VMVT perspėja, jog trichineliozė vis dar nustatoma šernuose ir kituose gyvūnuose (kaip ir minėtuose barsukuose). Šią žmogui pavojingą liga, serga ir platina kiti mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai, tokie kaip lapės, usūriniai šunys, meškėnai, pelės. Kai kuriuose savivaldybėse šis susirgimas šernuose yra nustatomas dažniau, kai kuriuose rečiau. Žmonės dažniausiai užsikrečia suvalgę trichinelėmis užkrėstos kiaulių ar šernų mėsos. Tačiau yra atvejų, kai užsikrečiama suvalgius sergančių barsukų ar bebrų mėsos.

Skiriami du trichineliozės užsikrėtimo ciklai:

1. Naminis ciklas, kai kiaulės užsikrečia tvartuose nuo tenai gyvenančių, nenaikinamų graužikų.

2. Laukinis ciklas, kai užsikrečia įvairūs plėšrūnai, įskaitant šernus, barsukus, bebrus, tame tarpe ir naminiai graužikai, kurie vėliau parneša ligą iš gamtos į tvartą naminėms kiaulėms.

Trichineliozę iš laukinių gyvūnų ciklo į naminių gyvūnų ciklą arba atvirkščiai platina kiaulių laikytojų arba medžiotojų netinkamai tvarkomos paskerstų gyvūnų atliekos, kuomet jos yra išmetamos į aplinką ir taip liga plačiai išplatinama.

„Trichineliozė – tai bendra gyvūnų ir žmonių parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės, laikinai parazituojančios plonosiose žarnose. Vėliau jų lervos, visą žmogaus ar gyvūno gyvenimą praleidžia raumenyse. Ši liga sukelia ne tik ekonominius nuostolius gyvūnų laikytojams ar medžiotojams, bet ir sunkius susirgimus žmonėms, netgi mirtį. Nors susirgimų jau seniai nebuvo, patys turime būti atsakingi renkantys mėsą ir netikėti mitais, kad kiaulės arba šernai neserga“, – sako Vaidas Jonušaitis, Skubios veiklos skyrius Vyriausiasis veterinarijos gydytojas - valstybinis veterinarijos inspektorius.

VMVT turimi duomenys rodo, kad užsikrėtimai trichinelioze, būna nustatomi kiekvienais metais, dažniausiai tuose pačiose regionuose (žr. Pav. 1).  Kėdainių ir Kelmės rajonų savivaldybėse trichineliozė nustatoma kasmet.

Pav. 1 Trichineliozės paplitimas 2018-2023 m.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2023 m. atlikus Lietuvoje sumedžiotų šernų trichineliozės laboratorinius tyrimus, net 15 šiais parazitais užsikrėtusių šernų. Trichineliozės paplitimas šernuose, 2023 metais (žr. Pav. 2).

Pav. 2 Trichineliozės paplitimas šernuose, 2023 m.

VMVT rekomenduoja, norint niekada nesusirgti trichinelioze, kiaulieną įsigyti tik iš žinomų prekybos vietų, tokių kaip prekybos centrų, turgų, kur kiekviena paskersta kiaulė buvo patikrintą specialiu laboratorinių tyrimu. Vartotojai turėtų žinoti, kad perkant šviežią mėsą iš internetinių portalų, skelbimų ar asmenų, kurie pristato tiesiai į namus, visada galima prašyti pateikti VMVT registracijos Nr., tinkamumo vartoti datą, kur gyvūnas buvo paskerstas, išpjaustytas bei kt. informaciją ir taip būtų garantuoti, kad jų įsigyjama produkcija yra saugi. Vartojant kiaulieną, kuri buvo paskersta smulkiame kiaulių ūkyje, savoms reikmėms, būtina įsitikinti, kad taip pat buvo atlikti trichineliozės tyrimai. Vartojant šernieną, barsukų ar bebrų mėsą taikoma analogiški trichineliozės tyrimų reikalavimai, kaip ir kiaulienai.

Tyrimas pradėtas įtarus, kad Joniškio VMVT darbuotojas pateikė rajono medžiotojams klaidingą informaciją apie dviejų sumedžiotų šernų laboratorinių tyrimų rezultatus dėl trichineliozės, rašoma pranešime spaudai.

„Pakartotinai tikrinat iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto gautą informaciją apie atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus, buvo pastebėta, kad už mėginių paėmimą atsakingas Joniškio VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas suteikė medžiotojams leidimą naudoti šernieną įvertinęs tik tyrimo dėl afrikinio kiaulių maro rezultatus, tačiau neįvertino teigiamų tyrimų dėl trichinelių. Tai inspektorius privalėjo atlikti ir tinkamai informuoti medžiotojus”, – pabrėžė Joniškio VMVT viršininkas Giedrius Kuolas.

Kadangi leidimą gavę medžiotojai šernieną išsidalino, apie paaiškėjusius faktus nedelsiant buvo informuoti visi asmenys, galėję vartoti trichinelėmis užkrėstą mėsą. Nustatyta, kad termiškai apdorotą šernieną vartojo iš viso 15 asmenų, jie visi nukreipti profilaktiškai stebėti sveikatą ar gydytis. Užkrėstos šernienos likučiai surinkti ir saugiai sunaikinti.

Joniškio VMVT pradėtas tarnybinis tyrimas dėl aplaidumo vykdant tarnybines pareigas.

Visi susirgusieji nustatyti Jonavos rajone registruotame trichineliozės protrūkyje. Jie valgė namuose užaugintos kiaulės mėsą, nepatikrintą veterinarijos laboratorijoje dėl trichineliozės.

Užpernai užregistruotas vienas susirgimas trichinelioze.

Pasak ULAC gydytojos Aušros Bartulienės, trichineliozė yra ūmi žmonių ir gyvūnų liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Trichinelioze žmonės užsikrečia vartodami trichinelių lervomis užkrėstą naminių ir laukinių gyvūnų mėsą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas trichinelioze mūsų šalyje palaipsniui mažėja, tačiau išlieka aukštesnis už Europos Sąjungos šalių vidutinį.

Per pastaruosius penkerius metus (2013–2017) Lietuvoje užregistruoti 77 žmonių trichineliozės atvejai. Dažniausiai žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per trichinelėmis infekuotą kiaulieną ir šernieną.

Klinikiniai požymiai suvalgius užkrėstos mėsos būna įvairūs – nuo besimptomės iki sunkios su komplikacijomis ligos. Būdingiausi požymiai yra raumenų skausmai, akių vokų patinimas, karščiavimas.

Visi susirgusieji trichinelioze užsikrėtė vartodami namuose užaugintos kiaulės mėsą, kuri nebuvo patikrinta veterinarijos laboratorijoje. Pernai per tą patį laikotarpį susirgimų trichinelioze neužregistruota.  

Trichineliozė yra ūmi žmonių ir gyvūnų liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Žmonės šiais parazitais užsikrečia vartodami trichinelių lervomis užkrėstą ir netirtą naminių, laukinių gyvūnų mėsą.

Per pastaruosius penkerius metus (2012–2016) segamumas trichinelioze mūsų šalyje palaipsniui mažėjo, tačiau išliko didesnis už ES šalių vidutinį. Per dešimtmetį (2006-2015) iš viso buvo užregistruota 414 žmonių trichineliozės atvejų.

Žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta ne tik per trichinelėmis infekuotą kiaulieną, bet ir per užkrėstą šernieną. Pagal susirgimų trichinelioze protrūkių priežastis, kas antras per pastarąjį dešimtmetį nustatytas protrūkis įvyko dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų kiaulių mėsos, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės, kita dalis – dėl šernienos, dešimtadalio protrūkių priežastis nebuvo nustatyta.

Klinikiniai požymiai suvalgius užkrėstos mėsos būna įvairūs – nuo besimptomės iki žaibinės mirtinos ligos. Būdingiausi požymiai yra raumenų skausmai, akių vokų patinimas, karščiavimas. 3-6 ligos savaitę gali pasireikšti komplikacijos: širdies raumens, plaučių ar smegenų uždegimas. Suvalgius trichinelėmis užkrėstos mėsos, maždaug po 5 dienų jos pradeda vesti tūkstančius gyvų lervų, kurios migruoja į skersaruožius raumenis, kur vėliau tos lervos inkapsuliuojasi ir kalcifikuojasi. Atsiranda raumenų skausmai ir kiti simptomai.

Užsikrėtimo trichinelėmis rizikai sumažinti ULAC medikai rekomenduoja:

visada ištirti nuosavame ūkyje užaugintų kiaulių, sumedžiotų šernų mėsą dėl trichineliozės;

nevartoti mėsos, kol nėra atsakymo iš laboratorijos;

nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos;

ūkiuose naikinti peles, žiurkes, nes jos yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje;

nešerti kiaulių sumedžiotų arba kritusių laukinių gyvūnų lavonais ir skerdienos atliekomis.

Tiriant šį atvejį, šeši trichinelioze susirgę žmonės patvirtino, kad visi jie ragavo Vencloviškių kaimo (Skirsnemunės sen., Jurbarko r.) ūkininko kiaulienos gaminių.

Vencloviškių kaime nurodytame ūkyje buvo auginamos šešios (3 - 6 mėnesių amžiaus) kiaulės. Ūkio savininkas neseniai buvo paskerdęs kiaulę (apie 200 kg) savo reikmėms, bet neištyrė jos dėl trichineliozės. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad kiauliena vaišinosi 13 žmonių, šešiems iš jų jau pasireiškė ligos požymiai. Ūkyje rasta 150 kg skerdienos, ji išsiųsta sunaikinti į bendrovę „Rietavo veterinarijos sanitarija". Be to, iš šio ūkio uždrausta išvežti ar parduoti kiaules be Jurbarko VMVT leidimo.

„Kiaules trichinelėmis dažniausiai apkrečia laukiniai gyvūnai (šernai, rudosios lapės, usūriniai šunys, pilkosios žiurkės, miškinės kiaunės, vilkai). Didžiausias pavojus apsikrėsti yra ten, kur nesilaikoma tvarkos ir sanitarijos reikalavimų. Gyvulių laikytojams labai svarbu paisyti biologinio saugumo priemonių – šeriant gyvulius, nenaudoti žvėrių dorojimo atliekų, tvartuose reguliariai šalinti pašarų likučius, naikinti graužikus ir kt.", – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė - Petrauskienė.

Jurbarko rajone praėjusių metų sausio mėnesį trichineliozė buvo nustatyta vienam šernui, sumedžiotam Šimkaičių miške.

VMVT nuolat vykdo trichineliozės stebėsenos programą, šiai ligai nustatyti tiriami ir sumedžiotų šernų mėginiai. 2016 m. ištirta 13,3 tūkst. šernų ir 84,7 tūkst. kiaulių mėginių,nustatyti 45 šernų trichineliozės užkrato atvejai, užsikrėtusių kiaulių mėginių nenustatyta (2015 m. iš 10 tūkst. šernų – 95, iš 84,7 tūkst. kiaulių – trys teigiami atvejai).

Pasak A.Leščinskaitės - Petrauskienės, pastarųjų trejų metų statistika rodo, kad trichineliozės atvejų laukinėje faunoje ir kiaulių ūkiuose bei žmonių susirgimų skaičius mažėja. „Tai lemia modernių skerdyklų kūrimasis, pagerėjusi mėsos kontrolė ir didėjantis kiaulių laikytojų sąmoningumas. Daugelis ūkininkų jau supranta, kad pavaišinus draugus ar kaimynus nepatikrintos mėsos patiekalais, galima užsitraukti ir baudžiamąją atsakomybę", ˜– sakė veterinarijos gydytoja.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2016 m. trichinelioze susirgo vienas žmogus, 2015 m. – 38, 2014 m. – 20 žmonių.

Trichineliozė – liga, kurią sukelia organizme galinčios ilgai parazituoti apvaliosios kirmėlės – trichinelės, kurios yra pavojingos žmonių sveikatai. VMVT dar kartą primena gyventojams, savo reikmėms auginantiems ir namuose skerdžiantiems gyvulius, jog kiekvieną kiaulę privaloma ištirti dėl trichineliozės.

Tiek užaugintų naminių ar sumedžiojamų laukinių gyvūnų mėsa gali būti užkrėsta trichinelioze ir kelti didžiulę riziką žmogaus sveikatai. Sergamumo statistika tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, kaip pastebi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI), Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjas dr. E. Jacevičius,  nuolat kinta. Sergamumas priklauso nuo maitinimosi įpročių, mėsos paruošimo būdo, ligos diagnostikos, žmonių žinių apie ligą ir jos profilaktiką.

Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 11 milijonų žmonių, sergančių trichinelioze.

Trichineliozė (lot. trichinellosis) - parazitinė liga, kurią sukelia organizme parazituojančios apvaliosios kirmėlės trichinos (lot. trichina).

Trichineliozės sukėlėjas

Trichineliozės sukėlėjas yra smulki, 2-4 mm ilgio kirmėlė. Kirmėlės parazituoja plonojoje žarnoje, o jų lervos – raumenyse, sukeldamos alergines organizmo reakcijas, šleikštulį, vėmimą, pilvo skausmus. Žmonės šiais parazitais užsikrečia vartodami naminių ir laukinių gyvūnų mėsą, kurioje yra kirmėlių lervų.

Trichinelę dengianti kapsulė skrandyje suvirškinama, išsilaisvinusios lervos patenka į plonąją žarną. Patekusios į žarnyną lervos greitai lytiškai subręsta, apsivaisina, patelės po savaitės pradeda gimdyti jaunas lervas. Patekusios į limfą, kraują jos išnešiojamos po visą organizmą, galutinai užsilaikydamos skersaruožiuose raumenyse, dažniausiai diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose ir akių. Skersaruožiuose raumenyse jos apsigaubia kapsule, kuri vėliau sukalkėja, o lerva jos viduje daugelį metų išlieka gyvybinga.

Užsikrėtus pirmieji simptomai atsiranda praėjus vienai dienai ir vėliau po infekcijos. Ligos požymiai išryškėja praėjus 2 - 8 savaitėms.

Suaugusios trichinos gyvena žarnyne, lervos – skersaruožiuose raumenyse. Trichinos neturi specifinių šeimininkų ir gali parazituoti daugelio žinduolių organizmuose.

Pagrindinis ligos rezervuaras

Pagrindinis ligos sukėlėjų rezervuaras yra laukiniai ir naminiai gyvūnai, mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai bei jūros žinduoliai. Gyvūnai užsikrečia suėdę lervomis užkrėstos mėsos ar sirgusių gyvūnų liekanų. Dažniausiai serga šernai, rudosios lapės, usūriniai šunys, pilkosios žiurkės, miškinės kiaunės, vilkai.

Pagrindinis žmonių trichineliozės šaltinis pasaulyje yra kiauliena bei kiaulienos gaminiai, arkliena bei sumedžiotų gyvūnų mėsa. Lietuvoje pagrindiniai trichineliozės rezervuaro šeimininkai gamtoje yra lapės, kiaunės, usūriniai šunys, pelės, žiurkės ir šernai.

Kur dažniausiai nustatomos?

Dažniausiai trichinos yra nustatomos šernuose ir savo reikmėms skersti auginamoms kiaulėms. Kiaulės trichinomis užsikrečia šeriant termiškai neapdorotomis maisto atliekomis ar šalutiniais gyvūniniais produktais, taip pat ligą gali platinti smulkieji graužikai (pelės, žiurkės). Todėl yra labai svarbu ūkiuose naikinti graužikus, nes graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje.

Tyrimai – būtini

Remiantis statistiniais duomenimis, žmonės Lietuvoje dažniausiai užsikrečia per infekuotą trichinomis šernieną ar kiaulieną. Atliekant naminių ir laukinių gyvūnų tyrimus dėl trichineliozės, 2015 m. Lietuvoje buvo nustatyti 95 teigiami trichineliozės atvejai šernams ir 3 teigiami atvejai kiaulėms.

E. Jacevičius pastebi, kad mėsoje tūnančių trichinų neįmanoma sunaikinti - jos puikiai ištveria aukštą temperatūrą, sūdymą, marinavimą, rūkymą ir šaldymą. Todėl, kaip teigia specialistas, siekiant užtikrinti maisto saugą Lietuvoje dėl trichineliozės, būtina visuomet tikrinti šernų, kiaulių ir kitų trichineliozei imlių gyvūnų mėsą, jei ji yra ar bus vartojama žmonių maistui.

Tauragėje užfiksuotas trichineliozės protrūkis – šia liga susirgo keturi žmonės, antradienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad infekcijos šaltinis galėjo būti šerniena. Visi asmenys, vartoję šernienos, nukreipti gydytojų konsultacijai. Informacija apie trichineliozės židinį perduota Tauragės valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Trichineliozė – ūmi žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Žmogus užsikrečia valgydamas trichinelėmis užkrėstą kiaulieną, šernieną arba kitokią žvėrieną.

Ligos požymiai dažniausiai išryškėja parėjus 2-3 savaitėms nuo užsikrėtimo. Trichineliozė pasireiškia silpnumu, pykinimu, aukšta temperatūra, veido, akių vokų pabrinkimu, raumenų bei sąnarių skausmais.

Židinių epidemiologinių tyrimų analizė rodo, kad dažniausiai žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius užregistruoti trys trichineliozės protrūkiai, kurių metu susirgo 27 žmonės, iš kurių 22 (81, 5 proc.) užsikrėtė vartodami maistui sumedžiotų šernų mėsą, 5 (18,5 proc.) – namų ūkyje užaugintų kiaulių mėsą. Pernai per visus metus trichinelioze susirgo 20 žmonių: 15 užsikrėtė per šernieną, 5 – per kiaulieną.

Išvengti užsikrėtimo trichinelioze žmonės gali vartodami tik veterinarijos specialistų patikrintą kiaulieną, šernieną ar kitą žvėrieną.

Telšių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi informaciją iš Visuomenės sveikatos centro apie dviem Tryškių miestelio (Telšių r.) gyventojams patvirtintą trichineliozę, pradėjo tyrimą.

Tiriant žmonių užsikrėtimo trichinelėmis atvejį, paaiškėjo, kad susirgusieji šeimos nariai vaišinosi šernienos patiekalais. Šernienos vyras gavo iš Tryškių – Linkuvos medžiotojų būrelio nario ir nežinodamas medžiojimo taisyklių bei nesulaukęs privalomų trichineliozės tyrimų rezultatų, panaudojo užkrėstą mėsą maistui. Šernas buvo sumedžiotas Pagelžių miške (Tryškių sen. Telšių r.).

Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, atlikę medžiotojų būrelio veiklos patikrinimą dėl veterinarinės priežiūros reikalavimų laikymosi ir nustatę pažeidimų, šio būrelio vadovui surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą ir priėmė sprendimą – laikinai uždrausti būrelio nariams medžioti.

Šerno mėsa surinkta ir sunaikinta šalutinių gyvūninių produktų utilizavimo įmonėje UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Tyrimo medžiaga perduota Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, siekiant išaiškinti, ar šiuo trichineliozės protrūkio atveju nėra Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties elementų.

,,Bendraujame su medžiotojais ir kiekvieną kartą primename, kad tik tvarkingai elgiantis ir laikantis medžioklės taisyklių, galima užkirsti kelią šiai ligai plisti. Stengiamės ugdyti ir gyventojų supratimą, jog naudodami maistui veterinarijos gydytojo nepatikrintą sumedžiotų žvėrių ar namuose skerstų kiaulių mėsą, jie rizikuoja net tik savo sveikata, bet gali užsitraukti ir teisinę atsakomybę. Nuolat aiškiname žmonėms, auginantiems gyvulius ir skerdžiantiems juos savo reikmėms, jog dėl trichineliozės būtina tirti kiekvieną skerdžiamą kiaulę”, – komentavo Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmas Nevardauskas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šernams nustatytų trichineliozės atvejų Lietuvoje nemažėja, kasmet užregistruojama daugiau nei po 100 šios ligos atvejų (2013 m. – 107, 2014 m. – 135). Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje praeitais metais buvo ištirti 5 699 šernų mėginiai, iš kurių 135 atvejais buvo patvirtinta trichineliozė.

Veterinarijos specialistai atlieka galimus šios ligos židinių tyrimus, kurie rodo, kad trichineliozės užkratas natūraliai plinta gamtoje. Nustačius ligos židinio vietą, joje privaloma imtis saugos priemonių ir apribojimų, kurie paprastai taikomi 12 mėnesių.

Žmonės trichinelioze užsikrečia suvalgę nepatikrintos, termiškai tinkamai neapdorotos kiaulienos, šernienos, arklienos ar nutrijų mėsos, kuriose būna šių kirmėlių lervų. Trichineliozės sukėlėjos yra smulkios, 2–4 mm ilgio kirmėlės (trichinella spiralis). Žmonių žarnyne lervos greitai subręsta, o patekusios į limfą ir kraują, jos išnešiojamos po visą organizmą, galutinai užsilaikydamos skersiniuose raumenyse (dažniausiai diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose ir akių). Lervos gali išlikti gyvybingos 40–50 metų.

Užfiksuotas antrasis šiemet trichineliozės protrūkis – Telšių rajone šia liga susirgo penki asmenys, penktadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Atlikto epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad infekcijos šaltinis buvo šerniena, kuri prieš vartojimą dėl trichinelių tirta nebuvo. Visi asmenys, vartoję maistui šernienos, nukreipti konsultacijai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Šiais metais tai jau antrasis trichineliozės protrūkis, kai žmonės užsikrečia valgydami infekuotą šernieną. ULAC įspėja, kad žmonės maistui turi vartoti tik veterinarijos specialistų patikrintą kiaulieną, šernieną ar kitą žvėrieną. Tik gavus neigiamą atsakymą galima vartoti mėsą maistui. Jeigu skerdienoje randama nors viena trichinelės lerva, skerdiena turi būti sunaikinama.

Trichineliozė – ūmi žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Žmogus užsikrečia valgydamas kiaulieną, šernieną arba kitokią žvėrieną, kurioje yra gyvybingų trichinelių lervų.

Ligos klinika gali būti labai įvairi – tai lemia į organizmą pakliuvusių trichinelių kiekis bei žmogaus individualus jautrumas infekcijai. Ligos požymiai dažniausiai išryškėja parėjus 2-3 savaitėms nuo užsikrėtimo. Trichineliozė žmonėms pasireiškia silpnumu, pykinimu, aukšta temperatūra, veido, akių vokų pabrinkimu, raumenų bei sąnarių skausmais.

Židinių epidemiologinių tyrimų analizė rodo, kad žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną. ULAC duomenimis, per penkerius metus iš viso buvo užregistruoti 187 žmonių trichineliozės atvejai, iš jų – 5 pavieniai atvejai ir 19 protrūkių.

Keturi asmenys susirgo trichinelioze, pasivaišinę giminaičio pagaminta šernienos dešra. Kėdainių valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) tiriant šį įvykį, paaiškėjo, kad šernienos Kėdainių rajono gyventojas įsigijo iš ūkininko, kuris teigia, jog mėsa buvo patikrinta ir trichinelių neaptikta.

Kėdainių VMVT surinko šernienos likučius, paėmė mėginį veterinarinei ekspertizei patvirtinti ir tęsia tyrimą.

Be susirgusiųjų trichinelioze, rūkyta šernienos dešra dar vaišinosi 16 žmonių. Jiems rekomenduota kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas.

VMVT primena, kad trichineliozė – ūmi žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Žmogus dažniausiai užsikrečia valgydamas kiaulieną ar šernieną, kurioje yra gyvybingų trichinelių lervų.

Pirmieji trichineliozės simptomai pasireiškia karščiavimu, pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu. Vėliau, lervoms patekus į raumenis, ligonį krečia šaltis, skauda galvą ir raumenis judant, kramtant. Taip pat patinsta vokai, išberia odą, akių junginėse ir po nagais atsiranda kraujosruvų.

Tai pavojinga liga, tad visa kiauliena ir šerniena privalo būti patikrinta dėl trichineliozės. Jeigu skerdienoje randama nors viena trichinelės lerva, mėsa turi būti sunaikinama.

Trichinelių lervos yra labai atsparios. Sūdant ar rūkant mėsą, jos žūsta tik viršutiniuose sluoksniuose. Net verdant ar kepant didelio gabalo viduje trichinelės išlieka gyvos.