„LTG Link“ vadovė Kristina Meidė sako, kad nepaisant ruožo Radviliškis–Klaipėda elektrifikavimo darbų, keleiviams norima pasiūlyti kuo patogesnį susisiekimą traukiniais.

„Velykų laikotarpiu elektrifikuojamoje geležinkelio atkarpoje kursuos visi įprasti traukinių reisai. Maršrutais Vilnius–Šiauliai–Klaipėda bus galima keliauti pagal įprastą tvarkaraštį ir maksimaliai dažnai“, – pranešime sakė K. Meidė. 

Po Velykų traukiniai tarp Vilniaus ir Klaipėdos vėl kurį laiką kursuos tik tada, kai nevyks darbai: ankstyvais rytais ir vakarais, o sekmadieniais – įprastai.

Esant galimybei tam tikromis atkarpomis pirmadieniais–šeštadieniais taip pat kursuos sutrumpinti reisai – artimiausiomis savaitėmis traukiniai su visais tarpiniais sustojimais kursuos tarp Vilniaus ir Šiaulių, o nuo kovo 28 dienos papildomi du reisai pirmadieniais kursuos tarp Vilniaus ir Šiaulių.

Visus ruožo elektrifikavimo darbus planuojama užbaigti 2025 metų antrąjį ketvirtį.

Jos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ patvirtinama, kad buvo susprogdintas geležinkelio tiltas per Čapajevkos upę Samaros srityje Rusijoje.

Kaip pranešama, pirmadienį apie 6 val. ryto įvykus sprogimui buvo pažeistos tilto konstrukcijos.

„Ši geležinkelio linija buvo naudojama valstybės agresorės kariniams kroviniams gabenti“, – sakoma Ukrainos karinės žvalgybos pranešime.

„Atsižvelgiant į geležinkelio tilto sugadinimo pobūdį, juo naudotis dar ilgai nebus galima“, – priduriama jame.

Traukinių eismas šioje atkarpoje kol kas sustabdytas.

Tuo metu Rusijos naujienų agentūros, remdamosi gelbėjimo tarnybomis, sakė, kad Rusijos Samaros regione po sprogimo ant tilto buvo sustabdytas geležinkelio eismas.

Incidentą sukėlė „neįgaliotų asmenų įsikišimas“, teigiama geležinkelių bendrovės pranešime, kuriame priduriama, kad dėl to niekas nenukentėjo.

„Traukinių eismas šioje atkarpoje kol kas sustabdytas“, – nurodoma pranešime.

„Sprogstamasis užtaisas apgadino vieną geležinkelio tilto atramą“, – sakė oficialiosios naujienų agentūros TASS cituojamas šaltinis gelbėjimo tarnybose.

Po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo didelio masto karinę invaziją į Ukrainą, prieš Rusijos geležinkelių tinklą buvo surengta virtinė sabotažo aktų.

Šeštadienį dėl didžiulio sutrikimo keliautojai, atvykę į Londono Šv. Pankracijaus stotį ir sužinojo, kad du užtvindyti tuneliai Pietų Anglijoje užblokavo greitojo geležinkelio liniją į žemyną.

Kai kurie kiti keliautojai liko įstrigę žemyninėje Europos dalyje.

Anksčiau geležinkelio liniją eksploatuojanti bendrovė „High Speed 1“ (HS1) įspėjo, kad tuneliuose esantis vandens kiekis yra beprecedentis ir jam išvalyti prireiks laiko.

Tačiau vėliau šeštadienį „Eurostar“ paskelbė, kad sekmadienį paslaugos bus teikiamos pagal tvarkaraštį, nes „dabar galima naudotis bent vienu tuneliu“.

„Galime patvirtinti, kad rytoj važiuosime pagal numatytą tvarkaraštį, – bendrovė paskelbė socialiniame tinkle „X“. – Mūsų stotys bus itin užimtos dėl šiandieninių sutrikimų.“

Nusivylę „Eurostar“ keleiviai anksčiau pasakojo apie savo nusivylimą, kadangi jų naujametiniai planai buvo sugriauti dėl atšauktų kelionių. Atšaukimai, skaičiuojama, paveikė virš 30 tūkst. žmonių.

„Eurostar“ teikia paslaugas iš Londono į Paryžių, Briuselį ir Amsterdamą.

Paslaugos buvo atšauktos po to, kai netoli Ebsflito tarptautinės stoties Kente įvyko potvynis.

Chaotiško eismo metai

Šeštadienio chaosas užbaigia metus, per kuriuos Jungtinės Karalystės „Eurostar“ klientų kelionės buvo nuolat sutrikdomos dėl streikų, audrų ir kitų problemų.

Balandį dėl didesnio nei tikėtasi keleivių skaičiaus ir oro sąlygų keliautojams į Prancūziją teko iki 16 valandų laukti Doveryje.

Tuometinė vidaus reikalų sekretorė Suella Braverman (Sjuela Braverman) neigė, kad vėlavimai buvo „Brexito“ pasekmė.

Rugpjūtį skrydžius į Jungtinę Karalystę ir iš jos sutrikdė techninis gedimas, turėjęs įtakos oro eismo valdymo sistemoms, o lapkritį dėl audros „Ciaran“ buvo atšauktos kelionės keltais ir skrydžiai.

Keliautojams įtakos turėjo ir daugiau nei metus trunkantys geležinkelio darbuotojų streikai dėl darbo užmokesčio ir sąlygų, kilus pragyvenimo išlaidų krizei.

Nors praėjusį mėnesį geležinkelių profsąjunga RMT pranešė, kad jos nariai balsavo už susitarimą dėl darbo užmokesčio, mašinistams atstovaujanti profsąjunga „Aslef“ dar nepasiekė sutarimo.

55,75 proc. „Eurostar“ akcijų turi Prancūzijos valstybinė kompanija „SNCF Voyageurs“.

Per COVID-19 pandemiją „Eurostar“ vos nebankrutavo, bet buvo išgelbėta akcininkams, įskaitant Prancūzijos vyriausybę, skyrus 290 mln. eurų finansinę pagalbą.

Tunelį blokavęs netikėtas darbuotojų streikas sukėlė ilgas valandas trukusį chaosą geležinkelio mazguose Paryžiuje ir Londone.

Nei viena šalis nedetalizavo susitarimo detalių ar klausimų, dėl kurių derėtasi, bet prieš streiką prancūzų operatorė „Getlink“ sakė, kad profesinės sąjungos pareikalavo patrigubinti vadovybės paskelbtas 1 tūkst. eurų metų pabaigos premijas.

Prasidedant šventiniam įkarščiui, dėl tunelio operatorės „Getlink“ darbuotojų streiko nuo ketvirtadienio vidudienio buvo sustabdyti „Eurostar“ traukiniai, taip pat sunkvežimius ir lengvuosius automobilius gabenantys traukiniai.

Buvo paveiktos kelionės traukiniais tarp Londono ir Paryžiaus, taip pat tarp Londono, Amsterdamo ir Briuselio.

„Getlink“ padalinio „Eurotunnel“ darbuotojai sakė, kad judėjimą paskatino „baisus socialinio klimato pablogėjimas“.

„Be pinigų yra ir kitų dalykų. Mūsų [darbo] sąlygos nebe tokios, kokios būdavo“, – per mitingą Kokelyje naujienų agentūrai AFP sakė krovinių terminalo koordinatorė Cathia Capon (Katia Kapon).

„Eurotunnel“ profesinės sąjungos vėliau paskelbė, kad užbaigia streiką po derybų su vadovybe, kurios „davė tenkinančių rezultatų“.

„Getlink“ nurodė, kad paslaugos bus atnaujintos ketvirtadienį vakare, o keleivinių traukinių operatorė „Eurostar“ paskelbė, kad reguliarios kelionės iš Londono, Paryžiaus ir Briuselio bus atnaujintos penktadienį.

„Eurostar“, turėjusi atšaukti 30 suplanuotų traukinių kelionių, taip pat pranešė, kad laikotarpiui nuo penktadienio iki sekmadienio pridės šešis papildomus traukinius.

Paryžiaus Šiaurės stotyje ir Londono Šv. Pankracijaus stotyje – pagrindiniuose keleivinių traukinių eismo Lamanšo tuneliu mazguose –  kilo sąmyšis, žmonės stengėsi pakeisti užsakymus ar surasti alternatyvius kelionės būdus.

„Remiame streikuoti norinčius žmones [...], bet turime pasakyti žmonėms [iš anksto], – sakė Prancūzijoje gyvenanti 41 metų britų vertėja Isabelle Margat (Isabel Marga). – Čia daug žmonių, tiesiog norinčių švęsti Kalėdas su savo šeimomis.“

„Disneilendas su vaikais“

Streikas buvo netikėtas, net, kaip atrodo, Šv. Pankracijaus geležinkelio stoties registratūros ir saugumo darbuotojams, bandžiusiems įtikinti traukinių laukusius keleivius palikti platformas.

Thomsonas Mouana (Tomsonas Muana) iš Pietų Afrikos su trimis vaikais atvyko į Jungtinę Karalystę atostogoms, bet jau turėjo išvažiuoti ir spėti į savo lėktuvą.

„Nerimaujame. Neturime pinigų ir nežinome, ką daryti. Privalome nuvykti į Pietų Afriką, bet dabar įstrigome“, – sakė jis.

Anglų keliautojas Samas Boyalas (Samas Bojalas) sakė: „Važiuojame su vaikais į Disneilendą [netoli Paryžiaus]. Tiesiog per daug streso. Negali staiga su trimis vaikais išvykti automobiliu, tai reikia planuoti.“

Paryžiaus Šiaurės stotyje „Eurostar“ darbuotojai per megafonus skelbė įstrigusiems keliautojams, kad visi traukiniai likusiai dienos daliai atšaukti.

Prancūzijos šiaurėje esančiame Kalė uostamiestyje prie terminalo, kur į traukinius pakraunami lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai, nusidriekė daugiau kaip kilometro ilgio eilės.

1994 metais atidarytu Lamanšo sąsiauriu „Eurostar“ traukiniais vežami keleiviai, o specialiais krovinių traukiniais – automobiliai ir sunkvežimiai.

55,75 proc. „Eurostar“ akcijų turi Prancūzijos valstybinė kompanija „SNCF Voyageurs“, 19,31 proc. – vienas Kvebeko visuomeninis investicinis bankas, 18,5 proc. – belgų operatorė SNCB, o 6,44 proc. – JAV įsikūrusi „Federated Hermes Infrastructure“.

Per COVID-19 pandemiją „Eurostar“ vos nebankrutavo, bet buvo išgelbėta akcininkams, įskaitant Prancūzijos vyriausybę, skyrus 290 mln. eurų finansinę pagalbą.

Planuojama, kad keleivinių traukinių eismui įtakos turėsiantys darbai vyks iki kitų metų gegužės pabaigos. Tuo metu vyks tik rytiniai ir vakariniai reisai tarp Vilniaus ir Klaipėdos, o sekmadieniais traukinių eismas vyks įprastai.

Traukinių eismui tarp Vilnius ir Šiaulių bei Kauno ir Šiaulių šie darbai turės nedidelį poveikį.

Valstybinių švenčių ir ilgųjų savaitgalių metu (vasario 15-18 dienomis ir kovo 8–11 dienomis) bei Velykų savaitę (kovo 28 – balandžio 2 dienomis) traukiniai važiuos įprastai.

Bendra projekto vertė siekia apie 411 mln. eurų, jį įgyvendina Ispanijos bendrovių „Elecnor S.A.“ ir „Instalaciones Inabensa S.A.“ konsorciumas.

Šiuo metu jau atlikta apie 50 proc. ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo darbų. Iki 2024 metų pabaigos elektrifikuoto geležinkelio dalis turėtų siekti apie 35 proc., o ištisinis tokių ruožų ilgis sieks 731 kilometrą.

„Skaičiuojame, kad geležinkelių tinkle veikiančių vežėjų kuro sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 30 proc., o į aplinką nebus išmesta apie 150 tūkst. tonų teršalų per metus“, – pranešime sako LTG grupės vadovas Egidijus Lazauskas.

Šiuo metu Lietuvoje yra elektrifikuoti geležinkelio ruožai: Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena.

Pirmadienio popietę geležinkelio atkarpoje Vievis–Žasliai užfiksavus geležinkelio infrastruktūros kontaktinio tinklo atramos pažeidimą ir laikinai sustabdžius maršrutais Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai ir Vilnius–Kaunas kursuojančių traukinių eismą, jis apie 15 val. buvo iš dalies atnaujintas.

Siekiant kuo mažiau paveikti keleivių planus, lapkričio 6 d. atkarpą Vievis-Žasliai vykstančių traukinių eismas organizuojamas traukinius nukreipiant į vieną iš dviejų ruože Vievis–Žasliai esančių geležinkelių kelių. Laikantis visų saugos reikalavimų, tol, kol bus pašalintos traukinių eismo sutrikdymo priežastys, traukiniai paveiktu ruožu kursuos apribotu – iki 25 km/h  siekiančiu – greičiu.

Numatoma, kad dėl infrastruktūros kontaktinio tinklo atramos pažeidimo lapkričio 6 d. maršrutais Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai ir Vilnius–Kaunas kursuojantys traukiniai gali vėluoti iki 2 val. Tikimasi, jog dar šiąnakt bus pašalintas pažeidimas ir atstatytas įprastas visų minėtais maršrutais kursuojančių traukinių eismas.

Preliminariais duomenimis, incidentas įvyko geležinkelio ruožo Vilnius–Kaunas 54 kilometre dėl šalia bėgių rangovo vykdytų žemės kasimo darbų. Detalios įvykio priežastys ir padaryta žala bus nustatyta po vidinio tyrimo.

„Atsiprašome klientų už galimus nepatogumus. „LTG Link“ primena, kad traukiniams vėluojant atvykti į galutinę stotį ilgiau nei 60 min., keleiviai kviečiami kreiptis el. paštu kompensacija@ltglink.lt dėl kompensacijos. Laiške prašoma prisegti kelionės bilietą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervesti pinigai“, – akcentavo įmonės atstovai.

Kaip teigiama, pirmadienio popietę geležinkelio atkarpoje Vievis–Žasliai įvyko techninis geležinkelio infrastruktūros gedimas – kontaktinio tinklo atramos pažeidimas. Dėl to keičiamas traukinių eismas maršrutais Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Šiauliai–Vilnius ir Kaunas–Šiauliai–Kaunas, Vilnius–Mockava–Varšuva organizavimas.

Siekiant kuo mažiau paveikti klientų planus bei užtikrinti būtinąjį susisiekimą, kol vyks infrastruktūros kontaktinio tinklo taisymo darbai, traukinių eismas bus sustabdytas, o šiuo metu dėl infrastruktūros gedimo sustabdytuose traukiniuose esantys keleiviai bus pervežami specialiai užsakytais autobusais.

Bilietų pardavimai į maršrutais Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai, Vilnius-Kaunas kursuojančius traukinius yra ir bus sustabdyti iki tol, kol traukiniai vėl galės kursuoti pagal tvarkaraštį. Dėl susiklosčiusios situacijos, galimas kitų tiek traukinių, tiek autobusų išvykimo/atvykimo vėlavimas. Iš pradinių maršrutų Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai, Vilnius-Kaunas stočių išvykti turintys ir bilietus jau įsigiję keleiviai bus pervežami autobusais iki galinės maršruto stoties.

Šiuo metu pradedami įvykusio infrastruktūros gedimo – pažeistos ir traukinių eismą sutrikdžiusios kontaktinio tinklo atramos – taisymo darbai, dedamos maksimalios pastangos, kad traukinių eismas kuo greičiau galėtų būti organizuojamas įprastai. Tikimasi, kad dyzeliniai, maršrutais Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai ir Vilnius–Mockava vykstantys, traukiniai vėl pradės kursuoti per artimiausią valandą, elektrinių, maršrutu Vilnius–Kaunas, kursuojančių traukinių eismą tikimasi atstatyti iki antradienio, lapkričio 7 d.

„Atsiprašome klientų už galimus nepatogumus. „LTG Link“ primena, kad traukiniams vėluojant atvykti į galutinę stotį ilgiau nei 60 min., keleiviai kviečiami kreiptis el. paštu kompensacija@ltglink.lt dėl kompensacijos. Laiške prašoma prisegti kelionės bilietą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervesti pinigai“, – informavo įmonės atstovai.

Tačiau dieną prieš ir dieną po NATO viršūnių susitikimo – liepos 10–13 dienomis – į oro uostą traukinių eismas vyks pagal specialų tvarkaraštį.

Nuo birželio 26 dienos iki rugpjūčio 12 dienos traukiniai maršrutais Vilnius–Vilniaus oro uostas ir Vilnius–Jašiūnai kursuos pakeistu tvarkaraščiu, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.

Nuo birželio 26 dienos iki liepos 22-osios pirmadieniais–šeštadieniais bus visiškai stabdomas susisiekimas tiek tarp Vilniaus ir oro uosto, tiek tarp Vilniaus ir Jašiūnų. Traukiniai pagal įprastą tvarkaraštį kursuos tik sekmadieniais.

Nuo liepos 24 dienos traukiniai vėl be apribojimų kursuos tarp Vilniaus ir oro uosto. Šia atkarpa taip pat kursuos sutrumpinti maršruto Vilnius–Jašiūnai reisai iki oro uosto ir atgal.

Visiškai atnaujinti traukinių eismą iki Jašiūnų tikimasi nuo rugpjūčio 13 dienos.

Elektrifikavimo darbai ruože Vilnius–Valčiūnai birželio 26 dieną pradedami, kad eismo pertraukos būtų kuo trumpesnės ir keleiviai pajustų kuo mažiau nepatogumų, nes ilgesnis šviesus paros metas leidžia darbus atlikti daug greičiau.

Šiame ruože planuojama atlikti pirmojo etapo darbus, kurie sukelia daug triukšmo, – bus įrengiami pamatai kontaktinio tinklo atramoms, o likę darbai bus atliekami naktimis.

Ruožas Vilnius–Valčiūnai yra Vilniaus geležinkelio mazgo dalis, o jo elektrifikavimas – bendro daugiau nei 400 mln. eurų vertės (be PVM) Vilniaus–Klaipėdos ruožo elektrifikavimo projekto dalis. Jį užbaigus Lietuvoje bus elektrifikuota 35 proc. visų geležinkelių (dabar – apie 9 proc.).

Traukiniams vėl kursuojant sklandžiai, atnaujinti bilietų pardavimai į šiuos maršrutus, pirmadienį pranešė valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“.

Sekmadienio rytą atkarpoje Jonava–Gaižiūnai įvykus techniniam infrastruktūros – bėgių temperatūros kompensavimo įrenginio – gedimui buvo perorganizuojamas traukinių eismas minimais maršrutais, dalį kelionės žmonės vyko autobusais

Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ primena, kad traukiniams vėluojant atvykti į galutinę stotį ilgiau nei 60 minučių, keleiviai kviečiami kreiptis elektroniniu paštu nuomone@ltglink.lt dėl kompensacijos, laiške prisegant kelionės bilietą ir nurodant banko sąskaitą.