„Titano“ analogija su „Konkordu“

Kaip lėktuvo „Konkordas“ avarija palaidojo viršgarsinius skrydžius, taip nedidelio komercinio povandeninio laivo „Titanas“ sprogimas gali palaidoti turistinius nusileidimus į Atlanto vandenyno dugną.

Apie tai, kad laikas būtų užbaigti turistinius bet kokių aparatų nusileidimus prie „Titaniko“ nuolaužų, po „Titano“ katastrofos prabilo Tarptautinės „Titaniko“ asociacijos prezidentas Charlesas Haasas.

Išvedama paralelė tarp „Titaniko“ ir „Titano“. Po keleivinio laivo „Titanikas“ katastrofos 1912 m. pasaulis visiškai kitaip pažvelgė į laivų saugumo reikalavimus, ypač keleiviniuose laivuose.

„Titaniko“ avarija įkvėpė sukurti tvarką, dokumentus ir priimti konvencijas dėl žmonių išgyvenimo laivuose.

Povandeninio nusileidimo komercinio laivo „Titano“ žūtis turėtų išmokyti šiuolaikinį pasaulį atsakingiau žvelgti į naujausių technologijų panaudojimą jūrose ir vandenynuose.

Nors avarijos tyrimas dar vyksta, laivų statybos specialistai iškelia versijų, kad „Titano“ žūtį galima sieti ir su galimu taupymu išbandant nusileidimo aparatą, eksploatuojant jį ir rengiant kelionei į gelmę prie „Titaniko“.

Laivų statybos specialistai iškelia versijų, kad „Titano“ žūtį galima sieti ir su galimu taupymu išbandant nusileidimo aparatą, eksploatuojant jį ir rengiant kelionei į gelmę prie „Titaniko“.

Kyla daug abejonių

Povandeninis turizmas su nusileidimu į didelius gylius – palyginti nauja verslo sritis pasaulyje. Bendrovė „OceanGate“, kurios povandeninis aparatas „Titanas“ sprogo pakeliui į gelmę prie „Titaniko“ nuolaužų, tokį verslą pradėjo 2021 m.

Po katastrofos gali paaiškėti, kad povandeninis turizmas į didelius gylius ir saugumas yra sunkiai suderinami dalykai. Ne kalbėdami tiesiogiai apie „OceanGate“ aparatą „Titanas“, o apskritai apie giliavandenius povandeninius aparatus, ekspertai svarstė, kad povandeninio turizmo srityje turi būti ryškių pokyčių, siejamų su saugumu.

Kodėl nuo milžiniško vandens slėgio sprogo „Titano“ korpusas, turės atsakyti tyrėjai. Ch. Haasas paragino JAV pakrančių apsaugos tarnybą, teisėsaugos institucijas išsamiai ir nuodugniai ištirti su povandeniniu aparatu „Titanas“ susijusius jo statybos, eksploatavimo niuansus, įvertinti ryšių ir saugumo sistemas, „OceanGate“ bendrovės savininkų jūrinio turizmo politiką, pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

Kyla abejonių, ar tinkamai buvo įrengtas povandeninio aparato korpusas, ar vyko korpuso bandymai tokiomis sąlygomis ir apkrovomis, kokias panašūs įrenginiai patiria keturių kilometrų gylyje.

Ar nebus neigiamą vaidmenį padarę ir tai, kad JAV povandeninių aparatų saugumo reikalavimai galėjo būti susilpnėję arba į jų laikymąsi žvelgta atsainiau, nes šioje šalyje per pastaruosius 50 metų nebuvo jokių povandeninių laivų katastrofų?

Baiminamasi, kad „vienas neigiamas įvykis“ neuždėtų draudimo bent keliems dešimtmečiams nutraukti povandeninį jūrinį turizmą didesniuose gyliuose.

Organizatorius: povandeninį laivą „Titanas“ į paskutinę kelionę vedė ne kartą su juo į gelmę leidęsis bendrovės „OceanGate“ vykdomasis direktorius S. Rushas. „OceanGate“ socialinių tinklų nuotr.

„Konkordai“ sugrįš, o „Titanai“?

„Konkordo“ avarija 2000 m. Paryžiuje šių iki 2 405 km/h greitį galėjusių pasiekti lėktuvų skrydžius nutraukė 2003 m. Pagaminti apie 20 vienetų „Konkordų“ buvo sunaikinti.

Dabar jau kalbama, kad 2025 m. gali būti pradėti naudoti į „Konkordus“ panašūs „Boom Overture“ lėktuvai. Jų vidutinis greitis siektų apie 2 000 km/h. Lėktuvai naudotų tylesnius nei „Konkordai“ variklius, kurie naudotų anglies dvideginio neišskiriančius degalus.

Žmonija smalsi, linkusi į naujoves, todėl, jei sugrįžo „Konkordų“ analogai, grįš ir giliavandeniai povandeniniai turistinio nusileidimo į gelmes aparatai. O gal jie net ir nebus uždrausti? Gal tik bus imtasi riboti nusileidimo gylius? Gal bus gerokai sugriežtinami tokių aparatų gamybos ir bandymų reikalavimai?

„Povandeninių laivų, tokių kaip „Titanas“, statybos taisyklės parašytos krauju“, – pastebėjo JAV Los Andželo pilotuojamų povandeninių laivų komiteto pirmininkas Wiliamas Kohnenas. Povandeninį laivą „Titanas“ pilotavo bendrovės „OceanGate“ vykdomasis direktorius Stoktonas Rushas. Jis ir įkūrė povandeninio turizmo bendrovę „OceanGate“. Dirbo joje kartu su žmona Wendy Rush, kuri yra Idos ir Izidoriaus Strausų proproproanūkė. Šie žmonės 1912 m. plaukė su laivu „Titanikas“ ir žuvo jame. Gal tai W. Rush kartu su vyru įkvėpė įkurti „Titaniko“ apžvalgos vandenyno dugne turistinį maršrutą. Prieš tai ir W. Rush tuo pačiu povandeniniu laivu „Titanas“ buvo nusileidusi prie „Titaniko“ nuolaužų.

Kartu su S. Ruschu į „paskutinę kelionę“ plaukė vienas turtingiausių pakistaniečių Shahzadas Dawoodas ir jo sūnus Sulemanas, britų milijardierius Hamischas Hardingas ir prancūzų naras Paulo-Henry Nargeoletas. Kiekvienas iš jų buvo sumokėjęs po 250 tūkst. JAV dolerių.

Kalifornijos technologijų instituto („Caltech“) tyrėjos Rosaly Lopes (Rozali Lopes) vadovaujama grupė nurodė, kad Titano reljefas pasižymi „viena didžiausių geologinių įvairovių Saulės sistemoje“.

„Nors Žemės ir Titano medžiagos, temperatūros ir gravitacijos laukai skiriasi, daugelis paviršiaus darinių yra panašūs ir gali būti aiškinami kaip tų pačių geologinių procesų rezultatai“, – sakoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „Nature Astronomy“.

Išanalizavę dabar jau nebeveikiančio zondo „Cassini“ tyrimų radaru ir infraraudonųjų spindulių kameromis duomenis mokslininkai paskelbė dabar jau galintys užpildyti daugumą baltųjų dėmių Titano, skriejančio maždaug už 1,2 mlrd. km nuo Žemės, paviršiaus žemėlapyje.

Du dešimtmečius trukusi „Cassini“ misija buvo užbaigta 2017 metais, kai zondas buvo nukreiptas sudegti Saturno atmosferoje.

Pasak tyrėjų, Titano kopos ir ežerai atrodo esą jaunesni dariniai, o kalnagūbriai veikiausiai susidarė seniau.

Titano reljefą formavo besikaupiančios sąnašos ir nuosėdų erozija; jis taip pat pasižymi įvairove platumos atžvilgiu: kopos – ties pusiauju, lygumos – vidutinėse platumose ir įvairių reljefo formų bei ežerų labirintas – ties ašigaliais“, – sakoma studijoje.

Pusiaujo regionas yra „sausringas“, o arčiau ašigalių esančios sritys gauna daugiau kritulių.

Kaip ir Žemėje, Titano paviršiuje esama smūginių kraterių, skysčių ir vėjo sukeliamos erozijos žymių. Be to, šiame palydove lyja skystu metanu, reiškiasi tektoninių plokščių judėjimas ir, galbūt, vulkaninė veikla.

Viena iš šios grupės narių Alice Le Gall (Alis Le Gal), dirbanti Paryžiaus-Saklė universitete, sakė, kad Titanas „yra vienintelis žinomas dangaus kūnas, kurio paviršiuje žinome esant skysčių telkinių“.

Smarkiai atšaldytas metanas gali būti trijų būvių: kieto, skysto ir dujinio. A. Le Gall naujienų agentūrai AFP sakė, kad ši medžiaga Titane pasižymi panašiu ciklu kaip ir vanduo – Žemėje: Saturno palydove lietaus pavidalu iškrentantis skystas metanas sudaro upes ir ežerus, o vėliau gali išgaruoti ir  vėl sudaryti debesis.

„Išgirdęs apie mano iššūkį Henrikas pasakė, kad jam tai yra šiek tiek juokinga, – šypsosi M. Narauskas. – Aš tikrai pasistengsiu, kad mūsų kova jam tikrai nebūtų juokinga. Manau, Henrikas per anksti pasijautė esantis didelė ringo žvaigždė, tačiau nereikia manęs nuvertinti“.

Kartą kovotojai jau yra susitikę ringe. Tuomet pergalę teisėjų sprendimu šventė vilnietis H. Vikšraitis.

Revanšas vyks rugsėjo 21 dieną Kaune, „Žalgirio“ arenoje, „KOK World series in Kaunas“ turnyro ringe.

1. Tai – XX amžiaus metalas

Išgryninti titano rūdą labai sunku, tam reikia aukšto slėgio ir didžiulio karščio. Pirmą kartą sukurti 99,9 % grynumo titano mėginį pavyko tik 1910 metais. Tai pasiekė Matthew A. Hunteris, kurio vardu ir pavadintas sudėtingas procesas. Už laboratorijos ribų titanas pirmą kartą panaudotas 1932 metais. 1950-1960 metais sovietai išmoko titaną panaudoti povandeninių laivų gamybai. Tai yra sudėtingas pasiekimas, nes titano virinimui reikia inertinių dujų aplinkos. Tuomet amerikiečiai ėmė naudoti titaną kariniuose orlaiviuose.

2. Nuo juvelyrikos iki medicininių implantų

Titanas nėra ypatingai išvaizdus metalas, nors jį galima anoduoti. Tačiau jis vis tiek naudojamas gaminti laikrodžiams, auskarams, apyrankėms ir kitiems papuošalams. Titanas dažnai naudojamas ir medicinoje, nes yra labai tvirtas, lengvas ir netoksiškas – kūnas jo neatmeta. Gerai ir tai, kad jis yra paramagnetikas – žmonės su titano implantais gali būti tiriami magnetinio rezonanso aparatais.

commons.wikimedia.org nuotr.

Žinoma, titanas iki šiol naudojamas ir ginklų kūrimui, įrankiams, branduolinių atliekų saugojimui. Titanas atsparus korozijai, o kietumo ir svorio santykiu lenkia visus kitus metalus. Štai „Airbus A380“ lėktuve beveik visos hidraulinės linijos pagamintos iš titano. Iš viso šiame lėktuve panaudota net 70 tonų titano.

3. Titanas gali užsidegti

Nors titanas vis dar brangus, jo įsigyti nesunku. Taigi, nemažai žmonių bando namų sąlygomis jį apdirbti. Tam tinka įrankiai, naudojami nerūdijančiam plienui, tačiau titanas gali užsidegti. Tai dažnai įvyksta CNC staklėse – mažos ir karštos titano dulkės ima žiežidrbuoti ir degti. Blogiausia tai, kad titano ugnies negalima užgesinti įprastais gesintuvais ar vandeniu. Titanas taip pat gali užsidegti nuo kontakto su skystu deguonimi ar chloru.

4. Balti dažai

Tik maždaug 5 % iškasamos titano rūdos perdirbama į gryną metalą. Didelė dalis perdirbama į titano dioksidą, kuris naudojamas baltų dažų gamybai. Titano dioskidas netoksiškas ir labai tvirtas, todėl tokie dažai ilgai tarnauja.

commons.wikimedia.org nuotr.

5. Titanas nėra retas

Pagal dažnumą Žemėje titanas yra devintas elementas ir septintas dažniausiai aptinkamas metalas Žemės plutoje. Daugiausiai titano rūdos išgaunama Australijoje, Pietų Afrikoje, Kanadoje, Indijoje. Daugiausiai titano kempinės pagaminama Kinijoje, Japonijoje, Rusijoje, JAV ir Kazachstane. Titanas įprastai aptinkamas vulkaninės kilmės uolienose, tačiau niekada nėra grynas.

6. Titanas yra gana brangus

Kadangi išgauti sunku, titanas nėra pigus. Pirmos rūšies titano kilogramas kainuoja apie 22 eurus. Palyginimui, nerūdijančio plieno kilogramas kainuoja apie 4 eurus. Žinoma, kaina rinkoje stipriai svyruoja, taip pat priklauso nuo perkamo kiekio ir kokybės.

7. Titaninis Jurijus Gagarinas

J. Gagarinui skirtas paminklas Maskvoje yra pagamintas iš titano. 42,5 metrų aukščio skulptūra gražiai žėri saulėje, tačiau metalas buvo pasirinktas ir dėl simbolinių priežasčių. Titanas iki šiol yra naudojamas kosminių tyrimų įrangai kurti.

commons.wikimedia.org nuotr.

Titano lakštais padengtas ir ne vienas pastatas. Štai Gugenheimo muziejus Bilbao iš toli traukia akį. Teigiama, kad šis pastatas visą dieną atrodo vis kitaip, nes skirtingai atspindi Saulės šviesą.

Tačiau paleisti sraigtasparnio principu judėsiantį zondą „Dragonfly“ planuojama ne anksčiau kaip 2026 metais. Šis faktas neabejotinai yra nuviliantis, juolab kad mokslininkė prie šio projekto dirbo 15 metų.

„Tai neprailgs, [laikas] praeis labai greitai“, – guodėsi 52 metų E. Turtle, dirbanti Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) taikomosios fizikos laboratorijoje, netoli Vašingtono esančiame didžiuliame tyrimų centre, turinčiame 7 000 darbuotojų.

Dronas, sveriantis 600 kg, Titaną, esantį maždaug už 1,6 mlrd. kilometrų nuo Žemės, tikriausiai pasieks ne anksčiau kaip 2034 metais.

„Saulės sistemos išorinė sritis – atoki vieta“, – ramiai aiškino E. Turtle. Ji atrodė nustebusi, kad iš tiesų buvo užduotas klausimas apie tarpplanetinių skrydžių trukmę.

„Tyrinėti Saulės sistemos išorę neabejotinai reikia daug kantrybės“, – pastebėjo ji.

Palyginus su daugeliu kitų mokslų, planetologijos raida – daug lėtesnė. Atstumai iki kitų planetų – itin dideli, o į jas siunčiami robotai – labai sudėtingi, tad mokslininkai per savo gyvenimą neretai gali dalyvauti tik keliose misijose.

Masačusetso technologijų institute (MIT) ir Arizonos universitete studijavusi E. Turtle prisimena pirmąsias ne itin ryškias Titano nuotraukas, praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje padarytas Hubble'o (Hablo) kosminiu teleskopu. Tyrėja buvo tarp pirmųjų žmonių, gavusių iš arti padarytų šio palydovo nuotraukų, 2004 metais atsiųstų zondo „Cassini“, paleisto septyneriais metais anksčiau.

„Buvo stulbinama pamatyti debesis kitoje planetoje, – prisiminė E. Turtle. – Ir nenutuokėme, kas yra paviršiuje. Matėme tik tamsias ir šviesias sritis.“

Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Huygens“, nuleistas iš „Cassini“ ant Titano paviršiaus, spėjo išsiųsti kelias nuotraukas, kol išsijungė. Pasaulį apstulbino palydovo paviršių raižančių upių vagų vaizdai. „Tai buvo tikras proveržis“, – pažymėjo E. Turtle.

Per kelerius tolesnius metus buvo sukaupta daugiau žinių apie Titaną, keistą dangaus kūną, kurio paviršiaus temperatūra – apie minus 179 Celsijaus laipsnius. Jis yra didesnis už Merkurijų ir mūsų Mėnulį, o jo pluta sudaryta iš vandens ledo ir yra išraižyta skysto metano upių bei ežerų.

Virš slėnių, kopų ir kalnų pučia vėjai, slenka debesys ir krinta lietus (taip pat iš skysto metano). Šaltieji ugnikalniai vietoje lavos gali spjaudyti vandenį.

„Primityvi Žemė“

„Tai labai keista, tiesa? Nes Titane esama labai skirtingų elementų, bet jo geologija labai panaši į Žemės“, – sakė E. Turtle.

Mokslininkų nuomone, sąlygos Titane yra gana panašios į buvusias Žemėje, kai mūsų planetoje atsirado pirmųjų pavidalų gyvybė. Jie įtaria, kad skystas metanas galėtų atlikti panašų vaidmenį kaip vanduo, kad chemija ilgainiui virstų biologija.

„Dragonfly“, atliksiantis miniatiūrinės chemijos laboratorijos vaidmenį, kelerius metus skraidys iš vienos vietos į kitą, ieškodamas sudėtingų anglies junginių, kurias mokslininkai vadina gyvybės plytomis.

Senovinės upės vietoje surinktos molekulės gali būti kitokios negu niekada nepatyrusios vandens poveikio. Visi primityviosios Žemės istorijos pėdsakai jai seniai yra ištrinti. Taigi, Titanas galėtų pasiūlyti kelionę į tolimą praeitį.

Na, o jeigu „Dragonfly“ nieko neras?

„Negali būti, kad nieko nepasimokysime iš Titano, – neabejodama sakė tyrėja. – Kad ir ką rastume, tai mums kai ką papasakos.“

Planetų tyrimai paskatino E. Turtle suvokti, kad „Saulės sistema daug kūrybingesnė negu mūsų vaizduotė“.

„Visuomet būna staigmenų“, – pridūrė ji.

Iki paleidimo datos mokslininkė dar turi baigti projektuoti „Dragonfly“ ir jį sukonstruoti. Dronas turės keturis sraigtus, miniatiūrinį branduolinį generatorių, ličio jonų akumuliatorių, 10 vaizdo kamerų, du grąžtus mėginiams imti ir keturis mokslinius prietaisus.

Projekte dalyvaus šimtai mokslininkų ir inžinierių iš įvairių institucijų.

Vyriausiasis inžinierius Kenas Hibbardas (Kenas Hibardas) ištisas mėnesius dirbo iki išnaktų ir savaitgaliais. Jis žino, kad kol projektas bus įgyvendintas, jis spės pasenti.

„Investuoji daugybę laiko ir energijos; į kiekvieną iš šių prototipų įdedama dalelė tavo sielos“, – sakė jis.

„Esam ne vien mudu – susibūrė šimtai žmonių, kad kai ką nuveiktų. Ir niekas nenori nuvilti kitų“, – pridūrė K. Hibbardas.

Tikėtina, kad jis bus misijos valdymo centre 2026 metais, kai zondą planuojama paleisti. E. Turtle irgi norėtų asmeniškai dalyvauti ir prireikus padėti.

„Toks būtų planas“, – sakė ji.

Ne vieną kartą žiūrovus savo galingais smūgiais žavėjęs kaunietis kovo 16 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje tarptautinio turnyro „KOK Worlds series 2019 in Vilnius“ metu ringe susitiks su patyrusiu Michailu Supredka iš Baltarusijos.

„Žinau, kad šiai kovai puikiai pasiruošime, – sake M. Narauskas. – Degu noru kautis, degu noru dar kartą įrodyti, ko esu vertas“.

M. Supredka į kikbokso ringą yra žengęs bemaž šimtą kartų. Pusę savo kovų jis yra laimėjęs. Prieš kovą su kauniečiu 28-erių M. Supredka teigė, kad yra pasiryžęs vilniečiams pademonstruoti įspūdingą techniką.

„Žinau, kad M. Narauskas yra vienas geriausių Lietuvos kovotojų, tačiau tai manęs nė kiek nebaugina, – sakė M. Supredka. – Puikiai suprantu, ko esu vertas ir tikiu, kad mano patirtis atneš man pergalę“.

Pats M. Narauskas, iškovojęs jau ne vieną pergalę tarptautiniuose turnyruose patvirtino, kad patirtis ringe yra svarbus faktorius siekiant pergalės.

„Ir šiuo atveju siūlyčiau varžovui nenuvertinti mano sukauptos patirties, – nusišypsojo M. Narauskas. – Manau, kad padovanosime žiūrovams puikų reginį, kurį jie prisimins dar ilgai“.

Kovotojas su nekantrumu laukia lapkričio 17 dieną Vilniuje, „Siemens“ arenoje vyksiančio tarptautinio turnyro „HERO'S KOK WORLD SERIES“. Šio turnyro ringe ne vieną skambią pergalę spėjęs iškovoti kaunietis susikaus su lenku Tomašu Zamyslowskiu.

Pasiruošimas šiai kovai, pasak M. Narausko, vyksta įprastai. „Treniruojuosi, klausau trenerio Mariaus Misiūno nurodymu ir su nekantrumu laukiu kovos, – sako kovotojas. – Treneris visada atsižvelgia į mano savijautą, tos dienos motyvaciją sportui. Jeigu esu pavargęs, treneris taiko mažesnius krūvius arba liepia pailsėti“.

M. Narauskas pasidžiaugė, kad šįkart kovai pasiruošti jam padeda ir masažuotojas Algis Valenta. „Tai man leidžia kur kas greičiau atsigauti po didesnių krūvių, todėl treniruočių ciklai visada gali būti intensyvesni“, – teigia kaunietis.

Besiruošiant kovai M. Narauskui labiausiai patinka jausti, kad sportinė forma gerėja. „Džiaugiuosi, kai jaučiu, kad viską galiu atlikti greičiau ir stipriau, – šypsosi kovotojas. – Tačiau sunkiausi pasiruošimo momentai man yra galingumo ištvermės treniruotės, kai reikia išvarginti kūną ir, aišku, dieta prieš kovą“.

Klubo „Titanas“ auklėtinis teigė, kad būsimoje kovoje norėtų pademonstruoti dar daugiau greitų smūgių kojomis. „Reikės būti universaliu, stengtis kuo mažiau palikti spragų ir surasti priešininko silpnas vietas, jeigu sugebi tai padaryti, skaityk, kovą jau laimėjai, – sako M. Naurauskas. – Per kovos pirmą raundą treneris išanalizuoja priešininką ir per minutės pertraukėlę ar tiesiog šūksniais perteikia informacija tau. Ir tik nuo tavęs priklauso, kaip tu sugebėsi tai panaudoti prieš oponentą“.

Rugsėjo 23 d. Kauno „Žalgirio arenoje“ lietuvis surems pirštines su kovotoju iš Brazilijos Rodrigo Mineiro.

Lietuvos kovinio sporto gerbėjams šis kovotojas puikiai pažįstamas – iššūkį jam buvo metęs Karolis Liukaitis.

„Toje kovoje R. Mineiro atrodė labai ištvermingas ir fiziškai stiprus. Tuo metu net nekilo minčių, kad galėčiau stoti prieš jį ringe. Nors Karolis tuomet atrodė labai stiprus ir pasiruošęs kovai, bet Rodrigo buvo dar pranašesnis, – apie savo būsimą varžovą kalbėjo M. Narauskas. – Tačiau praėjo nemažai laiko ir aš patobulėjau, jaučiuosi visiškai pasiruošęs šiai kovai“.

Paklaustas, ko norėtų palinkėti savo varžovui, M. Narauskas nusijuokė.

„Rodrigo labai pasitiki savimi, jis yra sakęs, kad šioje kovoje suteiks man labai daug skausmo. Šie gąsdinimai manęs visiškai neįtikino, tik sukėlė šypseną, – teigė kovotojas. – Palinkėsiu jam sunkiai treniruotis, nes esu pasiruošęs laimėti šį karą. Kovosime mano gimtajame mieste ir tikiuosi sulaukti daug palaikymo“.

Turnyrui M. Narauskas ruošiasi „Titano“ klube. „Taip pat buvau išvykęs į stovyklą, kurioje treniruotes vedė Marius Misiūnas ir Žydrūnas Jasiūnas. Pagerinau savo ištvermę ir techniką. Dėmesys buvo sutelktas į Muay Thai techniką, akcentavau smūgius keliu. Rodrigo ringe turėtų pasisaugoti“, – sakė sportininkas.

Viename iš Saturno palydovų – Titane – astronomai aptiko įdomų geologinį objektą. „Cassini“ misijos radarų užfiksuotas darinys pavadintas „Magiška sala“.

„Titane yra skysto metano ir etano ežerų, jūrų. Palydovas, išskyrus Žemę, yra vienintelis Saulės sistemos pasaulis, kuriame egzistuoja skysčiai. Jame taip pat teka upės ir lyja. Titane egzistuoja taip vadinamas hidrologinis ciklas. Mokslininkai jį tiria, remdamiesi Žemės hidrologiniu ciklu“, – pasakojo Cornell universiteto mokslininkas Jasonas Hofgartneris.

J. Hofgartnerio komanda, pasitelkę „Cassini“ zondą, analizavo antrą pagal dydį palydovo jūrą – Ligeia Mare. Jos plotas siekia 126 kv. km, rašo space.com.

Kai 2013 m. liepos mėn. „Cassini“ atsiuntė naujų Titano nuotraukų, mokslininkai jas ėmė lyginti su senesnėmis. Regionas, kurį astronomai tyrinėjo, iki to laiko neturėjo jokių pakitimų.

„Titano jūros yra labai tamsios ir ramios. Zondas paprastai siunčia radijo bangas, kurios atsimuša nuo palydovo paviršiaus ir sugrįžta į radarų sistemą. Jūros dažniausiai būna tokios ramios, kad visa energija dažniausiai išsisklaido ir negrįžta iki „Cassini“, – pridūrė J. Hofgartneris.

Tačiau 2013 m. liepos 10 d. astronomai užfiksavo ryškų darinį, kurio liepos 26 d. jau nebebuvo. Jis pavadintas „Magiška sala“, nors gali būti, kad tai – visai ne sala. Mokslininko teigimu, dar neaišku, kas tiksliai buvo „Magiška sala“ ir kaip ji atsirado, bet į šį klausimą tikimasi netrukus atsakyti, toliau analizuojant „Cassini“ atsiųstus duomenis.

„Iškėlėme įvairių hipotezių. Gali būti, kad tai buvo bangos, į paviršių iš gelmių kylančios dujos, plūduriuojančios uolienos ir t.t. Manome, kad „sala“, kurios matmenys buvo 10x20 km, suskilo į mažesnius darinius – po maždaug kvadratinį kilometrą“, – tęsė J. Hofgartneris.

Nors internete pasirodė gausybė spėlionių, kad tai – ateivių laivas, astronomai tokias kalbas neigia. Į Titaną dabar ateina vasara, taigi saulės energijos užtenka sukelti vėjams ir kitiems fenomenams.

Tiesa, iki 2013 liepos surinkti duomenys rodė, kad palydove vėjai nėra tokie smarkūs, kad sukeltų dideles bangas. Tačiau, anot J. Hofgartnerio, gali būti, kad vėjai dabar stiprėja.

„Vasarą Titano atmosfera yra palankesnė tyrimams, todėl tikimės surinkti dar daugiau informacijos“, – sakė J. Hofgartneris.

„Akivaizdu, kad Ligeia Mare vyksta įdomūs reiškiniai. Titanas mus nuolat stebina“, – bbc.co.uk teigė „Open university“ (nuotolinio mokymo bei virtualus universitetas) emeritas prof. Johnas Zarneckis

Titanas yra vienas iš 62 Saturno palydovų. Jis yra maždaug 50 proc. didesnis ir 80 proc. sunkesnis už Mėnulį.

Atradimai publikuoti žurnale „Nature Geoscience“.