T. Siemoniakas Lenkijos parlamento žemiesiems rūmams – Seimui – sakė, kad šiuo metu tiriamos kelių gaisrų, kilusių pastaruoju metu Varšuvoje, Bytome, Semianovicuose ir kitur, priežastys.

„Šiais atvejais dirba geriausi Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PSP) ir policijos specialistai. Kol kas dar anksti kalbėti apie priežastis, nes vyksta tyrimai“, – sakė jis.

T. Siemoniakas teigė, kad reikia apsvarstyti scenarijų, pagal kurį už gaisrus galėjo būti atsakingos užsienio tarnybos, ir pranešė, kad jau atkreipė ministro pirmininko Donaldo Tusko dėmesį į šią galimybę.

„Turime savęs paklausti [...], ar tai, kad Lenkija yra valstybė, padedanti Ukrainai [...], gali būti susiję su tuo, kas vyksta pastarosiomis dienomis“, – sakė jis.

Kol kas dar anksti kalbėti apie priežastis, nes vyksta tyrimai.

Jo nuomone, „veiksmai, nukreipti prieš Lenkiją ir kitas šalis, akivaizdžiai intensyvėja“.

„Nuo metų pradžios susiduriame su labai intensyviais Rusijos ir Baltarusijos tarnybų veiksmais, galinčiais sukelti sabotažą NATO ir ES šalyse“, – teigė vidaus reikalų ministras.

Jis pridūrė, kad kol kas nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie įvykiai yra kaip nors susiję.

„Kol kas neturime jokių požymių, kad pastarųjų dienų įvykiai [...] būtų susiję su užsienio tarnybų veiksmais“, – sakė jis.

Pasitelkus šnipinėjimo programinę įrangą galima įsilaužti į išmaniuosius telefonus ir gauti prieigą prie telefone saugomos informacijos bei slapta klausytis pokalbių.

Penktadienį Lenkijos Seimas išrinko narius į komitetą, kuris tirs, kaip ir kas naudojosi „Pegasus“ programa šnipinėjant kelis asmenis, susijusius su tuometine opozicija.

„Komitetas bus vertingas partneris sprendžiant, kokių teisinių veiksmų imtis, kaip išsiaiškinti šį klausimą, kaip jį išspręsti ir pateikti visuomenei patikimą informaciją, – sakė T. Siemoniakas. – Prokuratūra taip pat bus svarbus partneris.“

Nors jis atsisakė pasakyti, ar žurnalistai taip pat buvo sekami, pažymėjo, kad „kiekvienas, pažvelgęs į iki šiol pasirodžiusias pavardes, pamatys, kad šiame sąraše yra žmonių, kurie buvo nepatogūs [ankstesnei] vyriausybei“.

„Tai nenustebins nė vieno, kuris žino PiS metodus, tačiau galiu patvirtinti, kad sąraše bus tam tikrų elementų, kurie nustebins visuomenę, – pridūrė jis. – Tikrai neįvardysiu jokių pavardžių ir nebus jokių nutekinimų. Šį klausimą spręsime rimtai ir organizuotai, kad galėtume kartą ir visiems laikams sukurti sistemą, kuri tokius dalykus padarytų neįmanomus.“

Paklaustas, ar „Pegasus“ ar panaši programinė įranga naudojamos šiuo metu, T. Siemoniakas atsakė, kad ne.

NATO narė Lenkija pirmadienį pasirašė karinio bendradrabiavimo sutartį su Aljansui nepriklausančia Švedija, padidėjus Rusijos kariniam aktyvumui Baltijos jūros regione.

„Baltija, kažkada buvusi taikos jūra, dabar tapo pavojaus jūra“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas žurnalistams spaudos konferencijoje Varšuvoje, kurioje taip pat dalyvavo jo švedų kolega Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas).

Pasak P.Hultqvisto, padidėjęs Rusijos karo lėktuvų ir karo laivų aktyvumas Baltijos jūros teritorijoje paskatino Stokholmą priimti „du strateginius sprendimus“.

Pirmiausia, per 5 metus padidinti išlaidas gynybai 11 procentų, o antra – sustiprinti bendradarbiavimą su NATO bloku ir su atskiromis jo narėmis, sakė jis.

Švedijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė pasiaiškinti Rusijos ambasadorių, kai Maskva pagrasino imtis „atsakomųjų priemonių“, jeigu ši Skandinavijos šalis įstos į NATO.

Įtampa išaugo po 2014 metų Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir Maskvai remiant Ukrainos rytuose kovojančius prorusiškus separatistus.

Lenkija su Bulgarija preliminariai sutarė, kad šios Balkanų šalies sovietinius laikus menantis karinis oro laivynas, turintis MiG-29 naikintuvų, bus modernizuojamas Lenkijoje.

Taip sutarta tokiu metu, kai Bulgarija dėl krizės Ukrainoje siekia mažinti savo priklausomybę nuo Rusijos, dėl kurios veiksmų daugelis buvusio sovietinio bloko šalių gana smarkiai nerimauja.

Pasak Lenkijos gynybos ministerijos, penktadienį pasirašytas ketinimų protokolas su Bulgarija tarp abiejų šalių, kurios yra NATO ir ES narės, gynybos ministerijų.

„Mes suprantame, kokia didelė yra šio sprendimo svarba, turinti ir geopolitinę dimensiją“, – pasakė Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas).

Pagal šį susitarimą Lenkija nuo 2016-ųjų vidurio aptarnaus, renovuos ir modernizuos Bulgarijos turimus naikintuvus MiG-29.

JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris (Aštonas Karteris) pareiškė, kad Amerikai ir NATO reikia „tvirto, bet subalansuoto“ požiūrio į Rusiją, ir sakė abejojantis, kad „į praeitį orientuotas“, agresyvus Maskvos elgesys galėtų pasikeisti, kol šaliai vadovauja Vladimiras Putinas.

Sekmadienį kalbėdamasis su žurnalistais per skrydį į Europą, Pentagono vadovas pažymėjo, kad jis negali būti tikras, jog V.Putinas pakeis kursą, todėl sąjungininkės turi laikytis dvipusės prieigos, kuri duoda naudos sprendžiant kai kuriuos klausimus su Rusija, ir tuo pat metu turi būti pasirengusios atgrasyti ir atsakyti į Maskvos agresiją.

„Jungtinės Valstijos tebepuoselėja viltį , kad Rusija, galbūt ne prie Vladimiro Putino, o kažkuriuo metu ateityje sugrįš prie kurso, vedančio į priekį, o ne orientuoto į praeitį“, - sakė A.Carteris prieš atvykdamas į Berlyną.

Vasarį Pentagono vadovu tapęs A.Carteris, kuris šią savaitę dalyvaus savo pirmajame Šiaurės Atlanto aljanso susitikime naujose pareigose, sakė, kad nori pristatyti subalansuotą Amerikos požiūrį, kuris apima ir Europos karinių pajėgumų atgrasyti Rusiją nuo karinių veiksmų stiprinimą.

A.Carteris ketina pasakyti kalbą Berlyne, iš kurio vyks į Taliną, o vėliau šią savaitę dalyvaus NATO šalių gynybos ministrų susitikime.

Svarbiausia visų jo numatytų diskusijų tema bus klausimas, kaip JAV ir NATO elgtis su Kremliumi po jo įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir jam toliau teikiant karinę paramą Ukrainos rytuose su vyriausybės pajėgomis kovojantiems separatistams.

Pasak A.Carterio, dienotvarkėje numatyta aptarti naują planą dėl NATO, kuri yra priversta reaguoti į Rusijos agresiją, tačiau turi atsižvelgti į svarbų Maskvos vaidmenį branduolinėse derybose su Iranu, kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ ir siekiant taikios politinės pereigos Sirijoje.

A.Carteris taip pat ketina su kolegomis aptarti JAV pasiūlymą pasiųsti į Europą pakankamai tankų, šarvuotųjų visureigių „Humvee“ ir kitos karinės technikos vienai brigadai aprūpinti.

Ši technika būtų naudojama pratyboms ir kitoms mokymų programoms, tačiau, svarbiausia, leistų NATO greičiau reaguoti į bet kokią krizę tame regione. Tokia idėja kaip viena iš karinių priemonių, skirtų padrąsinti sąjungininkes Rytų Europoje, svarstoma jau ne vieną mėnesį. A.Carteris dar turi duoti savo galutinį sutikimą ją įgyvendinti.

Paprastai brigadą sudaro apie 3 500 karių.

Pareigūnai nenurodė, kur keliautų ta karinė technika, tačiau esama ženklų, kad viena šalių galėtų būti Lenkija, kuri ribojasi su Rusija.

Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas) praėjusią savaitę sakė, kad veda derybas su A.Carteriu dėl tos technikos dislokavimo Lenkijoje ir dar keturiose rytinėse NATO narėse.

Stiprinti Rytų Europos gynybą yra svarbu

JAV gynybos sekretorius išsakė palaikymą Vašingtono ketinimams dislokuoti sunkiąją karinę techniką Rytų Europoje, sakydamas, kad tai būtų „svarbus“ žingsnis, padedantis atremti bet kokią Rusijos keliamą grėsmę.

Paklaustas apie šiuos planus po pasisakymo viename strateginių tyrimų centre, A.Carteris pareiškė: „Mes tai svarstome; apie tai kalbėsimės su mūsų kolegomis“ per savaitę truksiančią kelionę Europoje, kurios metu Pentagono vadovas taip pat aplankys Estiją ir dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje.

„Esminė mintis – turėti įrangos komplektus, pirmiausiai skirtus mokymams palaikyti, kad jie būtų ten iš anksto perkelti, įskaitant sunkiąją techniką“, – nurodė A.Carteris, kuris gynybos sekretoriaus pareigas perėmė vasarį.

„Taip pat yra galimybė pasiųsti daugiau technikos nenumatytiems atvejams“, – pridūrė jis.

Nepateikdamas daugiau detalių, A.Carteris sakė, kad Vašingtonas siekia padrąsinti partnerius NATO rytiniame sparne.

„Jeigu norime didinti aljanso atsparumą – ir ypač sąjungininkų, esančių aljanso teritorijos pakraščiuose ... tai padaryti yra svarbu“, – pabrėžė jis.

NATO narė Lenkija ketvirtadienį pareiškė, kad po Šaltojo karo sekęs ramybės periodas „dabar baigėsi“, kai Europos Sąjunga susiduria su įvairiomis krizėmis.

Lenkijos gynybos ministras kalbėjo kartu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu vakarinėje Lenkijos dalyje, kur vyksta Aljanso naujųjų greitojo reagavimo pajėgų pratybos, NATO pradėjus labiausiai nuo Šaltojo karo laikų stiprinti savo pajėgas.

„Po dešimties metų taikos tas ramusis periodas po Šaltojo karo baigėsi“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas) žurnalistams Žagine.

„Nes aplink Europą kyla vis daugiau ir daugiau krizių... Ir tai ne tik Ukrainos ir Rusijos krizė, bet ir ISIS bei virtinė įvairių krizių šiaurinėje Afrikoje“, – sakė jis, pavartodamas sutrumpintą grupuotės „Islamo valstybė“ pavadinimą.

Ministras pridūrė, kad Europa pati turi stiprinti savo gynybą.

„Manau, kad mūsų visų užduotis – įtikinti visuomenę, jog ji būtų pasirengusi padaryti daugiau, kol dar nevėlu“, – sakė jis.

Dėl Ukrainos konflikto Rusijos ir Vakarų santykiai yra blogiausi nuo Sovietų sąjungos žlugimo laikų.

Trečiadienį NATO vadovas J.Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas „vykdo didžiausią nuo Šaltojo karo pabaigos kolektyvinės gynybos stiprinimo“ programą, regione padidėjus įtampai dėl terorizmo grėsmės ir Rusijai paskelbus apie savo branduolinio arsenalo papildymą.

Maskva šitaip atsakiusi į JAV planus dislokuoti sunkiąją ginkluotę NATO narių Rytų Europoje teritorijoje; V.Putinas apie tai pareiškė, kad JAV vadovaujamas aljansas „eina prie mūsų sienų“.

J.Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad klausimą dėl karinės technikos kaupimo rytinių savo narių žemėje NATO nagrinės kitą savaitę gynybos ministrų susitikime Briuselyje.

„Aš numatau (kad bus) sprendimų dėl įrangos dislokavimo rytinėje aljanso dalyje“, – nurodė jis.

T.Siemoniakas pažymėjo, kad Lenkija laukia JAV sprendimo dėl sunkiosios ginkluotės, ir pridūrė, kad jis (toks sprendimas) bus priimtas artimiausiomis savaitėmis, bei tikisi, jog jis bus „teigiamas“.

Nuo praėjusios savaitės NATO pratybose dalyvauja apie 2100 karių iš Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Vengrijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos ir JAV.

Šiomis pratybomis išbandoma NATO itin greito reagavimo pajėgų (VJTF) parengtis. Šios pajėgos buvo suformuotos po Aljanso viršūnių susitikimo 2014 metais Velse, siekiant sustiprinti NATO rytinį flangą, pablogėjus santykiams su Rusija.

Varšuva sekmadienį pranešė vedantis derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimybės dislokuoti Amerikos sunkiąją ginkluotę Lenkijos teritorijoje, Rytų Europoje tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos politikos ir konflikto Ukrainoje.

Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas) sakė, kad šios derybos yra dalis diskusijų apie didesnį JAV karinį angažavimąsi Lenkijoje ir kitose rytinėse NATO šalyse.

Šiuos komentarus jis išsakė po to, kai JAV dienraštis „The New York Times“ šeštadienį pranešė, kad Pentagonas yra „nusiteikęs“ dislokuoti Baltijos šalyse ir kitose Rytų Europos valstybėse kovinius tankus, pėstininkų kovos mašinas ir kitokią sunkiąją ginkluotę, taip pat iki 5 tūkst. amerikiečių karių.

Laikraštis šį sprendimą apibūdino kaip „reikšmingą žingsnį siekiant atgrasyti Rusiją nuo agresijos Europoje“ ir pažymėjo, kad jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, tai būtų pirmas kartas nuo Šaltojo karo pabaigos, kai JAV dislokuotų sunkiąją karinę įrangą NATO narėse, kurios kažkada buvo Sovietų Sąjungos dalis.

T.Siemoniakas, duodamas interviu naujienų agentūrai PAP, patvirtino, kad Lenkija veda tokias derybas su Jungtinėmis Valstijomis, pridūręs, aptarė šį klausimą su JAV gynybos sekretoriumi Ashtonu Carteriu (Aštonu Karterlu), gegužę apsilankęs Vašingtone.

„Jau kurį laiką rūpinomės, kad būtų padidintas Amerikos karinis dalyvavimas Lenkijoje ir rytiniame NATO sparne“, – pažymėjo jis.

„Karius perkelti gana lengva, bet būtų gerai turėti ginkluotės arti pavojaus zonų“, – pridūrė ministras ir nurodė, jog buvo informuotas, kad Vašingtonas greitai priims sprendimą.

„The New York Times“ citavo aukšto rango pareigūnus, kurie sakė, kad šis projektas gali būti patvirtintas Pentagono prieš birželio 24–25 dienomis vyksiantį NATO gynybos ministrų susitikimą.

Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys sunerimusios dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, kur promaskvietiški separatistai nuo pernai balandžio kaunasi su Kijevo vyriausybės pajėgomis.

Lenkijos gynybos finansavimas praėjusią savaitę buvo padidintas dar beveik penktadaliu ir pasiekė NATO reikalaujamus 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Turime būti pasiruošę“, – teigia Lenkijos gynybos ministras.

Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas portalui „Sky News“ teigė, kad šalis susiduria su didžiausiu šalies saugumo pavojumi nuo Šaltojo karo metų.

Pasak T. Siemoniako, Lenkija turi būti pasiruošusi, jei geopolitinė situacija dar pablogėtų ir Rusija nuspręstų nepasitenkinti vien Krymo aneksija.

„Mes matome, kad Rusija žengia pavojinga kryptimi ir siekia atkurti Sovietų Sąjungoje turėtas įtakos zonas“, – teigė T. Siemoniakas.

„Jei tai tiesa, tuomet krizė toli gražu nesibaigs Krymu ir judės toliau į kitų šalių teritorijas. Jos taps arba agresijos, arba kitų Rusijos Federacijos taikomų priemonių aukomis, todėl turime būti pasiruošę“, – pridūrė jis.

Lenkija padidino gynybos finansavimą dar 18 proc. ir pasiekė NATO reikalaujamą 2 proc. BVP ribą. Šalis taip pat padidino savo karinio rezervo apimtį, teigiama „Sky News“ portale.

Sprendimui padidinti finansavimą iki NATO reikalaujamos ribos buvo vienbalsiai pritarta Lenkijos Seime gegužės 27 d., rašo defense-aerospace.com, remdamasis „Polskie Radio“.

Tuomet T. Siemoniakas kalbėjo, kad tai didžiausias jo, kaip gynybos ministro, pasiekimas. „Dabar pasiekėme tokį finansavimo lygį, kokio reikalaujama NATO susirinkimo Niuporte sprendimu“, – kalbėjo jis.

Papildomas finansavimas Gynybos ministerijai atneš 1 mlrd. zlotų. Pinigus planuojama panaudoti ginkluotei modernizuoti.

Lenkija neatmeta galimybės ateityje tiekti ginkluotę Ukrainai, bet kol kas pirmenybę teikia diplomatinėms pastangos išspręsti konfliktą, trečiadienį Vilniuje sakė Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Siemoniakas).

Pirmenybę teikia diplomatijai

Ministro teigimu, ginklų tiekimo klausimais Lenkijos pozicija „yra artima Jungtinių Valstijų pozicijai“.

„Tokia galimybė yra, tačiau šiandien, ypač Minsko susitikimo kontekste, pirmenybę teikiame šio konflikto taikiam sureguliavimui. Pasiliekame sau teisę ateityje priimti įvairius sprendimus“, - sakė Lenkijos ministras per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku.

„Mes esame atviri bendradarbiavimui karinės pramonės (srityje tarp) Ukrainos ir Lenkijos“, - pridūrė Lenkijos ministras.

Pasak jo, Lenkija jau perdavė Ukrainos kariuomenei maisto, drabužių ir medicinos už maždaug 4 mln. eurų.

Lietuva kol kas vienintelė iš NATO šalių viešai pranešė apie ginkluotės teikimą Ukrainai, kuri šalies rytuose kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Sausio pradžioje Krašto apsaugos ministerija informavo, kad Ukrainai perdavė „karinės ginkluotės elementus“, jų nedetalizuodama.

J.Olekas trečiadienį sakė, kad Lietuva ir toliau rems Ukrainos kariuomenę, gydydama ir mokydama karius, bet apie naują paramą ginkluote nekalbėjo.

„Mes savo įsipareigojimus ukrainiečiams tęsiame. Tą, ką buvome pažadėję dėl ginkluotės elementų teikimo, esame pateikę. Toliau tęsiame humanitarinę pagalbą, priimsime jų karius gydytis, ir karininkus, ir karius apmokymams“, - sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Vakarai kol kas dvejoja, ar tiekti Ukrainai ginklus, baimindamiesi, kad tai gali sustiprinti karinių veiksmų eskalaciją ir paskatinti didesnį Rusijos karinį įsitraukimą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį sakė, kad žlugus trečiadienį Minske rengiamoms deryboms svarstytų galimybe aprūpinti Kijevo pajėgas „letaline ginamąja“ ginkluote, bet pridūrė, kad sprendimas kol kas nepriimtas.

Bendros brigados pirmosios pratybas – rudenį

Kuriama Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinė brigada pirmas pratybas gali surengti dar šį rudenį, trečiadienį pranešė Lietuvoje viešintis Lenkijos gynybos ministras.

„Patvirtinome savo ketinimus kuo greičiau įsteigti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadą. Mes tikimės, kad ne tik štabai bus sukurti, bet kad šių metų rudenį vyks pirmosios pratybos“, - žurnalistams Vilniuje sakė Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Siemoniakas).

Sutartis dėl trišalės brigados steigimo pasirašyta pernai rugsėjo mėnesį. Šiuo metu vyksta sutarties ratifikavimo procesas.

T.Siemoniakio teigimu, bendra brigada padės reformuoti Ukrainos kariuomenę ir priartinti ją prie NATO standartų.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pranešė, kad į brigados štabą Liubline Lietuva šiemet atsiųs šešis karius. Pasak jo, pratybos numatomos visose trijose šalyse.

J.Olekas taip pat išsakė paramą Lenkijos siekiui stiprinti Ščecine veikiantį NATO Šiaurės-Rytų sausumos pajėgų korpusą ir informavo apie Lietuvos ketinimą dar šiais metais iki 10 karių padidinti Lietuvos atstovų skaičių šioje vadavietėje.

Lenkijos gynybos ministras: šalis nesiųs Ukrainai sunkiosios ginkluotės

Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas) pareiškė, kad Varšuva nesiųs Kijevui sunkiosios ginkluotės, Rytų Ukrainoje tęsiantis vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų įnirtingiems susirėmimams.

„Nėra ketinimų pasiųsti Ukrainai sunkiosios technikos, (nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų sistemų) „Grom“, tankų arba panašios ginkluotės. Lenkija tokių planų neturėjo ir neturi“, – sakė T.Siemoniakas interviu, kurį antradienį paskelbė dienraštis „Gazeta Wyborcza“.

Ministras sakė neįžvelgiantis kliūčių potencialiam bendradarbiavimui tarp Lenkijos ir Ukrainos gynybos pramonės, tačiau taip pat priminė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel praeitą savaitgalį išsakytus nuogąstavimus, kokių pasekmių galėtų sukelti Vakarų šalių sprendimas tiekti ginklus Ukrainos pajėgoms.

„Kanclerė Angela Merkel argumentavo, kad sprendimas dėl ginklų tiekimo Ukrainai neįbaugins (Rusijos) prezidento Vladimiro Putino, nes Ukrainoje bus sunku pasiekti karinį potencialą, prilygstantį rusiškajam – tai tik dar labiau paaštrins padėtį“, – sakė jis.

Iki šiol Lenkija tiekė Ukrainos kariuomenei tik maisto davinius, antklodes ir kitą neletalinę pagalbą.