Ingrida Šimonytė sako, jog tiltas, kaip ir visa europinė vėžė, padarys mus „geriau prijungtais“ prie kitų Europos Sąjungos šalių.

„Kiekvienas naujas tiltas, kuris atsiranda, yra nauja viltis ir nauja galimybė. Tai yra naujas atsivėrimas. Tai yra priminimas, kad pasaulyje net ir vykstant karams reikia ieškoti kūrybos, kūrybinių sprendimų“, – statybos darbų pradžios ceremonijoje kalbėjo premjerė.

„Šį tiltą galime vadinti ir simboliniu tiltu link ateities ekonominių galimybių“, – teigė ji.

LNK reportažas:

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, jog prasidėjus Rusijos Ukrainoje „Rail Baltica“ projektas tapo ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu, leisiančiu „mūsų geležinkelių tinklą visiškai integruoti į Europą“.

Pasak „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Karolio Sankovskio, naujasis tiltas yra labai svarbus regiono kariniam saugumui.

„Rail Baltica“ atneša naujas galimybes kariniam mobilumui, naujas papildomas jungtis prie egzistuojančios plačiosios geležinkelio vėžės, o tai reiškia greitesnį karinį mobilumą NATO greitojo reagavimo kontingentui – didesnį nacionalinį ir regioninį saugumą“, – renginyje sakė K. Sankovskis.

Italijos kompanijos „Rizzani de Eccher“ generalinis direktorius Franco Alzetta (Frankas Alceta) teigė, jog įgyvendinant šį ambicingą projektą iššūkių netrūks, bet jie įveikiami.

„Tai vienas didžiausių pagal vertę tokių projektų šiuo metu Europoje, todėl tai tikrai nebus lengvas projektas be problemų, bet bendradarbiaudami mes tikrai jas turėtume įveikti“, – statybų pradžios ceremonijoje teigė „Rizzani de Eccher“ vadovas.

Renginyje taip pat dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Baltijos šalių bendros įmonės „RB Rail“ vykdomasis direktorius Agnis Driksna ir kiti kviestiniai svečiai.

Tiltą statys Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“, su kuria už „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ balandį pasirašė beveik 64 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį.

Tilto polius ir perdangas įrengs Latvijos kelių ir tiltų statybos bendrovė „Tilts of Latvia“ ir Italijos kelių, geležinkelio tiltų bei viadukų statybos įmonė „Spic“, BNS patvirtino „LTG Infra“ atstovė.

„Pirmieji subrangovai, kurie bus atsakingi už polių ir perdangos įrengimą, yra „Tilts of Latvia“ ir „Spic of Italy“, – BNS pranešė Gintarė Žalytė-Štarienė.

Naujas geležinkelio tiltas per 2,5 metų turėtų iškilti šalia Jonavos, jo ilgis bus 1510 metrų, ilgiausias tarpas tarp atramų, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.

Tiltas yra 169 kilometrų ilgio „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos dalis, šios atkarpos statybos prasidėjo balandį. Ruožui jau skirta 257 mln. eurų Europos Sąjungos paramos, liepą geležinkelio statyboms Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė dar 360 mln. eurų.

„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.

32,34 mln. eurų vertės projektas dar nėra visiškai baigtas, šiuo metu įrengiama atraminė siena. Darbus baigti planuojama antrąjį šių metų ketvirtį, pranešė Susisiekimo ministerija.

Iki 2024 pirmojo pusmečio pabaigos planuojama rekonstruoti šalia naujojo tilto esantį vieną labiausiai apkrautų šalyje A. Meškinio (Kleboniškio) tiltą – jo rangovo konkursą planuojama paskelbti netrukus. Pasak Kelių direkcijos, atnaujinus šį vidurinį iš trijų tiltų vėliau ketinama rekonstruoti likusį – trečiąjį (pietinį) tiltą.

Naujo tilto statyba ir A. Meškinio tiltų sutvarkymas yra dalis maždaug 100 mln. eurų vertės Islandijos plento rekonstrukcijos projekto, kurį įgyvendinus bus atskirti skirtingo greičio transporto srautai.

Tai intensyviausias kelio ruožas Lietuvoje. Skaičiuojama, kad per magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“, į kurią patenka ir A. Meškinio tiltai, eismo intensyvumas siekia iki 78 tūkst. automobilių per parą.

Skaičiuojama, kad, sutvarkius visą Islandijos plentą, padidės eismo pralaidumas ir saugumas – vairuotojai sutaupys 8 mln. valandų laiko, kuris dabar prarandamas spūstyse.

Ketvirtadienį vyks simbolinis renginys, jame dalyvaus susisiekimo ministras Marius Skuodis, Seimo nariai, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, savivaldos ir rangovų atstovai.

Po oficialiosios dalies, apie 10 val. ryto, numatyta leisti eismą naujuoju tiltu ir viaduku per Jonavos g.

Eismas tiltu organizuojamas Vilnius-Klaipėda kryptimi, vairuotojams nusukant į Lapes bei Panerių gatvę, taip pat vykstant į prekybos centrą „MEGA“ ir Vytėnus.

Patekimas ant naujojo tilto bus ta pačia lėtėjimo juosta, kaip ir nusukimas į Jonavos gatvę. Naujai atidarytu tiltu ir viaduku taip pat važiuos visi nuo Jonavos gatvės užkilsiantys eismo dalyviai.

„Kauno tiltai“, suprasdami naujojo statinio svarbą ir jausdami visuomenės lūkesčius greičiau vykti atidarytu tiltu, atkreipia visų vairuotojų dėmesį į keletą pokyčių.

„Nuo šiol buvusiu nuvažiavimu į „MEGĄ“ ir Vytėnus nebebus galima naudotis. Todėl vairuotojus prašome itin atidžiai stebėti kelio ženklus, dangos ženklinimą ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį. Tuo tarpu magistralės ruožas, kuriame vyksta eismas Klaipėdos link, liks tranzitinėms transporto priemonėms, vykstančioms Klaipėdos link“, – teigė „Kauno tiltų“ atstovai.

Vairuotojus prašome itin atidžiai stebėti kelio ženklus, dangos ženklinimą.

Tiltas per Nerį – tai vienas iš Kauno šiaurinio aplinkkelio rekonstrukcijos etapų, kurio ilgis yra 1,18 km. Šis etapas apima atraminės sienutės statyba, naujo tilto per Neries upę statybą, naujo viaduko virš Jonavos g. statyba, taip pat naujo kelio statyba bei inžinerinių tinklų rekonstrukcija.

Islandijos plentas kartu su Kleboniškio tiltu Kaune yra labiausiai apkrautas kelio Vilnius–Klaipėda ruožas – nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“ magistralės per parą važiuoja vidutiniškai iki 68 tūkst. automobilių.

Magistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda yra transeuropinio kelių tinklo dalis, todėl esminis eismo sąlygų joje pagerinimas, pastačius naują tiltą, yra svarbus tiek Lietuvai, tiek tarptautinio susisiekimo kokybei.

Strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija, įvertinusi „LTG Infra“ ketinamą sudaryti sandorį ir matydama tam tikrų rizikų nacionaliniam saugumui, praėjusią savaitę nustatė įmonei privalomas rekomendacijas, BNS pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Bendrovė siūlo geležinkelio tiltą pastatyti už beveik 63,957 mln. eurų (be PVM).

Kaip BNS patvirtino „LTG Infra“ atstovai, sutartį su „Rizzani de Eccher“ planuojama pasirašyti kovo mėnesį.

LNK anksčiau skelbė, kad Italijos įmonė esą dirba Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ užsakymu. Bendrovė tai neigė ir aiškino niekada tiesiogiai nedirbusi Rusijos valstybei.

Visame pasaulyje dirbanti „Rizzani de Eccher“ projektus yra įsigyvendinusi JAV, Kanadoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Turkijoje, centrinės Amerikos, Azijos ir Afrikos valstybėse. Bendrovės pajamos iš užsienio rinkų sudaro apie 70 proc. jos apyvartos.

Kelias pasirašyti sutartį su Italijos įmone buvo atvertas po to, kai Vyriausybė šių metų pradžioje nutarė, kad tilto rangovo konkursą laimėjusi Kinijos korporacijos valdoma Ispanijos tiltų ir kelių infrastruktūros statybos bendrovė „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Todėl „LTG Infra“ su ja sausio pabaigoje nepasirašė 62,513 mln. eurų vertės (be PVM) sutarties.

„Puentes y Calzadas Infraestructuras“ dėl šių sprendimų bylinėjasi teismuose, tačiau jai kol kas nepavyko laikinai sustabdyti konkurso.

Bendrovė, be to, kreipėsi į Europos Komisiją. Į ginčą įsitraukė ir Ispanijos vyriausybė – ambasadorius Lietuvoje pareiškė, jog Lietuvos sprendimas eliminuoti bendrovę meta šešėlį visam ispanų statybos sektoriui, anksčiau teigė LNK.

Pasak LRT, du trečdalius „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ akcijų 2020 metais įsigijo Kinijos valstybinė įmonė „China Road and Bridge Corporation“, kurią valdo didelė Kinijos valstybinė kompanija „China Communications Construction“ – jai 2020-ųjų rugpjūtį JAV pradėjo taikyti sankcijas, nes sieja ją su Kinijos karinėmis struktūromis.

LNK teigimu, „Grupo Puentes“ nesutinka, jog ji yra kinų valdoma įmonė – esą koncernas didžiulis, jam vadovauja ispanai, o kinai akcijų turi tik vienoje iš grupės įmonių ir net ne toje, kuri statytų tiltą.

Naujas geležinkelio tiltas per Nerį iškils šalia Jonavos ir bus ilgiausias toks tiltas Baltijos šalyse. Jo ilgis sieks 1510 metrų, ilgiausias tarpas tarp atramų, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota.

„Rail Balticos“ projekte prie Jonavos planuojama statyti pusantro kilometro tiltą per Nerį, tačiau didžioji tilto dalis – virš slėnio, šalia upės.

„Didžiausias tiltas visose Baltijos valstybėse. Tokio neturime. Turėsime pirmąjį tokį tiltą. Jo statyba yra gana sudėtinga, nes tiltas yra labai aukštas“, – sakė „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.

Gruodį buvo aišku, kas tiltą statys. Konkursą laimėjo Ispanijos įmonė. Tačiau vos paskelbus nugalėtojus, Vyriausybė juos pašalino. Speciali komisija nustatė, kad ispanai kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Ispanijos koncerne akcijų turi Kinijos valstybinė įmonė.

Ispanai nesutinka su teiginiu, kad jie – kinų valdoma įmonė. Esą koncernas – didžiulis, vadovauja ispanai. Kinai akcijų turi tik vienoje iš grupės įmonių – ir ne toje, kuri statytų tiltą. Ispanus nustebino, kaip jie buvo pašalinti.

„Tame susitikime Vyriausybėje kancleris mus informavo, kad yra komisijos rekomendacija, kurią dauguma Vyriausybės narių palaikys. Jautėme, kad sprendimas priimtas iš anksto“, – teigė „Grupo Puentes“ sutarčių direktorius Luis Garcia Vegazo. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Skelbta, kad Ispanijos įmonės akcijų nusipirkusiems kinams amerikiečiai taiko sankcijas. „Mes dabar dirbame JAV vyriausybei Teksase. Amerikiečiai nemano, kad keliame grėsmę jų saugumui“, – vardijo pašnekovas.

Ispanai sakė, kad net apie pašalinimą sužinojo iš spaudos. Vyriausybė nepranešė. Žada ginti reputaciją. Teikė skundą Lietuvos teismui, bet jis buvo atmestas. Tada jie teigė kreipęsi į Europos Komisiją. Į ginčą įsitraukė Ispanijos vyriausybė.

Ispanų ambasadorius sakė, kad Lietuvos sprendimas meta šešėlį visam ispanų statybos sektoriui. „Ispanijos vyriausybė stovi su šia kompanija. Tai – gerbiama įmonė. Bet kokia žala jos reputacijai yra žala visam Ispanijos infrastruktūros sektoriui, kuris labai konkurencingas ir globalus“, – kalbėjo Ispanijos ambasadorius Jose Maria Robles Fraga.

Uždraudus ispanus, sutartį planuota pasirašyti su antrą vietą užėmusiais italais. Tačiau Vyriausybės komisija jau vertina ir italų patikimumą. „„Rizzani de Eccher“ yra privati Italijos kompanija, visiškai priklausanti de Eccher šeimai. Įmonė jau dirba „Rail Balticos“ projekte Latvijoje. Kartu su partneriais vykdome naujos Rygos centrinės stoties projektą. Turime sutartis su tokiais objektais kaip JAV karinis jūrų laivynas, Europos investicinis bankas, NATO. Esame pratę taikyti griežčiausius saugos kodeksus“, – „Gruppo de Eccher“ plėtros vadovas Carlo Bobisut.

Spaudoje pasirodė informacija, kad Italijos įmonė dirba Rusijoje su „Gasprom“ užsakymais. „Atsižvelgiant į projektus Rusijoje ir kaimyninėse šalyse, įskaitant  Ukrainą, „Rizzani de Eccher“ per antrinę įmonę „Codest“, kuri veikia nuo 1985-ųjų. Dirbame daugiausiai privatiems klientams ir niekada tiesiogiai nedirbame Rusijos valstybei“, – pridūrė jis.

Stebimasi, kodėl Lietuva kviečia įmones, leidžia dalyvauti konkursuose ir tik tada tikrina, ar įmonės atitinka Lietuvos reikalavimus. „Gerbiu susirūpinimą dėl saugumo, bet susirūpinimas dėl saugumo turi būti labai tikslus. Ir aš esu įsitikinęs, kad „Gruppo Puentes“ yra pasitengusi užtikrinti saugumą“, – kalbėjo Ispanijos ambasadorius.

Gerbiu susirūpinimą dėl saugumo, bet susirūpinimas dėl saugumo turi būti labai tikslus. Ir aš esu įsitikinęs, kad „Gruppo Puentes“ yra pasitengusi užtikrinti saugumą.

Kodėl įmonės tikrinamos tik pasibaigus konkursams, Vyriausybė rodo į Seimą. „Tokia buvo įstatymo leidėjo valia. Įstatyme yra numatyta, kad tikrinamas tos įmonės patikimumas, kuri laimėjo pirmą vietą“.

Konkursą skelbė „Lietuvos geležinkeliai“, priklausantys Susisiekimo ministerijai. Ar neįmanoma įmonių patikrinti iki konkurso, ministerija komentuoti atsisakė. Esą už procesus dėl šio įstatymo vykdymo atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ši taip pat atsisakė komentuoti. Atsakė, kad tai ne jos sritis.

„Patikra pradėta, aš galiu tik spėti, nes neturiu visos informacijos, galbūt ir per vėlai“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak jo, kaip organizuojamas konkursas ir patikra, yra kiekvienos institucijos atsakomybė. Krašto apsaugos ministerija taip pat vykdo patikrą, bet ji vykdoma iki patenkant į konkursus. Jei būtų pašalinti ir antri likę italai, tiltą statytų lietuviai. Tačiau, kad ir kas būtų paskelbtas laimėtoju, ispanai žada iš naujo skųstis teismui. Jei būtų pašalinti, bylinėtis svarsto ir italai. O jau reikia pradėti statybas.

„Jei nepavyktų pasirašyti sutarties per maždaug artimiausią mėnesį, rizikos egzistuoja nemažos“, – sakė „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas.

Be šio tilto nebus galima tęsti vėžės iki Latvijos. Per mėnesį nepasirašius sutarties gresia prarasti ir europinį finansavimą – apie 70 milijonų arba daugiau. Dešimtis milijonų tektų skirti iš Lietuvos biudžeto.

Tai BNS antradienį patvirtino Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas spaudai Audris Kutrevičius. Pasak jo, bendrovės skundas gautas sausio 25 dieną, o sprendimą, ar jį nagrinės, teismas turėtų priimti šią savaitę.

A. Kutrevičiaus teigimu, pareiškėja prašo bylą nagrinėti neviešuose posėdžiuose, todėl daugiau skundo detalių jis neatskleidė.

BNS žiniomis, konkursą laimėjusi Ispanijos įmonė teismo prašo panaikinti Vyriausybės nutarimą ir komisijos išvadą, taip pat laikinai stabdyti jų galiojimą.

„Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus antradienį LTG komentare teigė, kad laiku nepasirašius ir nespėjus įgyvendinti tilto statybos sutarties gali būti prarasta beveik 70 mln. eurų projektui skirtų lėšų.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija pernai gruodį nutarė, kad geležinkelio tilto per Nerį konkursą laimėjusi bendrovė „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ kelia grėsmę šalies saugumui, o Vyriausybė sausio pradžioje šią išvadą patvirtino.

Sprendimas reiškia, kad „Lietuvos geležinkelių“  antrinė įmonė „LTG Infra“ negali pasirašyti 62,5 mln. eurų vertės sutarties su konkursą laimėjusia įmone.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovai anksčiau yra sakę, kad tokiu atveju sutartis būtų pasirašoma su antros vietos laimėtoja Italijos statybų milžine „Rizzani de Eccher“, tačiau tik po to, jei tokiam sandoriui pritars vyriausybinė komisija. Jos sprendimo dar laukiama, BNS antradienį patvirtino LTG atstovė Gintarė Žalytė-Štarienė.

Italų bendrovė siūlo geležinkelio tiltą per Nerį pastatyti už beveik 63,957 mln. eurų (be PVM).

Naujas geležinkelio tiltas per Nerį iškils šalia Jonavos ir bus ilgiausias toks tiltas Baltijos šalyse. Jo ilgis sieks 1510 metrų, ilgiausias tarpas tarp atramų, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.

Pasak LRT, du trečdalius Ispanijos „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ akcijų 2020 metais įsigijo Kinijos valstybinė įmonė „China Road and Bridge Corporation“, kurią valdo didelė Kinijos valstybinė kompanija „China Communications Construction“ – jai 2020-ųjų rugpjūtį JAV pradėjo taikyti sankcijas, nes sieja ją su Kinijos karinėmis struktūromis.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės linija nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.

Komisijos išvada nėra galutinė, ją patvirtinti arba atmesti dar gali Vyriausybė.

Komisijos išvados dėl 62,5 mln. eurų vertės konkurso laimėtojos „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ paprašė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).

„Komisijai pateiktos visos LTG žinomos rizikos, tarp kurių ir ispanų įmonės sąsajos su Kinija“, – gruodį pranešime spaudai teigė Rolandas Šlepetys, LTG Verslo saugumo vadovas.

Nemato objektyvių kriterijų

Už sutarčių sudarymą atsakingo „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ direktoriaus Luis Garcia Vegazo Eltai atsiųstame komentare teigiama, kad Vyriausybei patvirtinus komisijos išvadą, kompanija patirs reputacinę ir finansinę žalą.

„Išvadą komisija priėmė nesikreipusi į bendrovę ir nepasitikslinusi informacijos. Iki šiol nesame gavę argumentų, kuo remiantis toks sprendimas priimtas. Tik pasirodžius informacijai žiniasklaidoje patys kreipėmės raštu į Vyriausybę, pateikėme įmonės valdymo struktūrą ir kitus duomenis bei paprašėme atitiktį nacionalinio saugumo interesams įvertinti iš naujo“,  – teigia L. G. Vegazo.

Pasak jo, antradienį „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ apie susiklosčiusią situaciją informavo ir Europos Komisijos Šiaurės-Baltijos jūrų TEN-T koridoriaus koordinatorę Catherine Trautmann. Jos paprašyta įvertinti aplinkybes bei pateikti rekomendacijas Lietuvos Vyriausybei.

Kaip teigia L. G. Vegazo, jei Vyriausybė patvirtins išvadą ir konkursą laimėjusiai Ispanijos bendrovei neleis vykdyti projekto, jo įgyvendinimas Lietuvai kainuos brangiau.

Jei Vyriausybė nuspręs, kad negalime įgyvendinti projekto, jos komisijai teks vertinti antros vietos laimėtoją, o čia gali užkliūti įgyvendinti projektai Rusijoje ir Baltarusijoje.

„Atitikimas nacionalinio saugumo interesams yra paremtas labiau politiniais nei objektyviais kriterijais. Jei Vyriausybė nuspręs, kad negalime įgyvendinti projekto, jos komisijai teks vertinti antros vietos laimėtoją, o čia gali užkliūti įgyvendinti projektai Rusijoje ir Baltarusijoje. Tuomet teks vertinti trečios vietos laimėtoją ir taip toliau. Visa tai reiškia laiko sąnaudas, o ir projekto kaina keičiantis dalyvių prioriteto eilei nemažės, o tik augs“, – pažymi L. G. Vegazo.

Antrą vietą LTG skelbtame europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį konkurse užėmė Italijos statybų bendrovė „Rizzani de Eccher“. Ji projektą įgyvendinti siūlo už 63,9 mln. eurų. Bendrovės svetainėje skelbiama, kad jos antrinė įmonė „Codest“ jau 30 metų sėkmingai veikia Rusijoje. Ši bendrovė taip pat stato beveik 600 mln. eurų vertės „Gazprom Transgaz Belarus“ būstinę Minske.

Prašė įvertinti iš naujo

Gruodžio pabaigoje Vyriausybei ir kitoms institucijoms adresuotame rašte, kurio kopiją turi ELTA, „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ teigia, kad ji ir 52 kiti juridiniai asmenys, veikiantys 13-oje skirtingų jurisdikcijų (Ispanija, JAV, Lenkija, Rumunija, Serbija bei Pietų Amerikos ir Afrikos šalys), priklauso holdingo bendrovei „Grupo Puentes“.

2020 m. gegužę 66,54 proc. „Grupo Puentes“ holdingo akcijų įsigijo Ispanijoje veikianti „CRBC Spain Investment Company“, kurią valdo Kinijos bendrovė „China Road & Bridge Corporation“ („CRBC“). Likusi akcijų dalis (32,77 proc.), priklauso Ispanijos kompanijai „Europe Bridges & Roads Company“.

„Pažymime, kad „Grupo Puentes“ korporatyvinėje struktūroje Kinijos „CRBC“ veikia tik kaip finansinis investuotojas. „CRBC“ neturi galimybės vienašališkai priimti jokių su holdingo bendrovės valdymu susijusių esminių sprendimų“, – teigiama rašte.

Ispanijos bendrovė nurodo, kad „CRBC“ nėra teikiama jokia informacija apie „Grupo Puentes“ įmonių vykdomus projektus, techninę, komercinę ar administracinę informaciją, o Kinijos bendrovės atstovai ar deleguoti asmenys nedalyvauja jokiuose „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ valdymo organuose.

Kompanija taip pat pažymėjo, kad visus sprendimus dėl geležinkelio tilto per Nerį priims ir įgyvendins Ispanijos piliečių komanda. Jos teigimu, 2020-2021 metais vien tik Ispanijos Karalystėje „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ sudarė septynias naujas rangos sutartis su vietos valdžios institucijomis dėl nacionaliniam saugumui svarbių objektų statybos ar rekonstrukcijos. Bendra šių projektų vertė – daugiau nei 280 mln. eurų.

Ispanijos kompanijos vertinimu, net ir įžvelgdama rizikas nacionaliniam saugumui, Lietuvos Vyriausybės komisija galėjo taikyti švelnesnę priemonę ir nustatyti tam tikras su projekto įgyvendinimu susijusias rekomendacijas dėl papildomų įsipareigojimų ar reikalavimų taikymo.

„Lietuvos geležinkeliai“ skelbė, kad naujas geležinkelio tiltas per Nerį iškils šalia Jonavos ir bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse. Iš viso naujojo tilto ilgis sieks 1510 metrų. Ilgiausias naujo tilto tarpas tarp atramų, toje vietoje kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.

Sutartį dėl projekto įgyvendinimo „Lietuvos geležinkeliai“ su konkurso laimėtoju planuoja pasirašyti sulaukusi galutinio Vyriausybės sprendimo.

Praėjusią savaitę Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nusprendė, kad bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ skelbtą konkursą laimėjusi Ispanijos įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Komisijos išvada nėra galutinė, ją patvirtinti arba atmesti dar gali Vyriausybė.

Komisijos išvados dėl 62,5 mln. eurų vertės konkurso laimėtojos „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ paprašė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).

„Komisijai pateiktos visos LTG žinomos rizikos, tarp kurių ir ispanų įmonės sąsajos su Kinija“, – pranešime spaudai teigė Rolandas Šlepetys, LTG Verslo saugumo vadovas.

Prašo įvertinti iš naujo

Šią savaitę Ispanijos „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ raštu kreipėsi į Vyriausybę, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją bei Susisiekimo ministeriją, prašydama iš naujo įvertinti jos atitiktį Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

Komisijai pateiktos visos LTG žinomos rizikos, tarp kurių ir ispanų įmonės sąsajos su Kinija.

Rašte, kurio kopiją turi ELTA, teigiama, kad komisijos priimtą išvadą galėjo lemti nepakankama informacija apie „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ valdymą ir veiklą.

Įmonė teigia, kad ji ir 52 kiti juridiniai asmenys, veikiantys trylikoje skirtingų jurisdikcijų (Ispanija, JAV, Lenkija, Rumunija, Serbija bei Pietų Amerikos ir Afrikos šalys), priklauso holdingo bendrovei „Grupo Puentes“. „Grupo Puentes“ yra įgyvendinusi daugiau nei 2000 projektų ir toliau vykdo projektus visame pasaulyje.

Kaip teigiama rašte, 2020 m. gegužę 66,54 proc. „Grupo Puentes“ holdingo akcijų įsigijo Ispanijoje veikianti „CRBC Spain Investment Company“, kurią valdo Kinijos bendrovė „China Road & Bridge Corporation“ („CRBC“). Likusi akcijų dalis (32,77 proc.), priklauso Ispanijos kompanijai „Europe Bridges & Roads Company“.

„Pažymime, kad „Grupo Puentes“ korporatyvinėje struktūroje Kinijos „CRBC“ veikia tik kaip finansinis investuotojas. „CRBC“ neturi galimybės vienašališkai priimti jokių su holdingo bendrovės valdymu susijusių esminių sprendimų“, – teigiama „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ už sutarčių sudarymą atsakingo direktoriaus Luis Garcia Vegazo pasirašytame ir Vyriausybei adresuotame rašte.

Ispanijos bendrovė nurodo, kad „CRBC“ nėra teikiama jokia informacija apie „Grupo Puentes“ įmonių vykdomus projektus, techninę, komercinę ar administracinę informaciją, o Kinijos bendrovės atstovai ar deleguoti asmenys nedalyvauja jokiuose „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ valdymo organuose.

„Kaip holdingo bendrovės akcininkas, „CRBC“ turi teisę gauti tik informaciją apie holdingo bendrovės finansinius rezultatus ir su tuo susijusius duomenis“, – aiškinama rašte.

Kompanija teigia, kad visus sprendimus dėl geležinkelio tilto per Nerį priims ir įgyvendins Ispanijos piliečių komanda.

Nėra gavusi pretenzijų dėl patikimumo

Ispanijos bendrovė rašte atkreipia dėmesį ir į tai, kad holdingo bendrovės akcininke tapus Kinijos „CRBC“, „Grupo Puentes“ įmonės nė vienoje valstybėje, įskaitant ES ir JAV, nesulaukė jokių pastabų, pretenzijų ar abejonių dėl jų patikimumo ar atitikimo nacionalinio saugumo interesams.

Kompanija teigia, kad 2020-2021 metais vien tik Ispanijos Karalystėje sudarė septynias naujas rangos sutartis su vietos valdžios institucijomis dėl nacionaliniam saugumui svarbių objektų statybos ar rekonstrukcijos. Bendra šių projektų vertė – daugiau nei 280 mln. eurų.

Tai, kad „Grupo Puentes“ be ribojimų veikia Ispanijos Karalystėje, o „CRBC“ tapimas holdingo bendrovės akcininke neturėjo įtakos jos veiklai ar statusui, patvirtino ir Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje.

„Atsižvelgdami į ilgametę šios Ispanijos įmonės patirtį, esame tikri, kad „Grupo Puentes“ yra patikima ne tik techniškai, bet ir saugumo požiūriu“, – rašoma ambasados rašte.

Ispanijos kompanijos vertinimu, net ir įžvelgdama rizikas nacionaliniam saugumui, Lietuvos Vyriausybės komisija galėjo taikyti švelnesnę priemonę ir nustatyti tam tikras su projekto įgyvendinimu susijusias rekomendacijas dėl papildomų įsipareigojimų ar reikalavimų taikymo.

Kaip teigiama rašte, įmonė yra pasirengusi visapusiškai bendradarbiauti su atsakingomis šalies institucijomis, o bendrovės atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams klausimus aptarti susitikime.

„Lietuvos geležinkeliai“ skelbė, kad naujas geležinkelio tiltas per Nerį iškils šalia Jonavos ir bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse. Iš viso naujojo tilto ilgis sieks 1510 metrų. Ilgiausias naujo tilto tarpas tarp atramų, toje vietoje kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.

Sutartį dėl projekto įgyvendinimo „Lietuvos geležinkeliai“ su konkurso laimėtoju planuoja pasirašyti sulaukusi galutinio Vyriausybės sprendimo.

„Komisija priėmė sprendimą, kad „LTG Infra“ ketinamas sudaryti naujo tilto per Neries upę statybos darbų pirkimo sandoris su atrinkta pirmos vietos laimėtoja neatitinka nacionalinio saugumo interesų“, – BNS pranešė premjerės patarėja Rasa Jakilaitienė.

Pasak jos, komisijos sprendimas nėra galutinis.

„Galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl šio sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams, priims Vyriausybė“, – teigė premjerės atstovė.

Komisijos išvados dėl 62,5 mln. eurų vertės konkurso laimėtojos „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ paprašė „Lietuvos geležinkeliai“.

LRT trečiadienį pranešė, jog sutartį dėl tilto statybų „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo pasirašyti su Ispanijos bendrove, kurios du trečdalius akcijų pernai įsigijo Kinijos valstybinė įmonė „China Road and Bridge Corporation“, kurią valdo stambi Kinijos valstybinė kompanija „China Communications Construction“ – jai pernai rugpjūtį JAV pradėjo taikyti sankcijas, nes sieja ją su Kinijos karinėmis struktūromis.

Naujas geležinkelio tiltas per Nerį iškils šalia Jonavos ir bus ilgiausias toks tiltas Baltijos šalyse. Jo ilgis sieks 1510 metrų, ilgiausias tarpas tarp atramų, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.