Iš Šiaulių kilęs žaidėjas pasakojo, kad vaikystėje krepšinis nebuvo pirmasis jo pasirinkimas.

„Pirmas mano sportas buvo futbolas. Jis man gan patiko, buvau puolėjas. Vienerias rungtynes pralaimėjome 1:10, vartininkas apsiverkė, sakė, kad nebenori. Man treneris pasakė: „Tu aukščiausias, eik į vartus.“ Sakiau, kad nemoku, bet pradėjau, sekėsi gerai ir labai patiko. Ėjau ir su vyresniais. Nuvedė pas trimis metais vyresnius, vienąkart gavau iš kamuolio į nosį ir sakiau, kad nebenoriu, išėjau iš futbolo. Nuėjau į regbį, kuris irgi labai patiko, bet ėjau gal tik tris mėnesius. Tėvukas sakė, kad nereikia tokio sporto. Mokykloje prasidėjo krepšinio pamokos, gal dešimties metų mane išsiuntė į sporto mokyklą ir nuo tada viskas, krepšinis“, – savo kelią link oranžinio kamuolio nupasakojo G. Orelikas.

Puolėjas buvo paklaustas apie 2015-2016 m. sezoną, kuomet jį tuometiniame Vilniaus „Lietuvos ryte“ treniravo Tomas Pačėsas. Šis laikotarpis jam įsiminė ne iš gerosios pusės.

„Stengiuosi neprisiminti. Ardavome tikrai kaip šunys. Kartais treniruotės būdavo vos ne iki vėmimo. Artūras Gudaitis bėgdavo ir sakydavo: „Orke, žinok vemsiu, viskas.“ Jei visi papasakotų, kas yra buvę pas trenerį Pačėsą... Eidavai su baime, nes nežinai, kas bus. Aišku, ką darbe liepia, tą ir padarai, bet kartoti – nekartočiau“, – atviravo G. Orelikas.

Į aikštelę šiaulietis grįžo 202­0-ųjų pabaigoje, kuomet galiausiai pabaigė reabilitaciją po 2018-aisiais patirtos sunkios kryžminių kelio raiščių traumos. Nepaisant įvairių iššūkių, pasitaikiusių nesėkmių ar abejonių, sportininkas sugebėjo rasti savyje jėgų sugrįžimui.

„Žinojau, kad tikrai grįšiu į krepšinį. Turbūt dauguma krepšiniu besidominčių žmonių sakė, kad negrįšiu, bet savyje tikrai žinojau, kad mano kelias yra grįžimo kelias. Verslo nebuvau pradėjęs, kiekvieną dieną atlikau reabilitaciją, Kaune gyvenome gal pusantrų metų. Buvo daug operacijų – vieną kartą nesugijo, kitą kartą vėl reikėjo išpjauti. Sunkiausia buvo psichologiškai. Buvo tų dienų ar naktų, kad paverki į pagalvę arba sakai, kad viskas. Bet žmona būdavo šalia, palaikydavo, tai irgi padėdavo. Buvo minčių ir apie karjeros pabaigą, nes viena, antra, trečia operacija ir galvoji – kiek dar galima? Stengiausi galvoti kitaip, turėjau šalia, kas padėjo. Vis dėlto dar pasirodžiau“, – apie beveik trejus metus trukusius sunkumus kalbėjo G. Orelikas.

Paprašytas įvardinti norimą paskutinę karjeros stotelę, krepšininkas išskyrė dvi galimas opcijas.

„Būtų du variantai – arba gimtame mieste (Šiauliuose), arba pas Virgį (Šeškų). Daug metų pas jį buvo praleista. Kalbėjome su (Vyteniu) Lipkevičiumi, buvo ir Adas (Juškevičius), kad reikėtų susirinkti sezoną su Virgiu pažaisti. Pas mus išlikę geri santykiai su treneriu. Svarstyčiau tokius variantus“, – tvirtino žaidėjas.

Pokalbyje su G. Oreliku – krepšininko mintys apie neįprastą pavardę, vaikystę Šiauliuose, tėvystę, Željko Obradovičiaus dėmesį, nuplaukusį Eurolygos laivą, krepšininkų algos svyravimus, Nenadą Čanaką ir ypatingas V. Šeškaus savybes.

„Pradėta administracinė teisena dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir apsauginės kaukės nedėvėjimo gydymo įstaigos patalpose“, – BNS ketvirtadienį sakė Alytaus apskrities policijos atstovė spaudai Kristina Janulevičienė.

Anksčiau šiais metais pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo nutrauktas vietos prokurorų sprendimu, vėliau nukentėjusioji pusė – vienas ligoninės medikų – sprendimą skundė.

Galiausiai šią savaitę nuspręsta apsiriboti administracine teisena.

Apie tai ketvirtadienį pirmas pranešė laikraštis „Alytaus naujienos“.

Leidiniui T. Pačėsas teigė, kad tyrimas buvo jo menkinimo akcija.

„Ži­nant, kad ne­vy­ko fil­ma­vi­mas, ne­ga­li­ma pa­ro­dy­ti, kaip vis­kas bu­vo. Tuo­met li­go­ni­nė­je sten­giau­si pa­sa­ky­ti vis­ką, ką ma­čiau, ką pa­ty­riau. Nu­trauk­tą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ver­ti­nu kaip si­tu­a­ci­ją, ku­ri taip ir tu­rė­jo baig­tis“, – sakė miesto tarybos narys.

Alytaus ligoninė dėl T. Pačėso elgesio įstaigoje į policiją kreipėsi pernai gruodžio 30 dieną.

Tuo metu, anot policijos, tarybos narys necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo medicinos personalą, grasino susidorojimu, ligoninės patalpose nedėvėjo apsauginės kaukės.

Tuo metu naujienų portalui delfi.lt jis teigė, kad naktį iš gruodžio 21-osios į 22-ąją būta „pokalbio pakeltu tonu iš abiejų pusių“ su Alytaus ligoninės COVID-19 skyriaus personalu.

T. Pačėsas sakė gruodžio 14–26 dienomis besigydęs ligoninėje dėl abipusio plaučių uždegimo, nustatyto koronaviruso ir minėtą naktį neapsikentęs budinčių medikų „garsaus juoko, balsu aptarinėjamo kolegų elgesio, aprangos, kito nederamo darbo vietoje nakties metu elgesio, kuris akivaizdžiai trukdė ligoniams miegoti“.

Jis taip pat sakė dėvėdamas medicininę kaukę priėjęs prie personalo ir paprašęs elgtis tyliau, tačiau gavęs „grubių žodžių“.

T. Pačėsas Alytaus miesto savivaldybės taryboje yra frakcijos „Už Alytų“ vadovas.

Apie tai BNS penktadienį informavo Alytaus apskrities policijos atstovė spaudai Kristina Janulevičienė.

Jos teigimu, Alytaus ligoninės direktorius Arūnas Vasiliauskas dėl tarybos nario elgesio įstaigoje į policiją kreipėsi gruodžio 30 dieną.

„Įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo medicinos personalą, grasino susidorojimu, ligoninės patalpose nedėvėjo apsauginės kaukės. Dėl tokio paciento elgesio buvo sutrikdytas medikų darbas, pažeista viešoji tvarka“, – teigė K. Janulevičienė.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Tarybos nario elgesį ketina svarstyti ir savivaldybės Etikos komisija.

„Etikos komisija, reaguodama į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie tarybos nario elgesį, artimiausiame posėdyje svarstys šį klausimą“, – BNS sakė jos pirmininkė Vilija Ramanauskienė.

T. Pačėsas BNS plačiau situacijos nekomentavo, sakė esantis užsiėmęs ir pasiūlė skambinti vėliau.

Vėliau penktadienį naujienų portalui delfi.lt jis teigė nieko nežinantis apie policijos tyrimą, tačiau neneigė, kad naktį iš gruodžio 21-osios į 22-ąją būta „pokalbio pakeltu tonu iš abiejų pusių“ su Alytaus ligoninės COVID-19 skyriaus personalu.

T. Pačėsas sakė gruodžio 14-26 dienomis besigydęs ligoninėje dėl abipusio plaučių uždegimo, nustatyto koronaviruso ir minėtą naktį neapsikentęs budinčių medikų „garsaus juoko, balsu aptarinėjamo kolegų elgesio, aprangos, kito nederamo darbo vietoje nakties metu elgesio, kuris akivaizdžiai trukdė ligoniams miegoti“.

Jis taip pat sakė dėvėdamas medicininę kaukę priėjęs prie personalo ir paprašęs elgtis tyliau, tačiau gavęs „grubių žodžių“.

T. Pačėsas, be kita ko, sakė pasitikintis policija ir yra pasirengęs jai teikti paaiškinimus, jeigu jų reikės.

Jis Alytaus miesto savivaldybės taryboje yra frakcijos „Už Alytų“ vadovas.

Buvęs Gdynės "Prokom" ir Vilniaus "Lietuvos ryto" klubų, Lietuvos jaunimo rinktinės vyriausiasis treneris, daugkartinis Lietuvos, Lenkijos, Rusijos čempionatų prizininkas, 1996 m. Atlanto olimpiados bronzos medalio laimėtojas neseniai pasitiko 50-ąjį jubiliejų.

"Sportuoju, prisižiūriu, kenksmingų įpročių neturiu, todėl esu kupinas jėgų ir noro veikti. Stebiu visas krepšinio aktualijas. Tiesa, pats kamuolį į rankas paimu retokai. Atsižaidžiau. Panašiai kaip ir baseine atplaukiojau savo. Vaikystėje septynerius metus lankiau. Iki šiol atsimenu tą jausmą, kai ankstų rytą reikia šokti į šaltą vandenį. Brrr… Ir dar tas monotoniškas arimas – pirmyn ir atgal po kelias valandas. Todėl dabar net vasarą poilsiaujant kažkur šalia baseino į jį įšokti netraukia", – pasakojo "Kauno dienai" T.Pačėsas.

– Profesionaliame krepšinyje bene pirmą sykį sirgaliai jus išvydo Kauno "Žalgirio" dublerių ekipoje, kurią treniravo Rimantas Grigas. Jau tuomet išsiskyrėte atletiškumu, šuoliu. Kodėl "Žalgiryje" neužsibuvote?

– Pamenu, gal 1992-aisiais Modestas Paulauskas ir Henrikas Giedraitis mane pakvietė į pagrindinę "Žalgirio" komandą. Tačiau pirmą pusę sezono žaidžiau mažai. Man tai nepatiko. Žinojau, kad galiu žaisti, bet nuolat tryniau atsarginių suolą. Vieną dieną atnešiau "Žalgirio" aprangą ir palikau salėje. Pasakiau: mano karjera čia baigta. Ir išėjau. Galbūt buvau dar per jaunas, gal reikėjo pakentėti ir laukti savo šanso žymiame klube, bet tada maniau kitaip.

"Žalgirio" dubleriai: T.Pačėsas (stovi kairėje) ir būsimasis NBA žaidėjas Ž.Ilgauskas.

– Po "Žalgirio" jūsų kelias nuvedė į Kauno "Laverą", o vėliau ir "Atletą". Šiose komandose tapote vienu ryškiausių LKL krepšininkų ir sulaukėte kvietimo į Lietuvos rinktinę.

– "Laveroje" buvo susirinkusi smagi kompanija: Ramūnas Cvirka, Gediminas Meiliūnas, Virgis Praškevičius, Singaras Tribė. Neblogai patriukšmavome LKL čempionate, bet, bankrutavus rėmėjui, teko keltis kitur. Tada kaip tik formavosi stiprus "Atleto" klubas. Jame su pertraukomis žaidžiau kelis sezonus. 1996-aisiais turėjome unikalų šansą tapti LKL čempionais. Finalo serijoje iki trijų pergalių pirmavome 2:0, iki titulo buvo likusi viena pergalė. Tačiau vienas mūsų lyderių Saulius Štombergas patyrė traumą, buvo ir kitų aplinkybių. Neatsilaikėme, o "Žalgiris" atsitiesė, laimėjo kelis mačus iš eilės ir atėmė aukso žiedus. Iki šiol manau, kad, nepaisant visų aplinkybių, tikrai galėjome, net privalėjome dar bent kartą žalgiriečius įveikti. Buvo labai apmaudu. Ne tik dėl nuplaukusių titulų, bet ir dėl to, kad netrukus "Atleto" nebeliko. Jei tąsyk būtume tapę čempionais, manau, kad būtume pakeitę Lietuvos krepšinio klubų istoriją. Galbūt iki šiol su "Žalgiriu" aršiausiai konkuruotų ne Vilniaus "Rytas", o Kauno "Atletas". Tačiau po pralaimėjimo rėmėjas nutarė pakeisti strategiją, nebeinvestuoti į klubą ir ambicingojo "Atleto" neliko.

– Užsienyje trumpai pažaidėte Ukrainos ir Izraelio lygose, tačiau skambesnių pasiekimų nuskynėte Rusijoje. Su Permės "Ural Great" komanda tapote Rusijos čempionais, įveikdami garsiąją Maskvos CSKA. Kaip pavyko nukalti šią sensaciją?

Vieną dieną atnešiau "Žalgirio" aprangą ir palikau salėje. Pasakiau: mano karjera čia baigta. Ir išėjau. Gal reikėjo pakentėti?

– Tais sezonais Permėje susilipdė labai pajėgus kolektyvas, kuriame buvo daug lietuviškų akcentų – žaidė Rytis Vaišvila, Virginijus Sirvydis, Artūras Javtokas, o Kšyštofas Lavrinovičius, apskritai, iš ten žmoną parsivežė (juokiasi – aut. past.). Treneriu dirbo Valdemaras Chomičius. Tą sezoną (2001 m. – aut. past.) CSKA gal nebuvo toks stiprus, bet ir mes buvome ne iš kelmo spirti. Maskviečius įveikėme ir tai buvo ypač retas atvejis Rusijos krepšinio istorijoje, kai CSKA netapo šalies čempionu (nuo 1992 m. laimėjo net 27 čempionatus – aut. past.). Be to, tapome ir Šiaurės Europos lygos (NEBL) nugalėtojais.

– Po sėkmingų sezonų Rusijoje beveik dešimtmečiui persikėlėte į Lenkiją, kuri jums tapo antraisiais namais. Ten rungtyniaujant iškovoti, atrodo, net šeši šalies čempiono titulai, vėliau dar šūsnis medalių jau tapus treneriu. Kodėl taip ilgai apsistojote šioje šalyje?

– Kuo čia stebėtis? Juk Lenkija mums ypač artima istoriškai, ne vieną šimtmetį turėjome ir bendrą valstybę (šypsosi – aut. past). Tiesiog ten labai greitai tapau savas. Man sekėsi rungtyniauti, o ir už aikštės ribų sutikau nemažai žmonių, kurie tapo tikrais draugais. Pažaidžiau trijuose klubuose. Su "Prokom" komanda tapau daugkartiniu Lenkijos čempionu.

Tuo metu dar tik būsimų trenerių D.Adomaičio ir T.Pačėso akistata Lenkijoje.

– Gdynės "Prokom" klube prasidėjo ir kitas svarbus jūsų karjeros etapas. Ar sudėtingas buvo virsmas iš žaidėjo į trenerį?

– Man buvo lengva. Visą karjerą žaidžiau gynėju, mokėjau skaityti krepšinį, mėgau vadovauti komandai aikštėje, todėl ir apsivilkęs stratego kostiumą labai greitai įsijaučiau į trenerio vaidmenį. Iškart aplankė sėkmė. Lenkijoje skynėme pergales, neblogai sekėsi ir tarptautiniuose turnyruose. 2010-aisiais perrašėme Lenkijos krepšinio istoriją, kai patekome į Eurolygos ketvirtfinalį, kuriame tik po dramatiškos serijos nusileidome Lino Kleizos vedamam Pirėjo "Olympiakos" ir nepatekome į finalo ketvertą. Lenkijos klubui, žinant tuo metu buvusį mūsų biudžetą ir tai, su kokiais klubais Europoje konkuravome, tai buvo didžiulis pasiekimas.

– Kodėl po ilgo, tikrai sėkmingo darbo Lenkijoje atsisveikinote su "Prokom" ir perėjote prie administracinio darbo VTB Jungtinėje lygoje?

– Norėjau klubo progreso. Nors nuveikėme iš tiesų labai daug, norėjosi kelti dar aukštesnius tikslus, bet Lenkijoje tam nebebuvo galimybių. Nebemačiau prasmės toliau tęsti darbą ir dešimtą ar dvyliktą kartą laimėti tą patį čempionatą. O nuversti kalnus Eurolygoje su savo ribotais resursais neturėjome jokių šansų. Atsisveikinau be pykčio, tiesiog nutariau pailsėti. Kurį laiką dirbau VTB lygos vykdomuoju direktoriumi, o 2015-aisiais sulaukiau tuomečio Vilniaus "Lietuvos ryto" klubo kvietimo perimti komandos vairą. Sostinės komandą buvo ištikusi tam tikra krizė, ji pralaimėjo nemažai rungtynių Europos taurės turnyre. Iš esmės tai buvo didžiulis iššūkis. Manau, kad pavyko situaciją stabilizuoti. Netrukus iškovojome Karaliaus Mindaugo taurę, finale įveikdami "Žalgirį". Tą patį turėjome pakartoti ir LKL čempionate, tačiau pusfinalyje netikėtai nusileidome Klaipėdos "Neptūnui". Iki šiol manau, kad jei ne keista teisėjų klaida, nulėmusi mūsų pralaimėjimą klaipėdiečiams, mes būtume žengę į finalą ir ten būtume nugalėję "Žalgirį".

– Vilniuje nutraukėte "Lietuvos rytą" slėgusį trofėjų badą, tačiau po dvejų metų darbo grįžote į gimtąjį Alytų. Nuo to laiko trenerio darbo iš esmės nebedirbote. Ar ši veiklos sritis jūsų nebevilioja?

– Taip susiklostė, kad tuo metu kitų man įdomių pasiūlymų nebuvo, o bet kur eiti nenorėjau. Susitelkiau į kitas veiklos sritis – politiką, verslą, tačiau nuo krepšinio nenutolau iki šiol. Stebiu ir analizuoju labai daug rungtynių ir nemanau, kad esu praradęs darbinę kvalifikaciją. Jei pasitaikytų ambicingas projektas, aš jį svarstyčiau. Taško nesu padėjęs.

– Nepamiršti krepšinio jums padeda veikla Alytaus "Dzūkijos" klube, esate jo Garbės prezidentas. Prieš šį sezoną "Dzūkija" buvo įvardijama absoliučia LKL autsaidere, tačiau alytiškiai startavo taip, kad tapo pretendentais į atkrintamąsias varžybas. Kaip pavyko paneigti kritikų prognozes?

– Kritikai mėgėjai, sporto žurnalistai krepšinį stebi labai paviršutiniškai. Jie mato tik atskirus žaidimo epizodus, galutinį rezultatą ir turnyro lentelę. Retas suvokia, kad rezultatai dažnai neatspindi realios situacijos. Pavyzdžiui, vieną sezoną "Dzūkija" taip pat buvo vadinama vos ne prasčiausia komanda, nors tąsyk net šešis ar septynis mačus pralaimėjo per pratęsimus. O pratęsimai – tai loterija, kurioje sėkmę lemia atsitiktinumas, vienas metimas. Jei tada būtume laimėję keliais pratęsimais daugiau, būtume patekę į atkrintamąsias varžybas ir visi būtų sakę, kad to sezono "Dzūkija" – labai solidi komanda. Tas pat ir šiemet. Turėdami ribotą biudžetą ilgai laukėme, kol rinkoje apsipirks turtingesni klubai ir žaidėjų kainos nukris. Dairėmės konkurentams nereikalingų, nepastebėtų, probleminių krepšininkų. Rezultatą matote patys. Tiesą sakant, pergalių šiemet turėjo būti dar daugiau, bet patys paleidome mums istorinį šansą įveikti "Žalgirį" (alytiškiai pralaimėjo tik po pratęsimo 100:105 – aut. past.).

– Pastaraisiais metais ragavote ir politiko duonos. Vedėte partiją į Seimo rinkimus, ne vienus metus dirbate Alytaus miesto taryboje. Ar nesigailite pasinėręs į šią, daugelio akyse, nešvarią sritį?

– Tikrai nesigailiu. Išbandęs šią veiklą sužinojau daugybę man visiškai naujų, neatrastų dalykų. Ta patirtis davė labai daug. Tikiuosi, kad būtent dėl šio pasirinkimo tapau bent kiek išmintingesnis (šypsosi – aut. past.).

Žalieji pakeitė vedlį

Gal lietuviai ir laikosi tradicijų, bet ne politinių. Demokratinės tradicijos po pralaimėtų rinkimų atsistatydinti ketina laikytis keturių iš vienuolikos partijų, nesugebėjusių peržengti 5 proc. barjero, lyderiai.

Žaliųjų partija, po rinkimų praėjus vos pusantro mėnesio, jau išsirinko naują pirmininkę. Virtualiai vykusiame Žaliųjų partijos suvažiavime ja tapo Žaliosios politikos instituto direktorė 28-erių Ieva Budraitė, bene jauniausia pirmininkė Lietuvos partijų istorijoje. Dvi kadencijas jai vadovavęs Remigijus Lapinskas žada toliau aktyviai veikti, jis išrinktas naujos pirmininkės pavaduotoju.

Žaliųjų partija jau išsirinko naują lyderę – I. Budraitę ir pradės nacionalinę naujų narių pritraukimo kampaniją. (Lietuvos žaliųjų sąjunga nuotr.)

Nors Žaliųjų partijai iki 5 proc. barjero buvo toli – ji tesurinko 1,6 proc. balsų, I.Budraitė džiaugiasi, kad vis dėlto vieną atstovą Seime jie turi –  su jų partija šįsyk rinkimuose kandidatavęs buvęs socialdemokratas Algirdas Butkevičius laimėjo vienmandatėje apygardoje. "Jis įsipareigojo bendradarbiauti su mūsų partija. Nors nėra mūsų partijos narys, jam priimtina žaliųjų ideologija, tad stengsimės tai išnaudoti ir mūsų partijai plačiau viešinti, programinėms nuostatoms realizuoti", – sako I.Budraitė.

Partija rengiasi savivaldos rinkimams. Bet reikia ne tik geros programos, bet ir didesnių žmogiškųjų resursų. "Ketiname pradėti nacionalinę naujų narių pritraukimo kampaniją ir plačiau kalbėti ne tik apie aplinkosaugos klausimus, bet ir ekonominę politiką, socialinius klausimus, parodyti, kaip žaliųjų programa gali juos spręsti", – nauja lyderė tikisi, kad taip pavyks laimėti daugiau savivaldybių tarybų mandatų, nes dabar teturi šešis.

G.Kirkilas – ne G.Paluckas

Socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas – paskutiniai mėnesiai šiame poste: po pralaimėtų rinkimų jis iš karto pareiškė atsistatydinąs. Bet iki kovo dar vadovaus partijai: "Prieš porą savaičių atlikome partijos narių apklausą ir dauguma nenorėjo suvažiavimo virtualiuoju būdu. Tad, priklausomai nuo situacijos, jis vyks greičiausiai kovą."

Pasak G.Kirkilo, nepaisant karantino, partija veikia aktyviai: šią savaitę valdyba pasiūlė praėjusių Seimo rinkimų analizę ir partijos perspektyvą, tarp skyrių ir tarybos narių vyksta virtualiosios diskusijos, taip pat ir dėl programos atnaujinimo, prasideda geriausių kandidatų į savivaldybių tarybų narius, merus paieškos.

Ar tarp siūlymų yra ir toks – vėl tapti viena partija su socialdemokratais? "Visokių siūlymų yra. Bet toks klausimas bus įmanomas tik vasarą, po to, kai partijos išspręs savo lyderystės klausimus. Aš nesu Gintautas Paluckas, aš atsistatydinau, tad išsirinksime naują pirmininką. Reikia jaunimo ar vidurinės kartos žmonių. O pokalbiai – įvairiausi. Pažiūrėsime, koks lyderis ateis pas socialdemokratus", – sako G.Kirkilas, pabrėždamas, kad partijoje dirbs ir toliau.

Ilgametis socialdemokratų idėjų šalininkas, buvęs premjeras G.Kirkilas iki kovo dar vadovaus LSDDP. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Nors tik 3,2 proc.balsų rinkimuose pelnę "socialdarbiečiai" liko už brūkšnio daugiamandatėje apygardoje, vienmandatėse trys jų atstovai laimėjo. Beje, daugelio nustebimui, jie nebalsavo prieš konservatoriams atstovaujančios Ingridos Šimonytės kandidatūrą į premjerus. LSDDP paskelbė pareiškimą, kad reikia leisti suformuoti naują Vyriausybę, nes ir taip situacija dėl COVID-19 krizinė. Bet partija ideologinės krypties nekeičia, užtikrina G.Kirkilas, po 28 metų Seime likęs už jo durų.

Atsistatydinti nepavyksta

Atsistatydinti, jei partija neperžengs 5 proc., dar rinkimų naktį žadėjo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Iki minimalios kartelės šiai partijai pritrūko vos 0,2 proc.

Tiesa, V.Tomaševskis prisipažino abejojantis, ar jo atsistatydinimas bus patvirtintas.

"Ne kartą tai dariau, bet partijos narių buvo kiti sprendimai", – spaudos konferencijoje po rinkimų sakė jau 22-us metus partijai vadovaujantis politikas.

Beata Petkevič, viena iš trijų LLRA-KŠS atstovų Seime, mandatus laimėjusių vienmandatėse apygardose, taip pat mano, kad partijos nariai ir šįsyk, kaip jau ne kartą buvo, neleis savo pirmininkui atsistatydinti. Pasak jos, tarp partijos vadovybės ir kitų narių yra stiprių politikų, bet visi palaiko savo pirmininką. Šis klausimas bus sprendžiamas LLRA-KŠS suvažiavime, bet kol kas svarstoma, ar dėl pandemijos jį rengti nuotoliniu būdu ar luktelėti.

Traukiasi iš politikos

"Iš partijos lyderių, žinoma, pasitraukiu, bus Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai susirinkimas, tai paskelbs. Liks tie, kas politikos būdu tiki galintys veikti. Matyt, liks man mieliausias vardas – LIETUVA YRA ČIA. Man seniai kitas kelias skirtas. Manau, ir balsuodami žmonės man daug kas taip pasakė: neaukok jėgų politikai", – sako Arvydas Juozaitis, kurio vedamą partiją palaikė vos 0,49 proc. rinkėjų.

Vieną ryškiausių Sąjūdžio šauklių sugrįžti į politiką paskatino visuomenėje žinomų asmenų viešas raginimas jam kandidatuoti į prezidentus, paskelbtas po jo kalbos Sąjūdžio 30-mečio minėjime. "Aš ryžausi rizikuoti. Buvo ko rizikuoti, nes ... Juk aišku: kas liko iš Sąjūdžio idėjų? Iš trijų didžiųjų – bendrumo jausmas ("sensus communis"), racionalumo-susitarimo siekis, suverenitetas – nė vienos tų idėjų-jėgų nebeliko, nebeveikia nacionaliniu mastu. Nebent Dainų šventėje, kurią siekiama sunaikinti. Bet buvo įdomu matyti likučius per Lietuvą važiuojant, per tuos 440 susitikimų prezidento rinkimų kampanijos ir kokio 100 Seimo kampanijos metu", – pasakoja A.Juozaitis.

Vis dėlto, pasak jo, jam iš principo nepriimtinas dabartinis politinis veikimas, kurio sudedamosios dalys vis mažiau žmoniškos (nors žmogiškos), kai jėga įgyjama kaltinimais, šmeižtu ir patyčiomis, žinoma, ir finansine pagalve, ir gebelsiška begalinio-dažninio kartojimo propaganda, už apmokėtą reklamą. "Sistema jau nepalaužiama. Jeigu jai nepaklūsti – neik į politiką / demokratiją. Kaip surinkti pasiryžusių naujos partijos narių? Tenka rinkti senus. Nes purvo, kaltinimų, šmeižtų padorūs bijo, juk tai natūrali žmoniška savisauga", – sako A.Juozaitis ir priduria, kad nesvarbu, kokia gera būtų programa (o jo įsitikinimu, jų partijos programa buvo tikrai gera), ji niekam nerūpi.

Jungtuvių žvalgytuvės

Centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis pasakoja, kad jų partija, kaip ir planuota, šiuo metu tęsia susijungimo su Tautininkų ir respublikonų sąjunga procedūras. Jų daug, tad, kaip buvo skelbiama, iki Naujųjų metų susijungti nepavyks – tai bus sausį ar vasarį.

Tačiau, pasak N.Puteikio, dėl susijungimo vyksta pokalbiai ir su kitomis partijomis. "Rinkimai parodė, kad kandidatuodami po vieną visi gauname po vieną ar kelis procentus balsų. Taip, vyksta pokalbiai, žvalgytuvės. Būtų protinga kartu eiti su Arvydo Juozaičio ir Rimanto Dagio vadovaujamomis partijomis", – sako N.Puteikis. Pasak jo, laiko tam dar yra – juk iki savivaldybių tarybų rinkimų dar dveji metai.

Centro partijos-tautininkų lyderio Naglio Puteikio įsitikinimu, kai kurioms mažesnėms partijoms būtų protinga vienytis ir tokie pokalbiai vyksta jau dabar.(P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

"Liūdna", – rinkimų rezultatus vertina Krikščionių sąjungos, juose tepelniusios 0,75 proc. balsų, pirmininko R.Dagio pirmasis pavaduotojas Egidijus Vareikis. Pasak jo, dabar analizuojama, kodėl moralios, gražios nuostatos nesusilaukė pritarimo. Bet partija užregistruota tik šį kovą, tad pasirengti rinkimams pritrūko laiko. Dabar svarstoma, kaip elgtis toliau, o sprendimai bus priimti kitais metais planuojamame surengti suvažiavime. Neformalių kalbų su kitomis partijomis taip pat yra, bet, pasak E.Vareikio, jokių konkrečių įsipareigojimų nepriimta.

Žinoma, nekonkuruojant tarpusavyje šansai rinkimuose padidėtų. Nors pergalės tai negarantuoja: susijungusios Tautininkų ir Respublikonų sąjungos šiuose rinkimuose kandidatavo kartu su Centro partija, bet vis tiek pelnė tik 2,3 proc. balsų. Kartų solidarumo sąjunga (buvusi Pensininkų partija) susijungė su A.Juozaičio judėjimu "Santalka Lietuvai", tačiau pelnė vos 0,49 proc.balsų. Į "Laisvę ir teisingumą" susiliejo buvę "tvarkiečiai", Artūro Zuoko Laisvės sąjunga (liberalai) ir Artūro Paulausko judėjimas "Pirmyn, Lietuva", tačiau sulaukė mažiau nei 2 proc. rinkėjų palaikymo. Mandatą sugebėjo laimėti vienintelis jungtinės partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Bet prisistatę kaip trys muškietininkai pasiduoti neketina. "Nuotoliniu būdu šią savaitę vyko partijos prezidiumo posėdis, kitą savaitę posėdžiaus valdyba. Dabar svarbiausia rengtis savivaldos rinkimams. Seimo rinkimuose įsitikinome, kad yra apie 10–15 skyrių, kurie yra potencialūs, turi stiprius lyderius", – pasakoja R.Žemaitaitis. Pasak jo, visi trys "muškietininkai" tebesilaiko kartu, trauktis neketina, atvirkščiai –  visi užsidegę toliau veikti.

Savimi tiki

"Neabejotinai balsus išskaidė kelių vieno žmogaus aklomis ambicijomis grįstų partijų dalyvavimas", – sako Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica. Bet kol kas su jokia partija jungtuvių planų šiuo metu Nacionalinis susivienijimas nesvarsto.

Filosofo Vytauto Radžvilo Nacionalinis susivienijimas pelnė vos 2,1 proc. balsų, nors tikėjosi geresnio rezultato. "Tačiau visoje politinėje dešinėje laimėjome daugiausia ir turime geriausias perspektyvas ateičiai. Džiaugiuosi, kad partija pritraukė daug aktyvaus jaunimo, kas nebūdinga kitoms tradicinių pažiūrų jėgoms. Dabar būtina stiprinti struktūrą, steigti skyrius, telkti žmones, kurie galėtų būti lyderiais regionuose, plėtoti skirtingas komunikacijos formas, įveikti žiniasklaidos blokadą mūsų veiklai. Visa tai aktyviai daroma. Veiklą būtinai tęsime", –  V.Sinica tikisi, kad, jeigu tai darys nuosekliai, artėjančiame rinkimų cikle rezultatai bus jau kitokie.

Šįsyk į rinkimus partija ėjo tik viena koja: įsisteigusi pavasarį, spėjusi suburti vos kelis skyrius, be Lietuvą padengiančios struktūros, be rimtų finansų. "Be to, akivaizdu, kad ankstesnę valdžią žiniasklaidai pavyko pateikti kaip draudimų valdžią ir tvyrojo bendra nuotaika, kad dabar reikalinga laisvės valdžia. Tuo tobulai pasinaudojo Laisvės partija, nors tai visiškai nereiškia visuomenės ideologinio liberalumo. Būdami konservatyvūs šia prasme ėjome prieš srovę", – Nacionalinio susivienijimo debiuto nesėkmės priežastis analizuoja V.Sinica.

V.Tomaševskis prisipažino abejojantis, ar jo atsistatydinimas bus patvirtintas.

Kas bus po pauzės?

"Palaikome ryšį su ėjusiais kartu į rinkimus. Bet padarėme pauzę iki Naujųjų metų, po jų rinksimės, žiūrėsime, ką toliau darysime, kaip darysime. Nemaža grupė žmonių per trumpą laiką buvo suburta, suvienyta. Tad, kai tik bus galimybė po karantino susirinkti, numatyti kažkokias gaires, tai ir padarysime, – sako rinkimuose nauju pavadinimu – "Lietuva – visų" (anksčiau – Emigrantų) dalyvavusios partijos pirmininkas Tomas Pačėsas. Bet į klausimą, kokia jo paties nuomonė dėl partijos ateities, atsako: – Mano paties nuomonė nėra tiek svarbi, kiek bendra."

Bet net jei "Lietuva – visų" dalyvautų Seimo rinkimuose ir po ketverių metų, jos sąraše greičiausiai nebūtų jame pirmojo buvusio įrašyto Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus. Ne tik šios partijos – ir jokios kitos. "Vargu ar kandidatuosiu rinkimuose antrą kartą. Veikiausiai labiau ne nei taip", – sako politologas. Bet savo debiuto rinkimuose jis nelaiko klaida, nes profesine prasme tai buvo gera patirtis pamatyti politinius procesus iš vidaus.

"Lietuva – visų" pirmininkas Tomas Pačėsas sako, kad iki Naujųjų metų darys pauzę: "Po jų rinksimės ir žiūrėsime, ką toliau darysime, kaip darysime." (K. Kavolėlio/Fotobanko nuotr.)

Beje, pastebi A.Krupavičius, rinkimuose kandidatavo ne vienas politologas, tačiau net kandidatavusieji su labiau žinomomis partijomis tenkinosi antraeiliais vaidmenimis, išrinkta jų nedaug. "Tai mūsų profesijos atstovams tam tikras skambutis, galimybė susimąstyti, kiek mes, kaip analitikai, gebame analizuoti politinę tikrovę", – sako A.Krupavičius.

"Lietuva – visų" į rinkimus ėjo kaip nepartinių sąrašas. "Tačiau jau per rinkimų kampaniją sakiau: partija turėjo savo galvą, gana konkurencingą kandidatų sąrašą, konkrečią politinę programą, tačiau neturėjo kūno –  organizacijos, kuri aprėptų visą Lietuvą. Trumpalaikėje perspektyvoje tokiai organizacijai galimi įvairūs scenarijai, tačiau ilgalaikėje ji negali veikti", – įsitikinęs politologas, pridurdamas, kad realesnių rezultatų siekti neleido ir nedidelės partijos finansinės galimybės.

Taip, yra vadinamosios regioninės partijos, kaip kad LLRA-KŠS, tačiau ir ji ne pirmi rinkimai nepatenka į Seimą daugiamandatėje apygardoje. A.Krupavičius pabrėžia, kad bet kuri partija turi turėti skyrius ar bent partines grupes daugumoje Lietuvos savivaldybių, priešingu atveju gali būti konkurencinga vienoje kitoje savivaldybėje vietos rinkimuose, tačiau ne nacionalinėje politikoje. "Lietuva – visų" Seimo rinkimuose tepelnė 0,97 proc. balsų.

Kol plaks širdis

Yra partijų, kurios apie save primena tik prieš pat rinkimus. Bet ir juose sulaukia labai menkos paramos. "Rezultatai nėra tokie geri, kaip 2012 m., bet žymiai geresni nei 2016-aisiais", – "Drąsos kelio" pasirodymą šių metų rinkimuose vertina partijos steigėja Neringa Venckienė. Tiesa, tas "žymiai geriau" tėra 1,1 proc. balsų, o prieš ketverius metus buvo 0,27 proc.

Dar prieš rinkimus "Drąsos kelio" pirmininkas Jonas Varkala sakėsi aktyviai partijos veikloje nebedalyvaujantis ir dėl amžiaus, ir dėl sveikatos. Bet, pasak N.Venckienės, kol kas jokių permainų, taip pat ir partijos vadovybėje, neplanuojama.

Liaudies partija renkant Seimą šįsyk liko paskutinė – ją parėmė vos 0,25 proc. rinkėjų. "Švietėjiška veikla vyksta visą laiką, vertybės, kurios mums, lietuviams, nuo seno žinomos, nesikeičia. Sąmoningiems, mąstantiems žmonėms jos šventos, o tiems, kurie yra išdavikai ar išverstaskūriai, jokių vertybių nėra. Mūsų partija laikosi paprotinių, tradicinės šeimos, kalbos, valstybės išsaugojimo vertybių, tad veiklą, kuri reikalinga mūsų kaip žmonių, kaip tautos, kaip kalbos išlikimui, tęsime, kol širdis plaks", – tikina Liaudies partijos pirmininkas Tauras Jakelaitis.

„Pusantro mėnesio darbo – toks ir rezultatas yra. Lyginant kokybės ir kiekybės santykį laiko atžvilgiu, manau, kad tikrai padaryta nemažai, su tokiais finansiniais resursais ir viskuo“, – pirmadienį BNS sakė jis.

„Kai neturėjom nieko ir pradėjom šitom sąlygom, tai manau, kad labai pozityviai čia yra“, – pridūrė partijos lyderis.

T. Pačėsas sakė, manantis, kad partijai vis dar labai trūksta struktūros ir organizacijos, ji turi augti ir plėstis. Pasak jo, taip pat bus bandoma pritraukti naujų narių, tačiau toliau dirbs ir su nepartiniais kandidatais.

„Nepartiniai gali ir toliau būti, čia nėra prievolės stoti į partiją. Manau ir mūsų pavadinimas, ir žmonių grupė, manau, kad čia gali palankiai jaustis visi, tą darysime ir plėsime, nebūtinai tai turėtų bazuotis ant partinių kažkokių normatyvų“, – kalbėjo Alytaus savivaldybės taryboje dirbantis politikas.

„Dirbsim toliau taryboje miesto ir žiūrėsime, kaip čia bus“, –  teigė T. Pačėsas.

Priežasčių trauktis iš partijos pirmininko posto jis sakė nematantis.

„Taigi pas mus visi nepartiniai, jei pasitrauksiu, partijoje neliks narių. Jei pasitrauksiu, nebus kam perimti partiją“, – juokėsi T. Pačėsas.

„Nematau dar kol kas tokių siūlymų ir kažkokių matymų, o keisti dėl keitimo, reikia turėti dėl ko. Sakau, pas mus rezultatas – nuo nulio per pusantro mėnesio tapo beveik procentas, tai stiklinė yra arba pusiau pilna, arba pusiau tuščia“, – pridūrė jis.

Suskaičiavus visus balsus iš 1989 apylinkių pirmajame Seimo rinkimų ture partija „Lietuva – visų“ sulaukė 0,96 proc. palaikymo.

„Lietuva – visų“ Lietuvos politiniame žemėlapyje atsirado pavadinimą pakeitus tuometinei Emigrantų partijai.

Pasaulio lietuvių apygardoje kandidatavęs T. Pačėsas čia surinko 4,50 proc. balsų ir užėmė septintąją vietą.

Šis sąrašas tikrai išsiskiria iš kitų. Tarp 48 pavardžių partijai priklausančių vos keli. Partijos pirmininkas rikiuotėje – ne pirmas ir net ne antras, o paskutinis. Savo vadovaujamą darinį jis vadina ne partija, o "politiniu startuoliu žmonėms, kurie nori, gali ir moka".

Lyg visuomeninis komitetas

Įdomu, ką politologas Algis Krupavičius būtų pasakęs apie tokį darinį kaip "Lietuva – visų", jei nebūtų jo sąrašo pirmas numeris? Kas čia – visuomeninis rinkimų komitetas Seimo rinkimuose, nors tokie negali kandidatuoti į Seimą?

"Galima sakyti ir taip – tai nepartinis visuomeninis darinys. Bet ar nereikėtų ir Seimo rinkimuose atidaryti vartus tokiems dariniams? Svarbiausia – ar jie turi idėjų, pasiūlymų, ar programos logiškos, bandančios pasiūlyti ką nors naujo. Žinoma, jiems turėtų galioti panašūs ar net identiški kriterijai kaip ir politinėms partijoms", – mano į politiką su šiuo naujadaru nutaręs sukti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius dr. A.Krupavičius.

Kol kas visuomeniniams rinkimų komitetams įstatymai leidžia kandidatuoti tik savivaldos rinkimuose. Bet "Lietuva – visų" sumanė, kaip tai apeiti. Vos vegetuojančiai Emigrantų partijai sugalvojo naują pavadinimą ir jos vardu iškėlė nepartinių sąrašą.

Jei būtų skaidriai steigę naują politinį darinį, pagal įstatymą būtų reikėję rasti 2 tūkst. steigėjų, įregistruoti partiją ir tai padaryti ne vėliau nei likus pusmečiui iki rinkimų. O dabar – fokusas: nei poros tūkstančių tokios partijos rėmėjų, nei registravimo, ir štai nauja partija, nors iš tikrųjų net ne partija, o nepartinių asmenų sambūris, teisiškai atitinkantis partijoms keliamus formalius reikalavimus. Įstatymų rengėjams turbūt nekilo mintis, kad galima taip gudriai apeiti įstatymą.

Kukli pozicija

Bet buvęs Emigrantų partijos pirmininkas Kauno Šilainių seniūnijos Smėlio 1-osios seniūnaitijos seniūnaitis Juozas Murauskas neigia, kad jo vadovauta partija buvo tiesiog užvaldyta. Beje, "Lietuva – visų" sąraše, ir tai tik antroje pusėje, vos vienas kitas iš ankstesnės Emigrantų partijos. Buvusiam jos lyderiui teko kuklus 39-as numeris iš 48-ių.

"Svarbu ne, ar man gerai, o ar žmonėms gerai. Man 69-eri metai, aš beveik 21 metais vyresnis už Tomą Pačėsą. Gerai, kad atsirado aktyvus, drąsus vyrukas, subūrė visus tuos kovotojus, profesionalų komandą – vienuolika profesorių, yra žymių žurnalistų, krepšininkų", – sako J.Murauskas.

Jis tikina prieš kokius metus pats parašęs žinutę buvusiam garsiam krepšininkui ir treneriui, o dabar verslininkui T.Pačėsui, ir pasiūlęs imtis vadovauti partijai. J.Murauskas sako esantis krepšinio mėgėjas, seniai žinojo T.Pačėsą. O susipažinęs partijos tarybai pasakė, kad yra kandidatas vadovauti partijai – ne naujokas politikoje, antra kadencija Alytaus tarybos narys, jaunas. Partija neturėjo finansinių resursų, tad, pasak J.Murausko, kai nėra benzino, nėra ir kaip užkurti automobilį, – pastaruoju metu jau net nedalyvavo rinkimuose. Tad nutarė perduoti partijos vairą naujam lyderiui, o jis ir subūrė komandą rinkimams.

"O dėl numerio sąraše, tai T.Pačėsas jame dar toliau. Jei žmonės manys, kad esu vertas, išreitinguos", – sako J.Murauskas.

Tomas Pačėsas. Evaldo Šemioto nuotr.

Lyderis – paskutinis

Visuomeninio judėjimo "Už Alytų", su kuriuo jau antrąkart yra laimėjęs Alytaus miesto tarybos mandatą, o dabar ir nepartinės partijos "Lietuva – visų" lyderis T.Pačėsas sąraše paskutinis. Tiesa, paskutinįjį, net jei tai visai nežinoma pavardė, rinkėjai visada reitinguoja. Bet kad partijos lyderis ne pradėtų sąrašą, bet užbaigtų – to dar nebuvo. Iki pat Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) paskelbiant rinkimų sąrašus, jie neatskleidė saviškio visų pavardžių ir eiliškumo. Panašu, "Lietuva – visų" bando kuo tik įmanoma demonstruoti savo kitoniškumą.

Politika – mokslas, todėl politologą įrašėme į pirmą vietą.

Naujos partijos pirmininkas piktinasi kitose partijose naudojama reitingavimo tvarka: "Reitinguoti turi žmonės. Partijų lyderiai priverčia žmones juos laikyti sąrašo lyderiais, nors net nežinome, ar jie tokie yra iš tikrųjų, nes jie nereitinguojami partijos narių, tad kaip galime sužinoti jų populiarumo lygį net partijos viduje."

Bet tokiu atveju gal reikėjo pateikti tiesiog abėcėlės seka surašytą sąrašą, o žmonės tesirenka? "Ne, leiskite paprieštarauti. Politika – mokslas, todėl politologą įrašėme į pirmą vietą. Viską darome skaičių ir logikos seka", – aiškina T.Pačėsas.

Beje, jis pats jau spėjęs pagarsėti ne tik kaip regioninio, bet net tarptautinio masto politikas: Lenkijos krepšinio klubų buvęs žaidėjas ir treneris suorganizavo mūsų premjero Sauliaus Skvernelio susitikimą su vienu įtakingiausių Lenkijos politikų Jaroslawu Kaczynskiu. Už slaptai, apeinant įprastą susitikimų su užsienio politikais tvarką, surengtą susitikimą S.Skvernelis kaltintas šešėlinė politika.

Giria komandą

Pirmas sąraše politologas A.Krupavičius, beje, buvęs Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, paskui Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio visuomeninis patarėjas, sako, kad jį kvietę kartu eiti į rinkimus ne viena į kairę nuo centro esanti partija, buvo siūlymų ir iš didžiųjų, tad galėjo turėti garantuotą mandatą. Bet sako neketinantis tapti jokios partijos nariu, o nepartinių sąrašas jam savaime įdomus, tęsiantis visuomeninių komitetų liniją. Be to, pasak A.Krupavičiaus, "Lietuva – visų" kelia tokias idėjas, kurių nė viena kita partija nedrįstų. Pavyzdžiui, esant reikalui paleisti Seimą viduryje kadencijos, panaikinti partinius sąrašus rinkimuose, Seimo nariui suteikti neliečiamybę tik tais atvejais, kai tai susiję su jo parlamentine veikla, didesnį turtą ir didesnes pajamas daugiau ir apmokestinti.

A.Krupavičiaus vertinimu, "Lietuva – visų" turi ir gerą programą, prie kurios rengimo jis smarkiai pridėjęs ranką, ir neblogą komandą. Pasak jo, ne tik dešimtukas, bet ir visas sąrašas konkurencingas, palyginti su bet kuria kita tradicine didele partija.

A.Krupavičius vardija: antras sąraše buvęs garsus krepšininkas Valdemaras Chomičius – nebe naujokas politikos lauke – yra Alytaus tarybos narys, galėtų puikiai dirbti Seime kaip ir kiti buvę sportininkai – Virgilijus Alekna ar Sergejus Jovaiša. Sąraše yra ir daugiau krepšininkų, krepšinio trenerių. "Žinote, kodėl gerai krepšininkai? Nes jie supranta komandinę dvasią, o politika – komandinis dalykas, nors Lietuvoje yra atvirkščiai – vyrauja hierarchija, vadas visada teisus, partijose įsigalėjusi valdoma demokratija", – sako A.Krupavičius.

Jam imponuoja trečias sąraše Raimundas Matulis – profesionalus karo lakūnas, buvęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos rektorius, dabar – Valstybės sienos apsaugos tarnybos Karybos reikalų skyriaus vedėjas. Šeštas – Andrius Nikitinas – verslininkas, buvęs diplomatas, turi užtektinai kompetencijos. Penktas – Seimo narys Rimas Andrikis – geras teisininkas, ne veltui prezidentas Algirdas Brazauskas jį buvo pasikvietęs savo patarėju teisės klausimais. Pasak A.Krupavičiaus, puikūs kandidatai į Seimą – ne tik pirmame dešimtuke: vienuolikta jame Jūratė Zabielaitė – advokatė, viena iš "Maisto banko" steigėjų, tryliktas – Adas Darinskas, kuris specializuojasi naujų vaistų vėžio gydymui paieškoje ir tyrimuose, šešiolikta – Ramunė Mareckienė – socialinių projektų vystytoja, viena stipriausių nevyriausybininkų Lietuvoje.

Žinote, kodėl gerai krepšininkai? Nes jie supranta komandinę dvasią, o politika – komandinis dalykas, nors Lietuvoje yra atvirkščiai – vyrauja hierarchija, vadas visada teisus, partijose įsigalėjusi valdoma demokratija.

Sąraše – buvę partiniai

Vis dėlto sunku įsivaizduoti darnią komandą, kai juos jungia tai, kad visi – nepartiniai, tačiau ne vienas dešimtuke yra kandidatavę su skirtingomis partijomis, o kai kurie ir išsiskyrę ne gražiuoju.

Štai ketvirta sąraše Rūta Janutienė buvo Naglio Puteikio bendražygė. Pernai jo vadovaujama Centro partija ją iškėlė kandidatuoti į laisvą Seimo nario vietą, o Valstiečių ir žaliųjų sąjunga parėmė. Tačiau rinkėjų paramos pritrūko. R.Janutienę tuomet patarėja Seime įsidarbino N.Puteikis. Ji buvo minima kaip Centro partijos-Tautininkų kandidatė į Seimą 2020-ųjų rinkimuose.

Tačiau N.Puteikio ir R.Janutienės keliai išsiskyrė. Savo "Facebook" paskyroje ji pareiškė, kad, jos antikorupcinės programos nuostatoms neįtilpus į Centro partijos rinkimų programą, ji atsisakiusi kandidatuoti šios partijos sąraše ir iš jos išstojo. Tačiau už šį apsisprendimą buvo atleista iš darbo Seime kaip netekusi N.Puteikio pasitikėjimo.

Tačiau kitas N.Puteikio, o neseniai ir pačios R.Janutienės bendražygis Kristupas Krivickas tikino, kad programoje antikorupcinės nuostatos įtvirtintos, o R.Janutienė į partijos rinkimų sąrašą siekė įtraukti teistus asmenis, bet supratusi, kad to nebus, išstojo iš partijos.

Beje, dar pernai su Centro partija siejosi ir V.Chomičius – tai su šios partijos sąrašu jis pateko į Alytaus tarybą.

Vienintelis esamas Seimo narys R.Andrikis pateko į Seimą su "Tvarka ir teisingumu". Pernai į Europos Parlamentą jis kandidatavo su visuomeniniu komitetu "Prezidento Rolando Pakso judėjimas". Beje, "Lietuva – visų" sąraše yra ir daugiau buvusių "tvarkiečių", pavyzdžiui, Remigijus Ačas.

Aštuntas sąraše Valdas Vasiliauskas, 2012 m. į Seimą patekęs kaip "Drąsos kelio" atstovas. Iširus šios partijos frakcijai perėjo pas "tvarkiečius", bet paskui iš jos pasitraukė ir pareiškė nekandidatuosiantis į Seimą su šia partija. Pernai į Vilniaus savivaldybę jis kandidatavo su buvusio "darbiečio" Arūno Degučio vedamu visuomeniniu komitetu "Gedimino miestas".

Vadinamajame nepartinių sąraše yra ir kitose partijose, net jų elitu, buvusių asmenų. Pavyzdžiui, dešimtas sąraše Justinas Sartauskas dar pernai savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatavo su socialdemokratais. Jis – buvęs socialdemokratų deleguotas Šiaulių miesto meras, vicemeras, savivaldybės administracijos vadovas, tris kadencijas Šiaulių miesto tarybos narys, buvo Socialdemokratų frakcijos seniūnas, Šiaulių skyriaus pirmininko pavaduotojas.

Buvęs socialdemokratas ir septintas sąraše Antanas Navakauskas, dabar – Seimo nario R.Andrikio patarėjas. 2011 m. pusmetį jis buvo Kauno savivaldybės administracijos direktoriumi, bet postą turėjo palikti žlugus koalicijai. Pernai kandidatavo į Kauno merus jau kaip "Tvarkos ir teisingumo" atstovas, tačiau liko paskutinis, tepelnęs 0,6 proc balsų.

Valdemaras Chomičius. Evaldo Šemioto nuotr.

Temidės klientai

Dvi kandidatės pirmajame dešimtuke turi nebaigtų reikalų su Temide. VRK panaikino teisinę neliečiamybę devintai "Lietuva – visų" sąraše – buvusiai Nacionalinio kraujo centro vadovei Joanai Bikulčienei, kuri įtariama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi vadinamojoje kraujo byloje. Po įtarimų korupcija ji pasitraukė iš pareigų, bet įtarimus neigė. Dabar J.Bikulčienė yra taip pat su "Lietuva – visų" sąrašu kandidatuojančio Seimo nario R.Andrikio padėjėja.

R.Janutienės neliečiamybė panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo, nagrinėjančio bylą dėl buvusio Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio šmeižto bendrininkaujant su kitais asmenimis, prašymu. Anksčiau teismas yra pripažinęs, kad R.Janutienė ir dar pora žurnalistų skelbė tikrovės neatitinkančias žinias apie Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.

Dar du iš dešimtuko neseniai patyrė nemalonumų darbe. A.Nikitinas šiemet birželį pašalintas iš korupcijos skandalo sukrėstos Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pareigų kaip praradęs organizacijos vadovybės pasitikėjimą.

A.Krupavičiui šią liepą dėl akademinės etikos pažeidimų nepratęsti VDU Socialinių mokslų fakulteto dekano įgaliojimai. 2018 m. akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus jis pripažintas neetiškai citavęs doktoranto tekstą. Dėl šios priežasties jo, kaip visuomeninio patarėjo, atsisakė ir Seimo pirmininkas.

Kol kas paskutiniai

"Jei kas šiuose rinkimuose gali nustebinti, tai "Lietuva – visų", – mano šio darinio sąrašo pirmasis numeris A.Krupavičius. Bet jis pripažįsta, kad "Lietuvai – visų" trūksta žinomumo, organizacinės struktūros. Pasak jo, viltinga žinia ta, kad socialiniuose tinkluose pastarąsias kelias savaites "Lietuva – visų" yra lyderiai tarp visų rinkimuose kandidatuojančių partijų pagal pasiekiamumo rodiklius. A.Krupavičius primena, kad matomumas socialiniuose tinkluose nevirsta rinkėjų balsais, tik nedidelė dalis balsuoja už tas partijas, kurias sekė internete. "Vis dėlto paveikslas gerokai margesnis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio", – sako į politiką pasukęs politologas.

"Vilmorus" / "Lietuvos ryto" rugsėjo apklausoje tarp septyniolikos kandidatuojančių partijų sąrašų "Lietuva – visų" liko paskutinė, tepelniusi 0,6 proc. paramą tarp apsisprendusiųjų, už ką balsuos.

"Lietuva – visų" dešimtukas

1. Algis Krupavičius

2. Valdemaras Chomičius

3. Raimundas Matulis

4. Rūta Janutienė

5. Rimas Andrikis

6. Andrius Nikitinas

7. Antanas Navakauskas

8. Valdas Vasiliauskas

9. Joana Bikulčienė

10. Justinas Sartauskas

Esami Seimo nariai: 1

Esami savivaldybių tarybų nariai: 1

Buvo 2016 m. rinkimų sąrašo dešimtuke*: 1

Amžius: nuo 47 iki 69 m., vidurkis 58,8 m.

Lyčių lygybė: vyrų 8, moterų 2

Politikos debiutantai: 5

Partijų perbėgėliai: 6

Ne partijos nariai: 10

* Tuomet vadinusis Emigrantų partija rinkimuose nekandidatavo, "Tvarkos ir teisingumo" sąrašo dešimtuke buvo R.Andrikis.

Kaip rašo naujienų portalas 15min.lt, nauja partija įkurta nebuvo, o „Lietuva – visų“ atsirado Emigrantų partijai pakeitus pavadinimą.

Ar pats dalyvaus rinkimuose ir jei taip – su kuo, T. Pačėsas kol kas neatskleidžia, informaciją žada pateikti vėliau.

Balandį Teisingumo ministerijos paskelbtais duomenimis, „Lietuva – visų“ turi 4404 narius. Pagal jų skaičių T. Pačėso vadovaujama politinė jėga lenkia ne tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (4295 nariai) ar kitą valdančiąją Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (3297 nariai), bet ir daug kitų partijų.

Registrų centro duomenimis, „Lietuva – visų“ taryboje yra ir anksčiau buvusi Lietuvos centro partijos pirmininko Naglio Puteikio bendražygė Laura Radzevičiūtė, kuri, kaip ir T. Pačėsas, yra išrinkta į Alytaus miesto tarybą.

Partijoje vietos liko ir prieš aštuonerius metus Emigrantų partiją įkūrusiam Juozui Murauskui, ilgai buvusiam šios politinės jėgos pirmininku.

Kaip rašo portalas, 2015-aisiais Vyriausioji rinkimų komisija jį išbraukė iš savivaldos rinkimų sąrašų už nuslėptą teistumą. Po šio sprendimo Emigrantų partija, kėlusi vienintelį kandidatų sąrašą – Kaune, nusprendė trauktis iš rinkimų. 2019-ųjų savivaldos rinkimuose partija nedalyvavo.

Pirmoji dvikova šiuo metu tik 16-ą vietą 18-os komandų turnyre užimančio „Žalgirio“ laukia penktadienį, kai kauniečiai namuose sieks revanšo prieš Berlyno ALBA (14 vieta) už pralaimėjimą Vokietijoje rezultatu 62:69.

T. Pačėsas atkreipia dėmesį į šiemet Šarūno Jasikevičiaus kariaunos rodomą puikų žaidimą: praėję metai užbaigti pergale prieš Miuncheno „Bayern“ (98:73), o šie pradėti dar viena džiugia nata namie prieš Tel Avivo „Maccabi“ (73:68).

Kauniečiai daug geriau žaidžia namuose, o ir komandos žaidimas gerėja.

Taip pat pergalingai baigtos rungtynės Belgrade su vietos „Crvena Zvezda“ (76:70), nedaug iki pergalės trūko Madride prieš „Real“ (82:88) ir Atėnuose prieš „Panathinaikos“ (96:94). Tad ne veltui „Žalgiriui“ lažybų bendrovių analitikai šįkart žada dar vieną pergalę. Anot jų, tikimybė nugalėti siekia 65 procentus.

„Kauniečiai daug geriau žaidžia namuose, o ir komandos žaidimas gerėja. Aišku, skaudu, kai pralaimima dėl kelių detalių, bet žaidėjai yra išlipę iš psichologinio nuosmukio, pergalės suteikė teigiamą postūmį. Labai daug priklauso nuo gerą formą demonstruojančio Luko Lekavičiaus, kuris ir lėmė įvykusį lūžį – kai įžaidėjas rungtyniauja gerai, tai turi įtakos ir visai komandai“, – teigia pašnekovas.

Ar Vokietijos atstovams pavyks pasipriešinti aikštės šeimininkams, daug priklauso ir nuo Roko Giedraičio. Antrą sezoną ALBA gretose žaidžiantis 27-erių tauragiškis su vid. 13,5 taško yra daugiausiai taškų renkantis komandos žaidėjas ir 11-as Eurolygos rezultatyviausiųjų suvestinėje. Anot 2015–2017 metais „Lietuvos ryto“ ekipai dirigavusio Pačėso, buvęs jo auklėtinis artimiausiose rungtynėse taip pat turėtų būti pavojingas.

„Jis demonstruoja labai greitą ir mobilų krepšinį, pagerino prasiveržimą, atsirado stabilumas – sukaupta patirtis lėmė tai, kad nebėra bangavimų. Be to, jam tinka trenerio propaguojamas greitas ir agresyvus krepšinis, turi didelį trenerio pasitikėjimo kreditą, kurį pilnai išnaudoja, todėl jis gerai jaučiasi psichologiškai ir fiziškai. Rokas gali būti pavojingas ir Kaune, tačiau „Žalgiris“ pasižymi išskirtine gynyba ir neabejotinai stengsis riboti jo žaidimą“, – mano krepšinio ekspertas.

Sekmadienį kauniečių laukia ne ką mažiau įtempta kova su principiniu varžovu „Betsafe-LKL“ – Vilniaus „Rytu“. Antroje turnyrinės lentelės įsitaisę vilniečiai abi tarpusavio dvikovas šį sezoną pralaimėjo: namuose 70:88 ir išvykoje 72:78.

Nors „Betsafe“ analitikai pergalę žada „Žalgiriui“, tačiau lentelės viršūnėje įsitvirtinę kauniečiai pastaruoju metu vietiniame fronte stringa – patirti pralaimėjimai Panevėžio „Lietkabeliui“ 83:72 ir „Šiauliams“ 86:83. Su pastarąja ekipa teko pavargti ir Karaliaus Mindaugo taurės turnyre (85:79).

Žalgiriečių pergalės prieš „Rytą“ tikimybė siekia 76 proc., tačiau didžiuliu vilniečių pranašumu gali tapti tai, kad jie paskutines rungtynes žaidė dar trečiadienį Europos taurės turnyre su „Monaco“ (80:75).

„Per papildomas poilsio dienas gali daug geriau pasiruošti taktiškai ir fiziškai. Vienų rungtynių perspektyvoje tai yra didelis pranašumas, svarbu, kaip tai pavyks išpildyti. Be to, vilniečiai demonstravo įtemptą kovą ir paskutinėse rungtynėse „Žalgirio“ arenoje. Tad „Rytas“ turi visas galimybes gerai startuoti ir sekmadienio rungtynėse, ypač kai žalgiriečiams gali pritrūkti laiko pasiruošti ir atsigauti po labai svarbių rungtynių su ALBA“, – prognozuoja T. Pačėsas.