-
Keturratininkų žūties byla: išlįsti pro adatos skylutę bandžiusi kaltinamoji išsigando savo šešėlio? 27
Tragiška kaktomuša
Kaip jau rašyta, ši tragedija, kokios Čekiškės apylinkėse jau nebuvo seniai, įvyko 2022-ųjų rugsėjo 10-osios vakarą.
Policijos suvestinės tada pranešė, kad apie 20.15 val. Kauno rajone, Lelerviškių kaime, susidūrė lengvasis automobilis „Audi A4“, vairuojamas moters, gimusios 2000 m., ir keturratis motociklas „Cfmoto Cforse 520L“. Žuvo pastaruoju važiavę sutuoktiniai: keturratį vairavęs 1970 m. gimęs vyras ir jo 1971 m. gimusi keleivė. O „Audi“ vairuotoja, suteikus jai gydymo įstaigoje pagalbą dėl sumuštos kojos, išleista gydytis ambulatoriškai.
Po tragedijos kalbinti vietiniai gyventojai portalui kauno.diena.lt teigė, kad viskas įvyko rajoninės reikšmės asfaltuotame kelyje Liučiūnai-Vilkija. Ir ties įvykio vieta yra kelio vingis, kuris puikiai matomas, nes nėra apaugęs medžiais. Tačiau panašu, kad, galimai dėl pasirinkto nesaugaus greičio, kažkas iš susidūrimo dalyvių išvažiavo jame į priešingą eismo juostą.
Be to, anot minėtų Čekiškės seniūnijos gyventojų, šios tragiškos kaktomušos vieta susidūrimo dalyviams turėjo būti gerai žinoma, nes „Audi“ vairuotoja kilusi iš šių apylinkių. Kaip ir keturračio keleivė, lankiusi tada su sutuoktiniu čia tebegyvenančius artimuosius. Jie patys gyveno Kėdainių rajone – Josvainių seniūnijoje.
Atsakyti į klausimą, kuri transporto priemonė, kirtusi ištisinę ženklinimo liniją, išlėkė šiame kelio vingyje į priešingą eismo juostą, padėjo Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai. Nes vienintelė gyva likusi šios tragiškos kaktomušos dalyvė – „Audi“ vairuotoja A. Rakauskaitė ikiteisminio tyrimo metu nei pripažino savo kaltę, nei sutiko duoti parodymus.
Atsidūrė aštuoniukų spąstuose
Po minėtos ekspertų išvados A. Rakauskaitei buvo pareikštas kaltinimas nesilaikius visų būtinų kelyje atsargumo priemonių – nepasirinkus saugaus greičio, nesilaikius dešinio krašto, nesuvaldžius automobilio ir kirtus ištisinę liniją, dėl ko įvyko susidūrimas su priešinga eismo juosta važiavusiu keturračiu.
Nustatyta, kad įvykio metu A. Rakauskaitė, kaip ir keturračio vairuotojas, buvo blaivi. O žuvusiųjų keturračio greitis prieš pat susidūrimą buvo apie 58 km/val. Tuo tarpu „Audi“, kurią vairavo A. Rakauskaitė, – apie 80 km/val. T.y. nė vienas iš jų šiame kelyje leistino greičio neviršijo.
Šią bylą buvo galima baigti susitaikymu su jau suaugusiais žuvusiųjų vaikais, jeigu „Audi“ vairuotoja, taip pat tikusi pagal amžių velioniams į dukras, būtų iš karto pripažinusi savo kaltę bei atlygintų patirtą moralinę arba neturtinę žalą, jeigu to būtų prašoma.
Tačiau dėl jos pasirinktos jau minėtos pozicijos ikiteisminio tyrimo metu, neatmetama, kad pasufleruotos tuomečio jos advokato, ši byla pasiekė teismą, nors, turėdama vairavimo teises nuo aštuoniolikos metų, šios tragiškos kaktomušos kaltininkė nebuvo nė karto bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl kurio kilo eismo įvykis, per kurį žuvo žmonės, Baudžiamasis kodeksas grasina laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Be to, A. Rakauskaitei spyriojantis ir atsisakant duoti parodymus, nukentėjusiųjų šioje byloje skaičius išaugo nuo dviejų iki aštuonių – prie žuvusiųjų sūnaus bei dukters prisijungė ir velionių mamos, broliai bei seserys.
Aistė Rakauskaitė/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Pavėluota išpažintis
Pirmasis šios bylos teismo posėdis, į kurį A. Rakauskaitė jau atvyko su kitu advokatu, įvykęs birželio viduryje, prasidėjo nuo nukentėjusiųjų atstovės pateiktų ieškinių, kuriais prašyta priteisti jos atstovaujamiesiems bendrą daugiau kaip 200 tūkst. eurų moralinį atlygį arba neturtinę žalą. Dar 10 tūkst. eurų prašyta už padarytą turtinę žalą, t.y. laidotuvių ir kapo sutvarkymo išlaidas.
Civiliniu atsakovu šioje byloje pripažinta bendrovė „Compensa“, kurioje buvo apdrausta teisiamosios mamos vardu registruota „Audi“.
Pripažinusi teisme savo kaltę A. Rakauskaitė pasakojo važiavusi tą lemtingą vakarą iš tėvų namų į degalinę Vilkijoje ir jau iš toli matė prieš artėjantį kelio vingį priešpriešais atvažiuojančią kitą transporto priemonę. Esą pažiūrėjus į šios šviesas, jai pasidarė tamsu akyse, dėl ko ji norėjo sustoti. Tačiau nespėjo – pajuto smūgį.
Padedama savo naujojo advokato, prieš tai prašiusio pritaikyti šiai bylai sutrumpintą įrodymų tyrimą teisiamajai pripažįstant savo kaltę, A. Rakauskaitė neneigė esanti kalta, kad dėl pasirinkto greičio ir važiavimo labiau kelio viduriu nespėjo laiku sustoti. Maža to – išvažiavo į priešingą eismo juostą.
Tačiau ašaros jos akyse pasirodė tik pasakojant apie tai, kaip po susidūrimo keturračio keleiviams nebeatsiliepiant, ji skambino telefonu 112. Ir nepajėgė vykdyti atsiliepusio operatoriaus nurodymo nueiti ir patikrinti, ar jie gyvi. Tai padarė pro šalį važiavusio kito automobilio vairuotojas, perėmęs iš jos bendravimą su Bendruoju pagalbos centru.
Nuomonės išsiskyrė
Prokurorė siūlė skirti A. Rakauskaitei ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimą, nes tai pirmoji jos akistata su Temide. O dėl bylos nagrinėjimui pritaikyto sutrumpinto įrodymų tyrimo sumažinti siūlomą bausmę dar trečdaliu – iki dvejų metų ir dešimties mėnesių, atidedant jos vykdymą dvejiems metams. Ir atimant vieneriems metams teisę vairuoti transporto priemonę bei priteisiant apie 1500 eurų už byloje atliktas ekspertizes bei apie 7000 eurų nukentėjusiesiems už jiems advokato suteiktas paslaugas.
A. Rakauskaitės advokatas siūlė atleisti jo ginamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos laidavimą, nes ji neteista, nebausta administracine tvarka, labai pergyvena dėl to, kas atsitiko, ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Nors teisiamosios mama prisipažino teismui sužinojusi, kas nutiko jos dukrai, tik kitą dieną. Po to, kai apie tai jai pasakė kaimynai.
Su teisiamosios advokato teiginiais, kad jo ginamoji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nei prokurorė, nei nukentėjusiųjų advokatė nesutiko.
Pati teisiamoji, suteikus jai teisę į paskutinį žodį, buvo linkusi pasakoti, kaip ji blogai jaučiasi – tebesilanko pas psichologą, bei labai bijojo vėl sėsti prie automobilio vairo, bet padėjo mama. Ir vertė kaltę buvusiam savo advokatui, apsunkinusiam ir taip sunkią jos padėtį, nes šis liepė jai neprisipažinti ir neduoti parodymų.
Teisėjos nesugraudino
Bylą nagrinėjusi teisėja Vilma Tamošaitienė šiandien paskelbė, kad 23-ejų A. Rakauskaitė padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą – šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl jos išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą žuvo du žmonės. Todėl atleisti kaltinamosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalima.
Tačiau, kadangi ji prisipažino ir gailisi, jai skirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams, kuri dėl pritaikyto sutrumpinto įrodymų tyrimo sumažinta trečdaliu – iki dvejų metų, atidedama dvejiems metams, įpareigojant tęsti mokslą, o, šį baigus, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir be Probacijos tarnybos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi, – ne konkrečiomis valandomis, o visą bausmės atidėjimo laikotarpį.
Tenkintas ir prokurorės prašymas uždrausti A. Rakauskaitei vienerius metus vairuoti transporto priemonę.
Be to, teismas patvirtino nukentėjusiųjų sutartį su draudimo bendrove, kurį jiems atlygino arba įsipareigojo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pastaroji bendroje sumoje – 40 tūkst. eurų. Ir tai atitinka teismų praktiką tokiose bylose, nes paprastai jose priteisiama iki 30 tūkst. eurų neturtinės žalos, nepriklausomai nuo žuvusiųjų skaičiaus.
Tačiau teismas sumažino nukentėjusiųjų ieškinius dėl proceso išlaidų.
Šį nuosprendį dar galima apskųsti. Žuvusiosios brolis, prisipažinęs, kad tikėjosi griežtesnės bausmės – net gi maksimumo – laisvės atėmimo iki aštuonerių metų, nes pražudyti du žmonės, teigė, kad greičiausiai nuosprendį skųs.
Neslėpė, kad tikėjosi griežtesnės bausmės tėvų žūties kaltininkei ir velionių dukra.
Jie vieninteliai iš nukentėjusiųjų rado savyje jėgų ateiti išklausyti teismo verdikto.
-
VRK spręs dėl D. Štraupaitės registracijos naikinimo Visagino mero rinkimuose 3
Posėdis šaukiamas Panevėžio apygardos teismui trečiadienį patikslinus nuosprendžio dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistai Daliai Štraupaitei rezoliucinę dalį – ji negali būti renkama į meres.
„Laisvės ir teisingumo“ partijos atstovė D. Štraupaitė sekmadienį vykusiuose merų rinkimuose Visagine išėjo į antrą turą. Kandidatė surinko 23,77 proc. rinkėjų balsų ir liko antra po „valstiečio“ Erlando Galaguzo, kuris gavo 31,35 proc. rinkėjų balsų. Trečias liko Liberalų sąjūdžio atstovas Jevgenijus Šuklinas su 22,15 proc. balsų.
Panevėžio apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad patikslinta nuosprendžio dalis draudžia D. Štraupaitei būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo vasario pabaigoje D. Štraupaitė buvo išteisinta dėl prekybos poveikiu, bet pripažinta kalta dėl dviejų piktnaudžiavimo tarnyba ir dviejų dokumentų klastojimo veikų.
Jai palikta teismo pritaikyta baudžiamoji poveikio priemonė – trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
VRK vasario pabaigoje paprašė Panevėžio apygardos teismo išaiškinimo, ar šio teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nenurodant, kad atimama teisė dirbti ir renkamose pareigose, ar D. Štraupaitei atimta teisė dirbti tik skiriamose pareigose.
Trečiadienį teismas tenkino VRK prašymą patikslindamas 2019-ųjų spalio 24 dienos Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio D. Štraupaitei rezoliucinę dalį.
Teismas pažymėjo, kad draudimas eiti pareigas skirtas atsižvelgus į tai, kad D. Štraupaitė nusikalstamas veikas, dėl kurių ji pripažinta kalta, padarė būdama Visagino savivaldybės mere, t. y. eidama pareigas savivaldos institucijoje ir piktnaudžiaudama jai suteiktomis viešosiomis teisėmis.
Vyriausioji rinkimų komisija antradienį gavusi analogišką Panevėžio apygardos teismo išaiškinimą panaikino rinkimuose savivaldybėje pirmaujančio „valstiečių“ kandidato į Anykščių merus Kęstučio Tubio registraciją rinkimuose.
29,39 proc. rinkėjų balsų Anykščių rajono mero rinkimuose surinkęs K. Tubis vasario pradžioje Panevėžio apygardos teismo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta beveik 10 tūkst. eurų bauda, taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.
K. Tubis patvirtino žurnalistams, kad VRK sprendimą skųs teismui.
-
VRK nusprendė: Anykščiuose pirmaujantis K. Tubis išbrauktas iš merų rinkimų 2
Toks sprendimas priimtas gavus Panevėžio apygardos teismo išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam K. Tubiui draudimas dirbti valstybės tarnyboje apima ir renkamas pareigas.
Už tai, kad būtų panaikinta K. Tubio kandidato registracija, antradienį balsavo dešimt komisijos narių ir vienas buvo prieš.
„VRK priėmė sprendimą panaikinti kandidato į savivaldybės tarybos narius ir merus K. Tubio registravimą kandidatu, vykdydama Panevėžio apygardos teismo sprendimą baudžiamojoje byloje, taip pat atsižvelgdama į papildomą teismo išaiškinimą“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
„Liūdna“, – į klausimą, kaip vertina situaciją, kai rinkimų viduryje šalinamas daugiausiai iš visų kandidatų – tris tūkstančius – rinkėjų balsų surinkęs kandidatas.
K. Tubis po komisijos posėdžio žurnalistams patvirtino, kad VRK sprendimą naikinti jo registraciją rinkimuose skųs teismui.
„Be abejo, aš negaliu neskųsti. Manimi pasitikėjo 3050 rinkėjų, jei aš neginčiau savo teisių, kaip aš atstovaučiau rinkėjams, kaip aš ginčiau jų teises? Žmonės nepatenkinti dabartine valdžia, jie balsuoja už mane matydami, kaip mes dirbome anksčiau, koks buvo progresas Anykščiuose, o dabar viskas eina žemyn“, – sakė anksčiau Anykščių vadovu buvęs K. Tubis.
VRK sprendimą po pirmojo turo šalinti K. Tubį iš rinkimų jį iškėlusi LVŽS antradienį paskelbtame pranešime įvertino kaip „teisinį nihilizmą ir rimtą smūgį demokratijai Lietuvoje, kuris griauna pasitikėjimą rinkimais“.
Antrojo turo dalyviai – po LVAT sprendimo
VRK vadovė J. Petkevičienė teigė, jog antrojo turo Anykščiuose dalyviai paaiškės po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo (LVAT), kuris vertins K. Tubio skundą.
„Nespėliokim, kas bus, tikiuosi, kad K. Tubis, kaip ir pareiškė posėdyje, tikrai skųs sprendimą. LVAT arba panaikins VRK sprendimą, tai bus viena situacija, tuomet K. Tubis toliau galės kandidatuoti, arba paliks VRK sprendimą galioti, tuomet situacija bus kitokia, (K. Tubio) balsai bus neskaičiuojami ir antrame ture dalyvaus du kiti kandidatai“, – sakė J. Petkevičienė.
Anot jos, LVAT palikus galioti VEK sprendimą, kovo 19 dieną rinkimų antrajame ture susirungtų antroje ir trečioje vietoje likę kandidatai – į antrąjį turą perėjęs socialdemokratas Dainius Žiogelis ir po brūkšnio likęs dabartinis meras, konservatorius Sigutis Obelevičius.
Be abejo, aš negaliu neskųsti. Manimi pasitikėjo 3050 rinkėjų, jei aš neginčiau savo teisių, kaip aš atstovaučiau rinkėjams, kaip aš ginčiau jų teises?
VRK vadovė taip pat neabejojo, kad LVAT sprendimą paskelbtų iki rinkimų antrojo turo, nes kitas rinkimų bylas išsprendė operatyviai.
„Manau, kad taip (spės iki rinkimų), nes LVAT per dvi dienas priėmė daugybė sprendimų nuo apskundimo dienos, VRK šios dienos sprendimas bus nedelsiant paskelbtas ir pateiktas K. Tubiui“, – kalbėjo VRK pirmininkė.
Dėl prekyba poveikiu nuteistas K. Tubis žurnalistams kartojo esantis nekaltas, o VRK kaltino esant politizuota, stebėjosi, kad buvo išbrauktas jau paaiškėjus pirmojo turo rezultatams, nors apkaltinamąjį nuosprendį Panevėžio apygardos teismas priėmė prieš mėnesį iki rinkimų.
„Aš pradėjau būti kandidatu vasario 2 dieną ir iki vasario 27 dienos niekas nesikreipė ir niekas nefiksavo. Kai išgirdo mano varžovai, politinės partijos, kad aš laimėsiu pirmam ture, sukūrė tokį užklausimą teisėjui, teisėjas vienašališkai paaiškino“, – kalbėjo K. Tubis.
LVŽS pranešime sako, kad VRK tapo „politiniu įrankiu, panaudotu siekiant susidoroti su nepalankiais kandidatais“.
„Atkreipiame dėmesį, jog teismo nuosprendis K. Tubiui buvo priimtas vasario 2 dieną ir iš karto tapo viešai žinomas, tačiau VRK kandidatui pažymėjimą išdavė. Abejonės dėl to, ar pagrįstai K. Tubis dalyvauja rinkimų kovoje, VRK apniko praėjus beveik mėnesiui, prieš pat pirmąjį rinkimų turą“, – teigia „valstiečiai“.
Siūlo skirti valstybės tarnautoją nuo politiko
29,39 proc. rinkėjų balsų Anykščių rajono mero rinkimuose surinkęs K. Tubis vasario pradžioje Panevėžio apygardos teismo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta beveik 10 tūkst. eurų bauda ir taip atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.
VRK kreipėsi į teismą su klausimu, ar K. Tubiui atimta teisė dirbti ir valstybės tarnyboje ir valstybės politiku, ar tik valstybės tarnyboje, ir prieš pat rinkimus praėjusį penktadienį gavo Panevėžio atsakymą, kad nuosprendyje įvardintas draudimas apima ir renkamas pareigas.
K. Tubiui atstovaujantis advokatas Justas Vilys argumentavo, kad Panevėžio apygardos nuosprendyje nurodytas draudimas dirbti valstybės tarnyboje, o ne užimti politinį renkamą postą, ir komisija turėtų juo ir vadovautis. Gautą teismo išaiškinimą jis sakė esant teisėjo nuomone.
„K. Tubis kandidatuoja ne į valstybės tarnautojus, o į valstybės politikus. Teisėjas savo raštu, ne nutartimi, išplečia baudžiamojo nuosprendžio taikymą“, – sakė J. Vilys.
K. Tubis kandidatuoja ne į valstybės tarnautojus, o į valstybės politikus. Teisėjas savo raštu, ne nutartimi, išplečia baudžiamojo nuosprendžio taikymą.
Advokatas tvirtino, kad VRK gautas Panevėžio apygardos teismo teisėjo Valdo Ciesiūno išaiškinimas „yra ne daugiau, nei piliečio išsakyta nuomonė“.
„Neaiškumus aiškina nuosprendį priėmęs teismas, kurį sudaro trijų teisėjų kolegija, o čia mes gauname vieno teisėjo raštą, kai pagal įstatymą turi būti nutartis. Šiuo atveju gerbiamo teisėjo išsakyta nuomonė galiotų ne daugiau nei piliečio išsakyta nuomonė“, – sakė J. Vilys.
VRK posėdyje dalyvavęs K. Tubis pabrėžė, kad Anykščių rajono rinkėjai už jį balsavo žinodami apie Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, ir braukiant jį iš rinkimų būtų pažeista jų kaip rinkėjų teisės.
„Žmonės, žinodami tas aplinkybes, rinkosi mane“, – sakė K. Tubis.
VRK narė Laura Martinaitytė pažymėjo, kad komisija neturi pagrindo abejoti iš teismo gautu išaiškinimu, nors gynyba jį sako esant tik vieno teisėjo nuomone, nes raštas oficialiai adresuotas teismo, pasirašytas teisėjo, kuris byloje buvo pranešėjas.
Į „valstiečių“ teisininkės Jonės Valčiukienės kritiką, kad K. Tubis iš rinkimų išbrauktas praėjus mėnesiui nuo nuosprendžio paskelbimo, komisijos atstovas Rokas Stabingis atsakė, kad VRK byloje nebuvo šalimi, todėl nuosprendį gavo vėliau, ir procesai užėmė tam tikrą laiko dalį.
K. Tubio advokatas J. Vilys patikino, kad nepalankų VRK sprendimą skųs teismui.
Atsakymą gavo rinkimų išvakarėse
VRK į teismą su klausimu, ar K. Tubiui atimta teisė dirbti ir valstybės tarnyboje ir valstybės politiku, ar tik valstybės tarnyboje, kreipėsi vasario pabaigoje ir prieš pat rinkimus praėjusį penktadienį gavo Panevėžio atsakymą, kad nuosprendyje įvardintas draudimas apima ir renkamas pareigas.
„Mero pareigybė nelaikoma valstybės tarnyba pagal Valstybės tarnybos įstatymą, todėl kilus neaiškumui dėl nuosprendžio taikymo prašome išaiškinti, ar rezoliucinėje nuosprendžio dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas ir turėta omeny, kad atimta teisė dirbti ir valstybės tarnyboje ir valstybės politiku, ar tik valstybės tarnyboje?“ – teismo klausė VRK.
Teismas kovo 3 dienos atsakyme VRK nurodė, kad spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą vadovavosi valstybės tarnautojo sąvoka, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso straipsniu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai.
Pasak teismo, šiame straipsnyje nurodyti valstybės tarnautojai „yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas“.
K. Tubis pirmauja Anykščių rajono mero rinkimuose, su 29,39 proc. balsų lenkdamas socialdemokratų kandidatą Dainių Žiogelį, už pastarąjį balsavo 19,45 proc. rinkėjų. Trečioje vietoje Anykščiuose su 18,63 proc. balsų liko dabartinis meras konservatorius Sigutis Obelevičius.
Rinkimų kodeksas numato, kad panaikinus kandidato registravimą už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais.
Rinkimų rezultatai gali būti pripažįstami negaliojančiais dėl šiurkščių pažeidimų, arba tais atvejais, kai pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti rinkimų rezultatų.
