Balandžio 1-osios duomenimis, leidimą gyventi Lietuvoje turinčių Ukrainos piliečių šalyje buvo 74 tūkst. 199, kovo 1-ąją – 86 tūkst. 687.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė BNS anksčiau sakė, kad kovo pradžioje karo pabėgėliai iš Ukrainos turėjo pasikeisti leidimus gyventi Lietuvoje, dalis neatvyko prasitęsti leidimų, nes jau yra išvykę iš Lietuvos.

Antrojoje vietoje pagal gausą yra Baltarusijos piliečiai, leidimą gyventi Lietuvoje turi 62 tūkst. 884, tretieji – Rusijos piliečiai, leidimus turi 15 tūkst. 678.

Ketvirtoje vietoje – Uzbekistano piliečiai, 9 tūkst. 773 jų turi leidimą gyventi Lietuvoje. Metų pradžioje jų buvo kiek daugiau nei 8 tūkst., o pernai metų sausio 1-ąją leidimą gyventi Lietuvoje turėjo netoli dviejų tūkstančių.

Migracijos departamento teigimu, tokį Uzbekistano ir Vidurinės Azijos piliečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje, augimą lėmė tai, kad šalies įmonės, anksčiau atsiveždavusios darbuotojus iš Ukrainos ir Baltarusijos, ėmė juos vežtis iš Vidurinės Azijos šalių.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) praėjusią savaitę atkreipė dėmesį į didėjantį Centrinės Azijos valstybių piliečių skaičių Lietuvoje. VSD pabrėžia, kad tarp atvykusiųjų nėra nustatyta asmenų, kurie galėtų kelti grėsmę, tačiau, žvalgybos vertinimu, didėjanti diaspora gali sudaryti sąlygas formuotis uždaroms bendruomenėms, kuriose galimi radikalizavimosi procesai.

Iš viso leidimus gyventi Lietuvoje turi 216 tūkst. 682 užsienio valstybių piliečiai.

„Ką mes pastebime, kad daug drąsiau kreipiasi (pagalbos – BNS) ir išsilaiko. Turime įvairių terapijų, jos yra tęstinės – po septynis–dešimt susitikimų, išsilaiko žmonės. Anksčiau būdavo, kad jie ateina, iškrenta, negrįžta, neinformuoja, o dabar tokio stabilumo yra“, – šią savaitę BNS sakė psichologas.

Anot M. Jeršovo, 2022 metais pradėjus teikti pagalbą, organizacijoje veikė viena terapinė grupė, į ją galėjo užsiregistruoti apie 10–12 žmonių. Dabar grupių skaičius išaugo iki penkių.

Taip jis kalbėjo Rusijai prieš daugiau nei dvejus metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą ir daliai jos piliečių pasitraukus į Lietuvą.

Psichologo teigimu, į organizaciją psichologinės pagalbos kreipėsi dešimtimis daugiau žmonių nei užpernai.

„Mes dabar tikrai, pavyzdžiui, turėjome ir vaikų stovyklą – iškart surinkome žmones, turime terapiją su šunimis – iškart surinkome žmones, per pirmą dieną“, – kalbėjo M. Jeršovas.

Jis taip pat pridūrė, kad padaugėjo ir besiregistruojančiųjų į individualias konsultacijas.

Atsparumas reiškia jausti įvairius jausmus, bet sugebėti juos atlaikyti ir atsitiesti.

Pasak M. Jeršovo, organizacijoje išaugo ir psichologų poreikis, jų pasamdoma daugiau.

Psichologo teigimu, pagalbos į organizaciją kreipiasi 30–50 metų ukrainiečiai, daugiausia moterys.

Anot M. Jeršovo, ukrainiečiai per konsultacijas kalba apie karą, netektis, kaltę.

„Karo tema išlieka, nes tie žmonės gyvena kare. Jų giminaičiai, jie yra tuose „Telegram“ kanaluose, žino, kada atskrenda bombos, kurį namą nuvertė“, – sakė psichologas.

Specialistas teigė konsultacijų metu siekiantis ugdyti ukrainiečių atsparumą.

„Atsparumas reiškia jausti įvairius jausmus, bet sugebėti juos atlaikyti ir atsitiesti“, – sakė jis.

„Mes su tuo žmogumi ir kalbame: tau yra blogai, tau tikrai yra sunku, tu dabar jautiesi blogai, tu patiri stiprų nerimą ir tai yra normalu, suprantama“, – pridūrė M. Jeršovas.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena beveik 60 tūkst. ukrainiečių.

Šis renginys Tautinių kultūrų centre organizuojamas kiekvienais metais. Tai – Klaipėdos ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ sekmadieninės mokyklos mokytojos Mariia’os Papakonstandi sumanymas.

„Ukrainiečiai myli ir skaito T. Ševčenkos kūrinius, nes jo poezija paliečia širdį“ – sakė M. Papakonstandi.

Renginio metu ji pasakojo, kad T. Ševčenkos knygos yra kaip šeimos relikvijos, perduodamos iš kartos į kartą, o jo poeziją skaito ir suaugę, ir vaikai.

Renginyje dalyvavo visos sekmadieninės mokyklos, o jų auklėtiniai ruošė programą.

„Tai iš tiesų tradicinis renginys, švenčiamas kasmet, tikrai gražus, literatūrinis, minint ir autoriaus kūrybą, ir meilę tėvynei, ir patriotiškumą“, – sakė Tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė.

T. Ševčenka – XIX a. ukrainiečių poetas, rašytojas, dailininkas, visuomenės veikėjas, etnografas, žymiausias ukrainiečių literatūros klasikas ir tautinio atgimimo veikėjas, kvietęs vienytis už laisvą Ukrainą.

„Jis iš tikrųjų yra iš tų, kurie kelia dvasią. Jis įvairiuose šaltiniuose minimas kaip poetas, kuris savo kūriniuose ir veiksmais kovojo už laisvę ir tautą“, – tikino pašnekovė.

Anot J. Butkevičienės, patys ukrainiečių mokyklos moksleiviai vertė T. Ševčenkos eiles iš ukrainiečių į lietuvių kalbą ir jas pristatė ne tik šiame renginyje.

„Jie dalyvavo ir Lietuvių kalbos dienų minėjimo renginyje, ten lietuviškai skaitė T. Ševčenkos eiles. Tekstas, kai išgirsti, kaip skamba ir supranti jo reikšmę, tikrai stiprus“, – neslėpė Tautinių kultūrų centro direktorė.

Tokius apklausos duomenis pirmadienį per spaudos konferenciją pateikė Ekonominės strategijos centro vykdomasis direktorius Hlebas Vyšlinskis, praneša „Ukrinform“.

„Mes atlikome jau tris tyrimo apie Ukrainos pabėgėlių būklę ir nuotaikas bei jų negrįžimo poveikį Ukrainos ekonomikai etapus. Pirmiausia matome reikšmingus neigiamus ukrainiečių, kurie planuoja grįžti, dalies pokyčius. 2022 metų lapkritį planavo grįžti 50 proc. respondentų, 2023 metų gegužę tokių buvo 41 proc., o 2024 metų sausio mėnesio apklausos duomenimis, tokių liko tik 26 proc.“, – sakė H. Vyšlinskis.

Pagal optimistinį scenarijų, iš tų 3,6 mln. ukrainiečių, kurie šiandien yra demokratinėse šalyse, pasibaigus karui ten liks 1,4 mln., pagal vidutinį – 2 mln., pagal pesimistinį scenarijų – 2,3 mln.

Jis pridūrė, kad, vertinant absoliučiais dydžiais, šie duomenys yra „gana apytikriai“, tačiau „į jų dinamiką reikėtų atkreipti dėmesį“.

Ekspertas pažymėjo, kad vis daugiau ukrainiečių gyvenimą svečioje šalyje vertina geriau nei prieš priverstinį išvykimą, ypač kalbant apie vaikus.

„Taip pat gerokai padaugėjo mūsų tautiečių užsienyje, kurių pajamos pasiekė lygį, turėtą iki išvykimo iš Ukrainos“, – sakė specialistas, pridurdamas, kad „tai bloga žinia“ valstybei migrantų grįžimo kontekste.

Tarp veiksnių, kurie paskatintų ukrainiečius grįžti, jis įvardijo galutinę karo pabaigą arba karo veiksmų ir oro smūgių nutraukimą, aukštesnį pragyvenimo lygį Ukrainoje ir galimybę susirasti gerai apmokamą darbą. Tačiau, anot sociologų, net ir karo pabaiga nepadės grąžinti tų žmonių, kuriems pavyks adaptuotis demokratinėse šalyse.

„Svetur liksiančių pabėgėlių skaičių vertiname pagal tris scenarijus: optimistinį, vidutinį ir pesimistinį. Mūsų skaičiavimais, pagal optimistinį scenarijų, iš tų 3,6 mln. ukrainiečių, kurie šiandien yra demokratinėse šalyse, pasibaigus karui ten liks 1,4 mln., pagal vidutinį – 2 mln., pagal pesimistinį scenarijų – 2,3 mln.“, - pareiškė H. Vyšlinskis.

Jo nuomone, valstybės lygiu vieno šios problemos sprendimo nėra. Vienas iš variantų galėtų būti „laisvo judėjimo“ režimo įvedimas tarp šalių, kuriose gyvena ukrainiečiai, ir Ukrainos.

Eurostato duomenimis, šiuo metu ES šalyse yra 4,2 mln. pabėgėlių ukrainiečių.

Kaip nurodoma Finansų ministerijos pateiktuose dokumentuose, didžiausia dalis – 304 tūkst. eurų – skirta padengti vasario mėnesio išlaidoms už socialines paslaugas: 174 tūkst. – institucinei globai, 130 tūkst. – vienkartinėms išmokoms įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje ir kompensacijoms už vaiko ugdymą.

Tuo metu beveik 22 tūkst. skiriami apmokėti už ukrainiečių gydymą Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pernai spalio–gruodžio mėnesiais.

Nuo Rusijos karo pradžios į Lietuvą atvyko daugiau nei 84 tūkst. ukrainiečių, tačiau dalis jų išvyko į kitas šalis ar sugrįžo atgal į Ukrainą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per šį laiką Lietuvoje įsidarbino beveik 30 tūkst. ukrainiečių.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 metų vasario 24-ąją auštant paskelbė apie karą, Kremliaus pramintą „specialiąja karine operacija“, jis tikėjosi pergalės per kelias dienas, tačiau Ukraina priešinosi, priversdama rusų karius trauktis.

Tačiau Ukraina susiduria su nesėkmėmis, pernai vasarą pradėtam kontrpuolimui neatnešus didesnio proveržio. Rusijos kariuomenė savo ruožtu dėl sparčiai augančių karinės gamybos apimčių kuriasi tvirtas pozicijas, o Ukrainos kariuomenei trūksta karių ir senka Vakarų jai tiekiama amunicija artilerijai ir oro gynybai.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad sprendimai dėl ginklų tiekimo turi būti prioritetas.

Šeštadienį, minint invazijos metines, į Ukrainą atvyks Vakarų šalių vadovai, įskaitant Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau (Džastiną Triudo), Italijos premjerę Giorgią Meloni (Džordžą Meloni) ir Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen). Ji, atvykusi į Kyjivą, gyrė šalies „nepaprastą pasipriešinimą“.

Tačiau bendras vaizdas Ukrainai išlieka niūrus dėl to, kad JAV Kongresas tebeblokuoja itin svarbų 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketą. Be to, vėluoja ir pažadėtosios Europos Sąjungos paramos teikimas.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) vėl paragino respublikonų įstatymų leidėjus atblokuoti naują finansavimą, įspėdamas, kad „istorija laukia“ ir „nesugebėjimas paremti Ukrainą šiuo kritiniu momentu nebus pamirštas“.

„Dabar karas yra mūsų gyvenimas“

Rusija intensyviai puola rytuose, o po to, kai vasario 17 dieną užėmė Avdijivkos miestą, naujausiu karštuoju tašku tampa sugriautas Marijinkos miestas netoli Donecko.

Ukrainos ekonomiką taip pat paveikė Lenkijos ūkininkų vykdoma pasienio blokada, kuri, pasak Kyjivo, kelia grėsmę eksportui ir stabdo ginklų tiekimą.

Sostinėje nuotaikos buvo niūrios, bet vis dar nepasiduodančios, o žmonės sakė, kad jie priprato prie karo sąlygų.

„Ukrainos moterims tai yra mūsų širdies skausmas – dėl mūsų vyrų, dėl mūsų vaikų, dėl mūsų tėvų“, – sakė Kyjive kalbinta dietologė Olha Byrko.

„Labai norėčiau, kad tai baigtųsi kuo greičiau“, – pridūrė ji.

38 metų verslininkas Jurijus Pasičnykas naujienų agentūrai AFP sakė, kad ukrainiečiai „išmoko su tuo gyventi [...] dabar karas yra mūsų gyvenimas“.

51 metų Kostiantynas Hofmanas ragino „suteikti daugiau ginklų, kad galėtume išvyti šią piktąją dvasią iš mūsų žemės ir pradėti atstatyti mūsų Ukrainą“.

Naujausiais Pasaulio banko, ES, Jungtinių Tautų ir Ukrainos vyriausybės skaičiavimais, Ukrainai reikia beveik pusės trilijono dolerių Rusijos invazijos sugriautiems miestams ir miesteliams atstatyti.

Ukraina apskaičiavo, kad žuvo apie 50 tūkst. civilių gyventojų.

„Mums baigiasi amunicija“

Nė viena pusė neskelbia žuvusių ir sužeistų karių skaičiaus, nors abi pusės teigia padariusios kitai didžiulių nuostolių.

Pernai rugpjūtį laikraštis „The New York Times“ citavo JAV pareigūnus, kurie Ukrainos karinius nuostolius įvertino 70 tūkst. žuvusiųjų ir 100–120 tūkst. sužeistųjų.

Gruodį nutekinta JAV žvalgybos informacija rodė, kad žuvo arba buvo sužeista 315 tūkst. Rusijos karių.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aplankė Maskvos pajėgas okupuotoje Ukrainos dalyje, šeštadienį pranešė kariuomenė ir pasakė, kad „pagal pajėgų santykį pranašumas yra mūsų pusėje“.

Jis taip pat buvo informuotas apie tai, kad Rusijos pajėgos, užėmusios Avdijivką, „toliau žengia į priekį“.

Mums baigiasi amunicija, o rusai vis artėja. Daug mūsų draugų sužeisti arba dar blogiau. Viskas darosi vis blogiau ir blogiau.

Rytiniame fronte kovinė dvasia senka, nes skaičiumi ir ginkluote pranokti Ukrainos kariai užleidžia pozicijas Rusijos pajėgoms.

„Mums baigiasi amunicija, o rusai vis artėja. Daug mūsų draugų sužeisti arba dar blogiau. Viskas darosi vis blogiau ir blogiau“, – sakė vienas karys netoli Bachmuto, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Britanija šeštadienį paskelbė apie naują 245 mln. svarų sterlingų (286,8 mln. eurų) vertės gynybos priemonių paketą, kuris padės padidinti Ukrainai „skubiai reikalingos artilerijos amunicijos“ gamybą, o ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ankstesniame karo metinėms skirtame pareiškime tvirtino, kad „tironija niekada netriumfuos“.

Maskva smarkiai padidino ginklų gamybą ir gavo dronų iš Irano, o Kyjivas teigia patvirtinęs, kad Rusija naudoja Šiaurės Korėjos raketas.

Parama Kyjivui nesusvyruos

Gruodį V. Zelenskis sakė, kad kariuomenė norėjo pašaukti dar 500 tūkst. karių. Įstatymo projektas, kuriuo siekiama išplėsti mobilizaciją, sukėlė didelę visuomenės baimę.

Konfliktas dar labiau izoliavo Rusiją nuo Vakarų, o Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės įvedė daugybę sankcijų Maskvai.

Penktadienį J. Bidenas paskelbė dar daugiau sankcijų Rusijai, žadėdamas nuolatinį spaudimą, kad būtų sustabdyta V. Putino „karo mašina“, taip pat siekdamas, kad Maskva atsakytų už balsingiausio V. Putino kritiko Aleksejaus Navalno mirtį praėjusią savaitę Arkties kalėjime.

Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ankstyvą šeštadienį perspėjo Kremliaus šeimininką „nesitikėti jokio europiečių nuovargio“ dėl karo ir pažadėjo, kad Prancūzijos parama Kyjivui nesusvyruos.

Tačiau V. Putinas viso to nesureikšmino ir gyrė Rusijos karius kaip „tikrus nacionalinius didvyrius“.

Jis pasinaudojo karo metais, kad sutelktų patriotizmą ir dar griežčiau slopintų kitaminčius, nes tik nedaugelis išdrįsta garsiai išreikšti nepritarimą karui.

Mirus opozicijos veikėjui A. Navalnui, V. Putinas neteko savo priešininko, o kitą mėnesį vyksiančiuose rinkimuose jis ketina pratęsti savo valdymą.

Maskvos gatvėse dauguma žmonių AFP sakė, kad palaiko Ukrainoje kovojančius savo karius.

„Didžiuojuosi mūsų vyrais“, – sakė 27 metų Nadežda, aplinkos apsaugos inžinierė.

„Žinoma, nerimauju dėl jų, bet malonus jausmas, kad jiems puikiai sekasi, kad jie kovoja už mūsų šalį“, – tvirtino moteris.

Vienas iš nedaugelio, išsakiusių kitokią nuomonę, buvo Konstantinas, teatro mokytojas, dirbantis padavėju: „Aš esu prieš bet kokį karą. Praėjo dveji metai, ir mane erzina, kad žmonės negali susikalbėti ir vis dar kariauja.“

K. McDonald Klaipėdoje lankėsi ketvirtadienio vakarą. Ją pasitiko bažnyčios klebonas Mindaugas Šlaustas, referentė Goda Povilaitytė, „Carito“ koordinatorė Aurelija Lipskė ir kiti parapijos nariai.

Ambasadorė iš pradžių buvo pakviesta užlipti į bažnyčios bokštą, o po to leidosi į „Carito“ patalpas. Čia jos laukė ukrainiečių bendruomenė, kuri dalijosi savo išgyvenimais, pasakojo apie Ukrainoje likusius ir dėl laisvės tebekovojančius savo šeimos narius.

K. McDonald teigė, kad Ukrainoje vykstantis karas ją jaudina jau visus dešimt metų. O šiuo vizitu ambasadorė siekė dar kartą atkreipti dėmesį ir palaikyti kovojančią Ukrainą.

Labai svarbu, kad mes nenusiviltume, kad turėtume energijos, nes kiekvieną dieną ukrainiečiai žūsta mūšio lauke, kad užsitikrintų ateitį ir laisvę.

„Tai mano pirmoji oficiali kelionė už Vilniaus ribų ir man atrodė labai svarbu per šią pirmąją kelionę susitikti su „Caritu“, organizacija, su kuria bendradarbiaujame ir kuri dirba su ukrainiečiais, pažymėti ukrainiečių žmonių drąsą, pabrėžti, kad mes palaikome Ukrainą, ypač dabar, kai minime dvejus metus nuo pakartotinės invazijos į Ukrainą“, – tikino K. McDonald.

Ji taip pat akcentavo, kad išgirstos ukrainiečių istorijos – tai ne tik pasakojimai apie netektis, viltį, tarpusavio pagalbą, bet ir apskritai apie bendruomenę, kuri laikosi išvien. Tad šiuo vizitu siekta ir perduoti žinutę ne tik išlikti stipriems, bet ir įvertinti darbą, kurį atlieka „Caritas“.

„Lietuvoje mane labai šiltai priėmė ir labai džiaugiuosi, kad ir ši ukrainiečių bendruomenė buvo taip priimta. Mes labai didžiuojamės galėdami būti partneriais“, – teigė K. McDonald.

Ambasadorė viliasi aplankyti ir daugiau Lietuvos miestų bei bendruomenių. Ji taip pat priminė, kad būdų palaikyti ir padėti Ukrainai yra daugybė.

„Labai svarbu, kad mes nenusiviltume, kad turėtume energijos, nes kiekvieną dieną ukrainiečiai žūsta mūšio lauke, kad užsitikrintų ateitį ir laisvę“, – pažymėjo K. McDonald.

K. McDonald Klaipėdoje lankėsi ketvirtadienio vakarą. Ją pasitiko bažnyčios klebonas Mindaugas Šlaustas, referentė Goda Povilaitytė, „Carito“ koordinatorė Aurelija Lipskė ir kiti parapijos nariai.

Ambasadorė iš pradžių buvo pakviesta užlipti į bažnyčios bokštą, o po to leidosi į „Carito“ patalpas. Čia jos laukė ukrainiečių bendruomenė, kuri dalijosi savo išgyvenimais, pasakojo apie Ukrainoje likusius ir dėl laisvės tebekovojančius savo šeimos narius.

K. McDonald teigė, kad Ukrainoje vykstantis karas ją jaudina jau visus dešimt metų. O šiuo vizitu ambasadorė siekė dar kartą atkreipti dėmesį ir palaikyti kovojančią Ukrainą.

„Tai mano pirmoji oficiali kelionė už Vilniaus ribų ir man atrodė labai svarbu per šią pirmąją kelionę susitikti su „Caritu“, organizacija, su kuria bendradarbiaujame ir kuri dirba su ukrainiečiais, pažymėti ukrainiečių žmonių drąsą, pabrėžti, kad mes palaikome Ukrainą, ypač dabar, kai minime dvejus metus nuo pakartotinės invazijos į Ukrainą“, – tikino K. McDonald.

Ji taip pat akcentavo, kad išgirstos ukrainiečių istorijos – tai ne tik pasakojimai apie netektis, viltį, tarpusavio pagalbą, bet ir apskritai apie bendruomenę, kuri laikosi išvien. Tad šiuo vizitu siekta ir perduoti žinutę ne tik išlikti stipriems, bet ir įvertinti darbą, kurį atlieka „Caritas“.

„Lietuvoje mane labai šiltai priėmė ir labai džiaugiuosi, kad ir ši ukrainiečių bendruomenė buvo taip priimta. Mes labai didžiuojamės galėdami būti partneriais“, – teigė K. McDonald.

Ambasadorė viliasi aplankyti ir daugiau Lietuvos miestų bei bendruomenių. Ji taip pat priminė, kad būdų palaikyti ir padėti Ukrainai yra daugybė.

„Labai svarbu, kad mes nenusiviltume, kad turėtume energijos, nes kiekvieną dieną ukrainiečiai žūsta mūšio lauke, kad užsitikrintų ateitį ir laisvę“, – pažymėjo K. McDonald.

Anot Neringos vadovo, Turto bankas planuoja parduoti poilsio namus „Medikas“, kuriuose ir gyvena karo pabėgėliai ukrainiečiai.

Aukščiausių šalies vadovų jis prašo tarpininkauti užtikrinant galimybę Ukrainos piliečiams poilsio namuose apsistoti tol, kol vyks karas Ukrainoje. Taip pat inicijuoti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų perduotas savivaldybės nuosavybėn arba mainomas į kitą valdomą turtą.

Anot savivaldybės, į parduodamų objektų sąrašą šis nekilnojamasis turtas, esantis Nidoje, G. D. Kuverto gatvėje, įtrauktas ir Turto bankui perduotas praėjusių metų pavasarį.

Toks sprendimas priimtas nepaisant aiškios Neringos bendruomenės pozicijos, kad šie pastatai Neringai reikalingi ir svarbūs jos strateginių tikslų įgyvendinimui.

2022 metų vasario 24 dieną Neringos bendruomenė organizavo viešą protesto akciją, kurios vienas iš tikslų buvo išsaugoti planuojamus parduoti poilsio namus – atvirą laišką šalies institucijoms tuomet pasirašė daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių.

Ši akcija sutapo su karo Ukrainoje pradžia ir vos po kelių mėnesių poilsio namai „Medikas“ tapo namais ukrainiečiams.

Kompleksą nori parduoti

Tarp Neringos savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 metais galiausiai buvo sudaryta poilsio namų panaudos sutartis. Pastatai savivaldybei laikinai perduoti būtent neatlygintinam Ukrainos piliečių apgyvendinimui.

Sausį Turto bankas savivaldybei nurodė, kad ši sutartis daugiau nebus pratęsta – poilsio namų kompleksas bus parduotas, o už jį gautos lėšos panaudotos viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pediatrijos korpuso Vilniuje atnaujinimo darbams.

„Suprantame, kad pardavus poilsio namus „Medikas“, gautos lėšos bus skirtos jautraus objekto vystymui, tačiau šiandien kalbame apie karo negandas ir namų netektį kartą jau išgyvenusias šeimas“, – kreipimesi pabrėžia meras Darius Jasaitis.

Neringos savivaldybės administracija buvo sudariusi 82 sutartis dėl patalpų nuomos poilsio namuose „Medikas“. Poilsio namuose daugiausia gyvena moterys su vaikais, 15 vaikų mokosi vietinėje gimnazijoje, aštuoni lanko darželį, daugelis dalyvauja neformaliojo švietimo ugdymo veiklose. Dauguma darbingo amžiaus žmonių dirba vietos įstaigose.

Vienas seniausių mūrinių namų Nidoje

Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius BNS sakė, kad bankas planuoja parduoti poilsio namus. Anot atstovo, jeigu pastatą prireiks parduoti anksčiau, ukrainiečiams bus pasiūlytos kitos vietos.

Pasak K. Vaitkevičiaus, bankas šiuo metu laikiną apgyvendinimą visoje Lietuvoje yra suteikęs maždaug šimtui ukrainiečių.

Tuo metu meras tvirtina, kad tokie pasisakymai reiškia, jog ukrainiečiai bus priversti vėl iš naujo kurti savo gyvenimą kituose Lietuvos miestuose.

Kreipimesi meras kviečia atkreipti dėmesį, kad Neringos savivaldybė ne kartą prašė šalies institucijų dėl minimo valstybės turto perdavimo jos nuosavybėn. Šį savivaldybės siekį palaikymo raštais išreiškė keliolika šalies organizacijų. Taip pat siūlyta šį nekilnojamąjį turtą keisti į kitą savivaldybės valdomą turtą.

Pabrėžiama, kad poilsio namų „Medikas“ kompleksą sudaro vienas seniausių mūrinių namų Nidoje – Kultūros vertybių registrui priklausantis kopų prižiūrėtojo namas, todėl Valstybės sprendimas parduoti šį pastatų kompleksą yra dar mažiau suprantamas.

„Pastatų kompleksą Valstybei perdavus į privačias rankas, žvelgiant į dabartines tendencijas galima daryti prielaidą, kad jis tiesiog taps dar vienu apartamentų kompleksu. Perdavus į Savivaldybės rankas, objektas tarnautų visuomenės reikmėms ir spręstų kurortui labai svarbias problemas. Visuomenei liktų atviras ir prieinamas vertingas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas“ – teigia meras D. Jasaitis. 

Ministrų kabineto sprendimu, užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, 3 metus nebus taikomas kriterijus dėl valstybinės kalbos mokėjimo. Laikinoji apsauga pratęsta vieneriems metams – iki 2025 m. kovo 4 d.

„Karas Ukrainoje vyksta jau dvejus metus. Kaip tik galime, padedame ukrainiečiams. Dar metus netaikyti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą įsidarbinant pasiūlėme norėdami užtikrinti, kad kuo daugiau ukrainiečių turėtų galimybę dirbti, išlaikyti save ir savo šeimas, iki kada jie galės grįžti į Ukrainą“, – išplatintame pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Pasak ministro, siekiant palengvinti ukrainiečių integraciją į darbo rinką ir galimybes dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbą, ukrainiečiai ir toliau galės mokytis lietuvių kalbos Užimtumo tarnybos organizuojamuose kursuose, nacionalinėje suaugusiųjų švietimo platformoje KURSUOK.

ELTA primena, kad praėjusių metų kovą Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) kreipėsi į Seimo komitetą bei keletą ministerijų, nurodydama, kad nuo 2024 m. kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.

Tokie pareiškimai netrukus sulaukė politikų kritikos, tačiau VKI viršininkas Audrius Valotka teigė, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų visavertiškai integruotis į visuomenę.