Dėl sezoniškumo šios savaitės pabaigoje Kaune esančioje „Dainavos“ turgavietėje, kurioje prekiaujama vaisiais, uogomis ir daržovėmis, atpigo bulvės, pomidorai, vyšnios, trešnės, serbentai, agrastai, šilauogės, slyvos.

Penktadienį kilogramą šviežių bulvių buvo galima nusipirkti už 0,80 euro (mažesnių lietuviškų bulvių – už 0,60), agurkų ir pomidorų – už 1 eurą. Kur kas brangiau – 3 eurus – buvo prašoma už rauginimui tinkamus agurkus „Rodničiok“.

Kilogramas vyšnių vakar kainavo 2,90 euro, trešnių, agrastų – 3,50, braškių – 3, 80, šilauogių – 4,50. Pigiausių slyvų buvo galima įsigyti už 2 eurus. Slyvomis, agrastais ir juodaisiais serbentais dar patrauklesnėmis kainomis penktadienį prekiavo Kovo 11-osios gatvėje, netoli turgavietės, esantis kioskas.

Jame slyvos kainavo 1,80 euro, agrastai ir juodieji serbentai – 2,80.

Dar praėjusią savaitę kilogramas šviežių bulvių „Dainavos“ turgavietėje kainavo 1 eurą. Šviežių bulvių kaina nekito 3,5 mėn. Kovo pabaigoje ant prekystalių pasirodžiusios iš Kipro atvežtos šviežios bulvės kainavo 1 eurą. Vėliau bulvių kaina svyravo tarp 1-1,20 euro, o šią savaitę pagaliau sumažėjo.

Praėjusią savaitę kur kas daugiau reikėjo mokėti už kilogramą šilauogių – 6,50 euro. Daugiau kainavo ir trešnės (5), agrastai (5), serbentai (5), pomidorai (1,40).

Pernai liepos viduryje už agurkus ir pomidorus minėtoje turgavietėje prekeiviai prašė daugiau nei šiemet – 1,40 euro.

Truputį brangiau prieš metus kainavo ir šilauogės – 5-5,50 euro. Tačiau šiek tiek pigesnės buvo braškės (3,50) ir bulvės (0,60). Agrastų kaina pernai buvo tokia pat, kaip ir šiemet – 3,50 euro.

Vilniaus rajono gyventojas Janas sako, kad tas kelias saujas voveraičių nupirko patys ankstyviausi pirkėjai.

– Išvaikščiojome visą turgų, o grybų radome tik vienoje vietoje. Kur renkate grybus, iš kokio miško vežate?

– Šunsko.

– Lyginant su praeitais metais, kaip tie grybai šiemet?

– Nėra grybų. Per dieną vieną litrą pririnkau.

– Po kiek pardavinėjate?

– 1 litras – 8 eurai.

– O kaip uogos miške?

– Uogų bus. Žemuogės jau baigėsi. Bus mėlynių.

– O po kiek žemuogės?

– Žemuogės 5-7 eurai, o mėlynės – 8 eurai už litrą.

– Kaip žmogus nustato kainą?

– Jei žmogus nenupirko už 8 eurus, duodu po 7, po 6 eurus. Man vis tiek reikia parduoti. Pirmosios mėlynės visada kainavo 8-10 eurų, paskui kaina kris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kaunietė Valentina sako buvusi miške, bet nieko neradusi, todėl į turgų gėrybių užsukusi.

„Buvau miške, mėlynių nėra, voveruškų nėra, o žemuogių yra. Tai tokie grybautojai kaip mes paprastai keliaujame į turgų. O ką daryti, pinigų dabar turim, galime nusipirkti“, – sakė moteris.

O kaip skonis, grybų jau ragavote? „Voveraitės yra neskanios, aš prie vištienos dedu, labai skanus receptas. Mes, nebaigusios jokių mokslų, gaminame skaniau nei kokiame restorane“, – teigė moteris.

– Tai ar tiktai negalima tų vitaminų primaitinti?

– Deja, tikrai negalima. Mes nesame sandėliukai, kur galima prikrauti uogienių. Vitaminų reikia kiekvieną dieną. Tiksliau, tinkamos mitybos. Į priekį privalgyti mes tikrai negalime.

– Kaip žinoti, kur yra ta riba, kiek galima duoti vaikui vaisių ir uogų?

– Dažnai nustebinu tėvus, kai pasakau, kad viena porcija yra vienas vaiko delniukas. Kuo mažesnis vaikas – tuo mažiau tų uogų telpa į delną. Ir tai tikrai ne kilogramas ar puse kilogramo. Kelios uogytės yra norma vaikui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O per dieną tokių saujų kiek galima?

– Reikėtų nepamiršti, kad uogoje yra daug angliavandenių, t. y. cukraus. Kuo daugiau uogų – tuo daugiau vaikas nenorės valgyti kito maisto ir mityba gausis nesubalansuota. Todėl uoga turėtų būti kaip desertas, užkandis po rimtesnio maisto. Na, du tris kartus per dieną galima uogų, bet tikrai uogos neturi pakeisti visos mitybos.

– Dažnai būna taip, kad, ypač močiutės, sako: vaikui šalta, nors kojinytes uždėk, kai lauke 24–26 laipsniai šilumos. Ar dažnai vaikui kyla grėsmė perkaisti?

– Deja, taip. Labai dažnai ypač vyresnio amžiaus žmonės, kurių medžiagų apykaita yra lėtesnė ir jiems dažniau šalta, mano, kad ir vaikai sušals. Iš tiesų, nereikėtų prirengti vaikų. Vaikai daug juda, todėl geriau jiems tegu būna šiek tiek šalta negu per karšta. Jie prakaituoja, jaučia diskomfortą, o vėsesnis vėjas ir perpučia. Nereikėtų bijoti. Nurenkime tuos vaikus, tegul basi palaksto. Iš tiesų, net bėdų su plokščiapadyste labai daug, todėl, kad bijome vaikus paleisti basus po pievą ar po smėlį lakstyti.

Kuo daugiau uogų – tuo daugiau vaikas nenorės valgyti kito maisto ir mityba gausis nesubalansuota.

– Kai kurie tėvai vaikams leidžia degintis. Sako, taip vitaminą D geriau įsisavins. Ką jūs apie tai galvojate?

– Nereikėtų vaikams leisti degintis ir būti saulėje be apsauginių priemonių nuo saulės, be kremų. Vitamino D vis vien nepasigamina pakankamai, reikia ir vasarą jį vartoti. Ir tų saulėtų dienų ne tiek jau daug. Tačiau deginimasis saulėse, saulės spinduliai kenkia odai, o mažų vaikų oda visiškai nemoka apsisaugoti. Jeigu norime turėti sveikus vaikus, tai geriau keiskime požiūrį, kad ne įdegęs vaikas yra sveikas, o tas, kurio oda yra apsaugota. Tie rudi, saulės nugairinti vaikais rizikuoja ateityje susirgti, pavyzdžiui, odos vėžiu. Vaikai neturi būti gražūs, jie turi būti sveiki.

– O kaip yra su kondicionieriais? Kiek galima naudoti, kokia temperatūra turėtų būti?

– Pirmiausia, dauguma mūsų vaikų nėra užgrūdinti ir staigūs temperatūros pokyčiai sukelia stresą jų organizmui. Tik suprakaitavęs vaikas neturi sušalti. Važiuojant automobiliu ir matant, kad baigėsi kelionė, geriau praverkime šiek tiek langus, kad susilygintų temperatūra, kad vaikui nebūtų šoko. Taip išvengsime įvairių uždegimų, ypač – anginų.

– Vaiko režimas vasarą. Ar jis gali kažkaip keistis, ar jis turi visus metus išlikti toks pats, stabilus?

– Puikiai žinome, kad vaiko dienos režimas lemia tai, kad vaikas puikiai vystosi, būna pasiilsėjęs, jo imuninė sistema tinkamai vystosi. Negalime pasakyti: va, vasara, tai vaikai neaukite, nesivystykite, nesimokykite, o pasiilsėkite. Ne. Vis tik dienos režimas yra labai labai svarbus. Tėvai turi įvertinti, kad jeigu keliaujame – kelionė turi būti pritaikyta prie vaiko dienos režimo, o ne prie to, kad per atostogas mes visi atsipalaiduojame. Toks atsipalaidavimas reiškia – nei atostogų, nei kelionių, nes vaikai suserga. Todėl turėkime omenyje – vaiko organizmas auga kiekvieną minutę, jis vystosi, ir imuninė sistema dirba kiekvieną minutę. Duokime poilsio, bet kūno vidinis laikrodukas turi žinoti, kada vaikas ilsėsis, o kada žais. Tai svarbu.

– Ar pastebite, kad net ir vaikui susirgus tėvai neatšaukia kelionės ir vis tiek važiuoja su sergančiu vaiku?

– Dažnai. Iš tiesų, reikėtų įvertinti, kokia tai kelionė. Jei tai yra laisvas grafikas, kai vaikas, tarkime, gali miegoti, būti kambaryje, kažkas jį prižiūrės, o tėvai, pavyzdžiui, eis į miestą pasivaikščioti – viskas gerai. Tačiau eiti į paplūdimį su karščiuojančiu, sergančiu vaiku, intensyviai keliauti autobusu, galų gale, skristi lėktuvu – tas vaikas apkrės visus, kurie ten bus. Reikėtų įvertinti ne tik patį vaiką, bet ir tai, kad vaikas kontaktuos su kitas vaikais ir juos apkrės. Sakyčiau, nereikėtų planuoti kelionių tokių, kurių negalima atšaukti ar pakeisti. Reikia visada viską apgalvoti, kad nebūtų staigmenų ir vėliau nereikėtų pykti ant vaiko, kad jis susirgo.

„Šie metai prasidėjo nuo neįprastai šalto pavasario, turėjome rekordines per 60 metų šalnas, vietomis šalnos siekė iki 9-12 laipsnių, tai reiškia, kad sodams ir uogynams milžiniškas poveikis. Jau šiandien galima konstatuoti, kad apie 80 proc. derliaus gali būti prarasta dėl šalnų“, – Seime antradienį kalbėjo Kęstutis Navickas.

„Netgi su gailesčiu reikia paminėti, kad birželio pradžioje buvo pasiektas žemos temperatūros rekordas – minus 1 laipsnis. Prasidėjo nuo šalnų, dabar turime sausras“, – pridūrė jis.

Anot ministro, praėjusį penktadienį Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pavesta netaikyti baudų dėl reikalavimų, kurie neįvykdomi dėl sausros – ūkininkai iš stichinės sausros paveiktų regionų be papildomų pažymų gali siųsti duomenis apie savo pasėlius.

„Tos pačios išimtys taikomos ir bus taikomos dėl ypač mažo derliaus“, – sakė ministras.

K. Navickas teigė, jog dėl šalnų ir sausros žemės ūkio eurokomisarui pakartotinai išsiųstas prašymas taikyti papildomas išimtis, kad Lietuvos ūkininkai galėtų nusiimti derlių negamybiniuose plotuose. Anot ministro, šį klausimą ketinama kelti kitą savaitę Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Liuksemburge.

„Jau yra sprendimo tiesioji, tikimasi, kad bus leidžiama išmokėti iki 70 proc. avansu, o ūkiams, kurie laiko gyvulius, iki 80 proc. avansų anksčiau nei baigiamas patikrų laikotarpis, kas irgi padės ūkininkams“, – teigė K. Navickas.

Visi esame atsakingi, kiekvienas, pildamas rytinę kavą į vienkartinį indelį ar važiuodami automobiliu, kur nebūtinai reikia, prie šito prisidedame.

Pasak ministro, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pirmuosius sausros ženklus pradėjo fiksuoti gegužės 9 dieną, o 22-ąją, daugiausiai vakarų Lietuvoje, jau fiksavo ir stichinę sausrą.

„Tai žemės ūkiui reiškia, kad yra paveikiami pasėliai, bet kas labiausiai atsiliepia, didžiulis poveikis pievoms, ganykloms, ūkininkai jau dabar signalizuoja, kad čia galimi dideli praradimai“, – sakė K. Navickas.

Pasak jo, dėl klimato kaitos atsakingas kiekvienas žmogus, o labiausiai nuo to kenčia žemdirbiai.

„Visi esame atsakingi, kiekvienas, pildamas rytinę kavą į vienkartinį indelį ar važiuodami automobiliu, kur nebūtinai reikia, prie šito prisidedame. Tenka apgailestauti, kad didžiausias poveikis tenka žemdirbiams, nes nė vieno kito ūkio sektoriaus nėra, tiek priklausančio nuo gamtinių sąlygų“, – teigė ministras.

Braškės – jau ne iš šiltnamių, o iš Šiaulių rajone esančių laukų. Tiesa, lauke auginamomis braškėmis džiaugėsi dar ne visi ūkiai, nes dar jos uždengiamos plėvele.

„Mūsų braškės jau augintos lauke, uždengtos, prasideda pirmieji skynimai“, – sakė vieno ūkio savininkė Rimantė Norkutė.

„Kiek dienų skinat iš lauko braškes?“ – teiravosi žurnalistė.

„Iš lauko tai pirmos dienos, pirmi skynimai, kadangi naktys šaltos, tai palengva braškės noksta“, – teigė kalbinta R. Norkutė.

Anot ūkininkės, visas braškių derlius šiemet vėlesnis dėl šaltesnių pavasario orų. Nors augalai buvo uždengti, tačiau šalnos padarė žalos. Todėl tenka mėgautis mažesnėmis braškėmis.

„Yra ir didelių uogų, bet yra ir mažesnių. Pirmieji dideli žiedai nušalo“, – akcentavo R. Norkutė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Lietuviškų braškių kaina svyruoja nuo 8 iki 10 eurų už kilogramą.

Šiemet šiek tiek jau kėlėme kainą, bet dabar jau ta kaina išsilygino.

„Šiemet šiek tiek jau kėlėme kainą, bet dabar jau ta kaina išsilygino. O kainai įtakos turėjo ir orai, šalnos ir kylančios kainos, pačių uogų savikaina kyla“, – pabrėžė R. Norkutė.

Daugumai pirkėjų kaina visai neaktuali.

„Kai ne kiekvieną dieną valgai, tai leidi sau nusipirkti. Braškių sezonas trumpas, tai reikia tuo pasimėgauti, kol yra“, – teigė kalbintas pirkėjas.

Žmonės ieško kokybiškų, lietuviškų braškių, o ir skonis skiriasi nuo importinių.

„Turim vaiką, tai renkamės lietuviškas, kad braškės būtų saldesnės ir skanesnės“, – pabrėžė kalbinta pirkėja.

„Ar tik dėl skonio, ar norit, kad būtų lietuviška?“, – klausė žurnalistė.

„Įsivaizduojam, kad kokybė, sava žemė, skanesnė“, – atsakė ta pati kalbinta pirkėja.

„Paremti lietuvišką ūkį reikia, o lietuviška produkcija yra skanesnė, nei lenkiška ar graikiška. Mes vis tik esame Lietuvoje“, – paminėjo kitas kalbintas pirkėjas.

„Stengiuosi pirkti vietines braškes, nes žinau, kas yra gamintojai, augintojai. Norisi, kad būtų kuo ekologiškesnės, sveikesnės“, – sakė kalbintas vyras.

Lietuviškomis braškėmis buvo pradėta prekiauti prieš porą savaičių. Pirmų uogų visiems neužteko.

Vėlyvosios braškės derlių pradės duoti liepos gale-rugpjūčio pradžioje, tad lietuviškų braškių turėtų užtekti visą vasarą.

Visuomenininkas, Grybautojų asociacijos įkūrėjas, devynis kartus Lietuvos ir kartą pasaulio grybavimo čempionato nugalėtojas ir uogautojas mėgėjas Vytenis Daugudis, sako, kad šįmet spanguolių derlius gausus ir kokybiškas.

„Pastaruosius kelerius metus pelkėse, kuriose auga spanguolės, buvo gan sausa. Tačiau šią vasarą joms drėgmės užteko. Palyginti su pernykščiu spanguolių derliumi, šįmet jų ne tik daugiau, bet jos dar ir didesnės“, – teigia V.Daugudis.

Pasak jo, paprastai spanguolės pradedamos rinkti pačioje rugsėjo pradžioje, tačiau šiais metais derlius gerokai vėluoja. Ir nors kokybiškų, skanių spanguolių miškuose rasti jau galima – ne visos jos iki galo sunokusios.

Palyginti su pernykščiu spanguolių derliumi, šįmet jų ne tik daugiau, bet jos dar ir didesnės.

„Spanguoles galima rinkti nuo pat rugsėjo iki lapkričio pabaigos, netgi prasidėjus šalnoms, o ant krūmelių kabančių uogų rasti galima ir pavasarį – nutirpus sniegui. Žinoma, tokios uogos jau būna minkštos, bet jų skonis – nepasikeitęs“, – pasakoja V.Daugudis.

Kadangi spanguolės auga drėgnose miškų vietose – pelkėse, ruošiantis spanguoliauti, pasak V.Daugudžio, svarbiausia tinkamai pasirinkti avalynę. Geriausia avėti ilgaaulius guminius batus, pasirūpinti patogia apranga, o daugiau jokių ypatingų įrankių spanguoliautojams neprireiks – užteks paprasto kibirėlio. Einant spanguoliauti svarbu pasirūpinti saugumu – nebristi giliai į nepažįstamą pelkę, nespanguoliauti vienam – geriausia į kompaniją pasikviesti patyrusį uogautoją arba apylinkes bent šiek tiek pažįstantį žmogų.

„Jeigu radote spanguolių gausias vietas, žinokite, kad čia grįžti galėsite ir kitais, ir dar kitais metais – šios uogos kasmet auga tose pačiose vietose. Spanguolių galima rasti visuose Lietuvos regionuose, tereikia pasidomėti, kur yra pelkingų vietų“, – pataria uogautojas.

Šiandien už kilogramą agurkų ir pomidorų reikėjo mokėti tik 0,60 euro. Prieš dvi savaites šios daržovės kainavo dukart brangiau.

Pernai agurkai ir pomidorai mažiausiai kainavo rugpjūčio pradžioje – 0,55 euro.

Labai pigiai galima buvo nusipirkti šilauogių – kilogramą už 2,80 euro. Kai kurie eilėje stovėję pirkėjai garsiai stebėjosi tokiomis patraukliomis kainomis.

Pardavėjo paprašius pasverti 2 kilogramus šilauogių, jis pasiūlė už 7 eurus pirkti visą pintinėlę, kurioje telpa 2,5 kg. Susigundžiau.

2021-aisiais metais Kauno turgavietėse už tokią mažą kainą šilauogių nebuvo galima įsigyti. Pernai pigiausiai jos kainavo 3 eurus.

Iki tol šiais metais šilauogėmis pigiausiai buvo prekiaujama liepos pabaigoje (3,20 euro).

Šiek tiek sumažėjo ir bulvių kaina. Nuo birželio pabaigos beveik du mėnesius už jas buvo prašoma po 0,60 euro už kilogramą, o šiandien bulvių buvo galima įsigyti už 0,50 euro.

Atpigo ir slyvos – už kilogramą reikėjo mokėti tik 1 eurą.

Šeštadieniais Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje veikiančiame ūkininkų turguje vaisių, uogų ir daržovių kainos toli gražu nėra žemos. Tačiau ir jame šilauogių kainos džiugino pirkėjus. Dauguma pardavėjų už lietuviškų šilauogių kilogramą prašė 4,50 euro, o viena moteris uogas pardavinėjo po 4 eurus.

Dar pigiau šilauogių tą dieną galima buvo įsigyti „Dainavos“ turgavietėje – už 3,20 euro. Tačiau šioje turgavietėje dažniausiai prekiaujama iš kitų šalių atvežta produkcija.

Penktadienį šilauogės nebrangiai pardavinėtos net šalia Savanorių prospekto ir P.Lukšio gatvės sankryžos statomo prekybos ir verslo centro – po 4,99 euro. Paprastai šioje vietoje vaisiai, uogos ir daržovės kainuoja kur kas daugiau nei turgavietėse.

Prieš tris savaites kilogramą šilauogių Kaune pigiausiai buvo galima nusipirkti už 5,50 euro, prieš dvi savaites – už 4 eurus.

2021 m. šilauogių kaina mažiausia taip pat buvo liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Tada šių uogų galėjome įsigyti už 3 eurus. Užpernai tokiu metu šilauogės kainavo truputį brangiau – 3,70 euro.

Pirkėjams itin patraukli uogų kaina trumpam buvo 2018-ųjų liepos pabaigoje – vos 2,50 euro už kilogramą.

Prieš 6-7 metus Lietuvoje šilauoges augino nedaug žmonių, todėl lietuviškų uogų kainos nebuvo viliojančios. Tačiau šilauogių augintojų daugėjo, uogų kainos darėsi vis patrauklesnės.

„Žymiai protingiau tokiu atveju uogas užšaldyti ir jas atsišildžius valgyti visą rudenį bei žiemą“, – sakė dietologė. 

Smidrai: nuo darželių puošmenos iki superdaržovės titulo

Dr. E. Gavelienė prisiminė, kad jos vaikystėje smidrai augdavo darželiuose pas močiutę, bet tada niekam net į galvą neateidavo jų skanauti – žalios viršūnėlės puošdavo gėlynus ir būdavo puokščių atributas. Nors smidrai jau buvo minimi senose lietuviškose kulinarijos knygose kaip valgoma daržovė, labiausiai jie išpopuliarėjo per paskutinį dešimtmetį: Lietuvoje atsirado nemažai smidrų ūkių, tad šių šviežių daržovių galima įsigyti ir užaugintų lokaliai. Tiesa, smidrus galima vartoti ne tik termiškai apdorotus, bet skanauti ir tiesiog žalius – dėti į salotas ar valgyti su humusu kaip užkandį.

„Smidrai – tikras maistingųjų medžiagų šaltinis. Pirmiausia jie vertingi dėl folio rūgšties, reikalingos baltymų sintezei ir rekomenduojamos nėščiosioms bei maitinančioms mamoms. Taip pat juose daug polifenolių, kurie pastarąjį dešimtmetį ypač vertinami dėl naudos sveikatai, nes pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir turi įtakos žmoniją varginančių onkologinių, širdies bei kraujagyslių ligų prevencijai. Smidruose gausu praktiškai visų žmogui būtinų vitaminų ir mineralinių medžiagų“, – teigė dr. E. Gavelienė.

Nors smidras yra sezoninė daržovė, parduotuvėse jų galima rasti beveik visus metus. Vis tik gydytoja dietologė ragina nepamiršti daržovių įtraukti į savo racioną būtent tada, kai prasideda jų sezonas, nes nuo sandėliavimo ir transportavimo juose gali mažėti kai kurių maistinių medžiagų.

Šviežios uogos – tikrosios vasaros karalienės 

Uogų perteklių naudinga užšaldyti, nes tai saugiausias konservavimo būdas, kai išsaugoma daugiausia maistingų medžiagų.

Neverta bandyti nei smidrų, nei trešnių ar braškių „atsivalgyti“ visiems metams. Bet gal yra produktų, kurių galima valgyti tiek, kiek norisi? Dr. E. Gavelienė teigė, kad daržovių tikrai galime sau leisti daug daugiau, ypač žalumynų, agurkų, pomidorų, salotų lapų, tačiau taip nėra kalbant apie vaisius ir uogas.

„Nors uogos yra tikrosios vasaros karalienės, jų padauginti nevertėtų: tiek vaisiai, tiek uogos turi fruktozės, didesnis jos kiekis turi įtakos cukraus lygiui mūsų kraujyje, sotumo jausmui, insulino apykaitai. Taigi, rekomenduojamas dienos kiekis išlieka 200–300 gramų. Uogų perteklių naudinga užšaldyti, nes tai saugiausias konservavimo būdas, kai išsaugoma daugiausia maistingų medžiagų“, – patarė gydytoja dietologė.  

Dėl sezoniškumo šios savaitės pabaigoje Kaune esančioje „Dainavos“ turgavietėje, kurioje prekiaujama vaisiais, uogomis ir daržovėmis, atpigo bulvės, agurkai ir trešnės. Penktadienį kilogramą šviežių bulvių buvo galima nusipirkti už 0,60 euro, agurkų – 0,70, o trešnių – už 3 eurus.

Prieš savaitę bulvės kainavo 0,70, agurkai – 1,20, trešnės – 3,50 euro. 

Šios turgavietės pardavėjai kainų tarpusavyje, panašu, nederina, todėl pas vienus prekeivius tos pačios daržovės ar uogos kainuoja šiek tiek brangiau, pas kitus – pigiau. Straipsnyje paminėtos mažiausios matytos kainos.

Vakar viena šeima agurkus pardavinėjo po 0,80 euro, kaip ir kai kurie kiti prekeiviai. Tačiau apie 11.30 val. kainą sumažino iki 0,70 euro. Minėti pardavėjai turgavietę palieka anksčiausiai, apie 12 val. Todėl norėdami išparduoti prekes neretai darbo dienos pabaigoje kainą padaro patrauklesne pirkėjams.

2021 m.  birželio pabaigoje – liepos pradžioje „Dainavos“ turgavietėje šviežios bulvės kainavo tiek pat, kiek ir šiemet – 0,60 euro. Už agurkus pernai tokiu metu reikėjo mokėti net šiek tiek daugiau – 0,90-1,10 euro. Truputį brangesnės prieš metus buvo ir trešnės – 3,40 euro.

Tačiau praėjusių metų birželio mėnesį gerokai pigiau kainavo braškės. 2021 m. birželio viduryje šių uogų galima buvo nusipirkti už 1,40 euro. Šiemet braškės mažiausiai kainavo per Jonines – 2,20 euro.

Turbūt mažai kas atsimena, kiek turguje vaisiai, uogos ir daržovės kainavo prieš 5-6 metus. Priminsiu. Kai kurios tuometinės kainos dabar atrodo tiesiog neįtikėtinai mažos. 2016 m.  liepos pabaigoje šioje Kauno turgavietėje kilogramas agurkų tekainavo 0,20-0,25 euro, didelių bulvių – 0,25 (smulkesnių – dar mažiau), trešnių – 1,40, šilauogių – 3 eurai.