Kompanijos pranešime sakoma, kad reaktorių aušinimo sistema veikia toliau ir kad radioaktyvumą stebinčiuose elektrinės objektuose neužfiksuota „jokių reikšmingų pakitimų“.

2011 metais Japonijos šiaurės rytų pakrantėje esančią Fukušimos elektrinę nusiaubė žemės drebėjimas ir cunamis, per kuriuos žuvo 18 tūkst. žmonių. Tai viena didžiausių branduolinių katastrofų istorijoje.

„Maždaug 10.43 val. (4.43 val. Lietuvos laiku), sustojo elektros tiekimo linija A“, – sakoma TEPCO trečiadienio pareiškime, nepateikiant daugiau detalių.

Tuo pačiu laiku sustojo įrenginyje ALPS išfiltruoto vandens išleidimas, nurodė TEPCO.

Kompanija pridūrė, kad per kasimo darbus buvo sužeistas vienas darbininkas.

Per vėlesnį patikrinimą nustatyta, kad šis darbininkas incidento metu buvo šalia vienos elektros grandinės.

„Todėl manoma, kad šis darbininkas per kasimo darbus pažeidė kabelį“, – sakoma kompanijos pranešime.

Anksčiau TEPCO atstovas AFP sakė, jog „atrodo, kad yra ryšys tarp elektros nutrūkimo ir ALPS darbo sustojimo“.

„Bandome išsiaiškinti“ galimą ryšį tarp minėto sužeidimo ir elektros tiekimo sutrikimo, sakė jis.

Nukentėjęs darbininkas sąmonės neprarado ir nebuvo paveiktas radiacijos, tačiau jį apžiūrėjo objekte dirbantis gydytojas, buvo iškviesta greitoji pagalba.

Pernai išfiltruotas vanduo iš Fukušimos elektrinės buvo pradėtas leisti į Ramųjį vandenyną.

Objekte ėmė trūkti vietos naujoms vandens cisternoms statyti, be to, TEPCO turi padaryti vietos daug pavojingesniam darbui  – radioaktyvaus kuro ir nuolaužų pašalinimui iš trijų sugadintų reaktorių.

Japonija tvirtina, kad vanduo, kuris palaipsniui per kelis dešimtmečius bus išleistas į vandenyną, yra nekenksmingas ir smarkiai atskiestas jūros vandeniu.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir daugelis didžiųjų ekonomikų pritarė išleidimui.

Tačiau Kinija, prie kurios vėliau prisidėjo Rusija, uždraudė visą jūros produktų importą iš Japonijos, sakydama, kad Japonija teršia aplinką.

TATENA pareigūnai ir tarptautiniai ekspertai šiuo metu Japonijoje tikrina Fukušimos vandens išleidimą.

Atnaujintas išfiltruoto vandens išleidimas į vandenyną

TEPCO pranešime sakoma, kad vandens išleidimas atnaujintas 17.16 val. vietos (11.16 val. Lietuvos) laiku, po kelias valandas trukusio sustabdymo. Jokių anomalijų nepastebėta, nurodė kompanija.

Pastarąją savaitę Rusija ir Ukraina kaltino viena kitą dėl išpuolių, tačiau šiuo metu neįmanoma įrodyti, kas už jų stovi, sakė R. Grossi.

Didžiausią Europoje atominę elektrinę Zaporižioje Rusijos pajėgos okupavo netrukus po invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį.

Nuo tada objektas buvo uždarytas, tęsiantis dažniems apšaudymams.

Nuo balandžio 7 dienos elektrinė patyrė keletą dronų atakų – tai buvo pirmieji tiesioginiai išpuoliai prieš elektrinę nuo 2022-ųjų lapkričio.

„Šios neapgalvotos atakos turi būti nedelsiant nutrauktos“, – Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė R. Grossi.

„Nors, laimei, šį kartą jos nesukėlė radiologinio incidento, jos labai padidina riziką Zaporižios atominėje elektrinėje, kur branduolinė sauga ir taip yra pažeista“, – aiškino R. Grossi, kurio vadovaujama agentūra yra dislokavusi savo darbuotojus šiame objekte.

Pasak jo, šis išpuolis yra „labai pavojingas precedentas“, nes nukentėjo reaktoriaus gaubto konstrukcija.

Į žurnalistų klausimą, kas kaltas dėl išpuolių, TATENA vadovas atsakė, kad „to nustatyti tiesiog neįmanoma“.

Atakos buvo vykdomos dronais, t. y. prietaisais, kurių „trajektorija yra įvairi. Jis skrieja, skrieja ratu“.

O dronų „galima įsigyti beveik bet kur“, teigė R. Grossi.

Anksčiau jis sakė, kad „dvejus metus trukęs karas smarkiai paveikė branduolinę saugą Zaporižios atominėje elektrinėje“, kur „buvo pažeisti visi septyni TATENA branduolinės saugos ir saugumo ramsčiai“.

„Negalime sėdėti nuošalyje ir žiūrėti, kaip paskutinis svoris pakreipia subtiliai subalansuotas svarstykles“, – perspėjo jis.

„Pavojingai artėjame prie branduolinės avarijos. Negalime leisti, kad dėl to, kas nutiks rytoj, spręstų metami lošimo kauliukai, – sakė R. Grossi.

Anot jo, didelės avarijos pavojus yra realus, net jei reaktoriai yra išjungti.

Tai pareiškė buvęs Ukrainos valstybinės branduolinio reguliavimo inspekcijos pirmininkas Hryhorijus Plačkovas, atsakydamas į „Ukrinform“ klausimą per brifingą žiniasklaidos centre „Media Center Ukraine – Ukrinform“.

„Manau, kad vienas iš jų tikslų yra padaryti taip, kad mes arba turėtume labai ilgai remontuoti elektrinę, arba negalėtume atnaujinti jos komercinės veiklos“, – sakė H. Plačkovas.

Pasak eksperto, be Kachovkos rezervuaro bus sunku atnaujinti Zaporižios AE darbą, nes jai trūks vandens aušinimui ir elektros energijos gamybai.

„Ukrinform“ primena, kad Zaporižios AE nuo 2022 metų kovo 4 dienos yra okupuota Rusijos. Per tą laiką rusai ne kartą pažeidinėjo branduolinės ir radiacinės saugos principus: užminavo AE teritoriją, neleido kompetentingam personalui atlikti savo pareigų, atjungė elektrinę nuo Ukrainos energetikos sistemos.

Nuo 2022 metų rugsėjo TATENA misija reguliariai būna elektrinėje. Tačiau rusai neleidžia TATENA ekspertams patekti į visą Zaporižios AE teritoriją.

Šis objektas ne kartą pateko į kryžminę karo ugnį.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad jos komanda žinojo apie sprogimą šalia elektrinės esančiame mokymo centre. Ji teigė, kad buvo informuota, jog sprogimas įvyko dėl drono atakos.

TATENA, paskelbusi apie incidentą socialiniame tinkle „X“, nepateikė daugiau duomenų, tačiau spėjama, kad informaciją ji gavo iš rusų, užėmusių ir kontroliuojančių elektrinę nuo karo pradžios.

Pietinėje Ukrainos dalyje esanti Zaporižios AE yra viena iš dešimties didžiausių branduolinių jėgainių pasaulyje, todėl baiminamasi, kad gali įvykti panaši branduolinė katastrofa kaip 1986 metais Černobylio atominėje elektrinėje, kur sprogus reaktoriui didžiulėje teritorijoje pasklido mirtina radiacija.

Pastaraisiais mėnesiais nė vienai pusei nepavyko padaryti reikšmingos pažangos 1 tūkst. km ilgio fronto linijoje.

Rusija ir Ukraina ne kartą apsikeitė kaltinimais dėl Zaporižios atominės elektrinės. Pirmadienį Maskva tvirtino, kad Ukrainos pajėgos sekmadienį atakavo elektrinę, o Kyjivas apkaltino Rusiją vykdant „provokacijų ir melagienų kampaniją“.

TATENA sekmadienį pranešė, kad jos inspektoriai patvirtino „fizinį dronų sprogimų poveikį“ ir stebėjo, kaip „Rusijos kariai kovojo su tuo, kas atrodė kaip artėjantis dronas“.

Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“ antradienį paskelbtame pareiškime atmetė naujausius Rusijos kaltinimus. Ji savo ruožtu apkaltino Maskvą skelbiant propagandą ir melagingus pareiškimus, kuriais siekiama manipuliuoti viešąja nuomone.

Ji pažymėjo, kad Rusija dislokavo karius ir minas vienos iš keturių Ukrainos atominių elektrinių teritorijoje. Kitas tris Ukrainos atomines elektrines kontroliuoja Kyjivas.

„Pavojingas [Rusijos] okupantų žaidimas branduoliniame objekte turi būti sustabdytas“, – sakoma pranešime.

TATENA teigimu, naujausi smūgiai nesukėlė pavojaus objektui. Tačiau priežiūros institucija ne kartą išreiškė nerimą dėl jėgainės, baimindamasi branduolinės katastrofos.

Šeši elektrinės reaktoriai sustabdyti jau kelis mėnesius, tačiau jai vis dar reikia elektros energijos ir kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų valdyti svarbiausias aušinimo sistemas ir kitas saugos priemones.

Ukrainos gelbėjimo tarnybų duomenimis, branduolinės katastrofos atveju tektų evakuoti apie 300 tūkst. žmonių.

Be to, Ukrainos žvalgybos agentūra antradienį pareiškė, kad dronu smogė aviacijos mokymo centrui Pietvakarių Rusijoje, ir sakė, kad gaisras Rusijos karinio jūrų laivyno korvetėje prie Baltijos jūros krantų buvo neatsitiktinis.

Šių teiginių nebuvo galima iš karto nepriklausomai patikrinti. Rusija jų nekomentavo.

Sprendimas iš nežinojimo

JT, kurios pagrindinis vaidmuo – skatinti taiką ir saugumą, susiduria su iššūkiu, kai viena iš jos Saugumo Tarybos (JT ST) nuolatinių narių – Rusija – pažeidžia tarptautinę teisę, tai kelia abejonių dėl jos legitimumo ir veiksmingumo sprendžiant konfliktus. Buvo surengta daugiau kaip 70 JT ST posėdžių dėl Ukrainos, priimta Generalinės Asamblėjos rezoliucijų, įsteigta JT Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje dokumentuoja Rusijos kariuomenės karo nusikaltimus ir civilių aukas, tačiau Maskva toliau žudo užpultos Ukrainos žmones.

2023 m. pavasarį JT Žmogaus teisių taryba įsteigė naują pareigybę – JT specialiojo pasiuntinio žmogaus teisių klausimais Rusijoje.

1945 m. spalio 24 d. oficialiai veiklą pradėjusios organizacijos pagrindinė funkcija – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą. Tačiau, 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus karui Ukrainoje, JT pasirodė esančios bejėgės padėti: Rusija blokuoja bet kokias rezoliucijas, JT naudoja kaip platformą savo propagandai skleisti.

Deja, pasauliui prireikė plataus masto invazijos į Ukrainą, kad pradėtų kalbėti apie tai, jog vietą JT ST Rusija turi neteisėtai.

JT Chartijos 3-iajame straipsnyje sakoma: „Pirminiai Jungtinių Tautų narės yra valstybės, kurios dalyvavo Jungtinių Tautų konferencijoje San Fransiske steigiant tarptautinę organizaciją, arba anksčiau – 1942 m. sausio 1 d. – pasirašė Jungtinių Tautų deklaraciją, ir kurios pagal 110-ąjį straipsnį pasirašė šią Chartiją ir ją ratifikavo.“ Tačiau Rusija šioje konferencijoje nedalyvavo ir niekada nebuvo išrinkta jos nare visuotiniame susirinkime.

Tad kodėl Rusija vis dar yra JT ST ir turi veto teisę? Šį klausimą JT Generalinei Asamblėjai adresavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Palaikydama jį visuomeninė grupė #unrussiaUN inicijavo peticiją, kurią galima pasirašyti https://www.change.org/p/kick-russia-out-of-the-un.

Savo svarstymais šia tema pasidalijusi VDU dėstytoja dr. Emilija Pundziūtė-Gallois pastebi: tokiems klausimams nėra formalaus sprendimo, jie paprastai sprendžiami ad hoc.

„Organizacija nėra numačiusi jokios formalios procedūros, kaip perimti išnykusios valstybės teises. Rusija formaliai perėmė SSRS tęstinumą tarptautinės teisės prasme, visus buvusius valstybės įsipareigojimus, tarptautines sutartis, finansines skolas. Kaip ir logiška, kad jai priklausytų ir vieta ST“, – sako dr. E. Pundziūtė-Gallois.

Anot ekspertės, XX a. pabaigoje nekalbėta apie argumentus, kurie imti kelti po 2022 m. vasario 24-osios, apie idėją, kad į SSRS vietą galėtų pretenduoti ir dar dvi didžiausios buvusios respublikos – Baltarusija ir Ukraina.

Pirmasis Rusijos užsienio reikalų ministras Andrejus Kozyrevas savo atsiminimuose rašo, esą niekam – nei patiems rusams, nei JT – nebuvę aišku, kaip reikėtų perduoti SSRS teises, bet toks buvo priimtas sprendimas ir niekas neprieštaravo.

Įtampa: apie problemas, kurias Rusijos kariuomenė kelia Zaporižios AE dirbančiai TATENA komandai, agentūros vadovas Rafaelis Grossi (kairėje) kalbėjo ir kovo 6 d. Sočyje vykusiame susitikime su Vladimiru Putinu. / V. Sharifulin / „Reuters“ / Scanpix nuotr.

Istorinės paralelės

Dr. E. Pundziūtės-Gallois nuomone, pašalinti Rusijos iš JT „nelabai įmanoma, nes nėra tokios procedūros ir tarptautinėje erdvėje viskas veikia pagal susitarimą“.

„Valstybės vis tiek yra suverenūs veikėjai, kurie arba susitaria, arba ne. Tarptautinė teisė galioja tiek, kiek valstybė nori jos laikytis, ir nėra jokios priemonės, kuri priverstų valstybę jos laikytis. Tai, kad Rusija blokuoja JT ST, visiems aišku ir tai jau vyko nuo anksčiau, pavyzdžiui, per karą Sirijoje. Ukrainos atveju tai tęsiasi. Ypač blogai, kad Rusija, būdama JT ST narė, pažeidė JT Chartiją, pagal kurią karas arba agresija kitos valstybės atžvilgiu yra draudžiama. Tai rodo JT ST nefunkcionalumą“, – sako ekspertė.

Istorinis pavyzdis, parodantis, kad Rusijos pašalinimas iš JT nepadėtų, – Tautų Lyga, iš kurios jos devyniolika narių galėjo bet kada pasitraukti. „Nacių Vokietija, SSRS, vėliau Japonija išėjo iš Tautų Lygos, tačiau tai neišsprendė problemos: tos šalys vis tiek darė, ką norėjo. Todėl, pašalinus Rusiją iš JT, problema nebūtų išspręsta. Jeigu Rusija išeis iš JT, tai nebebus universali organizacija, Rusija gali pradėti kurti alternatyvias organizacijas. Jau ir dabar tokios grėsmės esama, nes Kinija irgi kalba apie alternatyvią pasaulio tvarką“, – dėsto dr. E. Pundziūtė-Gallois.

Išeitis – remti Ukrainą

Vienas iš būdų pašalinti Rusiją – remtis 6-uoju JT Chartijos straipsniu, kuriame sakoma: „Jungtinių Tautų narę, sistemingai pažeidžiančią šioje Chartijoje įtvirtintus principus, Generalinė Asamblėja, ST rekomendavus, gali pašalinti iš Organizacijos.“ Tačiau šiam veiksmui reikalingas Generalinės Asamblėjos balsavimas pagal ST, kurioje Rusija turi veto teisę, rekomendaciją.

„Gana radikalus Chartijos pakeitimo variantas, siekiant panaikinti bet kokias nuorodas į Rusijos narystę, susiduria su panašiu klausimu: Chartijos 108-asis straipsnis reikalauja, kad bet kokius pakeitimus ratifikuotų du trečdaliai narių, įskaitant visus penkis nuolatinius JT ST narius. Taigi, deja, nelabai būtų galima rasti bet kokį teisinį būdą, kaip pašalinti RF iš JT ST nuolatinių narių“, – sako dr. E. Pundziūtė-Gallois.

Išmetus Rusiją iš JT, problema nebūtų išspręsta. Jeigu Rusija išeis iš JT, tai nebebus universali organizacija, Rusija gali pradėti kurti alternatyvias organizacijas.

Šiuo metu JT negali ne tik pašalinti Rusijos iš JT ST, bet ir rasti priemonių, kaip sustabdyti karą Ukrainoje. JT Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) yra nurodęs Maskvai sustabdyti agresiją prieš Ukrainą, tačiau ji šio sprendimo nepaiso. Tad vienintelis kelias nutraukti karą – paremti Ukrainą ginklais.

„Tarptautinės organizacijos negali tiekti ginklų, nes jų turi tik valstybės. Problema, kad Europoje nėra pakankamai ginkluotės, nes niekas Europoje neplanavo tokio karo, visa gynyba buvo planuojama įvairioms antiteroristinėms operacijoms, pvz., Afrikoje, kur reikalinga visiškai kitokia ginkluotė. Dabar gynybos pramonė turi persiorientuoti ir tai nėra paprasta, – anot ekspertės, per pastaruosius dvejus metus buvo manoma, kad Maskvai sutramdyti pakaks sankcijų. – Dabar matoma, kad Rusija nekapituliavo, tik stiprėja ir dėl to Europa vėl permąsto savo karinę strategiją.“

Sunkūs precedentai

Rusijos karas prieš Ukrainą – nebe pirmas atvejis, kai JT demonstruoja savo bejėgiškumą. Organizacijos nesėkmės buvo akivaizdžios ir Bosnijos kare 1992 m. Bosnijos musulmonai buvo terorizuojami dėl jų etninės priklausomybės, JT nesugebėjo sustabdyti smurto, kol žuvusiųjų skaičius neišaugo iki 200 tūkst.

Antrasis JT bejėgiškumo pavyzdys – pirmasis karas Čečėnijoje. Prasidėjus šiam konfliktui, JT dėmesį sutelkė į Rusijos karinių pajėgų vykdomą čečėnų tautos etninį valymą.

Dar 1995 m. sausio 6 d. TTT pasmerkė̇ neproporcingą Rusijos pajėgų naudojimą prieš civilius Grozne, nurodyta, kad Rusijos armija pažeidė neginkluotų civilių teisę į̨ gyvybę.

1999 m. gruodį Jungtiniame pareiškime dėl Čečėnijos JT vyriausioji žmogaus teisių̨ komisarė, Europos Tarybos generalinis sekretorius ir Europos saugumo ir bendradarbavino organizacijos vyriausiasis tautinių mažumų̨ komisaras išreiškė susirūpinimą dėl civilių padėties Grozne. Jie pabrėžė, kad Rusijos į̨sipareigojimai pagal tarptautinę ir humanitarinę̨ teisę reikalauja griežtai laikytis šių standartų, kad bet kuris policijos ar saugumo veiksmas neturi pažeisti pagrindinių žmogiškumo principų̨.

Rusijos atstovai tikino esą pasirengę įsileisti nepriklausomų ekspertų komisijas tirti žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje, tačiau tokie pareiškimai labiau buvo skirti visuomenei nuraminti.

2000 m. Čečėnijoje lankantis JT vyriausiajai žmogaus teisių komisarei Mary Robinson nebuvo leidžiama išvykti iš sostinės į kaimus, kuriuose tarptautiniai žmogaus teisių stebėtojai įtarė vykstant civilių valymus. M. Robinson reikalavimai leisti apžiūrėti sulaikymo centrus taip pat buvo ignoruojami, kaip ir planai susitikti su Vyriausybės atstovais.

2001 m. balandį JTO Žmogaus teisių komisija priėmė rezoliuciją (2001/24) dėl situacijos Čečėnijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje (RF), į kurią RF užsienio reikalų ministras atsakė: Maskva neįpareigota paisyti šio dokumento, nes jame esą pateiktas neobjektyvus, situacijos neatitinkantis vaizdas.

Rezoliucijoje atkreiptas dėmesys, kad Rusija pažeidžia pagrindinius žmogaus teisių apsaugos principus, paminėtas vykdomas čečėnų įkaitų grobimas ir sausumos minų naudojimas. JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė̇ 2002 m. vasario 26 d. pateikė ataskaitą, kurioje rekomendavo atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą.

Alternatyvios priemonės

JT ST Čečėnijos klausimu taip pat nėra priėmusi nė vieno dokumento, tad akivaizdu, kad organizacija jau prieš kelis dešimtmečius nesugebėjo sustabdyti konfliktų. Gal metas reformuoti JT, kol ji netapo visiškai nereikalinga?

Anot dr. E. Pundziūtės-Gallois, tai padaryti būtų labai sunku. „Chartijai pakeisti reikia labai didelės daugumos pritarimo, tam turi pritarti visos penkios nuolatinės JT ST narės, įskaitant ir Rusiją. Tačiau yra kitų būdų, kurie padeda JT funkcionuoti. 2022 m. balandį, kai tapo akivaizdu, kad JT ST narės gali blokuoti svarbius sprendimus, Lichtenšteinas pasiūlė rezoliuciją: tuo atveju, kai yra panaudojamas veto, Generalinė Asamblėja kviečia juo pasinauojusią JT ST narę, kad ši paaiškintų savo motyvus“, – anot ekspertės, tokie maži žingsneliai padėtų evoliucionuoti JT.

Naudojamasi ir kitomis priemonėmis. Pvz., Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kuris nėra JT dalis, tačiau yra susijęs su organizacija, yra išdavęs tarptautinį arešto orderį Vladimirui Putinui. „Žinoma, jį suimti ir nuvežti į Hagą bus sunku, bet tai vis tiek apriboja jo veikimo laisvę, pvz., bijodamas suėmimo jis nevažiavo į PAR, kitas valstybes, kurios yra pasirašiusios Romos statutą ir kurios pripažįsta TBT. Aišku, tai kenkia jo reputacijai“, – sakė ekspertė.

TATENA bejėgė?

TATENA, atsakinga už branduolinės saugos užtikrinimą, taip pat sulaukia kritikos dėl nepakankamo veiksmų operatyvumo ir aiškumo atliepiant grėsmes, susijusias su karu Ukrainoje, ypač – Černobylio ir Zaporižios atominių elektrinių situacija.

Didžiausią Europoje Zaporižios elektrinę Rusija užėmė plataus masto invazijos pradžioje, tačiau iki šiol TATENA ekspertams nebuvo leista patekti į 1-ojo, 2-ojo ir 6-ojo bloko reaktorių sales, jiems trukdoma stebėti branduolinės saugos ir saugumo situaciją elektrinėje.

TATENA prašė Rusijos Vyriausybės suteikti prieigą prie visų elektrinės skyrių, kad būtų išvengta sunkių padarinių. Tačiau padaryti įtakos Rusijai, kurioje nepaisoma rizikos jos pačios gyventojų branduolinei saugai, niekas negali.

Deja, agentūra neturi jokių priemonių, kuriomis galėtų paveikti Rusiją, tačiau Zaporižios AE aikštelėje nuolat dirba TATENA rotuojamos misijos ekspertai, kurių vien buvimas šioje elektrinėje mažina riziką, kad Rusija norės sukelti pavojingą incidentą.

Palikti nežinioje

Mandatą teikti humanitarinę pagalbą ir apsaugoti karo aukas turintis TRKK neturi laisvos prieigos prie Rusijos nelaisvėje laikomų ukrainiečių. Daugelis karių, grįžusių iš Rusijos nelaisvės, pasakojo apie Rusijos kalėjimuose patirtus kankinimus.

2023 m. kovo 10 d. į rusų nelaisvę patekęs Oleksijus Anulia per vieną apsikeitimą grįžęs į Ukrainą pasakojo, kad kalėjimo prižiūrėtojai bandė išprievartauti jį, tardymo metu jis neteko trijų dantų, kad išgyventų, buvo priverstas valgyti tarakonus ir peles. Kai kurie „Azov“ kariai buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos ir išsiųsti į vieną baisiausių Rusijos kalėjimų – Orienburgo srityje esantį „Juodąjį delfiną“.

Dažnai norime, kad tarptautinės organizacijos išgelbėtų pasaulį, bet JT buvo įsteigtos ne tam, jog sukurtų žemėje rojų.

Ukrainos kariai – ne tik vyrai, bet ir moterys – laikomi netinkamomis sąlygomis, jiems ne visada duodama maisto ir medicinos priemonių, kaip numatyta Ženevos 3-iosios konvencijos „Dėl elgesio su karo belaisviais“ 2-ajame priede. Organizacijos neveiksmingos net ir esant tokioms situacijoms, kai žūsta daug karo belaisvių, kaip kad atsitiko Olenivkoje.

TRKK tikina vis dar neturintis prieigos prie visų karo belaisvių. Plataus masto invazijos antrųjų metinių proga apžvelgdamas savo darbus TRK paskelbė, kad nuo 2022 m. vasario aplankyta beveik 2 400 karo belaisvių abiejose pusėse ir tiesiogiai dalytasi naujienomis ir atnaujinimais su tūkstančiais šeimų. „Toliau siekiame, kad dvišalio dialogo būdu būtų sudarytos sąlygos patekti visiems karo belaisviams“, – sakoma organizacijos pranešime.

Tuo tarpu vasario 25 d. Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas paskelbė, kad Rusijos nelaisvėje laikomi 28 tūkst. civilių ukrainiečių: žurnalistų, vietos valdžios atstovų, bažnyčių ir tarptautinių organizacijų atstovų. Dešimtys ukrainiečių karių, kuriuos gina tarptautiniai teisės aktai, buvo neteisėtai apkaltinti, dalis jų Rusijos teismuose buvo nuteisti ilgus metus kalėti.

Rusijos pareigūnai informaciją apie sulaikytus ukrainiečius atsisako teikti net artimiems giminaičiams, pateikusiems giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą.

Akivaizdu, kad situacija nepasikeitė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai Maskva jau demonstravo savo nepagarbą tiek žmogaus gyvybei, tiek tarptautiniams įsipareigojimams.

1939 m. rugsėjį prasidėjus karui, sovietų nelaisvėje atsidūrė 240–250 tūkst. lenkų. Stovykloje Kozelske, Smolensko srityje (dab. Kalugos sritis Rusijoje) buvo sutelkta apie 5 tūkst. belaisvių. Žmones puolė parazitai, neužteko tualetų, niekas nevalė ir nedezinfekavo esamų, dienos maisto racionas buvo 800 g duonos, 30 g cukraus, porcija košės pusryčiams ir sriuba pietums; mėsos, žuvies ir daržovių belaisviai gaudavo nereguliariai. Dėl sunkių gyvenimo sąlygų kaliniai masiškai sirgo plaučių, virškinimo trakto ligomis, reumatu, kentėjo dėl vitaminų trūkumo.

1940 m. kovo 5 d. Visasąjunginės komunistų partijos Centro komiteto politinis biuras nusprendė, kad Kozelsko, Starobelsko ir Ostaškovo stovyklose laikomiems 14,7 tūkst. kalinių, 11 tūkst. Vakarų Ukrainos regionuose ir Baltarusijoje buvusių kalinių turi būti skirta mirties bausmė.

Kozelskio karo belaisvių stovykla pradėta likviduoti 1940 m. balandžio 3 d. Kadangi nėra galimybės susipažinti su Rusijoje laikomais nusikaltimo dokumentais, galutinis aukų skaičius ir jų asmens duomenys vis dar nežinomi. 1947 m. kovo 12 d. teismui išklausius liudytojų, Katynės žudynių epizodas buvo išbrauktas iš karo nusikaltimų sąrašo, svarstytinų Niurnbergo procese. Tribunolas nepateikė jokių kaltinimų.

Tai neatskleidžia TRKK neveiksnumo – tik nesikeičiantį Rusijos požiūrį į karo belaisvius ir pabrėžia tarptautinių organizacijų svarbą pastarųjų likimams.

„Dažnai norime, kad tarptautinės organizacijos išgelbėtų pasaulį, bet JT buvo įsteigtos ne tam, jog sukurtų žemėje rojų, o kad išgelbėtų pasaulį nuo pragaro. Nors, galima sakyti, kad ir nuo pragaro nepavyksta išgelbėti“, – sako ekspertė dr. E. Pundziūtė-Gallois.

Rusija laikoma šalimi, galinčia daryti diplomatinę įtaką Iranui ir jo augančiai branduolinei programai. Anot rusų naujienų agentūros „Interfax“, V. Putinas pabrėžė Rusijos ketinimus bendradarbiauti su TATENA.

Nei R. Grossis, nei Kremlius detaliau susitikimo nekomentavo. TATENA vadovas prieš susitikimą teigė norįs kalbėti apie saugumo problemas, susijusias su galimu šiuo metu išjungtų reaktorių Zaporižioje paleidimu. Be to, jis atkreipė dėmesį į reikalavimų neatitinkantį avarinį elektros tiekimą branduolinės elektrinės aušinimo sistemoms. R. Grossio nuomone, netoli fronto esanti elektrinės situacija itin sudėtinga ir dėl besitęsiančių mūšių netoliese.

Remiantis konfidencialia Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaita, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, vasario 10 dienos duomenimis, bendros Irano prisodrinto urano atsargos sudarė 5 525,5 kg – 1 038,7 kg daugiau nei paskutinėje ketvirčio ataskaitoje lapkritį. Pagal 2015-ųjų susitarimą nustatyta riba yra 202,8 kilogramo.

TATENA pirmadienį pareiškė, kad vieši Irano pareiškimai padidino agentūros susirūpinimą dėl Teherano techninių pajėgumų pasigaminti branduolinį ginklą.

„Vieši Irano pareiškimai apie jo technines galimybes pasigaminti branduolinį ginklą tik didina generalinio direktoriaus susirūpinimą dėl Irano garantijų deklaracijų teisingumo ir užbaigtumo“, – sakoma konfidencialiame pranešime.

Nuo 2022 metų kovo, kai elektrinę užėmė Rusijos pajėgos, ji atsidūrė kovų centre, o Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą kenkiant jos saugumui.

„Fizinis elektrinės vientisumas buvo palyginti stabilus“, – sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis), apsilankęs rusų kontroliuojamoje elektrinėje.

„Tiesioginių išpuolių ar apšaudymų aplink ją sumažėjo, o tai yra teigiamas pokytis, nors ir vertiname tai labai atsargiai“, – teigė jis.

2022 metų rugsėjį elektrinė nustojo tiekti elektros energiją į Ukrainos tinklą, o per visą karą ją ne kartą krėtė apšaudymai ir dronų atakos.

Nuo 2022 metų TATENA pareigūnai vietoje stebi saugą elektrinėje, kurią reikia nuolat prižiūrėti, kad ji neperkaistų.

Didžiausias Europos branduolinis objektas į Rusijos pajėgų rankas pateko netrukus po 2022 metų vasario mėnesį įvykusios Maskvos invazijos į Ukrainą. Kyjivas ir Maskva dažnai kaltina viena kitą planuojant incidentus šioje teritorijoje.

Šiuo metu elektrinėje dirba Rusijos pilietybę priėmę asmenys, todėl dar nėra aišku, kiek žmonių paveiks naujoji tvarka.

Dėl įnirtingų kovų regione ir sutrikusio elektros tiekimo tarptautinė bendruomenė baiminasi, kad Zaporižios AE neturi pakankamai energijos ir vandens sistemai aušinti.

Agentūros išplatintame pranešime teigiama, kad kitą savaitę Zaporižios AE lankysis TATENA vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis).

Pranešama, kad vizito metu jis iškels klausimą dėl draudimo „Enerhoatom“ darbuotojams patekti į objektą.

„Labai svarbu, kad elektrinėje dirbtų kvalifikuoti ir patyrę darbuotojai, kurių reikia branduolinei saugai ir saugumui užtikrinti“, – nurodė R. Grossi.

„Nuo karo pradžios darbuotojų skaičius jau buvo gerokai sumažintas“, – pridūrė jis.

Beveik prieš dvejus metus Zaporižios AE dirbo 11,5 tūkst. žmonių. Dabar Rusijos operatoriaus valdomoje elektrinėje dirba 4,5 tūkst. žmonių, o dėl 940 įdarbinimo neva yra dar svarstoma.

TATENA pranešime nurodoma, kad objekte dirbę buvę „Enerhoatom“ darbuotojai priėmė Rusijos pilietybę ir susitarė dėl naujų darbo sutarčių su nauja Zaporižios AE eksploatuotoja.

Be to, elektrinėje dirba ir iš Rusijos atsiųsti darbininkai, teigė TATENA.

Agentūra ne kartą yra įspėjusi, kad šiame objekte išlieka branduolinės saugos pavojus.

TATENA pareigūnai stebi elektrinę nuo 2022 metų rugsėjo, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai ją užėmė Ukrainą užpuolusios Rusijos pajėgos.

Šeši reaktoriai, kurie iki karo pradžios gamino maždaug penktadalį Ukrainos elektros, šiuo metu yra sustabdyti.

Branduolinė jėgainė atsidūrė kovų centre netrukus po to, kai ją 2022 m. užėmė rusų pajėgos, o abi šalys viena kitą kaltina keliant pavojų jos saugumui.

Jėgainės prieigos ne kartą apšaudytos artilerijos sviediniais, todėl jėgainė ne kartą atsijungė nuo elektros tinklų, buvo baiminamasi, kad gali kilti rimta branduolinė nelaimė.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertams „pastarąsias dvi savaites... nebuvo leidžiama patekti į 1, 2 ir 6 reaktoriaus bloko patalpas“, – pranešime spaudai nurodė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

„Tai yra pirmas kartas, kai TATENA ekspertams nebuvo leista patikrinti šaltuoju būdu išjungto reaktoriaus bloko patalpų“, – toliau teigiama pranešime.

Be to, toliau ribojamos galimybės patekti į kai kurias jėgainės turbinų patalpas, TATENA vis dar laukia galimybės patekti ant reaktoriaus stogo – tą padaryti planuota dar gruodžio 19 d., tačiau tai „neįvyko dėl saugumo sumetimų“.

R. Grossi pareiškė, kad jo komanda toliau prašys leidimo patekti į reaktoriaus patalpas, kuriose laikoma reaktoriaus šerdis ir panaudotas kuras.

Nuo 2020 m. spalio TATENA pareigūnai tikrina jėgainės saugumą, kuriam užtikrinti būtina nuolatinė jėgainės priežiūra, siekiant išvengti perkaitimo.

Jėgainė liovėsi tiekti elektrą Ukrainos tinklams 2022 m. rugsėjį, konflikto metu ji ne kartą buvo apšaudoma artilerijos sviediniais, prieš ją surengta ne viena dronų ataka.