Tauralaukyje 30 arų plote planuojamas stačiakampio formos parkas su dviem įėjimais.

Parko viduryje bus baltų saulės ratas su aukuru centre ir žiedu išdėstytais akmenimis (baltų Zodiako ženklais) ir, pasak projekto sumanytojų, tarnaus kaip bendravimo, susibūrimo erdvė.

Parke numatytos dvi skirtingo amžiaus vaikų žaidimų aikštelės, sportinės įrangos aikštelė, lauko bei stalo žaidimų aikštelė.

Parko reljefas bus pagyvinamas suformuojant kalveles.

Paviršinis lietaus vanduo bus surenkamas į lietaus „sodą“, kuriame planuojama įrengti refleksoterapinį taką – kūlgrindą.

„Mums su profesoriumi Petru Grecevičiumi, kuris yra šio projekto bendraautoris, baltų kultūros nagrinėjimas visuomet buvo artima tema. Prieš kelerius metus Baltų kultūros parką teko sukurti Kinijoje. Projektas, kurį suplanavome Tauralaukyje, yra visai kitoks, juos vienys tik baltiški simboliai“, – pasakojo kraštovaizdžio architektas dr. Jonas Abromas.

Vienas svarbesnių parko akcentų – baltų ženklų galerija, kurioje atsispindės visatos ženklai (trikampis, apskritimas, rombas, žvaigždė, kryžius, pasaulio medis, svastika ir kiti) ir bus įprasminti smulkiosios architektūros formose.

„Gali kilti klausimų dėl svastikos? Bet juk šitas saulės ženklas daugelyje kultūrų yra plačiai naudotas, o kad jį paskui sau pritaikė naciai, čia kitas klausimas. Todėl dabar svastika turi neigiamą šleifą. Dar dėl jos padiskutuosime, bet, manau, kad mitologinių ženklų galerijoje ji turėtų likti. Dėl to prie įėjimų bus informaciniai stendai, kuriuose bus paaiškinimai“, – teigė J. Abromas.

Pirmame parko darbų įrengimo etape numatyta suformuoti teritorijos reljefą, įrengti pagrindinį taką ir baltų saulės ratą, įrengti įėjimo aikšteles su informaciniais stendais, pakloti elektros tinklus.

Vėliau bus įrengtos poilsio, žaidimų ir sporto aikštelės, baltų ženklų galerija ir zodiako ženklai, taip pat lietaus sodelis su kūlgrinda, galiausiai bus pasodinti želdiniai, aptverta teritorija, įrengtas apšvietimas.

Pagalbos telefonu apie konfliktą viename bute pranešta 1.25 val. nakties. Pareigūnai bandė suprasti, kas kaltas dėl smurto, bet pirmiausiai reikėjo suteikti pagalbą nukentėjusiam 44 metų vyrui.

Paaiškėjo, kad neblaivus 32 metų vyras metė butelį ir sužeidė bute buvusį žmogų. Kaip teigė liudininkai, jis dar ir grasino peiliu.

Policininkai konstatavo, kad įtariamasis yra gerokai įkaušęs, jam nustatytas 2,19 prom. girtumas, nukentėjusysis taip pat nebuvo blaivus, jam nustatytas 1,36 prom. neblaivumas.

Įtariamąjį pareigūnai nuvežė į policijos komisariatą ir uždarė į areštinės kamerą.

Miesto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl skausmo sukėlimo žmogui.

Antrą kartą miestiečiai siūlė savo idėjas, kaip pagerinti gyvenamąją aplinką ir viešąsias erdves Klaipėdos mieste.

Šiemet uostamiesčio dalyvaujamajam biudžetui gyventojai iš viso pateikė 31 pasiūlymą.

Trijų didžiausio klaipėdiečių palaikymo susilaukusių idėjų sąmata viršija numatytą 100 tūkst. eurų.

Gyventojai ne tik siūlė idėjas, bet ir balsavo už patraukliausias.

Šiemet dalyvavo žymiai daugiau gyventojų negu prieš metus.

1 411 balsų valia išrinkti (praėjusiais metais buvo įskaityti 437 klaipėdiečių balsai) daugiausia uostamiesčio gyventojų simpatijų pelnę projektai.

Daugiausia balsų klaipėdiečiai šiemet skyrė pasiūlymui "Vieša laisvalaikio erdvė dideliems ir mažiems" (193 balsai, Smeltės mikrorajone), 2-oji vieta atiteko idėjai "Baltų simbolių takas Tauralaukyje" (178 balsai), 3-ioji – siūlymui įrengti "Daugiafunkcę ekstremalaus bėgimo treniruočių aikštelę Klaipėdoje" (163 balsai).

Antrąją vietą laimėjusi idėja, kuriai ir šiemet bus skirta pinigų, kone identiška pernykštei, kai buvo siūloma Tauralaukyje įrengti Baltų simbolių parką, tiesa, šis parkas dėl biurokratinių dalykų kol kas dar neįrengtas.

Dalyvaujamojo biudžeto projektus kuruojantis Klaipėdos savivaldybės administracijos vyr. patarėjas Deividas Petrolevičius pastebėjo, kad siūlymus teikia visi, kas nori, taip ir balsuoja.

Ir jei aktyvi bendruomenė, jos pasiūlymas ir laimi.

Balsavimas šiemet vyko ne tik internetu, bet ir bibliotekos padaliniuose, pažymint favoritus popieriniame biuletenyje.

"Mūsų tikslas buvo, kad kuo plačiau į sumanymų teikimą įsitrauktų kuo daugiau klaipėdiečių. Bet jų idėjų savivaldybė pernelyg nekvestionavo, svarbu, kad jos neprieštarautų galiojantiems dokumentams. Ir, jei įmanoma tas idėjas įgyvendinti, savivaldybė jas įgyvendins. Kitais metais žmonėms parodysime kitų miestų idėjas, kad galima siūlyti Klaipėdoje įrengti nebūtinai taką ar žaidimų aikštelę", – patikino D. Petrolevičius.

"Prie Debesų stotelės, šalutinio kelio ruože tarp Virkučių ir Žvaigždžių gatvių, atsirado ženklai "plyta" iš abiejų įvažų pusių. Ar tai reiškia, kad šiuo ruožu naudotis nebegalima?" – klausė vietos gyventojas.

Gyventojo pastebėjimas iš tiesų glumina – kam brangiai kainuojanti infrastruktūra, jei ja negalima naudotis?

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas aiškino, kad eismą iš abiejų pusių draudžiantys ženklai čia buvo numatyti projekte.

Gyventojo fiksuotose nuotraukose matyti, kad kelio atsišakojimo dalis yra įrengta kaip aikštelė, ten yra sužymėtos automobilių stovėjimo vietos. Nuotraukoje matyti stovintis vilkikas.

"Pagal projektą numatyta įrengti eismą draudžiančius ženklus, ši aikštelė buvo numatyta kaip galutinė autobusų stotelė. Tai yra vieta, kur autobusai gali sustoti ilgesniam laikui", – aiškino V.Švedas.

Aikštelėje pažymėtos šešios vietos, skirtos automobiliams stovėti.

"Čia autobusų vairuotojai gali palaukti, kol pagal grafiką prasidės naujas reisas. Pastovėję jie gali sukti vėl atgal į miestą. Viešasis transportas gali kirsti šį kelio ženklą", – pastebėjo V.Švedas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas patikino, kad apie kelio ženklų likimą savivaldybės specialistai dar pasvarstys.

"Reikėtų pasitarti su Transporto skyriumi. Jei bus poreikis, tą kelio ruožą galima atverti eismui. Reikėtų parengti eismo reguliavimo schemą, o ją suderinus su policija eismas būtų atidarytas", – tvarką paaiškino V.Švedas.

Sekmadienį, prieš vidurdienį, veiksmas vystėsi Tauralaukyje esančioje Jaunimo gatvelėje.

Į parduotuvę atėjo vyras su medicinine kauke ant veido ir pagrasino 31-erių pardavėjai peiliu.

Jo grobis – 10 butelių alkoholinių gėrimų. Iškart po to plėšikas išėjo.

Jį užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, tiesa, galvą jis dengė gobtuvu, o veidą – kauke. Įtariamasis gali būti apie 160 cm ūgio, maždaug 30 metų, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo melsvą striukę ir panašios spalvose kelnes.

Rankoje jis laikė raudoną plastikinį maišelį.

Nors nuo nusikaltimo jau praėjo pusė savaitės, įtariamojo nustatyti pareigūnams dar nepavyko.

Įstatymas už apiplėšimą įsibraunant į patalpą ir panaudojant peilį numato iki septynerių metų nelaisvės bausmę.

Pareigūnai prašo visuomenės pagalbos atpažįstant ir surandant šį asmenį. Turinčius informacijos prašoma susisiekti e.paštu tomas.zukas@policija.lt, arba tel. 8 700 60 712.

Kiek daugiau nei prieš metus Tauralaukyje buvo įvykdyta panaši vagystė. Tada alkoholinių gėrimų buvo pagrobta naktį.

Tuo metu panašios vagystės nuvilnijo per visą miestą. Po kiek paiko pareigūnai sulaikė įtariamąjį, tada buvo pranešta, kad jis įtariamas visomis vagystėmis, tarp jų – ir iš Tauralaukio parduotuvėlės.

Neatmetama, kad šie nusikaltimai susiję.

Šią savaitę paaiškėjo pirmąkart Klaipėdoje vykusio dalyvaujamojo biudžeto, kurio tikslas – pakviesti uostamiesčio gyventojus aktyviai dalyvauti atrenkant patraukliausias iniciatyvas, rezultatai.

Beveik mėnesį trukusiame balsavime užskaityti 437 klaipėdiečių balsai.

Visi jie savo balsus pateikė per elektroninę balsavimo platformą.

Teikti iniciatyvas ir balsuoti už patraukliausias idėjas galėjo Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys.

Iš 17-os balsavimui atrinktų iniciatyvų daugiausia klaipėdiečių simpatijų pelnė trys projektai, už juos balsavo absoliuti dauguma visų balsavusiųjų.

Daugiausia uostamiesčio gyventojų balsų pelnė projektas „I.Simonaitytės vaikų žaidimo aikštelė“. Už jį balsavo 136 asmenys.

Antroji vieta (101 balsas) atiteko projektui „Mitologinė poilsinė ir žaidimų erdvė „Baltų saulės parkas“. Šį projektą gyventojai siūlo įgyvendinti Tauralaukyje.

Trečiosios vietos (68 balsai) idėja – „Nauja, moderni ir šiuolaikiška vaikų žaidimo aikštelė“ – taip pat bus įgyvendinta Tauralaukyje.

Visų trijų daugiausia klaipėdiečių balsų pelniusių projektų preliminari kaina – po 50 tūkst. eurų, tad joms įgyvendinti reikėtų apie 150 tūkst. eurų, o šių metų miesto biudžete tam yra numatyta 100 tūkst.

Planuojama, kad gyventojų išrinktų projektų statybos darbai prasidės kitais metais.

Vieną pasiūlymų – Žvejybos uosto apsodinimą gėlėmis – buvo inicijavusi ir miesto politikė Alina Velykienė, bet ne kaip tarybos narė, o kaip paprasta klaipėdietė, tačiau ši idėja liko užribyje.

„Klaipėdoje sulaukti tik 400 balsų tokiuose rinkimuose yra tas pats kas nieko. Balsavimas buvo labai sudėtingas, prisijungti – beveik neįmanoma. Akivaizdu, kad mūsų bendruomenės nėra aktyvios, bet ir ne tokia gremėzdiška atrankos sistema turėjo būti. Be to, balsavimo rezultatai turėjo būti vieši, viso to nebuvo. Man šiek tiek liūdna, kad mieste negražėja kiti kvartalai, ne tik prestižiniai rajonai“, – kalbėjo A.Velykienė.

Pagal su bendrove "YIT Lietuva" pasirašytą sutartį bus asfaltuojamas Vėjo gatvės ruožas (nuo Pajūrio g. iki Slengių g.), Žvaigždžių, Vaivorykštės, Griaustinio, Lietaus gatvė, Slengių gatvės, įvažiuojamasis kelias į Žvaigždžių g. 17, 21, Arimų gatvės ruožas (nuo Tuopų g. iki Slengių g.), privažiuojamojo kelio tarp Uosių g. ir Virkučių g. akligatvis.

Darbų vertė – 1,95 mln. eurų.

Gatvių asfaltavimo darbai Tauralaukyje vyksta jau kelerius metus, asfaltas padengė Debesų, Smėlio, Vėjo, Akmenų gatves, einančias šalia pagrindinio kelio per Tauralaukį (Pajūrio g.), kuris taip pat šiuo metu baigiamas rekonstruoti.

"Pernai persikėlėme ir į kvartalo dalį kitapus pagrindinio kelio, čia atlikta 90 proc. darbų Virkučių gatvėje ir buvusiame neasfaltuotame Klaipėdos gatvės ruože, netrukus bus įveikti ir likę 10 proc. Pagal naujai pasirašytą sutartį darbai taip pat bus pradėti netrukus, planuojame, kad rangovai galės startuoti balandžio mėnesį", – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Įgyvendinus projektą bus sutvarkyta nemaža dalis Tauralaukio, žvyrkelius asfaltuoti numatoma ir kitose miesto vietose.

Gatvės asfaltuojamos savivaldybės lėšomis, taip pat patvirtinta tvarka, pagal kurią greičiau sulaukti darbų galima prisidėjus patiems gyventojams ar įmonėms.

Šiais ir kitais metais, be minėtų gatvių Tauralaukyje, bus asfaltuojamos gatvės sodų bendrijose – Baltijos 1-oji, Baltijos 13-oji, Tylos ir Dianos gatvės.

Gyventojams prisidedant bus asfaltuojamos Dienovidžio, Užlaukio, Dailės, Arimų, Neringos ir Vikingų gatvės.

Policininkai 18.20 val. įvedė planą „Skydas“, o tai reiškia, kad buvo kilęs realus pavojus dėl rasto sprogmens. Į įvykio vietą atskubėjo ne tik išminuotojai, bet ir ugniagesiai, greitosios medicinos pagalbos ekipažas ir policininkai.

Išminuotojai konstatavo, kad rastas daiktas yra nuo Antrojo Pasaulinio karo žemėje likęs 85 mm artilerijos sviedinys.

J. Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai išėmė sprogmenį ir lydimi specialiųjų tarnybų darbuotojų išgabeno jį į Kairių poligoną, kur sviedinį sunaikino.

Klaipėdos ir Pajūrio g. ruožų rekonstrukcija prasidėjo gegužės pabaigoje. Sykiu įsigaliojo ir automobilių eismo ribojimai.

Maždaug mėnesį teko aplenkti Klaipėdos g. ruožą nuo Tauralaukio ir Klaipėdos g. sankryžos iki Pajūrio g. ir Klaipėdos g. sankirtos bei Pajūrio g. ruožą nuo Pajūrio g. ir Klaipėdos g. sankirtos iki Pajūrio g. ir Lazdynų g. sankryžos.

Eismas apylankos ženklais buvo nukreiptas šalutinėmis kvartalo gatvėmis.

Tačiau šiomis dienomis eismo ribojimai pašalinti.

"Važiuoti jau galima, toliau dirbama taip, kaip numatyta, pagal grafiką", – patikino Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas.

Tiesa, praėjusį penktadienį gyventojai, planavę vieškelį labiau primenančią gatvės dalį aplenkti apylankos keliais, ties Klaipėdos, Skroblų ir Apynių g. sankirta liko nieko nepešę – čia stovėjo eismą draudžiantis ženklas, tad žmonėms teko apsisukti ir grįžti iki jau atidaryto Klaipėdos g. ruožo.

Teigiama, kad čia eismo ribojimai – laikini. Jų prireikė dėl netikėtai įvykusios vandentiekio avarijos.

Pasak V.Švedo, dabar bus atliekami tokie darbai, kuriems nekliudys šalia riedantys automobiliai, tačiau prireikus vėl gali būti ribojamas eismas.

Tiesa, probleminė vis dar išlieka Pajūrio gatvė iki pat miesto ribos – čia darbai užėmę nemenką arterijos dalį, tad automobiliams tenka sutilpti siauroje važiuojamojoje gatvės dalyje.

"Klaipėda" jau rašė, kad projekto metu bus įrengiami inžineriniai tinklai, vėliau tvarkoma gatvės danga, numatoma ties Tauralaukyje esančiu prekybos centru įrengti keturšalę šviesoforinę sankryžą.

Bendra darbų vertė – daugiau nei 5 mln. eurų, projekto pabaiga žadama artėjančių metų antrąjį ketvirtį.

Tiesa, dar prieš prasidedant darbams, būta triukšmo dėl numatytų iškirsti ąžuolų šalia Klaipėdos gatvės.

Prieš pat projekto startą prie nupjauti pasmerktų ąžuolų rinkosi protestuotojai. Pasipiktinimą sprendimu naikinti brandžius medžius klaipėdiečiai išreiškė lietuvių liaudies dainomis apie ąžuolą, buvo renkami parašai.

Tiesa, medžių žmonėms išgelbėti nepavyko – jie iškirsti darbų pradžioje.

Ryte prie upės, kur dažniausiai karštą dieną turškiasi vaikai, atėjęs klaipėdietis pamatė Dangės paviršiuje tvyrančią spalvotą dėmę.

Pilietiškas vyras suskubo apie tai pranešti Aplinkos apsaugos departamento budėtojams, dirbantiems visą parą. Jis pažadėjo laukti atvyksiančio pareigūno ir vietoje parodyti įtarimų sukėlusius teršalus.

Netrukus į Tauralaukį atvyko Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas. Jis ne tik apžiūrėjo klaipėdiečio parodytą Dangės vietą, bet ir nuskubėjo patikrinti padėties upe aukščiau bei žemiau.

„Akivaizdu, kad tai – biologinė tarša. Begalinis karštis, į praktiškai netekančią upę nuo augalų krenta žiedadulkės, lapai – visa tai sudaro prielaidas vandens paviršiuje susidaryti plėvelei. Arčiau Liepų gatvės tilto Dangė atrodo taip pat. Tik ties upės vingiu šiokia tokia srovė ir vėjelis išsklaido šią taršą. Atsakingai galiu pasakyti – ten tikrai nėra fekalinės taršos ar juo labiau užteršimo naftos produktais. Nėra nė apie tai galinčio byloti būdingo kvapo. Taip, atrodo tikrai negražiai, bet tai tikrai nėra kenksmingi teršalai. Jie nėra kenksmingi žmogui, bet maudytis tokiame vandenyje tikrai nepatarčiau jau vien todėl, kad toks vanduo negražiai atrodo, o ir šiaip geriau pasisaugoti“, – patikino V.Marozas.

Tikrus, pavojingus gamtai ir žmogaus sveikatai teršalus jis yra matęs ir tyręs ne kartą, tad neklysdamas atskiria biologinę taršą nuo cheminės.

Tikėtina, kad šeštadienio pavakare uostamiestį užklupsiantis lietus ir stipresnis vėjas šiek tiek prablaškys upės vandenį.

Gamtosaugininkas padėkojo paskambinusiam klaipėdiečiui už pilietiškumą.