kad Lietuvos gyventojai nebebūtų skandinaviškų bankų įkaitais. (...) Dabar turime dideles palūkanas, didelius sąskaitų aptarnavimo, pinigų išsiėmimo ir pervedimo kaštus. Vienintelis būdas tai sumažinti yra  pritraukiant naujas bendroves, didinant konkurenciją“, – BNS sakė M. Majauskas.

Galimų rizikų neneigė ir BFK narė, opozicijai priklausanti socialdemokratė Rasa Budbergytė, tačiau, anot jos, jų suvaldymu turi rūpintis atitinkamos institucijos.

„Pas mus neateis didžiosios informacinių technologijų bendrovės, kurios yra ateitis, jeigu mes neprisiimsime kažkokios rizikos. (...) Ar jas mes suvaldysime, politikus turi patikinti tarnybos. FNTT neturi pakankamai specialistų, jie ne kartą tą sakė. Kad reikia mažiausiai penkių analitikų“, – BNS teigė R. Budbergytė.

Tuo metu BFK dirbantis liberalas Kęstutis Glaveckas sakė, kad finansinių technologijų (fintech) plėtrą skatinančios valstybės institucijos neįvertino visų rizikų.

„Daugiau ir su tokiu entuziazmu žiūrėta į technologinę pusę , o ne rizikas – padirbinėjimus, piktnaudžiavimus. Ministerijos nelabai įvertino galimus pavojus. (...) Jos gerai daro, kad atveria šliuzus naujovėms, bet jas vistiek reikia kontroliuoti, nes paskui galima likti prie suskilusios geldos“, – BNS aiškino K. Glaveckas.

Jis taip pat abejojo, kad Seimui nusprendus nepripažinti vairuotojo pažymėjimo tinkamu tapatybei nustatyti dokumentu, būtų sutrikdyta fintech plėtra Lietuvoje.

Valstybės institucijų pozicijos

Per kelis pataisų svarstymus BFK savo pozicijas išsakė daugelis suinteresuotų valstybės institucijų.  

Seimo Teisės departamentas taip pat sako, kad vairuotojo pažymėjimas nėra skirtas patvirtinti asmens tapatybę, nes jis tik suteikia leidimą vairuoti transporto priemonę.

FNTT kartoja, kad be pilietybės duomenų asmens dokumente neįmanoma efektyviai valdyti rizikų finansų sistemoje. Vėliau, uždaruose posėdžiuose, parlamentarų teigimu, FNTT pripažino, kad grėsmes suvaldytų, jeigu jai būtų skirtas didesnis finansavimas nusisamdyti kelis specialistus.

Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai tikina, kad teigiamas sprendimas valstybei pridėtų konkurencingumo pritraukiant investicijas ir verslus.

Vairuotojo pažymėjimas tinkamas asmens tapatybei nustatyti ir sąskaitą banke atsidaryti Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Čekijoje, Maltoje.

Lietuviškai tapatybei būdingas istorizmas, užgožiantis šiuolaikinius kultūrinius pasiekimus, tapo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusio "Donskiškųjų pokalbių" ciklo susitikimo tema.

Faktai – stipriau už reklamą

Pokalbio vedėja, bibliotekos Informacijos skyriaus darbuotoja Vilija Baublytė priminė "Donskiškuosiuose pokalbiuose" girdėtą apibūdinimą, kad patriotas yra žmogus, kuris privačiuose pokalbiuose didžiuojasi savo tėvyne, bet neleidžia sau viešų liaupsių iš tribūnos.

"Kai dalyvauji geros parodos iš Lietuvos atidaryme ar kai atidarai koncertą kartu su UNESCO generaline direktore iš Lietuvos ir girdi ovacijas, tai, manau, kad patriotizmas lieka kažkur tarp eilučių. Tiesiog didžiuojiesi savo valstybe ir tais atstovais, kurie tikrai diplomatams leidžia vaikščioti pakelta galva. Ir nereikia dirbtinai reklamuotis ar per prievartą sakyti: "Kokia puiki, kokia šviesi, kokie puikūs žmonės, kaip remiame kultūrą." Tai būdingiau nelaisvoms šalims, į kurias žiūrima įtartinai ir kurių diplomatai turi labai pasismailinti liežuvius dangstydami tam tikrus dalykus, bet jeigu esi iš laisvos, demokratiškos šalies, kai kurie faktai turėtų patys byloti ir tada patriotizmo ir, ką jau kalbėti, nacionalizmo diskursas pasimeta kažkur tarp eilučių", – įspūdžiais dalijosi diplomatas.

Jeigu esi iš laisvos, demokratiškos šalies, kai kurie faktai turėtų patys byloti ir tada patriotizmo ir, ką jau kalbėti, nacionalizmo diskursas pasimeta kažkur tarp eilučių.

Diskusijų spąstai

Kaip lietuviai save suvokia gyvendami savo valstybėje? V.Baublytė paminėjo "Donskiškuosiuose pokalbiuose" politologės sociologės Irminos Matonytės pristatytą tyrimą, iliustruojantį lietuvių tapatybės tendencijas, skaičiais. Mokslininkė teigia, kad pavojingai daug elito ir plačiosios visuomenės remiasi istorija ir išsivadavimo kovomis. Kitaip tariant, pagrindinis tapatybės elementas per keliasdešimt metų nuo nepriklausomybės atgavimo vis dar išlieka gyvas kovų ir negyjančių istorinių žaizdų atminimas, kartais, atrodo, netgi sąmoningai puoselėjamas.

"Ar ne per daug to istoriškumo lietuvių tapatybėje, ar ne per daug jis skatinamas? Ta kultūrinė dimensija, kurią jūs taip gražiai pristatėte, lyg ir lieka elito susibūrimuose, tarptautiniuose diplomatiniuose formatuose. O čia žmonės didžiuojasi savo šlovinga praeitimi, išsivadavimo kovomis, sportu – taip pat dviprasmiškas dalykas. Ar nereikėtų dėl to sunerimti?" – klausė pašnekovė.

A.Gelūnas pareiškė, kad šiek tiek juokaudamas, šiek tiek rimtai norėtų pradėti nuo sporto. Jis prisiminė Leonidą Donskį, kuris žavėjosi futbolu, imtynėmis ir savo "Pilietiškumo vadovėlyje" sportą pateikė kaip šiuolaikinį pavyzdį, kur dar galioja taisyklės ir objektyvumas, nes filosofas kalba ir apie netikras žinias, netikras žvaigždes, apie tariamą tikrovę, apie dirbtinai sukuriamas sensacijas, įvykius ir žmones, kurie tarsi neturėtų tapti žymūs, bet jie tampa žymūs. "Įsivaizduokite, jeigu krepšinyje arba futbole nebūtų taisyklių ir pergalė sportininkui būtų priskiriama tiktai pagal publikos balsavimą", – bičiulio žodžius priminė A.Gelūnas. Paradoksas, bet sportas tampa tam tikru objektyvumo kriterijumi, kai galioja labai aiškios taisyklės ir profesionalo pasiekimai. L.Donskio žodžiais, politikoje, iš dalies populiariojoje kultūroje ir daug kur kitur matome tam tikrus išskydusius kriterijus.

Pralaimėta dvikova su laiku

"Reikalas tas, kad Lietuvos valstybė dar gana jauna ir per šiuos 28  metus turbūt nepakako laiko išsiaiškinti įvairių tapatybės formavimosi aspektų ir kai kurių itin skaudžių faktų, tai yra holokausto ir pokario rezistencijos. Matome daugybę provokacijų šitoje srityje, mėginimų perrašyti istoriją taip, kaip patogiau, bandymų primesti iš išorės, iš nedraugiškų valstybių istorijos vertinimo būdus. Tad šitoje plotmėje, kalbant apie istoriją, nieko stebėtina, kad mes vis dar galynėjamės su penktojo šeštojo dešimtmečių mūsų valstybės istorijos įvykiais ir bandome atsakyti į įvairius klausimus: ar tas žmogus yra herojus, ar nėra, ar jis yra nusikaltėlis, ar didvyris", – samprotavo A.Gelūnas.

Filosofo nuomone, susitelkimas į praeitį, visiškai nuvertinant dabarties pasiekimus, nuvertinant kultūrą ir tuos pačius sportininkus, tarptautinius laurus skinančius mokslininkus, kalbėjimas vien apie istoriją atskleidžia gana skurdų horizontą.

"Daugybė žmonių ir šiandien deda pastangas į kultūrą, mokslą, verslą, valstybės kūrimą, diplomatiją, sportą... Bet jų pergalės ir šitie džiugūs laimėjimai tarsi nugulami šešėlio ir nustumiami šiek tiek į šoną, todėl, kad diduma mūsų visuomenės reiškia didelį nepasitenkinimą dabartine savo būkle. Tada turbūt saugiau yra kalbėti apie kančias, praeities laimėjimus, išsivadavimą, ištakas – apie šventus dalykus, kurie tikrai mus sukūrė. Be Sąjūdžio nebūtų Lietuvos – tą suvokia visi", – mano A.Gelūnas.

Situacijos unikalumas

Diskusijos moderatorei V.Baublytei pasiteiravus, ar, pavyzdžiui, Prancūzijoje žmonės viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje taip pat diskutuojama tapatybės tema, ar tapatybės paieškos – nesibaigianti išskirtinė lietuvių tema, A.Gelūnas atkreipė dėmesį, kad nuo Prancūzijos didžiosios revoliucijos laikų retos buvusios situacijos, kai prancūzams būtų tekę įrodinėti, kas jie tokie yra. Trumpas nacių okupacijos ir skausmingo Viši režimo laikotarpis turbūt taip pat nedaug turėjo įtakos jų tapatybės pokyčiams.

Prancūzijoje diskutuojama apie islamą, imigraciją, vyksta apklausos, ar piliečiai jaučia, kiek jų visuomenėje yra imigrantų? Prancūzijoje gyvena apie 9 proc. imigrantų, bet piliečiams atrodo, kad jų yra 18 ar 20 proc. Vyksta aštrių diskusijų dėl vienos lyties santuokų ir įsivaikinimo, vieną dieną – viena demonstracija, kitą dieną – kita.

"Prancūzai aistringai diskutuoja šiais svarbiais šiuolaikinei valstybei kylančiais klausimais ir turbūt nereikia turėti iliuzijų, kad tapatybė duota kartą ir visiems laikams, kad ramiai ją galima padėti ant stalo ir pasakyti: štai koks yra prancūzas, vokietis ar italas, manau, kad tapatybė nuolat šiek tiek transformuojasi, pasaulis juda", – sakė filosofas.

Su klimato kaita ar demokratiniais iššūkiais ir kovomis susijęs akivaizdus tautų persikraustymas keičia Europos visuomenės struktūrą ir kartu klausimus ir atsakymus dėl tapatybės.

"Prancūzai yra tauta, kuri mėgsta diskutuoti, vertina žodingumą, įmantrų, mokslingą intelektualų žodį, sakyčiau, daug labiau negu lietuviai, ten tų diskusijų yra begalės ir gebančiųjų labai įdomiai diskutuoti taip pat labai daug. Aišku, dabartinė Prancūzijos visuomenės būklė, kartu ir tapatybės iššūkiai nuolat aptariami, bet jų šiek tiek kitoks vaidmuo, pozicija, nes prancūzai nepatiria nuolatinio geopolitinio iššūkio, kuris gresia mūsų regiono valstybėms. Jie nesako, kad jeigu šiandien Krymas, rytoj galbūt Baltijos šalys. Per pastaruosius 200 metų mes buvome šešis kartus okupuoti, jie to nepatyrė", – anot A.Gelūno, egzistenciniai iššūkiai ir valstybės raidos bendras suvokimas Prancūzijoje ir Lietuvoje skiriasi.